Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, sergamumas gripu išaugo penktadaliu.

„Lyginant su praėjusia ir su dar ankstesne savaite, Klaipėdos mieste gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius 10 tūkst. gyventojų išaugo apie 20 proc. Kretingos rajone – panašiai, Palangos mieste – apie 30 proc., o Neringos mieste net truputį sumažėjo. Klaipėdos rajone ir Šilutės rajone – panašiame lygyje kaip ir buvo. Per pastarąsias dvi savaites sergančiųjų skaičius buvo panašus: 28–29 hospitalizuoti žmonės, iš jų užpraeitą savaitę buvo dešimt vaikų, praėjusią – šeši vaikai“, – teigė pašnekovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu labiau dominuoja B tipo gripas – tai lengvesnė šios ligos forma, ypač vaikams.

Tikėtina, kad gripo sezonas gali užsitęsti iki balandžio pabaigos, gal net gegužės vidurio.

„Dėl vakcinų – turime vasario duomenis, o už kovą turėsime pirmą balandžio savaitę. Skiepijimas – kuklokas. Vasario duomenimis, Klaipėdos mieste nuo gripo pasiskiepijo 21 žmogus, o Klaipėdos apskrityje paskiepyti 382 žmonės. Iš jų didžiąją dalį sudaro Šilutės rajone gyvenantieji“, – sakė R. Grigaliūnas.

Išaugusį sergamumą lemia tai, kad dabar pamirštamas atsargumas – prasidėjus COVID-19 pandemijai, būta įvairių apribojimų, žmonės buvo atsargesni, dėvėjo medicinines kaukes, turėjo mažiau kontaktų.

„Dar yra ir sezoniškumas, atšalę orai, ne visi žmonės išvystę įgūdžius. Kiti gal primiršo. Tikėtina, kad gripo sezonas gali užsitęsti iki balandžio pabaigos, gal net gegužės vidurio“, – svarstė specialistas.

Tad gyventojai skatinami laikytis rankų higienos taisyklių, kuo dažniau plauti rankas, kosėjant ir čiaudint užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje), taip pat vėdinti patalpas, dėvėti medicinines kaukes, o esant būtinybei – apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Skiepytis nuo gripo reikėtų tik visiškai pasveikus.

„Viskas turi būti daroma protingai. Tie virusai, ypač gripo, per karantiną „išalko“, ir žmonės kažkiek atsipalaidavo. Dabar ir orai tokie – ir šalta, ir vėjas. Temperatūrų kaita neigiamai veikia, vienam šalta, kitam karšta, tad reikia saugotis“, – pabrėžė R. Grigaliūnas.

Šiaurės prospekte, netoli „Regitros“, atsirasianti autobusų stotelė bus pavadinta Pievų stotele.

Klausimų kilo dėl Pievų gatvės ir ne Pievų gatvėje planuojamos stotelės. Iš esmės Pievų gatvė susijungia su Šiaurės prospektu, į šią gatvę išsukama iš karto už „Regitros“.

O planuojama stotelė yra šiek tiek tolėliau už šios sankryžos.

Pasiaiškinę detales ir nusprendę, kad nėra kitų vertų dėmesio alternatyvų, komisijos nariai pritarė siūlymui stotelei suteikti tokį pavadinimą.

Ragainės gatvėje, esančioje naujai suplanuotame gyvenamajame kvartale, siūloma įrengti autobusų stotelę, kuriai būtų suteiktas Ragainės pavadinimas.

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Arvydo Cesiulio, vyko pasitarimas Užsienio reikalų ministerijoje, buvo aptarti klausimai, susiję su pasirengimu šiam įvykiui valstybės lygmeniu, buvo kalbama, kaip valstybė prisidės prie palaikų pergabenimo, kaip vyks transportavimas iš oro uosto.

„Tokie dalykai greitai nevyksta. Perlaidojimas laikomas sėkmingu, jeigu pavyksta iškasti, sudeginti, patalpinti į urneles per du tris mėnesius. Kitas lygmuo – mūsų pačių apsisprendimas, kur laidosime, kada laidosime ir ko reikia, kad perlaidojimas įvyktų“, – sakė A. Cesiulis.

Buvo kalbama ir apie jau minėtas dvi perlaidojimo vietas.

Tokie dalykai greitai nevyksta.

