Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už kyšininkavimą nuteistam K. Strupui, dabar klinikose jis eina Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovo pareigas, operuoja ir konsultuoja Santaros klinikų pacientus.

„Pagal viešai paskelbtą informaciją, kasacine tvarka buvo išnagrinėta byla dėl jau įsiteisėjusio nuosprendžio. Gydytojui verstis medicinos praktika nebuvo uždrausta, todėl jis toliau dirba pagal galiojančią medicinos praktikos licenciją“, – rašoma klinikų atsakyme BNS.

Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nenustatė esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų ir pripažino, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Šis teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

64 metų habilituoto daktaro K. Strupo baudžiamoji byla Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta antrą kartą – šįkart pagal nuteisto mediko kasacinį skundą.

Žinomas chirurgas teismo prašė panaikinti jam nepalankius teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 metų kovą mediką pripažino kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Pacientė pripažinta kalta dėl smulkaus papirkimo, jai skirta 4,5 tūkst. eurų bauda.

Pavasarį Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba buvo panaikinusi K. Strupo chirurgo licenciją, tačiau vėliau medikui buvo išduota nauja licencija pagal tą pačią turimą jo profesinę kvalifikaciją.

„Gydytojas gali teisėtai verstis medicinos praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, – rašoma tarnybos atsakyme BNS.

Neseniai buvo pranešta, kad K. Strupas vadovavo kepenų transplantacijos komandai iš neplakančios širdies donoro.

Medikas yra dirbęs chirurgu Vokietijoje, stažavosi Švedijos, Taivano, Prancūzijos, Ispanijos klinikose. Grįžęs į Lietuvą 2002 metais buvo paskirtas Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro direktoriumi.

„Teismas paliko galioti žemesnių instancijos teismų sprendimus, kuriais K. Strupas buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nenustatė esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų ir pripažino, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Šis teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Bylą nagrinėjo antrą kartą

64 metų habilituoto daktaro K. Strupo baudžiamoji byla Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta antrą kartą. Dabar ji buvo nagrinėjama pagal nuteisto mediko kasacinį skundą.

Žinomas chirurgas teismo prašė panaikinti jam nepalankius teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti. Jis teigė, kad teismai įrodymus vertino selektyviai, atsietai nuo kitų bylos duomenų, pirmenybę suteikė jo ir pacientės susitikimo vaizdo ir garso įrašui, jo nelygino ir nevertino su kitais bylos duomenimis ir padarė nepagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad pacientė kaip kyšį perdavė, o jis iš jos priėmė materialinę vertę turintį objektą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 metų kovą mediką pripažino kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Pacientė pripažinta kalta dėl smulkaus papirkimo, jai skirta 4,5 tūkst. eurų bauda.

Šiuo nuosprendžiu K. Strupas buvo nuteistas už tai, kad savo darbo kabinete iš pacientės per du kartus priėmė nenustatyto dydžio kyšį už operacijos atlikimą jos pageidaujamu metu.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas sprendimą pakeitė ir mediką išteisino, tačiau 2021 metų balandį Aukščiausiasis Teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Tų pačių metų gruodį šis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo buvęs vienos didžiausios šalyje gydymo įstaigos vadovas pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė – kalta dėl smulkaus papirkimo.

Teismas konstatavo, kad K. Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausio mėnesį iš pacientės paėmė kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku jis pats atliktų jai operaciją.

Neoficialus atsiskaitymas – nepateisinamas

Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija savo nutartyje nurodė, kad prieš tai bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas išanalizavo vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotą pacientės ir K. Strupo elgesį bei pokalbių turinį per susitikimus, palygino šiuos duomenis su nuteistųjų parodymais, įvertino jų nenuoseklumą ir neatitikimus tarpusavyje, aiškinant, kas buvo perduota K. Strupui, negalėjimą logiškai paaiškinti kai kurių veiksmų ir pokalbio metu pasakytų frazių.

„Šių duomenų visuma, susieta į logišką ir nuoseklią grandinę, leido apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad K. S. iš pacientės priėmė atlygį už pageidaujamą teisėtą jo veikimą (t. y. operacijos atlikimą jos pageidaujamu metu), ir paneigti nuteistųjų versijas apie tai, kad buvo perduodami kiti daiktai (lapelis su asmens duomenimis, USB laikmena su medicinine informacija, vizitinė kortelė ir kt.), o ne kyšis“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.

Teisėjų kolegija priminė, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t.

„Neoficialūs simboliniai atsiskaitymai yra priešinga teisei veika. Todėl tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu gali būti įrankis savo tikslams pasiekti – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo. Duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas“, – rašoma teismo pranešime.

