Nuo 2001 metų centrui vadovavusi D. Stankaitienė iš pareigų atšaukiama praradus pasitikėjimą dėl netinkamo įstaigos darbo organizavimo, neužtikrinus, kad įstaigos veikloje būtų laikomasi teisės aktų, racionaliai naudojamos lėšos bei turtas, neužtikrinus veiksmingos vidaus kontrolės sistemos sukūrimo, veikimo ir tobulinimo.

Vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams darbuotojams. Pasitikėjimo vadovais netekimą gali nulemti negebėjimas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų organizuoti įstaigos darbo, veikti rūpestingai, atidžiai bei kvalifikuotai.

Imtis pokyčių savivaldybę paskatino pastaraisiais metais atliktų patikrinimų rezultatai. Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pernai atliko auditą dėl transporto naudojimo socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Nustatyta, kad savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos keturių tarnybinių automobilių degalams, Socialinės paramos centre buvo panaudotos ne tarnybos reikmėms bei įstaigai padaryta daugiau nei 22 tūkst. eurų turtinė žala.

Fiksuotos galimai įvykdytos nusikalstamos veikos – kelionės lapų klastojimas, įstaigos lėšų pasisavinimas, todėl apie audito rezultatus informuota Klaipėdos apygardos prokuratūra. Dėl įtarimų dokumentų klastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Savivaldybė, kaip darbdavys, taip pat atliko tyrimą dėl šios situacijos. Konstatuota, kad vadovė, atlikdama jai pavestas funkcijas tarnybinių transporto priemonių valdymo ir naudojimo srityje, padarė darbo pareigų pažeidimą, nes neužtikrino racionalaus įstaigos turto naudojimo bei veiksmingos įstaigos vidaus tvarkos ir kontrolės sistemos veikimo.

Kontrolės ir audito tarnyba pernai taip pat nustatė trūkumų dėl viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo įsigyjant automobilių remonto paslaugą. Konstatuota, kad nebuvo užtikrintas tinkamas viešųjų pirkimų sritį reglamentuojančių teisės aktų taikymas įstaigoje, o įsigyjant paslaugą, nebuvo užtikrintas racionalus pirkimui skirtų lėšų naudojimas. Tyrimo metu nustatyta, kad įstaiga vieno automobilio remontui per metus išleido daugiau nei 18 tūkst. eurų, kai paties automobilio rinkos vertė – 6-7 tūkst. eurų.

Pagal gautą skundą 2024 m. savivaldybėje buvo baigtas dar vienas tyrimas dėl centre vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų įsigyjant mokymų paslaugą. Konstatuota, kad D. Stankaitienė padarė darbo pareigų pažeidimą, nes įstaigoje nesilaikyta Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo reikalavimų – pagrindinių pirkimų principų, procedūrų eiliškumo.

Tyrė, ar nepiktnaudžiauja

Klaipėdos mieste yra kelios socialines paslaugas teikiančios savivaldybės biudžetinės įstaigos.

Tai neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“, socialinių paslaugų centras „Danė“, vaikų globos namai „Rytas“, Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, Klaipėdos miesto globos namai, Socialinės paramos centras bei nakvynės namai.

Klaipėdos savivaldybės kontrolierės Daivos Čeporiūtės teigimu, auditas socialines paslaugas teikiančiose įstaigose atliktas siekiant ištirti, kaip jose naudojamas tarnybinis transportas.

Tyrimu apimtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30-osios.

Transporto priemonės esą yra būtinos biudžetinių įstaigų, teikiančių socialines paslaugas, veiklai vykdyti.

Klaipėdos savivaldybės kontrolieriaus tarnyba tyrė, ar automobilių išlaikymo lėšos naudotos racionaliai, taupiai, tik įstaigos veiklos tikslais, ar vežimo paslaugos buvo įsigyjamos laikantis sutartyse nustatytų sąlygų.

Vykdyta nusikalstama veika?

Šios socialines paslaugas Klaipėdoje teikiančios įstaigos savo veiklai naudojo 22 tarnybinius automobilius, viena įstaiga tarnybinio automobilio neturėjo, todėl vežimo paslaugas įsigijo iš privačių vežėjų.

Audito metu nustatyta, kad daugumoje įstaigų automobiliai buvo naudoti tik tarnybos reikmėms.

Tačiau paaiškėjo, kad vienoje įstaigoje tarnybinis transportas buvo naudojamas ir tos įstaigos darbuotojo asmeniniais tikslais.

Audituojamu laikotarpiu, tai yra per metus ir devynis mėnesius, tas automobilis 156 kartus fiksuotas darbuotojo gyvenamosios vietos adresu.

Tačiau tai dar ne viskas.

„Neturėjome galimybės įvertinti vienos įstaigos penkių tarnybinių automobilių naudojimo tarnybos reikmėms teisėtumo, nes audito metu nustatyta, kad naudojant įstaigos tarnybinius automobilius galbūt buvo vykdyta nusikalstama veika, dėl kurios šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas“, – rašoma Klaipėdos savivaldybės kontrolieriaus audito ataskaitoje.

Apsidraudė: du Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojai, siejami su pinigų, skirtų degalams, išeikvojimu, išėjo iš darbo savo noru, o likę du grąžino įspūdingas sumas į įstaigos kasą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Renka papildomų įrodymų

Pasirodo, ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnyboms gavus nepasirašytą piliečio skundą, kad vienos socialines paslaugas Klaipėdoje teikiančios įstaigos tarnybinis automobilis buvo naudojamas darbuotojo asmeniniais tikslais.

