Rūpi gyventojų nuomonė

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė įvardijo, kokie jau matomi įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ pokyčiai, nuo šių metų sausio pradžios darbą pradėjus naujajam direktoriui Žigintui Narmontui.

„Pradėta vykdyti paplūdimių zonose įsikūrusių paslaugas teikiančių įmonių veiklos kontrolė, pateikta medžiaga tarybos sprendimo projektui dėl kainos nustatymo už vandens transporto priemonių laikymą Dangės upės dviejose vietose – ties Žvejų ir Artojų gatvėmis. Parengtas naujas įstaigos logotipas bei inicijuotas Neįgaliųjų paplūdimio pavadinimo keitimas“, – vardijo I. Kubilienė.

Ž. Narmontas sakė, kad vienas pagrindinių įstaigos prioritetų – poilsiautojų saugumas Klaipėdos paplūdimiuose, taip pat pasiruošimas artėjančiam vasaros sezonui, atsižvelgimas į klaipėdiečių nusiskundimus ir lūkesčius.

Pristatant viziją kalbėta ir apie gelbėtojų stotis, kurių viena – avarinės būklės, ji yra Smiltynėje. Pamažu baigiamas jos projekto paruošimas, netrukus bus svarstoma, kada galėtų prasidėti šio projekto įgyvendinimo darbai.

Garsiakalbiai tik baugina

Paplūdimiuose šiuo metu vyksta kasmečiai švarinimo darbai, takų priežiūra, ruošiamasi atnaujinti informacinius stendus, riboženklius, ruošiami stacionarūs tualetai, kurie, esant būtinybei, bus remontuojami.

Taip pat ruošiamasi pakeisti betoninių sienelių, esančių paplūdimių prieigose, įvaizdį. O senos vaikų žaidimų aikštelės panaikintos, nes buvo nesaugios.

Pasižiūrėkite, kokios būdelės Majamio pliaže.

Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas pažėrė kritikos dėl to, kad per garsiakalbius griežtu tonu perduodama informacija gąsdina paplūdimių lankytojus. Taip pat ramybės neduoda ir kas 20 minučių keturračiais važinėjantys gelbėtojai. O gelbėtojų kabinos, anot jo, atrodo per niūriai.

„Pasižiūrėkite, kokios būdelės Majamio pliaže. Žymiai pigesnės, iš tokių pačių lentų, bet jos yra spalvotos, jos ir mažesnės. Sėdi gelbėtojas, nuo saulės ir lietaus pasislėpęs. Mūsų meistrai dvigubai pigiau ir greičiau padarytų, negu dabartines“, – tikino V. Dambrauskas.

Jis taip pat palinkėjo naujajam direktoriui į problemas pažvelgti vartotojo akimis, o ne vien laikantis planų ir strategijų.

Vidmantas Dambrauskas. Vytauto Petriko nuotr.

Logotipas nieko nekainavo

Ž. Narmontas užtikrino, kad per garsiakalbius nebebus skelbiama informacija trimis kalbomis ir griežta intonacija. Nuo šiol garsiakalbiai skambės tik ekstremalių situacijų metu, pavyzdžiui, dingus žmogui.

Dėl gelbėtojų kabinų irgi ruošiami tam tikri planai – jau numatyta atnaujinti 28 kabinas.

Taip pat kalbėta apie Neįgaliųjų paplūdimio pavadinimo keitimą. Siūlyta jį keisti į Trečiosios Melnragės arba Centrinį paplūdimį.

Tarybos narys V. Dambrauskas pasisakė už tai, kad būtų Centrinis paplūdimys. Ž. Narmontas pabrėžė, kad toks pavadinimas netinka tarnyboms.

„Mes teiravomės ir specialiųjų tarnybų, 112 pagalbos centro, Priešgaisrinės tarnybos, kaip būtų patogiau. Jie pritaria Trečiosios Melnragės pavadinimui“, – sakė Ž. Narmontas.

Dar viena naujiena – „Klaipėdos paplūdimių“ logotipas nuo šiol kitoks. Vietoj delfino dabar – tekanti saulė. Anot Ž. Narmonto, šio logotipo sukūrimas nieko nekainavo.

