Bokšto vitražų autorius – Jaunius Erikas Kaubrys. Pasak šios bažnyčios referentės Godos Povilaitytės, šviesa bokšte įsijungia automatiškai, kai tik sutemsta.

„Tai buvo klebono mintis. Mūsų elektrikai taisė apšvietimą pačiame bokšte. Galbūt jie pasiūlė, kad galime sumontuoti LED lempas bokšto viduje. Šviesa automatiškai įsijungia, kai sutemsta. Labai įdomu, kad iš tolo šviečia balta šviesa, daugiau nieko nematyti, o užlipus arčiau tie vitražai labai gražiai atrodo“, – sakė G. Povilaitytė.

Jos teigimu, bokštas turi savitą istoriją, o sumanymo įgyvendinimas, kad jame būtų įžiebta šviesa, užtruko nemažai metų.

„Statant bažnyčią, 1957 m., statytojai norėjo, kad tai būtų dar vienas švyturys mieste, nes po karo daugiau aukštų pastatų nebuvo. Bokštas buvo nugriautas, kai bažnyčią atėmė, bet po to, apie 1990–1991 m., jis buvo atstatytas, truputėlį aukštesnis negu originalas“, – teigė G. Povilaitytė.

Pasak minėtos bažnyčios klebono Mindaugo Šlausto, šiuo metu dėl nepastovių oro sąlygų energijos pagaminama mažiau.

„Mes dar vasarą sukaupėme saugojimui ir iki dabar naudojamės šita elektros energija. Dabar šiek tiek mažiau gamina, nes ir saulės mažiau, ir snygio būna, bet nauda jaučiama. Ir labai stipriai“, – sakė M. Šlaustas.

Ši bažnyčia – pirmoji regione, ant kurios stogo įrengta moderni saulės elektrinė.

Mes dar vasarą sukaupėme saugojimui ir iki dabar naudojamės šita elektros energija.

Aplinkos ministerija religinėms bendruomenėms saulės elektrinei įrengti skyrė 80 proc. reikiamų lėšų, trūkstama dalimi turėjo pasirūpinti pačios bendruomenės.

Iš viso Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijai reikėjo surinkti 11 tūkst. eurų.

Paskelbus, kad ketinama įrengti saulės elektrinę ant bažnyčios stogo ir tam trūksta pinigų, per beveik du mėnesius reikalinga suma buvo suaukota. Baterijos buvo sumontuotos ant rytinio bažnyčios stogo šlaito, tai – 44,8 kW galios elektrinė.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

M. Šlaustas taip pat pasakojo, kad sprendžiant pagal praėjusius metus, daugiausia elektros energijos buvo pagaminta gegužės mėnesį.

Dabar bažnyčia už pasigamintą energiją nemoka, tik kitus būtinus mokesčius.

„Nepasakysiu tiksliai, skaičiavimų nedarėme, bet jeigu seniau mokėdavome sąskaitas už elektros energiją, kurios bažnyčioje iš tikrųjų sunaudojame daug – ir apšvietimui, ir visai mūsų veiklai, tai dabar mes pasigaminame visą tą energiją, kuri mums reikalinga, patys. Kai sninga ir nėra saulės, irgi vartojame sukauptą elektros energiją, bet už pačią energiją dabar apskritai nemokame. Na, gal kažkiek reikės mokėti vėliau, jeigu orai bus apniukę ir mažiau pagamins“, – kalbėjo M. Šlaustas.

Apskritai ši saulės elektrinė – didžiulė pagalba bažnyčiai.

„Saulės elektrinę panaudojame mūsų poreikiams, tad tuo ir džiaugiamės“, – pažymėjo kunigas.

Minėtos bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas teigė, kad šiuo metu vyksta daug techninių darbų, kuriuos užbaigus galbūt galės prasidėti ir pačios pastato statybos.

„Šis mūsų projektas dabar yra tokioje stadijoje – baigiame paskutinius akcentus dėl statybos leidimo gavimo. Yra daromos tam tikros korektūros, skaičiavimai, kiti techniniai dalykai. Taip pat vyksta bendruomenės telkimas parapijos namų statyboms“, – sakė M. Šlaustas.

