Atlikti sudėtinga

To dar niekada anksčiau nebuvo! Būsimoje programoje visi jie pasirodys kaip solistai, atlikdami solinius kūrinius pritariant fortepijonui. Tai bus reta proga kiekvienam ansamblio nariui pademonstruoti individualius gebėjimus, o publikai – galimybė patyrinėti varinių pučiamųjų instrumentų – trimito, trombono, valtornos ir tūbos – spalvinius ir tembrinius niuansus. Pūtikams pritars koncertmeisterės Kristina Budvytytė-Mejerė ir Lauryna Lankutytė-Levickė (fortepijonas).

Ką apie programą „Klaipėdos brass kvintetas: solistų iššūkis“ mano patys jos dalyviai?

Pradėsime nuo žemiausio Klaipėdos brass kvinteto balso – tūbos. Ja grojantis Vidmantas Liasis pasakojo: „Aš atliksiu norvegų kompozitoriaus ir tūbininko Øysteino Baadsviko kūrinį „Ordner Seg“ („Viskas bus gerai“). Pats autorius dažnai jį atlieka tiek solo su fortepijonu, tiek su kameriniu orkestru. Žiūrėdamas jo vaizdo įrašus internete, stebėjausi, kad jis šį kūrinį groja taip susiliedamas su tūba, lyg būtų vienas monolitas. Aš šį kūrinį išgirdau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje egzamino metu, kai jį atliko studentas. Mane kūrinys labai sudomino. Jis labai gražus, melodingas, leidžia man pasireikšti, nes autorius paliko šiek tiek laisvės pačiam atlikėjui grojant „prieskonines“ natas. Anksčiau koncertuose solo beveik neteko groti. Ø. Baadsviko muziką atlikti sudėtinga, nes naudojamas aukštas diapazonas, o tai nėra man įprastas registras.“

Svajonės išsipildymas

Valtorna Klaipėdos brass kvintete grojanti Monika Miliauskienė apibūdino savo pasirinktą Balio Dvariono kūrinį „Prie ežerėlio“: „Man jis įdomus, nes mane lydėjo per paskutinius koncertus, kai mokiausi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Be to, norėjosi atlikti lietuvišką kūrinį. Kaip solistei anksčiau koncertuoti neteko, tik studijų laikais. Profesiniu požiūriu šis iššūkis įdomus, nes išeiname iš komforto zonos. O tik išėję iš jos mes tobulėjame.“

Beje, populiarioji B. Dvariono elegija „Prie ežerėlio“ originaliai parašyta smuikui ir fortepijonui, tad daugeliui turbūt bus smalsu, kaip ji skambės atliekama valtornos ir fortepijono.

Klaipėdos brass kvinteto trombonininko Arvydo Stakvilevičiaus mintys: „Pirmiausia apie iššūkį. Tai iššūkis ir man, ir akompaniatorei Kristinai. Berto Appermonto kūrinys „Colors“ („Spalvos“) parašytas būtent trombonui. Senokai svajojau jį pagroti ne tik sau. Bet simfoninio orkestro taip lengvai neprisiprašysi, o paties kompozitoriaus sukurta aranžuotė fortepijonui tikrai nėra paprastai įveikiama. Taigi pasitaikė puiki proga. Su pianiste Kristina esame senokai pažystami. Esu be galo jai dėkingas, kad sutiko, pasiryžo man pagelbėti ir šį kartą. Kaip solistas esu grojęs tikrai nedaug. Jei neskaičiuosime egzaminų, atestacijų, konkursų, tai gal ir susidarys bent 10 koncertų, kuriuose grojau solo. B. Appermontas yra belgų kompozitorius, parašęs daugiau kaip 45 valandų trukmės filmų muzikos. Taip pat yra sukūręs operą, oratoriją ir daugiau nei 100 kūrinių pučiamųjų ir simfoniniams orkestrams. Kompozitoriaus kūrinys „Spalvos“ dedikuotas belgų trombonininkui Benui Haemhoutsui. Sukurtas 1998 m. kūrinys turi keturias dalis: geltona, raudona, mėlyna ir žalia. Viskas sujungta į vieną koncertinę pjesę.“

Žingsnis į priekį

Tik šiemet prie Klaipėdos brass kvinteto prisijungęs trimitininkas Tadas Česnauskas būsimame koncerte atliks prancūzo Jeano Francaix Sonatiną, kuri yra žaismingo, judraus charakterio. Atlikėjas pasakojo: „Man šis kūrinys buvo tikras iššūkis, nes tik prieš metus pirmą kartą gyvenime pradėjau groti C derinimo trimtu, o ši sonatina parašyta būtent C derinimo trimitui. Pasitarę su meno vadovu, nusprendėme, kad tai tinkamas kūrinys tokiam startui. Kadangi aš šią sonatiną puikiai žinojau, tai ir pasirinkau ją. Grosiu su koncertmeistere L. Lankutyte-Levicke. Dirbdamas Lietuvos kariuomenės orkestre, beveik kiekvienais metais, pasitaikius progai, grodavau solo trimitu pritariant orkestrui. Turėdavau kelis kūrinius savo repertuare, tad niekada nevengdavau iššūkių ir stumdavau save į priekį. Profesiniu požiūriu iššūkis įdomus, nes nuo studijų laikų neteko daugiau koncertuoti pritariant fortepijonui.“

