Klaipėdiečiai didžiąsias atliekas gali nemokamai atgabenti į KRATC didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles arba atiduoti jas atliekų surinkėjui gyvenamųjų kvartalų kiemuose.

Savaitgalio dienomis Klaipėdoje dirbs atliekų surinkėjų mašina, kuri iš klaipėdiečių nemokamai priims baldus, langus, duris, nebereikalingą vaikišką inventorių ir kitas namų ūkyje susidarančias didelių matmenų atliekas, kurios netelpa į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

Didžiosioms atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos. Prašome minėtų atliekų nenešti šio surinkimo metu, vežėjas jų nepriims.

Kada į jūsų kvartalą atvažiuos didžiąsias atliekas surenkanti mašina, galite sužinoti KRATC interneto svetainės rubrikoje „Grafikai“. Šį savaitgalį didžiosios atliekos Klaipėdoje nurodytomis valandomis bus surenkamos pietiniuose miesto kvartaluose.

„Debreceno 44 naktį niekam padangų nepradūrė?“ – „Facebook“ grupėje „Debreceno“ klausė anonimu norėjęs išlikti asmuo.

Po šiuo įrašu savo patirtimis pasidalijo keli šio kvartalo gyventojai.

„Man ir kažkada yra taip buvę. Kaip supratau, į kažkieno vietą buvau pasistačiusi. Kiekviename kieme yra savų idiotų“, – atviravo viena klaipėdietė.

„Esu girdėjusi, kad kažkoks „priedurnis“ turi neva „savo“ vietą ir, jei kas ten pasistato, tai sulaukia grasinančių raštelių“, – pridūrė kita.

Klaipėdiečiai piktinasi dėl tokios situacijos ir šaržuoja, kad netrukus dėl neadekvačiai besielgiančių kaimynų savo automobilį teks gabentis į namus.

Greitai į penktą aukštą reikės neštis mašiną.

„Greitai į penktą aukštą reikės neštis mašiną“, – ironizavo klaipėdietė.

Vienas vyriškis pasakojo, kad prieš kelias savaites prie Debreceno g. 32 namo kažkas išdaužė jo automobilio galinį stiklą.

Panašių įvykių nutinka ne tik Debreceno gatvėje. Pavyzdžiui, gruodžio pradžioje Minijos g. buvo aptiktas automobilis su dviem pradurtomis padangomis ir apgadintomis durelėmis.

Melnragėje, Žvejybos uosto rajone, Rumpiškės kvartale, ir kitur taip pat buvo skelbiama apie po automobilių aikšteles slampinėjančius nepažįstamuosius, neva kažko ieškančius užrakintų mašinų salonuose.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, nuo šių metų sausio 1 iki gruodžio 11 d. uostamiestyje buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl 31 transporto priemonės apgadinimo pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį.

„Įtariamieji nustatyti ir tyrimai baigti dėl septynių nusikalstamų veikų, nesant nusikaltimo sudėties ikiteisminiai tyrimai nutraukti dėl trijų transporto priemonių sugadinimo“, – informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Pristato į kiemą

Norintys gauti maisto rūšiavimo įrangą pirmiausia turi pasirašyti konteinerio priėmimo aktą. Jį individualiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai gavo iš KRATC popieriniu laišku arba rado savitarnos svetainėje https://mano.kratc.lt. Pasirašytą aktą reikia grąžinti bendrovei vienu iš šių būdų:

1. Nuskenuoti (nufotografuoti) ir atsiųsti elektroniniu paštu rinkliava@kratc.lt.

2. Pasirašyti aktą savitarnoje https://mano.kratc.lt/.

3. Išsiųsti pasirašytą aktą pašto laišku adresu: Liepų g. 15, LT–92138, Klaipėda.

4. Atnešti pasirašytą aktą į KRATC biurą Liepų g. 15, Klaipėdoje.

5. Atnešti pasirašytą aktą į kitus KRATC Klaipėdos padalinius: biurą Tomo g. 2; aikšteles Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A, Plieno g. 13.

Tik įvykdžius šią procedūrą galima gauti konteinerius maisto atliekų rūšiavimui.

„Nors šis formalumas kelia nepatogumų ir mums, ir klaipėdiečiams, be jo išsiversti negalime. Konteineriai nupirkti su ES finansine parama, todėl itin griežta jų apskaita ir kiekvieno asmens parašas privalomas“, – aiškino Alma Balevičienė, KRATC projektų vadovė.

