Prioritetas – daugiamečiams augalams

Klaipėdos rajono savivaldybės siekiamybė – ekologiškai tvari ir patogi aplinka gyventojams, todėl jau prieš kelerius metus tikslingai pasirinkta kryptis kuo daugiau rajono viešųjų erdvių apželdinti daugiamečiais augalais.

Pirmosios iniciatyvos viešosiose erdvėse plačiai naudoti daugiamečius augalus ėmėsi Gargždų ir Priekulės miestų seniūnijos. Gargžduose daugiamečiais augalais apželdintos Turizmo informacijos centro prieigos, skveras prie knygyno, nauja medžių juosta Žemaitės gatvėje, automobilių sankryža prie autobusų stoties. Šiemet gargždiškių ir miesto svečių akis jau džiugina sužydėjęs daugiamečių augalų gėlynas Klaipėdos gatvėje.

Priekulėje daugiamečių augalų kompozicijos pasitinka miesto centrinėje dalyje prie I. Simonaitytės skulptūros, taip pat prie žirgo skulptūros.

Ilgametes daugiamečių augalų panaudojimo tradicijas miestelio viešosiose erdvėse turi ir Vėžaičiai. Miestelio centrinėje gatvėje yra net keletas gėlynų, kurių pagrindinis karkasas formuojamas iš krūmų ir daugiamečių gėlių kompozicijų. Ir kitos seniūnijos sparčiai jungiasi prie šios iniciatyvos.

Gali tapti išskirtiniais akcentais

Pasak mero pavaduotojos Audronės Balnionienės, laikais, kada visi ieško būdų išsiskirti, kuriami gėlynai galėtų tapti išskirtiniais seniūnijų akcentais ir traukos objektais.

„Gargždų vardas miesto bendruomenės iniciatyva asocijuojasi su narcizų pieva parke. Traukos centrais galėtų tapti ir kuriamos, skanius kvapus skleidžiančių gėlių, pavyzdžiui, hiacintų arba čiobrelių, alėjos. Aš asmeniškai tikrai važiuočiau į kitą seniūniją ne tik spalvomis pasigėrėti, bet ir skaniais kvapais pasimėgauti. Juk puoselėjant gėlynus kūrybiškumui ribų nėra“, – sako vicemerė.

Prisideda ir bendruomenės, ir verslas

Seniūnai džiaugiasi, kad prie kuriamo grožio dažnai prisideda ir vietos bendruomenės bei verslininkai. Pastarieji, atsiliepdami į rajono mero pavaduotojos Audronės Balnionienės kvietimą, gėlių vazonais jau ne vienus metus iš eilės puošia prieigas prie savo parduotuvių, biurų.

„Gera, kai žmonės suvienija jėgas ir puošia miestą įvairiausiais būdais – pastatomi lauko vazonai, kabinami loveliai, gėlės balkonuose ar darželiuose prie namų. Sužydėjęs miestas džiugina ne tik mus pačius, bet ir atvykusius svečius“, – sako vicemerė.

Itin sėkmingai su vietos bendruomene, kuriant ir puošiant aplinką, bendradarbiauja Priekulės seniūnija. Seniūnijos pagalba Venckuose įrengti gėlynai yra puoselėjami pačių gyventojų. Tai – gražus vietos bendruomenės ir seniūnijos bendradarbiavimo pavyzdys.

Sendvario seniūnijoje pačių įrengtus gėlynus puoselėja ir Jakų bei Gindulių bendruomenės. Alpinariumą su akmenimis, įvairiais augalais vietos bendruomenė prieš kelerius metus įrengė ir Judrėnuose – kaip dovaną miesteliui, o vietos gyventoja A. Kunelienė dar ir padeda seniūnijos darbuotojams su priežiūros darbais.

Dauparų-Kvietinių seniūnijoje bendruomenės visuomet padeda rinkti gėlių rūšis, spalvas, derinti kompozicijas.

Nors gėlės ir sodinukai dažniausiai perkami iš vietinių augintojų, gėlių ūkių, Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė kai kuriuos augalus augina namie, o vėliau juos perkelia į viešąsias miestelio erdves. Tvarkydami savo gėlynus daigus dovanoja ir gyventojai, o kai kada net ir nuperka juos kaip dovanas. Neretai gėlių daigus dovanoja ir gėlininkyste užsiimantys ūkiai.

