Krantinės dideliems svoriams

Šiomis dienomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą dėl 149, 150 ir 151 krantinių rekonstrukcijos ir akvatorijos gilinimo prie jų. Po konkurso krantinių rekonstrukcija ir akvatorijos gilinimas gali trukti apie porą metų.

Prie šių krantinių planuojama statyti vėjo jėgainių detalių priėmimo ir surinkimo terminalą. Bendras jo krantinių ilgis sieks per 700 m.

Gal po dešimtmečio, o gal po dviejų jo nebereikės, nes Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų planuojama statyti tik du vėjo jėgainių parkus. Tuomet vėjo jėgainių terminalas, kaip buvo svarstoma, greičiausiai virs dar vienu Klaipėdos uosto konteinerių terminalu.

Vėjo jėgainių terminalas bus įrengiamas prie krantinių, kurios jau buvo naudotos krovai. Jos statytos 1986 m. kaip Tarptautinės jūrų perkėlos dalis, perstatytos arba rekonstruotos 1998 m.

Prie dalies jų buvo priiminėjami į Vokietiją ir Švediją plaukioję jūrų keltai iki to laiko, kai jie buvo perkelti į naujai įrengtą Jūrų keltų terminalą Baltijos prospekto pabaigoje.

149, 150 ir 151 krantinės bus perstatomos, pritaikomos didelio svorio kroviniams, kurie bus, kai iš vėjo jėgainių terminalo į jūrą teks išgabenti iš dalies arba visiškai surinktas vėjo jėgaines.

Pastatyti ir įrengti terminalus Klaipėdos uostui nėra joks didelis iššūkis. Per pastaruosius 30 metų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos uoste perstatyta didesnioji dalis jo krantinių, o kai kurios netgi ir po du kartus.

Planas: toks pertvarkymas numatomas akvatorijoje tarp Kiaulės Nugaros ir 149, 150 ir 151 krantinių. / KVJUD nuotr.

Pavojus Kiaulės Nugarai?

Esminis klausimas – ar akvatorijos gilinimas prie šių krantinių nepakenks Kiaulės Nugaros salai?

Kai prie salos buvo statomas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, dalis klaipėdiečių, tarp jų ir dirbančių uoste, kėlė klausimą, ar po didelio išgilinimo sala nebus nuplauta.

Po šio terminalo statybos praėjo jau 11 metų. Kokių nors ryškesnių pokyčių prie Kiaulės Nugaros salos nebuvo pastebėta. Nors buvo peršama nuomonė, kad uosto akvatorijoje sąnašų kiekiai padidėjo kaip tik dėl plaunamų Kiaulės Nugaros pakrančių.

Vykdant 149, 150 ir 151 krantinių rekonstrukciją tarp šių krantinių ir Kiaulės Nugaros, kur akvatorijos plotis 15,92 ha, planuojama iškasti apie 175 tūkst. kubinių metrų grunto. Gylis nuo 8–9 m, kuris yra dabar, padidės iki 11–12 m su pergilinimu.

Nuo Kiaulės Nugaros link naujai išgilintos akvatorijos planuojama suformuoti šlaitus su 1:6 ir 1:7 nuolydžiais. Kiaulės Nugaros slinkimui tokie nuolydžiai greičiausiai neturės įtakos.

Panašūs nuolydžiai yra dalyje vietų tarp Klaipėdos uosto akvatorijos ir Kuršių nerijos.

Yra ir kitas klausimas – kaskart, kai uoste vykdavo gilinimas, anot Kuršių marių žvejų, plūstelėdavo didesnis kiekis sūraus vandens iš jūros. Nėra aišku, kokią papildomą įtaką turės kad ir nedidelis papildomas 1,5–2 m išgilinimas vienoje iš Kuršių marių protakų.

Nevertino jautrios vietos

Jei, kaip mąstoma, teritorija ties 149, 150 ir 151 krantinėmis bus perdaroma į konteinerių terminalą, akvatoriją dar kartą teks gilinti gal netgi iki 15 m, gal ir daugiau, nes jau dabar statomos krantinės, kurių konstrukcija leistų gilinti iki 16,5 m.

Dalis klaipėdiečių, tarp jų ir dirbančių uoste, jau senokai kelia klausimą, ar po didelio išgilinimo Kiaulės Nugaros sala nebus nuplauta.

Tuomet Kiaulės Nugaros šlaitų nuolydis didėtų, galbūt susidarytų pavojus, kad jie gali pradėti slinkti.

