Idėja gimė per karantiną

Naujoji daiktų mainų stotelė įsikūrė Tilžės turgavietėje, administracijos pastato pirmame aukšte. Įėjimas – nuo Tilžės g. pusės.

Stotelė dirba trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 9 iki 16 val.

Daiktų keitimasis Klaipėdoje prasidėjo 2017-aisiais, tačiau tuomet tai nesulaukė itin didelio populiarumo.

Į KRATC didžiųjų atliekų aikšteles atvežti tinkami naudoti daiktai būdavo sandėliuojami konteineriuose, kuriuos buvo galima rasti tiesiog aikštelėje, po atviru dangumi.

Tačiau ne visi lankytojai žinojo apie tokią galimybę. Tad daugelis daiktų taip ir likdavo nepanaudoti.

Pasak KRATC projektų vadovo komunikacijai Arūno Liubinavičiaus, idėja įkurti stacionarų punktą sustiprėjo per karantiną.

"Idėja ruseno ir karantino metu. Žmonės daiktus vežė, o tie, kurie žinodavo, kad galima pasiimti iš aikštelių, atvykdavo. Praėjusią vasarą buvo pastatytas paviljonas Tilžės aikštelėje ir prasidėjo atvežtų daiktų remontavimas, minimalus restauravimas, patvarkymas. Šiemet buvo ieškoma vietos, kur būtų galima įkurdinti, kad žmonėms būtų patogu ateiti ir pasiimti daiktus. Iš tikrųjų tos aikštelės atrodė gana varganai, tie daiktai, sudėti konteineryje, nei gerai matėsi, nei ten galėdavai ką pasirinkti, o žmonės net ir nežinojo, kad tokie dalykai vyksta", – teigė A.Liubinavičius.

Susidomėjimas – išaugęs

Pradėjus veikti stotelei "Imk", žmonių susidomėjimas daiktų mainais gerokai išaugo. Net ir per ne darbo dieną į šią stotelę ėjo ne tik klaipėdiečių, bet ir ukrainiečių šeimos.

"Penktadienis – ne darbo diena, bet žmonės ėjo. Buvo ne penki ar dešimt, o daugiau. Išgirdo, kad yra tokia vieta ir kad galima ateiti ir pasiimti daiktų. Ir mes, be abejo, labai laukiame, kad ne tik ateitų pasiimti daiktų, bet ir atneštų", – kalbėjo A.Liubinavičius.

Daiktams – naujas gyvenimas

Į mainų stotelę galima atvežti įvairių daiktų – nuo nereikalingų baldų iki knygų.

Norintieji pasiimti daiktus turi juos rezervuoti iš anksto interneto svetainėje mano.kratc.lt/exchange.

KRATC direktoriaus pavaduotojos Ramunės Šličienės teigimu, toks atliekų panaudojimas – aukštesnis tvarkymo lygis.

"Visi tinkami naudoti daiktai yra laukiami. Mainų punkte daugiausia galima rasti baldų, vaikiškų daiktų, knygų, žaidimų, vežimėlių, lentynėlių, bet laukiame visų daiktų, kurie vieniems žmonėms nereikalingi, bet galbūt jie atras vietą kitų žmonių namuose. Tai yra aukštesnis atliekų tvarkymo lygis, tai – aukštesnis prioritetas, atliekų prevencija. Mes jau išeiname iš atliekų tvarkymo lygio ir pereiname į aukštesnį", – sakė R.Šličienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dirba dvi dienas

Turgaus dienos – trečiadieniais ir šeštadieniais, tačiau, esant didesniam poreikiui, bus svarstoma ir apie kitas dienas bei ilgesnį stotelės darbo laiką.

Atvežti daiktus galima bet kurią dieną. Į Tilžės 66A aikštelę daiktus galima atgabenti kasdien, net ir sekmadieniais.

R.Šličienė pabrėžė, kad daiktų keitimosi iniciatyva labai populiari visoje Europoje.

"Populiarumo priežastis yra labai paprasta. Pasaulyje žmonių smarkiai daugėja, o gamtos išteklių mažėja, planetos tarša – didėja. Būtent keitimasis daiktais, daikto naudojimo pailginimas yra prasmingas mūsų gamtai. Jau ir taip nieko į sąvartyną nebevežame, o jeigu dar galėtume daiktus atnaujinti, dar kartelį panaudoti, būtų mažesnė tarša, švaresnis oras, švaresnė gamta ir švaresnė planeta", – svarstė A.Liubinavičius.

Daugiau stotelių – ateityje

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė šios stotelės atsiradimu. Jo nuomone, tai modernus požiūris į daiktų keitimąsi.