Nepaisant to, kad tai anoniminis skundas, į signalą sureaguota, nes skundą atsiuntęs asmuo veikiausiai pateikė įrodymų, kad „vienas tarnybinis automobilis laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki tų pačių metų spalio 3-iosios 14 kartų skirtingomis dienomis (skirtingą laiką – nuo 51 min. iki 3 val. 41 min.) stovėjo automobilio vairuotojo gyvenamosios vietos adresu“.

„Kol teisėsaugininkai atlieka tyrimą, negaliu daugiau ką komentuoti. Tiek, kiek gali atskleisti prokurorai, pasikartosiu ir aš. Tyrimas vyksta dėl didelio kiekio įstaigos automobiliui skirtų degalų išeikvojimo. Dabar nagrinėjame kitą skundą dėl tos pačios įstaigos transporto priemonių išlaidų remonto darbams. Artimiausiomis savaitėmis galėsime paviešinti daugiau informacijos“, – patikino D. Čeporiūtė.

Dabar nagrinėjame kitą skundą dėl tos pačios įstaigos transporto priemonių išlaidų remonto darbams.

Žala – 22 tūkst. eurų

Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai, įtariant dokumentų klastojimą Klaipėdos miesto socialinės paramos centre, ikiteisminį tyrimą pradėjo kovo 6-ąją, prokuratūros interneto svetainėje apie tai pranešta kovo 14 d.

Dienraščio duomenimis, tyrimas, atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) pirmąją dalį, pradėtas remiantis būtent pradinėmis savivaldybės auditorių išvadomis.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2022 m., vykdydama patikrinimus uostamiestyje socialines paslaugas teikiančiose savivaldybės biudžetinėse įstaigose, gavo duomenų, kad Socialinės paramos centro tarnybiniai automobiliai galbūt naudojami „ne pagal teisės aktų reikalavimus“.

Prokurorams perėmus tyrimą, paaiškėjo, kad šis eufemizmas slepia degalams skirtų valdiškų pinigų pasisavinimą stambiu mastu.

„Šiuo metu turimi duomenys leidžia įtarti, jog 4 iš 5 įstaigai priklausančių automobilių kelionės lapuose buvo galbūt įrašyti neteisingi automobilių spidometrų rodmenys, kaip įtariama, siekiant pasisavinti įstaigos lėšas, skirtas degalų įsigijimui. Skaičiuojama, kad įstaigai tokiu būdu galėjo būti padaryta daugiau nei 22 tūkst. eurų turtinė žala“, – buvo rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras.

Tyrimą atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.

Praėjus dviem mėnesiams po šios informacijos paviešinimo, prokurorai patikino, kad šiuo metu yra teberenkami tyrimui reikšmingi duomenys, bet šioje tyrimo stadijoje įtarimai dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų dar niekam nėra pareikšti.

Daiva Čeporiūtė. Vytauto Petriko nuotr.

Suskubo grąžinti pinigus

Neoficialiais duomenimis, prokurorams pradėjus tyrimą, du Klaipėdos socialinės paramos centro vairuotojai, tai yra darbuotojai, kurie buvo tiesiogiai susiję su įstaigos pinigais, skirtais degalams valdiškiems automobiliams, išėjo iš darbo savo noru.

„Klaipėdos“ šaltinis patvirtino, kad dar vienas darbuotojas, reikalu susidomėjus teisėsaugininkams, iškart į įstaigos kasą įnešė 9 tūkst. eurų, o jo kolega apie 3 tūkst. eurų įnešė per kelis kartus.

Šie du darbuotojai toliau dirba Socialinės paramos centre.

„Duomenų apie minėtos įstaigos darbuotojų išėjimo iš darbo faktą byloje nėra. Jei tyrimo metu bus gauta informacijos apie minėtos įstaigos darbuotojų galbūt padarytas nusikalstamas veikas, atsakomybės jie neišvengs“, – dienraštį informavo prokuratūros atstovai.

Kaip galėjo atsitikti, kad šio centro vadovė Diana Stankaitienė nepastebėjo įstaigos lėšų eikvojimo, direktorė paaiškinti negalėjo, nes serga.

Socialinės paramos centro direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Eglė Buivydaitė patvirtino, kad su dviem vairuotojais, iškilus lėšų išeikvojimo istorijai, atsisveikinta, o du sutiko grąžinti pinigus.

„Yra, kurie sutiko grąžinti pinigus, tai tas grąžinimas vyksta. Kol vyksta tyrimas, nelabai ką daugiau galėčiau jums ir komentuoti“, – teigė E. Buivydaitė.

Kaip antradienį pranešė prokuratūra, praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, vykdydama patikrinimus uostamiestyje socialines paslaugas teikiančiose savivaldybės biudžetinėse įstaigose, gavo duomenų, kad miesto socialinės paramos centro tarnybiniai automobiliai galimai naudojami ne pagal teisės aktų reikalavimus.

Pažymima, jog keturiuose iš penkių įstaigai priklausančių automobilių kelionės lapuose buvo galimai įrašyti neteisingi automobilių spidometrų rodmenys.

Įtariama, kad tai buvo daroma siekiant pasisavinti įstaigos lėšas, skirtas degalų įsigijimui.