Tokiu atveju tektų pagal Kiaulės Nugaros šlaitą užkalti povandeninę sienutę, kaip tai daroma su Kuršių nerijos krantais šiaurinėje uosto dalyje, kad jie nenuslinktų į laivybos kanalą.

Dar buvo galimybė visą Kiaulės Nugarą paversti uosto teritorija, kai ateityje bus vystomas vadinamasis pietinis uostas už Kiaulės Nugaros link Kuršių marių.

Dabar vis labiau aiškėja, kad tai gali ir nepavykti. Statant suskystintųjų gamtinių dujų terminalą per Kiaulės Nugarą buvo nutiestas šio terminalo magistralinis dujų vamzdis į Lietuvos tinklus, o per juos – ir į Lenkiją, Latviją. Magistralinis dujų vamzdis turi apsaugos zonas, virš kurių ateityje įrengti naujus terminalus būtų ganėtinai keblu.

Gali būti, kad Lietuvoje skubant įrengti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą buvo padaryta nemažai tiek jo planavimo, tiek su terminalo statybos kainomis, vertėmis susijusių klaidų.

Prieš dar kartą pertvarkant 149, 150 ir 151 krantines ir gilinant akvatoriją prie jų nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Nors vieta, atrodytų, gana jautri, nes čia atsiranda pirmas staigaus gylio kitimo tarp Kuršių marių ir Klaipėdos uosto akvatorijos slenkstis.

Daugelis Lietuvos tarnybų laikėsi nuostatos, kad vėjo jėgainių terminalo veikla nekels kokių nors galimų ekstremalių įvykių ar sąlygų, todėl poveikio aplinkai vertinimo nereikia, nes sąlygos esančios tokios, kaip numatė Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.

Jo teigimu, apie tuščią katerį ties Kiaulės nugara uosto direkcija informuota apie 15.15 valandą.

Šiuo metu paieškos operaciją vykdo Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras, marias žvalgo karinis sraigtasparnis, padeda uosto direkcijos kateris „Zunda“.

Kol kas geriausia – Drevernoje

Klaipėdos regione vaikus sportinio buriavimo moko vienintelė Klaipėdos krašto buriavimo mokykla „Žiemys“. Jos dalininkai yra Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės ir Klaipėdos jūrinio buriavimo klubas

Po koncesininko atsiradimo Drevernos uostelyje sparčiai plečiantis jo pramoginei infrastruktūrai, pablogėjo čia buriuojančių vaikų sąlygos. Mokyklai liko 30 kv. metrų elingo dalis ir 4 švartavimosi vietos.

Buriavimo mokyklos „Žiemys“ direktorė Agnė Dalangauskienė teigė, kad to yra per mažai. Netelpa buriavimo įranga, vaikams nėra tinkamų sąlygų persirengti.

Netgi ieškota vietų kur kitur arčiau Klaipėdos galėtų persikelti buriavimo mokykla. A.Dalangauskienė patvirtino, kad išanalizavo visas įmanomas vietas buriavimo bazei prie Klaipėdos, nuspręsta, kad geriausia vieta vis tiek yra Drevernoje.

Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė šiek tiek padėti buriavimo mokyklai – nupirkti ir Drevernoje pastatyti du konteinerius, kuriais galėtų naudotis mokykla.

Smiltynės jachtklubas netinka

Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys“ situacija svarstyta ir Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje, kurios nariu yra ir šių eilučių autorius.

Ši taryba dar 2016 m. lapkritį bandė „atkurti buriavimo mokyklą“ Smiltynės jachtklube. Apie tai rašyta „Jūroje“ 2016 m. lapkričio 14 d. straipsnyje „Į buriavimo mokyklą – per „galvas“.

Idėja prieš uosto kapitono valią buriuoti Smiltynėje žlugo.

„Smiltynės jachtklubas mums siūlė nemokamai bazę. Bet prie jo yra per mažai vietos mokyti vaikus buriuoti. Vaikų buriavimui reikia plačios akvatorijos“, - dėstė A.Dalangauskienė.

Tą patvirtina ir šios mokyklos internetinės svetainės įrašai, kur buriuotojai laisvai jaučiasi ant bangelių Kuršių mariose ties Dreverna.

A.Dalangauskienė teigė, kad Smiltynės jachtklube mokyti vaikus buriuoti būtų ir nesaugu.

„Kiek žinau „Suominis“ anksčiau mokė vaikus buriuoti „Smiltynės jachtklube“, bet jiems tai daryti uždraudė uosto kapitonas. Vieta mokytis buriuoti ten yra per siaura“, - svarstė A.Dalangauskienė.