Klaipėdos brass kvinteto meno vadovas, trimitininkas Sigitas Petrulis meninį iššūkį pasitinka su čekų kompozitoriaus Jiri’o Pauerio kūriniu „Trompetina“. Kompozitorius, beje, studijavęs pas žymų čekų modernistą ir mikrotoninės muzikos kūrėją bei pedagogą Aloisą Habą, yra sukūręs daug kūrinių variniams pučiamiesiems instrumentams, taip pat simfonijų, koncertų, operą ir kitų kūrinių. S. Petruliui akompanuosianti L. Lankutytė-Levickė sakė: „Trompetina“ yra greitas, energingas ir charizmatiškas kūrinys su lyriška, svajinga vidurine dalimi. Ji atskleidžia gražiausias ir įdomiausias trimito spalvas.“

Įdomus sutapimas: visi Klaipėdos brass kvinteto nariai yra baigę Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją, šį rudenį mininčią įkūrimo 100-metį. Koncertas „Klaipėdos brass kvintetas: solistų iššūkis“ vyks tą pačią savaitę, kaip ir jo atlikėjus į profesinį kelią išleidusios mokyklos jubiliejui skirtas koncertas „Konservatorija. Šimtmečio arka“.

Mergaitė ir jos herojus

Aktorius pripažįsta, kad jį įkvėpė režisieriaus Iljos Bereznicko animacinis filmas „Baubas“, sukurtas daugiau nei prieš tris dešimtmečius.

Iki šiol neoficialiai jis yra tituluojamas geriausiu lietuvišku animaciniu filmu, su kuriuo užaugo dabartiniai keturiasdešimtmečiai ir kelios jaunesnės gerbėjų kartos.

Apie ką bus naujoji edukacinė programa? Pasak S. Lunevičiaus, tai bus istorija apie mergaitę, kuri susitinka su savo fantazijų pasaulio personažu – Baubu.

Tai bus istorija apie mergaitę, kuri susitinka su savo fantazijų pasaulio personažu – Baubu.

„Mergaitė yra realaus pasaulio, kuriame esame visi mes, gyventoja. Baubo personažu siekiame vaikus įtraukti į fantazijų ir kūrybos pasaulį, kuriame ir gimsta muzika. Supažindinsime juos su Baubu – dideliu, mielu vaiku, kuris įsivaizduoja, kad yra siaubingas, tačiau nuolat kažką sugalvoja ir repetuoja“, – pasakojo kūrėjas.

Pats S. Lunevičius spektaklyje taps Baubu, o Mergaitės vaidmenį atliks aktorė Ieva Pakštytė.

Kartu su Mergaite ir Baubu smagiai repetuos Klaipėdos brass kvintetas: Sigitas Petrulis (meno vadovas, trimitas), Jonas Katauskas (trimitas), Monika Miliauskienė (valtorna), Arvydas Stakvilevičius (trombonas) ir Vidmantas Liasis (tūba).

Žaismingą renginio aplinką kuria scenografė Aistė Alksnytė.

Nuo mažumės – scenoje

Paklaustas apie savo vaikystę, S. Lunevičius pasakojo: „Su tėvais eidavau į Keistuolių teatro spektaklius, todėl muzika ir teatras man visuomet buvo neatsiejami. Vaikystėje per spektaklius ar koncertus, pasitaikius progai, visada bėgdavau į sceną. Toks buvau ne vienas. Pamenu, kaip per Vytauto Kernagio koncertą Nidoje su kitais vaikais lakstėme po sceną, o jis sau toliau grojo. Galiausiai pamatęs, kad mūsų jau visai nemažai susirinko ant scenos, jis mus visus pakvietė kartu padainuoti „Du gaidelius“.

Scenos paviliotas dar vaikystėje, Vilniuje gimęs S. Lunevičius atvyko į Klaipėdą studijuoti. Dabartiniame Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete jis baigė aktorystės studijas (kurso vadovas – Valentinas Masalskis) ir jau 10 metų vaidina Klaipėdos jaunimo teatre.

Muzikalus ir kūrybingas aktorius jau yra dalyvavęs Klaipėdos koncertų salės edukaciniuose, šeimai skirtuose renginiuose „Ritmo žaidimai III“ ir „Muzikuojanti karvutė Sofija“ (pastarasis spektaklis vėl sugrįš į sceną gruodį).

