Įprastos baidyklės, nors pastatytos ir krante, ir vidury vandenų – negelbsti. Tad žuvininkai įsigijo kitokias, bet ir plėšrių paukščių riksmo kormoranai nebijo. Nebijo ir prie tvenkinių šaudančių patrankų. Jas žuvininkai tik dieną įjungia, kad rytais aplinkinių kaimų nežadintų.

Žuvų augintojai ir lazerius traukia, ir balionus pučia. Bet kormoranai, iš tokių pastangų ginti žuvis, tik šaiposi.

Kintų tvenkinių darbuotojai kasryt nuo ketvirtos valandos ryto – ant kojų. Ir kasryt tą patį vaizdą regi. Iš pradžių pasirodo kormoranai žvalgai, o paskui į tvenkinius supuola tūkstančiai.

„Po to reikia lakstyti su nešiojamais lazeriukais, kadangi medžioti, šaudyti ir baidyti negalima, patrankos jungti negalime. Svarbiausia juos užtikti ir nubaidyti. Nelaukti, kol jie nusileis, nes vienas nusileidimas gali kokią pusę tonos žuvies išnešti“, – kalbėjo Kintų tvenkinių vadovas Rimgaudas Višinskas.  

Kormoranai itin mėgsta karpius.

„Šiame regione yra apie 40 tūkst. kormoranų, kasdien suvalgo po pusę kilogramo žuvies. Tai 20 tonų per dieną. Paskaičiuokite, kiek gaunasi per devynis-dešimt mėnesių metuose. Jokie žvejai, jokios jų brigados nesugauna tiek žuvies. Tuo labiau, ta žuvis – didelė dalis mailius, jaunikliai. Nors kormoranai čia tvenkiniuose be problemų ima karpį, kuris yra pusės kilogramo“, – pasakojo ichtiologas Egidijus Žymančius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anksčiau kormoranai bijodavo bent šūvių.

„Kada intensyviausiai žuvis turi augti, priprasti, tai yra nuo kovo iki spalio mėnesio, 2,5 mėnesio neleidžia medžioti. Ir tie tarpai, kartais mėnesį negalima, kartais – pusantro mėnesio. Kažkoks absurdas. Turi savo turtą ir negali jo apginti“, – piktinosi R. Višinskas.

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nešneka, atsakė raštu:

„Medžioklė, kaip didžiųjų kormoranų žalos mažinimo priemonių taikymas, leidžiamas periodais. Agentūra vertina kiekvieno konkretaus ūkio pateiktus duomenis už ankstesnius metus pagal didžiausią daromą žalą akvakultūrai ir rūšies paėmimo iš gamtos intensyvumą.“

Ichtiologas logikos neįžvelgia.

„Kormoranų kiekis mūsų regione priklauso nuo to, kokie orai. Ypatingai, jeigu yra dideli vėjai, jie negali žvejoti jūroje ar mariose, skrenda čia, nežiūri į terminus ar kažkokias datas“, – teigė E. Žymančius.

AAA teigia, kad alternatyvių priemonių taikymas žuvininkystės ūkiams neribojamas. Valdininkai net sudarė sąrašą, kaip su saugomų kormoranų daroma žala kovoti. Tarkim, siūlo tvenkinius uždengti arba virš jų nutiesti lynus.

„Jeigu ištiesime lynus ant kilometrinio tvenkinio, kur yra 100 hektarų  – pabandykite padaryti. O kita vertus, į tuos tinklus įsipainios reti, saugomi paukščiai, kurie yra įrašyti Raudonose knygose. Čia logikos nėra. Kitas siūlymas, padaryti papildomus tvenkinius, kur suleisti menkavertes žuvis, ten varlės būtų – iš vis juoką kelia. Pasakyk tu kormoranui, kad jis turi leistis į šitą tvenkinį ir tą žuvį valgyti“, – kalbėjo E. Žymančius.

Žuvų augintojus Kintuose terorizuojantys kormoranai kasmet padaro po daugmaž 200 tūkst. eurų žalos, bet kompensacijos tesiekia vos 5 proc.

„Dar pora trejetų metų ir reikės turbūt bankrutuoti, nes tokiais tempais ir su tokiais „protingais“ nurodymais ar leidimais, tai iš principo – kova su vėjo malūnais“, – tikino E. Žymančius.

Tad neapsikentę žuvų augintojai siūlo...

„Mes galime atiduoti gamtai tuos tvenkinius, tegul naudoja, tegul sumoka mums kompensaciją, taip pat, kaip žvejams, kurie mariose žvejoja“, – siūlė R. Višinskas.

