– Į pajūrį grįžote po ne vienerius metus praleistų metų sostinėje, kur gyvenimas sukosi kardinaliai skirtingose temose: svarbiausi įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje, interviu su įtakingiausiais šalies asmenimis. Dabar gal atsirastų tokių, kurie sakytų, jūsų akiratis susiaurėjo iki uostamiesčio ir vienos koncertų salės.

– Nepritarčiau teiginiui – susiaurėjo. Kaip tik atvirkščiai, anksčiau galėjau būti tik tuo, kuris kalbasi su priimančiais sprendimus, dabar pats toks esu. Man įdomūs procesai ir sprendimai, vykstantys viešojo sektoriaus įstaigoje, kurių iniciatoriumi ir vykdytoju pats galiu tapti. Čia turiu unikalią galimybę – sukauptą patirtį pritaikyti kultūros įstaigos modernizavime. Žinoma, tai visai kitoks procesas nei iki šiol turima vadovavimo patirtis privataus sektoriaus įmonėse, bet man padeda mano superkomanda. Šioje kelionėje esu su visu KKS kolektyvu, jų net 90. Turint tokį užnugarį jaučiuosi tikras dėl idėjų, planų ir svajonių įgyvendinimo. Beje, tai didžiausia Klaipėdos savivaldybės kultūros įstaiga.

– Kokios tos svajonės?

– Šį pavasarį su Klaipėdos kameriniu orkestru bei jo meno vadovu Mindaugu Bačkumi praplėtėme Klaipėdos koncertų salės ribas rengdami klasikinės muzikos koncertus netikėtose erdvėse tiek mums patiems, tiek klausytojams. Jau susitikome su jais viešbutyje pietų metu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, planuose pakviesti į naktinį pasimatymą Jūrų muziejuje – taip KKS tampa viso uostamiesčio koncertų sale, kurioje kuria klaipėdiečiai klaipėdiečiams. Svajoju, kad KKS taptų ne tik uostamiesčio, bet visos Lietuvos profesionalaus meno scena.

– Ambicingas planas.

– O kodėl ne? Mūsų komanda kaip niekada stipri ir stiprėjame toliau kiekvieną dieną. Optimizuojame, skaitmeniname vidinius procesus. Atsiveriame tarptautiniams projektams ir bendradarbiavimui. Matau, kad tuos įvykusius vidinius pokyčius įvertino ir klausytojai, vis dažniau praveriantys koncertų salės duris, o čia tikrai yra ką klausyti. Mūsų repertuaro atlikėjai patys geriausi arba žengiantys link to: „Grammy“ laureatai „Third Coast Percussion“ (JAV), vienas iš dešimties geriausių pasaulyje chorų – Estijos filharmonijos kamerinis, o kur dar Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio dalyviai – Raphael Wallfish iš Didžiosios Britanijos, prancūzas Jérôme Pernoo, su Lietuva šaknų turintis Davidas Geringas. Tarptautiškumo tik daugės, tai vienas iš mano prioritetų. Noriu, kad KKS scenoje vietą rastų ne tik lietuvių kūrėjai, kylantys talentai, bet ir užsienio atlikėjai. Netrukus vyksime į didžiausią pasaulyje klasikinės ir meninės muzikos sektoriaus profesionalų susitikimą „Classical: NEXT“. Mūsų įstaigos organizuojamas violončelės konkursas nuo šiol oficialus kandidatas tapti Europos jaunimo muzikos konkursų sąjungos nariu. Vykdome pasiruošimo darbus ir laukiame 2025 m. vyksiančio konkurso, kuriame lankysis sąjungos vertintojai ir priims galutinį sprendimą. Net neabejoju, kad įsitraukimas į šių organizacijų veiklą reikšmingai keis salės įvaizdį ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje bendruomenėje, darys įtaką gerėjančiai repertuaro kokybei.

Apskritai šie keli metai Klaipėdos koncertų salės vadovo kėdėje man įrodė, kad klasikinė muzika skirta visiems. Net ir tiems, kurie įsitikinę nesuprantantys klasikinės muzikos. Noriu griauti stereotipus, kad ši muzika ne visiems, tiesiog skirtingai ją visi suprantame ir čia atrandame tai, kas gali būti labai artima ir priimtina. Norėtųsi greitesnių sprendimų, bet suprantu, kad tai neįmanoma dėl daugelio priežasčių, o pagrindinė jų – repertuaro planavimas dviem metams į priekį.

