Šių metų pradžioje Klaipėdoje oficialiai buvo atidarytas pirmasis Vakarų Lietuvoje Japonų kalbos centras „Seito San“. Jo įkūrėjai – Klaipėdos licėjus ir pranciškonų vienuolių bendruomenė. Naujajame centre yra ne tik mokoma japonų kalbos, bet yra galimybė susipažinti su unikalia tekančios saulės šalies kultūra.

Kovo 12 d. vyko pirmoji iškilminga Japonų kalbos centro narių-mokinių inauguracijos ceremonija. Japoniškos kultūros akcentais persmelkto renginio metu į Japonų kalbos centro narius buvo inauguruota beveik 30 narių, kurie pirmieji panoro mokytis japonų kalbos ir kultūros naujajame „Seito San“ centre.

Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne (Savanorių g. 4) įsikūrusiame „Seito San“ centre renginio dalyvius pasitiko Klaipėdos licėjaus absolventas, pianistas Jokūbas Žvaliauskas, kuris atliko įvairias žinomas japonų kultūros muzikines kompozicijas.

Iškilminga ceremonija prasidėjo garsaus visame pasaulyje japoniško Kabuki teatro motyvais paremtu Klaipėdos licėjaus abiturientės Anelijos Slabenko šokiu, kurį režisavo choreografas ir režisierius Taurūnas Baužas.

Vakaro metu susirinkusiems sveikinimo žodį tarė centro steigėjai – Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė ir pranciškonų vienuolis-kunigas Sigitas Benediktas Jurčys.

Iš centro steigėjų rankų naujiesiems nariams buvo įteiktos ir specialios dovanos, simbolizuojančios jų japonų kultūros pažintinio kelio pradžią.

Ceremoniją vedė režisierius Tomas Jašinskas, kuris renginio vakarą įsikūnijo į samurajaus (japonų karžygio) vaidmenį.

Inauguracijos ceremonijos dalyviai turėjo unikalią galimybę išvysti ir išskirtinį LCC universiteto studentės ir „Seito San“ centro mokytojos iš Japonijos Yaya Yamashita pasirodymą, kurio metu ji atliko muzikinį numerį tradiciniu japonų instrumentu – shamisen.

Ceremonijos dalyviai buvo sutikti japoniškos arbatos puodeliu, renginio metu surengta tradicinė japoniškos arbatos gaminimo ir gėrimo ceremonija, kurią vedė „Seito San“ mokytoja iš Japonijos Y. Yamashita. Apie japoniškas tradicijas ir procesus lietuviškai susirinkusiems pasakojo centro mokytojas ir japonų kultūros ekspertas Vytautas Dumčius.

„Jau daugiau nei dešimtmetį licėjus ir pranciškonai bendradarbiauja įgyvendinant įvairius reikšmingus projektus. Japonų kalbos centras yra vienas iš šios gražios draugystės rezultatų. Tad, neatsitiktinai, vos pradėjęs savo veiklą centras sulaukė labai didelio dėmesio.

Japonų kultūra, būdama visiškai priešinga Vakarų kultūrai, yra išskirtinė savo rytietiška samprata, gyvenimo būdu, estetika bei tūkstančius metų skaičiuojančiais menais. Ji išties paslaptinga ir kupina įdomybių. Todėl su šia tekančios saulės šalimi ir egzotiška jos kultūra susipažinti ir jos išmokti nori vis daugiau žmonių. Labai džiaugiamės, kad galime suteikti tokią galimybę Vakarų Lietuvos žmonėms ir jau supratome, kad šis centras yra labai reikalingas“, – po ceremonijos sakė Klaipėdos licėjaus direktorė dr. R. Kontautienė.

Pranciškonų kunigo ir vienuolio B. S. Jurčio teigimu, šio centro misija – klaipėdiečiams ir miesto svečiams plačiau atverti galimybes susipažinti su viena unikaliausių pasaulio kultūrų: „Kiekvienas mūsų narys iš šio centro išsineš ne tik japonų kalbos žinias, bet ir daug platesnį pasaulio matymą. Jie išeis turtingesni ne tik žinių, bet ir dvasinio, kultūrinio ir pasaulietiško pažinimo prasme. Ateityje norime, kad šis centras taptų ne tik kalbos, bet ir japonų kultūros centru, kuris po savo stogu burtų Japonijos kultūros gerbėjus ir mylėtojus“, – mintimis dalijosi brolis Benediktas.

Su ugdymo įstaiga suvedė darbas

Šiandien T. ir I. Jašinskų 11 metų dukra Adelė jau lanko penktąją klasę Klaipėdos licėjuje. Pati Adelė teigia, kad šios ugdymo įstaigos šiandien nekeistų į jokią kitą, o mergaitės tėvai džiaugiasi, kad su licėjumi juos likimas suvedė dar gerokai anksčiau, nei jų dukra pradėjo lankyti pradinę mokyklą.

„2016 metais pradėjau statyti vaidybinį pilnametražį filmą „Sistema“, kuriame kalbama apie švietimo sistemą Lietuvoje. Tuo metu organiškai susiklostė, kad įsitraukiau į licėjaus mokymo procesą siekdamas pabūti man rūpimoje temoje iš vidaus. Kai filmas buvo išleistas supratau, kad būti mokytoju man jau pakaks. Tačiau darbas su Klaipėdos licėjumi tęsėsi ir toliau. Kasmet organizuoju ir režisuoju didžiulius šios mokyklos renginius. Tai man yra didelis malonumas ir garbė. Tad ir toliau prisidedu prie prasmingų bei svarbių veiklų, tik jau nebe kaip mokytojas“, – teigė T. Jašinskas.

Pasak I. Jašinskienės, didžiausiu prioritetu renkantis mokyklą jai buvo vaiko emociniai poreikiai. „Man, kaip mamai, svarbiausia, kad vaikas mokykloje gerai jaustųsi. Kaip ir mes darbe, taip ir vaikas mokykloje praleidžia didžiąją dienos dalį. Todėl norėjosi, kad mokyklos aplinka būtų emociškai palanki ir tik po to ėjo visi kiti ugdymo įstaigos pasirinkimo kriterijai.

Man patys maloniausi prisiminimai yra apie Adelės pirmąją mokytoją Renatą Vaičekauskienę. Geresnės mokytojos savo vaikui net negalėjau įsivaizduoti. Visada jai būsiu labai dėkinga už begalinę globą ir didžiulį atsidavimą savo darbui. Tai mokytoja iš didžiosios raidės“, – mintimis ir prisiminimais dalijosi I. Jašinskienė.

Klaipėdos licėjaus nuotr.

Labiausiai imponuoja mokyklos bendruomeniškumas

T. Jašinsko teigimu, labiausiai jam imponuoja Klaipėdos licėjaus bendruomeniškumas ir visuomeninės iniciatyvos. „Mano įsitikinimu, mokyklos sistema yra pilnavertė tik tuomet, kai joje vieningai kartu veikia visi trys svarbiausi dėmenys: vaikai, tėvai ir mokytojai. Nesunku aukštą tokio bendradarbiavimo kokybę pastebėti apsilankius licėjaus rugsėjo 1-osios ar „Mėlynojo kilimo“ šventėse, skirtose pagerbti mokinius ir mokytojus.

Tačiau didžiausią įspūdį daranti licėjaus iniciatyva – kasmet vykstanti Kalėdinė paramos akcija, kuri vainikuojama didžiulio, dažniausiai teatralizuoto koncerto. Jo metu scenoje ir šalia jos gali išvysti visus mokinius, tėvus, mokytojus. Tada tikrai pamatai, kad licėjuje yra susikūrusi bendruomenė, kuri moka ir nori užjausti, dalintis, padėti. O tai yra labai gražu ir tikra“, – teigė režisierius.

Tomui pritaria ir jo žmona Ieva. Pasak jos, licėjus išsiskiria savo iniciatyvomis ir plačiu socialinės, kultūrinės ir akademinės veiklos spektru.