"Nekyla net menkiausios abejonės, kad tai bus populiaru, svarbu ir reikalinga. Kaip ir minėta, tai buvo labai atsakingas ir šiuolaikiškas požiūris į daiktų panaudojimą maksimaliais terminais. Lankantis šiame jaukiame kambaryje matyti, kad tie daiktai, kurie kažkam nereikalingi, po tam tikro restauravimo dar ilgai tarnaus žmonėms, kuriems jų reikia. Čia ne vien tik Ukrainos pabėgėlių kontekste, bet ir Klaipėdos regiono kontekste. Tai yra tikrai puiki galimybė rasti sau reikiamą daiktą gana geros būklės ir suteikti jam antrą galimybę gyvenimui", – sakė meras.

KRATC direktorė Roma Budrienė užsiminė, kad apie tokių stotelių įrengimą bus svarstoma ateityje.

"Kalbant apie tvarumą ir apie antrinį panaudojimą, noriu priminti, kad mūsų įmonė dalyvauja tarptautiniame projekte "2 Life", o tai ir reiškia pakartotinį panaudojimą. Mums teko lankytis kitose šalyse, kuriose tai labai populiaru. Visos europinės šalys to siekia ir labai daug daro. Mes iš jų taip pat perėmėme kai kurias iniciatyvas. Mūsų nuomone, ši vieta buvo pati populiariausia ir tinkamiausia iš apžiūrėtų. Bet tai nereiškia, kad ji yra pirma ir paskutinė. Žiūrėsime, kaip seksis naudotis, galbūt ieškosime ir kitų vietų pietiniuose rajonuose", – tikino R.Budrienė.

Daugiau dovanojamų daiktų galima rasti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, esančiose Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A ir Plieno g. 13.

Kaip skelbia savivaldybė, gyventojai iki birželio 13 dienos galės balsuoti tiek elektroniniu būdu, tiek užpildydami lapus savivaldybės administracijoje.

Mero Vytauto Grubliausko inicijuotoje apklausoje klaipėdiečiams pateikiamas vienas klausimas: „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S. Daukanto g. pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?“

Balsuoti galės visi pilnamečiai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Klaipėdoje.

Palaikų perkėlimo ar paminklinių plokščių su pavardėmis demontavimo klausimas nėra svarstomas – to daryti neketinama.

„Palaikų perkėlimo ar paminklinių plokščių su pavardėmis demontavimo klausimas nėra svarstomas – to daryti neketinama. Pagarbų ir išmintingą elgesį saugant čia palaidotų karių palaikus savo išvadose akcentuoja ir klausimą analizavusi ekspertų darbo grupė“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

„Diskusija vyksta tik dėl čia esančio sovietinės ideologijos memorialo“, – pabrėžė jis.

Mero sudaryta ekspertų darbo grupė siūlo memorialo elementus demontuoti, tarp jų – bronzinė trijų karių skulptūra, paminklas – nuleistas kalavijas, akmens žvaigždė memorialo centre, bronzinės plokštės.

Galutinį sprendimą priims savivaldybės taryba, gyventojų balsas – patariamojo pobūdžio.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos savivaldybėms leista įvertinti jų teritorijose esančius paminklus sovietų kariams ir juos demontuoti.

„Filmuojame iki sankryžos. Matome, kas prieš sankryžą stovi pasiruošęs važiuoti bei važiuoja A juosta“, – pasakojo Kelių policijos tarnybos vyriausiasis specialistas Artūras Freitikas.

Vyro teigimu, A juosta gali važiuoti tik elektromobiliai, maršrutinis transportas bei automobiliai, jeigu juose yra keturi asmenys arba daugiau.

Per dvi valandas policija sustabdė ir protokolus surašė 24 vairuotojams.

Vieno Klaipėdos vairuotojo pasakojimu, A juosta būdavo Debreceno gatvėje. Ten jis net tris kartus yra gavęs baudas, kadangi anksčiau ten stovėdavo į abi puses pastatyti radarai.

Įkliuvęs taksistas nelabai suprato, už ką baudžiamas. Teigia, kad iš jo tiesiog paėmė dokumentus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai kurie kaltę iš karto pripažino, teisinosi skubėję. Kiti vairuotojai nesupranta, kodėl Klaipėdos keliuose tiek daug A raidžių.

„Važiuoji, gauni skambutį, keičiasi kryptis, kadangi lieka 300 metrų, nebelieka laiko persirikiuoti. Tai turi arba nusukti į dešinę, apsisukti, arba pervažiuoti A juostą. Jūs dešimt kartų važiuokit ir pasakykit, ar čia teisingai padaryta, ar ne. Jeigu būtų dvi trys juostos, tada būtų viskas tvarkoj, bet dabar nuo pat „Akropolio“ ištisai kamščiai“, – kalbėjo kitas vairuotojas.

Policija sako, kad kelią visuomeniniam transportui numato savivaldybė.

„Kada nebuvo A juostos, viešasis transportas vėluodavo, negalėdavo tinkamai vežti keleivių. Mūsų visų siekiamybė, kad būtų kuo mažiau transporto centrinėse miesto dalyse, taip pat dėl ekologiškumo“, – pasakojo Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Kada nebuvo A juostos, viešasis transportas vėluodavo, negalėdavo tinkamai vežti keleivių.