Garantijos, kad leidimą statyboms pavyks gauti šiemet, dar nėra. Svarbi ir žmonių pagalba – kuo daugiau aukų, tuo greičiau vyktų darbai.

Anot klebono, parapijos namai bus trijų aukštų, jame bus įrengti patogumai negalią turintiems žmonėms, liftas, taip pat bus salė su 200 vietų, tad galės vykti įvairūs mokymai, renginiai, konferencijos.

Šitie parapijos namai bus atviri visiems.

„Parapijos namai bus tarnaujantys visiems žmonėms. Mūsų parapijoje ir dabar vyksta labai daug veiklų: ir darbas su jaunimu, ir neformalaus vaikų švietimo programos, ir veiklos su senjorais, skautai, įvairiausios maldos grupės, turintiems priklausomybių savipagalbos grupės“, – vardijo M. Šlaustas.

Visos šios veiklos, taip pat ir bažnyčios „Caritas“, persikels į naujuosius parapijos namus, tad užsiėmimuose galės dalyvauti daugiau tikinčiųjų, klaipėdiečių, bendruomenių.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Tarnaus visiems žmonėms, įvairiausioms grupėms, kurios norės prisijungti ir atrasti savo vietą, taip pat miestiečiams, ne tik mūsų parapijiečiams. Galės planuoti, rengti savo renginius. Šitie parapijos namai bus atviri visiems“, – tikino M. Šlaustas.

Pasak jo, neretai atsiranda norinčiųjų vesti įvairius mokymus, bet tam bažnyčioje nėra tinkamų patalpų, o nuomotis patalpas kitur brangiai kainuoja arba apskritai nėra galimybių.

Žmonės ir dabar gali paaukoti statybos darbams pavedimu ar atvykę į bažnyčią auką atiduoti pasinaudodami banko kortele arba grynaisiais.

Kokios sumos reikėtų statybų pradžiai, dar skaičiuojama.

„Dabar tiksliai negaliu pasakyti, nes kaip tik vyksta tam tikrų dalių, pamatų skaičiavimai. Norėtųsi surinkti lėšas, kad galėtume pasistatyti bent patį pastatą, „dėžutę“, o paskui po truputį, įrenginėjant dalimis, pabaigti statyti. Viskas priklausys nuo lėšų. Jeigu bus lėšų, statybos vyks greičiau, jeigu nebus, tada labai sunku prognozuoti“, – kalbėjo M. Šlaustas.

Čia koncertuoja chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir svečiai iš Kauno, Šilutės, Rietavo, Skuodo, Plungės, Kalvarijos, Barstyčių.

Beveik visi bažnyčioje esantys suolai – užimti, kairėje pusėje koncerto klausosi klaipėdiečiai, o dešinėje – savo eilės koncertuoti laukia ir kolegų klausosi atvykę chorų dalyviai.

Kalėdinių giesmių festivalio pradžioje susirinkusius pasveikino šios bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas.

„Nuoširdžiai sveikinu jus visus su šv. Kalėdomis, Kristaus gimimu. Šis mažo vaikelio gimimas atveria žmonių širdis. Šiandien, šiame tradiciniame Kalėdinių giesmių festivalyje, mes išgirsime kūrinius, kuriais šlovinsime Kūrėją, dieviškąjį Sūnų, kuris pakeitė pasaulį, nes padėjo žmogui atverti širdį gailestingajai meilei, o jos labai reikia pasauliui ir kiekvienam“, – priminė M. Šlaustas.

Jis taip pat palinkėjo, kad užklupus sunkumams žmonės nebijotų vienas kitam nešti šviesą ir gėrį.

„Būkite pasveikinti, gražių jums išgyvenimų, gražios nuotaikos. Teprasideda džiaugsmo šventė“, – pasveikino Marijos Taikos Karalienės klebonas.

