-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino 1
„Geras kinas tik į gera“, – sakė festivalio rengėjai, kino mylėtojus pakvietę festivalio atidarymo vakarą susitikti kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ ir prisiminti kino poveikį. Kai po filmo nebevaidini, kai po seanso – kaip po seanso, kai viduje sujuda, kai save įtrauki į programą arba kai atsirakini – skambant grupės „Kamanių šilelis“ kartu su gospel choru „GospelJonai“ atliekamai dainai „Aš lauksiu tavęs“ daugelis galėjo prisiminti, kaip vienas ar kitas filmas paveikė mus ir mūsų vidų.
„Sveiki sugrįžę ten, kur jausmuose kaip namuose – sveiki sugrįžę į „Kino pavasarį“, – atidarymo metu žiūrovus sveikino festivalio direktorius Algirdas Ramaška. – Matydamas tiek žmonių, mylinčių kiną, jaučiu, kad mes turime vilties. Tikiu, kad kiekvienas asmeniškai ir kartu bendrystėje galime geriau. Ir žinau, kad šiems pokyčiams į gera tikrai gali įkvėpti geras kinas, kurį žiūrėti kviečiame jau dvidešimt devintus metus“.
Organizatorių nuotr.
„Prie solidaus jubiliejaus slenksčio artėjantis „Kino pavasaris“ jau seniai įsitvirtino kaip vienas reikšmingiausių ir laukiamiausių kultūros reiškinių Lietuvoje. Festivalio žiūrovų lūkesčių kartelė pakelta aukštai, tačiau „Kino pavasaris“ ją kasmet įveikia labai lengvai, pasiūlydamas itin platų ir kokybišką repertuarą: nuo kino istorijos ištakų iki naujausių šedevrų. Be abejo, toks tariamas lengvumas yra tik iliuzija, kurią iš tiesų lemia aukščiausias festivalio komandos bei kino kūrėjų profesionalumas, atsakomybė ir meilė kinui“, – pažymėjo kultūros ministras Simonas Kairys.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas taip pat perdavė linkėjimų ir pasveikino festivalio pradžią: „Šiandien Vilniuje galime didžiuotis iš tiesų aukšta kino kultūra – sekame kino filmus iš viso pasaulio, renkamės iš plataus spektro žanrų ir temų, galų gale, esame alkani kokybės ir unikalumo. Ir už tai didele dalimi turime būti dėkingi „Kino pavasario" komandai, kuri jau 29-erius metus nuosekliai augina kino gerbėjų ratą, plečia kino ribas ir puoselėja jį ne tik kaip populiariosios, bet ir kaip aukštosios kultūros atšaką.“
Tuo tarpu Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius džiaugėsi, kad šiemet „Kino pavasario“ programoje bus galima išvysti daug lietuviškų filmų, apkeliavusių pasaulinius kino festivalius. „Džiugu matyti filmų temų ir žanrų įvairovę, atskleidžiančią tai, kuo šiuo metu gyvena lietuviškas kinas. Festivalio programoje itin svarbu matyti ir lietuviškos klasikos trumpametražius animacinius filmus. Džiugu, jog „Kino pavasaris“ suteikia galimybę juos atrasti naujai žiūrovų kartai“, – sakė jis.
Organizatorių nuotr.
Jau trečius metus gražia festivalio atidarymo ceremonijos dalimi tapo Vidos Ramaškienės fondo, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į jaunųjų Lietuvos kino žmonių kūrybą – laureato paskelbimas. Trečioji fondo premija – 2000 eurų – buvo įteikta aktoriui Donatui Želviui už jo gebėjimą įsikūnyti į kitą ir priversti žiūrovą iki skausmo susitapatinti su scenoje ar ekrane gimstančiu veikėju.
Atidarymo vakarą žiūrovai, kino industrijos atstovai, ilgamečiai didieji „Kino pavasario“ partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, nuolat festivalį ir gerą kiną palaikantys festivalio teisininkai „Sorainen“ ir daugybė kitų ištikimų partnerių bei draugų buvo pakviesti žiūrėti britų režisieriaus Jonathano Glazerio filmą „Interesų zona“ (The Zone of Interest).