AAA teigia, kad šiemet išduoti leidimai su numatytais periodais kormoranų medžioklei nebus keičiami, nes to įstatymai nenumato.

Kaip antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai reido metu važiuodami pro Kintus pastebėjo viename kieme kylančius dūmus ir įtarė, kad ten gali būti deginamos atliekos.

Patikrinus, nustatyta, kad laužavietėje buvo deginamos atliekos su plastiku.

Kai sklypo savininkas aplinkosaugininkų prašymu gesino laužą, pareigūnai pastebėjo kieme stovintį katerį. Kilus įtarimui, kad asmuo gali neteisėtai laikyti ne mėgėjų žvejybos įrankius, pareigūnai patikrino ūkines patalpas.

Jose buvo rastas neteisėtai laikomas statomas tinklas ir 87 kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti.

Asmeniui skirta 30 eurų administracinė bauda už neteisėtą atliekų deginimą ir paskaičiuota 100 eurų žala aplinkai, taip pat 150 eurų bauda už tinklo ir kilpų laikymą. Neteisėtus įrankius aplinkosaugininkai paėmė.

AAD pabrėžia, kad kilpos yra vienas žiauriausių draudžiamų medžioklės įrankių. Į kilpą pakliuvęs laukinis gyvūnas bandydamas išsilaisvinti blaškosi, sukasi ratais, o po ilgų kančių dažniausiai neišgyvena.

„Nauji savininkai, nusipirkę tuos pastatus, kritiškai jų neįvertina, neišsaugo jų specialiųjų savybių ir tie raudonų, gražių plytų pastatai tampa įprastais, skarda aptrauktais ir išdaužytais langais. Žinoma, keičiasi ir jų paskirtis. Iš pašto jie tampa gyvenamaisiais namais“, – teigė lietuvninkų atstovas. 

Pasak lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ nario, buvęs paštas – unikalus šio krašto paveldas. 

„Visų pirma tai – ir miestelio veidas. Kai įvažiuoji į Kintus, pasitinka paštas. Nes 1933 m. Kintai iš žvejų miestelio tapo kurortiniu mieteliu. Pradėjo formuotis kurortinė architektūra“, – pasakojo lietuvininkas

Bet valdininkai tvirtino, kad aistros dėl seno pašto – niekinės. 

„Pirmieji projektiniai pasiūlymai buvo viešinti sausio mėnesį. Ten buvo labai drastiškai pakeista statinio išvaizda. Pasiūlymams buvo nepritarta. Ir tada architektai suprojektavo atitinkamą pastatą“, – situaciją aiškino Šilutės savivaldybės vyriausioji architektė Gintautė Sandarienė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tad dabar esą parengtas naujas projektas, kur raudonas mūras išlieka. 

Pastatas išliks panašus, koks yra – nekeičiant sienų.

„Pastatas išliks panašus, koks yra – nekeičiant sienų. Aišku, atsiras nauja stogo danga, ji bus tinkanti šiam kraštui, čerpių imitacija“, – sakė Kintų seniūnas Antanas Kližentis. 

Pastatą įsigijęs vietos gyventojas tvirtina norįs išlaikyti buvusį paštą tokį, koks jis buvo prieš šimtmetį. 

„Iš karto, kai pirkome, ir pavadinimą sugalvojome „senasis paštas“. Tai jei jau toks pavadinimas, negi griausime ir darysime naują? Naujas jau nebetiks“, –   tikino pastato savininkas Stasys Papievis. 

Naujasis šeimininkas kol kas negalėjo pasakyti, ką planuoja įrengti šiame pastate: viešbutį, svečių namus ar nuspręs gyventi patys. 

Lietuvininkų bendrija Kultūros paveldo departamento prašo buvusiam Kintų paštui suteikti teisinę apsaugą: į Kultūros vertybių registrą jį įrašyti skubos tvarka. Ir stebisi, kodėl valdininkai to iki šiol nepadarė. 

„Nemanote, kad tokie statiniai Kintuose turėtų būti saugomi?“ – žurnalistė pasiteiravo Šilutės savivaldybės vyriausiosios architektės.

Statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas.

„Tai reikia įvertinti. Yra atliekami tam tikri paveldosauginiai tyrimai, kreipiamasi į Kultūros paveldo vertinimo tarybą, kuri sprendžia“, – sakė G. Sandarienė.