„Dvi vietos yra aptarinėjamos visuomenininkų arba besidominčių tais reikalais žmonių. Viena – Skulptūrų parke prie sukilėlių paminklo „Už laisvę žuvusiems“, kita vieta – Kopgalio kapinaitės Smiltynėje. Ir vienu, ir kitu atveju reikia atsakyti į kelis klausimus. Pirmiausia, ar yra ten vietos? Jeigu vietos yra, kokios reikalingos procedūros, kad tas perlaidojimas galėtų būti realizuojamas?“ – pažymėjo pašnekovas.

Anot jo, veikiausiai prireiks atlikti ir tam tikrą archeologinį tyrimą, kad būtų įsitikinta, ar numatytose vietose nėra palaikų arba kitų radinių.

Taip pat pažymima, kad, be palaikų, planuojama parsivežti ir paminklinį akmenį, kuriame išraižytos J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos pavardės bei iškaltas Klaipėdos herbas.

Visas šias procedūras, kartu ir perlaidojimą, planuojama atlikti iki rugsėjo vidurio. Tiksli data kol kas neskelbiama.

„Yra kažkokia įsimintina data, kuri ministerijai labai tinkama. Aš atsargus optimistas. Reikia optimistiškai tai vertinti, nes gali išlįsti visokių netikėtų kliūčių, bet labai norėčiau tikėti, kad mano idėja, kuri buvo subrandinta prieš trejus ar ketverius metus, visgi bus realizuota“, – sakė A. Cesiulis.

Į apžiūras – su rangovu

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė patikino, kad po žiemos uostamiesčio gatvių būklė nėra prasta.

„Situacija po žiemos nėra bloga, vykdome gatvių apžiūras kartu su rangovais. Žiemos metu šaltu asfaltu remontavome avarines duobes. Šiaurinėje miesto dalyje daugiausia duobių buvo remontuota gatvėse, kuriose vyksta intensyvus eismas. Tai – Liepojos gatvė, Šiaurės prospektas, Garažų ir Bangų gatvės“, – pasakojo I. Kubilienė.

Šiomis gatvėmis dėl vykstančių statybų važinėja statybinė technika ir krovininis transportas, todėl danga susidėvi greičiau.

Duobės tvarkomos ir P. Lideikio, Burių gatvėse.

„Taip pat duobės remontuotos individualių namų rajonų arba susisiekimo su šiais rajonais gatvėse – Paribio, Verpėjų gatvėse“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Į skundus reaguoja

Skundas gautas ir dėl duobės automobilių aikštelėje Pušyno gatvėje. I. Kubilienė patikino, kad tai yra žvyruota vieta, duotas nurodymas greideriuoti.

Skųstasi ir dėl duobės Laukininkų gatvėje, tačiau jau yra nurodymas sutvarkyti probleminę vietą.

„Pietinės miesto dalies kelių būklė gera, prastesnė situacija – daugiabučių namų kiemuose, įvažose ir tose gatvėse, kurios laukia remonto. Projektai jau parengti. Pavyzdžiui, Šilutės plento ruožo nuo Rimkų iki Smiltelės gatvės remontui“, – paaiškino I. Kubilienė.

Prastesnė situacija – daugiabučių namų kiemuose, įvažose ir tose gatvėse, kurios laukia remonto.

Užlopė 600 kv. metrų

„Žiemos periodu duobės užtaisomos šaltu asfaltu, tačiau šaltas asfaltas nėra toks patvarus kaip karštas, todėl efektas būna laikinas. Dangos tvarkymas karštu asfaltu prasideda balandžio pradžioje, kai įmonės pradeda jį gaminti. Tuomet dangą jau galima sutvarkyti kokybiškai. Šiais metais nuo sausio iki kovo šaltu asfaltu suremontuota daugiau nei 600 kv. m duobių“, – akcentavo I. Kubilienė.

Taip pat planuojamas dalies Bangų gatvės remontas. Darbai atsieis apie 300 tūkst. eurų.

Sutartis pasirašyta praėjusių metų gale, Bangų gatvės remontas prasidės kitą savaitę.

Taip pat bus remontuojama Laukininkų gatvė, kur darbų vertė siekia apie 300 tūkst. eurų.

Numatyta tvarkyti kiemus J. Janonio, Malūnininkų, Švyturio, Smilties Pylimo, Sportininkų gatvėse.

Tam skirta 830 tūkst. eurų.

Numatyta remontuoti automobilių stovėjimo aikšteles Statybininkų prospekte nuo 9 iki 27 namo. Žardininkų gatvėje vyks darbai nuo 2 iki 18 namo. Šiose vietoje bus tvarkomi ir šaligatviai.