Kai KRATC gauna pasirašytą aktą, gyventojo adresas perduodamas vežėjui ir jis paruošia konteinerius. Ant mažojo 10 litrų kibirėlio yra lipdukas, kuriame surašyta, ką galima rūšiuoti į šį konteinerį. O didysis konteineris turi užklijuotą identifikavimo žymeklį, kuris specialaus skenerio pagalba „pririšamas“ prie gyventojo adreso. Tai nuotolinė elektroninės stebėsenos įranga. Kai vežėjai kitąmet iš gyventojų surinks maisto atliekas, šis žymeklis padės greitai identifikuoti, ar vežėjas buvo atvykęs, ar ištuštino konteinerį. Šią informaciją bet kuriuo metu savo kompiuteriuose galės patikrinti KRATC specialistai.

„Pasitaikė atvejų, kai gyventojai patys atvyksta į Klaipėdos didžiųjų atliekų aikšteles ir prašo jiems atiduoti čia sandėliuojamus maisto atliekų rūšiavimo konteinerius. Tačiau šito daryti neverta. Konteinerių aikštelėse nedaliname. Kai konteineris bus pažymėtas identifikavimo žymekliu, vežėjas pats atveš juos į Klaipėdos miesto gyventojo kiemą ir atiduos į rankas arba paliks prie vartelių“, – sakė A. Balevičienė.

Daugiabučiams kibirėlių nedalins  

Išgirdę apie artėjantį maisto rūšiavimą, daugiabučiuose gyvenantys klaipėdiečiai teiraujasi, ar kokia nors rūšiavimo įranga bus suteikta ir jiems. Juo labiau kad kituose Lietuvos miestuose skelbiama apie nemokamai dalinamus maišelius ar kibirėlius. Bet Klaipėdoje to nebus.

Klaipėdos daugiabučių gyventojai maisto atliekas rūšiuos identiškai, kaip dabar išmeta buitines atliekas: į savo talpyklę įsiklos plastikinį maišelį, kurį prikaupus maisto likučių reikės užrišti ir išmesti į kieme esantį konteinerį rudu dangčiu.

„Lietuvoje nebus bendros maisto rūšiavimo tvarkos. Kiekviena savivaldybė kuria savo tvarką, todėl natūralu, kad gyventojams kyla klausimų girdint skirtingą informaciją. Klaipėdoje daugelis senos statybos daugiabučių turi mažas virtuves, tad dalinti papildomas talpykles, kurios vargu ar tilptų šalia esančių šiukšliadėžių, neracionalu“, – aiškino A. Balevičienė.

Klaipėdos mieste visą informaciją apie maisto rūšiavimą žino ir suteikia KRATC, tad kviečiama kreiptis nemokama telefono linija 8 800 13 344, e. paštu kokybe@kratc.lt.

Maisto rūšiavimo konteinerių įsigijimas finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės ir Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“. Dumpių maisto apdorojimo įrenginių statyba finansuojama Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

Reikia milijonų eurų

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė paaiškino, kad savo eilės dabar laukia 27 projektai, kai kurie – itin didelės vertės.

„27 projektai, kurie yra parengti, yra labai didelės vertės. Viską įgyvendinti reikia 15 milijonų eurų. Šiuo metu iš tų 27 įgyvendinama pirma ir antra pozicijos. Pirma – J. Janonio gatvėje esantys kiemai, vertė – 1,2 mln. eurų, antroje vietoje – Statybininkų pr., kuris šiais metais planuojamas užbaigti, šio projekto vertė – beveik 1,3 mln. eurų“, – pažymėjo vedėja.

Inga Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kiti kiemai, kuriuos ruošiamasi atnaujinti ir dėl kurių jau pasirašytos sutartys, – Kauno g. 29, 31, 33.

Dar viena sutartis bus pasirašyta dėl Kauno 45, 47 ir Šilutės pl. 18. Sutarčių vertė viršija 1,2 mln. eurų.

„Šitas sutartis pradėjus vykdyti, mes pradėsime penktą poziciją – tik pirkimą Kauno g. 13, 15, 17. Vertė irgi bus gerokai virš milijono. Tie keletas projektų tikrai yra labai didelės vertės, ir savivaldybė neturi tokių galimybių imti jų labai daug, nes biudžetas yra skirstomas visiems“, – sakė I. Kubilienė.

Užtruks septynerius metus?

Anot I. Kubilienės, dėl parkavimo vietų plėtros irgi numatyta įgyvendinti tam tikrus projektus. Tačiau Baltijos pr. kiemų 27 projektų sąraše nėra.