„Manau, kad kasmet licėjus stiebiasi vis aukščiau, sau kelia vis didesnius lūkesčius, skiria didelį dėmesį ne tik ugdymo įstaigos materialinės gerovės užtikrinimui, bet žvelgia plačiau. Ne veltui šie metai licėjuje yra paskelbti dvasinio tobulėjimo metais, atidaryta licėjaus meno galerija, japonų kalbos centras“, – pastebėjimais dalijosi I. Jašinskienė.

Klaipėdos licėjaus nuotr.

Neigia mitus apie didžiulius akademinius reikalavimus vaikams

Pasak T. Jašinsko, stereotipas, kad licėjus yra itin akademiška mokykla, kelianti labai griežtus akademinius reikalavimus mokiniams, išblėso iškart pradėjus dirbti kartu su šia ugdymo įstaiga. Šiai nuomonei pritaria ir I. Jašinskienė, kuri teigia, kad jos dukra tikrai nesiskundžia per dideliu mokslų krūviu.

„Norėčiau paneigti nuomonę, kad Klaipėdos licėjuje gali mokytis tik labai gabūs mokiniai. Mano mergina mokslų prasme, sakyčiau, yra labai per viduriuką. Nei ji moksliukė, nei labai prasta mokinė. Aš jos taip pat neverčiu būti lydere ar pirmūne ir niekada to nedarysiu. Aš, kaip mama, noriu, kad ji užaugtų geru žmogumi, kuris net nebuvęs mokykloje „šimtukininku“ gali puikiai susikurti laimingą ateitį ir atrasti savo kokybiško gyvenimo formulę.“

Klaipėdos licėjaus nuotr.

Padeda atsiskleisti vertingoms vaiko asmeninėms savybėms

I. Jašinskienės teigimu, licėjus labai padeda skleistis jos dukros kūrybiškumui. Tuo tarpu Adelės tėčio Tomo teigimu, jis pastebi ir ugdymo įstaigos įtaką jo atžalos charakterio ir vidinės kultūros formavimosi procesuose.

„Adelė išmoko reflektuoti į susidariusias problemas ir ieškoti jų sprendinio. Įgijo disciplinos. O labiausiai imponuoja tai, kokia vidine kultūra bei taktu pasižymi licėjaus mokiniai. Tą turi ir mūsų dukra, kas tikrai didžia dalimi yra įskiepyta būtent mokykloje“, – teigė T. Jašinskas.

Pasak režisieriaus, labai juntama, kad licėjui yra svarbus kiekvienas mokinys. „Nedidelių klasių Klaipėdos licėjuje dėka kiekvienas mokinys gauna mokytojo dėmesio, kurio savu laiku pats mokydamasis mokykloje dažnai stokodavau“, – pastebėjimas dalijasi T. Jašinskas.

· Klaipėdos licėjus sėkmingai savo veiklą jau vykdo 29 metus.

· 2021 m. Klaipėdos licėjus oficialiai tapo tarptautine mokykla.

· Aštuonerius metus iš eilės Klaipėdos licėjus pirmauja tarp visų Lietuvos gimnazijų, kurios nevykdo mokinių atrankos.

Dar daugiau kalėdinių gerumo renginių

Klaipėdos licėjaus tradicinis kalėdinis labdaros paramos projektas šiemet mokyklos bendruomenę bei visus klaipėdiečius kvietė net į šešis prasmingus renginius.

Gruodžio 1-ąją Klaipėdos licėjaus kieme (Kretingos g. 44) buvo įžiebtas Kalėdų medis, o susirinkusieji galėjo išvysti režisierių Ingos Palaitienės ir Taurūno Baužo šokio spektaklį „Mergaitė su degtukais“, kurį atliko Klaipėdos licėjaus mokiniai.

Gruodžio 2 dieną licėjaus bendruomenė visus meno gerbėjus pakvietė į profesionalių menininkų darbų Kalėdinę meno mugę, kuri vyko „Galerijoje Lyceum“. Gruodžio 5 d. šioje galerijoje vyko ir jauki Advento popietė.

Gruodžio 11 d. Kultūros fabrike Klaipėdos licėjaus auklėtiniai pristatė pagal Kazio Binkio pjesę pastatytą spektaklį „Atžalynas“, kuriame vaidino 8 klasių licėjaus mokiniai.

Gruodžio 15, 18 ir 19 d. Klaipėdos licėjaus erdvėse vyko ir tradicinė kalėdinė mugė. Mugės metu visi norintys turėjo galimybę įsigyti pačių licėjaus mokinių pagamintų skanėstų ir rankdarbių, už kuriuos surinktos lėšos buvo skirtos socialiai jautrioms iniciatyvoms bei įstaigoms.

Didelio dėmesio sulaukusi miuziklo premjera

Klaipėdos licėjaus kalėdinį labdaros paramos projektą šiemet vainikavo išskirtinė premjera.  Tai pagal klasikinę Čarlzo Dikenso novelę „Kalėdų giesmė“ pastatytas miuziklas, kuriame vaidino ne tik Klaipėdos licėjaus mokiniai, bet ir pedagogai.

Išvysti režisierių Tomo Jašinsko ir Taurūno Baužo režisuoto miuziklo į LCC universiteto  „Michealsen“  centro salę gruodžio 21 d. vakarą atvyko daugiau nei 2 tūkst. žiūrovų. Visa kūrybinė grupė sulaukė griausmingų publikos ovacijų.

Kaip renginio metu teigė vienas iš miuziklo režisierių T. Baužas, šiltas ir gausus publikos sutikimas labai maloniai nustebino, o pats renginys pranoko visus lūkesčius.

„Visa licėjaus bendruomenė labai daug dirbo prie jubiliejinio kalėdinio projekto renginių ir miuziklo premjeros. Todėl itin smagu, kad publika taip šiltai sutiko šią premjerą ir aktyviai dalyvavo visuose licėjaus šventiniuose renginiuose. Taip pat labai džiugu, kad pavyko sukurti aukštos meninės vertės reginį, kuris palietė susirinkusiųjų širdis. Šis projektas yra apie gerumą ir mokėjimą gerumu dalintis. Dėl šios priežasties miuziklo premjera įgavo dar didesnį emocinį ir prasmingumo krūvį, kuris neabejotinai prisidėjo prie miuziklo premjeros ir viso projekto sėkmės“, – teigė miuziklo režisierius.

Pasak renginio režisieriaus Tomo Jašinsko, „tai yra didžiausias metų renginys, daugybė energijos ir noro, bei dar daugiau atvirų, dalintis pasiruošusių širdžių. Kasmet stebiuosi, kokia stipri Licėjaus mokyklos ir ją supančių tėvų bendruomenė.“

Įspūdingas kalėdinis gerumo medis Ukrainos vaikams

Miuziklo premjeros dieną taip pat vyko ir speciali akcija, kurios metu buvo renkamos kalėdinės dovanėles Klaipėdoje šiuo metu gyvenančioms karo kamuojamos šeimoms iš Ukrainos.

Į miuziklo premjerą atvykstantys žiūrovai gausiai nešė gražiai supakuotas kalėdines dovanas, iš kurių LCC universiteto salėje buvo suformuotas įspūdingas kalėdinis gerumo medis. Šios dovanos pasieks Klaipėdoje gyvenančias šeimas iš Ukrainos ir kitus Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių centrus.

Premjeros vakarą licėjaus bendruomenė tiesiogine to žodžio prasme sunešė pusę sunkvežimio dovanų Ukrainos vaikams ir jų šeimoms, iš kurių renginio metu buvo sukurtas įspūdingas kalėdinis medis.

Kaip teigė Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė, ši akcija parodė, kad klaipėdiečiai nepavargo nuo karo temos ir jiems nėra svetimos karo kamuojamos Ukrainos žmonių problemos.

„Viešojoje erdvėje kalbama, kad neva žmonės pavargo nuo karo temos ir neva nebenori gyventi šiomis problemomis. Ši akcija puikiai parodė, kad mes nepavargome ir sugebame suvokti, kokį gyvenimą šiuo metu tenka gyventi ukrainiečiams ir jų šeimoms. Juk tik bendrystės ir empatijos jausmas gali padėti išgyventi šį sudėtingą laikotarpį. Todėl labai džiugu, kad galėjome prisidėti prie gražesnių ir džiugesnių mažiausiųjų Ukrainos piliečių šiemetinių žiemos švenčių“, – teigia dr. R. Kontautienė.