Šiems darbams numatyta per 890 tūkst. eurų.

Planuojama, kad elektriniai autobusai-katamaranai Danės upe pradės kursuoti šių metų gegužę.

Pėsčiųjų takų ir aikštelių įrengimo darbus pagal sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe bendrovė „Kesrama“ turės atlikti per tris mėnesius – iki gegužės pabaigos. Sutarties kaina – 114  tūkst. eurų. Darbai bus finansuojami iš savivaldybės biudžeto.

Pagal patvirtintą techninį darbo projektą rangovas turės įrengti penkis pėsčiųjų takus skirtingose Danės upės pakrantės vietose, ruože nuo Liepų iki Klaipėdos gatvių.

Bus įrengtos ir įlaipinimo/išlaipinimo aikšteles su apsauginėmis pėsčiųjų tvorelėmis bei atraminės sienutės.

Numatyta, kad vandens autobusai stos keliose stotelėse: centre ties Liepų gatvės tiltu, prie gyvenamųjų namų kvartalų „Dangės vingis“ bei  „Žolynai“, ties Botanikos sodu ir prie Tauralaukio tilto.  Dar viena vandens autobuso stotelė atsiras miesto centre netoli burlaivio „Meridianas“.

Anot savivaldybės, kita šio projekto dalimi – vandens autobusų pontoninių prieplaukų pagaminimu ir įrengimu – rūpinasi savivaldybės biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“.

Penkios pontoninės prieplaukos, skirtos žmonių išlaipinimui/įlaipinimui iš vandens autobusų, bus įrengtos prie paminėtų aikštelių, iš kurių keleiviai lieptu pasieks prieplauką arba išlips iš jų. Šešių metrų ilgio pontoninės prieplaukos jau yra pagamintos.

Vandens autobusų maršrutą trejus metus aptarnaus bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“, laimėjusi viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ skelbtą konkursą.

12 vietų elektrinį autobusą sukūrė Klaipėdos elektrinių katamaranų gamybos startuolis „Popa LT“. Danės upe kursuos du tokie vandens autobusai – katamaranai, kelionė iš miesto centro iki Tauralaukio truks apie 50 minučių.

Pilna bilieto kaina – 3 eurai. Galios ir senjorams, moksleiviams ir kitiems asmenims įstatyme įtvirtintos nuolaidos, jiems kaina mažės iki 1,5 euro arba 0,8 euro.

Susimokėti už kelionę vandens autobusu bus galima „Klaipėdos keleivinio transporto“ e.bilieto kortele bei e.Ticket Klaipeda programėle telefone, e.mokinio pažymėjimu ar fizine „Klaipėdiečio kortele“, prieš tai papildžius jas pinigais.

Miesto svečiai už pasiplaukiojimą Danės upe bilietą galės susimokėti pačiame vandens autobuse – bekontakte mokėjimo kortele.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį, apie pusę trijų, Smiltelės gatvėje buvo sustabdytas automobilis „Skoda Fabia“. Jo vairuotojui, gimusiam 2000 m., nustatytas 2,28 prom. neblaivumas. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Penktadienį, apie 17.40 val. Klaipėdoje, Jūrininkų prospekte, sustabdyto automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojui, gimusiam 1969 m., nustatytas 2,82 prom. neblaivumas.

Kiek anksčiau, 16.23 val., Klaipėdos rajono Kalniškės kaime, policinės priemonės metu, automobilio „Volvo“ vairuotojai gimusiai 1985 m. nustatytas 1,62 prom. neblaivumas.

Beveik tuo pačiu metu, 16.43 val., Klaipėdos rajone, Jakų kaime, 1981 m. gimusiam transporto priemonės vairuotojui nustatytas 2,56 prom. neblaivumas.

Girtas vairuotojas įkliuvo ir Skuode. Penktadienį, apie 11.25 val. Gedimino gatvėje, kaip įtariama, automobilis „Nisan X-trail“, sukėlė eismo įvykį, apgadino automobilį „Buick Encore“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Namuose rastas galimai automobilį „Nisan X-trail“ vairavęs 1947 m. gimęs vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau pasitikrinti neblaivumą. atsisakė.

Prieš vidurnaktį Plungėje, V. Mačernio gatvėje, 1993 m. gimusiam, automobilį „Audi A6“ vairavusiam vyrui nustatytas 1,91 prom. neblaivumas.

Pasak uostamiesčio vadovo Vytauto Grubliausko, šis minėjimas į Klaipėdą sugrįš po devynerių metų. Kasmet jis vykdavo vis kitame Lietuvos mieste.