„Mes visiškai neturime nė vieno Baltijos pr. kiemo. Kol nepersirisime per pusę, naujų projektų nerengsime. Tikrai neverta jų „gaminti“ į priekį. Duok Dieve, jeigu paspartinsime finansavimą, per septynerius metus įgyvendinsime“, – paaiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Dėl automobilių vietų gyventojai turi kelias galimybes. Gali rašyti savivaldybei prašymus, į kuriuos atsižvelgus gali būti nuspręsta greituoju būdu įrengti papildomas 15–20 vietų.

Svarbiausia, kad vieta atitiktų reikalavimus – nebūtų inžinerinių tinklų ir panašiai.

„Jeigu gauname tokius prašymus, mes svarstome, ir jeigu jie atitinka reikalavimus, galime įrengti greituoju būdu. Bet tai tėra tik parkavimo vietos, jokio apšvietimo, takų ir panašiai. Ateinančiais metais tokių vietų planuojame įrengti apie 15–20 kiemų. Gyventojai, jeigu turi tokią problemą (aišku, didžioji dalis pietinėje miesto dalyje turi), rašo mums prašymą, mes jį įtraukiame į sąrašą ir patikriname, ar galime tai daryti“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Prisidėti gali ir patys žmonės

Kita galimybė – gyventojams prisidėti patiems.

„Gyventojai gali surinkti daugumą balsų ir priimti sprendimą. Dažniausiai per namo administratorių. Turime tokius du kiemus – Naujakiemio 15 ir keletą Debreceno kiemų. Žmonės surenka 10 proc. – savo dalį, prisideda prie projektavimo ir prie rangos darbų. Tuomet šitas kiemas į sąrašą įtraukiamas prioriteto tvarka. Tai reiškia, kad kitais metais projektuojame, dar kitais įgyvendiname. Bet čia reikia dirbti su gyventojais ir turėti labai stiprią poziciją iš visų, kad visi norėtų ir turėtų galimybę prisidėti“, – tikino I. Kubilienė.

Išvežė 28 mašinas

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas teigė, kad šiais metais tai pirmoji tokia akcija.

„Dabar išvežėme penkias mašinas. Pernai per visus metus išgabenti 28 automobiliai“, – konstatavo vedėjas.

Klaipėdiečiai nuolat siunčia skundus savivaldybei dėl kiemuose paliktų nevažiuojančių automobilių.

Gyventojai pranešė apie Laukininkų gatvėje stūksantį „Audi A4“.

„Automobilis stovi toje pačioje vietoje dvejus metus. Juo niekas nevažinėja, turbūt jau ir išregistruotas“, – rašė vienas gyventojas.

Pernai per visus metus išgabenti 28 automobiliai.

Kitas klaipėdietis pranešė, kad Taikos prospekte prie 44 numeriu pažymėto namo stovi sena nenaudojama raudona „Audi“.

Po tokių skundų savivaldybė kiekvieną kartą registruoja stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus.

Dėl neeksploatuojamo automobilio tenka pradėti administracinę teiseną.

Dar vienas automobilis stypso Brožynų gatvėje prie 11 ir 13 namų.

„Jau nuo 2021 m. rudens stovi nejudinamas automobilis „Ford“. Užima vietą. Matyti, kad neeksploatuojamas“, – pranešė kitas gyventojas.

Specialistai, patikrinę situaciją, pranešė, kad transporto priemonei dalyvavimas viešajame eisme yra leidžiamas. Tad judinti šios mašinos niekas neturi teisės.

Marius Poimanskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ieško šeimininko

„Iš pradžių aiškinamės, ar yra savininkas, siunčiame jam pranešimus ir raginimus. Tik tuomet, kai paaiškėja, kad automobilis yra bešeimininkis, galima išvežti. Pranešimai apie tokias mašinas skelbiami savivaldybės tinklalapyje. Nuvežę tokią mašiną į saugojimo aikštelę, ją metus turime saugoti. Jei savininkas neatsiranda, mašina pripažįstama bešeimininkiu turtu“, – kalbėjo L. Lapinskas.

Brangus tai malonumas.

Tokių priemonių reikia imtis, kai savininko jokiais būdais nepavyksta surasti.

„Kai turime kam siųsti pranešimą, kitokia procedūra – rašome baudas“, – patikino L. Lapinskas.

Kai savininko neįmanoma rasti, savivaldybės darbuotojai suka galvas – palieka raštelius už valytuvų, klausinėja kaimynų, ar šie žino, kieno čia mašina.

Įspėjus savivaldybės tinklalapyje, kad mašina bus išgabenta, dar laukiama dvi tris savaites.