Policija teigia, kad visuomeniniam transportui kiti vairuotojai trukdo dažnai. Vien tik autobusų srautus stebinčios vaizdo kameros, kurias administruoja Klaipėdos keleivinis transportas, kasmet parodo tūkstančius pažeidimų.

„Policija iš keleivinio transporto gauna į savaitę apie 500 vairuotojų nuotraukų, kurie važinėja įvairiose miesto A juostos dalyse. Jau nemažas skaičius tokių vairuotojų yra patrauktas atsakomybėn. Nuo metų pradžios per 1500 vairuotojų jau yra nubausti, remiantis keleivinio transporto gautomis nuotraukomis“, – tęsė M. Džermeika.

Vaizdo kameros kasmet užfiksuoja net keliolika tūkstančių tokių pažeidimų. Policija primena, kad negalima važiuoti, kaip kam patogiau. Už vadinamosios A juostos pažeidimą pirmą kartą skiriama penkiolikos eurų, o kitus kartus – nuo 30 iki 90 eurų bauda.

Renginio vedėja šmaikštavo, jog išskirtinis pavadinimas nustebino ir pačius šventės organizatorius.

"Net apsidžiaugėme suradę tokį pavadinimą, nes 770 metų švenčiančioje Klaipėdoje mes galime sutikti net 77 skirtingų tautų atstovus, gyvenančius šiame mieste", – tikino šventės rengėjai.

Parodos atidarymo šventėje savo gimtąja kalba kūrinius atliko, skaitė eiles net kelių skirtingų tautų atstovai – totoriai, ukrainiečiai, rusai, latviai ir kiti.

Pirmieji pasirodymą pradėjo ir savo tautą pristatė ukrainiečiai. Jų atstovė – mažytė mergaitė Marija, uždainavusi ukrainietiškai, sugraudino susirinkusiųjų širdis.

Svečiai neslėpė jai šilčiausių emocijų ir negailėjo garsių plojimų, žmonės darėsi vaizdo įrašus, kai kurie netgi dainavo kartu.

Renginyje buvo galimybė ne tik išgirsti kitataučių kalbos, bet ir paragauti jų pagamintų nacionalinių užkandžių.

Buvo pristatomas kiekvienos tautos tradicinis patiekalas, pasakojama jo atsiradimo ir išpopuliarėjimo istorija.

Na, o bibliotekos fojė renginio metu akį traukė margaspalvių tautinių drabužių ekspozicija.

Kaip teigė šventės rengėjai, šis susitikimas buvo tik įžanga į didelį renginių ciklą apie daugiakultūrę Klaipėdą.

Didysis festivalis "Tautinių kultūrų diena" planuojamas gegužės 28-ąją. Jo metu bus galimybė apsilankyti mugėje, dalyvauti koncerte ir plačiau pažinti Klaipėdos tautinių mažumų kultūrą ir paveldą.

Apklausai teikiamo klausimo tekstas – "Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S.Daukanto gatvėje, pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?"

Apklausa vyks Klaipėdos mieste, apklausos būdas – tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose (paprasta rašytine forma) ir elektroninių ryšių priemonėmis (elektronine forma).

Apklausa bus vykdoma nuo rytojaus, gegužės 13 d., iki birželio 13 d. imtinai.

Kad Klaipėdos miesto taryba privaloma tvarka svarstytų pareikštą gyventojų nuomonę, apklausoje turi dalyvauti ne mažiau nei 10 proc. balso teisę turinčių klaipėdiečių, tai yra 13 517 žmonių.

Pabėgėlių srautas slūgsta

Klaipėdos pabėgėlių registracijos centre, pradėjusiame veikti kovo 14 d., pastarosiomis savaitėmis atvykėlių srautas gerokai sumažėjo.

Pirmą savaitę kasdien buvo sulaukiama po 600–700 žmonių, antrąją pabėgėlių registruodavosi perpus mažiau, o dabar per dieną atvyksta tik iki pusės šimto ar dar mažiau ukrainiečių.

Klaipėdos migracijos tarnybos vadovė Sandra Knyzelienė mano, jog pabėgėlių srautas uostamiestyje sumenko ir dėl to, kad mieste beveik nebeliko, kur išsinuomoti būstą.

"Pagrindinė problema – Klaipėdoje nebėra gyvenamojo ploto. Žmonės čia atvažiuoja, bet jiems nebėra kur įsikurti. Visi būstai išnuomoti. Jaučiame žmonių nusivylimą. Registracijos centre apnakvindinimo terminas baigiasi, jie turi ieškoti gyvenamosios vietos, bet kur gyventi, nėra. Nuomojamų butų nebėra, savanoriai, pradžioje priėmę pabėgėlius pas save, jau to nebedaro", – kalbėjo S.Knyzelienė.