Viešojoje erdvėje kalbama, kad neva žmonės pavargo nuo karo temos ir neva nebenori gyventi šiomis problemomis. Ši akcija puikiai parodė, kad mes nepavargome ir sugebame suvokti, kokį gyvenimą šiuo metu tenka gyventi ukrainiečiams ir jų šeimoms.

Praėjusiais metais licėjus taip pat vykdė akciją, skirtą paremti broliškos Ukrainos gyventojus. Jos metu buvo renkamos šiltos pirštinės, šalikai, kojinės ir kepurės bei kiti žieminės aprangos atributai, kurie vėliau buvo išgabenti į Ukrainą. Šios akcijos metu pavyko surinkti 1000 šalikų, kojinių, pirštinių ir kepurių.

Surinktos lėšos – kilnioms iniciatyvoms

Visas šiemetinių kalėdinių licėjaus renginių metu surinktas lėšas nuspręsta skirti dviem reikšmingoms socialinėms iniciatyvoms: Klaipėdos pranciškonų vienuolių iniciatyvoms, skirtoms vaikams su autizmo spektru ir paramos fondui „Rugutė“, kuris rūpinasi onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais.

Kaip teigė fondo „Rugutė“ įkūrėja ir vadovė Edita Abrukauskienė, Klaipėdos licėjaus parodyta iniciatyva paremti fondą labai maloniai nustebino, o licėjaus surinktos lėšos bus panaudotos užtikrinti kokybiškesnį onkologinėmis ligomis sergančių vaikų gydymo ir sveikimo procesą.

„Iš pajūrio krašto nedažnai sulaukiame tokių malonių naujienų, todėl labai dėkojame Klaipėdos licėjui už parodytą tokią gražią iniciatyvą. Kalbant apie paramą – retai būname itin originalūs. Gautas lėšas skirsime reikalingų vaikams medikamentų ir kitų medicinos priemonių įsigijimui, kad jų gydymo procesas būtų kuo sklandesnis ir kokybiškesnis“, – teigė E. Abrukauskienė.

Šiemet dalį surinktos paramos lėšų skirti būtent fondui „Rugutė“ nusprendė Klaipėdos licėjaus mokinių senatas.

Tuo tarpu pranciškonų kunigas vienuolis Sigitas Benediktas Jurčys labai džiaugėsi ilgamete licėjaus ir Klaipėdos pranciškonų bendruomenės draugyste bei teigė, kad šiemet surinkta parama bus skirta gerinti autizmu sergančių jaunuolių integracijos visuomenėje procesus. 

„Užaugę tokie vaikai sunkiai integruojasi visuomenėje, norėtume „Vilties mieste“ sukurti geresnes sąlygas jiems gyventi ir dirbti. Turime idėją įrengti mechanizuotą vaistažolių apdirbimo centrą, kuriame galėtų dirbti autizmu sergantys jauni žmonės. Jie rinktų vaistažoles, jas apdirbtų ir jomis prekiautų. Tad Klaipėdos licėjaus surinktos lėšos svariai prisidėtų prie šio sumanymo įgyvendinimo“, – teigia brolis Benediktas.

Per dvidešimt Klaipėdos licėjaus paramos labdaros renginio gyvavimo metų licėjaus bendruomenei jau pavyko surinkti daugiau nei 180 tūkst. eurų įvairiems socialiai prasmingiems ir kilniems projektams.

Naujo etapo pradžiai – simbolinės sukakties paminėjimas

Spalio 20-osios vakarą „Galerija Lyceum“ klaipėdiečius pakvietė į jaukų atidarymo renginį, kuriame susirinkusiems pristatyta garsiausių Klaipėdos dailininkų paroda simboliniu pavadinimu „Naujas etapas“.

Pasak Klaipėdos licėjaus vadovės dr. Reginos Kontautienės, tokia idėja galerijos atidarymui pasirinkta neatsitiktinai.

„Licėjus jau 20 metų rengia profesionalaus meno parodas. Prieš du dešimtmečius tokią idėją pasiūlė šviesios atminties Lietuvos teatro ir kino aktorius, režisierius, meno kolekcionierius ir tapytojas Bronius Gražys. Šią prasmingą tradiciją B. Gražys tuomet pradėjo kartu Klaipėdos dailininku monumentalistu Juozu Vosyliumi. Simboliškai norėjome įprasminti šią sukaktį, todėl naują galerijos veiklos etapą pradedame Klaipėdos dailininkų, rengusių parodas licėjuje, darbų paroda“, – teigia dr. R. Kontautienė.

Atgaivinta galerijos veikla ir naujaisiais šeimininkais džiaugėsi ir vienas iš parodų licėjuje rengimo pradininkų, garsus Klaipėdos dailininkas Juozas Vosylius.

„Nelengvą jauno žmogaus mokslo siekimo kelią Klaipėdos licėjuje jau 20 metų lydi profesionalių dailininkų parodos. Graži šviesios atminties aktoriaus, režisieriaus, poeto ir dvasios nenuoramos Broniaus Gražio idėja, aktyviai palaikoma licėjaus direktorės Reginos Kontautienės, gyva iki šiol. Gausus būrys talentingų dailininkų iš Klaipėdos, Kretingos, Vilniaus savo kūryba papildo ir praturtina mokyklos dvasią, tapo įprasta ir neatskiriama licėjaus gyvenimo dalimi, ugdant harmoningą, dvasingą jauną žmogų.

Šiandien matome dar vieną puikią ir sveikintiną licėjaus iniciatyvą – atgaivinti miesto „Rūtų“ galerijos veiklą, įnešant veržlios, gyvybingos dvasios išsaugant Klaipėdai šį gražų kultūros židinį“, – mintimis dalijosi garsus menininkas.

Organizatorių nuotr.

Išlaikyta misija ir platesnė veiklų gama

Galerijos menotyrininkės ir žinomos dailininkės Agotos Bričkutės teigimu, „Galerijos Lyceum“ pagrindine veiklos misija toliau išliks supažindinti miestiečius ir miesto svečius su naujausiomis meno pasaulio tendencijomis bei jau gerai žinomų autorių kūryba. Be to, galerijoje taip pat bus vykdomos ir įvairios naujos meninės bei edukacinės veiklos.

„Galerija ir toliau siūlys platų profesionalaus meno asortimentą įvairiems skoniams – nuo Lietuvos modernizmo klasikų paveikslų iki šiuolaikinių figūratyvinių drobių. Taip pat sau artimų darbų galerijoje suras ir grafikos, akvarelės, keramikos bei skulptūros mėgėjai.

Ateityje šioje galerijoje organizuosime personalines ir grupines menininkų parodas, edukacines veiklas mokiniams, vakarus su meno kūrėjais ir kitus įvairius renginius. Taip pat galerijoje bus organizuojami dailės terapijos užsiėmimai, bus galima gauti menotyrininko konsultacijas pasirenkant dailės kūrinius namų interjere, paveikslų nuomą, rėminimo paslaugas bei, žinoma, įsigyti meno darbų“, – ateities planais dalinosi A. Bričkutė.

Organizatorių nuotr.

Jubiliejinėje parodoje – 15 išskirtinių darbų

„Galerijos Lyceum“ ir parodos „Naujas etapas“ atidarymo renginio svečiai turėjo galimybę išvysti net 15 išskirtinių darbų, kurių autoriai – garsūs senosios, viduriniosios ir jaunosios kartos Klaipėdos menininkai Bronius Gražys, Danielius Rusys, Linas Julijonas Jankus, Danas Andriulionis, Vidas Pinkevičius, Edvardas Malinauskas, Agota Bričkutė, Juozas Vosylius, Rytis Martinionis, Ernestas Žvaigždinas, Antanas Garjonas, Virgilijus Viningas, Liudvikas Natalevičius, Algirdas Vadoklis ir Algirdas Taurinskas. Šventėje parodos lankytojai galėjo pabendrauti su menininkais, parodos autoriais. Šventėje netrūko ir daugiau garbių Klaipėdos miesto asmenybių. Galerijos atidarymo renginyje taip pat dalyvavo pranciškonų kunigas-vienuolis Sigitas Benediktas Jurčys, Klaipėdos universiteto prorektorius Benediktas Petrauskas, muzikologai Kazys ir Daiva Kšanai, kunigas Arvydas Ramonas, garsios asmenybės pedagogė Irena Greičiūnienė ir medikė Klaudija Bobianskienė, kiti iškilūs ir žinomi uostamiesčio žmonės.