„Mūsų filmas parodo, kur veda dehumanizacija – būtent ji lėmė mūsų praeitį, lemia ir dabartį. Nesakome – „žiūrėkite, ką jie tada padarė“, sakome „žiūrėkite, kaip elgiamės dabar“, – vos prieš kelias dienas atsiimdamas „Oskarą“ pabrėžė šios sukrečiančios ir itin svarbios Holokausto dramos režisierius J. Glazeris.
29–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ iki kovo 27 d. vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir „Telia Play“ platformoje. Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, festivalį remia Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės. Daugiau apie festivalį: https://kinopavasaris.lt/.
-
Klaipėdos mokiniai kviečiami dalyvauti naujame kino festivalyje
Festivalio dalyvių laukia ne tik piniginiai prizai, tačiau ir išskirtinis dviejų dienų renginys, kuriame mokinių darbai bus pristatyti plačiajai auditorijai.
Skatins kūrybiškumą ir santykio su Klaipėda paieškas
Choreografo, režisieriaus ir Klaipėdos licėjaus pedagogo Taurūno Baužo iniciatyva šiemet pirmą kartą organizuojamas trumpų filmų festivalis. Jame kviečiami dalyvauti visų Klaipėdos miesto ir rajono mokyklų 14 metų ir vyresni mokiniai.
Šiemetinio festivalio tema – „Aš ir miestas“. Pasak renginio iniciatoriaus T. Baužo, tokia tema siekiama ne tik atskleisti vietinio jaunimo kūrybiškumą, bet ir paskatinti juos pažvelgti į savo miestą platesniu žvilgsniu.
„Norime, kad kino pagalba Klaipėdos jaunimas labiau įsigilintų į Klaipėdos miesto aktualijas, problemas, istoriją, architektūrą ir kitas miestui svarbias sritis. Taip pat pamėgintų iš naujo atrasti savo asmeninį santykį su Klaipėda ir jį kūrybiškai perteiktų pasitelkiant įvairias kinematografines priemones. Juk šiais laikais filmą galima sukurti ir telefonu. Tad lieka tik išlaisvinti vaizduotę ir kūrybiškumą“, – teigia T. Baužas.
Dviejų dienų festivalis
Balandžio 25 dieną Klaipėdos licėjaus erdvėse (Kretingos g. 44) startuos oficialus dviejų dienų trukmės festivalio renginys.
Pirmąją festivalio dieną renginio dalyviai galės išvysti Klaipėdos kino kūrėjų sukurtą pilnametražį vaidybinį filmą „Sistema“ (režisierius Tomas Jašinskas) ir naujausią Taurūno Baužo šokio spektaklį–filmą „Garšva“, kuris buvo sukurtas pagal legendinį Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“ ir šiuo metu yra įtrauktas į įvairių kino festivalių programą.
Antrąją festivalio dieną (balandžio 26 d.) vyks konkursinių Klaipėdos mokinių filmų premjeros bei apdovanojimų ceremonija, kurios metu geriausi trumpų filmų autoriai bus apdovanoti diplomais, dovanomis ir piniginiais prizais.
Vertins pagal įvairius kriterijus
Kūrinius Klaipėdos licėjaus trumpų filmų festivaliui galima siųsti iki balandžio 7 d. Kiekvienas filmas turi būti įkeltas į „Wetransfer“ failų siuntimo platformą, o filmo atsisiuntimo nuoroda atsiųsta elektroniniu paštu kinas@klaipedoslicejus.lt.
Festivalyje gali dalyvauti tik trumpametražiai filmai, kurie anksčiau nebuvo demonstruoti kituose festivaliuose. Filmus festivaliui gali pateikti tiek pavieniai asmenys, tiek ir kūrybinės grupės.