Pirmieji koncertą pradėjo ir kalėdinėmis giesmėmis džiugino Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos mišrus choras „In Vivo Dei“. Po jų prie altoriaus žengė Šilutės kultūros ir pramogų centro sakralinės muzikos mišrus choras „Laudamus“.

Dalis koncerto klausytojų, veikiausiai atpažinę girdėtas giesmes, ėmė fotografuoti ir filmuoti atlikėjus. Kita dalis į bažnyčią atvyko pasimelsti, uždegti žvakutę už mirusius artimuosius. Dar kiti – tiesiog ramiai ir šventiškai praleisti laiką, gyvai klausantis malonių muzikos garsų.

Norintys padėkoti už besibaigiančius 2023-iuosius ir pasimelsti už artėjančius 2024-uosius visi kviečiami atvykti rytoj į šioje bažnyčioje 23 val. vyksiančias padėkos mišias.

Rytoj mišios šioje bažnyčioje taip pat vyks 8, 9, 10 ir 12 val.

Skatina ir puoselėja

Jau 16 metų į Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės šventovę džiaugsmingų šventų Kalėdų švęsti suvažiuoja chorai ne tik iš Vakarų Lietuvos regiono, bet ir iš visos Lietuvos. Pirmasis Kalėdinių giesmių festivalis Klaipėdoje įvyko 2007 m. Šio festivalio iniciatorė ir įkūrėja yra Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, kuri kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia iki šiol jį rengia. Šis festivalis tapo gražia tradicija, vienijančia bažnytinius chorus, kurie yra neatsiejama ir bažnytinės liturgijos, ir chorinio meno dalis.

„Kartu tai yra ir nedalomas Lietuvos bendrosios kultūros laukas, puoselėjantis dvasines vertybes ir chorinio meno, giedojimo tradicijas, skatinantis chorų meninį meistriškumą, aktyvinantis jų dalyvavimą visuomenės dvasiniame ir kultūriniame gyvenime. Klaipėdoje vykstantis tradicinis bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalis jungia šiuos chorus, skatina ir puoselėja jų veiklą. Vis gausėjantis gerbėjų ir klausytojų būrys įtikina tuo, kad tokio pobūdžio renginys – Kalėdinių giesmių festivalis – yra reikšmingas Vakarų Lietuvos chorinės kultūros įvykis“, – teigė Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas doc. Algirdas Šumskis.

Nuoširdus indėlis

Festivalyje dalyvaujantys chorai atliks individualią programą, dalyvaus šv. mišiose ir visi kartu atliks bendrą festivalio programą. Jų nuoširdus indėlis – festivalio sėkmė ir pagrindinis tradicijos puoselėjimo bruožas bei išskirtinumas.

Kalėdinių giesmių festivalio koncertas vyks gruodžio 30 d. 16 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje Klaipėdoje (Rumpiškės g. 6). Jame dalyvaus devyni chorai: Barstyčių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios choras (vadovė ir vargonininkė Birutė Gedminaitė), Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios sumos choras (vadovas ir vargonininkas Petras Katauskis), Kalvarijos asociacijos „Skambėjimas“ choras „Sonantem“ (vadovė Ausma Sakalauskaitė), Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos mišrus choras „In Vivo Dei“ (choro vadovas ir vargonininkas Ramūnas Baranauskas), Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ (meno vadovas doc. A. Šumskis, koncertmeisterė Justė Šilaitė, vokalo pedagogė prof. Valentina Vadoklienė), Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios sumos choras (vadovė ir vargonininkė Irena Bakanauskienė), Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios choras „Ad Lucem“ (vadovė ir vargonininkė Justina Mikniuvienė), Skuodo Švč. Trejybės parapijos choras „Avanti“ (vadovė ir vargonininkė Živilė Mackevičiūtė), Šilutės kultūros ir pramogų centro sakralinės muzikos mišrus choras „Laudamus“ (vadovė Irena Šemeklienė).

Giedos jungtinis choras

Festivalis baigsis šv. mišiomis, kurios prasidės 18 val. Šv. mišiose giedos festivalio dalyvių jungtinis choras.