– Panašu, kad ambicingi jau įgyvendinti planai bei komandos palaikymas įkvepia tolesniems pokyčiams.

– Noriu, kad Klaipėdos koncertų salė būtų ne tik ta vieta, į kurią susirenka muzikantai pagroti sau, bet erdvė, kurioje savo natą atranda kiekvienas melomanas, nepriklausomai nuo to, kokio stiliaus muziką klauso. Todėl čia tikrai ne tik klasikinės muzikos namai, čia juntama ir šiuolaikinius poreikius atitinkanti erdvė, kuri leidžia sustoti bent akimirkai ir įsiklausyti į tai, ką Klaipėda turi geriausio. Siekiame atliepti klausytojo poreikius, orientuojamės ir į jaunąją auditoriją. Mes keičiamės ir tai matome ne tik mes, bet ir kiti. Štai prieš dvejus metus pirmą kartą įstaigos istorijoje pristatėme viso pusmečio repertuarą. Pakeitėme KKS išorinį rūbą, pristatydami naują vizualinį identitetą, nes šiandien įstaigai nepakanka turėti vien logotipą. Siekiant tinkamai reprezentuoti veiklą, vertybes skirtingose medijose, o ypač ir socialiniuose tinkluose, vizualinis identitetas itin svarbus. Rezultatai šiandien kalba patys už save: atnaujintas įvaizdis, pakeista komunikacijos linija, socialinių tinklų įvairovė, profesionalios muzikos mylėtojus kartą per pusmetį pasiekia pradėta leisti repertuaro knyga. Visai tai lemia kasmet stabiliai augantį lankytojų skaičių, besiplečiančią atvykstančių atlikėjų geografiją, nuolat didėjančią mūsų pačių gastrolių galimybę – keliauti toliau ir dažniau, taip garsinant miesto vardą toli už jo ribų. Štai ką tik KKS kolektyvas grįžo iš Ispanijos, kur jau tapo reziduojančiu orkestru festivalyje „Alborada Clásica“, o dar šiais metais laukia koncertai Italijoje. Lyg feniksas iš pelenų kyla profesionalus mišrus choras „Aukuras“. Nesigailiu sprendimu pakviesti Tomą Ambrozaitį eiti meno vadovo pareigas. Jo dėka kolektyvas grįžta į Lietuvos chorų elitą. Pirmą kartą per veiklos dešimtmečius į gastroles užsienyje vyko koncertų salės brass kvintetas, nuostabiai reprezentavęs įstaigą ir Klaipėdą Čekijos Libereco mieste minint Vasario 16-osios šventę.

– Planų ir svajonių daug, iki kadencijos pabaigos liko dar pustrečių metų. Spėsite?

– Kuo mažiau laiko, tuo daugiau padarai, nes tiesiog nėra laiko sėdėti ir laukti įkvėpimo. Tą įkvėpimą susikuri, nes žinai tikslą – KKS gali tapti traukos centru uostamiesčio link. Todėl planuose bendradarbiavimas su kitomis Klaipėdos kultūros įstaigomis, menų koloboracija, kuri vėlgi garsintų miestą, į kurį norisi atvykti ir čia pasilikti skambant gerai muzikai. Aš džiaugiuosi man suteikta galimybe, esu atsidavęs šimtu procentu tam, ką darau, kur dabar esu. Tikiuosi, tai įvertins ir kiti, nebūtinai dabar. Kai kurių pokyčių naudai suprasti reikia laiko, kaip sakoma, kad šiek tiek vandens nutekėtų.

Pirmą kartą KKS publikai prisistatantys atlikėjai, paruošė ambicingą koncertinę programą. Prie dirigento pulto stos Modestas Barkauskas. „Apie šį orkestrą aš galiu pasakyti tik viena – tai lobis“, – taip Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos moksleivių simfoninį orkestrą „Simfukai“ apibūdino legendinis violončelininkas Mstislavas Rostropovičius.

Šio lobio atliekamus gražiausius klasikinės muzikos fragmentus bus galima išgirsti KKS koncerte „Simfukai“: jaunatviškai ir ugningai“. Dažnai su profesionalais gretinamas šis unikalus orkestras klaipėdiečiams pristatys E. Balsio, G. Verdi, Ch. Gounod, G. Bizet, A. Hoffmeister, E. Morricone ir kitų autorių sukurtus visiems gerai žinomus klasikos šedevrus. Su orkestru pasirodys ir solistai M. Rascon (smuikas), L. Alenskaitė (smuikas), U. Juzėnaitė (obojus), B. Markevičiaus bei A. Orvido klarnetų duetas.

