Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vaida Pužauskienė, o jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Bylos duomenimis, maitinimo paslaugas bei išvažiuojamųjų banketų ruošimą teikiančios įmonės direktorius, 38 metų N. D., į apskaitą neįtraukė daugiau nei 107 tūkst. eurų. Už įvairioms progoms paruoštą maistą įmonė atsiskaitymus priimdavo grynaisiais pinigais, tačiau klientams pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento neišduodavo. Per kiek ilgiau nei 8 mėnesius surinkta grynųjų pinigų suma buvo neįtraukta į buhalterinę apskaitą ir tokiu nelegaliu būdu išvengta mokesčių sumokėjimo.

Taip pat išsiaiškinta, jog bendrovės direktorius per beveik dvejus metus 6 savo darbuotojams ir 3 įmonėje neįdarbintiems asmenims išmokėjo bendrai virš 6 tūkst. eurų atlyginimą. Nuo 30 eurų iki 200 eurų siekusius priedus gaudavę darbuotojai teigė, kad įtarimų jiems nekilo, jog už papildomai gautus grynus pinigus pasirašyti nereikėdavo. Be darbo sutarčių įmonėje dirbusiems indų plovėjams ir pagalbiniam darbuotojui sutarta alga buvo išmokama grynaisiais. Nustatyta, jog šie duomenys apie išmokamą darbo užmokestį ir priedus į apskaitą nebuvo įtraukiami.

Nuteistasis direktorius, pateikdamas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei išmokėtą darbo užmokestį, į šią nelegalią veiklą įtraukė ir dvi nieko apie tai neįtariančias apskaitos įmones, kurios buvo atsakingos už jo bendrovės buhalteriją.

Skirdamas bausmę Klaipėdos apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis pripažino nesumokėtų mokesčių sumą, ją deklaravo ir įsipareigojo atlyginti, todėl nusprendė jam skirti subendrintą 6 tūkst. eurų baudą.

Kovo 2 d. apie 10.45 val. patruliavę pareigūnai Kisinių k., Klaipėdos r., sustabdė automobilį „Mercedes Benz“. Vairuotojo elgesys pareigūnams sukėlė įtarimų, todėl automobilį nutarta patikinti nuodugniau.

Įtarimai pasitvirtino – jo salone rasta 60 pakelių, kaip įtariama, kontrabandinių cigarečių. Apžiūrėjus 1957 m. gimusio vairuotojo namus Ketvergių k., Klaipėdos r., rasta dar 690 pakelių galimai kontrabandinių cigarečių ir apie 1,5 l skysčio, skleidžiančio specifinį naminės degtinės kvapą.

Pareigūnai pradėjo administracinę teiseną dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidžiant nustatytą tvarką (pagal ANK 209 str. 7 d.) Anksčiau į pareigūnų akiratį nepakliuvusiam vyrui gresia bauda nuo 5200 iki 6 tūkst. eurų.

Sutvarkyti išskirtiniai objektai

Pasak Klaipėdos rajono mero pavaduotojos Violetos Riaukienės, praėjusiais metais įgyvendinta gražių darbų, kuriais pagerinta kultūros vertybių būklė.

„Priekulės seniūnijoje, Stragnų II kaime, atgijo visame Klaipėdos regione istoriniu, memorialiniu ir architektūriniu požiūriu vertingas kultūros paveldo objektas – koplyčia-mauzoliejus. Iš Savivaldybės biudžeto pritaikymo kultūros reikmėms ir restauravimo darbams skirta bemaž 68 tūkst. Eur, iš Europos Sąjungos fondų – daugiau nei 32 tūkst. Eur. Pokyčiais jau džiaugiasi ir Kretingalės evangelikų liuteronų parapija. Pernai atlikti bažnyčios tvarkybos ir paprastojo remonto darbai, kuriems iš Savivaldybės biudžeto skirti 103 tūkst. Eur, o iš ES fondų – 115,5 tūkst. Eur“, – vardija vicemerė.

Klaipėdos rajono senųjų kapinių tvarkymo darbų 2020 metų programos priemonių įgyvendinimui skirtas 21 tūkst. Eur. Jas įgyvendino Agluonėnų, Endriejavo, Kretingalės, Priekulės, Sendvario, Veiviržėnų ir Vėžaičių seniūnijos, o lėšos panaudotos kapinėms aptverti, kapinių tvorų ir vartų remontui, kapo paminklų, kryžių, antkapių ir kitų kapaviečių statinių remontui bei atstatymui.

Įgyvendintos ir kitos priemonės. Prie Kalniškės (Gargždų) piliakalnio automobilių stovėjimo aikštelės Tilto g. įrengta nuovaža su pralaida, o bendradarbiaujant su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagamintas ir įrengtas informacinis stendas, paaiškinantis apie piliakalnio senovės gyvenvietės upelio šlaituose susiformavusias atodangas.

Judrėnų seniūnijoje, Norgėlų kaime, sutvarkyta koplytėlė su skulptūra, Vėžaičių seniūnijoje, Ežaičių kaimo senosiose kapinėse – koplytstulpis, o Veiviržėnų seniūnijoje, Balsėnų kaime, sutvarkytas ir atstatytas po audros 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio gimtosios sodybos vietą įamžinantis stogastulpis. Bendradarbiaujant su Pajūrio regioninio parko direkcija ir Karklės bendruomene atlikti Kukuliškių piliakalnio su gyvenviete detalieji ir žvalgomieji archeologiniai tyrimai.

Inicijuojami tvarkymo darbai

Mero pavaduotojos teigimu, ir šiemet laukia nemažai svarbių darbų. Pavyzdžiui, Gargždų žydų žudynių ir užkasimo vietos tvarkymas. Čia pirmieji darbai jau prasidėjo.

„Praėjusių metu pabaigoje pasirašyta rangos darbų sutartis. Bus atnaujintas granitinio paminklo betoninis pamatas, atraminė sienelė, be to, bus sutvarkyti želdiniai, įrengta metalinė tvorelė, perklotos šaligatvio plytelės“, – sako vicemerė.

Pasak mero pavaduotojos, šiais metais planuojama organizuoti ir Gargždų pėsčiųjų viaduko kapitalinio remonto darbus – šiuo metu vyksta pateiktų pasiūlymų ir kvalifikacinių reikalavimų vertinimas.

Stragnų II kaime restauravus koplyčią-mauzoliejų planuojama tęsti projekto įgyvendinimą ir organizuoti teritorijos tvarkymą – ketinama sutvarkyti želdinius, išlyginti reljefą, įrengti pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikštelę, suoliukus, šiukšliadėžes ir dviračių stovą bei informacinius stendus.