Žurnalistei pasiteiravus, ar dabar tai daryti – ne per vėlu, G. Sandarienė atsakė: „Taip. Statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas“.

Kultūros paveldo sergėtojai sako spręsią, kaip pasielgti su tipiniu Mažosios Lietuvos mūrinuku, kol jis dar nepradėtas rekonstruoti. 

Kintuose yra du pastatai, pripažinti kultūros vertybėmis – bažnyčia ir Vydūno muziejus, įkurtas XVIII a. statytoje parapijos mokykloje, kurioje Vydūnas gyveno ir mokytojavo. Lietuvininkų bendrija mano, kad vertingų pastatų Kintų miestelyje yra daugiau. Tad prašo atlikti architektūrinius ir urbanistinius paveldo tyrimus.

Semia Šventosios kurortą

Šventosios Pašventupio gatvės gyventojai dienraščiui pasakojo, kad, smarkiai pakilus vandeniui, jų namus sunkiai pasiekė net greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilis.

"Gerai, kad medikai atvažiavo kiek anksčiau, po kelių valandų jau būtų nepasiekę namo. Juk viskas po vandeniu, nežinantis situacijos gali ir į griovį nuvairuoti. Vanduo staiga pakilo, tačiau šiuo metu jau po truputį senka", – ketvirtadienį pasakojo šventojiškis Edvardas.

Vienu metu iš namų dviračiu jau nebeišvažiavau, prisėmiau guminius batus, nors jie iki kelių.

Vyras teigė, kad žmona kovoja su sunkia liga, tad medikų prireikė, kai ėmė strigti širdies darbas.

"Pats pikas buvo pirmadienį ir antradienį. Vienu metu iš namų dviračiu jau nebeišvažiavau, prisėmiau guminius batus, nors jie iki kelių. Mes esame už 100 metrų nuo upės. O vanduo priartėjo iki pat namo", – pasakojo vyras.

Šventojiškiai tikina, jog bėda kilo dėl to, kad vėjas neleidžia nutekėti upės vandenims.

"Vėjas pučia į krantą. Kartais net nelyjant, tik vėjui pasikeitus, vanduo ima kilti. Automobilį laikiau aikštelėje prie seniūnijos", – kalbėjo vyras.

Artėja: iš krantų liejasi ne tik Šventosios upė, bet ir melioraciniai kanalai, kurie tvindo viską aplink. Šventojiškių nuotr.

Pumpuoja siurblinėmis

Vandenį keiksnoja ir Šventosios Lieknų gatvės gyventojai. Žmonės pro langus stebi išsiliejusį kanalą, vanduo užtvindė privačius sklypus.

Jis pasiekė ir prie kanalo esančių daugiabučių rūsius.

"Kanalas nudrenuotas po keliu ir pasiekia Šventosios upę. Šalia yra melioracinė siurblinė, vanduo pumpuojamas, bet jam nėra kur dėtis. Šventoji pilna iki kraštų", – tikino Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė.

Šalia yra melioracinė siurblinė, vanduo pumpuojamas, bet jam nėra kur dėtis.

Seniūnė pasakojo, kad šventojiškiai jaučiasi kaip rusniškiai.

"Mes juk – pajūrio kraštas. Mokslininkai sako, kad jūra visai priartės. Tačiau rusniškiai kažkaip gyvena, išgyvensime ir mes", – pasakojo seniūnė.

V.Skeberdytė tikino, kad vandens pilni ne tik kanalai, bet ir aplinkinės pievos bei pamiškės.

"Jei nebus šalčio, gali būti, kad vanduo pasirodys ir ant Šventosios gatvės. Bet vilkimės, kad orai gerės", – vylėsi seniūnė.

Perspėja dėl polaidžio

Bendrovė "Klaipėdos vanduo" perspėjo, kad dėl gausių kritulių ir itin staigaus polaidžio galimi teritorijų užpylimai.

Hidrometeorologijos tarnyba informavo, kad vandens lygis Dangės upėje gerokai padidėjęs.

Vasario 8-ąją vandens lygis buvo priartėjęs iki 2,7 m žymos. Stichinė riba yra 2,8 m, o maksimali – 2,36 m.

Jei nebus šalčio, gali būti, kad vanduo pasirodys ir ant Šventosios gatvės. Bet vilkimės, kad orai gerės.

Minija ties Gargždais išsiliejo iš krantų ir ėmė semti Gargždų parko teritoriją.

Vasario 10-ąją vandens lygis ėmė kristi, tačiau ne taip sparčiai.