Likus savaitei iki festivalio renginio bus paskelbta ir festivalio darbų vertinimo komisija. Renginio organizatorių teigimu, labiausiai vertinant festivalio filmus bus kreipiamas dėmesys į idėją, originalumą, kūrybiškų sprendimų panaudojimą, filmo realizavimo kokybę ir filmų meninį apipavidalinimą. Daugiau informacijos: https://klaipedoslicejus.lt/kinas
-
„Kino pavasaryje“ – įvairaus ir per pasaulį keliaujančio lietuvių kino premjeros
Pasak festivalio organizatorių, vienas „Kino pavasario“ tikslų – atkreipti dėmesį į lietuvišką kiną, todėl kaip ir kasmet, lietuviškų filmų programa čia užima ypatingą vietą. „Šiais metais daug dėmesio skirsime ne tik Lietuvos režisieriams, bet ir prodiuseriams bei kitiems kino profesionalams, kurie žiūrovams paruošė didžiausiuose pasaulio festivaliuose pristatytus bendros produkcijos su Lietuva filmus, – sakė „Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas. – Festivalyje įvyks penkios ilgo ir septynios trumpo metro filmų premjeros, parodysiančios, koks įvairus ir daugiasluoksnis dokumentinis bei vaidybinis kinas buvo sukurtas Lietuvoje arba prisidedant Lietuvai pastaraisiais metais.“
Festivalio metu žiūrovai pamatys ilgo metro stiprių moterų tikras bei fikcines istorijas, Kalėdų eglutės gyvenimą ir mirtį bei visą kartą jaunų žmonių, gimusių įstojimo į Europos Sąjungą dieną. Tuo tarpu trumpametražiuose filmuose laukia žanrų įvairovė, leisianti pajusti švelnumą, subtilų humorą ir vėjavaikišką padūkimą.
Filmo „Kaimiečiai“ kadras.
„Jau seniai niekam nekyla abejonių, kad lietuviškas kinas ir jo kūrėjai – aktyvūs ir svarbūs tarptautinės kino bendruomenės nariai, dalyvaujantys didžiausiuose festivaliuose, renkantys pilnas sales ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose, kalbantys visame pasaulyje aktualiomis temomis ir tą darantys savitai, kūrybiškai, – džiaugėsi lietuvišką kiną jau ne pirmus metus palaikančios turinio platformos „Telia Play” vadovė Vitalija Kibildė. – Ir kalbu ne tik apie aktorius ar režisierius, bet ir kitas sritis – lietuviai dirba garsiausiuose pasaulio kino bei televizijos projektuose juos prodiusuodami ar, pavyzdžiui, tapydami, kaip atsitiko režisierių DK Welchman ir Hugh Welchman filmo „Kaimiečiai“ (The Peasants) atveju.”
„Oskarui“ nominuoto filmo „Jūsų Vincentas“ (Loving Vincent) kūrėjų naujasis tapytas pasakojimas „Kaimiečiai“ pasakoja apie moterį, patekusią į patriarchato nemalonę. Šio filmo pasaulinė premjera įvyko Toronto kino festivalyje, o Lenkijoje jis tuoj pasieks žiūrimumo rekordus. Filmo koprodiuserė Agnė Adomėnė sakė, kad kuriant tokį filmą, daugiausiai iššūkių kėlė jo gamyba. „Tokios animacijos procesas ypač lėtas – per dieną vienas dailininkas aliejine tapyba vidutiniškai sukuria du filmo kadrus. Vienai filmo sekundei reikia 12 kadrų, tai reiškia, jog vienas žmogus per savaitę sukuria mažiau nei sekundę animacijos.“
Filmo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“ kadras.
Ar Kalėdoms puošdami eglutę pagalvojame, kokį gyvenimą medelis „gyvena“ iki atkeliaudamas į mūsų namus? Būtent apie tai kalba Artūro Jevdokimovo dokumentinė socialinė drama „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“ (Life and Death of a Christmas Tree), atskleidžianti Sakartvelo ir Danijos eglučių augintojų bendruomenes, jų džiaugsmus ir liūdesius, kultūrų panašumus ir skirtumus.
„Niekada nebuvau pagalvojęs, kad Kalėdų eglutė nukeliauja tokį kelią, kol atsiranda mūsų namuose, – prisipažino A. Jevdokimovas. – Pavyzdžiui, kaukazinis kėnis, vadinamoji daniška eglutė, iš tikrųjų yra eglutė, užauginta iš sėklų, kurias Sakartvelo kalnuose iš kankorėžių surinko vietiniai gyventojai“, – intrigavo jis.