„Šiuo metu rengiamas Priekulės miesto istorinės dalies vertingosios savybės – hidranto prie pastato Klaipėdos g. 13 tvarkybos (remonto) darbų projektas. Tai padarius, hidrantą numatoma sutvarkyti ir atkurti jo veikimo funkciją. Taip pat ketinama inicijuoti Veiviržėnų lurdo sutvarkymą. Pirmiausia – tvarkybos darbų projekto parengimą, o vėliau – ir jo įgyvendinimą“, – teigia V. Riaukienė.

Klaipėdos rajono senųjų kapinių tvarkymo darbų 2021 m. programai įgyvendinti skirta 17 tūkst. Eur. Bus vykdomi Lankupių kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių metalinės kaltinės tvoros ir vartelių įrengimo bei Priekulės riteriškojo dvaro kapinių metalinės kaltinės tvoros įrengimo tęstiniai darbai.

„Džiaugiuosi, kad mūsų rajonas turtingas savo paveldu bei istorija, tačiau tuo pačiu tai – ir didelė atsakomybė. Šie objektai nėra paprasti, tad ir jų sutvarkymo procedūros kiek sudėtingesnės ir ilgesnės, tad reikalauja kantrybės. Džiugu, kad prie darbų vis aktyviau prisideda bendruomenių atstovai bei seniūnijos. Itin atsakingai, su didžiuliu atsidavimu dirba paveldosaugos sritį kuruojanti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patarėja Sonata Šmatauskienė. Sutelkę jėgas ir dirbdami kryptingai ne tik išsaugosime istoriškai vertingus objektus, tikiuosi, jie patrauks ir turistų dėmesį“, – sako V. Riaukienė.

Greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo 1960 metais gimusio vyro mirtį.

Išorinių smurto žymių ant jo kūno nepastebėta. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kadangi karantinas tęsiamas, neformaliojo švietimo veiklos Klaipėdos rajono sporto centre, Gargždų muzikos mokykloje bei Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre vykdomos nuotoliniu būdu. Vasario–gegužės mėnesiais, kaip ir vasarą, tėvams už šiuos užsiėmimus mokėti nereikės.

Už vaikų ugdymą Klaipėdos rajono ikimokyklinėse grupėse šiuo laikotarpiu tėvai mokės ne 15-os eurų mėnesio mokestį, o tik už tas dienas, kai vaikas lankė įstaigą – po 0,75 Eur už lankytą dieną. Tokia mokėjimo tvarka rajono ugdymo įstaigose galioja vasarą.

„Dėl šalyje paskelbto karantino tėvams rekomenduojama vaikų į darželius nevesti. Žinoma, ne visi turi tokią galimybę arba gali tai daryti ne visą savaitę. Todėl, siekiant sumažinti finansinę naštą šiuo nelengvu laikotarpiu, priimtas toks sprendimas“, – teigia Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Šios savaitės duomenimis, Klaipėdos rajono ugdymo įstaigas lanko 50,5 proc. ikimokyklinukų ir 54,5 proc. priešmokyklinukų. Nuotoliniu būdu mokyklose mokosi 5,3 proc. pradinukų ir 4,8 proc. 5–10 klasių mokinių.

Pamoja pardavėjoms

Veiviržėnų gyventojai ratu aplenkia pagarsėjusį žmogystą.  Pusamžio vyro bijo ne tik gatvelėse su juo prasilenkiantys gyventojai, bet ir miestelio prekybos centrų pardavėjos.

Vietos gyventojai pasakojo, kad įvairiomis pravardėmis šaukiamas vyriškis – netoliese esančio kaimo gyventojas.

Tačiau vyras dažnokai užsuka į Veiviržėnus alkoholio. Vos tik praveria kurios nors parduotuvės duris, pirkėjas pardavėjų perspėjamas, kad užsidėtų apsaugos kaukę. Tačiau vyrui tai nė motais.

Ne kartą į tokią pastabą vyriškis atsakydavo drastiškai – išsitraukęs iš kelnių lyties organą, juo pamojuodavo.

Žmonėms pagarsinus, kad ims filmuoti tokį veikėją, buvo pasakyta, kad taip bus pažeistos jo teisės.

„Teko girdėti, kad pardavėjos jau sprunka nuo prekystalių, aiškindamos, kad neaptarnaus tokio veikėjo. Tačiau jam – nusispjauti. Moterys pagal įstatymą negali aptarnauti pirkėjo, kuris nedėvi kaukės. Įmonei grėstų baudos už karantino taisyklių nesilaikymą. Tačiau apkaltinti vagyste jo negali. Dažniausiai jis, pasiėmęs alkoholio butelį, palieka pinigus ant prekystalio ir išeina“, – pasakojo situaciją matęs gyventojas.

Šiurpino bažnyčios lankytojus

Vietiniai prisimena, kad vyriškis kadaise yra turėjęs šeimą, tačiau ją prarado įnikęs į alkoholį.

Šį vyriškį miestelio gatvelėse yra matęs ne vienas vairuotojas. Vyras dažniausiai savais keliais traukia važiuojamąja gatvės dalimi ir į jokius vairuotojų perspėjimus nekreipia dėmesio.

Skaitytojo nuotr.

„Neseniai jį vietiniai ėmė dažniau sutikti miestelyje. Prieš kurį laiką vyriškį užkliudė automobilis. Jis kalėjime sėdėjęs, ne itin seniai sugrįžo“, – tikino Veiviržėnų seniūnaitis Marius Kakta.

Veiviržėniškiams jau senka kantrybė. Vyrą pardavėjos keiksnoja ne tik dėl lyties organo, bet ir dėl to, kad jis išgėręs ramiausiai atsigula parduotuvės kampe ir knarkia.

„Ne tik parduotuvėje, be ir bažnyčioje jis organą yra rodęs. Niekas jam nieko negali padaryti. Taip, kyla klausimas dėl tolerancijos ribų. Visas miestelis kaip ant adatų. Buvo ne kartą atvažiavusi policija, bet jo paveikti negali. Pašalpų negali atimti, jos jam priklauso. O žmonėms pagarsinus, kad ims filmuoti tokį veikėją, buvo pasakyta, kad bus pažeistos jo teisės“, – prisiminė M.Kakta.

Baudų nebijo

Prieš kelerius metus Veiviržėnų seniūnė, policijos pareigūnai, seniūnaitis ir parduotuvių savininkai buvo susirinkę pasikalbėti. Aiškintasi, ką daryti su tokiu nelaimėliu.

„Buvo pasakyta, kad niekas jam nieko negali padaryti. Iš užribio jau niekas jo neištrauks. Prieš kurį laiką jis buvo metęs gerti. Miestelis džiaugėsi, nes buvo ramu. Visai neseniai jis vėl pasirodė“, – pasakojo seniūnaitis.