„Tikimės, kad ir šiemetis Kalėdinių giesmių festivalis praturtins ir papuoš didžiąsias metų šventes, sutelks bendruomenę giesmių gėrio ir grožio pajautai, deramai įsilies į Klaipėdos kultūrinį gyvenimą. Tad giedokime Lietuvą su viltimi ir tikėjimu. Giedokime Lietuvą iš širdies į širdį. Giedokime Lietuvą, kad ji taptų tvirtesnė, gražesnė, tauresnė, kaip ta, nuo neatmenamų laikų visada gyva daina ir giesmė, kurios skrydis suvienija ir suartina mus“, – ragino festivalio meno vadovas doc. A. Šumskis.

Iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atsiradimo po Antrojo pasaulinio karo uostamiestyje buvo belikusi vienintelė – Kristaus Karaliaus bažnyčia.

Marijos Taikos Karalienės bažnyčia už paprastų žmonių pinigus buvo pastatyta vos per trejus metus, prieš daugiau nei 60 metų, tačiau prieš pat jos atidarymą šventykla atimta iš tikinčiųjų.

Jos statytojams – šviesaus atminimo kunigams Bronislovui Burneikiui (1923–1991) ir Liudvikui Poviloniui (1910–1990) sovietų nomenklatūra sukurpė baudžiamąją bylą, o pati bažnyčia buvo paversta „liaudies filharmonija“.

Šį savaitgalį mišiomis, koncertais, giesmėmis, taip pat prisimenant lemtingus istorinius įvykius, paminėta 35-erių metų sukaktis, kaip šita bažnyčia buvo sugrąžinta tikintiesiems.

Minint šią svarbią sukaktį, šeštadienio vakarą mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.

Po jų vyko koncertas „Totus tuus“. Koncertavo operos solistas Mindaugas Zimkus, smuikininkė Ilona Klusaitė, pianistė Audronė Juozauskaitė, vokalinis ansamblis „Veritas“.

Taip pat skambėjo giesmės iš ciklo „Begalinė meilė“ pagal Jono Pauliaus II tekstus.

Sekmadienį prieš vidurdienio mišias vyko sakralinės muzikos koncertas, jame klaipėdiečiai galėjo pasiklausyti svečių iš Rygos – operos solisto Jurio Vizbulio ir pianisto Mario Trejso.

Koncerto metu bažnyčia vis pildėsi, rinkosi žmonės, kuriems svarbi ši sukaktis, nes ji siejama ne tik su tikėjimo laisvės, bet ir visos valstybės Nepriklausomybės atgavimo pradžia.

Dalyvavo šventinime

Klaipėdos ir krašto gyventojai ištisus metus kviečiami atvykti į bažnyčią ir pasidalinti liudijimais apie jos atgavimą.

Priimama ne tik istorinė medžiaga, bet ir žodiniai pasakojimai, jie – užrašomi.

„Žmonės dalijasi savo prisiminimais, fotografijomis. Vienas žmogus, dar būdamas vaikas, su savo tėvais dalyvavo bažnyčios kertinio akmens šventinime. Akmuo buvo pašventintas 1957 m., o leidimas statyti bažnyčią gautas 1956 m.“, – pasakojo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės klebonas Mindaugas Šlaustas.

Kadangi medžiagos sukaupta nemažai, manoma, kad, atsiradus galimybei, pavyktų išleisti ir atskirą leidinį, kuriame būtų surašyti visi žmonių liudijimai, prisiminimai kartu su fotografijomis.

„Ėmė, ką davė“

„Turime liudijimų, kaip po darbo žmonės grįždavo namo ir su šeima eidavo statyti savo bažnyčią. Žmonių meilės dėka šita bažnyčia pastatyta. Jiems ji buvo kaip švyturys“, – apie bažnyčios atsiradimo pradžią kalbėjo M. Šlaustas.

Kviečiame kiekvieną žmogų išgyventi džiaugsmo šventę.