"Dumpių nuotekų valykla dirba didesnėmis pajėgomis. Įprastai per mėnesį išvaloma apie 1 milijoną kubinių metrų nuotekų, sausį, o ypač paskutinę savaitę išvalomų nuotekų skaičius išaugo dvigubai – iki 2 milijonų kubinių metrų", – informavo bendrovė "Klaipėdos vanduo"

Buitinių nuotekų tinklai ir siurblinės dėl polaidžio užtvindomi labai dideliu kiekiu gruntinio ir paviršinio vandens, o gyventojams dėl to kyla problemų išleisti buitines nuotekas iš namų.

Siurbliai dirba maksimaliomis pajėgomis, tačiau prireikia hidrodinaminių mašinų.

Ryškus kultūros reiškinys

Festivalis ir iš jo išsivysčiusi Kintų meno rezidencijos veikla per dešimtmetį įsitvirtino kaip itin ryškus regiono kultūros reiškinys, auginantis kokybiškos kultūros prieigą regione.

Per dešimt metų festivalis keitėsi – nuo Kintų muzikos savaitės „Marių audra“ iki kelis mėnesius trunkančio festivalio su keliolika renginių, tačiau jo esmė nepakito: nuo 2012 m. Kintuose skamba šiuolaikinė muzika ir pristatomos lietuvių kompozitorių premjeros. Ne mažiau svarbus ir tikslas didinti kultūros prieinamumą regione, tai Kintų muzikos festivalis sėkmingai daro, plėsdamas savo koncertų geografiją į regiono miestus ir miestelius.

Šiemet festivalis pakvietė į 16 koncertų, kurie skamba Kintuose, Šilutėje, Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnoje, Sauguose ir Juodkrantėje. Renginiuose atliktos keturios premjeros, aidi muzika nuo renesanso iki šių dienų. Didžiausias dėmesys Kintų muzikos festivalyje šiemet tenka šiuolaikinei muzikai. Ji skamba kone pusėje koncertų.

Koncertuos „Melos“

Naujosios vokalinės muzikos kolektyvas „Melos“ kvies išgirsti ir pajausti šiuolaikinės kūrybos vokalui įvairovę ir žavesį. Šį penktadienį 17 val. Saugų evangelikų liuteronų bažnyčioje „Melos“ atliks lietuvių minimalistinės muzikos programą „Minimal Voices“, kurioje skambės Ryčio Mažulio, Agnės Mažulienės, Dominyko Digimo, Karolinos Kapustaitės kūriniai. O rugpjūčio 8 d. 20 val. Kintų didžiojoje bažnyčioje aidės MELOS atliekama ambicinga užsienio kompozitorių kūrinių programa „Living Room Music“ – Tomo Johnsono, Georgeso Aperghiso, Johno Cage’o, Ernsto Tocho, Dai Fujikuros, Luigi Nono, Mauricio Kagelio, Mortono Feldmanno, „Lune Blanche“ kūriniai. Ši programa parengta Kintų meno rezidencijoje vykusiuose meistriškumo kursuose su dainininke Donatienne Michel Dansec (Prancūzija).

„Melos“ – merginų kolektyvas, pristatantis programas įvairiomis sudėtimis nuo solo iki choro. „Melos“ bendradarbiauja su įvairių sričių menininkais bei pačios inicijuoja kūrybinius projektus, pristatė programas festivaliuose „Jauna muzika“ ir „Druskomanija“, taip pat dalyvavo „Operomanijos“ rengiamuose projektuose. Pernai „Melos“ išleido pirmąjį albumą „Minimal Voices“ su lietuvių autorių kūriniais, kurių dauguma sukurti šio kolektyvo užsakymu.

NIKO ir „Synaesthesis“

Šiuolaikinės muzikos pulsą palaikys ir Kintų muzikos festivalyje pasirodymą surengs Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO su meno vadovu Gediminu Gelgotu ir jo diriguojamu Kintų muzikos festivalio kameriniu orkestru. Koncertas „Garsų bangos“ skambės du kartus – rugpjūčio 13 d. 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje ir rugpjūčio 14 d. 19 val. Kintų didžiojoje bažnyčioje.

NIKO – styginių instrumentų grupė, žinoma dėl savo patrauklių ir originalių pasirodymų, atliekanti progresyviąją klasikinę muziką mintinai, integruojanti į savo pasirodymus aukščiausio lygio styginių instrumentų meistriškumą bei minimalistinius vizualinius scenos efektus. Muzikavimo džiaugsmas, originalumas, drąsa ir išskirtinė atlikimo kokybė – visi šie žodžiai tinka apibūdinant NIKO.