Pastarąjį kartą vyrą parduotuvėje žmonės regėjo vasario 16-ąją. Vyras įprastai užėjo alkoholio dozės.

„Panašu, kad jis nieko nebijo, nes neturi ką  prarasti. Iš jo nieko nebeatimsi. Pasodinti niekas negali jo, o baudų jis nebijo. Policija sakė, kad galėtų išvežti, bet jis vėl pareis. Kaip jaučiasi miestelio gyventojai, niekas mūsų neklausia. Tai yra teisinės sistemos problemos, o miestelis paliktas kentėti“, – padarė išvadą seniūnaitis.

Klausimai – dėl tvoros

Bėgiai kelią Jakai–Dovilai kerta įstrižu kampu. Tad, važiuojant Dovilų link, vairuotojas iš dešinės pusės visiškai nemato atvažiuojančių traukinių.

Nuo gresiančio susidūrimo žmonių gyvybes gelbsti tik mašinisto paleistas signalas. Jei jo kas nors neišgirstų, šioje pervažoje būtų aukų.

„Taip, ši kelio ir geležinkelio sankirta įstriža, taip neturėtų būti, bet tokia jau ji yra. Nieko nematyti važiuojant nuo Klaipėdos. O geležinkelininkų didžiulę teritoriją privatininkai yra užtvėrę. Kelias priklauso Kelių direkcijai, geležinkelis – geležinkelininkams. Ir tokios įmonės negali bent veidrodžio nupirkti? O pagal tvarką, tai turėtų būti semaforai. Tiek metų niekas nesprendžiama“, – tikino Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė.

Tvora: įmonės Logistikos technologijų centro  direktorius L.Bagdonas Saugaus eismo komisijos nariams rodė dokumentus, kuriais geležinkelininkai derino tvoros atsiradimą.

Klausimų keliantys faktai ėmė lįsti į viešumą tik tuomet, kai šia istorija ėmė domėtis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Alina Velykienė, kuri su surinkta medžiaga nubildėjo į kaimyninę Klaipėdos rajono savivaldybę ir paprašė galimybės dalyvauti Saugaus eismo komisijos posėdyje.

„Dar praėjusių metų lapkritį aš rašiau skundus policijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai. Kreipiausi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri padarė tokią patikrą, kad net žagtelėjau. Ten savavališkai užimta beveik hektaras valstybinės žemės. Man jau senokai kilo įtarimas, kaip čia prie pat geležinkelio atsiranda tokios tvoros? Kaip niekam kitam nekilo klausimų dėl eismo saugumo, nesuprantu“, – piktinosi A.Velykienė.

Apakti galima dėl tokio įžūlumo. Lietuvos Respublikos žemė yra valstybės turtas, ir jokie verslininkai neturi teisės jos apsitverti.

Atsitvėrė 0,84 ha

Pernai, spalio 18 d., Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) patikrino situaciją Kiškėnų pervažoje.

Paaiškėjo, kad šalia geležinkelio žemės sklypą valdo įmonė Logistikos technologijų centras.

Nacionalinės žemės tarnybos specialistai sutikrino valdomo sklypo ribas su esančios tvoros padėtimi ir konstatavo, kad metalinė tvora palei geležinkelį yra įrengta už žemės sklypo ribų, gretimame valstybinės žemės sklype.

Alina Velykienė / Redakcijos archyvo nuotr.

„Prie geležinkelio pervažos metalinė tvora yra įrengta iki 20,72 metro atstumu už sklypo ribos, link geležinkelio pervažos. Šia padaryta veika yra savavališkai užimta (užtverta tvora) 0,7886 ha ploto valstybinės žemės sklypo. (…) Metalinė tvora ties šiaurės krypties žemės sklypo riba, iš Birbinčių gatvės pusės, yra įrengta iki 3,2 metro atstumu už žemės sklypo ribų, gretimame valstybinės žemės sklype. Šia padaryta veika yra savavališkai užimta ir užtverta tvora 0,0501 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Iš viso savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas – 0,8400 ha“, – konstatuojama NŽT patikrinimo akte.

Konstatavo pažeidimus

NŽT konstatavo, kad buvo pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 1 dalies 45 punkte nustatyta, kad NŽT administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose.

„Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 615 straipsnio 3 dalimi, Klaipėdos rajono skyriaus darbuotojai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus yra įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 257, 258, 261, 333, 505, 507 straipsniuose numatytų pažeidimų, taip pat priimti nutarimus paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, padarytų Klaipėdos rajono skyriaus teritorinio padalinio veiklai priskirtoje teritorijoje. Informuojame, kad atsakomybė už 2020 m. lapkričio 18 d. nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pranešame, kad yra pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje“, – konstatavo NŽT.

Nurodė: tikrintojai nurodė verslininkui nuardyti dalį tvoros, kad vairuotojai galėtų bent už 100 metrų pamatyti atvažiuojantį traukinį.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Išlipkite apsidairyti“

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai ne kartą kreipėsi į įmonę „Lietuvos geležinkeliai“ dėl paaiškinimo apie šią tvorą. Tuomet atsakymuose užsiminta, kad vis dėlto vairuotojams yra apribotas matomumas dėl pastatytos tvoros.

„Išanalizavus esamą situaciją nustatyta, kad matomumą riboja tvora, kuri yra netesėtai pastatyta „LTG Infra“ patikėjimo teise valdomame sklype. Siekiant spręsti šią situaciją, raštu kreipėmės į tvoros savininką dėl tvoros dalies nukėlimo. Savininko paprašyta iki 2021 m. sausio 22 d. perkelti ar išardyti neteisėtai „LTG Infra“ valdomame sklype pastatytą tvoros dalį. Perkėlus nurodytą tvoros dalį būtų užtikrintas tinkamas matomumas“, – tą kartą aiškino įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius.

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai Kiškėnuose apsilankė sausio 25 d., tvora jau turėjo būti išardyta, tačiau to nebuvo padaryta. Ji stovi ir šiuo metu.

Minėtą sausio 25-ąją apžiūrėti tvoros atvyko ir geležinkelio infrastruktūros specialistai.

Vienas jų, užuot pasakęs, kada pagaliau bus verčiama tvora, ėmė aiškinti, kaip čia turi vairuotojai kirsti pervažą.

„Aš jums paaiškinsiu, kaip turi vykti eismas prie pervažos. „Stop“ ženklą matote? Tai va, automobiliai turi sustoti ties šiuo ženklu, tuomet vairuotojas turi įsitikinti, kad neatvažiuoja traukinys, ir tik tuomet kirsti pervažą. Nesimato? Tada taip, užtraukite rankinį stabdį ir išlipkite apsidairyti“, – patyčiomis atsiduodantį paaiškinimą išdėstė vienas geležinkelininkų.