„Šiais metais renginys bus labai didelis, įspūdingas, turiningas, bus daug karinės technikos, apie kurią mes tik girdime arba matome televizijoje. Nenoriu visko išduoti, bet tai bus diena, kai kariuomenė parodys labai platų arsenalą savosios amunicijos, tam tikrų veikimo elementų. Faktiškai visa Piliavietės teritorija ir dalis Pilies gatvės bus tam skirta“, – tikino Klaipėdos meras.

Susitikime buvo aptartos šventės detalės, peržiūrėtos tam tikros schemos, išgirsti organizatorių pasiūlymai, pageidavimai.

Tikimasi, kad šiame renginyje klaipėdiečiai turės progą ne tik pamatyti įvairią karinę techniką, bet ir apie ją sužinoti įdomių faktų gyvai iš karių lūpų.

„Renginys iš tikrųjų yra tai, ko reikia, kad kariuomenė ir visuomenė vieni kitus pažintų geriau. Klaipėdoje jis bus labai didelis, energingas ir, matyt, paliks gerą įspūdį visiems. Tikiu tuo“, – sakė V. Grubliauskas.

Klouno tikslas buvo pasiektas – žmonės negalėjo paslėpti šypsenų nuo veidų ir dėkojo už praskaidrintą nuotaiką: „Tikras pavasaris, atsispindi saulės spinduliai burbuliukuose. Tikrai gražu.“

„Labai linksma, praskaidrino nuotaiką“, „Labai smagu matyti, kai keliama nuotaika“ – apie tai, kaip kilo idėja džiuginti kitus ir pasitikti pavasarį gatvėse su muilo burbulais, pokalbis su klounu Valentinu – aktoriumi Pauliumi Kavaliūnu.

– Kaip sugalvojote mieste dalyti gerą nuotaiką?

– Jau prieš trejus ketverius metus sugalvojau, kad linksma būtų, jei po miestą vaikščiotų klounas, kokios situacijos man būtų juokingos, ką jis galėtų daryti. Kai prasidėjo karantinas ir kiti įvykiai, sustiprėjo tikėjimas, kad pats laikas išleisti jį į gatvę, jog žmonės galėtų pasidžiaugti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kas stebina?

– Mane stebina, kad žmonės eina nuleidę galvą, prisižiūri savo reakcijų. Matydami mane jie pakelia galvas ir šypsosi. Tai labai smagu.

– Kas buvę išskirtinio?

– Kai iškvietė policiją, nes prie šviesoforo, kai klounas norėjo, kad jis visada degtų žaliai, praeivis pasakė: spirk į stulpą. Aš vaikiškai spirtelėjau, tada po kokių 10 min. atvažiavo policijos ekipažas ir paklausė, ką čia darau. Sakiau, kad daliju gerą nuotaiką. Klausė, ar blaivas. Atsakiau, kad taip.

Kadangi leidimą turiu, tikslą ir idėją turiu, pasilabinome, pašnekėjome, dar ir nusifotografavome.

Tai gal vienuoliktas ar dvyliktas klouno išėjimas. Jų turėtų būti 40 įvairiose miesto vietose.  Dabar pratinuosi miestą, centre tai lengviausia daryti. Vėliau galėsiu nueiti į pietinius ir šiaurinius rajonus, prie perkėlos, jūros.

Klounas yra neįprastas personažas. Mano tikslas ne tik palinksminti, bet užmegzti kontaktą, pabendrauti, palinkėti geros dienos. Klounas atskleidžia žmogiškąsias ir juokingąsias žmonių savybes.

Domina net atlyginimai

Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) direktorės Romenos Savickienės, žiemą atvykėlių būna mažiau, bet vasarą jų sulaukiama daugybė. Ir užduodamų klausimų būna pačių įvairiausių, susijusių ne tik su pačiu uostamiesčiu, bet ir su šalies kultūra.

„Domina atlyginimai, švietimo procesas, mokyklos, darželiai, medicinos įstaigos, socialiniai draudimai, rūšiavimas. Pas mus užeina ir tie, kuriems reikia medicininės pagalbos, kiti atvažiuoja kemperiu ir klausia, kur susiremontuoti, kur nusipirkti meškerę arba megztinį, striukę, kai yra šalta. Mes esame tikras informacijos centras, kuriame klausimai užduodami apie viską. Skambučiai būna ne vien iš turistų, bet ir iš pačių klaipėdiečių, kurie ieško vienos ar kitos įstaigos“, – pasakojo pašnekovė.