Seniūnai gražių žodžių negaili ir lauko darbuotojams, nes būtent jie sodina ir prižiūri visus gėlynus.

Parengti orientaciniai dokumentai

Apželdinimo specialistus turi tik dvi seniūnijos, Priekulės ir Gargždų, tad siekiant plėsti visų seniūnijų darbuotojų žinias ir skatinti naudoti daugiamečius augalus kuriamose kompozicijose, Savivaldybė 3 metus darbuotojams organizavo mokymus, kuriuos vedė „Geltonojo karučio“ lektorės: kalbėta apie augalų komponavimo principus ir daugiamečių augalų panaudojimo galimybes viešosiose erdvėse.

„Daugiamečius gėlynus brangiau įrengti pirmaisiais metais, tačiau vėliau kaštus apima tik gėlyno priežiūra ir, jeigu reikalinga, pildymas augalais. Suaugęs daugiamečių augalų gėlynas po kelerių metų yra tvarkomas (skaidant peraugusius augalus), todėl turimi sodinukai gali būti panaudoti kitų rajono teritorijų apželdinimui. Daugiamečiai gėlynai savo grožį pasiekia praėjus keleriems metams, kada želdiniai suauga į visumą“, – primena mero pavaduotoja A. Balnionienė.

Savivaldybės iniciatyva parengtas ir Taryboje pritarimą yra gavęs Klaipėdos rajono savivaldybės želdynų sistemos konversijos investicinis projektas. Šiame dokumente pateikti galimi tipinių teritorijų apželdinimo pavyzdžiai: automobilių statymo aikštelių, vidaus kiemų, mokymo įstaigų, kapinių, daugiamečių gėlynų, perėjų, sankryžų, pramoninių ir komercinių teritorijų. Parengtame dokumente pateikti brėžiniai su galimais apželdinimo sprendiniais ir siūlomais augalais. Gražus pavyzdys – urbanizuotoje Sendvario seniūnijoje gėlynais puoštos Slengių ir Baukštininkų sankryžos.

Dokumentas viešinamas savivaldybės svetainėje, todėl juo gali naudotis ir rajono gyventojai savo gyvenamojoje aplinkoje. Kaip pagal minėtus sprendinius atrodo želdynai, jau galime pamatyti Gargždų P. Cvirkos, J. Janonio, Kvietinių ir Žemaitės gatvėje.

„Žinoma, atskirose teritorijose yra parengti atskiri želdynų pertvarkymo projektai: Gargždų miesto Klaipėdos gatvės želdynų pertvarkymo projektas, Dauparų viešosios erdvės projektas, Dovilų miestelio, Ketvergių projektas, Veiviržėnų miestelio centrinės dalies ir Laisvės g. apželdinimo projektas ir kt. Dalis projektų jau įgyvendinta, kiti dar laukia savo eilės“, – informuoja vicemerė A. Balnionienė.

NŽT nurodė griauti

Emocijų proveržiai soduose kilo dėl užtvertų keliukų. Kai kurie „Upelio vingio“ gyventojai piktinosi tuo, kad atitvarais yra užtverti keliai.

Skundo sulaukė ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius.

Į tarnybą kreipėsi sodų bendrijos „Putinas“ vadovybė. Skunde aiškinama, esą nelegaliai užtverti bendrijas „Putinas“ ir „Upelio vingis“ jungiantys keliai: Kretainio takas, Inkaro gatvė, Smeltaitės takas, Slėnio gatvė.

Atlikus valstybinės žemės ploto, skirto bendrojo  naudojimo keliams, gatvėms, faktinių duomenų patikrinimus vietovėje, nustatyta, kad bendros ribos vietoje sodų bendrija „Upelio vingis“ be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo yra įrengusi metalinį užtvarą, o ant jo pritvirtintas savadarbis eismą draudžiantis ženklas.

NŽT konstatavo, kad bendrojo naudojimo keliai užtverti pažeidžiant Žemės įstatymo nuostatas

„Todėl Klaipėdos rajono skyrius informavo bendriją „Upelio vingis“ dėl reikalavimo pašalinti nurodytus užtvarus iš valstybinės žemės iki 2021 m. balandžio 16 d. Pažymime, jog tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą Klaipėdos rajono skyriaus reikalavimas nebus įvykdytas, Klaipėdos rajono skyrius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl įpareigojimo bendrijai „Upelio vingis“ pašalinti įrengtus užtvarus iš valstybinės žemės“, – rašoma NŽT sprendime.

