Manoma, kad šie radiniai gali būti likę nuo Antrojo pasaulinio karo.

Sprogmenis antradienį apie vidurdienį, vykdydamas povandeninius darbus, aptiko KVJUD narų laivas „Naras”.

Apie radinį nedelsiant buvo informuotos specialiosios tarnybos.

Kaip trečiadienį pranešė Uosto direkcija, sujungimo darbai pradėti praėjusių metų pabaigoje, o šiuo metu sistema jau veikia.

„Siekiant apsaugoti uostą nuo potencialių karinių grėsmių, saugiu šifruojamu duomenų perdavimo kanalu uosto radarų duomenys nuo šiol taip pat perduodami į Karinių jūrų pajėgų sistemas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

„Šis sistemų integravimas reikalingas ne tiek Uosto direkcijos veiklai, kiek kariškiams“, – teigė jis.

Radiolokacinės sistemos sujungimo su integruota jūrų stebėjimo sistema pirkimas buvo vykdomas praėjusių metų pabaigoje, o pastaruosius kelis mėnesius truko reikalingos įrangos diegimas.

Radiolokacinės sistemos sujungimo su integruota jūrų stebėjimo sistema įranga ir jos įdiegimas Uosto direkcijai kainavo beveik 190 tūkst. eurų.

Darbus atliko „Navielektro KY“ – kariškiams ir civiliams stebėjimo ir ryšių sistemas tiekianti įmonė.

Uosto direkcijos valdybos pirmininkas Nerijus Udrėnas BNS sakė, kad valdyba paprašė A. Latako  raštu pateikti daugiau informacijos, o ją gavusi ji ketina vėl ketina susirinkti kitą savaitę.

„Paprašėme, kad jie raštu išdėliotų visus tuos niuansus, ar jie seka tas sankcijas apskritai, kaip jie tą daro, ar jie komunikavo su savininku, su ministerija, kitais stakeholderiais (suinteresuotomis šalimis – BNS), kaip jie tai darė, koks tas buvo veikimas“, – BNS sakė N. Udrėnas.

Paprašytas pakomentuoti, kokią užduotį valdybai suformulavo M. Skuodis, N. Udrėnas teigė, jog problema, tikėtina, yra komunikavimas tarp ministerijos ir uosto vadovų.

„Turbūt, kaip iš tos krizės kažko pasimokyti, kaip turi būti bendraujama tarp įmonių ir akcininko. Tas komunikavimas, atrodo, buvo, bet ar jis buvo pakankamai gilus ir konstruktyvus? Gal nepakankamai“, – svarstė N. Udrėnas.

Tiesioginis A. Latako vadovas M. Skuodis penktadienį pareiškė sunkiai įsivaizduojantis, kaip Klaipėdos uosto vadovybė galėtų dirbti toliau.

„Sunkiai įsivaizduoju, kaip šiame kontekste toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto, per kurį kraunamos baltarusiškos trąšos, vadovybė. Vertinsiu situaciją ir savo komandoje, ministerijoje“, – feisbuke rašė ministras.

A. Latakas netrukus po to pareiškė, jog įmonė nepadarė jokių pažeidimų.

Konkursą laimėjęs A. Latakas uostui vadovauja nuo 2020 metų birželio, į postą jį paskyrė tuometinis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Klaipėdos uosto vadovo konkursą supo įtarimai dėl skaidrumo – Seimo Antikorupcijos komisija, kuria tuomet vadovavo liberalas Ričardas Juška, prokurorų prašė išnagrinėti ir įvertinti komisijos surinktą medžiagą dėl šio konkurso. Komisijos pareiškime buvo abejojama dėl konkurso komisijos sudarymo, narių kvalifikacijos, priimtų sprendimų bei A. Latako galimų interesų konflikto.

Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2020-ųjų birželio pabaigoje atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačiusi korupcinių nusikalstamos veikos požymių.

„Susisiekimo ministras yra tiesioginis uosto direkcijos generalinio direktoriaus vadovas, tad į jo nuomonę yra įsiklausoma ir ji yra gerbiama. Situacija yra analizuojama. Mūsų nuomone, įmonė jokių pažeidimų nėra padariusi“,– pranešime sakė uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

M. Skuodis penktadienį pareiškė sunkiai įsivaizduojantis, kaip toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto vadovybė.