„Nėra ir negali būti jokių draudimų. Jiems ką nors uždrausti yra geriau nei daryti. Tai yra bendras tautinis bruožas“, - svarstė jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narys Algirdas Aušra, kuris ir „stūmė“ buriavimo atgaivinimo idėją Smiltynėje.

Viltys į naują uostelį

„Uosto laivybos taisyklėse numatyta, kad nesuderinus su uosto kapitonu draudžiama – organizuoti laivų regatas, kitus sportinius ar pramoginius renginius. Manau, kad buriavimas bet kokiu atveju yra viena iš sporto šakų. Vaikų mokymas buriuoti uosto akvatorijoje kelia pavojų saugiai laivybai ir jų pačių saugumui. Todėl mokytis buriuoti uosto akvatorijoje neleidžiame“, - komentavo uosto kapitonas Adomas Alekna.

Jo nuomone, saugi vieta buriuoti vaikams būtų Kuršių mariose už Kiaulės Nugaros.

Panašiai mano ir Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys“ vadovė A.Dalangauskienė.

Anot jos, savivaldybėje guli Uosto direkcijos įsipareigojimas iki 2020 metų pastatyti pramoginį uostelį už Kiaulės Nugaros. Jame pažadėta vieta ir buriavimo mokyklai.

„Dabar galime priimti buriuoti iki 40 vaikų. Pastačius už Kiaulės Nugaros pramoginį uostelį buriuojančių vaikų skaičius smarkiai išsiplėstų. Visus kam rūpi jūrinė kultūra, prašyčiau skatinti ir raginti Uosto direkciją kuo greičiau statyti pramoginių laivų uostelį“, - svarstė A.Dalangauskienė.

Kokia yra situacija dėl pramoginių laivų uostelio statybos Jūrinės kultūros koordinacinė taryba taip ir nesužinojo, nes ne pirmą kartą svarstant klausimą, kuris yra susijęs su uostu, neprašo posėdyje dalyvauti Uosto direkcijos atstovo.

Paaiškės jau greitai

Uosto direkcija yra pažadėjusi vietoje užterštam gruntui sandėliuoti iš Klaipėdos savivaldybės gautos senosios valčių prieplaukos prie Smeltės pusiasalio pastatyti naują prie Kuršių marių ties III vandenviete.

Apie 2011 m. jau netgi buvo parinktas statybos rangovas, bet tuomet Uosto direkcijai vadovavęs Eugenijus Gentvilas statybą sustabdė, nes Vyriausybė per recesiją iš Uosto direkcijos pareikalavo pervesti dalį pelno į biudžetą.

Uosto direkcijai pradėjęs vadovauti Arvydas Vaitkus pažado pastatyti pramoginių laivų prieplauką neišsižadėjo. Detaliau išanalizavus situaciją paaiškėjo, kad pramoginių laivų prieplauką reikia statyti kartu su planuojamais statyti uosto pietiniais vartais, kurių metu Kiaulės Nugara būtų sujungta su Smeltės pusiasaliu.

Šiuo metu baigiamas rengti Uosto bendrasis planas, kur tos statybų idėjos numatytos. Šių metų I ketvirtyje patvirtinus šį planą būtų „atverti vartai“ ir pramoginio uostelio statybai.

Dar vieno jachtų uostelio statybos pažadą Uosto direkcija yra pateikusi prie ateityje galimo statyti išorinio uosto. Jis būtų jūroje nuo Melnragės pusės.

Jei dėl pramoginių laivų uostelio prie Kuršių marių jau dėliota, kas jame turėtų būti, tame tarpe ir buriavimo mokykla, tai naujas jachtų uostelis prie Melnragės kol kas yra tik pasiūlymas ir nieko daugiau.

Be vietos – sunku planuoti

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba dažnai apsiribojanti vien tik kažkokių raštų rašymu. Ji sugalvojo kreiptis į Klaipėdos miesto tarybą siūlydama, kad buriavimo mokyklos įrengimas būsimajame pramoginiame uoste, kurį dar neaišku kada pastatys Uosto direkcija, būtų įtrauktas į Klaipėdos miesto strateginį planą.

Neva, bus įtraukta, bus šimtaprocentinė garantija, kad pramoginiame uoste atsiras vieta buriavimo mokyklai.

Tokios mokyklos problema Klaipėdoje iš tiesų aktuali. Ir netgi yra kurioziška situacija, kad daug vandenų turintis uostamiestis neranda tinkamos akvatorijos vaikams buriuoti.

Deja, taip yra... Daug metų kalbama apie buriavimo mokyklą, o jos kaip nėra taip nėra, nes nėra akvatorijos, kur vaikai galėtų saugiai buriuoti.