Į klausimą, ar ketinama statyti semaforą, du įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai papurtė galvas, nes tai esą brangu.

Išgirdę siūlymą įrengti bent veidrodį, tas pats įmonės darbuotojas dar kartą paauklėjo klausiančiuosius: „O ar to užteks?“

„O jei vis tiek kas žus? Kas atsakys?“ – samprotavo Geležinkelių infrastruktūros skyriaus darbuotoju prisistatęs ponas.

Turi verslo santykių

Įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas D.Jurevičius, atsakydamas į papildomus klausimus, patikino, kad valstybinės žemės sklypas nėra ir nebuvo nuomojamas bendrovei Logistikos technologijų centrui, tačiau telefoninio pokalbio metu įmonę vadino geležinkelininkų klientais.

„Jūs tikriausiai kažką ne taip supratote, aš negalėjau pavadinti šios įmonės nuomininkais, nebent mūsų klientais. Atsakydamas į jūsų klausimus rėmiausi NŽT išvada, tačiau, aiškinantis detaliau, paaiškėjo, kad ši įmonė 2017 m. buvo kreipusis į „Lietuvos geležinkelius“ prašydama suderinti tvoros projektą ir toks projektas buvo suderintas. Šiuo metu mūsų įmonės ekspertai aiškinasi, ar tvora trukdo matomumui“, – situaciją komentavo D.Jurevičius.

Jis įvardijo, kad minėta įmonė, kaip logistikos paslaugas teikianti įmonė, naudojasi ir „LTG Cargo“ paslaugomis.

21 metras už ribos

Iš viso įmonė Logistikos technologijų centras valdo beveik 12,8 ha pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypą Birbinčių kaime, Dovilų seniūnijoje.

Patikrinimo akte NŽT specialistai pažymėjo, kad gyventojams klausimų kėlusi ir eismo saugumui trukdžiusi verslininkų tvora nuo pervažos yra įrengta beveik 21 metru arčiau kelio, nei derėtų. Todėl ji ir užstoja matomumą vairuotojams.

„Man jau seniai kilo įtarimas – dvidešimt metrų paimta valstybinės žemės daugiau, nei reikia. Gyventojai juk ne kartą skundėsi ir aš gavau skundų. Tačiau čia apakti galima dėl tokio įžūlumo. Lietuvos Respublikos žemė yra valstybės turtas, ir jokie verslininkai neturi teisės jos apsitverti. Tačiau man, kaip pilietei, kyla klausimas – kada pagaliau bus išspręstas pervažos saugumo klausimas? Kiek reikia žūčių, kad kažkas pagaliau pajudėtų?“ – klausė Klaipėdos miesto tarybos narė A.Velykienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Ronkus pripažino, kad visame rajone nėra tokios bjaurios pervažos, kaip Kiškėnuose.

„Negalime mes nieko padaryti nei geležinkelininkams, nei Kelių direkcijai. Labai blogai. Kol pervažoje nebus kažkieno kraujo, tol niekas nepajudės. Žinau, kad tvora nelegaliai pastatyta. Šnekėjome mes su tuo įmonės savininku, bet gal ta tvora čia mažiausia bėda. Perkels jis ją. Tačiau aš nežinau, ar tikrai pervaža taps saugesnė. Verslininkas sakė, kad leido geležinkelininkai jam tvorą užsitverti“, – tarstelėjo A.Ronkus.

Svarstydamas, ką reikėtų daryti dėl šios pervažos, specialistas įvardijo tik du problemos sprendimo būdus – arba reikia įrengti veidrodį, arba įrengti semaforą.

Tvorą tverti leido?

Pats įmonės Logistikos technologijų centro vadovas Laurynas Bagdonas sakė, jog visai  nepatinka, kad tenka aiškintis dėl tvoros, kuri stovi mažiausiai trejus metus.

„Mes turime visus leidimus. Su įmone „Lietuvos geležinkeliai“ dar 2017 m. pasirašėme susitarimus. Ir niekam ta tvora neužkliuvo, kol NŽT nepradėjo tikrinti. Situacija labai keista, patikrinimą jie atliko praėjusių metų lapkritį, o paaiškinimus mes galime teikti tik vasario mėnesį. Davė tris mėnesius atsakymui. Žemė yra ne mūsų, o patikėjimo teise valdoma geležinkelininkų, todėl patikrinimo metu aš negalėjau pateikti dokumentų, nors juos ir turiu“, – aiškino L.Bagdonas.

Jis patikino, kad iš geležinkelininkų žemės jokios naudos neturi.

„Ten ilgą laiką prie geležinkelio buvo sukrautos šiukšlės, mes sutvarkėme teritoriją, ją šienaujame. Realiai iš viso valdomo sklypo  naudojame tik 30 procentų. Mes nei nuomojamės, nei naudojame, nei kokios naudos gauname“, – tikino L.Bagdonas.

Iš jo pateikto atsakymo žurnalistams aiškėja, kad verslininkai su įmone „Lietuvos geležinkeliai“ smulkiai derino tvoros įrengimo schemas.

„Parašai sudėti, visas patvirtinta. Juk nebuvo taip, kad aš paėmiau ir vieną dieną sugalvojau apsitverti valstybinę žemę. Taip tikrai nebuvo“, – aiškino L.Bagdonas

Pakrypus pokalbiui apie pervažos saugumą, L.Bagdonas vis dėlto pripažino, kad tai valstybinės įmonės – „Lietuvos geležinkeliai“ arba Automobilių kelių direkcija turėtų sukti galvas dėl vairuotojų saugumo.

„Ar pervaža yra saugi? Ten yra bukas kampas. Ji tokia yra. O galiausiai išeina taip, kad mes, kaip esą neatsakingas verslo subjektas, paėmėme ir užtvėrėme valstybinę žemę, kurios mums nereikia, o tai reiškia, kad savivaliaujame. Mūsų reputacija nukenčia. Mums nėra sudėtinga nuimti tą tvorą. Nieko čia tokio, nuardys, jei tik reikia. Bet ir aš pritariu tam, kad nesaugi čia pervaža, bent veidrodžio reikėtų“, – teigė L.Bagdonas.

Nematė ir nežinojo?

Po kelias savaites trukusio susirašinėjimo su įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovu D.Jurevičiumi, vis dėlto išaiškėjo, kad tvora iš tiesų yra pastatyta remiantis suderinimu, tai reiškia, kad patys geležinkelininkai leido statyti statinį, kuris trukdo saugiai kirsti pervažą.