„Skaičiuojama, kad įstaigai tokiu būdu galėjo būti padaryta daugiau nei 22 tūkst. eurų turtinė žala“, – teigiama pranešime.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra, jį atlieka uostamiesčio policija.

Šis centras daiktus priima nuo pirmadienio iki penktadienio. Visi jie bus išdalyti skurstantiems klaipėdiečiams ir uostamiestyje prieglobstį nuo karo radusiems ukrainiečiams.

„Socialiniai darbuotojai vis dar suranda skurdžiai gyvenančių klaipėdiečių, kurių butuose trūksta ne tik tvarkos, bet ir baldų, šaldytuvų ir kitokios buitinės technikos, patalynės, kitų reikmenų. Į Klaipėdą atvyksta Ukrainos karo pabėgėlių, kuriems reikia pagalvių, antklodžių, pledų, patalynės ir kitų namų apyvokos daiktų (puodų, keptuvių, indų, įrankių) ir rūbų. Galbūt tvarkote savo, tėvų ar kitų artimųjų namus ir surandate nenaudojamų daiktų, drabužių, avalynės ir kitų reikmenų, kurie yra tvarkingi ir tinkami naudoti. Centras priimtų tvarkingus daiktus, rūbus, avalynę ir perduotų skurstantiems klaipėdiečiams ir ukrainiečiams“, – rašoma centro prašyme.

Kol kas daiktus aukojančių žmonių – nedaug. Anot šio centro Socialinių paslaugų poreikio ir kokybės vertinimo skyriaus vadovės Danutės Butkevičienės, labiausiai trūksta daiktų suaugusiems.

„Žmonių, kurie aukoja labdarai, nėra daug. Dažnai atneša labai mažiems vaikučiams daiktų ir rūbų, kurių poreikis nėra didelis, labiausiai drabužių reikia suaugusiems žmonėms. Trūksta  sezoninės avalynės, rūbų skirtingiems metų laikams, antklodžių, pagalvių ir patalynės“, – informavo D. Butkevičienė.

Prašoma ir marškinėlių, sportinių kelnių.

„Prašome, kad rūbai būtų tvarkingi ir švarūs, o ne metami lauk, nes būna ir tokių atvejų“, – pažymėjo D. Butkevičienė.

Kam skirti 50 eurų?

Pinigų klausimas Socialinės paramos centre visada buvo opus, nekalbant apie darbuotojų algas, kurios, remiantis rekvizitai.lt duomenimis, nuo 2018 metų sausio iki šių metų rugpjūčio padvigubėjo (nuo 415 šoktelėjo iki 838 eurų).

Vis dėlto net ir taip ženkliai iš dugno pakilus atlyginimams, paprastiems socialiniams darbuotojams iš tos algos retsykiais "rekomenduojama" skirti pinigų "socialinėms programoms įgyvendinti".

"Šių metų liepą centro darbuotoja mane įspėjo, kad privalau pervesti 50 eurų. Mokėjimo paskirtis – "parama socialinėms reikmėms įgyvendinti". Kam tie pinigai iš tiesų skirti, taip ir nesužinojau. Man sakė, kad jie bus panaudoti darbuotojų mokymams. Nepervesti negalėjau, nes jaučiau spaudimą", – kalbėjo įrodymus pateikusi, tačiau viešumo nepanorusi Socialinės paramos centro darbuotoja.

Nepervesti negalėjau, nes jaučiau spaudimą", – kalbėjo įrodymus pateikusi, tačiau viešumo nepanorusi Socialinės paramos centro darbuotoja.

D.Stankaitienės pasiteiravus, kokiu tikslu ir kam iš darbuotojų buvo reikalaujama pervesti po 50 eurų, ši iš pradžių pasipiktino: "Čia dabar kas? Turėjo? Lauksiu raštiško paklausimo, atsakysime raštu. Turime žmogų, atsakingą už viešuosius ryšius".

Tačiau labai gretai apsigalvojo ir perskambinusi žodžiu paaiškino, ką reiškia ši įmoka: "Žmonės eina tobulinti kvalifikaciją. Savivaldybė tam duoda apie 30 eurų žmogui metams. Mes esame numatę tvarkos aprašuose, kad darbuotojai prisideda prie kvalifikacijos kėlimo. O kadangi už mokymus reikia apmokėti iš įstaigos lėšų, tai darbuotojai ir prisideda, nes pinigų iš centro nepakanka. Darbuotojai tai žino ir yra pasirašę, kad sutinka".

Blusų turgelių tradicija

Kaip paaiškėjo, centre gajos ir "Blusų turgelių" tradicijos, kurių metu darbuotojams dalyvavimas juose "užskaitomas" tik tada, kai jų auka siekia 5 eurus ir daugiau.

"Kviečiame apsilankyti, aukoti ir taip įtikinti save ir kitus, kad esate socialiai atsakingi", – feisbuke rašoma centro kvietime darbuotojams į Blusų turgų.

"Jau šiandien kviečiame pasižvalgyti blusų turguje ir kažką reikalingo atrasti. Aukos nuo 0,5 euro iki 4 eurų už vienetą. Dalyvavimą šiame socialinės atsakomybės renginyje centro darbuotojams užskaitome, kai auka siekia 5 ir daugiau eurų", – rašoma centro feisbuko paskyroje.

D.Stankaitienė ne kartą darbuotojus tikino, jog visos surinktos lėšos skirtos jų pačių mokymui ir niekam kitam. Nes esą valstybė tokiems dalykams lėšų neskiria.