Apie vaiko vaizduotės galias

S. Lunevičius rekomenduoja ateiti į spektaklį: „Kalbėsime apie vaiko vaizduotės galią, apie tai, kaip svarbu vaikui neužmiršti svajonių apie tai, kuo jis bus užaugęs. Tėvams būtina tas vaikų svajones palaikyti.“

Jaunųjų klausytojų pamėgtų Klaipėdos koncertų salės edukacinių projektų „Pepė keliauja į koncertą“, „Karlsono mokyklėlė“ dalyvio Klaipėdos brass kvinteto muzikantams būsimame renginyje taip pat patikėtos vaidybinės užduotys.

Iš pradžių jie turės elgtis kaip suaugusieji, rimtai repetuoti ir nenorėti būti trukdomi.

Tačiau po kelių minučių jie irgi taps žaidžiančiais vaikais, linksmai ir azartiškai atlikdami sau neįprastus vaidmenis.

Istorijos intriga prasideda tada, kai trys kartu muzikuojantys draugai nusprendžia dalyvauti „Geriausios dainos konkurse“. Noras laimėti, būti pripažintu ir žinomu draugus išskiria. Nors kiekvienas tiki savo sukurta daina ir siekia laimėjimo, savo kelyje susiduria su sunkumais ir iššūkiais. Kaip negalvoti vien tik apie save? Kaip neužsidaryti savo kambaryje ir mokėti išsaugoti tikrą draugystę? Tokie klausimai yra aktualūs kiekvienam jaunam žmogui, ne tik norinčiam kurti ir atlikti savo muziką, bet ir žengiančiam pirmuosius savarankiškus žingsnius.

Šio projekto idėja kilo prasidėjus pandemijai, sunkiausiu scenos žmonėms metu. Klaipėdos publikai puikiai pažįstama aktorė ir šio sumanymo režisierė Evelina Šimelionė pasakojo, kad kurti skatino ne tik kilusi mintis pristatyti kažką gražaus vyresniems vaikams, bet ir impulsas išgyventi sudėtingu pandemijos laikotarpiu. Klaipėdos koncertų salė palaimino jaunųjų kūrėjų idėją, ir todėl dabar galime į koncertą pakviesti šeimas su vyresniais vaikais ir paaugliais, kurie repertuare dažnai lieka užmiršti.

Klaipėdos brass kvintetas yra aktyvus Klaipėdos koncertų salės kuriamų edukacinių programų ir koncertų visai šeimai dalyvis, todėl su džiaugsmu priėmė idėją parengti programą su muzikuojančiais aktoriais.

Scenoje – aktoriai Donatas Mickūnas (vokalas, klavišiniai), Kristupas Biržietis (vokalas, elektronika) ir Gytis Šimelionis (vokalas, gitara). Netikėtai ir įdomiai jų dainos suskamba pritariant Klaipėdos brass kvintetui, kuriame groja Sigitas Petrulis (meno vadovas, trimitas), Jonas Katauskas (trimitas), Monika Miliauskienė (valtorna), Arvydas Stakvilevičius (trombonas) ir Vidmantas Liasis (tūba).

Teatralizuotame koncerte skamba autorinės K. Biržiečo ir G. Šimelionio kurtos dainos pagal Juozo Erlicko, Justino Marcinkevičiaus, Teofilio Tilvyčio, Violetos Palčinskaitės ir kitų poetų tekstus. Dainų aranžuotes pučiamųjų kvintetui sukūrė Rimantas Giedraitis. Pasak E. Šimelionės, „aranžuotės suskambo puikiai, muzikantai taip pat įsitraukė į sceninį veiksmą ir pagyvino visą istoriją“.

Visi trys aktoriai yra geri bičiuliai, o šis bendras projektas užmezgė draugystę ir su Klaipėdos brass kvintetu. „Pučiamųjų muzika man visada patiko, turėdavau mažą svajonę pakoncertuoti pritariant šiems instrumentams. Svajonė išsipildė su kaupu: kvintetas ne tik puikiai groja, bet ir sėkmingai įsitraukė į kūrybinį procesą, o meno vadovas S. Petrulis kartu su mumis pjaustė, šlifavo ir gamino dekoracijas spektakliui, – apie kūrybinio proceso užkulisius pasakojo G. Šimelionis. – Smagu, kad muzika ir scenarijus nenugulė kažkur į stalčių, o tapo tikru muzikiniu spektakliu apie jaunimą ir jaunimui. Jame yra ir juoko, ir liūdesio, ir gražios muzikos. Tikiu, kad žiūrovai pasinaudos galimybe pasimėgauti šiuo kūriniu paskutinį kartą“, – sakė aktorius G. Šimelionis.

Brass + obojus

Programa „Brass + obojus“ tęsia muzikinių eksperimentų tradiciją, į kurios netikėtus atradimus įtraukiami koncerto klausytojai. R. Beinaris ir Klaipėdos brass kvintetas Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė atliks iš klasicizmo į šiandienos laikus keliaujančią muzikos programą.