Jaukiame renginyje muzikinę programą atliko Klaipėdos licėjaus mokiniai, o galerijos erdvės nušvito tradicinėmis Klaipėdos licėjaus spalvomis.

„Galerija Lyceum“ (Danės g. 9) eksponuojamą parodą „Naujas etapas“ visi norintys gali išvysti iki lapkričio 30 d.

Jau ne vienerius metus aukštais mokinių akademiniais rezultatais garsėjančio Klaipėdos licėjaus direktorės dr. Reginos Kontautienės teigimu, šiandien mokytojai ir mokyklos ugdymo sistemoje turėtų skirti didesnį dėmesį ne vien akademiniams vaikų pasiekimams, tačiau ir bendražmogiškų vertybių ugdymui. Apie šiuolaikinio mokytojo portretą, ugdymo dvasingumo reikšmę mokinių akademiniame tobulėjime ir šiuolaikinės mokyklos paslaptį atvirame interviu kalbėtasi su ugdymo eksperte dr. R. Kontautienė.

– Mokytojų dieną Lietuvoje švietimo bendruomenė šiandien sutinka streikų nuotaikomis. Mūsų šalies pedagogai jau daugelį metų skundžiasi, kad mokytojo profesija nėra pakankamai įvertinta. Jūsų nuomone, ar atlygio ir darbo krūvio problemos, kuriomis šiandien labiausiai skundžiasi pedagogų bendruomenė, yra pagrindiniai aspektai, lemiantys šiandieninę mokytojo kasdienybės problematiką?

– Vienareikšmiškai, geresnės mokytojo darbo sąlygos ir didesnis atlygis tikrai gali prisidėti prie aukštesnės ugdymo kokybės. Visgi, mano nuomone, kalbėdami apie mokytojus šiandien turime nepamiršti, kad mokytojo profesijoje daugiausiai jo rezultatus lemia asmeninės žmogaus savybės, sugebėjimas prisitaikyti prie šiuolaikinių mokinių ir ugdymo naujovių. Tai yra profesija „pagal pašaukimą“, kuri tikrai nėra skirta bet kam.

Todėl valstybiniu lygmeniu turi būti kreipiamas itin didelis dėmesys į motyvuotų ir tinkamų šiam darbui asmenybių rengimą ir jų tobulėjimą. Gal nuskambės kiek drastiškai, bet mokytojo profesija turi tapti prestižine ne todėl, kad už ją gaunami dideli atlyginimai, bet todėl, kad tas atlygis būtų mokamas tokiems žmonėms, kurie savo darbu, kompetencija, asmeninėmis savybėmis yra verti būti šios prestižinės profesijos atstovais.

– Jūsų nuomone, koks šiandien turėtų būti pedagogas, kad sugebėtų atliepti šių laikų mokinių ugdymo poreikius ir būtų sėkmingas savo profesinėje srityje?

– Šiuolaikinis pedagogas turi būti atviras naujoms idėjoms, atidus besikeičiantiems mokyklos ir visuomenės poreikiams, labai demokratiškas. Žinoma, jis turi būti ir savo srities profesionalas, kuris labai gerai išmano savo mokomą dalyką, sugeba kūrybiškai taikyti mokymo metodiką, mokymo stilius ir bendravimo psichologiją.

Ne ką mažiau svarbu, kad jis būtų mylintis ir dvasingas, gerbiantis ir sugebantis suprasti kiekvieną vaiką, jo problemas, poreikius bei individualumą. Ir, žinoma, jis privalo būti teisingas, siekiantis, kad jo žodžiai nesiskirtų nuo darbų bei turėtų stiprias moralines vertybes. Nesitaikstytų su smurtu, egoizmu ir nesąžiningumu.

– Dažniausiai mes mokytojo darbo kokybę vertiname pagal jo mokinių akademinius pasiekimus. Tačiau vardindama šiuolaikinio sėkmingo mokytojo savybes, jūs daug dėmesio skiriate mokytojo bendražmogiškosioms vertybėms – dvasingumui, meilei, atvirumui. Jūsų nuomone, ar šiandienos mokyklose skiriamas pakankamas dėmesys bendražmogiškų vaikų vertybių ugdymui?

– Deja, bet jau tapo įprasta praktika mokyklose, pedagogo veikloje, visą dėmesį ir pastangas skirti tik mokinio vertybių, tokių kaip žinios, gebėjimai, įgūdžiai puoselėjimui. Dvasinių vertybių ugdymas šiandien vis dar paliekamas daugiausiai šeimai, o mokinio asmeninis tobulėjimas – jo paties savieigai. Tokiu būdu mokyklose asmenybės ugdymas iš esmės susiaurinamas žinių perteikimu, gebėjimų ar įgūdžių lavinimu, kompetencijų tobulinimu ir tai ugdymo praktikoje imama laikyti svarbiausiais, o neretai ir vieninteliais ugdymo tikslais, taip iškreipiant visavertės asmenybės ugdymo koncepciją.

Auklėjimas, pamatinių vertybių diegimas, kuris kažkada buvo laikomas pagrindine ugdymo funkcija, dabar skęsta „daug svarbesnių“, aiškesnių „vertybinių nuostatų“ kontekste. Tad siekiant išlaikyti žmogiškumo, išminties, kultūros vertybes, svarbu išvaduoti ugdymą iš siauro materialinių vertybių pripažinimo, ignoruojant dvasinių vertybių svarbą mokinių ugdyme.

Juk vien aukštas intelektas ar mokslo pasiekimai tikrai neužtikrina visavertės intelektualios ir kartu dvasingos asmenybės raidos.

– Kaip, jūsų nuomone, šiandien ugdymo įstaigos gali labiau puoselėti mokinių bendražmogiškąsias vertybes ir padėti jiems pasiekti dvasinę brandą?

– Mano nuomone, ugdymą šiandien vertėtų labiau grįsti dvasinių vertybių sklaida, o ne vien žiniomis, kūrybinių gebėjimų plėtra. Toks pedagogikos siekis vadinamas auklėjamuoju mokymu. Šiandien edukologijos mokslininkai siūlo net naują terminą – ugdymo dvasingumas. Dauguma šią sąvoką linkę tapatinti su dvasingumo ugdymo sąvoka. Tačiau tai ne visiškai tapatu.

Dvasingumo ugdymas yra fragmentinis dirbtinų auklėjimo situacijų kūrimas, kai aiškinant vertybes, siekiama jas įsiminti, lyg ir primesti, nesirūpinant, ar jos pasiekė ugdytinio širdį ar ne. Tuo tarpu ugdymo dvasingumas – visą pedagoginę realybę persmelkiantis dvasinis fenomenas, išgyvenimais ir mąstymu skatinantis ugdytinio (taip pat ir mokytojo) vidiniame pasaulyje atskleisti žinojimo ir patirčių individualią prasmę. Tai – „auklėjimas, neauklėjant“.

Kalbant paprastai, tai – ne vertybių aiškinimai, o natūralus mokytojo puoselėjamų vertybių perdavimas savo pavyzdžiu ugdytiniui.

– Kokiomis charakterio savybėmis turi pasižymėti mokytojas, kad vaikui galėtų sėkmingai perteikti dvasines vertybes?

– Čia itin svarbi mokytojo dvasinė kultūra, nes negali perduoti kitiems to, ko pats neturi. Todėl mokytojas negali apsiriboti ir pasilikti pasyvaus dorovingo asmens vertybių lygmenyje, kuriam būdingas stebėtojiškas gyvenimo būdas. Dorovingas žmogus dažniausiai būna toks, kuris tvarkingai laikosi nustatytų normų, įstatymų, ribotai atlieka savo pareigas, tačiau jam būdingas pasyvumas ir abejingumas už jo rato vykstantiems dalykams.