„Galima kreiptis į miesto tarybą, prašyti, kad būtų numatytos lėšos vaikų buriavimui vystyti, bet tik ką tas duos kol nėra prieplaukos? Yra senas Uosto direkcijos pažadas tokią prieplauką įrengti, bet netgi nenumatyta tiksli vieta kur ji bus“, - svarstė Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis.

„Negali nieko planuoti, kai nežinai kur ir kada bus tas uostelis. Jei jis ir bus ne vien buriavimo mokykla juo naudosis. Visa Klaipėdos miesto sporto ir jūrinė bendruomenė turi dėti pastangas, kad pramoginių laivų uostelis būtų greičiau pastatytas“, - teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Saulius Paliulis.

Ketvirtadienio naktį uostamiestyje ant kojų buvo sukeltos specialiosios tarnybos. Ugniagesiai gelbėtojai, pasieniečiai, medikai ir policininkai skubėjo gelbėti mariose pasiklydusio vyro.

Bendrojo pagalbos centro telefonu 33 metų vyras pagalbos kvietėsi po vidurnakčio, jo skambutis užfiksuotas 0.20 val.

Vyras stovėjo marių vandenyje ties Kiaulės nugaros sala ir nežinojo, kaip pasiekti krantą bei grįžti namo.

Pasirodo, šis žmogus su draugais Kuršių mariomis plaukiojo jachta. Tarp jų kilo kivirčas ir protestuodamas vyras iššoko iš laivo. Kadangi marios nėra gilios, jis kojomis siekė dugną, tačiau tamsoje nesusigaudė, kur esąs.

Ieškoti nelaimėlio Valstybės sienos apsaugos tarnyba išsiuntė greitaeigį katerį „Boomeranger“. 

Kol gelbėtojai pasiekė nurodytą Smiltynės vietą, žmogus pats nusigavo iki kranto.

Kai su juo buvo susisiekta dar kartą, vyras paaiškino jau esąs sausumoje, bet pasiklydęs miške.

01.46 val. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai jį rado ir išvedė iš sutemų apgaubto miško.

Gelbėtojai perdavė keistuolį medikams. Reikėjo išsiaiškinti, ar žmogus nepatyrė kokių fizinių sužalojimų ir ar suvokia savo veiksmus.

Po medikų apžiūros jis buvo perduotas policijos pareigūnams.

Klaipėdos uosto vystymui trukdanti oro linija gali tapti paties uosto arba visų Lietuvos gyventojų problema, nes dėl jos kiltų netgi elektros įkainiai.

Problema su barzda

Šiuo metu yra suaktyvėję orinės elektros linijos iškėlimo iš uosto teritorijos ir Kiaulės Nugaros svarstymai. Kaip dažnai būna Lietuvoje, strateginių klausimų svarstymai juda vėžlio greičiu. Apie oro linijos į Kuršių neriją keitimą kabeline Neringos savivaldybės prašymu įvairiais lygiais jau kalbama nuo 2008 metų, tačiau sprendimai taip ir nepriimami.

Dar 2009 metais Uosto direkcijos prašymu buvo parengta studija, suformuoti siūlymai Vyriausybėje, pateiktas variantas, kaip oro linijai pakeisti kabeline būtų galima gauti  ES lėšų.

2010 metais buvo siūloma naują kabelinę jungtį iš Klaipėdos į Kuršių neriją įrengti vykdant elektros tilto su Švedija statybą. To neįvyko ir iš „Lietuvos energijos“ buvo gautas pasiūlymas atlikti darbus tuo atveju jei už juos mokėtų Uosto direkcija, per kurios teritoriją eina dalis oro linijos ir Neringos savivaldybė, kaip linijos naudotoja. Tai kuriam laikui atšaldė linijos iškeldinimo reikalus.

Prie jų vėl grįžta 2014 metais, kai Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektinio įgyvendinimo komisijoje, kuriai vadovauja premjeras Algirdas Butkevičius, prabilta apie tai, kad Kiaulės Nugara gali būti naudojama kaip teritorija dujų terminalo veiklai plėsti, bet tam trukdo ant šios salos esanti Kuršių nerijos orinės elektros linijos atrama.

Ir vėl iniciatyvos ėmėsi Uosto direkcija. Jos užsakymu Lietuvos energetikos tinklų institutas pagal elektros tinklų ekploatuotojos LITGRID sąlygas parengė orinės elektros linijos Marios – Juodkrantė perkėlimo į kabelius siūlymus.

