Penki asmenys kaltinami pernai Klaipėdos mieste masiškai vykdę atvirąsias vagystes bei plėšimus. Skaičiuojama, kad kaltinamieji bendrai galėjo padaryti apie 10 tūkst. eurų žalą, pranešė prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai rugpjūčio–gruodžio mėnesiais uostamiestyje nuo gatvėse siautėjusių kaltinamųjų galėjo nukentėti 12 senyvo amžiaus žmonių. Įtariama, kad minėtus užpuolimus įvykdė anksčiau 11 kartų teistas 36 metų G. S.

Manoma, kad dalį užpuolimų G. S. įvykdė vienas, dalį – veikdamas išvien su dar dviem bylos kaltinamaisiais – Klaipėdoje gyvenančiais 34 metų K. A. ir A. S.

Senjorai įvairiuose miesto rajonuose buvo užpuolami iš už nugaros ir iš jų rankų išplėšiami asmeniniai daiktai. Skaičiuojama, kad tokiu būdu buvo pavogta turto už bendrai daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Atliekant tyrimą taip pat buvo gauta duomenų, kad G. S. galėjo įvykdyti ir 11 vagysčių iš įvairių Klaipėdoje esančių parduotuvių.

Turimais duomenis, klaipėdietis neteisėtai savindavosi įvairų turtą – nuo prabangių kvepalų iki įvairių elektrinių, statybose naudojamų įrankių.

Per tyrimą gauta duomenų, kad G. S. iš vienos medicinos įstaigos net galėjo pagrobti skausmą malšinančio tirpalo, kurio sudėtyje buvo didelis kiekis narkotinės medžiagos metadono. Manoma, kad keletą vagysčių G. S. galėjo įvykdyti ne vienas, o veikdamas kartu su dar dviem asmenimis – 39 metų A. K. ir 47 metų N. G.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Liktų tik dvi eismo juostos?

Klaipėdiečius turėtų nustebinti projektuotojų siūlymas Baltijos ir Taikos prospektų žiedinėje sankryžoje panaikinti trečiąją juostą.

Pačioje judriausioje uostamiesčio žiedinėje sankryžoje lengviesiems automobiliams beliktų viena – vidurinioji juosta.

Pirmąja judėtų autobusai, nes jiems visame Taikos prospekte numatyta atskira eismo juosta.

Trečioji iš viso būtų panaikinta.

Transporto skyriaus specialistė Lina Žemaitytė komisijai pasakojo, kad šioje sankryžoje sužeista 11 žmonių.

„Daug eismo juostų ir didelė manevrų laisvė“, – paaiškino L. Žemaitytė.

Projektuotojai problemą pasiūlė išspręsti primityviai – žiedinėje sankryžoje palikti dvi juostas, kad vairuotojai nenardytų iš vienos į kitą ir taip esą būtų išspręsta avaringumo problema.

Miesto tarybos narys Sergej Mažūga paklausė specialistės, gal 11 sužeistų žmonių sankryžoje yra tie, kurie, nesilaikydami eismo taisyklių ar būdami girti, nėrė automobiliais į vadinamąją gaudyklę?

Specialistė atsakė, kad į šį skaičių patenka ir tokie vairuotojai.

„Jei neklystu, ši sankryža bus svarstoma viso Taikos prospekto rekonstrukcijos projektavimo metu. Sprendiniai bus pateikti su visu projektu“, – komisijai priminė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.

Komisija nusprendė nieko nekeisti ir palikti galiojančią tvarką.

Andrius Žukas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gatvę – užsėti žole?

Dar vienas sprendimas, sukėlęs komisijos nariams klausimų, taip pat nebuvo patvirtintas.

Aiškinantis avaringumo priežastis Taikos prospekto, Kauno ir Agluonos gatvių sankryžoje, pasiūlyta panaikinti įvažą į Taikos prospektą, važiuojant nuo Kauno gatvės pusės.

Dalis vairuotojų išsuka dešiniau ir į Taikos prospekto eismą įsilieja šalutine išvaža.

Šioje sankryžoje buvo sužeisti šeši žmonės.

Tačiau aiškėja, kad išvaža esanti niekuo dėta.

Na, atsiprašau, bet tai – nelogiška.

Siūlyta net išmontuoti asfaltą, panaikinti eismo juostą ir ją užsėti žole arba juostą uždaryti stulpeliais.

„Irgi nesupratau tokio siūlymo. Aš tokio sprendimo jokiu būdu nepasirašyčiau. Neaišku, kam būtų švaistomi savivaldybės pinigai“, – savo nuomonę išsakė A. Žukas.