Registracija norintiesiems vasaros sezonu dirbti gelbėtojais prasidėjo kovo 1-ąją ir truks iki pat gegužės. Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojo, gelbėtojų vado Aleksandro Siakki, kaip įprastai, bus organizuojamos dvi grupės po 30–35 gelbėtojus.

Kuo daugiau užsiregistruos, tuo didesnis bus pasirinkimas.

„Balandžio pabaigoje bus pirma būsimų gelbėtojų atranka ir plaukimo įgūdžių patikrinimas, o gegužės pradžioje vyks kiti apmokymai, paskui mėnesio viduryje bus patikrinimas. Kartais būna, kad užsiregistruoja, eina į kursus, bet paskui išeina, nes randa kitą darbą. Registruojasi ne tik jaunimas. Kuo daugiau užsiregistruos, tuo didesnis bus pasirinkimas“, – sakė A. Siakki.

Šiemet pirmą kartą gelbėtojų, atvyksiančių iš kitų miestų, laukia pasiūlymas.

„Šiais metais pirmą kartą ne Klaipėdos gyventojus apgyvendinsime bendrabutyje. Apie 10–12 žmonių, priklausys, kiek bus norinčiųjų. Kad būtų konkurencija ir stipresnė komanda“, – tikino pašnekovas.

Aleksandras Siakki. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šiuo metu iš viso užsiregistravo apie 30 gelbėtojų, daugiausia – senbuvių, bet yra ir naujų žmonių.

„Dar tik kovas, tad po truputį registruojasi. Gali registruotis iki vasaros, bet optimaliausia – iki gegužės, nes renkame komandas, rengiame apmokymus, o jeigu birželį užsiregistruos, liks rezerve ir juos reikės apmokyti atskirai“, – paaiškino A. Siakki.

Gelbėtojams siūlomas darbo užmokestis – nuo 1 231 euro, neatskaičius mokesčių.

O nuo balandžio prasidės kiti darbai – bus statomos šiukšliadėžės, persirengimo kabinos, dažomi suoliukai, tvarkomi tualetai ir kita paplūdimio įranga.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Girdvainis pažymėjo, kad pavasaris – ne vienintelis metas, kai paplūdimiuose vyksta tvarkymo darbai.

Tie darbai vyksta ne tik pavasarį, bet ir visus metus.

„Tie darbai vyksta ne tik pavasarį, bet ir visus metus. Po audrų padaugėjo išmestų šiukšlių, iš marių, kaip ir kiekvienais metais, išplaukė daug meldų. Vos ne kas antrą dieną išvežame po priekabą supuvusios medienos, išmestos į pakrantę. Dideli kiekiai ir meldų, ir žaliosios masės atliekų. Šią savaitę ruošiamės „pravažiuoti“ smėlio valymo mašina, gal pavyks tai surinkti, matysime, kaip seksis“, – sakė A. Girdvainis.

Kad paplūdimiuose vykdomi tvarkymo darbai, buvo matyti ir praėjusią savaitę, viename paplūdimyje darbuotojai iš jūros traukė ir į priekabą krovė supuvusią medieną.

Alvydas Girdvainis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Artėja sezonas, balandį priimsime daugiau žmonių ir prasidės didieji tvarkymo darbai. Paplūdimiai bus ruošiami sezonui: suvežami suoliukai, įkasamos šiukšliadėžės. Kaip kiekvienais metais, dažniausiai gegužę“, – kalbėjo pašnekovas.

Taip pat bus pastatomos persirengimo kabinos, peržiūrimos terasos, laiptai, pagrindiniai takai. Kadangi kai kurie suoliukai, tualetų kabinos apipaišytos grafičiais, juos teks perdažyti.

Tačiau ar paplūdimiuose atsiras daugiau šiukšliadėžių ar kitokios įrangos, kol kas nežinia.