Prabėgs dar penkmetis

Reikėtų į kabelinę keisti beveik penkių kilometrų orinę elektros liniją, kuri eina per uostą, Kiaulės Nugarą, Kuršių marias iki transformatorinės pastotės ties įvažiavimo postu į Neringos savivaldybę.

Iš viso pateikti keturi galimi oro linijos iškeldinimo variantai. Pirmasis, kai kabelis klojamas per Kuršių marių dalyje už Kiaulės nugaros naujai suformuotą sausumos dalį, toliau po Kuršių mariomis nuo 25 iki 32 metrų gylyje ir vėl sausuma per Kuršių neriją tempiamas į vadinamąją Juodkrantės pastotę. Antrasis variantas kabelis būtų tiesiamas per ateityje planuojamą statyti tiltą į Kuršių neriją. Trečias variantas kabelis būtų paklotas šalia jau esančio jungties į Švediją „NordBalt“ linijos ir ketvirtasis variantas kabelis eitų ta pačia vieta kur dabar yra orinė linija, tik jis būtų pakištas po žeme.

Pagal kainą pigiausias variantas – apie 7,5 mln. eurų būtų tiesti kabelį per tiltą. Tik neaišku, kada jis bus pastatytas. Brangiausias variantas – tiesti kabelį šalia „Nord Balt“ linijos ir dabartinės orinės linijos. Tai kainuotų atitinkamai apie 14 ir 12 mln. eurų. 

Tiek Lietuvos energetinių linijų instituto, tiek Uosto direkcijos techninės tarybos narių nuomone priimtiniausias variantas būtų tiesti kabelį uosto pietinėje dalyje per naujai suformuotą sausumos dalį ir Kuršių marias. Tai kainuotų apie 10,9 mln. eurų. Kabelio tiesimo per uosto teritoriją ir Kuršių marias kaina būtų apie 4,5 mln. eurų. Vadinamieji pietinės uosto dalies vartai prijungiant prie uosto teritorijos Kiaulės Nugarą būtų pradėti statyti apie 2018-2019 metus po to, kai bus parengtas Klaipėdos uosto bendrasis planas.

Svarbiausia – kas mokės

Pagrindinis klausimas lieka – kas finansuos elektros linijos į Kuršių neriją kabeliavimą? Uosto direkcija sutiktų prisidėti prie elektrinės orinės linijos iškėlimo, nes be to rimta uosto plėtra pietinėje dalyje yra neįmanoma. Juo labiau, kad elektros linijos iškėlimas pirmiausia reikalingas Lietuvos strateginio objekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo distribucijai arba papildomoms veikloms vystyti. Planuojama, kad pietinėje uosto dalyje, tiksliau ant Kiaulės nugaros galėtų atsirasti dujų išpilstymo į specialius konteinerius ir talpas centras. Taip išpilstytos dujos galėtų būti tiekiamos mažmeniniams vartotojams.

Tačiau orinės elektros linijos iškeldinimo projektas Uosto direkcijos lėšomis Klaipėdoje turi ir priešininkų. Kyla pagrindinis klausimas – kam priklausys už Uosto direkcijos lėšas įrengta elektros linija. Kaip jūridiškai atrodys tai, kad už Uosto direkcijas lėšas įrengtas turtas bus perduotas kitai organizacijai. Ar neturėtų ta organizacija per kurį laiką, kaip yra su suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statyba, pinigus grąžinti? O gal prie to turėtų prisidėti ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo valdytoja, nes oro linijos iškeldinimas atvertų naujas erdves jos veiklai?

Galima ir pats paprasčiausias variantas – iškeldinti orinę elektros liniją pakeičiant kabeline elektros linijų naudotojo lėšomis. Jog jis iš to turės tiesioginės naudos. Tokie variantai buvo svarstomi, tačiau pateikti variantai, kad linija turėtų būti iškeldinama visų Lietuvos elektros vartotojų sąskaita – tai yra jos iškeldinimui reikalingos lėšos įskaitytos į elektros tarifus. Toks variantas dar nėra atmestinas, nes iškeldinant oro liniją planuojama tiesti ne vieną, o du 110 kW kabelius. Jei viename įvyktų gedimas elektros tiekimas į Kuršių neriją nesutriktų, kaip dažnai būna dabar. Už antrojo kabelio tiesimą tiesiogiai mokėtų LITGRID. Tuo pat metu elektros tinklai (LESTO) savo lėšomis keistų Kuršių nerijos mažos įtampos norinius tinklus į kabelinius.