Festivalį šiandienos skambesiais uždarys Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“, pelnęs tarptautinį pripažinimą ir sparčiai plečiantis žinomumą už Lietuvos ribų. Rugpjūčio 20 d. 20 val. Kintų didžiojoje bažnyčioje „Synaesthesis“ atliks tarptautiniu mastu žinomo graikų kompozitoriaus, kompiuterinės muzikos novatoriaus Panayiotis Kokoras kūrinių programą „Conscious Sound“.

„Synaesthesis“ ansamblio pagrindinė misija – pristatyti Lietuvos ir užsienio kūrėjų šiuolaikinės muzikos kūrinius. Atlikėjams svarbu ne tik garsas, bet ir erdvė, šviesa, judesys ar naratyvas – visa tai, kas atliekamai muzikai suteikia daugiamatę perspektyvą ir naikina žanrų ribas. Ansamblyje muzikuoja studijas Lietuvoje ar svetur baigę ir vis dar studijuojantys atlikėjai.

Aplinkos ministro patarėjas Marijus Gailius BNS teigė, kad ministerija kol kas neparengė Vyriausybei išvados dėl tokio leidimo.

„Sprendimo dėl Vyriausybės nutarimo neturime (...) Susitiksime su Šilutės rajono meru. Kada – datos dar neturime“, – BNS sakė jis. 

Geologijos tarnybos direktorius Giedrius Giparas BNS nurodė, kad tarnyba ministerijai yra pateikusi visus suderinti reikalingus dokumentus.

„Yra galimybė įmonei prašyti ir išduoti leidimą be konkurso, nes telkinio riba nueina ir į jų iki šiol turimą plotą“, – pabrėžė tarnybos vadovas.  

Pasak jo, „Minijos naftai“ išdavus leidimą, įmonė galėtų pradėti išteklių paieškas, žvalgybą, o tik vėliau – gavybą.

„Leidimas nereikš, kad iškart bus vykdoma gavyba“, – BNS teigė G. Giparas.

„Minijos naftos“ siekiui išgauti naftą Kintuose besipriešinantys vietos gyventojai, gamtininkai ir visuomenininkai sako, kad įmonė nori veikti arti gyvenvietės ir labai gamtai jautrioje „Natura 2000“ teritorijoje. Projekto priešininkai įspėja valdžią ir verslininkus, kad jie aktyviai ir reikliai stebės procesą.

Gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas antradienį spaudos konferencijoje Seime teigė, kad nepaisant „Minijos naftos“ patikinimų, kad visi taršos šaltiniai bus izoliuoti keliais sluoksniais, niekada nebus galima apsidrausti nuo avarijų ir kitų nesklandumų.

Kintų bendruomenės narys Andrius Varnas sakė, kad kintiškiai niekada nebuvo griežtai prieš naftos gavybą, bet siūlė verslui gręžti kelis kilometrus nuo kranto, kur statyba netrukdytų žmonėms, o transportas važiuotų aplinkkeliais.

Kintų seniūnas Antanas Kližentis teigė, kad naftos gavyba planuojama vandens apsaugos juostoje, kurioje ši veikla jau draudžiama įstatymu. Įmonės ketinimus jis vadino agresyvia verslo politika.

„Minijos nafta“ be konkurso gauti leidimą išgauti naftą Kintuose siekia nuo 2003-ųjų. Paskutinis prašymas Geologijos tarnybai pateiktas prieš metus.

Bendrovė nurodo, kad dabar naudoja aštuonis naftos telkinius Klaipėdos bei Šilutės rajonuose – Vilkyčių, Šiūparių, Pietų Šiūparių, Dieglių, Pocių, Sakučių, Kiškių ir Agluonėnų vietovėse, kur yra 31 įvairios paskirties gręžinys, tačiau nafta išgaunama iš 15 gręžinių.

„Minijos naftą“ valdo Lenkijos naftos koncerno „Lotos Petrobaltic S. A.“ antrinė bendrovė „Lotos Geonafta“ ir Danijos įmonė „Odin Energi“.

Klaipėdiečiai, savaitgalį laiką leidę pamaryje, stebėjosi įspūdingais vaizdais. Keliautojams teko akis ir burną dengti dėl masiškai į orą pakilusių uodų. Laimei, šie gyviai nekanda, tik erzina, lįsdami į nosį ir burną.

