-
Įteiktos „Sidabrinės gervės“: metų režisiere tapo A. Urbaitė, geriausiu filmu – „Per arti“ 9
Metų geriausio aktoriaus vaidmens kategorijoje nugalėjo Rasa Samuolytė („Paradas“) ir Donatas Želvys („Poetas“), antraplanio aktoriaus kategorijoje nugalėjo Nelė Savičenko („Ilgo metro filmas apie gyvenimą“) ir Dainius Gavenonis („Poetas“).
„Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus buvo įteikta Lietuvos kino, televizijos ir teatro aktoriui Juozui Budraičiui.
Metų geriausio scenarijaus autoriumi tapo Titas Laucius („Paradas“). Metų geriausias trumpametražis filmas – „Čia buvo Vilnius“ (rež. Eitvydas Doškus), metų geriausias ilgametražis dokumentinis filmas – Mariupolis 2 (rež. Mantas Kvedaravičius, korežisierė Hanna Bilobrova).
Metų geriausiu animaciniu filmu tapo „Purga“ (rež. Gintarė Valevičiūtė Brazauskienė, Antanas Skučas), geriausiu operatoriumi – Vytautas Plukas („Poetas“), geriausiu kompozitoriaus darbu pripažinta grupė „Šiaurės kryptis“ („Dainos lapei“).
Iš viso apdovanojimuose varžėsi 30 filmų, juos komisija atrinko iš 64 pateiktų pretendentų.
Į daugiausiai apdovanojimų pretendavo režisierių Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio filmas „Poetas“, Tito Lauciaus filmas „Paradas“ ir Austėjos Urbaitės filmas „Per arti“.
Be 19 tradicinių kategorijų, ceremonijos metu apdovanotas ir žiūroviškiausias filmas, sulaukęs daugiausiai žiūrovų kino teatruose bei daugiausiai mokamų peržiūrų užsakomųjų vaizdo paslaugų platformose – Emilio Vėlyvio „Piktųjų karta“.
Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ rengia Lietuvos kino centras ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Organizatoriai renginio metu skirs specialų prizą už indėlį Lietuvos kino industrijai.
-
Pradedama Lietuvos pretendento siekti „Oskaro“ atranka 1
Atrankoje gali dalyvauti dokumentiniai arba vaidybiniai filmai ne trumpesni kaip 40 minučių, atitinkantys pagrindinius kriterijus, tarp kurių svarbiausi:
kūrinio platinimas Lietuvoje pirmą kartą vyko tarp 2021 m. sausio 1 dienos ir 2021 m. gruodžio 31 dienos;
seansai šalies kino teatrų komerciniame repertuare rodyti mažiausiai septynias dienas iš eilės;
dauguma dialogų yra ne anglų kalba;
didžioji dalis kūrybinės kontrolės vykdyta lietuvių autorių.
LKC paraiškų el. paštu k.bitvinskaite@lkc.lt laukia iki spalio 4 dienos.
Centras atkreipia dėmesį, kad prašymus dalyvauti atrankoje teikia kino filmų gamintojai. Prašymai LKC direktoriui pateikiami laisva forma, nurodant filmo pavadinimą bei internetinės filmo peržiūros prieigą, režisieriaus vardą, pavardę bei priedus, įrodančius atitiktį oficialiems „Oskarų“ kriterijams, nurodytiems „Oskarų“ taisyklėse.
Atrankos komitetą šiemet sudaro komisijos pirmininkas, režisierius Linas Mikuta, kino kritikė Živilė Pipinytė, režisierius Algimantas Puipa, animacinio kino kūrėjas ir prodiuseris Valentas Aškinis, kino kritikė Lolita Bytautaitė, prodiuseris Arūnas Stoškus ir garso režisierius Jonas Maksvytis.
Pastaruosius šešerius metus Lietuvai atstovavo Alantės Kavaitės „Sangailės vasara“ (2015 m.), Kristijono Vildžiūno „Senekos diena“ (2016 m.), Šarūno Barto filmas „Šerkšnas“ (2017 m.), Arūno Matelio filmas „Nuostabieji Lūzeriai. Kita planeta“ (2018), Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristīne Briede dokumentinis filmas „Laiko tiltai“ (2019), o praėjusiais metais pretendentu išrinktas lietuvių režisieriaus Karolio Kaupinio vaidybinis filmas „Nova Lituania“ (2020).
Lietuviškasis „Oskaro“ komitetas filmą, pretenduosiantį varžytis dėl „Oskaro“ geriausio tarptautinio filmo kategorijoje, planuoja paskelbti spalio mėnesio viduryje.
JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskaro“ premijų įteikimo 94-oji ceremonija vyks 2021 m. kovo 27 d.
Su visomis taisyklėmis galima susipažinti oficialiame „Oskarų“ puslapyje.