„Iki šio kreipimosi nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl tvoros nugriovimo, nes anksčiau nebuvome gavę skundų dėl minėtos situacijos. Vos tik gavę informaciją, kad autotransporto dalyviams ši tvora riboja matomumą, ėmėmės veiksmų ir paprašėme, kad minėta tvoros dalis būtų demontuota. Reaguodamas į mūsų prašymą, įmonės Logistikos technologijų centro direktorius paprašė sudaryti Saugaus eismo komisiją ir identifikuoti, ar tikrai minėta tvora riboja autotransporto dalyvių matomumą artėjant prie geležinkelio pervažos“, – atsakė D.Jurevičius.

Komentaras

Aurelijus Jankauskas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas, Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos narys

Dėl šios pervažos ir saugaus eismo klausimais ne tik gyventojai, bet ir mes, policija, siuntėme raštus. Komisija vasario 3 d. pritarė siūlymui nuardyti dalį tvoros. Tiesės aktai numato, kad nuo „Stop“ ženklo vairuotojui turi būti užtikrintas matomumas 100 metrų. Nors tvoros savininkas ir tikino, kad turi visus leidimus, geležinkelininkų suderinimus tvorai, nemažai investavo, tačiau čia jokių kitų klausimų negali kilti – eismo saugumas pervažoje turi būti užtikrintas. Mūsų akimis, nors tvora ir yra permatoma, tačiau ji sukelia problemų matomumo laukui. Komisija siūlo nuardyti dalį tvoros segmentų tiek nuo kelio pusės, tiek nuo geležinkelio bėgių pusės. Nesuprantama, kad galima buvo derinti tvoros atsiradimo projektą, nevertinant eismo saugumo pervažoje klausimo. Prabilus apie veidrodžio pastatymą, geležinkelininkai patikino, kad jis problemų neišspręstų. Kodėl Rimkų pervažoje nėra tiek įvykių, kiek čia nutinka? Daugybė žmonių nesustoja prie pervažos, o traukinys pervažą kerta, kaip tikino geležinkelininkai, du kartus per parą. Aš ir paklausiau geležinkelininkų, ar teisės akte parašyta, kad gali būti kokių nors statinių 100 metrų matomumo zonoje? Man atsakyta, kad nieko negali būti. Vadinasi, klausimų nėra, tvora yra statinys ir ją reikia nukelti.

Lapių bendruomenės pirmininkė Laima Karbauskienė tikino, kad slidinėjimo trasa bendruomenės pastangomis prieš kurį laiką buvo rekonstruota.

„Pernai žiemos nebuvo, tad vieni nuostoliai. Visiškai sustingę buvome, kai nepasidedi juodai dienai, taip ir nutinka. O šiemet turėjome šaltuko, todėl net karantino metu rizikavome ir pūtėme sniegą. Visą laiką galvojome, kad pasibaigs karantinas. Sakoma, kas nerizikuoja, tas negeria šampano“, – juokavo L.Karbauskienė.

Slidinėjimo kurortu išdidžiai Utrius vadinantys gyventojai kas dieną specialia technika gamindavo sniegą.

„Jei lauke penki laipsniai šalčio, iš Minijos upės imdami vandenį, pūtėme sniegą. Aukšto slėgio siurblinė pakeldavo vandenį, ir specialiais purkštukais gaminome sniegą. Juk ne visuomet užtenka natūralaus sniego“, – pasakojo L.Karbauskienė.

Slidinėjimo trasa pradėjo veikti trečiadienį, lygiai vidurdienį, o kelio pakraštyje jau buvo išsirikiavusi automobilių eilutė.

Bilietai į slidinėjimo trasą parduodami internetu. Žmonės juos akimirksniu išgraibsto.

„Teko ilginti trasos darbo laiką ir mažinti lankytojų skaičių. Nusprendėme, kad vienu metu keltųsi ne daugiau 30 žmonių. Turime valdyti srautus. Vieną valandą įleidžiame 15 žmonių, kitus 15 išleidžiame. Bilietas galioja dvi valandas“, – pasakojo L.Karbauskienė.

Trasa pradeda veikti 10 val., o užsidaro 22 val. Paskutiniai bilietai parduodami 20 val.

Per pirmąją trasos darbo dieną apsilankė 240 žmonių, tačiau trasa veikė trumpesnį laiką.

„Dvi valandas galima slidinėti už 10 eurų mokestį. Savaitgalį bilietas kainuoja 15 eurų. Perpus pigesni bilietai yra pensininkams ir nepilnamečiams“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Pramogų išsiilgę gyventojai Utriuose dūko švytėdami iš laimės.

„Žmonės labai išsiilgę pramogų. Bet reikia priminti, kad karantinas galioja, judėjimas tarp savivaldybių yra ribojamas, tad klaipėdiečiai gali tik seilę varvinti. Kol kas jie negalės pas mus atvažiuoti. Klientų skaičius yra ribojamas, vienu metu keltuvais gali keltis tik 30 žmonių. Jei matome, kad srautas per didelis, bilietų nebeparduodame“, – patikino L.Karbauskienė.

Nerimas prie vartų

Pirmadienio popietę prie gyvūnų prieglaudos „Būk mano draugas“ prieigų Klaipėdos rajone skubiai sugužėjo nemažas būrys sunerimusių gyvūnų globėjų savanorių.

Jie sulaukė žinių, kad iš prieglaudos antstoliai teismo sprendimu ketina išgabenti pernai pavasarį iš Šilutės gyventojos paimtus tris šunis – du rusų kurtus ir prancūzų buldogą.

Šunys prieglaudoje atsidūrė po to, kai viešoji įstaiga „Šilutės gyvūnų gerovė“ sulaukė skundų, jog viename privačiame kieme netinkamomis sąlygomis laikomi trys veisliniai šunys.

„Kalytė vangi, labai liesa, dubens kaulai išsikišę, dehidratuota, be poodinio sluoksnio, oda pleiskanota, kailis retas, sausas, susivėlęs, nagai peraugę, godžiai reaguoja į maistą“, – taip veterinarijos gydytoja 2020 m. gegužės 27 d., apžiūrėjusi iš šilutiškės paimtą šunį, įrašė ligos istorijoje.

Apie kitus iš ten paimtus keturkojus įrašai – analogiški.

Šie gyvūnai atsidūrė prieglaudoje, kur buvo laikomi ir gydomi 8 mėnesius, kol jų savininkė J.B. sumanė juos susigrąžinti teismo keliu.

Nerimas: pirmadienio popietę prie gyvūnų prieglaudos Klaipėdos rajone savanoriai neramiai laukė pasirodant antstolių, kurie turėjo sugrąžinti šeimininkei tris iš jos pavasarį paimtus šunis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

O teismas net skubos tvarka nurodė antstoliams vykdyti sprendimą, tai yra iš gyvūnų prieglaudos paimti „daiktus“ arba „vertybes“ su konkrečiais mikroschemų skaičiais.