Sprendimai – balsų dauguma

„Upelio vingio“ valdybos pirmininkas Arminas Lisinskas į dienraščio „Klaipėda“ žurnalistės skambučius neatsiliepė, į du kartus siųstą užklausą elektroniniu paštu, prašant pakomentuoti situaciją, neatsakė.

Po dienraščio publikacijos „Užtvarai varo iš proto“, kurioje aprašoma užtvertų kelių situacija (2021 01 29), A.Lisinskas redakcijai siuntė atvirą laišką, kuriame piktinamasi publikacija ir joje išdėstytais faktais.

Laiške išdėstyta, esą gretimos bendrijos nariai siekia bet kokia kaina gauti laisvą judėjimą per kaimyninę sodų bendriją.

Laiške, kuriame yra gramatinių klaidų, aiškinama, kad sodininkų bendrijoje visi sprendimai priimami visuotiniame susirinkime, sprendimą lemia balsų dauguma.

Tikinama, kad praėjusių metų rugpjūtį vykusio visuotinio susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas neatidaryti laisvo „pravažiavimo“ sodų bendrijos „Putinas“ narių transporto priemonėms Kretainio taku, nes bendrijoje „Putinas“ yra per 400 sklypų, o toks transporto judėjimas siaurame Kretainio take kels grėsmę žmonėms, gyvūnams, kels triukšmą ir dulkes.

Užrakino spynomis

Sodų bendrijos „Putinas“ valdybos pirmininkas Robertas Laugalys tikino, kad kaimynų kare dėl kelių laimėtojų nėra.

„Reikia pažymėti, kad pirmiausia savo bendrijos vadovybe yra nepatenkinti bendrijos „Upelio vingis“ gyventojai, juk jie patys rašė pirmuosius skundus. Nesuprantame mes, kas ten dedasi kaimyninėje bendrijoje, bet gyventojai tikino matę, kaip du vyrai sėdėjo automobiliuose ir saugojo atitvarus. Nors NŽT liepė nugriauti juos, matome, kad jau spėta pakabinti naujas spynas ir niekas neskuba tvorų versti. Mums atsigirdo, kad NŽT sprendimo niekas nežada paisyti, bus laukiama, kol NŽT kreipsis į teismą“, – pastebėjo R.Laugalys.

Atitvarai sodininkus ėmė siutinti, kai karantino metu į soduose esančius gyvenamuosius namus ėmė nebepatekti kurjeriai, kurių paslaugų reikėjo vietos gyventojams. Kadangi navigacijos įrenginiai kurjerių automobilius nukreipia trumpiausiu keliu, dažnas vairuotojas, išvydęs skersai kelio pastatytą tvorą, turėdavo sukti atgal.

„Teko girdėti, kad gyventojai buvo atsidarę tuos vartus, matyt, jau trūko kantrybė. Tai jiems kažkas policiją iškvietė. Absurdas, patys gyventojai negali sodų keliais naudotis, jiems policija kviečiama. O atitvarai pastatyti valstybinėje žemėje ir dar neteisėtai“, – nuomonę išsakė R.Laugalys.

Vietiniai esą taip pat kvietė policiją, prašydami įpareigoti sodų bendriją pašalinti kliūtis nuo kelio.

„Bet, kiek suprantame, policija nesikiš, kol teismas pasisakys šiuo klausimu. Bet juk už bylinėjimąsi kažkas turės mokėti. Išeitų, kad iš bendrijos lėšų tai ketinama daryti. Vadinasi, patys gyventojai turėtų susimokėti už teisinį ginčą su valstybine tarnyba, kurios sprendimas aiškiai įvardija, kad sodų bendrijos vadovybė neteisingai elgiasi užtverdama kelius“, – stebėjosi R.Laugalys.

Skundas – policijai

Praėjusį penktadienį Klaipėdos rajono policijos komisariatas sulaukė skundo ir dėl bendrijoje „Upelio vingis“ vykusio neeilinio sodininkų susirinkimo.

„Taip, skundo sulaukėme dėl karantino metu organizuoto bendrijos narių susirinkimo. Tačiau kol kas informaciją dar tiksliname, per dešimt dienų turėsime priimti sprendimą pradėti ar ne tyrimą“, – paaiškino Klaipėdos rajono policijos komisariato Veikos skyriaus viršininkė Kristina Linkienė.

Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas stebėjosi, kad balandžio paskutinėmis dienomis visuotinį susirinkimą nusprendusi organizuoti bendrija to ėmėsi per karantiną.

„Sudėtinga pasakyti, ar jie tikrino kiekvieno susirinkimo dalyvio temperatūrą, ar rinko informaciją, kas yra persirgę, kas jau pasiskiepiję, ar buvo laikomasi atstumų, ar visi dėvėjo kaukes. Labai abejočiau. Juk yra ir kitų būdų. Aš taip pat gyvenu bendrijoje, tokiais atvejais, kai reikia visuotinio narių pritarimo, sprendimai priimami balsuojant virtualioje erdvėje. Aš suprantu, kad sodų bendrijose tai yra sudėtinga padaryti, galbūt ne visi ten gyvena, gal yra ir senyvo amžiaus žmonių. Tačiau gyvename karantino sąlygomis, tokių dalykų reikėtų vengti, ne susirinkimams šiuo metu skirtas laikas“, – pabrėžė R.Grigaliūnas.

Specialistas priminė, kad už karantino metu nustatytos tvarkos nesilaikymą juridiniams asmenims gali būti taikomos rimtos sankcijos.

„Manau, kad policija imsis veiksmų ir teisingai priims sprendimą. Turės pareigūnai išsiaiškinti visas aplinkybes. Tuo labiau pastaruoju laiku apskrityje susirgimų skaičius ėmė augti“, – tikino R.Grigaliūnas.

Vyriausybei priėmus nutarimą, kad nuo gegužės 10 d. į mokyklas gali grįžti 5–11 klasių mokiniai, kurie sutinka testuotis, Klaipėdos rajone buvo suorganizuotas ne vienas pasitarimas su švietimo įstaigų ir Savivaldybės atstovais, apklaustos mokyklų bendruomenės, kurių didžioji dalis pageidavo mokslo metus užbaigti nuotoliniu būdu. Mokslai 5–11 klasių mokiniams šiemet tęsis iki birželio 23 d.

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, atsižvelgdamas į mokyklų pageidavimus, pritarė jų sprendimui mokslo metus baigti nuotoliniu būdu, tačiau neužkerta kelio mokytis kontaktiniu būdu klasėms, kurios sutinka testuotis.

„Klaipėdos rajone grįžimas mokytis kontaktiniu būdu kol kas svarstomas 2 mokyklose, tačiau šis skaičius gali kisti. Mokinių testavimas išties yra neskausmingas, vaikai tai atlieka patys, o mokyklų bendruomenės, kuriose testuojamasi, jaučiasi saugesnės. Jei pagerės orai, galbūt kai kurie mokiniai dar turės galimybę susitikti su klasės draugais ir mokytojais, nes ugdymą organizuojant atvirose erdvėse, profilaktiniai tyrimai gali būti neatliekami“, – teigia Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Justas Ruškys.

Švietimo įstaigos, vykdančios ugdymą kontaktiniu būdu privalo užtikrinti asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Taip pat rasta ir paimta apie 70 litrų skysčio, skleidžiančio specifinį naminės degtinės kvapą. Dalis, kaip įtariama, naminės degtinės rasta miške, dalis pagalbinėse netoli esančio vienkiemio patalpose. Įvykio vietoje sulaikyti trys asmenys – 1983 m. gimęs vyras buvo uždarytas į areštinę, 1985 m. ir 1958 m. gimusios moterys po apklausos paleistos.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo gabenimo ar realizavimo (LR BK 201 str. 2 d.) Anksčiau į policijos akiratį nepakliuvusiems įtariamiesiems gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Nori atleisti iš pareigų

Rajone valdančiąją daugumą koalicine sutartimi sudarė liberalai, konservatoriai, socialdemokratai ir „socialdarbiečiai“. Už valdžios borto liko „valstiečiai“ ir frakcija „Bendra“, anksčiau buvę daugumoje.

Rytoj taryba neeilinio posėdžio metu turės apsispręsti dėl reiškiamo nepasitikėjimo politikams ir administracijos vadovams.

Naujoji koalicija nepasitikėjimą reiškia vicemere Violeta Riaukiene ir savivaldybės administracijos direktoriumi Artūru Bogdanovu.

Tačiau tai dar ne viskas.