Žmonės čia atvažiuoja, bet jiems nebėra kur įsikurti.

Ministerija ieško išeities

Dėl būsto deficito atvykėliai, mėginę apsistoti Klaipėdoje, turi važiuoti į kitus miestus.

Nuo karo pradžios Klaipėdos pabėgėlių registracijos centre yra užregistruota per 6 tūkst. Ukrainos piliečių.

Jie įsikūrė ir darbą susirado ar ieškosi uostamiestyje, Gargžduose, Kretingoje, Palangoje, Šventojoje, Skuode.

Vis dėlto artėjant vasaros sezonui vietinių atjautą nustelbė pragmatizmas ir iš kurortuose nuomojamų būstų Ukrainos karo pabėgėliai buvo paprašyti išsikelti.

Pavyzdžiui, Palangoje nuo birželio 1-osios iš dabartinių būstų turėtų išsikraustyti apie 200 ukrainiečių.

Šiai informacijai pasiekus Vyriausybę, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ėmėsi iniciatyvos ir patikino, kad ukrainiečiai jau turi naujas gyvenamąsias vietas, nors daliai jų būstų dar ieškoma.

Ministrės teigimu, Vyriausybė kartu su Palangos savivaldybe ketina jų apgyvendinimui panaudoti ir savo turtą kurorte.

Pasak M.Navickienės, nesant galimybės rasti kokybiškos apgyvendinimo vietos, pabėgėliams bus pasiūlytos kaimyninių savivaldybių teritorijos.

Žmonės tikrai negyvens gatvėse.

Ministrė tvirtino, kad 150 eurų kompensacijos nuomojantiems būstą karo pabėgėliams veikia ir šią priemonę svarstoma pratęsti.

Išeitis: vienintelė reali galimybė Klaipėdoje rasti gyvenamąjį plotą karo pabėgėliams – socialinis būstas, tačiau, norint jį gauti, reikia turėti darbą. Vytauto Petriko nuotr.

Savivaldybė turi rezervą

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis tikino, kad uostamiesčio savivaldybė dar turi socialinio būsto rezervą, tačiau ir jis senka, o nuomojamų būstų mieste jau nebėra gal ketvirta savaitė.

"Aišku, senamiestyje dar galima rasti išsinuomoti butą už kokį tūkstantį eurų mėnesiui, bet turbūt tai ne geriausias variantas. 13-oje socialinių būstų jau yra apgyvendinti pabėgėliai. Miestas dar turi 45 socialinius butus, bet jie yra be remonto ir be baldų. Bet ir juos norint gauti, reikia, kad žmogus dirbtų ir galėtų susimokėti komunalinius mokesčius", – teigė M.Poimanskis.

Aišku, senamiestyje dar galima rasti išsinuomoti butą už kokį tūkstantį eurų mėnesiui, bet turbūt tai ne geriausias variantas.

Savivaldybės atstovo teigimu, atvykėliai sparčiai ieško darbo.

Vien praeitą savaitę per vieną dieną ukrainiečiai atnešė devynias darbo sutartis į Klaipėdos savivaldybę, kad galėtų gauti socialinį būstą.

Dienraščio žiniomis, kai kurie pabėgėliai, gavę socialinį būstą, netrukus jo atsisakė, nes netiko gyvenimo kokybė. Jie ėmė ieškoti, kur apsigyventi privačiai.

Agentūras užvertė užklausomis

Vis dėlto rasti būstą nuomai bent jau Klaipėdoje nuo kovo pradžios, kai į Lietuvą plūstelėjo karo pabėgėlių srautas iš Ukrainos, beveik neįmanoma.

"Pasitaiko vienas kitas nuomojamas butas, bet šiuo metu pasiūla mažesnė už paklausą. Tokie butai atsiranda ir staiga jų vėl nelieka. Be to, daugelis būstų savininkų nelabai nori nuomoti ukrainiečiams. Bijo nemokumo, bijo dėl savo turto saugumo, baiminasi, kad negalės jų iškeldinti, jei nuomininkai nemokės nuomos mokesčio", – kalbėjo viešumo nenorėjusi nekilnojamojo turto agentūros darbuotoja.

Anot pašnekovės, nemaloni patirtis pasklinda daug greičiau ir daug plačiau nei geri atvejai.

Esą apie padorius nuomininkus dažniausiai nekalbama, jais tik džiaugiamasi, bet apie nevykusius žinios pasklinda greitai, kaip apie gaisrą.

"Situacijų būna labai skirtingų. Būna, kai į nuomojamą butą įsikelia viena šeima, o netrukus ten apsigyvena trys. Savininkams tai nepatinka. Be to, ir savininkų būna visokių, kai kurie sutinka nuomoti šeimai su vaikais, kai kurie sutinka nuomoti tik porai. O idealus nuomininkas – vidutinio amžiaus pora be vaikų ir be gyvūnų", – neslėpė agentūros darbuotoja.