„Nuotraukos liudija, kad čia buvo baisus sklypas, pelkė. Galbūt jį davė su viltimi, kad čia bažnyčios nestatys. Bet žmonės ėmė, ką davė. Pelkė buvo užpilta labai greitai, per žiemą“, – pasakojo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios referentė Goda Povilaitytė.

Iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atsiradimo uostamiestyje buvo tik viena – Kristaus Karaliaus bažnyčia.

Marijos Taikos Karalienės bažnyčia buvo pastatyta vos per trejus metus ir per naktį prieš pat jos atidarymą atimta iš tikinčiųjų. Jos statytojams – šviesaus atminimo kunigams Bronislovui Burneikiui (1923–1991) ir Liudvikui Poviloniui (1910–1990) sovietų nomenklatūra sukurpė baudžiamąją bylą, o pati bažnyčia buvo paversta „liaudies filharmonija“.

Surinko per 140 tūkst. parašų

„Žmonės vis dėlto kovojo dėl šios bažnyčios, visą tą laikotarpį nuo pat atėmimo. Buvo renkami parašai, kad bažnyčia būtų grąžinta. Vienas didžiausių parašų rinkimų vyko 1979 m., kai buvo surinkti 143 869 parašai“, – pasakojo M. Šlaustas.

„Vienas kunigas, kuris yra parašęs magistro darbą apie bažnyčios istoriją, suskaičiavo, kad peticijos visoje Lietuvoje buvo organizuojamos apie 15 kartų. Kartais keli šimtai, o kartais – keliasdešimt tūkstančių parašų, kaip jau pasisekdavo. Net devynis kartus delegacijos po tris ar keturis žmones važiuodavo į Maskvą, veždavo parašus tiems, kas tuo metu buvo valdžioje. Drąsos turėjo tikrai daug“, – pažymėjo G. Povilaitytė.

Net mažiausiose parapijose buvo renkami parašai. Tie, kurie nemokėjo rašyti, dėdavo kryžiukus.

M. Šlaustas užsiminė, kad lankėsi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, jame turėjo galimybę pavartyti knygą, kurioje – ne tik istorinė medžiaga, bet ir minėti parašai.

„Mums leido ją pavartyti ir padarė kiekvieno lapo fotokopijas. Turime šitą medžiagą bažnyčioje“, – sakė klebonas.

Atėję pasimelsdavo

Kadangi bažnyčia laikinai buvo virtusi „liaudies filharmonija“, kai kurie tikintieji į ją neidavo, o jei ateidavo – persižegnodavo, pasimelsdavo.

„Turime liudijimą, kai žmogus ateina į koncertą ir įėjęs pirmiausia pasimeldžia“, – pasakojo M. Šlaustas.

Paskutinis koncertas užgrobtos bažnyčios patalpose buvo surengtas 1988 m. lapkričio 24-ąją. Jau kitą dieną, lapkričio 25-ąją toje pačioje salėje B. Burneikis su kunigais aukojo pirmąsias mišias.

Kviečia visus

Prabėgus 35 metams istoriniai įvykiai – vis dar gyvi daugelio atmintyje. Siekiant paminėti šią svarbią sukaktį, lapkričio 25 d. 18 val. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius aukos mišias.

Po jų 19 val. vyks koncertas „Totus tuus“. Koncertuos operos solistas Mindaugas Zimkus, smuikininkė Ilona Klusaitė, pianistė Audronė Juozauskaitė, vokalinis ansamblis „Veritas“.

Taip pat skambės giesmės iš ciklo „Begalinė meilė“ pagal Jono Pauliaus II tekstus.

„Simboliška, nes prieš 30 metų Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje. Vienuolė Liucija iš Kauno išvertė jo tekstus į lietuvių kalbą, sudėliojo juos poetiškai. Pagal šituos tekstus skambės giesmės“, – užsiminė G. Povilaitytė.

Sekmadienį 11.15 val. vyks sakralinės muzikos koncertas, jame pasirodys svečiai iš Rygos – operos solistas Juris Vizbulis, pianistas Maris Trejs.