Eimantas Belickas režisieriaus Arūno Matelio inicijuotame filme „Karta.EU“ (Generation.EU) kuria pirmosios Europos Sąjungos kartos Lietuvoje paveikslą. 2004-aisiais mums stojant į ES, kamera fiksavo pirmuosius čia gimstančius „europiečius“, vėliau juos lydėjo ir sekė jų gyvenimus, o šiemet šiems jaunuoliams – jau 20 metų. „Man buvo įdomu pažiūrėti, ar šita karta jau yra laisva, ar ji išsilaisvino iš tėvų įtakos, ar dingo mus kamavusios postsovietinės baimės ir ar išvis užtenka vienos kartos išsilaisvinti“, – pasakojo E. Belickas.
Filmo „Mano laisvė“ kadras.
Mums labai artimą istoriją pasakoja Ilzės Kungos istorinė drama „Mano laisvė“ (My Freedom), paremta lenkų kilmės žurnalistės, politikės ir vieno ryškiausių Latvijos nepriklausomybės judėjimo balsų Itos Kozakevičos gyvenimo istorija. „Atrodo, kad Latvija mums tokia artima ir pažįstama šalis, tačiau pradėjusi skaityti filmo scenarijų supratau, kad apie latvių sajūdį, nepriklausomybę, pagrindinius to laikmečio veikėjus nežinau nieko, – prisipažįsta filmo koprodiuserė Marija Razgutė. – Todėl Itos asmeninė istorija, jos politinė kova man padovanojo daug atradimų.“ Beje, filme „Mano laisvė“ kai kur galite atpažinti Vilnių, o Latvijoje apdovanojimą už vaidmenį šiame filme pelnęs Darius Meškauskas jame net prabyla latviškai.
Filmo „Marijos tyla“ kadras.
Ką tik Berlyno kino festivalyje pristatyta Dāvis Sīmanis „Marijos tyla“ (Maria's Silence) – žymios nebyliojo kino aktorės Europoje Marijos Leiko, dar žinomos kaip Marija Leyko, gyvenimo istorija. „Kaip pasakoja pats režisierius, kai jis pradėjo kurti šį filmą, didžioji Rusijos invazija į Ukrainą dar nebuvo pradėta, – sako filmo koprodiuserė Justė Michailinaitė. – Jis kūrė šį filmą kaip priminimą apie istoriją ir katastrofas tam, kad jos daugiau nepasikartotų. Visgi „Marijos tylos“ premjera įvyko praėjus dviem dienoms po A. Navalno nužudymo. Po tokio nelengvo filmo auditorija dažniausiai neturi klausimų, tačiau mane nustebino, kad Berlyne šįkart buvo kitaip: įvyko ilga diskusija apie režimą, apie tai, kas vyksta dabar ar vyko filme vaizduojamu laikotarpiu. Todėl manau, kad filmas svarbus kiekvienai šaliai“, – pabrėžia ji.
Filmo „SPA“ kadras.
Festivalyje žiūrovai pamatys ir naujausius trumpo metro lietuvių režisierių darbus: Paršelio ir Karvės nuotykius ant užšalusio ežero Igno Meilūno filme „Kanopos ir pačiūžos“, Naujųjų metų rytą su nepažįstamu vaikinu atsibudusios poros pokalbius Luko Kacinausko filme „Laimingų kitų!“, intensyviai atsipalaiduoti bandančius poilsiautojus Ievos Šakalytės kūrinyje „SPA“, savo dienos pirkinius vardijančius žmones Martyno Norvaišo filme „Aš pirkau“, po apdovanojimų ceremonijos autobusu keliaujantį visą Lietuvos aktorių žvaigždyną Birutės Kapustinskaitės „Nominantuose“, egzistencinius klausimus keliantį šaldytuvą Mato Vildžiaus filme „4°C“ ir baseine į netikėtą nuotykį įsitraukusios Ūlos atradimus Eglės Davidavičės kūrinyje „Ta, kuri žino“. Šiuos lietuviškus trumpuosius filmus taip pat bus galima pamatyti ir „Telia Play“ platformoje.
Filmo „4°C“ kadras.