„Simfukai“ į pirmąją savo repeticiją susirinko dar 1999 m. rudenį, taigi šiemet minės savo veiklos 25-metį. Šiuo metu orkestre groja daugiau nei 80 jaunųjų artistų, o jauniausiam – vos 10 metų. Vadovams padedant, šiems vaikams paklūsta kone bet kuri klasikos šedevrų partitūra. Šis jaunatviška energija ir stulbinančiu muzikiniu veržlumu spindintis kolektyvas yra surengęs daugiau nei 400 koncertų. Jų atliekamos muzikos klausėsi publika daugelyje Lietuvos koncertų salių, tarp kurių – Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Nacionalinio operos ir baleto teatro lankytojai. Kartu su žymiausiais Lietuvos dirigentais, vokalistais ar solistais, instrumentalistais jie yra stebinę ir klausytojus Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir kitur. „Simfukų“ repertuarą sudaro gausybė klasikos kūrinių, nevengiama ir šiuolaikinių kompozicijų, koncertuose pašmaikštaujama ir roko klasikos metamarfozėmis.

„Simfukai“: jaunatviškai ir ugningai“ susitikti kviečia Klaipėdos koncertų salėje vasario 7 d. 18.30 val..

„Toli gražu tai nėra pirmi įrašai orkestro istorijoje, tačiau tikrai pirmas kartas, kai XVIII a. kūrusio kompozitoriaus kūriniai bus grojami to laikmečio instrumentais. Iš paties Versalio pas mus atkeliavo  barokiniai klarnetai ir fleitos, kuriais Lietuvoje groti niekas nemoka... Tad ne tik muzikos instrumentai atsigabenti, bet ir senoviniais instrumentais gebantys groti atlikėjai atvyko“, – pasakoja Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus.

Ne mažesnis nuotykis ir tai, kad kompozitoriaus Johano Danieliaus Berlino kūriniai niekada nebuvo įrašyti, tad juos įgarsinti autentiškais instrumentais ir iššūkis, ir malonumas girdėti barokinį skambesį. Pasak muzikantų, kiekvienas instrumentas išgyvena kitimą, nuolat tobulinamas išgaunamas garsas, lengvinamas pats grojimas, todėl išgirsti kūrinius, atliekamus senoviniais instrumentais tampa nauju potyriu vis labiau populiarėjančios barokinės muzikos gerbėjams.

„Žinoma, šiuolaikiniai instrumentai tapo patogesni groti, tačiau yra ir kita pusė - senieji instrumentai turi savo autentišką skambesį, o juk muzikoje skambesys yra vienas svarbiausių kriterijų. Atlikdami baroko epochos muziką ieškome to nepakartojamo ir autentiško skambesio, idant paskutinių 400 metų muzika neskambėtų vienodai“, – teigia M. Bačkus.

Senoviniais instrumentais įrašyta plokštelė melomanus turėtų pasiekti vasaros pradžioje. Kartu su  Klaipėdos kameriniu orkestru prie įrašų dirbs ir keturis kartus „Grammy“ statulėlei gauti nominuotas garso režisierius Vilius Keras. Kūrybinės komandos nuomone Johano Danieliaus Berlino plokštelė, puikiai įprasmins orkestro veiklą ir taps išskirtinai gražia ir prabangia dovana Klaipėdos miestui ir kiekvienam melomanui.

„Nors jo nuopelnais ir kūrybiniu palikimu šiandien didžiuojasi Norvegija, būtų neteisinga, jei šio kompozitoriaus ir atlikėjo kūryba, kaip ir pats gyvenimo Mėmelyje faktas, liktų užmarštyje. Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau populiarėjant baroko muzikai, jo kūryba turėtų susilaukti didesnio dėmesio”, – sako Klaipėdos kamerinio orkestro smuikininkė Jurgita Bačkuvienė.

Į pirmąjį pasirodymą Klaipėdos koncertų salėje sausio 19 d. 18.30 val. bilietai jau parduoti, todėl publika kviečiama paskubėti įsigyti bilietus į 20.30 val. koncertą.