„Aš asmeniškai pareiškiau nepasitikėjimą savo pavaduotoja Audrone Balnioniene bei administracijos direktoriaus pavaduotoju Justu Ruškiu“, – tokia žinute visuomenei praėjusią savaitę prabilo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Jis nuo platesnių komentarų susilaiko, į žurnalistų skambučius neatsakinėja visą savaitę.

„Nepasitikėjimą direktoriui tarybos nariai reiškia dėl infrastruktūros ir turto klausimų, tačiau tai yra jo pavaduotojo Justo ir vicemerės Audronės kuruojamos sritys, todėl, manau, teisinga, kad interpeliacijos turi būti taikomos ir jiems“, – feisbuke rašė rajono meras.

Pozicijos: Klaipėdos rajono vicemerė A.Balnionienė dėl jai reiškiamo nepasitikėjimo tikino nesijaudinanti ir aiškino mėgstanti remtis skaičiais. O jie šiuo metu ir byloja, kieno rankose yra rajono valdžia. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Tiek A.Balnionienei, tiek ir A.Bogdanovui reiškiami tie patys priekaištai – esą nepakankamai kontroliavo Endriejavo kultūros namų rekonstrukciją.

Vicemerė A.Balnionienė tikino, kad ne vicemeras pasirašo rangos sutartis ir ne politikai, o administracijos vadovai turėtų prisiimti atsakomybę dėl žlungančių projektų.

„Vicemeras neturi jokių juridinių ar teisinių galių. Jis nepasirašo sutarčių, su lazda rangovų nevaiko. Vicemeras kuruoja procesus. Vaizdžiai tariant – vicemeras jaudinasi, rūpinasi, seka, strateguoja. Vicemeras laksto į Kelių direkciją lėšų išmušinėjimui. Administracija atsako už vykdymą, sutartis pasirašinėja direktorius“, – priekaištus atrėmė A.Balnionienė.

Išeis pakelta galva

Iš pareigų stumiamas savivaldybės administracijos direktorius A.Bogdanovas spėjo, kad intriga penktadienio posėdyje tikrai bus.

„Balsavimas bus slaptas. Visko gali nutikti. Laukia intriga – kas nors gali imti ir paišdykauti“, – prasitarė A.Bogdanovas.

Prie naujosios koalicijos prisijungė 15 iš 27 tarybos narių. Opozicijoje lieka 12 politikų, tad kol kas naujoji valdančioji dauguma turi balsų persvarą.

„Aš tai vertinčiau kaip politinį perversmą. Kuo jis baigsis, anksčiau ar vėliau pamatysime. Jei taip nutiks, išeisiu iškelta galva. Nemanau, kad man reikėtų ko nors atsiprašyti. O tų, kurie liks dirbti, laukia nemaži iššūkiai. Jiems teks pabaigti ar tęsti pradėtus darbus, kurių buvo tikrai nemažai“, – kalbėjo A.Bogdanovas.

Į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovo kėdę A.Bogdanovas šoktelėjo, kai buvo pakviestas „valstiečių“, nors pats buvo išrinktas į Klaipėdos miesto tarybą.

Vyras atsisakė mandato ir perėjo dirbti į rajoną.

Visi mes laikini. Šiandien išrinko, rytoj – jau ne.

Ar toliau tęs politinę karjerą ir kur žada pasukti? Pats A.Bogdanovas tikino, kad pirmiausia norės pailsėti.

„Apgalvosiu, ar mane vis dar motyvuoja dalyvavimas politikoje. Nors aš niekada nespjaunu nė į vieną galimybę. Šis darbas buvo ne tik labai sudėtingas, bet ir labai įdomus“, – tikino A.Bogdanovas.

Apie rajono valdžioje galėjusią būti trintį visuomenė galėjo nujausti dar tuomet, kai A.Bogdanovas pareiškė besitraukiantis iš pareigų.

Vėliau administracijos direktorius nuomonę pakeitė ir liko dirbti.

„Ne viskas buvo idealu, tik tai nebuvo visiems žinoma. Tačiau aš esu samdomas valstybės tarnautojas, iš esmės tai sprendžia politikai, lemia politinė dauguma. Man sunku atsakyti, kas konkrečiai įvyko, kad koalicija žlugo“, – kalbėjo A.Bogdanovas.

Kam teko auksinis balsas?