„Sunkiai įsivaizduoju, kaip šiame kontekste toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto, per kurį kraunamos baltarusiškos trąšos, vadovybė. Vertinsiu situaciją ir savo komandoje, ministerijoje“, – feisbuke rašė ministras.

Pasak jo, Vyriausybės pozicija Baltarusijos atžvilgiu yra aiški ir vieninga, todėl valstybės valdomos įmonės turi laikytis tokios pat vertybinės pozicijos.

Artėjant gruodžio 8-jai, kai įsiteisėjo JAV sankcijos „Belaruskalij“, A. Latakas yra sakęs, kad nutrūkus Baltarusijos trąšų tranzitui uosto pajamos smarkiai kristų, nes šie kroviniai sudaro 30 proc. visos Klaipėdos uosto krovos.

„Gali būti, kad tai nebus gruodžio 8 diena. Kai kurie sandoriai gali būti įvykę, kai kurie avansiniai mokėjimai gali būti padaryti, ir to laiko buferis gali būti ilgesnis“, – BNS lapkričio pabaigoje sakė A.  Latakas. 

Jis tuomet sakė esąs įsitikinęs, kad „Belaruskalij“ trąšų uoste nuo kitų metų nebeliks. Dėl to Klaipėdos uostas neteks apie trečdalio metinės krovos ir apie 20 mln. eurų metinių pajamų,

Kariškiai tikino, kad šį kartą klaipėdiečiai dėl šių pratybų nepatirs jokių nepatogumų.

Oficialiai teigiama, kad per mokymus vykdomų taktinių užduočių metu bus naudojamos imitacinės priemonės ir ginklai. Pratybos vyks iki lapkričio 5-osios.

Gali būti, kad uostamiesčio gyventojai net nepajus, jog vyksta pratybos.

Kariškiai ne tik nenorėjo įvardinti, kokie Lietuvos kariuomenės padaliniai dalyvaus mokymuose, bet ir kurių uosto įmonių teritorijoje dirbantieji ar netoli gyvenantys žmonės matys kariškius.

"Civiliai nieko nepajus, tai bus mūsų vidinis pasiruošimas tam tikriems veiksmams", – mįslingai kalbėjo telefonu atsiliepęs kariškis.

Pasak jo, vienintelis dalykas, galintis atkreipti gyventojų dėmesį, – kitą savaitę virš Klaipėdos dažniau nei įprastai praskrendantys kariniai sraigtasparniai.

Kiek jų skraidys virš miesto, taip pat nepranešama.

Teigiama, kad šįkart nenumatoma nieko panašaus į šiemet vykusias pratybas, kai karinė technika važiavo per miestą ir ne tik klaipėdiečiai, bet ir Klaipėdos priemiesčių gyventojai girdėjo pabūklų griaudėjimą.

Civiliai gyvenamųjų namų kvartaluose karinėmis uniformomis vilkinčių ginkluotų žmonių neturėtų pamatyti.

Kariškiai teigė, kad šios pratybos, kaip ir visos kitos, vykdomos tam, kad gyventume saugiai ir taikiai.

Apie jas informacija neplatinama. "Facebook" Klaipėdos miesto savivaldybės paskyroje pranešama žinia – tik du sakiniai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo skyriaus viršininkas Zigmantas Jankauskas teigė, kad pirmadienį organizuotose pratybose buvo laikomasi iš anksto numatyto scenarijaus.

"Klaipėdos konteinerių terminale buvo pastebėti įtartini asmenys, kurie grasino galimu sprogimu. Į incidento vietą atvyko policijos pajėgos, antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" pareigūnai. Tada terminale paskelbtas trečiasis saugumo lygis. Sustabdyti krovos darbai. Policija patruliavo uosto akvatorijoje", – pasakojo Z.Jankauskas.

Anot jo, pratybose taip pat buvo imituojamas cheminių medžiagų gaisras ir renkami uosto akvatorijoje išsilieję teršalai.

Skyriaus viršininko teigimu, šiomis pratybomis siekta patikrinti skirtingų įmonių veiksmų suderinamumą. Taip pat norėta tobulinti informacijos perdavimą atsakingoms institucijoms ir gelbėjimo pajėgoms apie susidariusį ekstremalųjį įvykį, patikrinti, kaip pasirengta organizuoti ir vykdyti paieškos, gelbėjimo darbus.

Tokio pobūdžio pratybos Klaipėdos uoste rengiamos kartą per metus.

Apie vykstančias pratybas gyventojai buvo perspėti žinutėmis per mobiliuosius telefonus.