Marius Poimanskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Penktadaliu išaugo kainos

Nuomojamo būsto trūkumas – ne pagrindinė bėda Klaipėdoje.

Nuomos kainos per pastaruosius du mėnesius išaugo penktadaliu, tad kai kurie žmonės turi atsisakyti nuomojamo ploto ir ieško kito, pigesnio, varianto.

"Ar turime ką pasiūlyti nuomai? Jei pigesnį variantą, tai sunkiai. Yra senamiestyje dar keli dviejų kambarių butai po 60 kvadratinių metrų ploto. Nuomos kaina mėnesiui – 650 eurų. Nuomojamų butų paklausa yra labai didelė. Ukrainiečiai itin suaktyvino rinką. Bet nuomotis norėtų ir lietuviai, ir rusai, ir baltarusiai. Dabar yra likę tik brangūs butai nuomai, kurių kainos yra  20–30 proc. didesnės nei prieš porą mėnesių. Pasiūla yra labai sumažėjusi, paklausa labai išaugusi", – antrino kitos nekilnojamojo turto agentūros darbuotoja.

Ukrainiečiai itin suaktyvino rinką.

Pašnekovė tikino, kad butų savininkai tikrai neatsisako visai nuomoti savo turimų būstų ir nenusprendžia geriau laikyti juos tuščius, nes jiems nėra tikslo tai daryti, tačiau neslėpė, kad yra tokių, kurie nenori nuomoti savo turto būtent ukrainiečiams, nenurodydami jokio motyvo.

"Kiekvieną dieną sulaukiame labai daug skambučių dėl nuomojamų būstų, tačiau šiandien neturime pasiūlyti nė vieno buto. Taip yra jau nuo kovo pradžios. Suprantama, tai susiję su pabėgėliais", – patvirtino dar vienos agentūros darbuotojas.

Didžiųjų miestų problema

Nuomojamo būsto problema yra ir Vilniuje, ne tik Klaipėdoje, nes pabėgėliai renkasi didžiuosius miestus, kur didesnė perspektyva įsidarbinti.

Į Klaipėdą daugiausia atvyksta mamos su mažais vaikais ir paaugliais, taip pat pagyvenę žmonės.

Darbingo amžiaus vyrų yra tik vienas kitas.

Realiai čia šaukiamojo amžiaus vyrų pabėgėlių net neturėtų būti.

Dalis jų turbūt yra atvykę iki karo kitais, dažniausiai darbo, tikslais.

– Teoriškai vadinamųjų sovietinių laikų dar yra 40 slėptuvių, bet realiai, apie kurias galima kalbėti ir kurių veiklą būtų galima atgaivinti, apie 20–30. Jas minimaliai sutvarkius ir investavus būtų galima panaudoti ne tik įmonių, kurių reikmėms jos buvo skirtos, bet ir gyventojų poreikiams.

– Ar jas visas reikia remontuoti, ar kai kurios slėptuvės atitinka bent minimalius reikalavimus, kad nelaimės atveju galėtų prisiglausti žmonės?

Didžiausia problema, kad mes dabar neturime aiškaus apibrėžimo, kas yra slėptuvė, priebėga.

– Didžiausia problema, kad mes dabar neturime aiškaus apibrėžimo, kas yra slėptuvė, priebėga. Dabar tik rengiami atitinkami teisės aktai, tie klausimai kol kas dar neišspręsti. Mes stebime, analizuojame ir bandysime remontuoti, įvertinti būklę vadinamųjų sovietinių slėptuvių, kurios buvo pritaikytos ne tik nuo tiesioginių bombų ar skeveldrų smūgių. Dalis jų pritaikytos nuo cheminių ar net branduolinių atakų. Esminis dalykas – Klaipėdoje, deja, kaip ir kituose Lietuvos mietuose, anot 2009 m., kai buvo priimtas sprendimas ir slėptuvės panaikintos iš civilinės saugos sistemos, niekas jų tinkamai neprižiūrėjo. Pagrindinis darbo grupės tikslas – įvertinti būklę, suskaičiuoti, kiek reikėtų investicijų, kad slėptuvės būtų sutvarkytos taip, jog jose galėtų slėptis ne tik įmonių darbuotojai, bet ir klaipėdiečiai, nustatyti terminus, per kuriuos tuos darbus būtų galima padaryti. Labai svarbu, kad valstybės mastu būtų reglamentuota ir nutarta, kas tokiose slėptuvėse turėtų būti – vandentiekis, apsauga nuo cheminių atakų ir pan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dėl ventiliacijos sistemos, kanalizacijos?