Netikėtai auksinio balso Klaipėdos rajone savininkais tapusių socialdemokratų atstovas Česlovas Banevičius įvardijo, kas, jo akimis, kliudė dirbti koalicijai.

„Taip, netikėtai tokie svarbūs tapome. Tikrai, kaip auksinis balsas“, – juokėsi Č.Banevičius, sulaukęs žurnalistų skambučio.

Paklaustas, kodėl socialdemokratai ir „socialdarbiečiai“ prisijungė prie valdančiosios daugumos, Č.Banevičius vylėsi, kad galbūt taryboje pavyks pasiekti didesnio stabilumo.

Česlovas Banevičius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Ateina dirbti keturi vyrai su rimta patirtimi. Aš septintą kartą išrenkamas į tarybą. Ką jau kalbėti apie buvusį rajono merą Vaclovą Dačkauską, kuris šitokią patirtį turi. Prisijungia ir Andrius Adomaitis su Jonu Dromantu. Man atrodė keistokai, kai valdančiosios daugumos atstovai nuolat tvirtindavo, kad buvusi valdžia nieko nedirbo, rajono žmonių nemylėjo. Aš niekada taip nesakyčiau nė vieno politiko atžvilgiu. Skirtingi biudžetai buvo, skirtingos situacijos, o rajonas nuolat pirmaujantis buvo. Nereikėtų pradėti darbų nuo kitų peikimo ir savęs gyrimo“, – pastebėjo Č.Banevičius.

Jis patikino, kad penktadienį vyksiančio balsavimo metu netikėtumų nebus.

„Taip, teisingai, yra buvę rajono istorijoje, kai vyko kova dėl auksinio balso. Oi, kokios aistros virė. Tarybos nariai turėjo nufotografuoti biuletenį ir parodyti, kaip balsavo. Dabar taip neturėtų nutikti. Jei koalicija sutarė, kitaip būti negali, kitaip ir dirbti kartu nėra prasmės“, – akcentavo Č.Banevičius.

Č.Banevičiui yra tekę vadovauti rajono savivaldybės administracijai, šiuo metu politikui siūloma tapti administracijos direktoriaus pavaduotoju.

„Aš niekada niekur nesiveržiau. Jei lemta, taip ir bus. Ramybės ir stabilumo ir pačiai administracijai reikia, žmonės jau išvarginti. O ir su mažesnėmis politinėmis jėgomis reikia mokėti kalbėtis. Negalima taip numoti ranka – jei žmonės ką nors siūlo, reikia įsiklausyti. Visi mes laikini. Šiandien išrinko, rytoj – jau ne. Bet ne visi išlaiko išbandymą valdžia“, – tikino politikas.

Klaipėdai perversmų nelinki

Uostamiestyje šią savaitę netikėtai ėmė sklandyti gandai, neva A.Bogdanovas gali būti kviečiamas užimti rimtas pareigas Klaipėdos savivaldybėje.

Jis pats tikino dar nesulaukęs jokių siūlymų.

„Tačiau nepasididžiuosiu, visus siūlymus svarstysiu“, – užsiminė A.Bogdanovas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas patikino, kad kol kas pokyčių savivaldybės administracijoje nenumatyta.

„Apie pasistumdymus apskrities savivaldybėse visi girdime. Politika – labai permainingas reikalas. Tai, kas vakar atrodė visiškai neįtikėtina, šiandien gali tapti realybe. Gandų apie konkrečias personalijas tam tikrose pozicijose aš nelinkęs klausytis. Berods A.Bogdanovas politinę karjerą pradėjo nuo Klaipėdos miesto tarybos. Po to iškeliavo į rajoną, vėliau pareiškė, kad traukiasi, po to persigalvojo. Įdomi trajektorija“, – svarstė Klaipėdos meras V.Grubliauskas.

Uostamiesčio meras vylėsi, kad Klaipėdos valdžioje pavyks išsaugoti politinę ramybę.

„Nežinau, ar opozicija imtųsi tokių radikalių permainų, apie kurias girdime apskrityje. Nelabai čia ką galima pakeisti. Tačiau sunku pasakyti, kiek tai perspektyvu. Jei taip nutiktų, bent jau man iki kadencijos pabaigos tektų dirbti tuo, kuo šiuo metu dirbu. Klaipėdoje tokių radikalių perversmų nepamenu kad būtų buvę. Nebuvo tokių užmojų, kad būtų užsimota išardyti senąjį pasaulį nuo pamatų. Bet istorija kuriama šiandieną, visko gali nutikti. Gal kas nors ir veržiasi į tam tikras pozicijas. Bet aš į tai žiūriu ramiai, nepanikuoju, konvulsijos ir traukuliai manęs neištiks“, – kalbėjo uostamiesčio meras.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pirmasis apskrityje patyrė tai, ką reiškia dirbti su valdančiąja dauguma, kuriai nepriklauso. Panašu, kad šį jausmą teks patirti ir B.Markauskui.