Kuo ypatingas šios programos skambesys? Pasak R. Beinario, „mediniai ir variniai pučiamieji instrumentai kartu sukuria skirtingų tembrų harmoniją, ši dermė – tarsi akvarelė, užpildyta visa spalvų gama, kuriai netrūksta žaismingumo, lyriškumo, paslaptingumo, svajingumo, dainingumo...“

R. Beinaris yra tikras obojaus virtuozas ir žinovas. „Obojus yra įtrauktas į „Guinnesso rekordų knygą“ kaip sudėtingiausias muzikos instrumentas“, – teig‘ R. Beinaris. Pasak jo, jau baroko epochoje šis instrumentas užėmė svarbią vietą orkestre, o šių dienų obojus nuo barokinio instrumento skiriasi tiek vizualiai, tiek garsu ir galimybėmis. Pavyzdžiui, anksčiau juo buvo atliekamas tik natūralus eilėgarsis, o dabar vienu metu galima išgauti dvi, tris, keturias, penkias ar net dešimt natų.

Muzikuoja, vadovauja

Grojant obojumi, kaip ir bet kuriuo kitu pučiamuoju instrumentu, labai svarbu taisyklingai kvėpuoti. R. Beinaris pasakojo, kad vieną natą be papildomo įkvėpimo kadaise jam pavyko ištęsti 1 minutę ir 15 sekundžių. Tačiau obojininkai, atlikdami kūrinius, naudoja specialias kvėpavimo technikas, kurios leidžia nesustojus groti kur kas ilgiau.

R. Beinaris išsiskiria savo itin aktyvia koncertine, pedagogine ir organizacine veikla. Kaip solistas yra laimėjęs daug konkursų, koncertavęs su geriausiais Lietuvos ir užsienio orkestrais, kamerinės muzikos atlikėjais beveik visoje Europoje ir JAV. R. Beinaris dažnai groja lietuvių kompozitorių muziką ir inicijuoja naujų kūrinių sukūrimą. Obojininko atliekami kūriniai skamba daugiau nei dešimtyje kompaktinių plokštelių.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jam suteiktas profesoriaus vardas, jis vadovauja šios aukštosios mokyklos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedrai. R. Beinaris prie jaunųjų atlikėjų tobulėjimo prisideda organizuodamas įvairius obojininkų čempionatus ir konkursus. Jo veikloje svarbūs ir kamerinės muzikos ansambliai, kuriuose R. Beinaris ne tik muzikuoja, bet ir jiems vadovauja. Tai Lietuvos obojų kvintetas ir kamerinis ansamblis „Musica Humana“. Su pastaruoju jis dažnai pasirodo ir kaip dirigentas.

Keliaus per epochas

„Aktyvusis obojus, romantiškasis meilės obojus, paslaptingasis anglų ragas“, – taip R. Beinaris pristatė tris obojų šeimos instrumentus, kurie programoje „Brass + obojus“ derės su penkiais variniais pučiamaisiais. Koncerto publika keliaus per epochas, klausydamasi obojaus ir varinių kvinteto interpretuojamų klasicizmo, romantizmo ir nūdienos autorių opusų. Tarp jų bus Wolfgango Amadeuso Mozarto, Frédérico Bonzono, Kennetho Lowmano, Ennio Morricone’s ir Vaidos Striaupaitės-Beinarienės kūriniai.

Eksperimentų nebijantis Klaipėdos brass kvintetas – pirmasis tokio žanro ansamblis uostamiestyje, jam vadovauja trimitininkas Sigitas Petrulis. Su juo kvintete groja Jonas Katauskas (trimitas), Monika Miliauskienė (valtorna), Arvydas Stakvilevičius (trombonas) ir Vidmantas Liasis (tūba).

Kvinteto veikla – įdomi ir įvairi. Pastaruoju metu labai prasiplėtė jo repertuaras, kvintetas parengė įdomių koncertinių programų su Lietuvos ir užsienio solistais, įvairių edukacinių ir visai šeimai skirtų projektų, išaugo jų populiarumas. Kiekvieno pasirodymo metu atlikėjai geba sukurti gerą atmosferą, programos kartais „pagardinamos“ žaismingais režisūriniais sprendimais.

S. Petrulio pasiūlyta koncerto idėja labai suintrigavo obojininką R. Beinarį, kuris ragino klausytojus: „Ateikite, nes tai išvysti pavyksta tikrai ne kasdien.“

Koncertas vyks vasario 3 d. 18.30 val.

Ypatingą renginio aurą kurs pati jo atmosfera ir akustika, būdingos tik Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčiai. Nemokamą festivalio „Salve Musica“ koncertą „Skambanti šviesa“ atlikėjai klaipėdiečiams dovanos gruodžio 18 d. 16 val.

Ar esate girdėję žymiausias kalėdines giesmes, atliekamas balsais ir variniais pučiamaisiais? Adventas – tinkamiausias laikas giedoti, dainuoti, groti ir klausytis nuostabios muzikos. Vieni šios programos kūriniai leis susimąstyti apie advento prasmę ir prabėgusius metus, o kiti primins apie gerąją žinią, kurios laukiame. Tokią muziką supranta visi, nesvarbu, ar jos tekstas yra lietuviškas, angliškas, ar lotyniškas. Šias melodijas gerai žino ir niūniuoja publika.