12 val. vyks šventinės mišios.

„Kviečiame kiekvieną žmogų išgyventi džiaugsmo šventę. Laikotarpis – kai pasaulis yra neramus, kai reikia gręžtis į Dievą. Ši bažnyčia – kaip gyvas įrodymas – ne tik tikėjimo, bet ir žmogaus identiteto išsaugojimas“, – akcentavo M. Šlaustas.

Mišios Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje lapkričio 1–2 d. vyks 8, 10, 12 ir 18 val. Po 12 val. mišių bus meldžiamasi už mirusius parapijos kunigus prie jų kapų, esančių prie bažnyčios.

Visą Vėlinių aštuondienį, lapkričio 1–8 d., po 18 val. mišių, bažnyčioje bus einama gedulinė procesija.

Anot šios parapijos klebono Mindaugo Šlausto, tikintieji taip pat gali į aukų dėžutes įdėti lapelį su mirusiojo vardu. Už juos bus meldžiamasi visą lapkritį 18 valandos mišiose.

M. Šlaustas pridūrė, kad pastarosiomis dienomis žmonių bažnyčioje – vis daugiau.

„Jaučiama, kad žmonės ateina į bažnyčią ir jų yra daugiau. Žmonės aplanko ir savo artimų mirusiųjų kapus. Tas kapų aplankymas tomis dienomis yra išskirtinis, tai meilės išraiška. Manau, kad jie grįžta į prisiminimus ir jaučia dėkingumą, ypač kai lanko savo tėvelių kapus. Tai jautrus momentas“, – pažymėjo M. Šlaustas.

Šioje bažnyčioje po mišių iki lapkričio 2 d. šventinamos žvakės, kurias tikintieji gali uždegti ant artimųjų kapų.

„Bažnyčia laimina žvakes, kurios mums primena Kristų kaip šviesą. Tos žvakutės taip pat yra mūsų tikėjimo amžinuoju gyvenimu išraiška“, – kalbėjo klebonas.

Jis taip pat priminė, kad žmonės parapijoje laukiami ne tik per svarbias šventes.

„Mūsų bažnyčia – tikrai atvira kasdien“, – akcentavo M. Šlaustas.

Pasakojimus užrašys

Iki lapkričio visi Klaipėdos ir krašto gyventojai kviečiami atvykti į bažnyčią trečiadieniais 15.30 val. Priimama ne tik istorinė medžiaga, bet ir žodiniai pasakojimai, jie bus užrašyti.

Pasak bažnyčios klebono Mindaugo Šlausto, žmonės pamažu neša medžiagą, bet kol kas jos dar nėra daug.

„Lapkritį švęsime mūsų bažnyčios grąžinimo 35 metų jubiliejų. Dabar kaip tik planuojamės visus renginius. Norėtųsi ta proga turėti daugiau medžiagos, kad paruoštume istorinius stendus ar nedidelius lankstinukus. Istorija, deja, užsimiršta, o žmonės iškeliauja. Mums būtų labai svarbu, kad žmonės pasidalintų savo asmeniniais įspūdžiais, labai svarbi ir neoficialioji istorija, žmogaus prisilietimas, konkretus liudijimas, kuris praturtina istoriją ir suteikia platesnį faktų suvokimą“, – sakė M. Šlaustas.

Istorinė medžiaga gali būti susijusi tiek su bažnyčios atgavimu, tiek su atėmimu sovietiniais metais.

Šventė – visai Klaipėdai.

Švęs dvi dienas

Švęsti planuojama dvi dienas. Pirmąją, lapkričio 25-ąją, kai prieš 35 metus oficialiai buvo grąžinta bažnyčia, vyks meninė programa, koncertas, o 26-ąją, sekmadienį, paminėjimą vainikuos mišios.