Jei vaiką ugdo pedagogas, savo pareiga pripažįstantis tik žinių, mokėjimų, įgūdžių perteikimą, o į ugdymo dvasingumą, meilės sklaidą žvelgiantis kaip į jo pareigas neįeinantį „balastą“, natūralu, kad tokio mokytojo asmenybė, negebėdama patraukti savo žmogiškomis savybėmis, mažins ir jo mokomų dalykinių žinių patrauklumą.

Ryškiausiu pedagoginio dvasingumo požymiu laikyčiau tvirtą asmens pasiryžimą aktyviai siekti tolesnio dvasinio tobulėjimo, kuris lemia jo veiksmus, nukreiptus į kitų žmones bei jų gerovę. Tai asmenybė, kuri skleidžia pagarbą ir meilę ugdymo proceso partneriui, žinoma, išmintingų reikalavimų erdvėje.

– Jūsų nuomone, ar egzistuoja šiandien sėkmingo mokytojo ir apskritai sėkmingo ugdymo proceso formulė, kuria vadovaujantis būtų galima pasiekti visapusiškai teigiamų vaikų ugdymo rezultatų?

– Tikriausiai universalios formulės nėra. Tačiau, mano nuomone, artimiausia realybei galima laikyti dr. A. Piličiausko aprašytą formulę, pasak kurios, sėkmingo ugdymo galima pasiekti tik kai keliamas užduotis įmanoma realizuoti, ugdomo dalyko dalyvis jaučia ugdomojo proceso visapusišką naudą ir ugdymo proceso dalyviai drauge patiria malonumą.

– Ko, jūsų nuomone, labiausiai trūksta šiuolaikiniams vaikams ir apskritai visuomenei ir ar tai jiems galėtų suteikti ugdymo įstaiga ir jos mokytojai?

– Dabarties žmogaus kasdienybės būčiai labai trūksta meilės. Globalizacijos procese vyraujantys rinkos dėsniai, kasdieninė konkurencinė kova natūraliai skatina priešiškumą partneriui, pavydą dėl jo sėkmingos veiklos, neretai peraugantį į neapykantą ir kerštą.

Tokiomis aplinkybėmis šių dienų ugdymo turinyje ir procese atrasti vietos artimo meilės puoselėjimui – sudėtinga. Tačiau būtent toks padėties vertinimas ir rodo akivaizdžią būtinybę mokykloje puoselėti dvasingumą ir meilę. Nors pedagogikos teorijos ir dalykų metodikos nuolat pataria mokytojui būti jautriam mokinio pažangai, jo gerai atliekamiems darbams. Visgi tai pedagogas gali padaryti laikantis ir tam tikrų instrukcijų, nepažeidžiant mandagumo normų, kas geriausiu atveju liudys „valdišką“ mokinių mandagumą ir ribotą pedagoginį efektyvumą.

Visai kitoks būtų natūralus, meilės šilumos kupinas bendravimas ir jo padiktuotos balso intonacijos, akių žvilgsnis, padedantis spręsti ne tik drausmės problemas klasėje, bet ir kuriantis sklandžius mokinio ir mokytojo tarpusavio santykius. Todėl pedagogas, savo darbe gebantis sieti vieną pagrindinių bendražmogiškų vertybių, – meilę – su išmintingu reiklumu, tikrai sugebės pasiekti sėkmę ugdymo procese.

– Klaipėdos licėjus jau daugelį metų garsėja ne tik sėkmingais akademiniais mokinių pasiekimais, bet ir itin stipria vertybine, bendruomeniškumu paremta, ugdymo filosofija. Praėjusiais metais licėjus net išsikėlė modernios mokyklos veiklos nuostatas. Kaip sekasi šiandien judėti šių gairių įgyvendinimo link ir kokia apskritai yra licėjaus sėkmingo darbo paslaptis?

– Minėtos nuostatos metai iš metų buvo atrenkamos, papildomos, atsižvelgiant ir vertinant, kurios pasiteisino, padėjo siekiant ugdymo tikslų ir kurios ne. Todėl ne vienerius metus Klaipėdos licėjuje dirbantiems pedagogams tapo įprasta, kad ugdymo įstaiga gyvena nuolatiniuose pedagoginių ieškojimų ir ugdymo sistemų tobulinimo procesuose.

Šią vasarą teko išgirsti nuomonę iš šalies, kad neva licėjus juk veikia kaip šveicariškas laikrodis, jums, mokytojams, nieko nebereikia galvoti, viskas sukurta, viskas veikia.

Smagu buvo išgirsti tokį vertinimą ir palyginimą, bet suprantu, kad būtent dėl to, kad mes patys taip negalvojame, todėl ir nesustojame. Nuolatinis ugdymo procesų vertinimas ir ieškojimas, ką galime ir turime tobulinti, yra viena iš svarbiausių Klaipėdos licėjaus ir kiekvieno mūsų sėkmę kuriančių strategijų.

Todėl siekiant įgyvendinti licėjaus kaip šiuolaikiškos ir modernios mokyklos viziją, turime ir laikytis nuolatinio tobulėjimo strategijos.

– Ačiū už pokalbį.

Mokslo olimpiadų nauda mokiniui

Šią vasarą 12 klasę Klaipėdos licėjuje baigsiantis Jokūbas Viršilas jau yra pakviestas studijuoti prestižiniame Nyderlandų Delfto technologijos universitete (Delft University of Technology), kur ketina toliau gilinti žinias informacinių technologijų ir kompiuterių inžinerijos srityse.

Pasak gabaus jaunuolio, laimėjimai tarptautinėse olimpiadose tikrai prisidėjo prie geresnių galimybių studijuoti prestižiniame universitete.

„Tai yra veikla, kuri suteikia ne tik žinių, bet ir galimybę pakeliauti po įvairias šalis, padeda susipažinti su bendraminčiais, intelektualiais žmonėmis, kurie padeda tobulėti kaip asmenybei. Be to, tai atveria platesnes perspektyvas stojant į aukštojo mokslo įstaigas, nes tarptautiniai mokslo pasiekimai yra itin vertinami užsienio aukštosiose mokyklose”, – teigia J. Viršilas.

Valstybės dėmesys galėtų būti didesnis

Visgi kalbant apie mūsų šalies aukštojo mokslo įstaigas, Jokūbas teigia, kad tarptautinių mokslo konkursų laureatų galimybės stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas yra kiek suprastėjusios.

„Kuomet į universitetą stojo mano brolis, jo stojimo balas buvo 12 iš 10, nes tuo metu buvo vertinami visi pasiekimai mokslo konkursuose ir olimpiadose. Šiuo metu už to paties tipo olimpiadą papildomas balas (didžiausias) pridedamas tik vieną kartą, už skirtingų tipų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami, tačiau taip pat tik vieną kartą“, – pastebėjimais dalijasi Klaipėdos licėjaus mokinys.

Tinkamesnio šalies valdžios požiūrio į mokinių ir pedagogų tarptautinius ir nacionalinius mokslo pasiekimus pasigenda ir Jokūbo mokytojas Marius Žadvydas.

Marius Žadvydas

„Padėkos raštai ir formalūs padėkos susitikimai Prezidentūroje ar kitoje valstybinėje įtaigoje yra gražūs šalies valdžios žmonių gestai, tačiau šioje srityje tikrai yra kur tobulėti. Mokiniai ir pedagogai turėtų jausti didesnį atsakomąjį ryšį iš valdžios sluoksnių, nes taip yra skatinama motyvacija dirbti, mokytis ir tobulėti. Visgi reikia sutikti su mintimis, kad be adekvatesnio mokinių pasiekimų ir mokytojo, kaip profesijos, įvertinimo didelių pokyčių mūsų švietimo sistemoje neįvyks. Puikus to pavyzdys yra Suomija, kur pakeitus valdžios požiūrį į mokytojo profesiją ir pavertus ją viena finansiškai patraukliausių profesijų šalyje, buvo pasiektas ilgai lauktas ir reikšmingas proveržis švietimo ir visos šalies gerovės srityje“, – teigia pedagogas.