Vytauto Petriko nuotr.

Iš konferencijos – į kelionę

Vis dėlto pačioms pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms paslaugas turintis tekti centras, panašu, centų neskaičiuoja.

Pinigai plačiai leidžiami įvairiausioms konferencijoms ar kelionėms į užsienį.

Centro interneto puslapyje tarp viešųjų pirkimų ataskaitų galima aptikti įdomių įrašų, kurie leidžia susidaryti vaizdą, kuo iš tiesų užsiiminėjama šioje įstaigoje.

Centro vadovybės turiningam laiko leidimui pinigų negailima. Už 3 tūkst. eurų buvo įsigyti įstaigos vadovo ir komandų supervizijos mokymai.

Šios įstaigos viešųjų pirkimų plane pažymėta, jog šiais metais įstaigos vadovybė buvo numačiusi 10 darbuotojų išsiųsti į Pasaulinę lyderystės konferenciją, kuri vyks lapkritį.

Toks biudžetinės įstaigos įgeidis verčia stebėtis, nes vieta vienam asmeniui šioje konferencijoje kainuoja nuo 55 eurų iki 175.

"Ne aš vyksiu, o dešimt įstaigos darbuotojų. Jie išreiškė norą dalyvauti konferencijoje, pamatyti lektorius. Tai nėra mano konferencija. Lyderystės tema labai svarbi socialiniam darbuotojui", – aiškino D.Stankaitienė.

Centras už bilietus mokėjo šiek tiek daugiau nei po 36 eurus.

"Su merginomis sutarta, jog jos pačios prisidės po 16 eurų", – vėliau patikslino D.Stankaitienė.

Vyko ir į Portugaliją

Pati centro vadovė D.Stankaitienė, panašu, jog tokio pobūdžio konferencijomis itin didžiuojasi.

Socialiniuose tinkluose centro paskyra tiesiog mirga nuo fotografijų apie seminarus, posėdžius, konferencijas, išvykas, keliones į užsienį.

Pernai metų centro vadovės veiklos ataskaitoje taip pat pabrėžta, jog darbuotojai buvo ne tik skatinami materialiai, mokėtos premijos, bet ir organizuotas Metų darbuotojo rinkimai, gerosios patirties mainų vykstama Latviją ir Portugaliją, lankytasi Burbiškių dvare, kalėdiniame koncerte.

Šiais metais centro atstovai vėl lėkė į Burbiškį. Kovo pradžioje čia vyko gerosios patirties mainų vizitas "Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų organizavimo ypatumai socialinės globos namuose" .

Jau kitą dieną, kovo 8-ąją, centro atstovės dūmė į Vilnių, kur vyko konferencija "Moters vizija".

Kovo 20-ąją D.Stankaitienė su kolegėmis jau vaikštinėjo po Latviją, kur projekto partneriai dalijosi pasiekimais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vos grįžusi į namus, kovo 22 dieną, D.Stankaitienė viešino nuotraukas jau iš kitos konferencijos, vykusios Birštone.

Kovo 29 dieną vadovė su kolege dalyvavo tarptautiniame forume "Future of work".

Balandžio 7-ąją patirties semtis vėl skuodė į Latviją.

Gerosios patirties mainų vizito dalyviai lankėsi Rucavoje, Liepojos aklųjų sąjungos Pojūčių parke Ziemupėje, dalyvavo baigiamojoje projekto "Matyk kitą kelią" konferencijoje, susipažino su Liepojos taktiliniais takais ir žemėlapiais, lankėsi Nicos savivaldybėje, ragavo latviškų desertų ir užlipo į aukščiausią kopą "Pusėnų kalns" Latvijos pajūryje.

Tuo metu kitos penkios šio centro darbuotojos gyrėsi lankiusios fraktalo mokymus.

"Ir komandiruotėse dirbu. Yra tokia galimybė. Kai mes vykdėme projektą, buvo daug komandiruočių", – paaiškino D.Stankaitienė.

Traukia ir Žemaitija

Kovo 15-ąją per 40 centro darbuotojų šventė 19-ąją centro gimtadienį keliaudami Žemaitijos keliais. Traukė į Salantus, Žemaičių Kalvariją, Sedą, Renavo dvarą, Telšius, Tverus ir Lopaičių piliakalnį.

Panašu, jog Žemaitijos pamiršti niekaip neišeina, 6-oji metinė praktinė konferencija, skirta socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams gegužę vyko taip pat Renavo dvare.

Grįždami iš šios konferencijos, jos dalyviai nusprendė dar pasivaikščioti energetiniais labirintais netoli Platelių.

Kas moka už ekskursijas?

Šio centro darbuotojai, dienraščiui stebėjęsi įstaigoje klestinčiomis tradicijomis, tikino, jog į konferencijas laigoma biudžeto pinigais, o už ekskursijas prašoma susimokėti.

Centras liepą viešino informaciją, jog gerosios patirties semtis darbuotojams buvo siūloma vykti į Jurbarką. Mainų vizito kaina centro darbuotojui – 25 eurai.

Centras kartu su kelionių agentūra "Poilsio projektai" organizavo gerosios patirties vizitą į Lenkiją, kuris vyko rugpjūčio 29 d.– rugsėjo 1 d.

Kelionės kaina siekė 235 eurus, dar teko mokėti 55 eurus už kvalifikacinę programą, pažymėjimą.