„Jei ištiktų tokie tektoniniai pokyčiai, sunku pasakyti, kaip susigyvenčiau su naujai suformuota ar primesta dauguma. Sunku prognozuoti“, – ramybės uostamiesčiui linkėjo V.Grubliauskas.

Griebtasi sekimo?

Vis dėlto panašu, kad tiek Klaipėdos, tiek Kretingos rajonų valdžiose pasiektos tam tikros ribinės situacijos.

Iš abiejų savivaldybių pasigirstančios istorijos panašėja ne į politines derybas ar dialogą, o į tiesioginę kaktomušą.

Kretingos meras A.Kalnius socialinio tinklo paskyroje paviešino, kokiomis aplinkybėmis jam šiuo metu tenka dirbti su nauja valdančiąja dauguma.

„Naujosios konservatorių, socdemų, liberalų, Konstantino Skieraus ir Rimanto Maciaus valdančiosios daugumos sugalvotas žaidimas „Eliminuokime Kalnių“ tęsiasi toliau. Iki šiol šiam žaidimui buvo pasitelktos jau kone visos įmanomos priemonės – panaikinti du mano komandos narių etatai. Viešoje erdvėje nuolat metami man priekaištai, kad „A.Kalnius yra nesukalbamas“, nors jau per ne viešą mano surengtą susitikimą su naująja dauguma tiesiai šviesiai man buvo pareikšta: „kaip reikės, taip mes ir nuspręsime“, – feisbuke rašė Kretingos meras.

A.Kalnius stebėjosi tuo, kad sulaukia priekaištų bei kaltinimų dėl to, kad kalbasi su statybų rangovais. Jam esą priekaištaujama, kad daro įtaką administracijos darbuotojams.

„Savivaldybės ar jos įstaigų darbuotojams „uždraudžiama“ man teikti informaciją ar vykdyti mano pavedimus, prieš tai „nesuderinus“. Beje, nebijoma „nepaklusniuosius“ vadovus ar darbuotojus ir „nubausti“, – atviravo meras.

Kretingos meras aprašė ir itin intriguojančias aplinkybes.

„Jei jau meras pasikvietė į kabinetą pasikalbėti, tai šį susitikimą, pasirodo, jau būtinai reikia ir paslapčiomis telefonu filmuoti“, – skundėsi A.Kalnius.

Kretingos meras tikino, kad naujoji valdančioji dauguma užregistravo projektą, kurio tikslas – panaikinti paskutinį likusį patarėjo etatą.

„Nusprendė, kad tarybos sprendimas atleisti paskutinį patarėją turi įsigalioti tą pačią dieną, kai bus priimtas. Bet gal man gali kolegos paaiškinti, kaip aš turiu įgyvendinti Darbo kodekso nuostatas, pagal kurias aš, prieš panaikindamas etatą, atleidžiamą darbuotoją turiu įspėti prieš mėnesį? Neabejoju, kad paaiškinimo nesulauksiu. Mat patogiau mane pastatyti į kampą“, – viešai piktinosi meras.

Iškvietė net ir policiją

Aistros verda ir Klaipėdos rajone. Dėl numanomo naujosios valdančiosios daugumos privataus susitikimo Venckuose įsikūrusioje kavinėje policija sulaukė skambučio.

Esą pirmadienio vakarą naujosios tarybos daugumos nariai galėjo būti užfiksuoti Klaipėdos rajone įsikūrusioje kavinėje.

Pranešėjo nuomone, taip galėjo būti pažeisti karantino reikalavimai.

Tačiau į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nieko nerado, kavinė skendėjo tamsoje.

Penktadienį ryte Lapiuose gyvenantys žmonės išsikvietė policininkus. Sodybos šeimininkai rado namuose nusikaltėlių pėdsakų – vienas langas buvo išdaužtas.

Per jį vagys pateko vidun ir stvėrė nešiojamąjį kompiuterį bei išmanųjį telefoną.