Esame turėję pačių įdomiausių istorijų.

Ieškojo paslėpto lobio

„Laikomės principo, kad pasakyti „ne“ negalima. Bandome ieškoti atsakymų. Kai kurie atvyksta ieškoti savo šaknų ir žino, kad seneliai gyveno tokioje gatvėje, tokiame name. Jeigu negalime surasti senuosiuose žemėlapiuose, siunčiame į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, ten kolegos noriai padeda surasti vienus ar kitus dalykus“, – sakė R. Savickienė.

Ji pasakojo, kad dėl šeimos istorijos daugiausia kreipiasi vokiečių kilmės žmonės, kurių seneliai gyveno Klaipėdoje.

„Esame turėję pačių įdomiausių istorijų. Atvykusieji sakė, kad vieno namo sienoje yra užmūrytas lobis, senoviniai indai ar dar kažkas, bet po to paaiškėjo, kad to namo jau seniai nebėra, jis nugriautas“, – kalbėjo KTKIC direktorė.

Į Klaipėdą atvykę vokiečiai visuomet nori aplankyti Taravos Anikę, nes domisi ir žino jos istoriją.

Romena Savickienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Uostamiestis – privalumas

Atvykėlius domina ir burlaivis „Meridianas“, piliavietė, molas, paplūdimiai, kruizinė krantinė, pats uostas, Danės skveras, Klaipėdos universiteto komplekso architektūra, o ateityje tikimasi, kad sudomins ir buvusio pašto pastatas.

„Mums niekada nereikėtų lygintis su Paryžiumi ar Londonu. Klaipėdai sudėtinga lygintis ir su Ryga, Talinu, nes esame ne sostinė, o uostamiestis. Turime kitų privalumų. Esame mažas senamiesčio miestas. Žmonės pasidžiaugia, kad gali ramiai apeiti visą senamiestį, susirasti visus objektus, kad nereikia kažkur toli keliauti. Neturime pilių ar ypatingų bažnyčių, įspūdingų monumentų, tad esame sudarę maršrutus, kur jie galėtų pasivaikščioti“, – pažymėjo R. Savickienė.

Turistus džiugina ir tai, kad pajūryje išlaikomas gamtinis natūralumas, kad jis nėra urbanizuotas.

Taip pat jiems patinka, kad Klaipėda – švarus miestas, kuriame yra pakankamai žalumos, o žmonės – geranoriški, kalba užsienio kalbomis ir visuomet noriai padeda.

Uostamiesčio savivaldybės patalpose iš anksto balsuoti už savo miesto ar rajono kandidatą yra sudarytos sąlygos bet kurios savivaldybės administruojamos teritorijos gyventojams.

Dabar bus tik vienas biuletenis, kuriame ieškosime vieno kryžiuko.

Balsavimas prasideda 7 val. ryto, baigsis 20 val. Balsuoti iš anksto bus galima šiandien, rytoj ir poryt bet kurioje savivaldybėje, o tikrąją rinkimų dieną, kovo 19-ąją, – tik tos savivaldybės administruojamoje teritorijoje, kur rinkėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

„Bus renkamas vienas iš dviejų merų. Manome, kad išankstinio balsavimo aktyvumas Lietuvoje bus mažesnis, jį sumažins ir tas faktas, kad net 26 savivaldybės iš 60 jau išsirinko merus pirmame rinkimų ture. Nemažai priklausys ir nuo pačių kandidatų į merus aktyvumo, ar jie kvies žmones balsuoti“, – kalbėjo Klaipėdos rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

Adolfas Gritėnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Antrojo mero rinkimų turo tvarka tokia pati, kaip ir pirmojo, žmonės namuose galės balsuoti penktadienį ir šeštadienį, o specialiuose punktuose – gydymo, slaugos bei globos įstaigose ar areštinėse – balsuojama bus trečiadienį ir ketvirtadienį.

„Rinkimų rezultatai paaiškės kur kas greičiau, dabar bus tik vienas biuletenis, kuriame ieškosime vieno kryžiuko. Antrajame merų rinkimų ture ir balsavimas vyks greičiau, tad rinkėjai per daug neužgaiš. Žmonėms nebereikės ieškoti sąrašų, pavardžių, numerių, kaip savivaldybių tarybų rinkimuose. Dabar bus du kandidatai, iš kurių reikės išsirinkti vieną“, – pabrėžė A. Gritėnas.