Liepos 18 ir 19 dienomis centro darbuotojų komanda dalyvavo nemokamuose mokymuose "Dramos terapija, savęs pažinimui".

Mokymai vyko kaimo turizmo sodyboje "Indrani", Žemupėje, Latvijoje.

Šį rugsėjį dramos terapija ir vėl buvo siūloma užsiimti įstaigos darbuotojams.

Už šią esą nemokamą galimybę semtis patirties, buvo prašoma centro darbuotojų prisidėti po 45 eurus už nakvynę netoli Platelių ir maitinimą.

"Ir aš moku už ekskursijas. Ne iš biudžeto mokama. Už tai visi turime mokėti patys", – į klausimą apie tai, kas moka už ekskursijas, atsakė D.Stankaitienė.

Beje, S.Stankaitienei nusišypsojo laimė stažuotis ne tik Prancūzijoje.

"Penkių centro darbuotojų kelionė į Portugaliją atsiėjo 1,8 tūkst. eurų. Mokėta buvo ne iš biudžeto. Aš tą kartą vykau neapmokamų atostogų metu. Mes vykdome daugybę projektų, tai buvo vieno projekto sudedamoji dalis. Tą kartą iš paramos lėšų buvo apmokėti dienpinigiai. Centras turi paramos gavėjo statusą", – paaiškino D.Stankaitienė.

Mokymai sudomino STT

D.Stankaitienė polinkiu įvairiems mokymams garsėja jau seniai.

Dar prieš 10 metų nuskambėjo istorija, kai kone visuose iš eilės D.Stankaitienės organizuojamuose bedarbių kursuose, kuriuose dar buvo mokama ir nemenka stipendija, dalyvavo buvusi jos partijos (Lietuvos liberalų sąjūdžio) kolegė, Nakvynės namų vadovės pareigų netekusi Jūratė Karnilienė.

Apie tai rašė ir dienraštis "Klaipėda" (A.Aleksėjūnaitė "Partijos bičiulei – parama", 2009 12 03).

D.Stankaitienės mokymų organizavimu ne taip seniai buvo susidomėjusi net Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kai gavo informacijos, kad vykdydama europinį projektą, kuris buvo skirtas specialiųjų poreikių žmonėms, pritrūkus dalyvių, į jį įtraukė ir savo vadovaujamos įstaigos darbuotojus be jų žinios.

Pasipiktinę žmonės kreipėsi į pareigūnus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo.

Tyrimas buvo nutrauktas, nes nenustatyta padaryta žala.

Dienraščio turimais duomenimis, D.Stankaitienė savo vadovaujamoje įstaigoje 2008 ir 2014 metais buvo įdarbinusi savo sūnus.

Tiesa, jie dirbo tik po mėnesį.

Pati D.Stankaitienė šiuo klausimu pradžioje atvirauti nebuvo linkusi, esą 2008 metais tuo klausimu ji jau aiškinosi savivaldybėje, tam net buvo sudaryta komisija.

"2014 metais mano vienas sūnus mokėsi projekte "Mano socialinė atsakomybė", ir, kadangi mokėsi, turėjo būti trumpai įdarbintas. Dirbo Bendrųjų socialinių paslaugų skyriuje, ne mano pavaldume, asmeniniu asistentu lydėjo klientus į įvairias įstaigas ir institucijas. O kitas sūnus 2005, o ne 2008 metais, vieną mėnesį pavadavo direktoriaus pavaduotojo sekretorę, nes niekas iš darbuotojų nesutiko dirbti", – paaiškino D.Stankaitienė.

Grynųjų pinigų detektyvas

2020-ųjų metų kovą bus lygiai 20 metų, kaip veikia Klaipėdos socialinės paramos centras, kuriam nuo pat veiklos pradžios vadovauja D.Stankaitienė.

Įvairias socialines paslaugas klaipėdiečiams teikiantis centras yra Klaipėdos savivaldybės ir valstybės išlaikoma biudžetinė įstaiga.

Pastaruoju metu Socialinės paramos centras ne kartą buvo linksniuojamas dienraštyje "Klaipėda" aprašytose istorijose ("Kaimynystė virto kančia", 2019 08 27, "Dėl senolės užvirė mūšis", 2019 10 01).

Paaiškėjo ir dar keistesnių dalykų, kai iš Slaugos ligoninėje gulinčios moters, kurios apleisto buto sutvarkymą buvo priverstas organizuoti tas pats Socialinės paramos centras, jo darbuotoja paėmė grynųjų.

Paaiškėjo ir dar keistesnių dalykų, kai iš Slaugos ligoninėje gulinčios moters, kurios apleisto buto sutvarkymą buvo priverstas organizuoti tas pats Socialinės paramos centras, jo darbuotoja paėmė grynųjų.

"Nuėjau aplankyti savo kaimynės į Slaugos ligoninę, o ji man pasiguodė, kad greitai pinigų nebeturės. Paklausiau, kas nutiko? Ji man sakė, kad atėjo socialinė darbuotoja ir liepė duoti 120 eurų, nes ji esą tris vyrus samdė, kad jie išvalytų jos butą. Bet taip juk niekas nedaro. Kaimynė man sako: o kaip galėjau neduoti, ji (socialinė darbuotoja) man sakė, kad manęs daugiau neprižiūrės. Aš nelabai suprantu tokios socialinių darbuotojų savivalės. Ar gali socialiniai darbuotojai savo nuožiūra naudoti ligonio pinigus?" – piktinosi neįgalios klaipėdietės kaimynė Zofija.