Pasak teismo, papirkėjo dėkingumas už kyšio priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamą), kuris yra išimtinai susijęs būtent su pastarojo pareiginių funkcijų vykdymu, yra pakankamas pagrindas, kartu su kitais nustatytais požymiais leidžiantis konstatuoti kyšininkavimą.

Kyšis – bet kokios formos nauda

Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, jog šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu. Įstatymo nuostatos nesieja kyšio išskirtinai tik su pinigais ar materialią vertę turinčiais objektais.

„Tai, kad baudžiamojo proceso metu nepavyksta nustatyti, koks konkrečiai objektas valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui buvo perduotas, savaime neužkerta kelio taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.

Pasak šio teismo, kyšio dalyku gali būti bet kokia forma išreikšta nauda – svarbu nustatyti, kad ši nauda yra gaunama kaip atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo veikimą arba neveikimą. Be to, kyšis turi turėti tam tikrą ekonominę vertę rinkoje, egzistuojančią objektyviai. Kyšį sudaranti nauda paprastai pagerina ją gaunančio asmens turtinę padėtį arba patenkina kitus jo interesus.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktinių aplinkybių kontekstas rodo, jog K. Strupui buvo perduotas turtinis atlygis, tik tiksliai nenustatyta, ar tai buvo piniginė kupiūra, ar kitos formos atlygis (dovanų kuponas ir pan.), bet iš garso įrašų duomenų nustatyta, kad už tai būtų galima įsigyti alkoholinio gėrimo.

Be to, pasak teismo, vaizdo įrašuose užfiksuotas K. Strupo elgesys aiškiai rodo, kad jis suprato priimantis iš pacientės nepagrįstą atlygį už jo, kaip gydytojo, teikiamas paslaugas, nepagrįstai teikiant jai prioritetą, o ne bendra ligoninėje nustatyta tvarka.

Dirba klinikų centro vadovu

Šiuo metu K. Strupas yra Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas. Jis operuoja ir konsultuoja Santaros klinikų pacientus, BNS informavo klinikos.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos BNS informavo, kad K. Strupui buvo išduota nauja licencija pagal tą pačią turimą jo profesinę kvalifikaciją.

„Gydytojas gali teisėtai verstis medicinos praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, – rašoma tarnybos atsakyme BNS.

Neseniai buvo pranešta, kad K. Strupas vadovavo kepenų transplantacijos komandai iš neplakančios širdies donoro.

2008 metais žinomas medikas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi.

Tais pačiais metais jo vadovaujami chirurgai pirmą kartą Lietuvoje atliko kasos ir inkstų transplantacijas, o nuo 2011 metų pradėjo sunkiai sergančius onkologinius pacientus gydyti naujuoju būdu – hipertermine peritonite chemoterpapija.

2011 metaus pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse K. Strupas su kolegomis atliko kepenų retransplantaciją – pakartotiną kepenų transplantaciją.

Medikas dirbo chirurgu Vokietijoje, stažavosi Švedijos, Taivano, Prancūzijos, Ispanijos klinikose. Grįžęs į Lietuvą 2002 metais buvo paskirtas Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro direktoriumi.

Gydytojo chirurgo ir abdominalinio chirurgo licenciją Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba jam grąžino po trijų mėnesių.

BNS primena, jog licencija K. Strupui buvo panaikinta vadovaujantis Medicinos praktikos įstatymo norma, kad licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu gydytojas šiurkščiai pažeidė paciento teises: pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų.

Tuomet sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, jog licencijos panaikintos ne visam laikui – po trijų mėnesių gydytojas gali kreiptis dėl naujos išdavimo.

Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo K. Strupas buvo pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė – kalta dėl smulkaus papirkimo.

Teismas konstatavo, kad K. Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausio mėnesį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku jis pats atliktų jai operaciją.

K. Strupui skirta 5 tūkst. eurų, pacientei – 4,5 tūkst. eurų bauda.

Pasak „Lietuvos ryto“, nuosprendis yra apskųstas Aukščiausiajam Teismui.

Kaip penktadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt, K. Strupas darbe nesirodo jau mėnesį.

„(...) sprendimai dėl darbo teisinių santykių bus priimami išnykus objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių K.Strupo nėra darbe. Profesorius darbo funkcijų Santaros klinikose neatlieka nuo 2022 metų kovo 14 dienos“, – portalą informavo Santaros klinikų atstovai.