Programoje Klaipėdos kamerinis orkestras „iškonstruos“ ir atgal „sukonstruos“ orkestrą. Atlikėjai, „nublokšti“ į nemuzikines erdves, gros solo ar, susibūrę į ansamblius, kurs netikėtus baroko, kantri, džiazo, modernaus ir klasikinio tango, instrumentinio roko ir kitų muzikos stilių instaliacinius performansus.

Pasak Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus, kai kurios iš Klaipėdos koncertų salės erdvių nėra koncertinės, jose niekada nevyksta meno kolektyvų pasirodymai. „Klausytojai tarsi keliaus per Klaipėdos koncertų salės pastatą ir netikėtas jo vietas – Konferencijų salę, Klaipėdos brass kvinteto repeticijų patalpą, taip pat pateks ant pačios scenos ir stebės pasirodymą tiesiog joje stovėdami. Klausytojams visada įdomiausia patirti tai, ko nesitiki“, – pasakojo M. Bačkus. Orkestro meno vadovas pastebėjo, kad dažnai lankytojai orkestrą supranta kaip žmonių grupę, akompanuojančią solistams, kartais atliekančią muziką, kurią jiems diriguoja dirigentas, tačiau yra ne visai taip. Orkestras susideda iš talentingų ir įdomių asmenybių, galinčių atsiskleisti ir nustebinti netikėtais talentais, puikiu įvairių muzikos stilių išmanymu.

Koncerte kiekvienas orkestro narys turės savo erdvę ir laiką atsiskleisti, o klausytojai – nepaprastą galimybę atsidurti vos už kelių žingsnių nuo kiekvieno atlikėjo ir iš arti pajusti atliekamos muzikos galią.

„Programa klausytojams yra patraukli keliais aspektais. Visada malonu klausytis gražios, skirtingų stilių muzikos. Be to, retai gyvenime galima išgirsti net penkis mini koncertus skirtingose erdvėse per vieną valandą. Manau, kad tokia renginio forma labiausiai intriguoja publiką“, – kalbėjo M. Bačkus.

Į įvairių muzikos stilių projektą „Dėlionė orkestrui VI: muzikos išprovokuoti ir nublokšti“ klausytojai kviečiami sausio 19 d. 18.30 ir 20.30 val.

Kompozitoriai A. Partas ir V. Tormis yra estų muzikos pasididžiavimas. A. Partas – vienas dažniausiai atliekamų klasikinės muzikos autorių visame pasaulyje. O V. Tormis laikomas geriausiu folkloro žinovu, kurio muzika, sakoma, turi šamanizmo galių.

Šių kompozitorių kūrybą atliks vienas garsiausių profesionalaus meno kolektyvų – Estijos filharmonijos kamerinis choras, kurį žurnalas „BBC Music Magazine“ įvardijo kaip vieną iš dešimties geriausių pasaulio chorų.

Koncerto „Žvaigždžių lietus III: Estijos muzika“ programoje skambės A. Parto sukurtas „Magnificat”, kurio melodija sudėliota pagal paties kompozitoriaus išrastą būdą, gimusį eksperimentuojant su senosios sakralinės muzikos skambesiu. Taip pat nuskambės tradicinių airiškų maldų įkvėptas „Elnio klyksmas” ir pravoslavų tikėjimo inspiruota, pergalės nuotaikomis persmelkta kantata „Dopo la vittoria”.

Dirigentas T. Kaljuste. / Organizatorių nuotr.

Dievinantys folkloro skambesį šiame koncerte atras estų, Skandinavijos ir Sibiro platybėse gyvenusių žmonių palikimo interpretaciją. Turėsite galimybę išgirsti „Linksmų dainų”, „Vasaros saulėgrįžos” ir kitus kūrinius, kurie klausytojus garsais nukels prie archajiškų šaknų.

Estijos filharmonijos kamerinį chorą 1981 m. įkūrė garsus dirigentas Tonu Kaljuste. Šiandien jis žinomas, kaip vienas garsiausių Estijos profesionalios muzikos atlikėjų pasaulyje. Jo atliekami kūriniai papildė ne vieno įžymaus muzikos festivalio ar žinomiausių orkestrų repertuarus. Pats choras net 14 kartų buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui ir du kartus kilo jį atsiimti.

Koncerto pradžia – 18.30 val.