Nuostabių šventinių kūrinių programą atliks išskirtinai klaipėdiečių muzikų komanda. Viena jos dalis – tai Klaipėdos brass kvintetas, kuris savo pasirodymuose geba sukurti gerą nuotaiką. Jo kūrybinės veiklos istorija prasidėjo 1986 m., o nuo 2016 m. Klaipėdos brass kvintetui vadovauja trimitininkas Sigitas Petrulis. Šiuo metu jame dar groja Jonas Katauskas (trimitas), Monika Miliauskienė (valtorna), Arvydas Stakvilevičius (trombonas) ir Vidmantas Liasis (tūba).

Kvinteto veikla įdomi ir įvairi, pilna kūrybinių atradimų ir iššūkių. Labai populiarios jo edukacinės ir visai šeimai skirtos programos. Kvinteto pasirodymus nuolat praturtina su juo muzikuojantys kolegos iš Lietuvos ir užsienio. Nesvarbu, ar tai kito instrumento virtuozas, ar dainininkas, ar jaunimo mėgstami aktoriai, nuolat rengiamos skirtingos programos plečia tiek kvinteto, tiek jo koncertų klausytojų muzikinį akiratį.

Šį kartą varinių pučiamųjų skambesys derės su keturių skirtingų balsų – R. Ulteravičiūtės, B. Ignatavičiūtė (sopranai), T. Jako (tenoras), V. Kazlausko (bosas) – ansambliu. Visi šio vokalinio kvarteto dainininkai gerai žinomi Klaipėdos kultūrinio gyvenimo dalyviai: yra sukūrę ne vieną dešimtį vaidmenų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliuose, koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje.

Solistų profesinis kelias glaudžiai susijęs ir su Klaipėdos koncertų sale – jie dažnai dalyvauja jos projektuose. Dauguma jų yra dainavę Klaipėdos chore „Aukuras“, kurio programas iki šiol praturtina sodrus V. Kazlausko bosas. B. Ignatavičiūtė yra parengusi solines programas su Klaipėdos brass kvintetu, pasirodžiusi Klaipėdos kamerinio orkestro, choro „Aukuras“ koncertuose. R. Ulteravičiūtę uostamiesčio Koncertų salės publika prisimena ne tik iš ankstesnių Klaipėdos brass kvinteto programų, bet ir iš neseniai įvykusių Broniaus Kutavičiaus operos vaikams „Kaulo senis ant geležinio kalno“ spektaklių.

Jo koncertiniai pasirodymai publiką užburia tiek instrumento valdymo meistryste, tiek asmenybės charizma. „Trombono magas“ – taip pavadinta ir naujoji Klaipėdos brass kvinteto koncertinė programa, kurioje M.Svoboda muzikuos kartu su klaipėdiečiais kolegomis Sigitu Petruliu (meno vadovas, trimitas), Jonu Katausku (trimitas), Monika Miliauskiene (valtorna), Arvydu Stakvilevičiumi (trombonas) ir Vidmantu Liasiu (tūba). Koncertas vyks lapkričio 17 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Jam rašo įžymybės

Skaitant M.Svobodos biografiją, pirmiausia sudomina faktas, kad jis gimė Guamo saloje (Ramiajame vandenyne), užaugo Čikagoje (JAV), kur studijavo kompoziciją ir dirigavimą Ilinojaus universitete. Laimėjęs apdovanojimą kaip kompozitorius, atvyko į Vokietiją, kur baigė trombono specialybę Valstybiniame muzikos ir atlikimo meno universitete Štutgarte.

M. Svoboda – trombono virtuozas, kuriam kūrinius rašė avangardinės muzikos įžymybės. Net 11 metų jis bendradarbiavo su vokiečių moderniosios muzikos guru Karlheinzu Stockhausenu, buvo daugelio jo kamerinių kūrinių pirmuoju atlikėju, kaip solistas atliko Liuciferio vaidmenį Stockhauseno operų cikle „Licht“ („Šviesa“) Karališkoje Covent Gardeno operoje Londone, Leipcigo operoje, La Scalos operos teatre Milane ir kt. M. Svoboda taip pat bendradarbiavo su kompozitoriais Peteriu Eotvosu, Helmutu Lachenmannu, Wolfgangu Rihmu, Davidu Langu, Franku Zappa ir kitais. Jis yra atlikęs maždaug 400 kūrinių premjerų visame pasaulyje.

Talentingas ir įvairiapusis

Šiuo metu Bazelyje (Šveicarija) gyvenantis M.Svoboda nuolat dalyvauja įvairiuose festivaliuose, koncertuoja su žymiais orkestrais. Be aktyvios koncertinės veiklos, jis daug dėmesio skiria jaunosios kartos ugdymui: dėsto Bazelio muzikos institute, veda meistriškumo klases, dirba konkursų vertinimo komisijose.