„Pagrindinės mišios būtų 26-ąją, nors pati bažnyčia buvo grąžinta 25 d. To šeštadienio vakarą taip pat planuojame meninę programą, koncertą. Deriname, kas tai galėtų būti. Norisi surengti gražią bendruomenės šventę. Šventė – visai Klaipėdai, ypač kai Klaipėda šiemet švenčia ir šimto metų prijungimą prie Lietuvos“, – pažymėjo klebonas.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Surinko 150 tūkst. parašų

Daugiau negu prieš 60 metų Rumpiškės pelkynuose buvo pašventintas kertinis Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios akmuo.

Vos per trejus metus ji buvo pastatyta ir per naktį prieš pat jos atidarymą atimta iš tikinčiųjų, o jos statytojams – šviesaus atminimo kunigams Bronislovui Burneikiui (1923–1991) bei Liudvikui Poviloniui (1910–1990) sovietų nomenklatūra sukurpė baudžiamąją bylą, o pati bažnyčia buvo paversta „liaudies filharmonija“.

Pirmąjį laišką, siekdami atgauti šventyklą, Kremliui tikintieji parašė 1974 m. Kitą peticiją Klaipėdos ir visos Lietuvos katalikų vardu SSRS vadovui Leonidui Brežnevui nusiuntė 1979 m. Žmonės reikalavo grąžinti bažnyčią, kuriai statyti leidimą suteikė pati SSRS Aukščiausioji Taryba.

Paskui buvo raštas Michailui Gorbačiovui su 150 tūkst. tikinčiųjų parašų. Pagaliau tikslas buvo pasiektas.

Paskutinis koncertas užgrobtos bažnyčios patalpose surengtas 1988 m. lapkričio 24-ąją. Jau kitą dieną toje pačioje salėje B. Burneikis su kunigais jau aukojo pirmąsias mišias. Žmonės „liaudies filharmoniją“ per parą pavertė savo bažnyčia.

Pasak šios bažnyčios klebono Mindaugo Šlausto, Šeimos dieną prisiminti svarbu dėl daugelio priežasčių, nes tądien švenčiant poros ne tik pabūna kartu, bet ir prisimena tai, kas juos subūrė – meilę, pagarbą, tikėjimą.

„Žinome, kad šeima – viena pagrindinių visuomenės ląstelių, viso ko pagrindas, dviejų žmonių meilė. O Šeimos diena – dėmesio atkreipimas į šeimos svarbą, dviejų žmonių apsisprendimą kartu gyventi iš meilės, palaikyti vienas kitą, puoselėti tą meilę. Gyvenimo kasdienybė, rutina, problemos natūraliai įsiskverbia į gyvenimą ir jis kai kuriems tampa kančia, dėl to įvyksta skyrybos. Lietuvoje nemažas procentas besiskiriančių žmonių. O Bažnyčia sako, kad švęstume Šeimos dieną ir prisimintume meilės momentą“, – pažymėjo M. Šlaustas.

Šeima – viena pagrindinių visuomenės ląstelių, viso ko pagrindas, dviejų žmonių meilė.

Tad padedant šeimoms praleisti daugiau laiko kartu, bus organizuojamos ir kitos veiklos, kuriose galėtų dalyvauti tiek vaikai, tiek suaugusieji.

„Mūsų parapija stengiasi organizuoti, įtraukti šeimas į šventimą, buvimą šeimoje“, – akcentavo pašnekovas.

Šį sekmadienį, gegužės 21-ąją, šioje bažnyčioje apsilankys svečias iš Panevėžio – vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kuris pristatys savo knygą „Prieš visus vėjus“.

„Taip susiklostė, kad ekscelencija buvo pakviestas į Klaipėdą. Sekmadienį 12 val. jis aukos mišias, o po jų pristatys savo knygą. Tai – jo nueito gyvenimo kelio aprašymas. Kai buvo jaunas, itin kovojo už žmogaus teises, religijos laisvę, taip pat buvo persekiojamas sovietų valdžios. Gražus gyvenimo pavyzdys. Labai džiaugiamės, kad J. Kauneckas apsilankys mūsų parapijoje“, – sakė M. Šlaustas.