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivas "Independence" sekmadienį 5 val. ryto sugrįžo į įprastą savo vietą prie Kiaulės Nugaros. Laivą buvo privalu "patraukti" dėl žemsiurbės, kuri uosto akvatorijoje 5 savaites valys sąnašas.

13 km ilgio laivybos kanalo ruože numatyta išsiurbti 600 tūkst. kub. metrų smėlio. Smėlis Klaipėdos uoste valomas nuolat. Bet kadangi SGD terminalui buvo gilinta laivo stovėjimo vieta, prognozuojama, sąnašų bus kiek daugiau.

Darbai buvo pradėti nuo Smeltės laivų apsisukimo rato bei teritorijos ties SGD terminalu. Tad dešimčiai dienų laivą teko nutempti iš jo įprastos vietos, SGD terminalo veikla buvo sustabdyta.

Klaipėdos jūrų uostas ieško galimybių plėtrai trukdančią oro elektros liniją per Kuršių marias į Neringą pakeisti kabeliu, tačiau kol kas nesutariama, kas projektą finansuotų.

Uosto direkcija siūlo elektros liniją susieti su planuojamu pietinių uosto vartų projektu - tiltu ar tuneliu per Kuršių marias, dėl to kalbamasi ir su bendrove "Klaipėdos nafta", trečiadienį rašo "Lietuvos žinios".

"Kabeliui nutiesti per Kuršių marias nuo 12-os atramos iki kontrolės posto Neringoje reikėtų 10,9 mln. eurų. Neseniai Energetikos ministerijoje dėl to surengtas pasitarimas, bet konstruktyvių sprendimų nepriimta. Nusprendėme diskusijoje paskelbti pertrauką. Kalbėjomės su bendrove "Klaipėdos nafta". Jai būtų įdomu turėti teritoriją Kiaulės Nugaros saloje, todėl šį klausimą reikia spręsti Vyriausybės lygiu", - Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos posėdyje sakė jo vadovas Arvydas Vaitkus.

Uosto taryba pritarė, kad elektros perdavimo linija turi būti iškelta, nes ji trukdo būsimai uosto veiklai, o SGD laivų bunkeriavimas sunkiai įsivaizduojamas greta oro linijos. Kad uostui nereikėtų leisti pinigų, kurie skirti jo infrastruktūros projektams, siūloma ieškoti finansinių donorų iš šalies.

Paukščių rojumi vadinama Kiaulės Nugara ateityje gali būti sujungta su dabartiniu uostu ir virsti krovos vieta.

Sala vertės neturi

Galimybė į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją integruoti Kiaulės Nugaros salą buvo aptarta su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi, šiam lankantis Klaipėdoje.

Jis davė pavedimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išanalizuoti tai, kaip Kiaulės Nugaros sala gali būti sujungta su dabartine uosto teritorija. Uosto direkcijos užsakymu bus paruoštas projektas, kuris numatytų, kaip į Kiaulės Nugaroje suformuotą krovos vietą gali būti tiesiami automobilių keliai ir geležinkelio linija.

Praeityje jau būta planų už Kiaulės Nugaros esančioje senojoje valčių prieplaukoje, kur dabar kraunamas iš uosto išsiurbtas užterštas gruntas, įrengti krantines. Tos krantinės ir galėtų būti sujungtos su Kiaulės Nugara. Taip būtų uždaryta tarp dabartinio uosto dalies ties jūrų keltų krantinėmis ir Kiaulės Nugaros besidriekianti Kuršių marių prietaka.

Maždaug 800 metrų ilgio ir 200–300 metrų pločio Kiaulės Nugara yra 1986 metais statant tarptautinę jūrų perkėlą dirbtinai supilta sala.

Ši sala jokios istorinės vertės neturi, ji nėra laikoma ir kokiu nors draustiniu. Joje perintys paukščiai lizdus galėtų sukti ir kitose pamario vietose.

Šiuo metu Kiaulės Nugara jau yra perduota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Tik laiko klausimas, kada ši sala bus pritaikoma uosto krovai.

Prieš pradėjus įsisavinti Kiaulės Nugarą, uosto krovai iš jos dar reikėtų iškeldinti ir Kuršių nerijos elektros tiekimo linijos atraminį stulpą.

Pasitarnautų uosto gilinimui

Uosto reikmėms panaudoti Kiaulės Nugaros salą tikslinga ir dėl šiuo metu uoste esančių gylių. Per visą uostą iki Jūrų perkėlos iškastas 14,5 metro gylio laivybos kanalas. Toks gylis nesunkiai būtų pasiektas ir prie naujai įrengtų krantinių nuo senosios valčių prieplaukos ir Kiaulės Nugaros. Dabar tarp Kiaulės Nugaros ir jūrų keltų krantinių yra apie 10 metrų gylis.