„Miestas turės naujai patvirtinti ribas, gali būti pokyčių, bet dabar nieko negaliu sakyti, kadangi nėra jokių sprendimų. Tiesiog kasdienė rutina. Kaip ir kiekvienais metais, ruošiamės ir dėliojamės savo darbus. Prasidės dažymas, suoliukų atnaujinimas dėl grafičių, tualetų paruošimas. Bus naujai apkalti tualetai, bandysime tuos konteinerinius arčiau gamtos pritraukti, gal nebus tokie neestetiški, šiek tiek medžio apdailos, manome, turėtų vaizdą pakeisti“, – teigė A. Girdvainis.

Įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ darbuotojai tikino, kad iš miško kiekvienais metais pasirodydavo atitekantis upelis, kai tik susikaupdavo polaidžio vanduo. Tačiau tokio vandens kiekio dar niekas nebuvo matęs.

„Miške vanduo nesusigeria ir jis teka į pajūrį. Upelis tai atsirasdavo, tai pradingdavo. Bet penkerius ar šešerius metus nebuvo jo. O šiemet susikaupė daug vandens, upelis pasileido didele, galinga srove“, – pasakojo „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Girdvainis.

Upelis išplovė didžiulį smėlio kiekį, nuardė kopų krantus.

„O tiltelis pakibo. Mes tiltelį pernai pastatėme, kad žmonėms su vaikais nereikėtų bristi per smėlį. Tiltelį pakėlėme, bet nesitikėjome, kad tokia stichija nutiks“, – pasakojo A. Girdvainis.

Tiltelį pakėlėme, bet nesitikėjome, kad tokia stichija nutiks.

Tiltelio poliai šiuo metu virš žemės yra išlindę apie keturis metrus.

„Po tilteliu vandens yra apie metrą. Jis kiekvieną dieną vis plauna smėlį. Pastatėme atramas, kad nelūžtų per pusę. Užkalėme įėjimą į taką, pakabinome ženklus. Bet žmonės vis tiek eina. Nesupranta, kad tai yra labai pavojinga“, – sakė A. Girdaivinis.

Kol kas įstaigos darbuotojai ėmėsi laikinų priemonių.

„Vandens mes negalime suvaldyti. Lauksime geresnių orų. Kol kas žadami sausesni orai. Be to, pavasarį šiauriniai vėjai dažniausiai prineša į krantą smėlio. Tikimės, kad jūra sugrąžins smėlį. Tada mums lengviau bus jį tvarkyti“, – aiškino įstaigos atstovas.

Tako polius darbininkai buvo sukalę apie metrą. Virš žemės takas driekėsi apie pusantro metro aukštyje.

Prie tako vaikštinėję žmonės kėlė klausimą, ar upeliu į jūrą neteka kanalizacija.

„Vanduo atiteka iš gyvenamųjų namų kvartalo. O koks jis ten, negaliu pasakyti. Aš kokio nors kvapo nejaučiau“, – aiškino A. Girdvainis.

Vis tik „Klaipėdos paplūdimiai“ apie tai aplinkosaugininkams nepranešė.

Dalyvavimas šioje programoje miestui kasmet kainuodavo apie 10 tūkst. eurų.

Mėlynosios vėliavos programoje Klaipėda su pertraukomis dalyvavo nuo 2007 m.

Mėlynoji vėliava suteikiama vienam sezonui.

Tai – tarptautiniu mastu pripažįstamas paplūdimių kokybės ženklas, už kurį kasmet reikia sumokėti tam tikrą sumą šios iniciatyvos sumanytojų organizacijai.

Kad paplūdimys būtų apdovanotas mėlynąja vėliava, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus aplinkosaugos, saugumo ir paslaugų kokybės kategorijose.

Šešerius metus iš eilės mėlynosios vėliavos apdovanojimas buvo suteiktas Smiltynės ir Antrosios Melnragės paplūdimiams.

Tas lėšas nuspręsta investuoti į realų paplūdimių sutvarkymą. Programoje dalyvauti yra atsisakoma.

Mėlynoji vėliava plevėsuoja daugiau kaip 4 tūkst. paplūdimių 50-yje pasaulio šalių.

Lietuva šioje programoje pradėjo dalyvauti 2001 m.

Vakar Klaipėdos miesto politikai nusprendė šiais metais nedalyvauti mėlynosios vėliavos programoje, nors ir labai didžiuotasi turint du mėlynosios vėliavos standartus atitinkančius paplūdimius.