Jis stebėjosi siūlymu mažinti eismo juostų skaičių, kai nėra aišku, kas iš tiesų lėmė avaringumą šioje sankryžoje.

„Siūloma mažinti eismo juostas vien tam, kad parodytum, kad kažką darai? Na, atsiprašau, bet tai – nelogiška. Ši sankryža įtraukta į Taikos prospekto projektą. Visi klausimai bus išspręsti, kai bus atliktas auditas“, – kalbėjo A. Žukas.

Mašinų nedraus statyti

Dar vienas siūlymas, kurį svarstė Eismo saugumo komisija, taip pat nesulaukė pritarimo.

Transporto skyrius komisijai įvardijo siūlymą uždrausti ištisos paros automobilių stovą Sausio 15-osios gatvėje iki pat Tilžės gatvės.

Po kelių eismo įvykių Sausio 15-osios gatvėje jau buvo nuspręsta įrengti greitį mažinančius kalnelius.

Tokiam siūlymui nepritarė ne tik policijos atstovai, bet ir kiti komisijos nariai.

Komisijos pirmininkas Algirdas Kamarauskas patikino, kad pirmiausia derėtų išklausyti vietos gyventojų nuomones, tik tuomet imtis tokių drastiškų sprendimų.

Iki šiandienos rangovai žada baigti tvarkyti tiltą per Dangės upę Mokyklos gatvėje, taip pat čia atsiradusias duobes.

Praėjusios savaitės pabaigoje vyko darbai ant tilto per Dangę Liepų gatvėje.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus tikino, kad tai – einamieji tilto priežiūros darbai.

„Jie vykdomi pagal trejiems metams pasirašytą Klaipėdos miesto tiltų, viadukų priežiūros ir remonto sutartį. Remonto metu ant tilto per Dangę galimi tik trumpalaikiai eismo ribojimai, laikinai atitveriant darbų zoną vienoje eismo juostoje“, – paaiškino R. Mockus.

Rangovų paprašyta darbų nevykdyti rytinio ir vakarinio piko metu – nuo 7 iki 9 val. ryte ir nuo 16 iki 18 val. vakare.

Artimiausiu metu pagal minėtą tiltų, viadukų priežiūros ir remonto sutartį bus tvarkomas ir Herkaus Manto gatvės viadukas, P. Lideikio gatvės viadukas per geležinkelį, Liepų g. viadukas, tiltas per Dangę Mokyklos gatvėje.

Visose minėtose vietose darbus buvo planuota atlikti iki balandžio 10 d.

Į namus – aplinkkeliu

Klaipėdos savivaldybė perspėjo, kad nuo pirmadienio uždarytas eismas Kauno gatvės mikrorajone tarp Kauno gatvės 18-ojo ir 20-ojo namų.

Čia įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, vyksta pėsčiųjų takų rekonstravimas, lietaus nuotekų tinklų statybos darbai.

Ši informacija aktuali Kauno g. 45, 47, Šilutės pl. 18, 20, 22, 24 daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams.

Eismas šiame ruože bus uždarytas iki gegužės 10-osios.

Ruošiasi transliacijai

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio vidurdienio eismas bus apribotas Žvejų gatvėje.

Pranešama, kad Žvejų gatvėje, ties Klaipėdos dramos teatru, iki ketvirtadienio vidurdienio bus ribojamas eismas vienoje eismo juostų.

Žvejų gatvėje, ties Klaipėdos dramos teatru, iki ketvirtadienio vidurdienio bus ribojamas eismas vienoje eismo juostų.

Eismas ribojamas dėl techninės įrangos pastatymo renginiui. Savivaldybė patikslino, kad vienoje eismo juostoje stovės Lietuvos radijo ir televizijos techninė įranga.

Tarptautinę teatro dieną, kovo 27-ąją, Klaipėdos dramos teatre vyks svarbiausių šalyje apdovanojimų scenos meno profesionalams ceremonija – „Auksiniai scenos kryžiai“.

Kultūros ministerijai buvo pateikti 93 pasiūlymai apdovanoti Profesionaliojo scenos meno premijomis už 2023 m. kūrybą.

Ceremonija bus transliuojama LRT Plius televizijos kanalu.

Montuos kameras

Centrinėje miesto dalyje taip pat bus eismo trikdžių. Nuo pirmadienio iki penktadienio Herkaus Manto gatvėje eismas bus ribojimas pirmoje eismo juostoje ties pastatu Nr. 2.

Kadangi rangovai numatę betonavimo darbus šiame pastate, pirmojoje juostoje eismą ribos rangovų automobilis.