– Su šiais klausimais susidūrėme ir mes. Kai kurios slėptuves turi vandentiekį, elektrą, netgi papildomas oro sistemas, kitoje dalyje to nėra. Dabar yra tikslas pasidaryti einamąjį remontą, kad jose būtų galima pasislėpti nuo tiesioginių atakų. Visose slėptuvėse yra elektra, papildomas vandens tiekimas, keli išėjimai, galima nakvoti tam tikram skaičiui žmonių. Tolesni veiksmai priklausys nuo valstybės teisės aktų, nes vien savivaldybės investicijomis būtų gana sudėtinga.

– Ar skaičiavote, kiek į slėptuves Klaipėdoje tilptų žmonių?

– Apie 2–3 tūkst. žmonių. Analizavome ne tik slėptuves, bet ir vadinamąsias kolektyvines apsaugos priemones – mokyklas, darželius, sporto sales. Vertinome, ar yra ten rūsių, pusrūsių, kur dalis žmonių pririekus galėtų pasislėpti. Todėl papildomai galėtų dar maždaug 5–7 tūkst. žmonių.

Miestą reprezentuojančio logotipo ir vizualinio identiteto sistemos sukurtos Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrai „Klaipėda ID“, jis kurtas nuo praėjusių metų rudens.

„Atvykome susipažinti su tuo, kas mano manymu, taps mūsų komunikacijos vadovėliu. Pirmasis žingsnis į bendrąją komunikaciją yra vizualinis identitetas, kurio neturime“, – vizualinio identiteto pristatymo renginyje antradienį sakė „Klaipėda ID“ vadovė Eglė Songailienė.

Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis sakė, kad dabartinis miesto identifikavimas netenkino.

„Mes įprastai tapatinami su jūra, uostu ir automagistralėje matomu plakatu apie švyturio šalį. Mūsų tai netenkino“, – kalbėjo jis.

Pagrindiniu naujojo identiteto akcentu tapo apskritas stilizuoto Klaipėdos herbo pavidalo logotipas, kuris, atitraukus tam tikras jo detales, transformuojasi į šypsenėlės simbolį. Šio detalės gali būti įvairių spalvų, derinamos su skirtingais fonais.

Miestą reprezentuojančio logotipo ir vizualinio identiteto sistemą, pagal jungtinės veiklos sutartį, kūrė bendrovės „Juicy Square“, „Homo eminens" ir „Dizaino agentūra“, atstovaujančios prekės ženklus „Xwhy“ bei „Critical“.

Paslaugos kainavo apie 35 tūkst. eurų.

Tyrimo metu atskleisti pagrindiniai klaipėdietiškojo identiteto elementai – unikali gamta ir darnus vystymasis, darna su uostu, bendruomeniškumas, miesto potencialas ir ambicijos.

Įstaigos atstovai sako, kad naujasis identitetas turėtų prisidėti prie to, kad Klaipėda būtų dar labiau pastebima tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, investuotojams pritraukti, turizmo rinkodarai ir kitiems tikslams.

Sukurtomis priemonėmis galės neatlygintinai naudotis savivaldybės įstaigos, privačios organizacijos, gyventojai.

„Mūsų darbas buvo sukurti sistemą, kurią galėtų naudoti kiekvienas, aš manau, kad mums tai pavyko, laikas parodys, kad jis yra vykęs“, – sakė „Klaipėda ID“ rinkodaros projektų vadovas Girmantas Neniškis.

E. Songailienė neabejoja, kad šis vizualinis identitetas yra paveikus ir padės siekti tikslų.

„Vertiname ne pagal tai, patinka ar nepatinka, o veikia ar neveikia? Kaip rinkodaros profesionalė galiu pasakyti, kad tai veiks, nematau jokių šansų, kad tai nebūtų įgyvendinta“, – sakė E. Songailienė.

Savivaldybės įstaiga „Klaipėda ID“ skelbia, kad pasiruošimas projektui vyko daugiau nei metus, o kūrybos procesas prasidėjo pernai rudenį, jame dalyvavo skirtingos miestiečių bendruomenės, o kokybinėje apklausoje dalyvavo maždaug procentas visų klaipėdiečių.

Gėlės – ir žuvusiesiems Odesoje

Prie paminklo gėlėmis nešini žmonės atėjo dar prieš 9 val. ryto. Kuo toliau, tuo daugiau raudonų tulpių ir gvazdikų gulė virš sienelės su žuvusiųjų pavardėmis. Jų čia – 695, apie 30 pavardžių – lietuviškos.

Dar daugiau žiedų atėjusieji klojo ant akmeninės žvaigždės, kuri anksčiau rėmino amžinosios ugnies liepsną.

Šiemet prie paminklo nebebuvo vainiko su Rusijos valstybinės vėliavos spalvų žiedais ir užrašu, kad vainikas – nuo Rusijos Federacijos generalinio konsulato. Konsulatas Klaipėdoje nebeveikia.

Ant vieno vainiko juosiančios juostos parašyta: "Mes atmenam", parašas skelbė, kad šias gėles čia padėjo Klaipėdos veteranų taryba.