Nes, kaip teigiama, būtent mėlynoji vėliava yra ženklas besirenkantiesiems atostogų kryptis.

„Mėlynosios vėliavos išmetimas į pliažo šiukšliadėžę man tikrai neatrodo šiame etape logiškas“, – sakė tarybos narys Andrius Petraitis.

„Tas lėšas nuspręsta investuoti į realų paplūdimių sutvarkymą. Programoje dalyvauti yra atsisakoma“, – tarybos posėdyje patvirtino Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Pasak biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ specialistės, atsakingos už atrankos dokumentų priėmimą, aptarnavimą ir informacijos teikimą, Vaidos Urnikienės, besidominčiųjų šia pozicija – ne vienas.

„Dokumentai priimami iki vasario 5 d. Žmonės domisi, bet dar nieko konkretaus neturime“, – pažymėjo V. Urnikienė.

Skelbime nurodyta, kad ieškomas direktoriaus pavaduotojas projektų vykdymui. Suteikiama galimybė dirbti „draugiškame ir jaunatviškame kolektyve“.

Iš naujojo direktoriaus pavaduotojo reikalaujama mokėti bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), taip pat turėti universitetinį išsilavinimą (statybos arba inžinerijos srityje), ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį, būti nepriekaištingos reputacijos.

Šiuo metu įstaigoje direktoriaus pavaduotojų pareigas užima Alvydas Girdvainis ir Aleksandras Siakki.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktorius Žigintas Narmontas paaiškino, dėl kokių priežasčių reikalingas trečias direktoriaus pavaduotojas.

„Todėl, kad Aleksandras tik gelbėtojų vadovas, o jam dar buvo pridėta Dangės upės infrastruktūra, su krantinėmis ir su kitais dalykais. Kai perėmėme krantines, jam buvo pridėtos šitos funkcijos, o čia yra labai didelis darbas, tad turime ieškoti pagalbos.Tikiuosi, ateis specialistas, kuris mums padės sutvarkyti visą Dangės upės krantinių priežiūrą ir numatyti planus, kuriuos reikia įgyvendinti“, – teigė Ž. Narmontas.

Klaipėdos savivaldybėje kol kas neišrinktas Kultūros skyriaus vedėjas, tačiau galiausiai išspręstas klausimas dėl įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus.

„Neturime nuolatines pareigas einančio Kultūros skyriaus vedėjo. Gruodį skelbtas konkursas neįvyko, kadangi pretendentai nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Konkursą numatoma skelbti pakartotinai sausio–vasario mėnesiais. O biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus konkursas sėkmingai įvyko lapkritį. Laimėtojas direktoriaus pareigas pradės eiti sausį“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė.

Dienraščio žiniomis, „Klaipėdos paplūdimiams“ vietoj buvusio įstaigos direktoriaus Olego Mariničiaus, kuris netikėtai mirė šią vasarą, vadovaus buvęs Kretingalės seniūnas Ž. Narmontas, prieš tai dirbęs Klaipėdos apskrities policijos komisariato Licencijavimo skyriaus vadovu.

„Buvau pažadėjęs seniūnu dirbti tik vieną kadenciją, penkerius metus, bet dėl pandemijos kadencija užsitęsė iki septynerių metų. Pagalvojau, kad reikėtų naujų iššūkių, pabandžiau ir laimėjau konkursą“, – dienraščiui sakė Ž. Narmontas.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ laikinasis vadovas Alvydas Girdvainis atviravo, kad vakar nuo ryto įstaigos darbuotojai tikrino savo valdas.

Pajūryje takai bei kitokie įrenginiai nebuvo sugadinti. Dauguma jų žiemai išgabenti saugoti, todėl dabar lyg ir nėra kam lūžti.

„Jūra yra priartėjusi prie kopų, bet ypatingos žalos šį kartą ji nepadarė, nieko baisaus nepamatėme. Dangė patvinusi, prie Tauralaukio tilto ji išėjo iš krantų ir apsėmė dviračių taką ir pontoninę prieplauką. Kai atslūgs vanduo, kelias likusias pontonines elektrinio vandens autobuso stoteles iškelsime ir išgabensime saugoti. Liko trys tokios stotelės, kitas į sandėliavimo vietas išvežėme dar prieš šventes. Turime praktikos, žinome visus niuansus, iš anksto ruošiamės būsimiems stichijos siautėjimams“, – pasakojo A. Girdvainis.