Licėjaus pedagogo Romano Rimkevičiaus teigimu, gabių mokinių ir juos ruošiančių pedagogų skatinimo priemonės šalyje galėtų būti efektyvesnės, tačiau, pasak mokytojo, didžiausia padėka mokytojui visgi yra mokinio pasiekimai ir išlaikomas ryšys.

„Mokinių moksliniai pasiekimai yra naudingi mokytojui keliant kvalifikacijos lygį. Į šiuos dalykus mūsų šalyje tikrai yra atsižvelgiama ir tai kažkiek prisideda ir prie mokytojo finansinės gerovės. Tačiau didžiausias įvertinimas mokytojui yra mokinio pasiekimai. O jei dar mokinys baigęs mokyklą po daugelio metų pakelia ranką pasisveikinti net eidamas kita gatvės puse, tuomet gali sakyti, kad tavo darbas visai pavyko”, – teigia ne vieną mokslo olimpiadininką parengęs Klaipėdos licėjaus pedagogas.

Romanas Rimkevičius

Smalsumas nuo mažų dienų ir sektinas pavyzdys

Klaipėdos licėjaus abituriento Jokūbo Viršilo mokslinių pasiekimų sąraše yra daugiau nei dvidešimt įvairių laimėjimų regioniniuose, nacionaliniuose ir net tarptautiniuose astronomijos, matematikos, chemijos, fizikos bei kitų tiksliųjų ir gamtos mokslų konkursuose.

Kaip teigia pats Jokūbas, pirmojoje astronomijos olimpiadoje jis dalyvavo dar penktoje klasėje. Šiemet būsimas licėjaus abiturientas dalyvaus Pasaulinėje fizikos olimpiadoje, kuri vyks Japonijoje ir tai bus jau 9-oji tarptautinė mokslo olimpiada, kurioje savo mokyklą ir šalį reprezentuos šis gabus jaunas žmogus.

Pasak J. Viršilo, smalsumą tiksliesiems mokslams jame nuo mažens skatino vyresnio brolio pavyzdys.

„Mano brolis Jonas, kuris taip pat baigė Klaipėdos licėjų, taip pat yra itin gabus tiksliesiems ir gamtos mokslams. Nuo mažens stebėdavau jo pasiekimus įvairiuose mokslo konkursuose ir olimpiadose. Tai man buvo didžiausia motyvacija. Nenorėjau nuo jo atsilikti, todėl jau nuo žemesnių klasių pradėjau gilintis į tiksliuosius ir gamtos mokslus bei dalyvauti įvairiose mokslo olimpiadose“, – teigia J. Viršilas.

Išmoktas vyresnių klasių kursas

Pasak J. Viršilo fizikos mokytojo Mariaus Žadvydo, vaikino talentą tiksliesiems mokslams galima buvo pastebėti nuo mažų dienų.

„Prisimenu, kad dar būdamas 7-8 klasėje Jokūbas paprašė visų aukštesnių klasių kurso vadovėlių ir atkakliai iš jų mokėsi. Jau tuomet buvo aišku, kad Jokūbas turi išskirtinį potraukį ir sugebėjimus tiksliesiems mokslams“, – teigia Klaipėdos licėjaus pedagogas.

Pats Jokūbas sako, kad tuo metu mokytis aukštesnių klasių fizikos kurso jį paskatino noras geriau pasiruošti nacionalinei fizikos olimpiadai.

„Tiesa, vėliau šios žinios labai pravertė ir mokantis mokykloje, nes jau buvau išmokęs didžiąją dalį vyresnių klasių kurso, todėl mokslai tapo gerokai lengvesni“, – prisiminimais dalinasi licėjaus abiturientas.

Ilgas ir sudėtingas kelias iki tarptautinių pasiekimų

Pasak Klaipėdos licėjaus pedagogo M. Žadvydo, mokiniai, kurie siekia varžytis tarptautiniuose mokslo konkursuose turi nueiti ilgą kelią ir tam nepakanka tik gerų akademinių pasiekimų.

Visų pirma mokiniai turi įrodyti savo gebėjimus regiono ar rajono konkursuose. Vėliau dalyvauti ir gerai pasirodyti nacionalinėse mokslo olimpiadose.

Gabiausi nacionalinių mokslo konkursų dalyviai yra pakviečiami į specialias mokslo stovyklas, kur jų žinias tikrina aukštųjų mokyklų dėstytojai ir skirtingų mokslo krypčių profesoriai. Jie vėliau ir atrenka bei padeda paruošti gabiausius stovyklų dalyvius tarptautinėms mokslo olimpiadoms.

„Tai yra tikrai ilgas procesas, kuris reikalauja iš mokinio ne tik plačių akademinių žinių, bet ir valios pastangų, laiko bei didžiulio noro mokytis“, – sako M. Žadvydas.

Pasak daugkartinio tarptautinių mokslo konkursų dalyvio J. Viršilo, norint tinkamai pasirengti olimpiadoms dažnai reikia semtis žinių ne tik mokykloje bet ir įvairiose neformalaus ugdymo organizacijose.

„Kalbant apie fizikos olimpiadas, man labai padėjo dalyvavimas organizacijos „Fizikos olimpas“ veikloje. Joje kartu su kitais mokiniais iš visos Lietuvos turėjome galimybes ne tik plačiau dalintis žiniomis, bet ir gauti žinių iš įvairių fizikos mokslų profesorių bei šios srities specialistų. Į akademinius susitikimus kartais rinkdavomės net ir šeštadieniais, nes ši veikla tikrai buvo įdomi ir naudinga“, – teigia Klaipėdos licėjaus abiturientas.

Gabumais tiksliesiems mokslams – nuo pradinių klasių

Kitas Klaipėdos licėjaus mokslo olimpiadininkas, 8 klasės mokinys Bernardas Pauželis potraukį tiksliesiems mokslams pajuto dar pradinėse klasėse. Šiandien Bernardas jau yra dalyvavęs daugiau nei dešimtyje įvairių matematikos ir fizikos mokslo konkursų bei ten užėmęs prizines vietas.

„Pirmoje savo olimpiadoje dalyvavau dar pradinėse klasėse. Tai buvo matematikos mokslų olimpiada, kurioje pasisekė užimti pirmą vietą. Vėliau šalia matematikos atsirado ir fizika“, – teigia Bernardas.

Pasak gabaus jaunuolio, šiandien labiausiai jam fizikos olimpiadoms padeda pasiruošti licėjaus fizikos mokytojas Romanas Rimkevičius ir mokymasis neakivaizdiniu būdu daugiau nei pusę amžiaus veikiančioje jaunųjų fizikų mokykloje „Fotonas“.

Talentus konkursams ruošia mažais žingsneliais

Klaipėdos licėjaus fizikos mokytojo Romano Rimkevičiaus teigimu, svarbiausia yra talentingus mokinius pastebėti laiku ir jau nuo žemiausių klasių mažais žingsneliais pradėti ruošti išbandyti savo jėgas mokslo konkursuose.

„Pirmiausiai mokytojas turi stebėti vaiką klasėje. Pastebėjus, kad vaikas turi gabumų, pradedama tikrinti jo mąstysena, užduodami sudėtingesni klausimai, pateikiama papildomų uždavinių ir stebima, kaip mokinys su jais tvarkosi. Tuomet galima mokinį pasikviesti atskiroms konsultacijoms, kuriose yra labiau gilinamos žinios ir pamažu ruošiamasi mokslo konkursams. Tada mokinys pirmiausia save patikrina vietinėse miesto ar rajono olimpiadose ir jei jam ten sekasi bei būna įdomu, jis vėliau siekia ir nacionalinių ar net tarptautinių pasiekimų mokslo konkursuose“, – pasakoja pedagogas.

Pasak R. Rimkevičiaus, 9 klasė fizikos olimpiadose yra ta riba, iki kurios mokyklų mokytojai gali daryti didžiausią įtaką mokinių rezultatams šios disciplinos mokslo konkursuose.