"Uodai trūkliai gyvena vandenyje ir beveik vienu metu išsirita. Nuo balandžio po truputį jų vis daugėjo, tačiau savaitgalį, smarkiau pašildžius saulei, jų spiečiai ėmė kilti debesimis. Tai tikrų tikriausios šių vabzdžių vestuvės", – tikino Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Virš Kintų savaitgalį pakilusius uodų spiečius buvo galima įžiūrėti kilometro atstumu.

Atrodo, jog dūmai į dangų kyla.

Uodų spiečiai atrodė lyg viesulo stulpai, tad klaipėdiečiams, savaitgalį stebėjusiems šį reiškinį, kilo mintis, kad dega Kintų miškas.

"Atrodo, jog dūmai į dangų kyla. Tačiau toks reiškinys yra puota paukščiams ir kitiems gyviams. Tokiu metu net aklos kregždės išgyventų, jei į sieną neatsitrenktų. Paukščiams bereikia tupėti ant šakų išsižiojusiems, uodai patys į snapą skrenda. Paukščiams maisto ieškoti nereikia", – sakė V.Jusys.

Panašų reiškinį V.Jusys fiksavo prieš dvejus metus, taip pat gegužės pabaigoje.

"Antra šių uodų banga turėtų pasirodyti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje. Iš tų kiaušinių, kuriuos dabar sudės uodai, išsiris lervutės, o po to ir patys uodai", – kalbėjo V.Jusys.

Nuo kovo 16-osios norintieji persikelti į Smiltynę ar Klaipėdą galėjo tai padaryti tik Naujojoje perkėloje, nes Senojoje keltų eismas buvo nutrauktas dėl karantino.

Neringoje keleivių pervežimo paslaugas teikiantys vežėjai keleivių irgi atvykdavo paimti į Naująją perkėlą.

Bendrovės "Smiltynės perkėla" vadovas Mindaugas Čiakas pasidžiaugė, kad jau nuo rytojaus, gegužės 1-osios, vėl atnaujinami keltų reisai Senojoje perkėloje.

Kursuos modernus keltas "Nida".

"Žiūrėsime, kad laive nebūtų pernelyg daug keleivių, kad būtų išlaikomi atstumai tarp jų. Į laivą "Nida" telpa apie 700 keleivių, tačiau dabar plukdysime ne daugiau nei po 80 žmonių. Grafikai bus skelbiami mūsų interneto svetainėje", – teigė M.Čiakas.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai prašo atsiliepti gyventojus, mačiusius, kas galėjo nuplukdyti laivą iš žvejų uostelio į Svencelės kaimą, ar mačiusius minėtą laivą dreifuojantį Kuršių mariose minėtu laikotarpiu.

Turint reikšmingos informacijos prašome susisiekti telefonais 8 700 64055, 8 700 64083 arba:

Policijos budėtojų telefonu (8 446) 20 270;

Anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8 446) 61 952;

Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Pirmąją varžybų dieną pradėjo vaikų buriuotojų „Techno 293” klasė, netrukus po jų – „Raceboard” bei formulė su šių varžybų naujiena – atskirta burlenčių „Hydrofoil” įskaita.

„Baltic Cup” sutraukė daugiau nei 30 šio ekstremalaus sporto profesionalų ir mėgėjų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Visi jie – buriuotojai.

Anot organizatorių, kova dėl laimėtojų vardo turėtų būti arši, mat konkurencija nusimato didžiulė. „Šiemet varžybose dalyvauja tokie patyrę sportininkai kaip latvis Janis Preiss, kuris pirmą dieną atplaukė pirmas formulės klasėje. Taip pat lietuviai Gediminas Gresevičius, pirmą dieną triumfavęs burlenčių „Hydrofoil” įskaitoje, Giedrius Liutkus bei vyriausias varžybų dalyvis Arvydas Moliušis”, – sakė vienas iš renginio organizatorių Mindaugas Čirvinskas.

„Baltic Cup” vyksta visą savaitgalį – gegužės 25-27 d. – Klaipėdos rajone, Kintuose, Suvernų kaime, prie „Ekstremalus sporto” burlenčių mokyklos. Po trijų dienų varžybų plaukimų rezultatai bus sumuojami. Laimėtojai išaiškės sekmadienį, gegužės 27 d.

Renginį organizuoja viešoji įstaiga „Ekstremalus sportas”, populiarinti bei vienijanti šio sporto mėgėjus ir ypatingą dėmesį skirianti jaunimo ugdymui.