Klinikos teigė negalinčios tiksliau nurodyti, kas yra „objektyvios aplinkybės“, dėl asmens duomenų apsaugos.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba K. Strupui kovo 14-ąją panaikino chirurgo licenciją, tačiau priežasčių, kodėl tai padaryta, nenurodė.

Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo buvęs Santaros klinikų vadovas K. Strupas buvo pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė – kalta dėl smulkaus papirkimo.

Teismas konstatavo, kad K. Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausio mėnesį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku jis pats atliktų jai operaciją.

K. Strupui skirta 5 tūkst. eurų, pacientei – 4,5 tūkst. eurų bauda.

„Lietuvos medicina visada buvo garsi savo unikaliais gydytojais – pasaulinio masto profesoriais, kurie darė unikalias operacijas, gelbėjo žmones. Šiuo metu kas vyksta su akademiku profesoriumi Kęstučiu Strupu netelpa į jokius logikos rėmus. Pirmiausiai jis tapo pseudoambicijų teisėsaugos auka. Nepaisant to, šiandien yra atimta licencija. Ir licencija atimta – gal jūs patvirtinsite arba paneigsite – po jūsų sprendimo, kada buvo padarytas spaudimas akreditavimo tarnybai. Gal galite paaiškinti šios istorijos esmę“, – į ministrą kreipdamasis sakė S. Skvernelis.

„Kiek dar reikia teisėsaugai savo ambicijas tenkinti ir jūsų rankomis tą žmogų sunaikinti. Ir kas prisiims atsakomybę už tuos pacientus, kurie šiandien laukia unikalaus akademiko operacijų... Arba jei jie neišgyvens, arba bus stipriai pabloginta jų gyvenimo kokybė“, – jautrų toną užduodamas tęsė ekspremjeras.

Tokia S. Skvernelio užklausa ir netiesioginis įtarimų metimas sulaukė aštraus A. Dulkio atsakymo.

„Operuokite net patį popiežių, bet jei iš Lietuvos žmonių bus imami kyšiai su licencijomis, bus taip pat“, – rėžė A. Dulkys.

„Matyt, nauja pradžia sveikatos apsaugos sistemoje. Per 30 metų Lietuvoje licencijos buvo tik dalinamos, bet niekada jų kažkodėl niekas neatėmė. Lietuva yra teisinė valstybė – yra įstatymai, yra teismų sprendimai, yra akreditavimo tarnyba, kuri, vertindama pagal teisės aktus, tai daro. Jokio spaudimo aš asmeniškai nedariau, vadovautasi teisės aktais“, – aiškino A. Dulkys.

Praėjusiais metais Vilniaus apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo K. Strupas buvo pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo. Teismas konstatavo, kad buvęs Santaros klinikų vadovas K. Strupas, būdamas valstybės tarnautojas – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius bei praktikuojantis chirurgas, 2018 m. sausį iš pacientės paėmė kyšį už tai, kad pacientės pageidaujamu laiku pats atliktų jai operaciją.

Tarnyba nekomentuoja, ar licencija šiuo metu klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centrui vadovaujančiam K. Strupui licencija kovo 14 dieną panaikinta dėl apkaltinamojo nuosprendžio.

Institucijos direktorė Nora Ribokienė teigė, kad sprendimo aplinkybių negali komentuoti dėl duomenų apsaugos taisyklių.

Santaros klinikos nurodė vertinančios iš tarnybos gautą informaciją, kurios pagrindu „dėl tolimesnių veiksmų bus sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka“.

Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo K. Strupas buvo pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė – kalta dėl smulkaus papirkimo.

Teismas konstatavo, kad K. Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausio mėnesį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku jis pats atliktų jai operaciją.

K. Strupui buvo skirta 5 tūkst. eurų, pacientei – 4,5 tūkst. eurų bauda.

Šis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo buvęs vienos didžiausios šalyje gydymo įstaigos vadovas pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė – kalta dėl smulkaus papirkimo, pranešė prokuratūra.

Teismas konstatavo, kad K. Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausio mėnesį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku jis pats atliktų jai operaciją.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusių metų kovą mediką pripažino kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Pacientė pripažinta kalta dėl smulkaus papirkimo, jai skirta 4,5 tūkst. eurų bauda.

Šį teismo nuosprendį skundė ir nuteistieji, ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusi bei valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė.

Vilniaus apygardos teismas 2020 metų spalio mėnesį nuteistuosius išteisino neįrodžius, kad jie padarė jiems inkriminuojamas veikas.

Šių metų balandį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nepakeitė pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems skirtų baudų dydžių.

