Dėl leidimo dar nesikreipė

Kol kas E.Dragūnas dėl šio leidimo į Viešosios tvarkos skyrių nesikreipė.

"Prašymo dar nesame gavę. Svarstyti, kol nėra kreipimosi, neverta. Gal net nesikreips. Gausime prašymą, tada ir žiūrėsime. Dar truputį per anksti, liko pora mėnesių. E.Dragūnas niekada nebuvo pavyzdingas ir nesikreipdavo anksčiau negu yra numatytas terminas. Kažkuriais metais ir patys tik iš spaudos sužinojome, kad bus jo koncertas, o prašymų nebuvo. Tada prašydavome, kad kas nors už jį tą prašymą parašytų", – sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Pagal sutartį atlikėjas reikiamus dokumentus privalo pateikti likus trims savaitėms iki renginio pradžios.

Marius Poimanskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pavadino "degradu"

Koncertas buvo planuojamas liepos 9-ąją Klaipėdos vasaros estradoje.

Dar iki karo Ukrainoje pradžios buvo nupirkta apie 100 bilietų. Jų pardavimas ėmė stoti E.Dragūnui viešai pareiškus, esą kariaujant vyksta natūralus planetos išvalymas.

Gausime prašymą, tada ir žiūrėsime.

Po šio savo pasisakymo atlikėjas sulaukė nemažai neigiamų komentarų ir kritikos iš žinomų Lietuvos žmonių. Pramogų pasaulio veikėjas Arūnas Valinskas E.Dragūną išvadino "degradu, kuriam nekaltų vaikų žudymas yra pasaulio apsivalymas" ir pakvietė nuo šio veikėjo atsiriboti.

Reaguodamas į tokią situaciją, atšaukti SEL koncertą nutarė ir Klaipėdos savivaldybės kultūros centras "Žvejų rūmai", su kuriuo  sudaryta sutartis.

Centro direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas tikino, kad viską stengiamasi išspręsti taikiai.

Siekia išvengti teisinių pasekmių

Šiuo metu vyksta diskusijos su teisininkais, kurių teigimu, savavališkas sutarties nutraukimas bus laikomas teisiniu pažeidimu, todėl reikia ieškoti kito būdo sutarčiai nutraukti.

Pasak A.Lenkausko, savivaldybės išduotus leidimus bei kitus dokumentus E.Dragūnas turėtų pateikti iki birželio 17 d.

"Pirmiausia norime akcentuoti, kad šio koncerto organizatorius yra bendrovė "Idėjų logistika". Todėl nei mes, nei bilietų platintojas bendrovė "Nacionalinis bilietų platintojas" negali sustabdyti bilietų pardavimo. Pasitarus su teisininkais paaiškėjo, kad vienašališkai atšaukti koncerto neturime teisės. Pagal sutartį, likus trims savaitėms iki renginio pradžios organizatoriai turi pateikti visus renginiui organizuoti reikalingus leidimus. Jų nepateikus, sutartis bus nutraukiama vienašališkai", – teigė A.Lenkauskas.

Prieš mėnesį kalbintas A.Lenkauskas sakė, kad, nusprendus atšaukti koncertą, susisiekti su E.Dragūnu buvo keblu.

Po daugelio skambučių kažkas atlikėjo vardu atsiuntė raštą, kuriame buvo aiškiai išreikšta nuostata, jog koncertas tikrai įvyks.

Tačiau tame laiške apie privalomus koncerto organizavimo leidimus nebuvo kalbama.

Vakar Klaipėdos miesto tarybos nariai pritarė siūlymui didinti uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus etatų skaičių.

Ateinančiais metais planuojama skyriuje įsteigti 5 naujas pareigybes. Tiek pat naujų etatų buvo įsteigta ir šiemet.

Nors ketvirtadienį posėdžiavę miesto tarybos nariai pritarė tokiam siūlymui, kai kurie politikai abejojo būtinybę gausinti tvarką mieste prižiūrinčių tvarkdarių komandą.