Susisiekus su socialine darbuotoja Danute, kuri esą ir paėmė tuos 120 eurų, moteris pripažino ėmusi pinigus, bet tuoj telefoną perdavė savo vadovei D.Stankaitienei.

"Kokiu pagrindu buvo paimti 120 eurų iš klientės? Ji tiesiog sutiko sumokėti Nakvynės namų savanoriams, kurie valė jos butą. Ai, tai ten paėmė už mokesčius, už paslaugas, už mūsų centro suteiktas paslaugas už rugpjūčio mėnesį – 60 eurų. Ir mes dar iš Nakvynės namų pasiėmėme žmones, kad jie išvalytų butą. Mes neturime iš ko jiems sumokėti. Jie be pinigų nedirba. Ji sutiko, pati davė tuos pinigus. Koks čekis? Mes Nakvynės namų gyventojams padavėme grynais pinigais. Ji pasirašė sąsiuvinuke, kad tuos pinigus iš jos paėmėme. Ar dažnai pasirašome sąsiuvinuke? Žinote, ką? Nedažnai", – vos tvardėsi D.Stankaitienė.

Ar tai reiškia, kad šiais laikais biudžetinės įstaigos darbuotojai sąsiuvinuke vykdo pinigų apskaitą ir visą tai laimina pati įstaigos vadovė?

Būtų kainavę tūkstančius?

Netrukus po šio apleisto buto išvalymo ir grynų pinigų detektyvo D.Stankaitienė socialiniuose pasidžiaugė: "Tris dienas valėme klaipėdietės būstą, nors teisiškai tai nėra mums deleguota funkcija".

Vadovė skrupulingai vardijo klaipėdietės bute, Baltijos pr. 27, reikalingus atlikti darbus: "sudėti šiukšles į maišus, išnešti maišus iš buto antrame aukšte ir sudėti juos į išnuomotus konteinerius, išvežti konteinerius su šiukšlėmis į sąvartyną, bute atlikti dezinfekciją, deratizaciją ir generalinį buto valymą".

"Išsiaiškinome, kad šios paslaugos rinkoje kainuotų apie 2 380 eurų plius PVM, šiukšlių sudėjimo į maišus ir išnešimo iš būsto paslauga, jei šiuos darbus atliktų valymo kompanija, kainuotų 1–1,3 tūkst. eurų plius PVM. Šiukšlių išvežimo (su konteinerių nuoma) preliminari kaina – 650 eurų plius PVM (apklausa atlikta telefonu). Būsto dezinfekcijos ir deratizacijos paslaugų preliminari kaina – nuo 130 iki 200 eurų plius PVM (apklausa atlikta telefonu). Būsto generalinio valymo paslauga, po to, kai iš buto išneštos šiukšlės ir jame atliktos dezinfekcija ir deratizacija – 300 eurų plius PVM", – suskaičiavo D.Stankaitienė.

Tuo tarsi ir pateisintas niekur neapskaitytas grynųjų pinigų paėmimas iš neįgalios klaipėdietės jos buto sutvarkymui.

"Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentuoja, kad tokie darbai ar paslaugos turėtų būti suteiktos nemokamai. Tai kas tuomet išspręs tą dilemą: kas sutiks dirbti nemokamai arba kas apmokės už jau suteiktas paslaugas ir tas paslaugas, kurias dar reikia suteikti?" – savo pamąstymus socialiniuose tinkluose baigė D.Stankaitienė.

Nori, kad iškrapštytų samanas

Atskiro dėmesio verti D.Stankaitienės vadovaujamo centro pirkimai.

Peržvelgus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamus šios biudžetinės įstaigos organizuotus viešuosius pirkimus, matyti, jog pinigų šioje įstaigoje yra. Tačiau kyla klausimų, kam jie leidžiami.

Šios įstaigos patalpų valymui nuspręsta išleisti 16,7 tūkst. eurų. Sutartis 2018 metais sudaryta su įmone "Kitokia diena" ir turėtų galioti iki 2021 metų.

Anksčiau skelbtą tokių paslaugų konkursą taip pat laimėjo šis tiekėjas. Nuo 2016 iki 2019 metų centro kabinetus įmonė blizgino už 9,5 tūkst. eurų sumą.

Be centro kabinetų, tualetų, virtuvės ir koridorių valymo šiuo pirkimu įsigyjama ir higienos prekių, tualetinio popieriaus, servetėlių rangoms, malonaus kvapo oro gaiviklių.

O štai darbų, kuriuos turi atlikti patalpų švarintojai, sąrašas kelia nuostabą.

Valytojų prašoma ne tik išplauti grindis, nuvalyti stalus, bet ir iškrapštyti samanas iš trinkelių tarpų ir net kartą per metus išplauti minkštus baldus.

Ar specialistų paslaugų prireikė įstaigos vadovės kabineto sofų gražinimui, nėra aišku, sutartyje pažymėta, spalį du minkšti baldai turi būti išplauti ne darbo dienomis, vadinasi, savaitgalį.

Už pinigus valytojai valo ne tik telefono aparatus, paveikslų rėmus, bet šveičia ir stalų bei kėdžių kojeles, net rūšiuoja centro darbuotojų paliktas šiukšles.