Į lietuvių kūrėjų ir kitus festivalio filmus kovo 7–8 d. bilietus galima įsigyti pigiau – šiomis dienomis kino teatrų „Forum Cinemas“ kasose ir internetu vyks abonementų akcija. Daugiau apie lietuviškus filmus čia: https://kinopavasaris.lt/programs/web_programos_lt_premjeros/. 29–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 14–27 d.
-
Kauno pilies amfiteatre aidės kinas: kvies nemokamai pamatyti pripažintų kūrėjų filmus 4
Kaip praneša organizatoriai, žiūrovus didžiajame ekrane pasitiks žymūs Lietuvos ir užsienio kūrėjų filmai, tarp kurių – ir viena žiūrimiausių šių metų lietuviškų komedijų „Paradas“ bei praėjusio „Kino pavasario“ favoritas „Aštuoni kalnai“.
Skardus juokas, atokvėpio ir įkvėpimo akimirkos bei kiti gilūs išgyvenimai – kauniečiai ir miesto svečiai jau šį sekmadienį galės išvysti net šešis filmus. Jie stebins skirtingais ir įtraukiančiais pasauliais: spalvinga istorija vaikams, kerštu alsuojančiu miegamuoju rajonu, tingia vasara lietuviškoje sodyboje, laivo „Nemunėlis“ deniu, absurdišku „Bažnytinio teismo“ procesu ir kvapą gniaužiančia kalnuota Italija.
Renginį ves pasaulyje pripažinta lietuvių kino aktorė Aistė Diržiūtė, vaidinusi filme „Sangailės vasara“, už kurį buvo nominuota „Sidabrinei gervei“ Metų geriausio aktorės vaidmens kategorijoje.
„Sidabrinės gervės naktys“ Birštone. E. Kinaičio nuotr.
Seansus nuo 15 val. pradės trumpametražis filmas visai šeimai – geriausiam animacijos žanro filmui šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose nominuotas režisieriaus Meinardo Valkevičiaus darbas „Patrikas“, pasakojantis apie drovų, vaikų globos namuose gyvenantį berniuką, susižavintį papūgomis.
Animacinis filmas „Patrikas“. Organizatorių nuotr.
Žiūrovų lauks ir „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose geriausiu metų studento darbu pripažintas trumpo metro Arno Balčiūno debiutas „Blausos“ bei trumpametražių kategorijoje nominuotas Vytauto Katkaus filmas „Uogos“ – pirmasis lietuvių trumpametražis filmas, kurio premjera įvyko Kanų kino festivalio pagrindinio konkurso programoje. Trumpametražius seansus užbaigs „Sidabrinei gervei“ taip pat nominuotas Rimanto Oičenkos filmas „Reisas“, vaizduojantis istoriją apie nuo Lietuvos SSR tūkstančius kilometrų nutolusią laivo „Nemunėlis“ įgulą.
Filmas „Uogos“. Organizatorių nuotr.
Didžiajame ekrane bus galima išvysti ir vieną sėkmingiausių šių metų ilgametražių lietuviškų filmų, ironišką Tito Lauciaus komediją „Paradas“. Jos centre – prieš 26-erius metus išsiskyrę Miglė ir Eimantas, vėl suvesti absurdiško „Bažnytinio teismo“ proceso. Filmas šiemet buvo nominuotas net 9-ioms „Sidabrinėms gervėms“ ir apdovanotas už geriausią scenarijų, o aktorė Rasa Samuolytė pelnė Metų geriausio aktorės vaidmens apdovanojimą. Prieš filmą taip pat vyks pokalbis su jo režisieriumi Titu Lauciumi.
Tito Lauciaus komedija „Paradas“. Organizatorių nuotr.
Vakaro kulminacija taps režisierių tandemo Charlotte Vandermeersch ir Felix van Groeningen kvapą gniaužianti istorija apie neblėstančią draugystę „Aštuoni kalnai“ (The Eight Mountains). Tai – populiariausias šių metų „Kino pavasario“ filmas, žiūrovus nukelsiantis į didingas Italijos Alpes.
Filmas „Aštuoni kalnai“. Organizatorių nuotr.
Daugiau informacijos apie renginį ieškokite paspaudę ant šios nuorodos.