Tarybos narė Ligita Girskienė laikėsi nuomonės, kad vertėtų padidinti su gyvenamųjų namų bendrijomis dirbančių valdininkų skaičių.

Politikas Tomas Meškinis piktinosi, jog jau šiemet buvo padidintas Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų skaičius, o senamiestyje vis daugiau automobilių statomi nepaisant galiojančios tvarkos.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė pripažino, kad neleistinai automobilius statančiųjų iš tiesų nestinga, nors skyriaus darbuotojai du kartus per dieną tikrina, ar nėra tokių pažeidimų.

Anot K.Vintilaitės, situacija paprastai pastebimai pablogėja jau po Viešosios tvarkos skyriaus darbo valandų, o padidinus darbuotojų skaičių bus toliau formuojama skyriaus budėtojų dalis, kad jos darbuotojai, dirbdami pagal slankųjį grafiką, galėtų užtikrinti nepertraukiamą įvairių mieste galiojančių taisyklių laikymosi kontrolę.

Skyriaus vedėja taip pat pabrėžė, kad dauguma iš kelių tūkstančių per metus užregistruojamų automobilių stovėjimo tvarkos pažeidimų užfiksuojami būtent centrinėje miesto dalyje.

Į miegamuosius rajonus tikrintojai vyksta tik pagal gautus iškvietimus, o miesto centre rengiami nuolatiniai tikrinimai.

Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai kontroliuoja ne tik, kaip laikomasi automobilių stovėjimo tvarkos, bet ir gausybės kitokių tvarkų, reaguoja į įvairius gyventojų pranešimus.

Preliminariais duomenimis, naujoms pareigybėms įsteigti, darbo vietoms įrengti ir darbo priemonėms įsigyti Viešosios tvarkos skyriuje prireiks apie 70 tūkst. eurų. Iš jų apie 48,8 tūkst. eurų reikės skirti darbuotojų darbo užmokesčiui.

Į kovą su senamiestį okupavusiais benamiais pasitelktos ir fizinės priemonės. Netoli Senojo turgaus esančiame gėlyne naktis ir dienas mėgę leisti benamiai turės ieškotis naujos vietos, nes dabar ją juosia tvorelė. Specialistai tikino, kad tokių užkardų atsiras dar kelios.

Užtvėrė kelią

Miesto tarybai patvirtinus draudimą uostamiestyje prašyti išmaldos bei ją duoti, Viešosios tvarkos skyriaus specialistai pakilo į kovą su elgetaujančiais benamiais.
Mieste ne tik rengiami reidai, gaudomi elgetaujantys ar išmaldą duodantys asmenys, bet imamasi ir kitokių priemonių.

Tiltų gatvės pradžioje esančiame gėlyne, kur anksčiau buvo benamių buveinė, įrengta tvorelė. Tikimasi, kad ji atbaidys elgetas ir senamiesčio prieigos taps švaresnės.

"Kol kas tai yra vienintelė tvorelė. Viso miesto nuo benamių tvorelėmis neatitversime", – neslėpė Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Pašnekovo tikinimu, jei bus nustatytas naujų tvorelių poreikis, jos nedelsiant bus įrengtos ir kitose vietose.

"Draudimo prašyti ir duoti išmaldą tikslas buvo išguiti elgetas iš senamiesčio, bet jis galioja visame mieste, todėl priemonių imamasi ne tik senamiestyje", – patikino Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Pašnekovas aiškiai įvardijo, jog šurmulys dėl benamių ir kilo būtent dėl Tiltų gatvės pradžioje apsigyvenusių kelių bėdžių.

Ne aukoja, o skolina

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai su policijos pareigūnais jau surengė tris reidus. Per juos užfiksuoti šeši benamiai, kurie prašė išmaldos.

Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kol kas neužfiksavo nė vieno klaipėdiečio, kuris būtų aukojęs elgetaujančiam benamiui, tačiau skolinančiųjų pasitaikė.
Dažnai pasitaiko ir taip, kad išmaldos prašantysis neturi jokio asmens tapatybę įrodančio dokumento bei gyvenamosios vietos.