Kosminės išlaidos

Automobilio išgabenimas į saugojimo aikštelę savivaldybės biudžetui kainuoja 692 eurus.

„Įeina ir antstolio paslaugos. Aikštelėje už vieną parą saugojimo nustatytas 1,74 euro mokestis. Iš viso už vieno automobilio saugojimą ir išgabenimą savivaldybė sumoka apie 1,3 tūkst. eurų. Tik po metų galima kreiptis į teismą, jis pripažins, kad turtas yra bešeimininkis. Tada jį galima parduoti ar utilizuoti. Utilizavimas vėl kainuos. Brangus tai malonumas“, – pripažino uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Pirmieji apleisti automobiliai iš miesto gatvių buvo pradėti šalinti pernai balandį, tad po metų juos bus galima utilizuoti.

Iš viso tai miestui kainavo apie 36,4 tūkst. eurų.

Skaičiuoja kiekvieną vietą

Iš gyventojų skundų matyti, kad pietinės Klaipėdos dalies daugiabučių kiemuose branginama kiekviena vieta, kur tik galima pastatyti automobilį, ir žmones erzina, jei bent vieną jų užima mašina, kurios šeimininkas ilgai nejudina iš vietos.

"Kuncų gatvės vidinėje kiemo aikštelėje jau mažiausiai pusę metų stovi automobilis "Chrysler" nuleistomis padangomis."

"Alksnynės gatvėje kieme jau beveik 2 metus stovi apleistas automobilis "Mercedes Benz" išsileidusiomis padangomis, po juo išbėgę skysčiai. Dėl automobilio jau buvo kreiptasi liepos mėnesį, tačiau jis iki šiol nėra patrauktas."

"Į aikštelę už posūkio iš Mogiliovo į Brožynų gatvę atvilktas mikroautobusas, jis paliktas be priežiūros – priekiniai ratai nuleisti, ant priekinio stiklo guli akmuo. Mikroautobusas neeksploatuojamas."

"Jau ne pirmą kartą esu pranešęs apie šitą autobusiuką, praeitą kartą pranešimas buvo vasario mėnesį, nuo to pranešimo kovo mėnesį jis buvo pertemptas 20 metrų į kitą kiemą ir rūdija ten toliau."

Tai tik dalis skundų, pateiktų vien rugpjūtį.

Žmones piktina, kad neeksploatuojami automobiliai užima stovėjimo vietas daugiabučių kiemuose, kuriuose vietų ir taip labai trūksta.

Pranešimų apie apleistus automobilius miesto gatvėse gauname daug, tačiau ne visi jie pasitvirtina.

Ėmė skųstis studentai?

Prasidėjus naujiems mokslo metams, rugsėjį problemų dėl mašinų statymo vietų dar padaugėjo, nes kai kurie studentai atvyko į Klaipėdą savais automobiliais.

Panašu, kad, neradę prie bendrabučio kur palikti savo mašiną, iš nevilties jie irgi ėmė rašyti skundus savivaldybei.

"Stovėjimo aikštelės prie Klaipėdos universiteto bendrabučio (Universiteto al. 12) virto neeksploatuojamų automobilių laikymo vieta. Tarp tokių automobilių: mėlynas "Opel", mėlynas "Peugeot", "Volvo", "Dodge Caravan", – vardijama bent keturiuose skunduose.

Per tas kelias savaites, regis, viena vieta aikštelėje turėjo padaugėti, nes panašu, jog neliko mėlyno "Opel".

Prie skundo dėl šio automobilio parašyta: "Sprendimas įvykdytas, pradėta administracinė teisena. Užduotis įvykdyta."

Situacija yra kontroliuojama?

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas patvirtino, kad kiekvieną kartą, gavus pranešimą apie apleistą automobilį, vykstama į vietą ir įvertinama situacija.

"Pranešimų apie apleistus automobilius miesto gatvėse gauname daug, tačiau ne visi jie pasitvirtina. Automobilis neeksploatuojamu pripažįstamas tada, kai daugiau nei tris mėnesius nebegalioja jo techninis pasas. Jei automobilis yra tvarkingas ir šiaip stovi kurį laiką nenaudojamas, tai dar nereiškia, kad jis apleistas. Juk pasitaiko atvejų, kai žmonės išvyksta dirbti ilgesniam laikui kitur, automobilį palieka ir niekas jam nedraudžia jo laikyti", – dėstė L.Lapinskas.

Kontrolės ir prevencijos poskyrio darbuotojai pagal valstybinius numerius nustato, ar galioja automobilio techninis pasas. Jei paso galiojimas pasibaigęs prieš tris mėnesius, automobilis fiksuojamas kaip apleistas.