Nuo senosios valčių prieplaukos, uždarius vadinamąją mažąją vandens protaką iš Kuršių marių, galėtų atsirasti iki 10 naujų krantinių. Dabar čia yra 149–152 krantinės, kurios naudojamos į Kylį ir Karlshamną plaukiantiems keltams priimti. Užutėkis tarp dabartinių krantinių ir Kiaulės Nugaros būtų pakankamai platus, beveik prilygstantis Malkų įlankai. Šis užutėkis būtų minimaliai užnešamas. Problemų susidarytų tik žiemą, nes tektų laužyti ledus.

Kiaulės Nugaros sutvarkymas reikšmingas ir toliau plėtojant Klaipėdos uostą. Šiuo metu jau visiškai realiai kalbama apie 17 metrų gylį nuo uosto vartų iki Žiemos uosto. Jis įmanomas rekonstravus dabartinius uosto vartus. Toks gylis reikštų, kad vandens prietaka tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros intensyvėtų. Per patvankas į Kuršių marias plūstų dar daugiau sūraus vandens.

Lietuvos upių ir Kuršių marių vandens nuotėkį tiriantis profesorius, hidrologas Brunonas Gailiušis yra siūlęs, kad iki 17 metrų gilinant Klaipėdos uostą, vandens tekėjimo intensyvumą tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių galima stabdyti uždarius mažąją prietaką. Jis taip pat siūlė įrengti papildomus į Kuršių marias ištęstus uždarus molus.

Uždarinėti mažąją prietaką reikėtų ilgai nedelsiant. Tai darant uoste galima sutaupyti daug pinigų. Dabar gilinant uostą gruntas plukdomas į atvirą jūrą. Sukalus polius iš uosto iškastas gruntas galėtų būti pilamas uoste formuojant naujas teritorijas.

Atsilikimas nuo Rygos mažėtų

Ne naujiena ir tai, kad Klaipėdos uostas iš visų rytinės Baltijos uostų turi mažiausią uosto teritorijų plotą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus akcentavo, kad Klaipėdos uosto vystymo plotas yra maždaug šešis kartus mažesnis nei Rygos uoste.

Todėl norint konkuruoti su kaimyniniais uostais, Klaipėdai anksčiau ar vėliau reikės ieškoti naujų teritorijų tinkamų uostui plėtoti.

Tiek šiaurinėje, tiek pietinėje uosto dalyje visos rezervinės teritorijos jau panaudotos arba miesto užstatytos taip, kad jų teko atsisakyti.

Šiandien Klaipėdos uostas yra tarsi kryžkelėje – reikia pasirinkti statyti „Baltmax“ uostą atviroje jūroje ties Melnrage ar toliau plėstis dabartinio uosto ribose? Apie Būtingės uosto statybos variantą net neverta kalbėti. Jis yra utopinis dėl daugelio priežasčių. Projekto nepavyktų suderinti su Latvija – uostas Būtingėje darytų žymią įtaką jos krantams. Natūralūs gyliai, reikalingi „Baltmax“ uostui ties Būtinge, yra už kelių kilometrų nuo kranto. Pastačius tokį uostą arti kranto, jūroje išraustas laivybos kanalas būtų nuolat užnešamas – analogija su E.Gentvilo laikinai be molų rekonstruotu Šventosios uostu. Didžiulės išlaidos būtų į Būtingę atvesti geležinkelio ir automobilių kelių linijas.

Klaipėdos uosto kompanijų vadovai yra pasisakę prieš Būtingės uosto plėtrą. Jų nuomone, netikslinga statyti ir uostą ties Melnrage, kol neišnaudotos dabartinio Klaipėdos uosto galimybės.

Vandenvietę reiktų iškelti

Šiuo metu Klaipėdos uostui realiausia galimybė plėstis yra pietinėje dalyje. Bet ir šioje dalyje uostas yra tarsi įspraustas į rėmus. Nuo Kuršių marių jį riboja aplinkosauginė teritorija „Natūra-2000“. Sausumos dalyje uosto plėtrą stabdo Klaipėdos III vandenvietė.

A.Vaitkus prabilo apie tai, kad galbūt jau atėjo laikas svarstyti klausimą dėl III vandenvietės iškeldinimo. Ji įkurta 180 hektarų teritorijoje šalia Vilhelmo kanalo. Tai jau buvo analizuota prieš kelis metus. Išgąsdino pernelyg didelė vandenvietės iškeldinimo kaina. Preliminariais skaičiavimais, pagal 2009 metų kainas, tai būtų siekę apie 100 mln. litų.