"Benamiui liepiame nedelsiant pasišalinti, o jeigu antrą kartą sugausime tą patį žmogų, tada pareigūnai jį gabens į areštinę ir bandys išsiaiškinti jo tapatybę", – dėstė pašnekovas.

Pagalba – tik blaiviems

Specialistų tikinimu, didžiausia bėda yra ne patys benamiai, o klaipėdiečiai, kurie jiems skolina ar duoda pinigų.

Už gautus pinigus elgetos dažniausiai perka alkoholinių gėrimų, o neblaivūs benamiai yra nepriimami į nakvynės namus, todėl ir leidžia laiką gatvėje.

"Jei iš gailesčio gyventojai neaukotų jiems pinigų,  benamiai neprisigertų. Dirba kelios organizacijos, kurios benamiams suteikia  drabužių, maisto bei nakvynę. Yra tik viena sąlyga – kreiptis gali tik blaivūs asmenys", – aiškino V.Valys.

Tvarkymo akcijos „Darom“ dieną, uostamiestyje iškuopta 14 netvarkingų teritorijų. Nesusipratimų išvengta. Daugiausia talkininkų buvo pajūryje.

Šeštadienį, kada visoje Lietuvoje vyko tvarkymosi akcija „Darom“, uostamiestyje dirbo du Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų ekipažai. Jie koordinavo talkas, padėjo spręsti iškilusius klausimu, talkininkus, kurie neturėjo, aprūpino pirštinėmis ir maišais.
Aplinką tvarkę žmonės buvo informuojami, kad užbaigę darbą apie tai praneštų vežėjams.

„Nesusipratimų akcijos metu nekilo jokių. Visi viską žinojo. Surinktos atliekos ne visose teritorijose buvo išvežtos tą pačią dieną, bet pirmadienį jų jau nebuvo“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Akcijos „Darom“ dieną uostamiestyje buvo sutvarkyta 14 teritorijų. Daugiausia talkininkų buvo pajūryje. Didelės jų pajėgos buvo ir prie Jono kalnelio, Tilžės turgaus, netoli arenos, M.Gorkio mokyklos.

„Norintys dalyvauti akcijoje iš pradžių vangiai registravosi, tačiau paskutinę minutę talkininkų skaičius padvigubėjo“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Klaipėdoje švaros laikotarpis prasidėjo kovo 17-ąją ir tęsis iki balandžio pabaigos. Prireikus jį žadėta pratęsti. Mieste buvo užfiksuota 91 netvarkinga teritorija. Dar 46 tvarkytinos vietos buvo aplink mokyklas. Dalis šių teritorijų buvo sutvarkytos iki akcijos „Darom“.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, jog netvarkytų teritorijų dar liko. Klaipėdiečiai norintys prisidėti prie švaros mieste dar gali kreiptis į savivaldybę ir ši nurodys, kur galima tvarkyti.

Klaipėdiečiai kol kas neprisitaikė prie naujosios didžiųjų atliekų surinkimo tvarkos. Seni nereikalingi baldai, kilimai, kiti rakandai vis dar kraunami prie buitinių atliekų konteinerių, nors tai daryti draudžiama.

Nauja didžiųjų atliekų surinkimo ir išvežimo tvarka įsigaliojo nuo metų pradžios. Gyventojai nebereikalingais rakandais, kurie netelpa į buitinių atliekų konteinerį, gali atsikratyti trimis būdais.

Didžiąsias atliekas galima nuvežti ir atiduoti specialiose aikštelėse, kurių mieste yra trys.

Rakandus galima mesti ir į specialius konteinerius, kurie į daugiabučių namų kiemus atvežami kartą per mėnesį pagal grafiką. Jie išvežami po vienos ar dviejų dienų nuo pastatymo.