"Tokiu atveju konstatuojame, kad automobilis yra neeksploatuojamas. Pirmąkart jo savininkas yra įspėjamas, antrą kartą skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų. Būna, kad pamatę įspėjimą savininkai išsigabena automobilį. Taigi tokių apleistų mašinų sąrašas nuolatos kinta. Šiais metais esame skyrę per 300 administracinių nuobaudų savininkams už neeksploatuojamos transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo teritorijose", – patikslino L.Lapinskas.

Anot jo, šiais metais Kontrolės ir prevencijos poskyrio darbuotojai pasirūpino, kad iš viešų erdvių būtų išgabenti 25 apleisti automobiliai, kuriuos savininkai "pamiršo".

"Apleistą automobilį iš bendrojo naudojimo erdvių išgabename tuo atveju, kai yra nežinomas savininkas arba nepavyksta jo rasti. Kol kas šiais metais nė vienas iš 25 savininkų neapsireiškė ir nuvežtų automobilių neatsiėmė. Ar apleistos mašinos mieste yra didelė problema? Manau, šiuo metu mes su ja susitvarkome", – paaiškino L.Lapinskas.

Kažkas ne tik apibraižė mašinos variklio dangtį, bet dar ir nuplėšė priekinį valstybinio numerio ženklą.

Gretimame kieme buvo apgadintas automobilis BMW – subraižytas bagažinės dangtis, sulankstytas galinis valstybinio numerio ženklas.

Taip pat kieme mėtėsi nulaužtos ir ant stovėjimo vietas žyminčių stulpelių buvusios lentelės. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Kadangi nuniokoti du automobiliai, gali kilti minčių, kad kažkam nepatiko, kaip jie pastatyti, chuliganams užkliuvo ir privačios įmonės įrengtos automobilių stovėjimo vietos, ir tai ženklinančios lentelės.

Karai dėl vietos automobiliui Klaipėdoje virsta nuožmiais mūšiais. Rugpjūčio 30-ąją fiksuotas automobilių padegimas. Gyventojai įtaria, kad visa tai – dėl sausakimšų kiemų.

Per padegimą Klaipėdoje apdegė trys automobiliai. Kaip manoma, buvo padegtas Debreceno gatvėje stovėjęs automobilis, nuo šio gaisro nukentėjo ir daugiau kieme stovėjusių mašinų.

Gaisras kilo apie pusę trijų nakties daugiabučio namo kieme stovinčiame 2010 m. laidos automobilyje "Audi Q5".

Pasak policijos, apdegė priekinė automobilio dalis, salonas bei sudegė šalia stovėjęs 2007 m. gamybos automobilis "Citroen Berlingo". Taip pat išsilydė 2019 m. pagaminto automobilio "Buick" galinės dalies plastikinės detalės.

Įtariamas padegimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.

Po žiemos miesto tvarkymo įmonės jau surinko beveik 9000 tonų smėlio.

Pėsčiųjų ir dviračių takų, kiemų ir pagalbinių kelio juostų švara rūpinasi 5 įmonės, dirbančios joms priskirtose seniūnijose. Valymui pasitelkiama 14 vakuuminių mašinų, 20 traktorių, daugiau nei kelios dešimtys motoblokų ir savivarčių, rankinė valymo technika.

„Per žiemą ne tik gatvėse, bet ir daugiabučių kiemuose susikaupia nemažai smėlio ir dulkių, dėl to mūsų aplinkoje padaugėja kietųjų dalelių. Kad oras būtų švaresnis, svarbu kruopščiai šias sankaupas pašalinti. Darbus įmonės planuoja užbaigti iki šios savaitės pabaigos, o iki kito šaltojo sezono kiemai bus valomi pagal poreikį“, – sako Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Už kiemų, kurių sklypai suformuoti, priežiūrą ir tvarkymąsi atsakingi patys gyventojai, taip pat ir su soduose esančiomis gatvėmis – jas tvarko patys gyventojai. Miestas prižiūri tik miesto gatves.

Gatvių tvarkymo progresą ir tai, kas atsakingas už konkrečios gyvenamosios teritorijos švarą, sostinės gyventojai gali patogiai stebėti / pasitikrinti prižiūrimų gatvių žemėlapyje.

Apie netinkamai išvalytus kiemus prašome pranešti seniūnijoms, savivaldybės specialistams el. paštu savivaldybe@vilnius.lt arba trumpuoju telefono numeriu 1664.