Savo stulbinama technika, nepaprastai įvairiapusiu koncertiniu repertuaru bei unikalios menininko vaizduotės pažymėtomis interpretacijomis garsėjantis atlikėjas muzikuos kartu su žmona pianiste Pei-Wen Chen ir talentingų lietuvių atlikėjų suburtu ansambliu „Paleasis“. Kartu jie atliks tris J. S. Bacho koncertus dviem klavyrams ir styginiams.

Fortepijono virtuozą J. S. Bacho muzika lydi beveik nuo pirmųjų profesionalaus muziko žingsnių. 1984 m. Leipcige A. Paley laimėjo šio kompozitoriaus vardu pavadintą pianistų konkursą ir nuo tada charizmatiškasis atlikėjas augina ypatingą santykį su J. S. Bacho muzika. Ją interpretuoja prestižinėse pasaulio koncertų salėse, originaliai perteikdamas baroko epochos genijaus kūrybą.

Niujorke ir Paryžiuje ilgai gyvenęs atlikėjas jau trejus metus savo namais vadina ir Vilnių. Lietuvoje nuolat koncertuoja ir savo žiniomis dalijasi su VDU Muzikos akademijos Fortepijono katedros studentais. Čia išsipildė ir dar viena jo svajonė – A. Paley subūrė kamerinį ansamblį „Paleasis“, kurio pirmasis pasirodymas Klaipėdos koncertų salėje įvyko pernai lapkritį. „Dabar esu tikrai laimingas, ir tokia laimė man yra didžiausias apdovanojimas“, – viename interviu yra sakęs A. Paley.

Į ansamblį operos solistė ir pianistas susiburia tik ypatingomis progomis ir klausytojus pamalonina ypatingomis programomis. Šį kartą skambės spalvinga prancūzų autorių muzika – nuo impresionistinių preliudų iki aistringosios „Karmen“.

Mecosopranas J. Gringytė yra sulaukusi įvertinimo už savo „nokautuojančią techniką“ („The Times“) ir „griausmingai galingą balsą“ („The Telegraph“). Jos karjeros sėkmė išryškėjo anksti: po studijų Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje solistė tobulėjo kartu su geriausiais jaunaisiais menininkais Karališkajame operos teatre „Covent Garden“ ir buvo pripažinta „Metų jaunąja dainininke“.

Svarbiausiuose Europos teatruose J. Gringytė atlieka pagrindinius mecosoprano vaidmenis, tarp jų – Karmen (G. Bizet opera „Karmen“), Amneris (G. Verdi opera „Aida“), Suzuki (G. Puccini opera „Madam Baterflai“), Dalila (C. Saint-Saënso opera „Samsonas ir Dalila“) ir daugelis kitų. Itin daug puikių atsiliepimų sulaukė jos įtaigi Karmen Anglijos nacionalinėje operoje. Spektaklis buvo rodomas net Europos kino ekranuose. Solistės repertuare svarbūs ir koncertiniai kūriniai – nuo simfonijų iki dainų, kurių įrašai išgirti prestižiniame leidinyje „Gramophone“.

Pianistas P. Geniušas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kur P. Geniušas sėda prie fortepijono, ten vyksta užburianti muzikos magija. Dėl savo išlavinto muzikinio skonio, technikos ir jautrumo garsui pianistas yra gerai žinomas ir vertinamas džiazo, klasikinės ir avangardinės muzikos scenose. Atlikėjas yra meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, rengia rečitalius ir koncertuoja kaip solistas su Lietuvos ir užsienio simfoniniais orkestrais, įvairiais kameriniais ansambliais ir solistais. Tačiau klasikinio pianisto amplua P. Geniušui per maža: jį galima pamatyti ant scenos akompanuojantį spektakliams, dalyvaujantį įvairius muzikos stilius kryžminančiuose projektuose. Per ilgametę profesinę karjerą sukauptas žinias jis perduoda studentams Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Karališkoje Škotijos konservatorijoje Glazge.

Kodėl J. Gringytės kuriamas Karmen vaidmuo nepalieka abejingų, bus galima įsitikinti ir koncerte „Vakaras su prancūzų muzika“. Su orkestrą įkūnijančiu pianistu P. Geniušu ji atliks net keturias arijas iš legendinės G. Bizet operos „Karmen“, taip pat Dalilos ariją iš C. Saint-Saënso operos „Samsonas ir Dalila“. Duetas koncerte dar atliks H. Berliozo dainų ciklą „Vasaros naktys“ – vieną populiariausių kompozitoriaus kūrinių. Be to, P. Geniušas suteiks progą klausytojams pasimėgauti C. Debussy fortepijoniniais preliudais.