Gyventojai taip pat gali susitarti, kad vežėjas didžiąsias atliekas išvežtų sutartu lauku. Tai kainuos 10 litų.
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai tikrina, kaip laikomasi naujosios didžiųjų atliekų surinkimo tvarkos.

Pasak Administracinės veiklos poskyrio vyriausiojo specialisto Edvardo Šutino, naujosios tvarkos paiso ne visi. Yra žmonių, kurie kaip ir anksčiau rakandus palieka prie buitinių atliekų konteinerių.

„Žmonės buvo pripratę prie senosios tvarkos. Didelius nereikalingus daiktus nešė prie konteinerių ir ten padėdavo. Gerai, kad nebemesdavo miškuose, krūmuose, grioviuose. Tvarka pasikeitė, žmonės – ne. Reikia, kad jie priprastų prie naujosios tvarkos. Kol kas vežėjai surenka prie buitinių konteinerių paliktas didžiąsias atliekas, bet tai laikinas dalykas“, – tvirtino vyriausiasis specialistas.

Jis priminė, kad prie konteinerių negalima palikti ir senų, nebereikalingų padangų. Jas taip pat reikia vežti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Anot E.Šutino, sudėtinga nustatyti, kas paliko didžiąsias atliekas prie konteinerių. Tačiau tai išsiaiškinti padeda kiti gyventojai. Atliekas palikusiam asmeniui skiriamos baudos.

Problemų kyla ir dėl to, kad į didžiųjų atliekų konteinerius gyventojai primeta ir statybinio laužo, šiferio, žaliųjų atliekų. Tai daryti yra draudžiama. Už tokį elgesį taip pat gresia baudos.

„Buvo atvejis, kai į didžiųjų atliekų konteinerį, kuris stovėjo prie Kretingos gatvės 79-ojo namo, kažkas primetė šiferio. Gyventojai padėjo surasti pažeidėją ir jis buvo nubaustas. Šiferis buvo išneštas iš konteinerio. Vieni galvoja, kad į konteinerius galima mesti viską, kiti žino, kad tik stambiąsias atliekas“, – teigė vyriausiasis specialistas.

E.Šutinas atkreipė dėmesį, kad ant didžiųjų atliekų konteinerio yra užklijuotas lipdukas, įspėjantis, jog galima mesti būtent tokias atliekas.

Uostamiestyje buvo fiksuojami klaipėdiečiai, kurie netinkamai vedžioja šunis, nesurenka jų ekskrementų. Už pastarąjį pažeidimą gresia ne tik bauda, bet ir teks atlyginti žalą gamtai.

Trečiadienį vykusiu patikrinimu, kuriame dalyvavo Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, policijos pareigūnai ir aplinkosaugininkai, uostamiestyje startavo akcija Augintinis teršia, šeimininkas moka“. Ji tęsis visą balandį.

Kontrolieriai lankėsi pietinėje miesto dalyje – Minijos, Bandužių, Žalgirio, Debreceno gatvėse, Statybininkų prospekte.

Šios akcijos metu didžiausias dėmesys skiriamas asmenims, kurie nesurenka savo augintinių ekskrementų. Tokiems pažeidėjams gresia bauda iki 200 litų ir žalos gamtai atlyginimas – 500 litų.
Atlyginti pastarąją netvarkingų šunų šeimininkų reikalauja aplinkosaugininkai. Jie dalina maišelius šunų ekskrementams.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pasakojo, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta nė vieno atvejo, kad šeimininkai nesurinktų augintinių išmatų.

Nustatyti penki pažeidimai. Šunys buvo vedžiojami be pavadėlių, neturėjo dokumento, kuris patvirtintų gyvūno vakcinaciją.

„Sutikome vieną asmenį, kuris aiškino, kad niekada nesurenka ekskrementų. Paaiškinome, kokios sankcijos jam gresia už tokį pažeidimą. Matėme, kaip vienas šeimininkas susirinko gyvūno ekskrementus. Aišku, kai pamato mus, gal ir labiau renka. Tačiau dauguma sutiktų žmonių turėjo specialius maišelius“, – pasakojo vedėjas.