A.Vaitkus mano, kad iškeldinus vandenvietę būtų galima iš karto išspręsti kelias problemas. Ne tik atsirastų naujų teritorijų Klaipėdos uostui plėtoti, bet ir aktyviai turizmo reikmėms būtų galima naudoti Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą. Nuo dabartinio kanalo atšaka galėtų driektis į planuojamą statyti Mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką už Smeltės pusiasalio. Papildomos krantinės mažiesiems laivams galėtų atsirasti ir pamario dalyje tarp Kuršių marių ir Vilhelmo kanalo, rausiant naujus užutėkius.
 

Pradėta diskusija dėl Kuršių neriją maitinančios elektros linijos iškėlimo iš Klaipėdos uosto teritorijos ir Kiaulės Nugaros, kur pastatytas atraminis stulpas.

Iškėlimas pavėlavo

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau yra parengusi 110 kilovoltų linijos, kurios atrama yra ant Kiaulės Nugaros, iškeldinimo iš uosto techninį projektą. Buvo įvardinta ir bendra kabelio iškėlimo kaina – 50 mln. litų.

Planuota elektros liniją iškeldinti sykiu tiesiant Lietuvos ir Švedijos elektros liniją. Tačiau šiemet šios elektros linijos tiesimas prasidėjo, o apie linijos iškeldinimą nebuvo nė kalbos.

Oficialiai kalbama, kad elektros linijos iškeldinimas iš uosto teritorijos įstrigo dėl "Lietuvos energijos" nenoro ką nors keisti.

Tuomet buvo pasakyta gana atžagariai – uostui reikia, tegul jis ir iškelia elektros liniją.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad elektros linijos iškėlimas jau yra gerokai pavėlavęs – tai reikėjo daryti prieš 5–8 metus.

Diskusija ministerijoje

"Elektros linijos iškėlimas turi vykti vyriausybiniu lygiu. Su Energetikos ministerija preliminariai yra aptarta, kad prie to klausimo analizės grįšime artimiausią mėnesį", – tikino A.Vaitkus.

Apie elektros linijos iškeldinimą nuo Kiaulės Nugaros salos kalbėta prieš statant dujų terminalą.
Kodėl dabar, kai dujų terminalo statyba jau įpusėjo, vėl prireikė keldinti elektros liniją?

A.Vaitkus teigė, kad šią problemą jis neseniai aptaręs su Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo operatoriaus atstovais.

Elektros linija netrukto statyti dabartinio suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Tačiau ji taps kliuviniu ateityje, kai šalia to terminalo vystysis įvairiu su suskystintomis dujomis susijusi infrastruktūra.

Kokia tai infrastruktūra, A.Vaitkus neįvardino. Galima numanyti, kad prie Kiaulės Nugaros ateityje gali būti įrengta laivų užpildymo dujomis („bunkeravimo“) sistema arba kokia nors kita infrastruktūra.  

Elektros linijos iškeldinimas sudarytų geresnes sąlygas uosto veiklai. Buvo ne vienas atvejis, kai krovos įranga užkabino ir nutraukė aukštos įtampos laidus. Laimingo atsitiktinumo dėka žmonės nežuvo. Aukštos įtampos laidus buvo užkabinusios ir į Kuršių marias plaukusios užsieniečių jachtos.

Elektros liniją – ant tilto

Kokiu būdu galėtų būti iškeldinta iš uosto elektros linija? Jei to reikėtų greitai, Kuršių marių dugnu galėtų būti tiesiamas elektros kabelis įkasant į gruntą. Panašu, kad iškeldinti elektros liniją tučtuojau nėra reikalo, nes ji netrukdys eksploatuoti pastatytą suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.

A.Vaitkus įsitikinęs, kad statant tiltą į Kuršių neriją ant jo galėtų būti pritvirtintas ir aukštos įtampos elektros kabelis. Tokių analogų pasaulyje – kiek tik nori. Per tiltą galėtų būti nutiestos ir vandentiekio, dujų, kitokios komunikacijos.

Gaisras Kuršių nerijoje, anot A.Vaitkaus, byloja, kad tiltas būtų ypač naudingas. Juo gaisrinės iš Klaipėdos į gaisravietę nuvažiuotų per kelias minutes. Dabar ugniagesių mašinos strigo "Smiltynės perkėloje", o ugnis per tą laiką pakankamai smarkiai įsiplieskė.