Nukentėjusieji pranešė pareigūnams patyrę 1200 eurų nuostolį.

Dingusį kompiuterį bei telefoną „Samsung Galaxy“ tikėtina rasti kuriame nors lombarde, bet kai kurie vagys turi savo vogtų daiktų supirkėjus.

Klaipėdos rajono policijos komisariate pradėtas vagystės tyrimas.

Siekiant saugoti vieniems kitus ir vengti kontaktų, padėkos raštai ir simbolinės dovanos kultūros darbuotojams buvo perduoti.

„Džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajone turime daugybę kūrybiškų ir kultūrą mylinčių žmonių. Savo atsidavimu, nuoširdumu ir originaliomis idėjomis, išmone Jūs praturtinate viso rajono kultūrinį gyvenimą, puoselėjate mūsų tradicijas. Sveikinu visus kultūros darbuotojus ir linkiu, kad Jums nepritrūktų kūrybinio polėkio, atkaklumo, šviesių minčių ir įkvėpimo!“ – sveikina Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.

Padėkos raštai už kūrybišką žvilgsnį į kultūrą įteikti Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Minija“ vadovei Birutei Oželienei ir Kvietinių skyriaus folkloro kolektyvo „Kveitys“ vadovei Reginai Jokubaitytei, Kretingalės kultūros centro meno skyriaus vadovei Violetai Lisovaitei ir kapelmeisteriui Juozui Staniuliui, Priekulės kultūros centro režisieriui Donatui Savickiui, Vėžaičių kultūros centro meno vadovei Ramutei Pozingienei ir choreografei Ingridai Sutkienei, Veiviržėnų kultūros centro meno skyriaus vadovei, laikinai einančiai direktoriaus pareigas, Neringai Žemgulienei ir Judrėnų skyriaus teatro režisierei Vilijai Norvilienei. Taip pat Dovilų etninės kultūros centro meno skyriaus vadovui Donatui Bielkauskui, J. Lankučio viešosios bibliotekos vyresniajai bibliotekininkei kraštotyrai Giedrei Ilginienei bei Gargždų krašto muziejaus direktorei Sigitai Bučnytei.

Koalicijos partneriai sutarė dirbti kartu ir toliau rūpintis Klaipėdos rajono gyventojų gerove, socialinėmis problemomis, bus tęsiami visi suplanuoti darbai ir projektai.

„Aš džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajono meras Bronius Markaus išreiškė norą konstruktyviai dirbti su naująja koalicija, viliamės, kad mums pavyks įgyvendinti strateginius planus. Koalicija nemažins darbų tempų ir, tikiuosi, nekeis krypčių. Noriu pabrėžti, kad su buvusia koalicija mes norėjome dirbti iki kadencijos pabaigos ir dėjome visas pastangas kaip koalicijos partneriai. Iš tiesų suprantame, kad bet koks valdančiosios koalicijos pasikeitimas nėra gerai. Tačiau mes paskutinį pusmetį jautėme, kad kai kurie koalicijos partneriai nerodė iniciatyvos dirbti kartu, tartis ir ieškoti bendrų sprendimų“, – apie pokyčius kalbėjo Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė.

Tai jautė visi. Tenka tik apgailestauti, kad mūsų pastangos išsaugoti koaliciją buvo bevaisės.

Trintis ir įtampa paskutiniu metu esą buvo jaučiame ne tik tarp rajono politikų, bet ir pačioje rajono savivaldybės administracijoje.

„Tai jautė visi. Tenka tik apgailestauti, kad mūsų pastangos išsaugoti koaliciją buvo bevaisės. Nebeliko kito kelio, tik performuoti daugumą ir administracijos darbą“, – pripažino liberalė A.Balnionienė.

Po valdžios jėgų perstumdymo lauks pokyčiai ir kai kuriuose postuose.

Administracijos direktoriaus postą siūloma užimti Justui Ruškiui, kuris šiuo metu eina administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Direktoriaus pavaduotoju galėtų tapti Česlovas Banevičius.

Į vieną vicemero postą vietoj Violetos Riaukienės siūloma Ligitos Liutikienės kandidatūra.

„Visi kandidatai yra ne naujokai, jie ateina dirbti į tas sritis, kur yra dirbę anksčiau, ir puikiai žino situaciją“, – pastebėjo A.Balnionienė.