Būtent dėl to prieglaudoje pirmadienį ir buvo laukiama pasirodant antstolių.

Tačiau sulaukta tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų, į kuriuos, pasirodo, kreipėsi ieškovės advokatas, prašydamas išsiaiškinti, ar išties tie šunys yra gyvūnų globos namuose.

Tądien keturkojai buvo išgabenti pas savanorius, nes šiuo metu yra gydomi.

Netrukus teismas netikėtai atšaukė skubų sprendimo vykdymą.

Reikėjo skubaus sprendimo

Viešosios įstaigos „Šilutės gyvūnų gerovė“ vadovė Loreta Kleinienė pernai gegužės 25-ąją gavo informacijos, kad vienoje sodyboje šunys per dieną karštyje laikomi pririšti trumpu pavadžiu, nemaitinami, šalia nėra pastogės, kur pasislėpti nuo saulės.

„Pati vykau pasižiūrėti, ar tikrai skunde pateikti duomenys yra tikri. Važiavau pro šalį 9 val. ryto, mačiau tuos šunis, kaip ir tvirtinta skunde. Tuo metu neužėjau į namus pas šeimininkus, pagalvojau, gal vis dėlto žmonės tik laikinai juos čia išvedė ir pririšo. Maždaug apie 15 val. pravažiavau pro šalį vėl, tie šunys buvo toje pačioje vietoje. Bandžiau užeiti į namus, bet niekas neatidarė durų. Po to apie 16.30 val. apsilankiau trečią kartą, šunys tebebuvo pririšti saulėje ir sunkiai alsavo“, – pasakojo L.Kleinienė.

Pagaliau pavyko susisiekti su J.B., kurios kieme ir buvo laikomi šunys. Iškviesta policija.

„Neturėjome tikslo atimti gyvūnus, norėjome išsiaiškinti situaciją. Bet pradėjus su savininke bendrauti, tapo baisu šunis palikti tame kieme. Tų gyvūnų padėtis buvo labai sudėtinga. Ji tada sutiko tuos šuniukus laikinai perduoti į prieglaudą. Tad sutarėme, kad susisieksime. Ji kuriam laikui dingo iš mūsų akiračio, tačiau netrukus buvome apkaltinti, kad pavogėme šunis“, – pasakojo L.Kleinienė.

J.B. vyras Žanas dienraščiui aiškino kitaip. Jis įsitikinęs, kad šunys iš jų buvo paimti neteisėtai.

„Mano žmoną užsipuolė mūsų kieme. Mes stengėmės, kad šunys nesusiporuotų, dėl to jie ir buvo pririšti. Juk tie šunys ir parodose sėdi ilgesnį laiką. Sako, kad jie neturėjo ko ėsti. Netiesa, jie buvo maitinami reguliariai. Šunys pas mus buvo tik tris savaites, mes jų net nespėjome pas veterinarą nuvesti. Mes tuos šunis gavome teisėtai, visus dokumentus turime. Jūs pirma išsiaiškinkite, ar juos iš mūsų atėmė teisėtai“, – kalbėjo Žanas.

Nuosavybė kelia abejonių?

Įstaigos „Būk mano draugas“ vadovė Galina Kučinskienė, į kurios vadovaujamą prieglaudą „Šilutės gyvūnų gerovės“ atstovų prašymu pateko šunys, teigė, kad keturkojai buvo su mikroschemomis, bet į Lietuvos duomenų bazę jų duomenys įvesti nebuvo.

„Tai reiškia, buvo absoliučiai neaišku, kas jų šeimininkas. Vienas šuo, pagal dokumentus, kuriuos pateikė moteris, akivaizdu, buvo nelegaliai įvežtas iš Baltarusijos. Paskui stebuklingu būdu po trijų savaičių ta moteris įregistravo tuos paimtus iš jos šunis savo vardu“, – teigė G.Kučinskienė.

O šie veiksmai esą buvo neteisėti. Be to, G.Kučinskienės teigimu, šunys iš J.B. nebuvo vogti, bet ši pati juos atidavė.

„Pati suvokė, kad juos laikė netinkamai. Maža to, kai kurtai ir buldogas iš jos buvo paimti, rugpjūčio pradžioje į Šilutės beglobių gyvūnų tarnybą policija atvežė mažytį šuniuką, panašų į toiterjerą. Jis buvo rastas Šilutės priemiestyje, Traksėdžiuose. Aštuonias dienas buvo ieškomas šuns šeimininkas, atsiliepė ta pati J.B. Ji prisipažino, kad šuo jos. Bet dėl šito gyvūno ji parašė šuniuko atsisakymo raštą“, – teigė G.Kučinskienė.

Teismas nusprendė kitaip

Nepaisant visų gyvūnų teisių gynėjų argumentų, sausio 18 d. Šilutės teismo rūmuose administracinėje byloje buvo priimtas sprendimas skubiai grąžinti pernai gegužę iš šilutiškės J.B. paimtus šunis.

Tai patvirtino „Būk mano draugas“ advokatas Deivydas Ivanauskas.

„Nutartis buvo neįsiteisėjusi, ją dar galima apskųsti, bet skubus grąžinimas turėjo būti vykdomas iškart, nelaukiant, ką į apeliacinį skundą pasakys aukštesnės instancijos teismas. Tačiau tas skubus vykdymas sustabdytas. Kreipiausi į teismą dar kartą, išdėsčiau visus argumentus, teismas, priimdamas tą pirminį sprendimą, nežinojo, kad paraleliai vyksta ir civilinė byla. Apie tai informavau teismą, pateikiau prašymą stabdyti skubų išieškojimą, ir teismas, įvertinęs argumentus, sustabdė skubų gyvūnų grąžinimą iki tol, kol apeliacinis skundas bus išnagrinėtas“, – paaiškino D.Ivanauskas.

Ieškovės J.B. advokatas Eduardas Puškorius teigė, kad gyvūnai privalo būti grąžinti jo klientei.

Žmonės neatsakingai žiūri į gyvūnų auginimą, todėl ir dedasi tokie dalykai.

„Aš matau faktus, matau vaizdo įrašus, kaip buvo paimti gyvūnai, žinau įstatymą. Man nelieka klausimų dėl to. Juos paimant, nebuvo laikomasi įstatymo raidės. Ateina kažkokia moteriškė, pasikvietusi policininkus sako, kad blogai laikomi šuniukai, ir liepia juos atiduoti. Ir išsiveža. Visi pripažįsta, kad toks paėmimas yra neteisėtas. Vertinant šunų būklę, nuomonę turėjo pareikšti Veterinarijos tarnyba, šito padaryta nebuvo. Belieka tik teismas, kito kelio nematau“, – aiškino advokatas E.Puškorius.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento vadovas Antanas Bauža pabrėžė, kad, ginant gyvūnų teises, įstatymų privaloma laikytis, net ir tuo atveju, jei matoma, kad gyvūnai yra laikomi nederamai ar kankinami.