K. Strupas iš Santaros klinikų direktoriaus pareigų paties prašymu atleistas 2018 metais, kai sulaukė įtarimų didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimo piktnaudžiavimo ir stambaus masto kyšininkavimo bei papirkimo Santaros klinikose. 

2019 metų gegužę tyrimas K. Strupo atžvilgiu byloje dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas ir jam pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo, kurie tirti atskirame ikiteisminiame tyrime.

Kaip BNS informavo Aukščiausiojo Teismo atstovė Rimantė Kraulišė, toks sprendimas priimtas dėl nustatytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Anot LAT, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nepalygino jų su kitais šaltiniais, neatliko išsamios analizės ir neišdėstė įtikinamų motyvų, kuriais remiantis atmeta vienus ar kitus nuosprendžio įrodymus.

„Teismas (...) viena vertus, įvertino tik dalį visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, kita vertus, vertindamas juos, tai darė selektyviai“, – rašoma teismo nutartyje.\

Teismas (...) viena vertus, įvertino tik dalį visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, kita vertus, vertindamas juos, tai darė selektyviai.

Vilniaus apygardos prokuratūra teigė, kad skunde Aukščiausiajam Teismui prokuroras nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Pernai kovą Vilniaus apylinkės teismas K. Strupą pripažino kaltu dėl nenustatyto dydžio kyšio paėmimo iš pacientės ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Kyšį davusiai pacientei skirta 4,5 tūkst. eurų bauda.

Tiek K. Strupas, tiek kyšio davimu kaltinta moteris šį nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos teismas pernai spalį juos abu išteisino, konstatavęs, kad jiems inkriminuojama veika nebuvo įrodyta.

Teisėjų kolegijai vadovavęs Gintaras Dzedulionis tuomet teigė, kad nors tarp kaltinamųjų ir vyko bendravimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie būtų susitarę dėl atlygio ar, kad pacientė tikrai būtų perdavusi kyšį.

Byloje taip pat užfiksuota, kad pacientė gydytojui perduoda voką ir popieriaus lapelį, tačiau nei voko turinys, nei popierėlis nebuvo nustatyti ir neabejotinai įrodyti.

Skundus nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija byloje iš naujo atliko įrodymų tyrimą, taip pat papildomai buvo apklaustas ir vaizdo įrašų ekspertas.

K. Strupas iš Santaros klinikų direktoriaus pareigų savo prašymu atleistas 2018 metais, kai sulaukė įtarimų didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimo piktnaudžiavimo ir stambaus masto kyšininkavimo bei papirkimo Santaros klinikose.

2019 metų gegužę tyrimas K. Strupo atžvilgiu byloje dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas ir jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, kurie tirti atskirame ikiteisminiame tyrime.

Tyrimas dėl piktnaudžiavimo ir stambaus masto kyšininkavimo Santaros klinikose toliau tęsiamas Vilniaus apygardos prokuratūroje.

Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Kaip BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė, byloje taip pat nuspręsta papildomai apklausti vaizdo įrašų ekspertą.

Vilniaus apygardos teismas šią bylą pradėjo nagrinėti po to, kai K. Strupas apskundė Vilniaus apylinkės teismo kovo mėnesį priimtą nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir jam skirta 5 tūkst. eurų bauda.

K. Strupas buvo pripažintas kaltu paėmęs nenustatyto dydžio kyšį iš pacientės už operacijos atlikimą.

Kyšį davusi pacientė byloje taip pat pripažinta kalta, teismas jai skyrė 4,5 tūkst. eurų baudą. Ji šį teismo sprendimą irgi apskundė.

Abiems byloje kaltintiems asmenims žemesnės instancijos teismas, nenustatęs sunkinančių aplinkybių, skyrė pačias švelniausias bausmės rūšis – baudas, o jų dydis yra tarp minimalios ir vidutinės už tokį nusižengimą skiriamos baudos.

K. Strupas iš Santaros klinikų direktoriaus pareigų savo prašymu atleistas 2018 metais, kai sulaukė įtarimų didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimo piktnaudžiavimo ir stambaus masto kyšininkavimo bei papirkimo Santaros klinikose. 

2019 metų gegužę tyrimas K. Strupo atžvilgiu byloje dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas ir jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, kurie tirti atskirame ikiteisminiame tyrime.

Tyrimas dėl piktnaudžiavimo ir stambaus masto kyšininkavimo Santaros klinikose toliau tęsiamas Vilniaus apygardos prokuratūroje.

Kitas posėdis šioje byloje yra numatytas rugpjūčio 31 dieną.