Vadovei – nauja kėdė

Panašu, jog šios įstaigos vadovybė mėgsta ne tik švariai, bet ir patogiai gyventi. Neseniai įstaiga prisipirko kėdžių.

34 kėdės veikiausiai skirtos darbuotojams, pirktos po 86 eurus už vienetą. O štai po 137 eurus pirktos tik keturios vadovams skirtos kėdės.

Pirkimo sutartyje parašyta, jog ši kėdė turi atlaikyti 120 kg sėdinčiojo svorį. Kėdė turi būti ypač patogia ir paminkštinta sėdyne, dengta aukštos kokybės dirbtine oda.

Prekės aprašyme pažymėta, jog sėdimas paviršius yra neslystantis, o atlošas reguliuojamas, kaip širdis geidžia.

Konkursuose – tas pats tiekėjas

Biudžetinės įstaigos spausdintuvų, kopijavimo aparatų, fakso įrenginio remonto eksploatacinių medžiagų ir atsarginių dalių įsigijimui pernai buvo sudaryta sutartis su įmone "EIT sprendimai" 51,6 tūkst. eurų sumai.

Sutartis galios iki 2022 metų.

Analogiškas paslaugas ši įmonė centrui teikė 2016 –2019 metais. Tą kartą sutartis buvo pasirašyta 47,7 tūkst. eurų sumai.

Iš tos pačios įmonės pirkta ir kompiuterinės ir biuro įrangos už 26,3 tūkst. eurų.

Dar viena sutartis su tuo pačiu pirkėju buvo pasirašyta 2017 metais. Ji turi galioti iki 2020-ųjų.

Ir vėl iš to paties tiekėjo pirkta kompiuterinės įrangos už 32 tūkst. eurų.

Mero sprendimo teisė

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė neslėpė, kad nusiskundimų biudžetinių įstaigų vadovais visada pasitaiko ir Socialinės paramos centras – ne išimtis.

"Nėra taip, kad visi yra šventi. Vertinti biudžetinių įstaigų vadovų elgesį yra mero kompetencija, jei tai susiję su teisiniais dalykais, vertina juristai, jei – su paslaugų sritimi, vertina mūsų – Socialinės paramos skyrius. Būna visokių dalykų, įstaigose atliekamas auditas, taisomos klaidos", – komentavo A.Liesytė.

Vedėja prisiminė, jog D.Stankaitienė buvo viršijusi savo įgaliojimus dėl pabėgėlių kvotos sutarties, kurią pasirašė neturėdama tarybos sprendimo. Tada ji gavo įspėjimą.

"Biudžetinių įstaigų vadovams socialinėje srityje nėra nei rotacijų, nei kadencijų. Jų veikla testuojama kasmet. Už visus veiklos metus vadovai atsiskaito komitetui, meras tą ataskaitą vertina ir suformuluoja metines užduotis. Kad ataskaita būtų nepatvirtinta ir neigiamai vertinama, reikia daugybės kriterijų", – paaiškino A.Liesytė.

Sėdėjo ant šaligatvio

Spalio 1-oji yra Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena.

Tądien skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyviems žmonėms.

Rugsėjo 27-ąją Lietuvoje minima ir Socialinių darbuotojų diena.

Tai yra žmonės, kuriems dažniausiai tenka rūpintis paliegusiais, vienišais, pagyvenusiais žmonėmis.

Tarp šių dviejų švenčių sunkiai susivokianti 80-metė senolė pakeliui į vaistinę pasijuto blogai.

Tai atsitiko šeštadienį, prieš 17 val.

Eidama į parduotuvę jauna klaipėdietė Jekaterina pamatė 80-metę Stefaniją Širvytę sėdinčią ant šaligatvio, ji skundėsi dideliu nuovargiu, sakė, kad pasidarė silpna, prasitarė ėjusi į vaistinę pirkti validolio.

Jekaterina pažinojo senutę, neretai atnešdavo jai maisto, yra viena savanorių, pasišovusių suteikti šiai moteriai normalias gyvenimo sąlygas.

Supratusi, kad pati silpnumo apimtai senolei padėti nesugebės, mergina iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir paskambino aktyviausiai S.Širvyte besirūpinančiam klaipėdiečiui Michailui Andrijanovui.

Vyras atskubėjo iš kito miesto galo.

Darbuotoja: "Man išeiginė"

"Mes žinojome, kad Stefanija neseniai gulėjo ligoninėje, mačiau jos namuose kažkokius vaistus, reguliuojančius širdies veiklą, bet aš nesu medikas ir apie ligų gydymą nieko neišmanau. Nežinau, ar senutė turi medicininę kortelę, kokie vaistai jai buvo skirti, ar juos galima derinti su kitais medikamentais. Todėl ir nusprendėme paskambinti darbuotojai, lankančiai senolę, Ganai Sidorovai. Atsiliepusi telefonu, ji pareiškė, kad jai išeiginė, ir tuo pokalbis buvo baigtas", – pasakojo M.Andrijanovas.

Nežinau, ar senutė turi medicininę kortelę, kokie vaistai jai buvo skirti, ar juos galima derinti su kitais medikamentais.

Vyras prisiminė, kad medikė labai atidžiai klausinėjo senolę ne tik apie savijautą, bet ir to, ar ji lankosi pas šeimos gydytoją, ar turi kokius nors medicininius dokumentus, ar važiuotų į ligoninę.