Talentingo ir įvairiapusio menininko gyvenime daug laiko užima kūryba, aprėpianti pačius įvairiausius žanrus ir stilius, – nuo klasikinės iki populiariosios, nuo tradicinės iki avangardinės muzikos. Dauguma kūrinių pasižymi teatrališkumu, turi satyros ir komedijos bruožų. M. Svobodos muzika atliekama Europos operos teatruose, jis dažnai yra garsių festivalių kviestinis kompozitorius.

1995 m. trombonininkas pirmąkart atvyko į Klaipėdą ir grojo solinį rečitalį naujos muzikos festivalyje „Kopa“. Klausytojai tąkart liko tiesiog apstulbę, kai M. Svoboda, atlikdamas K. Stockhauseno kūrinį „Signalai–Invazijos“, vaikščiojo tarp publikos, be to, meistriškai grojo ne tik trombonu ir bosiniu fliugelhornu, bet ir australietišku didgeridoo, net sodo žarna, kriaukle...

Klaipėdos koncertų salėje M. Svobodos publika pirmąkart klausėsi 2007 m., kai jis grojo su akordeonininku Stefanu Hussongu (Vokietija). 2009 m. jis parengė programą su Klaipėdos kameriniu orkestru, o 2013 m. pasirodė kaip solistas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte.

Rengia bendrą programą

Šįkart M. Svoboda su Klaipėdos brass kvinteto nariais dalijasi profesinio meistriškumo paslaptimis ir rengia bendrą programą. Joje skambės paties trombonininko kompozicijos „Downland Suite“ varinių pučiamųjų kvintetui ir trys koncertiniai etiudai trombonui solo. Taip pat bus atlikta K. Stockhauseno kūrinio „Tierkreis“ versija trombonui ir varinių pučiamųjų kvintetui. Tango fanatikai koncerte galės pasimėgauti netikėtais varinių pučiamųjų tonais prabilsiančia Astoro Piazzollos „Le Grand Tango“ muzika.

Kaip tikino koncerto organizatoriai, tai bus tikrai įspūdingas M. Svobodos sugrįžimas į Klaipėdą po devynerių metų pertraukos. „Praėjo nemažai laiko nuo paskutinio mano apsilankymo 2013 m., nors atrodo, kad tai įvyko vakar. Labai laukiu susitikimo su draugiška ir dėmesinga Klaipėdos publika. Grojimas su pučiamųjų kvinteto muzikantais man bus didelis džiaugsmas. Pasirinkta koncertinė programa mums kelia profesinius iššūkius, bet esu tikras, kad ji suteiks malonumą klausytojams“, – teigė atlikėjas.

Anot koncerto rengėjų, ši programa tikrai nustebins pučiamųjų muzikos gerbėjus, atlikėjus, studentus, mokinius ir šiaip mėgstančius varinių instrumentų muziką.

„Koncerte skambės žinomos baladės, tokios kaip A.Kulikausko „Gintarai“, G.Paškevičiaus „Mano kraštas“, V.Kernagio „Baltas paukštis“, F.Ebbo garsioji „New York, New York" ir daugelis kitų. Tai bus labai graži, lyriška programa, meditacijai ir atsipalaidavimui nuteikianti instrumentinė muzika. Beje, publikai pateiksime siurprizą“, – žadėjo Klaipėdos brass kvinteto meno vadovas Sigitas Petrulis.

Klaipėdos brass kvintetas žinomas kaip atviras įvairiausioms meninėms idėjoms, į savo programas dažnai įtraukiantis vokalą, gitarą, mušamuosius instrumentus, elektroninę muziką. Koncerte muzikuos S.Petrulis (meno vadovas, trimitas), Jonas Katauskas (trimitas), Monika Miliauskienė (valtorna), Arvydas Stakvilevičius (trombonas) ir Vidmantas Liasis (tūba).

Šįkart viena scena kvintetas dalysis su dviem ryškiais Klaipėdos dainininkais.

Klausytojai dažnai gali išvysti solistę B.Ignatavičiūtę, dalyvaujančią Klaipėdos brass kvinteto rengiamose programose. Įvairių konkursų laureatė teatro scenoje jau yra sukūrusi per 20 skirtingų vaidmenų. „Manau, kad kuo dainininkas įvairiapusiškesnis, tuo jis yra spalvingesnis. Mano dainuojami kūriniai yra labai skirtingi tiek žanrų požiūriu, tiek atlikimu“, – sakė solistė.

Baritonas M.Rojus yra sukūręs daugiau nei 30 vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose, jį atpažįsta ir muzikinių televizijos projektų žiūrovai. Dėl išskirtinių balso galimybių jis yra lyginamas su žymiuoju tenoru-baritonu Placido Domingo.

Koncertas „Vasaros baladės“ 19.30 val. vyks parko estradoje šalia Klaipėdos koncertų salės. Esant lietingam orui, renginys bus perkeltas į Klaipėdos koncertų salės vidų.