Statybos darbai numatyti ir Naujojoje Uosto gatvėje. Ties trečiuoju šios gatvės namu taip pat numatyti statybos darbai.

Eismas pirmojoje eismo juostoje bus ribojamas nuo antradienio iki trečiadienio.

O štai įvairiose uostamiesčio sankryžose eismas gali būti ribojamas ne piko metu.

Visame mieste įrenginėjamos vaizdo stebėjimo kameros prie šviesoforų.

Rangovai iš anksto perspėjo, kur ir kada gali stovėti darbininkų įranga ir automobiliai.

Šilutės plente numatyta kameras įrengti ties sankryža su Kauno gatve. Perspėjama, kad darbai gali trukti nuo trečiadienio iki penktadienio.

Šiomis dienomis rangovų automobilis ne piko metu gali stovėti ir ties Kauno gatvės ir Taikos prospekto sankryža.

Baltijos prospekte, prie pėsčiųjų šviesoforo, kameras numatyta pakabinti nuo antradienio iki ketvirtadienio.

Minijos gatvėje, ties sankryža su Baltijos prospektu, rangovai taip pat žada dirbti nuo antradienio iki ketvirtadienio.

Minijos gatvėje, ties sankryža su Statybininkų prospektu, irgi bus montuojamos kameros. Čia darbus žadama baigti iki trečiadienio.

Taikos pr. ir Smiltelės gatvės sankryžoje kameras numatyta pakabinti nuo kovo 25 iki 27 d.

S. Dariaus ir S. Girėno ir Sportininkų gatvių sankryžoje rangovai nurodė, kad dirbs ilgiau – kovo 28–29 d. ir balandžio 2 d.

Šiaurės prospekto ir Kretingos gatvės sankryžoje kameras taip pat žadama sumontuoti iki balandžio 2 d.

Pilies ir Žvejų gatvių sankryžoje rangovai dirbs balandžio 27–29 d.

Nauji du niekam nereikalingi šviesoforai atsirado Liepojos plente, taip pat vienas – Mokyklos gatvėje, atsirado ir pietiniame miesto rajone.

Manyčiau, kad reikia iš naujo inventorizuoti visus Klaipėdos šviesoforus ir ten, kur jie tikrai nebūtini, juos reikėtų išmontuoti.

Taip pat reikia panaikinti tuos „gulinčius policininkus“ arba greičio slopinimo kalnelius, nes jie yra šalies turto (gatvių ir kelių) gadinimas.

Be to, iškalbingas yra ir dar vienas faktas. Vokiečiai neseniai atliko tyrimus, kad daugiausia mikrodalelių nuo padangų ir stabdžių trinkelių yra išmetama tose vietose, kur yra sankryžos ir panašios dirbtinės transportą stabdančios kliūtys.

Jų reikia kiek įmanoma atsisakyti, nes taip užteršiama aplinka ne tik smulkiosiomis dalelėmis, bet ir teršiamas oras, deginamas deguonis, nes sustabdytam automobiliui vėl pajudėti iš vietos reikia sudeginti papildomo degalų mišinio.

Klaipėdoje kasdien važinėja dešimtys tūkstančių automobilių, tad tokios kliūtys lemia ir papildomą miesto taršą.

Todėl būtina atsisakyti tą taršą inicijuojančių eismo elementų.

Anot uostamiestyje dirbusios paštininkės Janinos, ši problema vis dar tebėra labai aktuali, nes žmonės išties dažnai painioja šias dvi gatves, kurių pavadinimus skiria tik viena raidė.

Moteris taip pat viliasi, kad galbūt pagaliau užvirs diskusijos dėl Šaulių ir Šiaulių gatvių pavadinimų keitimo.

„Žiūrėjau pro langą ir pamačiau vaikštantį, pasimetusį žmogų. Ėjo prie vienų daugiabučių, po to – prie kitų, dairėsi. Nutariau paklausti, ko jis ieško. Paaiškėjo, kad vyras atvažiavo ne į tą gatvę. Ieškojo Šaulių gatvės, o atvyko į Šiaulių gatvę. Žmonės iš Šilutės, Marijampolės Šiaulių gatvėje ieškojo Šaulių g. 25, 27 namų. Kadangi esu dirbusi pašte, puikiai žinau adresus, tad jiems padėjau. Prieš kelerius metus savivaldybės atstovai kalbėjo apie šių gatvių pavadinimų keitimą, tačiau, panašu, pamiršo, o žmonės vis dar painiojasi. Gal būtų laikas vėl apie tai kalbėti?“ – teiravosi Janina.

Šiaulių gatvė yra pietinėje miesto dalyje, o Šaulių – centrinėje. Tad atvykusiems ne į tą gatvę reikėtų važiuoti apie 15 minučių iš vienos vietos į kitą.

Andrius Žukas / Savivaldybės nuotr.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Žuko teigimu, planų keisti šių gatvių pavadinimus kol kas nėra.

Pavadinimo keitimo klausimas vėl galėtų būti svarstomas, jei būtų išreikštas daugumos gatvės gyventojų pageidavimas.

„Planai keisti Šaulių ar Šiaulių gatvių pavadinimus šiuo metu savivaldybėje nėra svarstomi. Šaulių gatvės pavadinimas buvo sugrąžintas 1990 m., pakeičiant Tarybinės Armijos g. pavadinimą. Istorinis pavadinimas (vok. Schützen straße), susijęs su šalia veikusiais Šaulių gildijos namais, dabar čia įsikūrusi Koncertų salė. O Šiaulių gatvės pavadinimas gatvei pietinėje miesto dalyje buvo suteiktas sovietmečiu“, – pasakojo A. Žukas.

Jis patvirtino, kad praeityje būta svarstymų dėl Šaulių gatvės pavadinimo keitimo, tačiau pasilikta prie esamo varianto.

Nepaisant to, jeigu gyventojai norėtų, svarstymai vėl būtų prikelti.

„Pavadinimo keitimo klausimas vėl galėtų būti svarstomas, jei būtų išreikštas daugumos gatvės gyventojų pageidavimas ir pritarimas“, – tikino A. Žukas.

„Nors remontas šaltu asfaltu – laikinas sprendimas, taip siekiame užtikrinti, kad gatvėse būtų galima vairuoti saugiai bet kuriuo metų laiku. Taip pat jau planuojame didesnius gatvių remonto darbus, kurie prasidės, kai tik bus tinkamos oro sąlygos bei pilnu pajėgumu veiks karšto asfalto gamyklos“, – pranešime spaudai teigė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Asfalto dangos remontui savivaldybė šiemet skirs 1,2 mln. eurų. Anot jos, visame mieste bus tvarkomos pažeistos vietos, o Žardininkų gatvėje bus tiesiama nauja asfalto danga.

Dar apie 8 mln. eurų bus skirta rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektams. Už šias lėšas bus pabaigta Baltijos pr.–Šilutės pl.–Vilniaus pl. žiedo rekonstrukcija, senamiestyje bus rekonstruojama Aukštoji gatvė, bus tęsiamas Liepojos g. dubliuojančios gatvės įrengimas, asfaltuojami žvyrkeliai. Taip pat numatytas Paryžiaus Komunos gatvės atnaujinimas, kuris prasidės šiemet ir bus baigtas kitąmet.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus, nors uostamiestyje daug kamšačių esą nėra, tačiau probleminių vietų netrūksta ir spūsčių priežastys miesto atstovams yra žinomos.

Klaipėdoje susidarančios automobilių kamšatys priklauso nuo sezoniškumo ir mokymosi sezono laikotarpių.

„Pastebime, kad didesnės spūstys susidaro mokslo metų laikotarpiu, bet ši problema išlieka ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Taip pat didesnės spūstys susidaro ir vasarą, ypač šiltomis dienomis, išskiriame kelias eismo kryptis – Naujoji perkėla ir pajūris“, – teigė R. Mockus

Pasak skyriaus vedėjo, siekiant gerinti eismo situaciją, didelis dėmesys skiriamas šviesoforų ciklų reguliavimui ir jų adaptavimui prie realių eismo sąlygų piko valandomis.

„Pailginus žalio šviesoforo signalo veikimo trukmę, pavyko pasiekti, kad rytinio ir vakarinio piko metu eismas vyktų sklandžiau pagrindinėse miesto gatvėse, taip pat nuolat stebime ir koreguojame šviesoforų sistemų darbą ir kituose ruožuose“, – aiškino R. Mockus.

Uostamiestyje ir toliau siekiama mažinti spūstis gatvėse, tam pasitelkiami dronai, kurie stebi ir fiksuoja eismo srautus piko valandomis – tiek rytinio gyventojų judėjimo į darbą ar švietimo įstaigas metu, tiek vakare, po darbų, klaipėdiečiams grįžtant namo.

Mieste imtasi ir iniciatyvos sankryžose atstatyti daugiau žaliųjų rodyklių.

„Inicijavome, kad dešimtyje sankryžų, kuriose yra šviesoforai, būtų įrengta 15 lentelių su žalia rodykle, taip sudarydami dar sklandesnį eismą“, – teigė R. Mockus.