„Mes norime, kad gyvūnai nekentėtų pas blogus savininkus. Mes tam ir dirbame. Tačiau nėra viskas taip paprasta. Žmonės neatsakingai žiūri į gyvūnų auginimą, todėl ir dedasi tokie dalykai. Mes dar pernai kvietėmės gyvūnų teisių gynėjus ir raginome juos, kad kviestų ir mūsų darbuotojus vykti kartu į tuos nelegalius veislynus. Mes vietoje įvertinsime situaciją ir teisėtai spręsime, ką daryti, tada nereikės vėliau vaikščioti po teismus, kas dabar ir įvyko“, – teigė A.Bauža.

Antanas Bauža / Redakcijos archyvo nuotr.

Gyvūnai kenčia tyliai

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje buvo priimtos kelios teismų nutartys, pagal kurias dar pavasarį iš įvairių nelegalių gyvūnų veisyklų paimti šunys turi būti grąžinti buvusiems savininkams.

Ir panašu, jog gyvūnų teisių karas perėjo į kitą stadiją, kurioje padėtis kol kas palankesnė vadinamiesiems gyvūnų kankintojams.

„Mes giname gyvūnus, o kai kurios teismų nutartys gina jų skriaudėjus. Gyvūnai paimti teisėtai, bet turi būti sugrąžinti nedelsiant“, – socialiniuose tinkluose piktinosi gyvūnų teisių gynėjai.

Jų teigimu, kai kurie teisinių institucijų atstovai tokiais savo  nutarimais toleruoja smurtą prieš gyvūnus, esą dažniausiai skiriama nedidelė bauda ir leidžiama toliau kankinti gyvūnus.

„Mes gerbiame Lietuvos valstybės įstatymus. Tačiau labai skaudu, kai jie kartais prasilenkia su realybe arba prieštarauja protingumo ar logiškumo principui. Džiugu, kad mūsų valstybėje priimti moteris ir vaikus ginantys įstatymai. Bet yra dar viena silpnoji grandis, kuri negali pasakyti ar pasiskųsti, kad baisu ar skauda. Jie tiesiog tyliai kenčia. Ir tam esame mes, žmonės, tačiau, gindami savo globotinius, jaučiame, kaip po truputį tampame nusikaltėliais, kuriems gresia baudos, nes tiesiog negalime tapti beširdžiais, tokių veiksmų bendrininkais“, – socialiniuose tinkluose skelbia kovingai nusiteikę gyvūnų teisių gynėjai.

Atsiremia į tvorą

Pagalbos ėmė šauktis bendrijos „Upelio vingis“ gyventojai, kai sodų valdžios atstovai įrengė vartus skersai gatvelių.

Kiškėnų kaime esančios bendrijos gyventojai raštus siuntė net Klaipėdos miesto savivaldybei, – jie dienomis dirba uostamiestyje, o į sodus grįžta tik vakarais.

Žmonės nupasakojo net kelias situacijas, aiškindami, kaip užtvarai varo juos iš proto.

„Kiškėnų kaime, Kretainio take, yra savadarbis ženklas ant, manau, neteisėto užtvaro, kuris gyventojams trukdo važiuoti Kretainio taku į pietinę Klaipėdos pusę. Aplinkkeliai – labai ilgi. Taksi vairuotojai ne kartą susidūrė su situacija, kai navigacijos įranga rodė laisvą kelią, o pasiekę šį ženklą vairuotojai liko nesupratę, kodėl taip yra. Žmonės naktį negalėjo parvykti į namus. Pavyzdžiui, iš Mogiliovo gatvės navigacijoje įvedus tikslą „Kiškėnai, Smeltaitės takas“, kryptis naviguojama per Kretainio taką, o jis realiai yra neišvažiuojamas“, – skundėsi gyventojai.

Žmonės vardijo, kiek šeimų nukenčia dėl savavališko sprendimo.

„Nukenčia šių Kiškėnų kaimo gatvių gyventojai: Kretainio tako pradžios, Smeltaitės tako, Šilupio, Šaltinių, Šutupio, Alksnyno, Žardupės, Vėžių, Preisinės, Perkaso, Geležinkelio takų“, – rašoma skunde.

Sodai – atskira respublika

Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė tikino, kad savotiškas karas tarp dviejų sodų bendrijų tęsiasi ne vienus metus.

„Ten yra dvi sodų bendrijos – „Putinas“ ir „Upelio vingis“. „Upelio vingis“ turi savo įvažą į sodus nuo vadinamosios dujų pilstymo stoties, o „Putino“ sodininkai važiuoja nuo Rimkų ir Lėbartų pusės savo keliuku į Putino gatvę. Aš nežinau, kas užtvėrė. Bet kiek suprantu, kiekviena sodų bendrija pati tvarkosi savo gatves, jas remontuoja, ir jie nenori, kad jų keliais važinėtų kitų bendrijų gyventojai. Kalbu tiek apie vieną bendriją, tiek apie kitą. Bet bendrijos „Upelio vingis“ gyventojai norėtų važiuoti per „Putino“ sodus, o kai sodų bendrija „Šatrija“ nori važiuoti „Upelio vingio“ gatvelėmis, jie jau triukšmauja. Bet ir „Putino“ soduose užtvaras yra“, – apie kaimynių kovas pasakojo seniūnė N.Ilginienė.

Norai: sodų bendrijoje „Upelio vingis“ tvoromis užtvertos dvi gatvės – Kretainio ir Smeltaitės takai, užkardas yra ir gretimoje sodų bendrijoje, kad taip pat svetimi nekištų nosies. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Ronkus tikino, kad rajono valdžia į sodininkų karus net negali kištis.

Ten – atskira respublika.

„Sodų bendrijų įstatyme pasakyta, kad visą infrastruktūrą valdo bendrija. Ji ir atsako, ji ir sprendžia uždaryti ar neuždaryti kelius. Ten – atskira respublika“, – tikino A.Ronkus.

Kelią siūlo navigacija

Sodų bendrijos „Putinas“ pirmininkas Robertas Laugalys, išklausęs, kokių gatvių gyventojai piktinasi užtvarais, tikino, kad jais skundžiasi kaimynai – „Upelio vingio“ bendrijos gyventojai.

„O juk sprendimus įrengti užtvarus priėmė būtent jų bendrijos vadovai ar valdyba“, – stebėjosi R.Laugalys.

Algirdas Ronkus / Redakcijos archyvo nuotr.