Žiema „Klaipėdos paplūdimių“ darbuotojams yra atostogų metas, vasarą poilsiauti jiems nėra kada. Žiemą jie turi valyti sniegą, kai jo yra, nuo pagrindinių takų, vedančių prie jūros, bei medinį taką link šiaurinio molo bei Odesos promenadą, ištuštinti šiukšliadėžes.

Odesos vardą gavęs medinis takas, jei to prireikia, kol kas remontuojamas jo statytojų, nes jam vis dar galioja garantija.

Valyti medinius takus per kopas šaltuoju metų laiku nėra poreikio. Nuo lapkričio 1-osios iki balandžio pradžios stacionarieji tualetai pajūryje neveikia. Šalia jų klaipėdiečių patogumui šiuo metu pastatomi konteineriniai tualetai.

„Pakalbinus besidarbuojančius, kokį šedevrą jie čia „meistravoja“, atsakymas – tiltą. Fainuoliai dirba įnirtingai. Turėsime tiltelį kopose“, – „Facebook“ paskyroje „Melnragės bendruomenė“ džiaugėsi viena moteris ir pasidalino nuotrauka, kurioje matyti tebevykdomi darbai.

Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ laikinojo direktoriaus Alvydo Girdvainio, dar liko sutvarkyti kai kuriuos senus takus.

„Tiltelis bus buvusio upelio žiočių vietoje, kad būtų galima eiti. Pernai buvo paklotas takas, dabar jį pakelsime. Šiemet turėtume susitvarkyti, atnaujinti senus takus Pirmojoje Melnragėje, apie 500 kvadratinių metrų. Visi darbai šiemet bus pabaigti. Paskui žiūrėsime, lauksime žiemos ir kas bus pavasarį, po audrų sezono“, – sakė A. Girdvainis.

Anot jo, didžiausios audros, padarančios nemažai žalos, būna vasario ar kovo mėnesiais. Tuomet gali tekti iš naujo tvarkyti tiek takus, tiek, esant reikalui, ir kitus įrenginius, pavyzdžiui, persirengimo kabinas.

„Ką spėsime, susitvarkysime iki Naujųjų metų. Pačiame paplūdimyje nebus darbų, daugiausia atsinaujinsime prieškopes ir Pirmosios Melnragės teritoriją, ateinant nuo Audros gatvės link kopų. Ten likę paskutiniai seni takai, ką tvarkėme šiemet pavasarį ir praėjusią žiemą. Tad bus beveik šimtu procentų atnaujinti visi paplūdimio takai“, – pažymėjo pašnekovas.

Liepą netikėtai mirė kelerius metus „Klaipėdos paplūdimiams“ vadovavęs Olegas Mariničius. Tad įstaigai teko greitai spręsti, kas galėtų laikinai perimti jo pareigas. Pagal galiojančią tvarką mero potvarkiu nuspręsta paskirti jo pavaduotoją A. Girdvainį.

„Kol kas dirbu, kas pavesta, ir tiek. Daug komentuoti šiuo klausimu nesu pasiruošęs ir negaliu. Neturiu jokios rimtos informacijos dėl konkurso ir jo sąlygų. Yra mero potvarkis dirbti, iki kol bus paskirtas naujas vadovas“, – sakė A. Girdvainis.

Nuo liepos jokių kitų pranešimų apie būsimą konkursą į minėtas pareigas nebuvo skelbiama. Pasiteiravus Klaipėdos savivaldybės atstovų, paaiškėjo, kad konkurso dokumentai – ruošiami.

„Konkurso biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pareigoms eiti skelbimo data dar nėra numatyta, šiuo metu rengiami konkurso dokumentai, konkursas turėtų įvykti šiais metais. Su konkurso laimėtoju bus sudaroma neterminuota darbo sutartis“, – nurodė uostamiesčio savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė.