Prie ženklo – šiukšlių kaupykla

Skandalas dėl šios įmonės veiklos buvo kilęs prieš keletą metų – Liepų gatvėje bendrovė buvo įsirengusi atliekų rūšiavimo aikštelę.

Tačiau aplinkosaugininkai ne kartą fiksavo pažeidimus, o į gyventojų skundus reagavo ir uostamiesčio vadovybė.

Išprašyta iš Liepų gatvės, bendrovė ketino persikelti į Gargždų miestą. Čia ji vėl buvo pasitikta vietinių nepasitenkinimu, o rajono taryba taip pat nepritarė tokios veiklos atsiradimui miesto teritorijoje.

Šį pavasarį paaiškėjo dar vieni bendrovės planai – verslininkai nusižiūrėjo privatų angarą šalia magistralės Klaipėda–Vilnius.

Atliekas verslininkai būtų vežę į aikštelę prie pat Jakų žiedinės sankryžos – tarp degalinės „Viada“ ir „Mercedes-Benz“ salono.

Sudmantų bendruomenė pasipiktino tokiais planais – vietiniai abejojo, ar šiukšlių kaupykla šalia kelio dera pasitikti atvažiuojančiuosius į pajūrį.

Verslininkai nusižiūrėjo privatų angarą šalia magistralės Klaipėda–Vilnius.

Savivaldybė kėlė sąlygą

Pati įmonė tuomet aiškino, kad ketina laikytis teisės aktų nustatytų tvarkų, o planuoja vykdyti nepavojingų antrinių žaliavų, popieriaus, stiklo ir plastiko pakuočių bei gamybinių atliekų tvarkymą.

Tą kartą bendrovė akcentavo, kad patalpoje mišrios komunalinės atliekos, kurios įprastai skleidžia nemalonų kvapą, tvarkomos nebus.

„Be to, artimiausi gyvenamieji namai yra maždaug penkis kartus toliau nei numatoma, siekiant gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Be to, papildomai esame numatę teritoriją aptverti triukšmą slopinančia tvora, kuri įprastai naudojama tik gyvenamosiose teritorijose“, – tikino bendrovės „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.

Vis tik aiškėja, kad šiuos planus galėjo sujaukti griežtas Klaipėdos rajono savivaldybės reikalavimas.

Savivaldybė reikalavo, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Tai nėra pigus procesas, jis gali užtrukti.

Informacijos nebepildė

Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos departamento Atliekų prevencijos skyriaus vedėja Danguolė Kazlauskienė paaiškino, kokioje stadijoje šiuo metu yra įmonės „Ekonovus“ planų įgyvendinimas.

„Agentūra gegužę gavo įmonės „Ekosistema“ parengtą informaciją atrankai dėl bendrovės „Ekonovus“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Informuojame, kad atrankos informacija buvo nepakankama atrankos išvadai dėl PAV būtinumo priimti, todėl buvo prašoma papildyti atrankos informaciją“, – tikino D. Kazlauskienė.

Agentūra raštu taip pat prašė įmonės papildyti informaciją apie pačią atliekų tvarkymo veiklą, kokias atliekas planuojama tvarkyti, kaip planuojama tvarkyti ir pačių atliekų laikymą, vietos ypatumus.

„Taip pat buvo gautos pastabos iš subjektų, prašant patikslinti informaciją dėl numatomų naudoti įrenginių, dėl galimos Smeltalės upės taršos, dėl atviros aikštelės naudojimo, sunkiasvorio transporto judėjimo schemos vietinės reikšmės keliais. Pastabas PŪV pateikė ir suinteresuota visuomenė. Patikslinta atrankos informacija nebuvo pateikta. Agentūra neturi žinių apie įmonės „Ekonovus“ planus toliau tęsti ar netęsti poveikio aplinkai vertinimo procedūras“, – paaiškino D. Kazlauskienė.

Panašu, kad atliekų rūšiuotojai susidūrė su rimtais aplinkosaugininkų, visuomenės ir savivaldybės keliamais klausimais.

Kadangi verslininkai neteikia papildomos informacijos būtinoms procedūroms atlikti, kyla klausimas, ar įmonė iš viso ketina tęsti savo užmojus Sudmantų kaime, o galbūt ieškos kitos vietos, kur reikalavimai būtų lengviau įveikiami?

„Jūsų minimoje vietoje patalpas įsigijo kita įmonė, todėl poveikio aplinkai analizė nebuvo reikalinga“, – komentavo bendrovės „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.

Daugėja mokinių

Sparčiai augančiame rajone didėja ne tik gyventojų skaičius, kuris šiuo metu jau siekia daugiau nei 70 tūkst. Daugėja ir rajono mokyklas bei darželius lankančių vaikų. Mokyklose šiemet mokysis beveik 6 tūkst. moksleivių – 250 daugiau nei pernai. Didesnis ir pirmokų skaičius – savo kelionę mokslo ir žinių šalyje pradėjo beveik pusseptinto šimto pirmokėlių.

„Jau antrus metus iš eilės sėkmės moksluose pirmokams linkime aprūpindami juos būtiniausiomis kanceliarinėmis priemonėmis. Taip norime palengvinti mūsų rajono šeimų rūpesčius, padėti jiems sutaupyti lėšų ir prisidėti prie jų gerovės“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Pirmoko krepšelius mažieji moksleiviai gauna nepaisant tėvų pajamų.

Investuojama į infrastruktūrą

„Nuosekliai dirbame, kad rajono vaikai gautų kokybiškas ugdymo paslaugas – tvarkoma ugdymo įstaigų infrastruktūra, remontuojami pastatai, pedagogai nuolat semiasi žinių, diegiamos įvairios naujovės, kad būtų galima naudotis pažangiausia įranga ir priemonėmis“, – sakė vicemerė Violeta Riaukienė.

Visame Vakarų regione per nepriklausomybės metus pastatyta viena nauja mokykla. Duris ji atvėrė Jakuose, buvo suteikta galimybė šalia namų mokytis ne tik pradinukams. Čia veikia ir dvi ikimokyklinio ugdymo 35 vietų grupės. Dar vienas darželio priestatas iškilo Slengiuose, kur jau ugdoma apie 40 vaikų, duris atvėrė ir rekonstruotas Gobergiškės darželis.

Pasirašyta dar viena sutartis dėl mokyklos-darželio statybų Trušeliuose. Ji duris atvers 2026-ųjų rudenį ir čia bus ne tik ugdymo įstaiga, bet ir kultūros bei sporto erdvė visiems Sendvario gyventojams. 8 tūkst. kv. m pastate veiks 3 lopšelio, 6 ikimokyklinio ugdymo bei 3 priešmokyklinio ugdymo grupės, 8 pradinio ugdymo klasės. Taip pat bus įrengta universali sporto salė, treniruoklių salė, kultūros salė su pagalbinėmis patalpomis, bibliotekos patalpos. Iš viso mokykloje-darželyje bus ugdoma 230 darželinukų ir 550 mokinių. Mazūriškėse iki 2025 metų taip pat iškils dar vienas 150-ies vietų darželis.

Šiemet prasidėjo ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos priestato statyba. Jai pasibaigus, bus sukurtos keturios papildomos klasės, atsiras aktų salė. Priestatas planuojamas ir prie Ketvergių mokyklos, nes čia taip pat reikalingos papildomos klasės, dar vienas darželis planuojamas Dercekliuose.

Rūpinamasi ir kitų rajono ugdymo įstaigų infrastruktūra. Vyksta „Vaivorykštės“ gimnazijos rekonstrukcija, modernizuojamas lopšelis-darželis „Saulutė“. Planuose – ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos pastato modernizacija, taip pat bus atnaujinti ir „Vaivorykštės“ bei Jurgio Šaulio gimnazijų sporto aikštynai, sutvarkyta Gargždų „Kranto“ progimnazijos teritorija, rekonstruotas Plikių I. Labutytės pagrindinės mokyklos bendrabučio pastatas, kuriame mokysis pradinukai.

Dituvoje – nauja sporto salė

Geresnėmis sąlygomis ugdysis ir Dituvos moksleiviai. Jau spalio mėnesį vaikai galės sportuoti net 540 kvadratinių metrų dydžio naujoje salėje, kurios mokykla neturėjo išvis.

Iki šiol mokyklos mokiniai turėdavo sportuoti lauke, o žiemą – mokyklos koridoriuose, todėl naujoji salė bus visiškai pritaikyta sporto infrastruktūrai. Ji bus šildoma, atvesta elektra, įrengti vandentiekio, lietaus tinklai. Čia ne tik vyks fizinio lavinimo pamokos, bet vaikai naujojoje sporto salėje galės žaisti futbolą, krepšinį, tinklinį, salėje liks daug vietos ir inventoriaus laikymui, persirengimo rūbinėms.

„Situacija Dituvoje, kai vaikams reikėjo sportuoti mokyklos koridoriuose, išties nepriimtina, todėl reikėjo šią problemą spręsti kuo greičiau. Sprendimas statyti tentu dengtą salę – išskirtinis, nes tokią sporto salę prie mokyklos turėsime pirmieji Lietuvoje“, – sakė meras B. Markauskas.

Sporto salė – ne vienintelė naujovė šioje ugdymo įstaigoje. Pagerbiant Mažosios Lietuvos kalbininką ir kultūros darbuotoją Teodorą Aleksandrą Kuršaitį, mokyklai suteiktas jo vardas.

Lėšos remontams ir technikai

Investuojama ir į mokinių pavėžėjimo organizavimą. Nuolat atnaujinamos transporto priemonės, su kuriomis vaikai kasdien keliauja į ugdymo įstaigas. Šiemet nupirkti du nauji autobusai. Jie vežios Kretingalės ir Dovilų pagrindinės mokyklos mokinius.

„Mokyklos ir darželiai taip pat jau išsidalijo 1 mln. 130 tūkstančių eurų, skirtų ugdymo priemonėms ir įvairiai technikai įsigyti, patalpų remontui. Šias lėšas darželiai ir mokyklos pasiskirsto patys, įvertinę situaciją ne tik savo, bet ir kitose įstaigose“, – sakė vicemerė V. Riaukienė.

Ne vienus metus Klaipėdos rajone sėkmingai įgyvendinamos mokinių verslumo ir finansinio raštingumo projektų iniciatyvos. Šiais metais joms skirta 34 tūkst. eurų.

Kaip pirmadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija, sekmadienį, 15.57 val., Klaipėdos rajono Kulių kaime 1974 metais gimusios moters vairuojamas automobilis „VW Golf“ susidūrė su paspirtuku. Juo važiavo 2008 metais ir 2009 metais gimusios nepilnametės.

Nepilnametės nuvežtos į ligoninę. 

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėtojų departamentas, apie aptiktus sprogmenis 13.26 val. pranešė Klaipėdos rajone, Jonušų kaimo miške grybavę žmonės.

Informuota, kad miške rasti du sprogmenys. Dėl radinio buvo įvestas planas „Skydas“.

Atvykę J. Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai įvykio vietoje rado keturis artilerijos sviedinius.

Ugniagesiai išminuotojus su sprogmenimis palydėjo iki Kairių poligono, ten jie buvo sunaikinti.

Pasak Klaipėdos apskrities pareigūnų, dingusioji Janina N., gimusi 1944 metais, iš namų Klaipėdos rajone, Pakamorių kaime, išėjo rugsėjo 5 d. apie 12 val.

Moteris išėjo į mišką grybauti ir iki šiol negrįžo.

Janina N. yra apie 150–160 cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo, žilų trumpų plaukų, vilkėjo šviesiai rudos-pilkos spalvos striuke, margomis kelnėmis, avėjo aulinukus.

Galinčių suteikti vertingos informacijos apie dingusiąją policija prašo paskambinti telefonu 8 700 60712 arba 112.

Pirmadienio vakarą, apie 19.44 val., Kūlupėnų kaime, kelio Kūlupėnai-Darbėnai 1-ame kilometre.

Automobilis „Audi 80“ vairuojamas 54 metų vyro,  nepasirinkus saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldytas nuvažiavo nuo kelio į Šukupio upelį.

Per avariją žuvo automobilio „Audi 80“ vairuotojas.

Pasak ugniagesių, transporto priemonės viduje dar buvo šuo. Gyvūnas perduotas gyvūnų globos tarnybos „Nuaras“ darbuotojams.

Dėl vairuotojo mirtimi pasibaigusios avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šiemet yra minimos Mykolo Vaitkaus 140-osios gimimo metinės ir 50-osios mirties metinės, tad Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs M. Vaitkaus metais. Šias sukaktis įprasmins ir Gargždų parke, prie didžiųjų laiptų, pastatyta skulptūra.

„Manau, kad ši kompozicija ne tik papuoš Gargždų parką, bet ir taps nauju traukos objektu – kvies atkreipti dėmesį į iškilų mūsų kraštietį, prisėsti ant vienos iš kėdžių bei pasigrožėti Minijos slėnio panorama. Juk ir M. Vaitkus vaikystėje gyveno Gargžduose, o jo kūryboje atsispindi meilė gimtinei“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Skulptūrinę kompoziciją sukūrė skulptorius Lukas Šiupšinskas. Jos atidengimas planuojamas spalio 27-ąją, M. Vaitkaus gimimo dieną.

„Visa kompozicija itin prasminga. M. Vaitkus vaizduojamas susimąstęs, atspindimas kūrybos momentas. Bus pastatyta ne tik M. Vaitkaus skulptūra, bet ir stalas su kėdėmis, priminsiantys kūrėjo kambario fragmentą. Ant stalo stovės žvakė, arbatos puodelis, popieriaus lapai, ant kurių – M. Vaitkaus žodžiai ir keturios knygos, simbolizuojančios keturias kultūras – kuršių, lietuvių, vokiečių, žydų. O kėdžių atlošuose bus vaizduojama keturių vandenų tematika“, – teigia vicemerė Violeta Riaukienė.

Apie M. Vaitkų

M. Vaitkus – talentingas rašytojas, kurio knygos – bibliografinė retenybė, savo atsiminimuose aprašė jau nebeegzistuojančius baronų Renių dvaro rūmus, jų šeimininkus, Gargždų parką. Jo atsiminimai (iš viso praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje išleisti 8 tomai) itin vertingi, nes juose ryškiai iškyla vis dar per menkai plačiajai visuomenei pažįstamas tarpukaris su liepsnojančiu pasiryžimu kurti laisvą demokratišką valstybę, su visomis dvasinio, politinio ir meno pasaulio spalvomis ir užkulisiais juose.

M. Vaitkus artimai bendravo su ryškiausiais praėjusio šimtmečio pirmosios pusės politikos, bažnyčios, kultūros ir visuomenės veikėjais – Antanu Smetona, Augustinu Voldemaru, Maironiu, Vaižgantu, Adomu Jakštu-Dambrausku, Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, Salomėja Nėrimi, Kipru Petrausku, vėliau – su dauguma išeivijos kūrėjų, ypač Bernardu Brazdžioniu, kuris ir paskatino parašyti prisiminimus, kurie tapo vertingiausia jo kūrybos palikimo dalimi. Taip pat Vaitkus rašė ir romanus, dramas, eilėraščius, laikomas estetizmo krypties pradininku Lietuvoje.

2018 m. Mykolui Vaitkui suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas, yra jo vardu pavadinta gatvė.