Uostamiesčio gatve kartu su palyda riedėjęs negabaritinių krovinių sunkvežimis ketvirtadienio vakarą kaustė klaipėdiečių dėmesį – tokį reginį stebėti tenka ne kasdien.

Negabaritinių krovinių palydos įmonės direktorius Rytis Badaras patikslino, kad beveik 40 tonų sveriantis krovinys buvo vežamas į uostą, iš kur keltu turėjo būti nuplukdytas į Skandinaviją.

Krovinio kelionę stebėję klaipėdiečiai spėliojo, kad gabenamos vėjo jėgainės dalys, tačiau R. Badaras patikslino, jog buvo transportuojamas visai kitas krovinys.

„Lydėjome kelis krovinius, kurie vadinami talpyklomis, jose laikomi įvairūs dalykai, tai gali būti tiek maisto produktai, tiek chemijos gaminiai“, – aiškino R. Badaras.

Pastarąjį kartą negabaritinis krovinys, pavadintas istoriniu, per Klaipėdos miestą buvo gabenamas pernai rugpjūčio pradžioje.

Lig tol neregėto dydžio Lietuvos istorijoje krovinys – naftos perdirbimo gamyklai Mažeikiuose skirtas beveik 100 metrų ilgio reaktorius, kurį vežė 88 ašių tralas su šimtais ratų, pajudėjo iš bendrovės „Bega“ ir per dvi savaites pasiekė savo paskirties vietą.

Krovinio gabenimą iš Klaipėdos uosto tuomet stebėjo šimtai naktį gatvėse susirinkusių žmonių.

Vos spėjo sustabdyti

Nelikus sniego, miesto gatvėmis vėl ėmė riedėti elektriniai paspirtukai.

Vienas klaipėdietis vakar skundėsi, kad antradienį sutemus Liepų g. prieš pat jo automobilį iššoko įsibėgėjęs paspirtukas. Jo vairuotojas, net neapsidairęs, tamsoje kirto sankryžą, esančią už istorinio pašto. Klaipėdietis vos spėjo sustabdyti mašiną.

„Nepartrenkiau per Marytės plauką. Norėjau išlipti ir dėti į snukį, būčiau jam parodęs tikrąjį mikrojudumą, – emocijų neslėpė vyras, dar ir baiminęsis, kad dėl svetimo neatsakingumo galėjo atsidurti už grotų. – Pervažiuotum, vis tiek būtum kaltas.“

Vaikams šalmas – privalomas

Nuo šių metų sugriežtintos Kelių eismo taisyklės (KET) išties įpareigoja kiekvieną paspirtuku važiuojantį asmenį elgtis atsakingai.

„Visų pirma, elektrinės transporto priemonės gavo naują sąvoką. Elektrinis paspirtukas, kaip ir bet kokia kita elektrinė priemonė, pavyzdžiui, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis ar riedis, nuo 2024 metų pradžios yra vadinama elektrine mikrojudumo priemone“, – aiškino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė.

Andromeda Grauslienė / Vytauto Petriko nuotr.

Dabar elektriniais paspirtukais važinėti galima sulaukus 16 metų, o norintieji važinėtis nuo 14 metų turės išklausyti mokymo kursą ir įgyti pažymėjimą.

Nepilnamečiams šalmas – privalomas visuomet, o suaugusiesiems – važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, taip pat važiuojant tokiu keliu, privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę ar įjungti šviesas.

Pro pėsčiąjį – itin lėtai

Naujose KET nustatyta, kad važiuoti elektrine mikrojudumo priemone leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų takais arba dviračių juostomis. Šaligatviu arba važiuojamąja dalimi leidžiama važiuoti, tik kai nėra šių kelio elementų.

Elektrinis paspirtukas, kaip ir bet kokia kita elektrinė priemonė, pavyzdžiui, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis ar riedis, nuo 2024 m. pradžios yra vadinama elektrine mikrojudumo priemone.

Maksimalus leistinas elektrinio paspirtuko važiavimo greitis turi būti 20 km/val., o važiuojant pro pat pėsčiąjį – ne didesnis kaip 7 km/val.

Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas, automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų, visi eismo dalyviai, tarp jų ir pėstieji, dviračių bei elektrinių paspirtukų vairuotojai, privalo laikytis jiems galiojančių KET, kelyje turi būti atidūs bei tolerantiški vieni kitų atžvilgiu.

Minėtų taisyklių nesilaikymas užtrauks baudą nuo 20 iki 40 eurų, vairavimas neblaiviam – nuo 80 iki 200 eurų.