Jis pasakojo, kad dvi greta esančios bendrijos turi gatveles, kurios tarpusavyje lyg ir susilieja.

„Jos susijungia, bet turi skirtingus pavadinimus. Bendrijoje „Upelio vingis“ esančio Kretainio tako gyventojai nusprendė, kad takas turi tapti akligatviu, ir užsidarė kelią vartais. Iš dalies aš suprantu, žmonės gal nenori intensyvaus eismo. Mūsų bendrijos Inkaro gatvė, kuri susijungia su Kretainio taku, yra plati, aštuonių metrų pločio. O Kretainio takas – vos keturių metrų pločio. Navigacinė sistema dažniausiai veda vairuotojus per Inkaro gatvę ir toliau į Kretainio taką. Net ir važiuojantys į Dovilus navigacijoje pamatys tokį maršrutą. Tačiau mes navigacinių sistemų nepakoreguosime. Bet būtent dėl to susidaro didelis automobilių srautas. Žmonės tiek žiemą, tiek vasarą Inkaro gatve pasiekia Kretainio taką ir atsiremia nosimi į uždarytus vartus. Šiaip bendrijos tarpusavyje nekariauja, aš bendravau su kaimyninės bendrijos pirmininku ir mėginau aiškintis situaciją“, – neslėpė R.Laugalys.

Klausimas – lyg įšalas

Prieš kurį laiką soduose buvo kilęs gaisras.

„Ugniagesiai atvažiavo į Kretainio taką ir rado vartus. Jie suko 5,5 kilometro vingį, o kol atvyko, namas sudegė. Aš pats prieš porą metų rašiau raštą priešgaisrinei tarnybai, kad būtų leidžiamas eismas Kretainio taku. Kiek žinau, gyventojai gavo nurodymus išardyti vartus arba padaryti tokį užtvarą, kad gaisrininkams judėjimas būtų laisvas“, – pasakojo R.Laugalys.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pokalbiuose su kaimyninės bendrijos vadovais R.Laugalys tikino mėginęs draugiškai spręsti klausimą.

Nusprendus uždaryti „Putino“ soduose esančią Inkaro gatvę varteliais, buvo pasiūlyta juose įrengti koduotą spyną.

„Nusprendėme, kad būtų įrengta kodinė spyna, kurios kodą pašto darbuotojai puikiai žino ir siuntas ar laiškus gali atnešti gyventojams. Kurjeriai ir maistą pristatančios bendrovės negali važiuoti. Aš pats siūliau kaimynams padaryti civilizuotą, pakeliamą atitvarą, išdalintume gyventojams pultelius, pasibaigtų bėdos. Tačiau siūlymui nepritarta. Kaimynų bendrija nenori jokio eismo savo teritorija ir laikosi konservatyvių nuostatų“, – tikino R.Laugalys.

Nors ir atitverti vartais ir savadarbiais ženklais, vietos gyventojai tarpusavyje bendrauja, vieni pas kitus vaikšto į svečius. Tarpas vartuose paliktas pėstiesiems ir dviračiams.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Mes savo ruožtu pastatėme ženklą, įspėjantį, kad priekyje laukia akligatvis. Mes nesuinteresuoti, kad pasiklydęs transportas klaidžiotų. Žmonės, atvykę automobiliais, pamato „plytą“, apsisuka gyventojų kiemuose, kelia dulkes. Tai nėra gerai“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Vasaros pabaigoje dar vienas užkardas atsirado Smeltaitės tako ir Slėnio gatvės sandūroje. Čia buvo įrengta tvora, kažkas sukrovė plytų krūvą, ir dabar žmonės namus gali pasiekti tik pėsčiomis.

„Tai niekam neįveikiamas užtvaras. Jokie ugniagesiai čia negalėtų važiuoti. Parašiau skundą priešgaisrinei tarnybai. Atšilus orams, mūsų bendrija savo kelio dangą papildomai žvyruos, kad ji būtų tinkama ugniagesių mašinoms. Bet daugiau jokių derybų su kaimynine bendrija nevyksta. Klausimas liko neišspręstas, kaip įšalas“, – paaiškino R.Laugalys.

Neįsileis jokiais būdais

Teigiama, kad prieš mėnesį Kretainio take pasirodžiusi pašto darbuotoja esą buvo iškoneveikta, vietiniai pareiškė, jog nenori savo gatvelėje matyti nė vieno svetimo automobilio.

„Upelio vingio“ pirmininko pavaduotojas Algis Lūža tikino girdėjęs apie incidentą, tačiau sakosi sunkiai tuo tikįs.

„Negali būti. Nors man apie tai pasakojo. Bet ten toks žmogus minimas, na, kuris tikrai negalėtų taip negražiai elgtis. Aš čia visus pažįstu. O kas jau ten skundžiasi? Kokius raštus rašo? Kaip? Ar mūsų bendrijos gyventojai?“ – vis nuostabą liejo pirmininko pavaduotojas.

Vyras aiškino, kad iš tiesų sprendimus įrengti užtvarus priėmė bendrijos vadovybė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Nenorime mes to „Putino“ (sodų bendrijos – A.A.). Kam mums jo reikia? Ir tų siuntų nereikia, ko čia važinėti. Kur nori, ten tegul ir važiuoja“, – išpyškino A.Lūža.

Kaip tuomet elgtis patiems sodininkams, kurie taip ir nesulaukia savo siuntinių? A.Lūža atsakė, kad nėra čia ko kurjerius kviestis į sodus.

„Mes ne tik tvorą, bet ir ženklus pastatysime. Mūsų bendrija yra mūsų bendrija. Jų bendrija yra jų bendrija. Mes už savo pinigus įrengėme kelią, tiltą per upelį. Mes – kita respublika. Tegul kaimynų sodų bendrija savo keliu, nuo pieno kombinato, važinėja. Mes ženklą pastatėme kaip informacinio pobūdžio ženklą. Taip, ženklas nėra patvirtintas Saugaus eismo komisijos. Jis skirtas svetimiems, kad niekas nesibrautų ir nesidraskytų“, – aiškino A.Lūža.

Sodų bendrijos pirmininko pavaduotojas pripažino, kad gavo raštą iš ugniagesių su įspėjimu, kad keliai net ir sodų bendrijose turi būti atviri nelaimės atveju.

„Pakabinome spyną, kurią galima nupjauti pjūklu ar nukirpti žirklėmis. Tegul „Putino“ sodai čia nesibrauna. Mes rinkome parašus ir nusprendėme užsidaryti, kad nevažinėtų siuntų tarnybos. Mums mažiausiai rūpi tos siuntos. Tegul važiuoja nuo Klaipėdos pusės, nuo Šilutės plento. Kitaip čia nebus“, – galutinę poziciją išrėžė A.Lūža.