Koncerto pradžia – 18.30 val.

Istorija pasakoja, kad žymus prancūzų kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, muzikos kritikas, rašytojas, pedagogas, nuo mažų dienų vadintas vunderkindu, muzikuoti ir kurti pradėjo neįtikėtinai anksti: dvejų pradėjo skambinti, o trejų jau sukūrė pirmąją pjesę fortepijonui. „Kalėdų oratoriją“ C. Saint–Saënsas parašė vos per 12 dienų prieš pat 1858 m. Kalėdas. Džiugiai didingą kūrinį, atliekamą lotynų kalba, sudaro 10 dalių. Oratorija sukurta remiantis Senojo ir Naujojo Testamentų, Psalmių ir Evangelijų tekstais, taip pat katalikų Kalėdų liturgija. Skaidri, melodinga ir kartu iškilminga, subtili ir elegantiška kūrinio muzikinė kalba yra nuostabus XIX a. prancūzų romantinės muzikos pavyzdys. Tikriausiai todėl ši oratorija laikoma vienu žinomiausių ir dažniausiai atliekamu C. Saint–Saënso kūriniu – kasmet gruodį ji skamba viso pasaulio koncertų salėse, bažnyčiose, skatindama pajusti šventinio laikotarpio palaimą ir teikdama šviesią viltį.

Šį šeštadienį 17 val. „Kalėdų oratorija“ nuskambės ir Klaipėdos koncertų salėje, kur pasirodys beveik 200 atlikėjų: berniukų ir jaunuolių chorai „Ąžuoliukas“ (meno vadovas Vytautas Miškinis), „Dagilėlis“ (meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis), „Gintarėlis“ (vadovas Tomas Ambrozaitis), „Varpelis“ (vadovai Gintarė Jurgilė ir Julius Šidlauskas). Kartu pasirodys solistai Rosana Štemanetian (sopranas), Oksana Auškalnytė (mecosopranas), Lina Lukauskienė (altas), Tadas Jakas (tenoras), Farshadas Abbasabadi’s (baritonas, Iranas) ir Rimvydas Mitkus (vargonai), gros Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus). Visam šiam gausiam atlikėjų būriui diriguos T. Ambrozaitis.

O. Kolobovaitė, dar nebaigusi studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, laimėjo pirmąją vietą LRT projekte „Triumfo arka“. Beje, tąkart po triumfo minėtame televizijos projekte solistė iškart vyko į Klaipėdą, kur dainavo naujametėje Klaipėdos kamerinio orkestro programoje. Vėliau solistė kūrė vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“, rengė programas su Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvais, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir kt. Labai svarbūs jai buvo 2022 m., kai sukūrė pagrindinį vaidmenį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatytoje Antonino Dvoržako operoje „Undinė“. Ypač intensyvus O. Kolobovaitei yra šis šventinis laikotarpis, kai su keliomis koncertinėmis programomis dainininkė daug keliauja po įvairius Lietuvos miestus. Tačiau programą „Vienos valso ritmu“ išgirs tik klaipėdiečiai, ji paruošta specialiai festivaliui „Salve Musica“.

E. Bavikinas taip pat yra atpažįstamas operos ir pramogų pasaulio veidas. Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas išsiskiria ypatinga charizma scenoje. Teatre jis sukūrė daugiau ne dvi dešimtis vaidmenų, dažnai dalyvauja ir įvairiuose projektiniuose pastatymuose, pavyzdžiui, miuzikluose „Ugnies medžioklė su varovais“, „Paryžiaus katedra“ ir kt. Dainininkas labai sėkmingai pasirodo ir televizijos projektuose: neseniai buvo pripažintas nugalėtoju LRT projekte „Miuziklo garsai“.

Dirigentas V. Lukočius bet kokį koncertą paverčia smagiu nuotykiu visiems jame dalyvaujantiems. Fortepijono ir simfoninio dirigavimo specialybes įgijęs muzikas yra itin atviras netikėčiausioms meninėms idėjoms. Lietuvos publikai, ypač muzikinių televizijos projektų žiūrovams V. Lukočius geriausiai žinomas kaip orkestro „Vilnius Sinfonietta“ įkūrėjas, vadovas ir dirigentas. Kelerius metus jis dirbo Lapenrantos miesto simfoninio orkestro meno vadovu Suomijoje, o 2019 m. tapo Vytauto Didžiojo universiteto kamerinio orkestro vyriausiuoju dirigentu. Šio orkestro, įkurto 2011 m. Kaune, repertuare karaliauja muzikos stilių ir žanrų įvairovė – nuo klasikinių kūrinių iki eksperimentinių projektų su kitų sričių menininkais.