Klaipėdos koncertų salė daug dėmesio skiria edukaciniams projektams, koncertams šeimai ir jaunimui. Visi šie projektai labai įdomūs ir skirtingi. Nemažai jų rengia Klaipėdos brass kvintetas, 2018-ųjų rudenį pradėjęs renginių ciklą „Skambėk su kvintetu“. Jame kartu su kvintetu pasirodo gabiausi Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos regiono moksleiviai, grojantys pačiais įvairiausiais instrumentais. Klaipėdos brass kvinteto meno vadovas Sigitas Petrulis subūrė gausių šiam sumanymui pritariančių pedagogų ir moksleivių būrį.

„Antroji „Skambėk su kvintetu“ programa bus išskirtinė. Varinių pučiamųjų kvintetas – savitos specifikos, turi savo braižą, skambesį ir galimybes. Ruošiant šią programą, neužteko išrinkti talentingus vaikus, reikėjo galvoti apie kūrinio natas, aranžuotę, skambesį, stilių ir bendrą rezultatą. Manau, kad mums pavyko. Koncerte skambės reti instrumentų deriniai: brass kvintetas ir fortepijonas, brass kvintetas ir smuikas, net brass kvintetas ir kanklės bei kitos netipiškos instrumentų sudėtys“, – intrigavo S.Petrulis.

Koncerto programoje skambės Antonio Vivaldi, Wolfgango Amadeuso Mozarto, Claude’o Bollingo, Ástoro Piazzollos, Jurijaus Čugunovo, Elenos Laumenskienės ir kitų kūriniai.

Beje, visi Klaipėdos brass kvintete grojantys atlikėjai – Sigitas Petrulis (trimitas), Jonas Katauskas (trimitas), Monika Miliauskienė (valtorna), Arvydas Stakvilevičius (trombonas) ir Vidmantas Liasis (tūba) – yra Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos absolventai.

Uostamiesčio publikai puikiai pažįstami kolektyvai Klaipėdos kamerinis orkestras, Brass kvintetas ir choras „Aukuras“ taip pat pristatytas naujas, išskirtines koncertines programas. 

Spalio 13 d., trečiadienis, 18.30 val.

Improvizacija baroko tema

Šioje programoje susitinka barokinė muzika ir šiuolaikinė improvizacija – įspūdingasis jaunosios kartos pianistas Viktoras Paukštelis ir patyręs džiazo meistras Vladimiras Tarasovas. Abu menininkai, garsėjantys ir kaip vizualiųjų menų talentai, šįkart ieškos bendro vardiklio tarp dviejų šimtmečiais nutolusių muzikos stilių. V. Paukštelis nuties barokinį garsų audinį, sudarytą iš Johanno Sebastiano Bacho, Jeano-Philippe Rameau, Domenico Scarlatti, Georgo Friedricho Händelio kūrinių, o meistriškai perkusiją valdantis V. Tarasovas apipins jį improvizaciniais elementais. Taip Koncertų salės akustiką papuoš netikėti ir kartu atpažįstami muzikiniai barokiniai gobelenai.

Ne paslaptis, kad baroko muzika kai kuriais bruožais artima šiuolaikinei improvizacijai: ji taip pat dažnai yra pagrįsta bosine linija, melodinė kūrinio linija vystoma pagražinimais, melizmomis, o jų atlikimo kokybė ir originalumas priklauso nuo atlikėjo meistrystės. Kitaip sakant, baroko epochos kompozitorius suteikdavo žymiai didesnę laisvę atlikėjui nei, pavyzdžiui, klasicizmo ar romantizmo laikais, kai šis buvo stipriau pririštas prie natų, tempinių bei dinaminių nuorodų. Tad barokas ir XXI a. improvizacinis džiazas yra panašūs savo prigimtimi ir būtent dėl to įdomūs V. Paukšteliui ir V. Tarasovui kaip muzikinio junginio elementai.

Klaipėdos koncertų salė kviečia patirti netikėtų įspūdžių klausant barokinės fortepijono muzikos ir šiuolaikinės improvizacijos mušamaisiais!

Spalio 20 d., trečiadienis, 18.30 val.

Sidabrinis ežerinis

Miuziklas visai šeimai

Kompozitorė Vaida Striaupaitė–Beinarienė, kuri pati yra 3 muzikuojančių vaikų mama, sukūrė miuziklą vaikams ir visai šeimai „Sidabrinis Ežerinis“. Pagal Aldonos Liobytės stilizuotą pasaką parašyto kūrinio pagrindinė mintis dabar yra labai aktuali ir skatina susimąstyti. Miuzikle kalbama apie laiką, kurį skiriame savo artimiausiems žmonėms, apie vaiko ištvermę ir drąsą, apie kantrybę, užsibrėžtą tikslą ir atkaklumą jo siekiant. Taip pat pasaka yra kupina vandens pasaulio paslapčių, ryškių spalvų ir įdomių, nuotaikingų personažų.