Pratybose dalyvavo 10 įvairių institucijų: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos konteinerių terminalas, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė "Aras", Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis, Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, Pagėgių pasienio rinktinės pajėgos ir Klaipėdos savivaldybės administracija.

Baltarusijos įmonė į Čilę bandė išvežti 18 konteinerių su keturių savivarčių „BelAZ“ dalimis. Šie savivarčiai, plačiai naudojami kalnakasybos pramonėje, taip pat gali būti pritaikyti kitiems tikslams.

Šiuo metu atliekamas tyrimas ir bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnio krovinio likimo.

Baltarusijos automobilių gamintoja „BelAZ“ šių metų birželį buvo įtraukta į ketvirtąjį ES sankcijų Baltarusijai paketą.

Laivų emisijų sieringumas Baltijos jūroje negali viršyti 0,1 procento.

Patikrinimo metu nustatytas 31 atvejis, kai jis siekė 0,13 proc. Apie tai informuotos laivų vėliavos valstybės, taip pat uostai, į kuriuos jie plaukė, ištirti į Klaipėdos jūrų uostą atplaukusių laivų kuro mėginiai. Vienam iš laivų jau paskirta bauda už taršą ir nevykdomus tarptautinius įsipareigojimus.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiosios specialistės Agnės Lukoševičienės teigimu, laivų taršą Lietuvai priklausančios Baltijos jūros rajone stebėjo Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA).

Ši agentūra visoms ES šalims teikia pagalbą jūrų saugumui, pasirengimui taršos atvejams ir operatyviam reagavimui į juos užtikrinti.

Ji Lietuvos jūros rajone nuo kovo pabaigos tris mėnesius vykdė stebėjimo misiją nuotolinio pilotavimo orlaiviais. Juose sumontuoti dujų jutikliai ir fotoaparatai, galintys aprėpti optinius ir infraraudonųjų spindulių spektro diapazonus, leido stebėti sieros oksidų kiekį laivų emisijose, navigacinį saugumą, jūroje plūduriuojančius apleistus navigacinius objektus, vykdyti žvejybos ir taršos iš laivų kontrolę.

Be atliktų patikrinimų, laivų emisijų monitoringo, vykdyta žvejybos laivų ir taršos naftos produktais, taip pat iškasto grunto gramzdinimo kontrolė, nustatytos navigacinių bujų pozicijos jūros rajone.

Ministras pasveikino Klaipėdoje vykstančioje Jūros šventėje dalyvaujančias Karines jūrų pajėgas, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Visos ginkluotosios pajėgos yra skirtos agresoriaus atgrasymui, o Karinės jūrų pajėgos atlieka tą vaidmenį jūroje. Mes turime vienintelį jūrų uostą, kurį turime mokėti ir gebėti ginti. Todėl Karinės jūrų pajėgos turi nuolat vystytis, turėti naujus laivus ir naujas galimybes“, – pranešime sako A. Anušauskas.

Anot jo, atsižvelgiant į augantį Rusijos karinių pratybų Baltijos jūroje skaičių, nuolatinis jūrinės aplinkos suvokimas, informacijos apsikeitimas ir koordinacija, o taip pat ir siekis laiku reaguoti į įvykius yra vieni pagrindinių KJP prioritetų.

„Yra priimami sprendimai, kad Karinės jūrų pajėgos ateityje turėtų vienos platformos laivus – galbūt jų bus šiek tiek mažiau, bet jie turėtų būti modernesni. Tai nėra pigus projektas, bet jei mes norime išlikti jūrine valstybe ir kartu su mūsų kaimynais saugoti jūrinę teritoriją, pajėgų vystymo darbai turės būti padaryti“, – teigė ministras.

Šeštadienį KJP rengia tradicinį vainikų nuleidimą jūroje, skirtą žuvusiems jūroje atminti.

Pranešimą apie incidentą dispečeriai gavo pirmadienį 11.20 val., skelbia Klaipėdos jūrų uostas.

Bunkeravimo laivo „Omega“ kapitonas informavo, kad kuro tiekimo operacijos į laivą metu pastebėtas naftos produktų išsiliejimas į laivą „Mariejete Hester“ ir į krantinę.

Dalis teršalų pateko ir į uosto akvatoriją ties 127-ta krantine.

Uosto direkcijos specialistai pastatė bonų užtvaras, pradėti taršos likvidavimo darbai.