Šventinė programa supažindins su muzikos kūrėjais, kuriuos vienija Vienos valso ritmas.

Skambės ištraukos iš Imrės Kalmano, Johanno Strausso (sūnaus), Franzo Leharo operečių.

Koncerto pradžia – 18.30 val.

Netikėtai ir šiuolaikiškai

Šio festivalio ir konkurso iniciatoriaus, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus idėja violončelėmis atlikti „Boléro“ – vieną žymiausių prancūzų kompozitoriaus Maurice’o Ravelio kūrinių orkestrui – sulaukė stulbinamos sėkmės. Suspėjusieji įsigyti bilietus laukiami gruodžio 8 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Šokio spektaklis „Boléro-Extended“ – tai neįprasta ir originali vieno garsiausių prancūzų kompozitoriaus M. Ravelio kūrinių „Boléro“ interpretacija. Valandą trunkantis violončelių ir šokio „Boléro“ priverčia naujai pažvelgti į kanoninį kūrinį. Lengvai atpažįstama melodija ir jos parafrazės scenoje vizualizuojamos Šeiko šokio teatro šokėjų ir Klaipėdos violončelių okteto atlikėjų. Originaliai dekonstruojama M. Ravelio muzika scenoje atliekama vienos, kelių ar iš karto aštuonių violončelių, suskamba netikėtai ir šiuolaikiškai.

Vyrai ir moterys

Danų choreografas P. Granhøjus drauge su šokėjais sukūrė varžančiose aplinkybėse atsidūrusių asmenybių portretų galeriją, atskleisdami unikalias kiekvieno trupės šokėjo savybes ir jomis papildydami muzikinį spektaklio audinį ir interpretaciją.

Choreografas scenoje siekė išryškinti žmogiškąją būtį, užuot eksponavęs šokėjų plastiką ir choreografijos ypatybes, P. Granhøjus scenoje siekė atskleisti vyrus ir moteris, tokius, kokie jie yra, – tikrus, gyvus ir sudėtingus.

Idėja vieną M. Ravelio orkestrui skirtą „Boléro“ atlikti gyvai tik violončelėmis gimė Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio ir konkurso iniciatoriui M. Bačkui, o dėl ilgamečio bendradarbiavimo su Šeiko šokio teatru ši mintis peraugo į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį.

Šokis ir klasika

Tarptautiniu mastu pripažintas danų choreografas P. Granhøjus garsėja autorine obstrukcijos technika. Ji leidžia choreografui transformuoti šokėjų judesius, ribojant jų veiksmus, ir taip atskleisti vidinius jų asmenybės sluoksnius. Per pastaruosius 30 metų, bendradarbiaudamas su šokėjais, jis yra sukūręs apie keturias dešimtis šokio spektaklių. P. Granhøjus savo kūryboje dažnai derina šiuolaikinio šokio kalbą su klasikine muzika, yra sukūręs spektaklių pagal Igorio Stravinskio („Šventasis pavasaris“) ir Gustavo Mahlerio („2men2mahler“ ir „Men & Mahler) kūrinius. P. Granhøjus nuolat kuria Orhuse įsikūrusiai savo trupei „Granhøj Dans“, o jo darbai jau pristatyti 49 pasaulio šalyse.

Klaipėdos violončelių oktetas – tai 2017 m. Klaipėdos violončelės festivalyje debiutavusio Klaipėdos violončelių kvarteto pagrindu susibūręs ansamblis. Jo susikūrimą inicijavo vienas intensyviausiai koncertuojančių violončelininkų ir Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas M. Bačkus, kurio muzikiniai interesai itin platūs: nuo baroko iki šiuolaikinių opusų, nuo tradicinio iki eksperimentinio violončelės skambesio. Klaipėdos violončelių kvartetas nuolat bendradarbiauja su Šeiko šokio teatru ir jau yra pristatę kelis drauge sukurtus šokio ir muzikos spektaklius, tarp kurių – „Metų laikai“ (2017 m.) ir „Mano Piteris Penas“ (2018 m.).