V.Valio nuomone, situacija dėl šunų ekskrementų surinkimo Klaipėdoje nėra tragiška. Ją pakeisti padėjo vykdomos prevencinės priemonės.

„Žinoma, tos problemos iki galo neišspręsi“, – teigė vedėjas.

Kovinius ir pavojingus šunis ar jų mišrūnus nelegaliai butuose laikantiems klaipėdiečiams – neramios dienos. Savivaldybėje jau parengta tvarka ir sudaryta komisija, kuri įgaliota iš savininkų tokius keturkojus atimti.

Šią savaitę komisija svarstys ir pirmąjį atvejį, ar iš klaipėdiečio atimti nelegaliai laikomą kovinį šunį. „Viešosios tvarkos skyriaus specialistai pirmadienį mieste rengė reidą ir nustatė, jog vienas žmogus vedžiojo pavojingą keturkojį. Paaiškėjo, kad žmogus neturi leidimo tokį šunį laikyti, todėl jam surašytas protokolas. Jis bus perduotas svarstyti komisijai, kuri ir spręs, ar iš savininko šunį laikinai paimti globoti“, - teigė Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Jame numatyta, kad kovinių, pavojingų šunų ar jų mišrūnų savininkai turi gauti specialius leidimus auginti tokius keturkojus. Daugiabučiuose namuose esančiuose butuose juos laikyti išvis uždrausta.

Tačiau jei žmogus gavo leidimą iki šių metų pradžios, auginti pavojingą šunį jis gali ir bute.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, šiuo metu yra išduota 18 leidimų auginti kovinius šunis. Nemažos jų dalies gyvenamoji vieta nurodyta privačioje valdoje. „Pavyzdžiui, žmogus gyvena Klaipėdoje, tačiau nurodo, kad šunį augina Dituvos soduose“, - teigė M.Poimanskis.

Kadangi pavojingus šunis laikyti butuose uždrausta, bet klaipėdiečiai tokio draudimo nepaiso, savivaldybėje ir parengta tvarka, kaip tokius gyvūnus iš savininkų laikinai paimti. Tvarką savo parašu patvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

„Tai nereiškia, jog dabar Viešosios tvarkos skyriaus specialistai belsis į kiekvieno buto duris ir tikrins, ar jame nelaikomas kovinis šou. Tokia tvarka – įspėjimas žmonėms, kad jie laikytųsi teisės aktų, įvertintų, ar tikrai gali laikyti pavojingus šunis, susitvarkytų dokumentus“, - tvirtino J.Simonavičiūtė.

Ji teigė, jog pati turi skaudžios patirties, kaip svarbu įvertinti, ar žmogus išties turi visas galimybes laikyti keturkojį. „Kai dar gyvenome bute, mūsų laikomas šuo mamai nukando pirštą. Akivaizdu, kad kažkaip reikėjo spręsti šią problemą, įvertinti šuns agresyvumo lygį. Labai svarbu, kad augintinis nekeltų pavojaus nei šeimininkams, nei aplinkiniams“, - pabrėžė J.Simonavičiūtė.

Ji ne neabejojo, jog Viešosios tvarkos skyrius apie butuose nelegaliai laikomus pavojingus šunis sužinos ir klaipėdiečių. „Gerai, kai žmonės seka vieni kitus, jie geriausi informatoriai“, - nuomonę reiškė direktorė.

Gavę tokį signalą, specialistai vyks patikrinti skundo. Jei jis pasitvirtins, speciali komisija spręs, ar iš šeimininko laikinai atimti kovinį šunį ir jį laikyti prieglaudoje. Kai šeimininkas pašalins visus pažeidimus, susitvarkys dokumentus, komisija vėl spręs, ar keturkojį jam grąžinti.

Pabrėžiama, jog visas išlaidas dėl šuns laikino paėmimo, globos ir grąžinimo turės padengti gyvūno savininkas.