Keli kiti krepšeliai buvo be užrašų.

Ant grindinio prie žvaigždės kažkas padėjo balto popieriaus lapus įmautėse. Užrašas skelbė, kad šiuose lapuose išvardintos šiemet gegužės 2 d. Odesoje žuvusių žmonių pavardės. Juos pražudė Rusijos raketos. Sąraše – 48 žuvusieji.

Prie šių lapų buvo padėtos kapų žvakės, o gėles atnešę klaipėdiečiai stengėsi neužkloti šių lapų žiedais, kai kurie atidžiai skaitė, kas ten parašyta, tačiau numesti ar patraukti šiuos lapus nė vienam nepakilo ranka.

Ne visi padėjusieji gėlių skubėjo išeiti, nemažai jų stoviniavo, tarsi ko laukdami.

Iki pandemijos ir karo Ukrainoje pradžios prie šio memorialo vykdavo mitingai, jie paprastai prasidėdavo vidurdienį.

Šiemet savivaldybė negavo prašymo leisti organizuoti renginį. Tikėtina, kad ir šįkart susirinkusieji lūkuriavo, kad 12 val. kas nors atsitiks.

Spalvos: ryžtingai nusiteikę vyrai atliko savo darbą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Japonę nustebino renginys

Žmonės sveikinosi, šnekučiavosi apie sveikatą, bet dažniausiai tai buvo tik pokalbio pradžia.

"Viskas grįš bumerangu", "Jie nežino, kas jų laukia", "Jiems dar atsirūgs, pamatys, kas bus už erzinimą" – tokios ir panašios frazės skambėjo iš daugelio lūpų.

Prie paminklo atėjo ne tik rusakalbiai, buvo ir ne vienas lietuviškai kalbantis klaipėdietis. Kalbinami žurnalistų jie svarstė, ar reikia nuimti nuo karių kapų pompastiškus paminklus, aptarinėjo jų estetinę ir ideologinę vertę.

Pagyvenusi lietuvė neslėpė – žuvusius reikia gerbti, o gyviesiems stengtis išlaikyti taiką.

"Tai turi būti visų rūpestis. Juk baisu, kai visas pasaulis nori gyventi taikiai ir išvengti karo, kad neatsirastų nauji tokie kapai, o viena pusė ir jos vadovas grasina viso pasaulio sunaikinimu. Kaip mes turime reaguoti, kai čia pat, mūsų mieste, dešimtis metų gyvenantys žmonės neišmoksta mūsų kalbos, niekina mūsų pažiūras. Argi tai – kalbėjimas apie taiką?" – nebijodama kalbėjo klaipėdietė.

Minioje išsiskyrė rytietiškų bruožų moteris. Viešnia iš Japonijos klausinėjo, kas čia vyksta. Ji atviravo turinti draugę, gyvenusią Kijeve, kuriai teko bėgti iš tėvynės. Turistė stebėjosi reginiu, domėjosi žmonių nuotaikomis Lietuvoje ir atviravo apie komplikuotą Japonijos ir Rusijos kaimynystę.

Solidarumas: jaunų žmonių pora be žodžių išreiškė savo pažiūras. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Neslėpė savo požiūrio

Aikštės prie paminklo pakraštyje stovėjo du jauni žmonės. Vaikinas buvo apsigobęs Ukrainos vėliava, mergina laikė ant rankų šuniuką. Santūri pora teigė norėjusi tik pažiūrėti, kiek ir kokių žmonių ateis prie memorialo.

Normalu, kai žmonės rodo pagarbą karo aukoms, bet kai iš to daro politiką ir rengia parodomuosius renginius, tai jau dvelkia svetimos jėgos ir ideologijos demonstravimu.

"Iš to, ką matome, po kelerių metų panašių sambūrių čia nebeturėtų vykti, jaunimo nematyti. Gerai, kad čia žmonės elgiasi ramiai. Tiesa, mieste matėme, kad pro gėles besinešančius žmones iš pravažiuojančių mašinų skriejo frazė, kuria buvo palinkėta tam tikra kryptimi judėti rusų kariniam laivui", – kalbėjo jauni žmonės.

Prie jų priėjęs vyras pasisveikino: "Slava Ukraini!" ir sulaukė atsako: "Herojam slava!" Toliau su brandaus amžiaus vyru jie kalbėjosi lietuviškai. Vyras pasakojo tarnavęs ir tarybinėje kariuomenėje, o atgavus Lietuvos nepriklausomybę kūręs mūsų karines oro pajėgas.

"Normalu, kai žmonės rodo pagarbą karo aukoms, bet kai iš to daro politiką ir rengia parodomuosius renginius, tai jau dvelkia svetimos jėgos ir ideologijos demonstravimu. Pažiūrėkite į šituos žmones – jie jau europėja. Mūsų valdžia pranešė, kad Georgijaus juostelės – draudžiamos, ir jie pakluso. Elgiasi ramiai, stengiasi neprovokuoti ir nepasiduoti provokacijoms. Tai jau yra pokyčių šių žmonių sąmonėje apraiška", – kalbėjo buvęs karininkas.