„Kažin kur, labai toli, gal net prie Siesarties ežero, gyveno berniukas, Ežeriniu pramintas. Mat kur buvęs, kur nebuvęs jis vis vandens laikėsi, tarytum kas jį būtų apžavėjęs. Mama vis baiminosi, kad vaiko į gelmę neįtrauktų Vandenė. Bet nei vėjai nupūtė, nei banga nuplukdė, nei Vandenė įtraukė, tik iškeliavo berniuko tėveliai svetur duonos pelnytis, Ežerinį palikę vieną prie ežero...“

Norėdami sužinoti, kaip sekėsi Ežeriniui ir kuo pasaka baigėsi, Koncertų salė kviečia ateiti į nuotaikingą renginį visai šeimai!

Spalio 22 d., penktadienis, 18.30 val.

Septyni žodžiai

Kompozitorės Sofijos Gubaidulinos 90-mečiui

2021 m. spalio 24 dieną minėsime vienos garsiausių šiuo metu kuriančių moterų kompozitorių pasaulyje Sofijos Gubaidulinos 90 metų sukaktį. 2015 m. ši autorė buvo atvykusi į Klaipėdą, kur klausėsi savo kūrinių koncerto. Tiek tąkart juos atliko, tiek programoje „Septyni žodžiai“ juos gros, Klaipėdos kamerinis orkestras. Tik šįkart Mindaugo Bačkaus vadovaujamam kolektyvui diriguos jaunosios kartos dirigentas Imantas Jonas Šimkus.

Kūryba S. Gubaidulinai buvo tarsi pabėgimas nuo sovietinės Rusijos socialinės ir politinės atmosferos. Dėl šios priežasties ji susiejo muziką su mistiniu dvasingumu, ilgesiu žmonijos sieloje surasti tikrąją būtį, kurią ji nuolatos bando užfiksuoti savo darbuose.  S. Gubaidulina apibrėžia religiją kaip ryšį tarp savęs ir Absoliuto, kurį atranda per meninį procesą.

Kitą koncerte skambėsiantį autorių – vieną žymiausių dabarties Latvijos kūrėjų Pēterį Vaską – ir S. Gubaiduliną sieja istorinė sovietų ideologinės priespaudos patirtis. Kai protestantų pastoriaus sūnui buvo uždrausta studijuoti Latvijoje, jis atsidūrė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur sėkmingai baigė kontraboso studijas. Kaip ir S. Gubaidulina, taip ir P. Vaskas kupinas gilaus dvasingumo: jis niekada nepalieka klausytojo be vilties ir kelio, kuriuo reikėtų eiti, norint pasiekti dvasinę pilnatvę ir gilesnį gyvenimo supratimą.

Spalio 28 d., ketvirtadienis, 18.30 val.

Klaipėdos brass istorija 

Tai prasidėjo 1986 metais, kai trimitininkas Vilmantas Bružas įkūrė Klaipėdos brass kvintetą ir jam vadovavo net 30 metų. 2016 metų rudenį Klaipėdos brass kvinteto meno vadovo vairą į savo rankas perėmė trimitininkas Sigitas Petrulis, pats anksčiau beveik dešimtmetį grojęs Lietuvos nacionalinės filharmonijos brass kvintete. 

Pučiamųjų muzikos programa „Klaipėdos brass istorija“ skirta paminėti Klaipėdos brass kvinteto 35-metį. Istoriniai faktai joje sklandžiai susipins su muzikiniais momentais, liudijančiais aktyvią šiandienos ansamblio koncertinę veiklą. Ji ypač suintensyvėjo per pastarąjį penkmetį: prasiplėtė kolektyvo repertuaras, parengtos įdomios koncertinės programos su Lietuvos ir užsienio solistais, išaugo edukacinių ir visai šeimai skirtų programų įvairovė ir populiarumas. Dalis pastaraisiais metais su Klaipėdos brass kvintetu koncertavusių solistų pasirodys ir jubiliejui skirtame koncerte.

Spalio 30 d., šeštadienis, 18.00 val., Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia

Koncertas Vėlinėms

Klaipėdos choras „Aukuras“, vadovaujamas ir diriguojamas Alfonso Vildžiūno, rengia Vėlinėms skirtą koncertą. Ta proga Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje suskambės žinomo britų chorinės muzikos kūrėjo Johno Rutterio „Requiem“. Tiek šis, tiek kiti kompozitoriaus kūriniai yra dažnai atliekami visame pasaulyje. Išsiskiriantys užburiančia garsų harmonija, dainingumu J. Rutterio opusai remiasi geriausiomis prancūzų ir anglų chorinės muzikos tradicijomis.

„Requiem“ – vienas populiariausių ir gražiausių kompozitoriaus darbų. Ši 7 tradicinių dalių sakralinė kompozicija įkvėpta krikščioniškojo tikėjimo apie mirtį ir amžinąjį gyvenimą. Tai viltinga kelionė iš tamsos į šviesą. Koncertas nemokamas.