„Nuo 9 klasės gabiausius nacionalinių konkursų dalyvius dažniausiai pasikviečia ir juos tarptautiniams konkursams ruošia papildomo ugdymo mokykla „Fizikos olimpas“, kurioje dirba geriausi šios srities specialistai šalyje. Šioje įstaigoje mokiniai specialiai ruošiami dalyvauti tarptautiniuose mokslo konkursuose. Todėl jau dešimtoje klasėje mokiniui, atėjusiam tik iš paprastos bendrojo lavinimo mokyklos, kuris nacionaliniu lygmeniu nori konkurencingai rungtis fizikos mokslo konkursuose nacionaliniu mastu, tai daryti tampa labai sudėtinga”, – sako pedagogas.

Vaikų pasiekimai priklauso ir nuo ugdymo įstaigos požiūrio

Pasak licėjaus pedagogo M. Žadvydo, vaikų moksliniai pasiekimai yra glaudžiai susiję su ugdymo įstaigos bendruomene ir joje vyraujančiu požiūriu į mokymosi pasiekimus.

„Ne paslaptis, kad dažniausiai tarptautinėse olimpiadose dalyvauja tų šalies mokyklų mokiniai, kurios organizuoja priėmimo atrankas. Natūralu, kad tokios įstaigos pritraukia gabiausius mokslui vaikus ir jų pasiekimai būna aukštesni. Tačiau daug kas priklauso ir nuo pačios ugdymo įstaigos aplinkos ir visos mokyklos bendruomenės požiūrio. Klaipėdos licėjus nerengia mokinių atrankų, tačiau šioje įstaigoje per daugelį metų yra suformuotas tinkamas požiūris, kad būti vadinamuoju „moksliuku“ yra pozityvus ir sektinas dalykas.

„Licėjuje susiformavęs teigiamas požiūris į motyvuotus, siekiančius aukštesnių akademinių rezultatų mokinius, kuria licėjuje mokytis motyvuojančią aplinką. Joje gerai emociškai jaučiasi ne tik mokslo lyderiai, bet ir visi mokiniai siekiantys savo asmeninio maksimalus akademinio ir asmenybinio augimo“, – mintimis dalijasi M. Žadvydas.

Su kolegos mintimis sutinka ir R. Rimkevičius, kuris taip pat teigia, kad licėjaus aplinka yra palanki mokslo pasiekimų siekimui ne tik mokiniams, bet ir pedagogams.

„Licėjuje sudaromos tinkamos sąlygos ne tik mokiniams, bet ir pedagogams. Įprasto savaitinių pamokų skaičiaus tikrai neužtenka mokiniui pasirengti mokslo konkursams. Todėl čia labai svarbus ugdymo įstaigos vadovybės požiūris. Klaipėdos licėjaus vadovybė visuomet palankiai žiūri į papildomų valandų konsultacijoms skyrimą, kurių metu vaikai su mokytojo pagalba gali ruoštis mokslo konkursams ir gilinti žinias”, – pastebėjimais dalijasi R. Rimkevičius.

Dviejų dienų ceremonijoje – dalyvių gausa

Pastaruosius dvejus metus po atviru dangumi rengta „Mėlynojo kilimo“ šventė šiemet vyko LCC tarptautinio universiteto „Michealsen“ centre.

Tradiciškai renginys vyko dvi dienas. Pirmąją dieną buvo pagerbti priešmokyklinio ugdymo ir pradinių klasių mokiniai bei jų mokytojai, o antrąją dieną „Michealsen“ centre rinkosi 5–12 klasių mokiniai, jų šeimų nariai ir pedagogai. Šios ceremonijos metu buvo pagerbti ne tik įvairių tarptautinių, nacionalinių ar miesto mokslo olimpiadų laureatai, bet ir aktyviai šiemet visuomeninę veiklą vykdę licėjaus bendruomenės nariai.

Per dvi renginio dienas ceremonijoje šiemet dalyvavo daugiau nei 1 000 dalyvių ir žiūrovų. Kaip teigia renginio režisierius Tomas Jašinskas, šiemetinė ceremonija išsiskyrė savo įvairiapusiškumu ir meniniu išpildymu.

„Labai džiaugiuosi, kad šiemet renginyje netrūko ne tik daug garbių svečių, bet ir įvairių meninių pasirodymų, kuriuose sėkmingai susijungė ne tik įvairūs šokio ar muzikos stiliai, bet ir gimnastikos, kovos menų ir kiti elementai. Tai šventei suteikė dar daugiau unikalumo“, – teigia renginio režisierius.

Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė ir Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Klaipėdos licėjaus nuotr.

Nusipelniusius apdovanojo garbūs svečiai

Šiemet „Mėlynojo kilimo“ ceremonijos metu iš viso buvo pagerbta daugiau nei 250 įvairių mokslo konkursų ir olimpiadų prizininkų. Taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministro bei Seimo padėkos raštais buvo apdovanoti ir olimpiadininkus rengę pedagogai. Kaip teigia Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė, džiugu, kad kasmet apdovanotų asmenų skaičius vis labiau auga.

„Džiaugiamės, kad kasmet ceremonijos metu galime apdovanoti vis daugiau licėjaus bendruomenės narių, kurie sėkmingai pasirodo net tik įvairiose olimpiadose, bet ir svariai prisideda prie svarbių socialinių projektų. Tai parodo, kad licėjus juda teisinga linkme ir šis renginys kasmet tampa vis svarbesnis“, – teigia mokyklos vadovė.

Nominacijas už įvairius pasiekimus olimpiadose šiemet licėjaus mokiniams ir mokytojams teikė garbūs svečiai: Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, garsi šiuolaikinio šokio choreografė ir teatro vadovė Agnija Šeiko, Klaipėdos garbės pilietis, kunigas pranciškonas Sigitas Benediktas Jurčys, Klaipėdos lėlių teatro vadovė Aušra Juknevičienė.

Taip pat susirinkusius sveikino ir nominacijas teikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Šliogerienė, Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektorius Benediktas Petrauskas, Klaipėdos dekanato dekanas, Šv. Kazimiero parapijos klebonas – kunigas Rolandas Karpavičius, Klaipėdos Rotary klubo „Aditė“ narė Irena Greičiūnienė bei Lietuvos nusipelnęs buriuotojas, Klaipėdos Rotary klubo „Concordia 1826“ įkūrėjas, Lietuvos Rotary apygardos valdybos direktorius, Neringos savivaldybės tarybos narys Arūnas Burkšas.

„Mėlynojo kilimo“ ceremonijos metu kasmet pagerbiami Klaipėdos licėjaus mokiniai, kurie yra įvairių olimpiadų prizininkai ir laureatai, taip pat pagerbiami mokytojai. Klaipėdos licėjaus nuotr.

Padėkos licėjaus bendruomenei

Renginio metu buvo paskelbti ir apdovanoti specialių Metų mokslo, Metų lyderių, Metų savanorio, Metų mokytojo bei kitų, jau tradicinėmis tapusių, nominacijų laureatai.

Šiemet metų mokytoja buvo paskelbta licėjaus matematikos mokytoja Indrė Čypė, už kurią daugiausiai balsų atidavė ne tik licėjaus mokiniai, bet ir kolegos.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus tardamas sveikinimo žodį teigė, kad didžiuojasi, kad Klaipėdoje veikia viena geriausių ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje.

Pranciškonas Brolis Benediktas Jurčys dėkojo už didžiulį licėjaus bendruomenės indėlį auginant dvasingą, besiaukojantį savanorystei jaunąjį licėjietį, taip suteikiant sergantiems ir neįgaliesiems vaikams, seneliams pagalbą, paramą ir viltingą požiūrį į didžiąją dovaną – Gyvenimą.

Išskirtiniai meniniai pasirodymai

„Mėlynojo kilimo“ ceremonijoje šiemet netrūko ir išskirtinių meninių pasirodymų. Mažiausius renginio svečius šiemet ceremonijos metu sveikino Klaipėdos lėlių teatro aktoriai, kurie atliko įspūdingomis dekoracijomis žavintį performansą „Apie žuvis ir žmones“.

Renginį vedė choreografas, režisierius ir Klaipėdos licėjaus pedagogas Taurūnas Baužas ir licėjaus mokytoja bei renginių organizatorė Šarūnė Kazlauskė. Renginio metu dalyviams taip pat buvo suteikta unikali proga vieniems pirmųjų išvysti choreografo Taurūno Baužo šiuo metu statomo spektaklio „Mergaitė su degtukais“ fragmentus.