Tradicija: kasmet gėlės dedamos ne tik prie karių pavardžių, bet ir ant akmeninės žvaigždės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Iki smurto – vos akimirka

Vėliau aikštelėje pasirodė trys vyrai, vilkėję marškinėliais su tuo pačiu neužmaskuotu užrašu. Keli kiti atėjusieji juos užsipuolė.

Vienas aršiausiai besielgusiųjų teigė atvykęs iš Kaliningrado srities, jis aiškino, kad užrašas ant vyrų marškinėlių įžeidžia žuvusių tarybinių karių atminimą, ir rėkavo, kad tai esanti provokacija.

Į šurmulį atkreipė dėmesį policininkai, jie priėjo ir neleido įsiplieksti konfliktui. Netrukus proukrainietiškais marškinėliais vilkėję vyrai paliko aikštę.

Dar kartą šurmulys kilo, kai vienas vyras atsegė savo švarką ir parodė Georgijaus juostelę.

Vienos televizijos žurnalistė susidomėjo šiuo veiksmu ir paprašė parodyti, ką čia vyras demonstruoja.

Būrys jaunų moterų užpuolė žurnalistę, buvo panašu, kad tuoj įkibs jai į plaukus.

Rusakalbės moterys emocijas liejo necenzūriniais žodžiais, vis pridėdamos prie keiksmų ir užpultos Ukrainos vardą.

Aistras malšino tai, kad netoliese stovėjo policininkai.

Džiugesys: prie paminklo susirinkusieji ne kartą šaukė: "Su pergalės diena!" ir dainavo karines dainas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dainavo ir plojo

Prieš vidurdienį į aikštę atėjo visose mieste vykstančiose akcijose ir protestuose dalyvaujantis Virginijus Partaukas. Jis skleidė vieną plakatą po kito ir komentavo juose parašytas frazes.

"Čia palaidoti kariai nespėjo prievartauti čia gyvenusių moterų, žudyti vaikų. Jie patys žuvo mūšiuose ir yra karo aukos. Mums tai – istorijos dalis, kai vienus okupantus pakeitė kiti. Jokiu būdu negalime nuimti šio kardo, tai vieta, kur galima mokyti vaikus istorijos. Jiems reikia dėstyti faktus ir mokyti suprasti praeitį objektyviai, nepasiduodant kurios nors kariavusių pusių ideologijai", – kalbėjo V.Partaukas.

Ne vienas rusakalbis klausėsi jo kalbos, skaitė, kas parašyta plakatuose, o vėliau tarpusavyje kalbėjo, kad nieko nesuprato.

Kelis kartus S.Daukanto gatve pravažiavo automobilis su įjungtu garsiniu signalu, susirinkusieji pamanė, kad vairuotoja juos palaiko, ir palydėjo džiaugsmingais plojimais ir šūksniais.

Bet kai ta pati mašina pravažiavo visu garsu įjungusi patriotinę ukrainiečių dainą, reakcija buvo santūresnė.

Vidurdienį vienas susirinkusiųjų įjungė garso kolonėlę ir garsiai paleido rusiškas karo laikų dainas. Būrelis moterų bandė dainuoti kartu, kelis kartus plojo.

Policininkai paprašė patildyti garsą ir netrikdyti viešosios rimties. Buvo bekylanti diskusija su pareigūnais, tačiau moterys patarė paklusti, nes priešingu atveju gresia nemenkos baudos.

Pagarba: žydų tautybės vyras prie memorialo pasimeldė, padėjo gėlių ir nuėjo savo keliais. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įspėjimo nepareiškė

Rimtį ir tvarką prie paminklo tarybiniams kariams prižiūrėjo 25 policininkų grupė.

Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Darius Petraitis patikino, kad žmonės elgėsi gana santūriai, tik kartą teko paprašyti patildyti muziką, įspėti ar drausminti iki popietės nieko nereikėjo.

Pagal iš anksto sudarytą veiksmų planą pareigūnai prie paminklo vakar dirbo iki vėlumos. Aikštė stebima ir vaizdo stebėjimo kameromis.

Šiemet prie memorialo nebuvo vaikų. Didžioji dauguma atėjusiųjų buvo garbaus amžiaus žmonės.

Skulptūrų parkas, kurio pakraštyje įrengtas memorialas sovietų kariams, ruošiamas rekonstrukcijai, jis visas apjuostas tvora.

Kaip skelbė Valstybinio jūrų uosto direkcija, pratybos dėl ekstremalaus įvykio koordinavimo jūrų uoste vyks ties naująja perkėla.

Jose dalyvaus 11 institucijų. Daugiau informacijos apie pratybas žadama pateikti antradienį.