Tradicinių „Mėlynojo kilimo“ ceremonijos nominacijų laureatai buvo apdovanoti ir dailininko Juozo Vosyliaus tapybos darbais.

Šiais mokslo metais licėjaus mokiniai tarptautiniuose konkursuose iškovojo 9 prizines vietas, respublikiniuose – 57, regiono, apskrities – 19, miesto olimpiadose ir konkursuose 130, o įvairiuose kituose konkursuose 58 prizines vietas. Iš viso ceremonijos metu buvo apdovanotas net 251 moksleivis ir komandos. Taip pat buvo pagerbti puikiai ir labai gerai pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje besimokantys 153 mokiniai.

Sprendimą lėmė atsiliepimai ir išsikelti tikslai

Dar 2013 metais „Max Coffee“ kavinių tinklo įkūrėjų, verslininkų R. ir A. Statkevičių pirmagimė Lukrecija pirmą kartą atvyko į Klaipėdos licėjų. Pasak R. Statkevičienės, tuometinį sprendimą dukrą leisti mokytis būtent Klaipėdos licėjuje lėmė teigiami atsiliepimai apie šią privačią ugdymo įstaigą.

„Žinojome, kad Klaipėdos licėjuje dirba atsidavę pedagogai, o propaguojama individualaus ugdymo filosofija suteikia galimybę vaikui atsiskleisti ir ugdyti visas stipriąsias jo puses“, – teigia R. Statkevičienė.

Panašias pasirinkimo priežastis išskyrė ir Lukrecijos tėtis Audrius, kuris dar pabrėžė ir mokymosi tęstinumo vienoje ugdymo įstaigoje svarbą.

„Pirminė priežastis, kodėl pasirinkome Klaipėdos licėjų, buvo ta, kad vaikai šią mokyklą jau tuomet galėjo pradėti lankyti nuo paruošiamosios klasės – tokiu būdu vaikai lengviau įsilieja į mokymo procesą ir keliamus mokyklos reikalavimus bei tvarkas. Nuo pat mažumės mokytojai mato vaikus, jie užtikrina ir veda vaikus mokymosi procese visus 12 metų. Svarbu paminėti ir tai, kad licėjus turi stiprią bendruomenę, į kurios veiklą yra įtraukti ne tik mokiniai, bet ir tėvai. Taip sukuriamos tradicijos, kurios puoselėja bendrumą“, – pasirinkimo priežastis vardija verslininkas, naujai išrinktas Klaipėdos miesto tarybos narys ir telekomunikacijos bendrovės „Bitė Lietuva“ Vakarų regiono verslo klientų pardavimo vadovas A. Statkevičius.

12 metų auga kartu su ugdymo įstaiga

A. ir R. Statkevičių nuomone, per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos licėjus gerokai pasikeitė, o jų šeima turėjo galimybę iš itin arti stebėti bei dalyvauti mokykloje vykstančiuose pokyčiuose.

Per dešimt metų Klaipėdos licėjus tapo tarptautine mokykla, kurioje sėkmingai taikoma pasaulyje pripažinta tarptautinio bakalaureato (angl. International Baccalaureate) programa.

Ryškiausiai licėjaus augimo džiaugsmus ir vargus patirti galėjo vyriausioji Statkevičių dukra Lukrecija. Licėjaus gimnazistė šiandien aktyviai dalyvauja mokyklos gyvenime, o šiemet buvo išrinkta ir mokyklos mokinių prezidente.

„Mokykla per dešimtmetį tikrai stipriai patobulėjo. Labai stipriai pasikeitė mokyklos aplinka, atsirado moduliai, kokybiškesnis ir individualesnis mokymas. Buvo įdiegta tarptautinio bakalaureato programa. Taip pat mokiniai pradėjo dalyvauti daugybėje mainų programų, o mokyklos koridoriuose šiandien galima sutikti ir mokinių iš užsienio šalių“, – apie licėjaus pokyčius pastebėjimais dalijasi 17-metė gimnazistė.

Pasak Lukrecijos tėčio Audriaus, vyresnėlei pradėjus lankyti mokyklą pradžioje kilo dvejonių dėl ugdymo įstaigos išsikeltų ambicingų tikslų, tačiau šiandien, pasak jo, rezultatai pranoko lūkesčius.

„Kai mūsų didžioji tik pradėjo lankyti licėjų, gal truputėlį ir buvo baimės, kaip toliau vystysis mokykla, ar pavyks jai pasiekti savo tikslų. Tačiau ilgainiui pamatėme, kad mokykla sparčiai vystosi tiek mokymų programomis, tiek bendra infrastruktūra. Šiandien licėjuje itin imponuoja ir tai, kad klasėse yra nedaug mokinių, mokytojai mato kiekvieną vaiką bei gali mokymo procese suteikti tiesioginę pagalbą. Labai svarbu, kad čia vaikai mokomi mokytis ir išmokti, o ne tik privalomai lankyti ugdymo įstaigą“, – teigia A. Statkevičius.

Ugdymo įstaigos nekeistų

Šiandien Klaipėdos licėjų lanko ir jauniausioji Statkevičių šeimos narė Kotryna. 13-os metų mokinė taip pat aktyviai dalyvauja mokyklos gyvenime, yra mažojo licėjaus senato narė, ji prisideda prie įvairių mokyklos renginių planavimo ir organizavimo.

„Man mokykloje labiausiai patinka licėjaus bendruomenė, nes visi dirba kartu ir yra labai draugiški. Mano mėgstamiausia pamoka yra biologija. Šią pamoką veda metų mokytoja Eglė Radzevičė. Manau, man ši pamoka patinka labiausiai dėl mokytojos ir jos pamokų vedimo stiliaus. Apskritai, man licėjuje labai patinka ir tikrai į kitą mokyklą pereiti nenorėčiau“, – kalba Kotryna.

Padėjo atskleisti lyderio savybes

Verslininkė ir Klaipėdos „Rotary“ klubo „Aditė“ narė R. Statkevičienė papasakojo, kad labiausiai jai įstrigo laikotarpis, kuomet jų vyresnėlė Lukrecija kandidatavo į mokyklos mokinių prezidento postą.

„Labiausiai įsiminė įvykis, kai vyresnėlė tapo mokyklos prezidente. Stebėjome visą procesą: rinkiminės kalbos kūrimą, reklaminių plakatų ruošimą, debatus. Taip pat atmintyje ryškiai išliko Lukrecijos dalyvavimas „Erasmus“ programoje, svečių iš „Erasmus“ priėmimas“, – pasakoja dviejų Klaipėdos licėjaus mokinių mama. R. Statkevičienė taip pat labai vertina mokyklos organizuojamus renginius, ypač kalėdinį paramos-labdaros projektą „Kalėdų mugė“, į kurį įtraukiama visa šeima.

Statkevičių teigimu, Klaipėdos licėjus itin prisidėjo prie jų atžalų lyderystės ir bendruomeniškumo ugdymo.

„Mokykla skatina mūsų vaikų lyderystę, jų nevaržo, o nukreipia ją siekti tikslų. Vaikai mokydamiesi ir būdami mokyklos bendruomenėje gali atskleisti savo geriausias savybes“, – mintimis dalijasi mergaičių tėtis A. Statkevičius.

„Licėjuje dirba pedagogai, kurie moko su meile ir palaikymu. Jiems rūpi vaiko psichologinė ir emocinė būsena. Taip pat mokykloje jaučiama aukšta vaikų elgesio ir bendravimo kultūra, o mokyklos vadovybė konstruktyviai sprendžia iškilusiais problemas. Todėl tikrai galiu tvirtai pasakyti, kad Klaipėdos licėjuje savo vietą atrasti gali įvairių gabumų vaikai“, – teigia R. Statkevičienė.

· Klaipėdos licėjus sėkmingai savo veiklą jau vykdo 28 metus.

· 2021 m. licėjus oficialiai tapo tarptautine mokykla.

· Aštuonerius metus iš eilės Klaipėdos licėjus pirmauja tarp visų šalies gimnazijų, kurios nevykdo mokinių atrankos.