Medikei buvo aišku, kad nieko ypatingo pagyvenusiai moteriai neatsitiko ir iš ligoninės ji būtų netrukus išleista. O ir pati senolė nenorėjo važiuoti į gydymo įstaigą ir pasirašė šios paslaugos atsisakanti.

Pamatavusi kraujospūdį medikė patarė stebėti senolės būklę ir pamaitinti ją šiltu maistu.

Greitosios pagalbos ekipažas pasisiūlė parvežti senolę namo, bet Michailas ir Jekaterina patikino, kad ją pargabens.

Reiškė savo požiūrį

"Iš medikės kalbos supratome, kad Stefanija yra išsekusi, jai reikia priežiūros. Šiltą savanorės atneštą maistą ji valgė taip, lyg būtų savaitę badavusi. Suvalgė lėkštę sriubos, antrąjį patiekalą, atšilo ir pasijuto geriau. Mes esame viso labo savanoriai, turime savo šeimas, vaikus, todėl likti su senute negalime. Šokiravo socialinės darbuotojos atsakas į skambutį, ji sugebėjo pasakyti tik tiek – jai išeiginė, nepasidomėjo, ko mes skambiname. Suprantu, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę į poilsio dienas. Bet ar visoje Klaipėdoje nėra jokio budinčio darbuotojo? Ir jei tokio nėra, ar tai normalu? Pasipiktinę tokia tvarka parašėme į "Facebook" kreipimąsi, jame išdėstėme situaciją ir savo požiūrį į ją. Jokių darbuotojos asmens duomenų neatskleidėme. Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė yra viešas asmuo, ji vadovauja įstaigai, prašėme ją atkreipti dėmesį ir ką nors daryti", – pasakojo M.Andrijanovas.

Pamatę kreipimąsi, žmonės pradėjo reikšti savo požiūrį, ne visi įrašai buvo korektiški, tačiau jie akivaizdžiai rodė žmonių reakciją.

Pirmadienį Klaipėdos socialinės paramos centro "Facebook" paskyroje pasirodė pranešimas, smerkiantis savanorių įrašą.

Pirmadienį Klaipėdos socialinės paramos centro "Facebook" paskyroje pasirodė pranešimas, smerkiantis savanorių įrašą.

Toliau primygtinai teigiama, kad centro darbuotojai dirba tik darbo dienomis, bet ne savaitgaliais.

Be to, toliau išvardyti darbai, kuriuos socialiniai darbuotojai nuveikė S.Širvytės labui.

"Suprantame, kad bendruomenė, tame tarpe gydytoja, norėtų, kad mes dirbtume 24 val. per parą, bet pagalbos į namus paslaugos gali būti teikiamos ne daugiau nei 10 val. per savaitę, darbo dienomis. Centras priima aktyvius klaipėdiečius savanoriauti, todėl norinčius padėti šiai moteriai ar kitiems klaipėdiečiams maloniai prašome ateiti aptarti savanorystės galimybes", – skelbiama centro paskyroje.

Įtaria provokaciją

Telefonu pakalbinta lankomosios priežiūros darbuotoja G.Sidorova pasakojo apsirgusi dar praėjusios savaitės viduryje.

Nepaisant to, ji neėmė nedarbingumo lapelio, o rūpinosi senolės reikalais, lankėsi kartu su ja valdiškose institucijose ir dar labiau pasiligojo.

"Šeštadienį sirgau, visą dieną gulėjau lovoje. Kai man paskambino, buvau išgėrusi vaistų, miegojau. Skambutis mane pažadino, atsiliepiau, nelabai suprasdama, su kuo kalbu. Todėl ir pasakiau, kad man išeiginė ir tai yra tiesa, šeštadienį ir sekmadienį mes dirbti neprivalome. Pokalbis buvo trumpas, į mano pasakymą apie išeiginę mergina tik nusistebėjo, ar aš jai daugiau neturiu ko pasakyti, ir padėjo ragelį. Jeigu senutei buvo iškviesta greitoji, vadinasi, viskas gerai, medikai ja būtų pasirūpinę. Be to, aš manau, kad tai tebuvo provokacija, S.Širvytė keistai elgiasi, tai senatvinės demencijos apraiška. Pavyzdžiui, pavargusi ji gali tiesiog atsisėsti ant šaligatvio bortelio. Galbūt taip ir buvo atsitikę", – kalbėjo lankomosios priežiūros darbuotoja.

G.Sidorova tvirtino, kad senolė negali būti nusilpusi dėl maisto stokos, nes tris kartus per savaitę maltiečiai jai atveža duonos ir bandelių bei sriubos, kurios užtenka dviem dienoms. Ji pati duodanti senolei užpilamų košių, o ir senolė nusiperka parduotuvėje maisto, kokio nori.

Paramos centro darbuotoja tikrai negalavo, tai buvo akivaizdu iš jos kimaus balso ir pokalbį vis nutraukiančio kosulio.

Tačiau tai netrukdė pašnekovei reikšti neigiamą nuostatą apie savanorius ir konkrečiai M.Andrijanovą. Pokalbio metu ji nesidrovėjo vartoti ir stipresnių žodžių.

G.Sidorova įsitikinusi, kad negali susikalbėti su senolei padedančiais žmonėmis todėl, kad jie turi tikslą pašalinti iš posto Klaipėdos socialinės paramos centro vadovę D.Stankaitienę.

Vytauto Petriko nuotr.

Atsakymo, kodėl kas nors turėtų to norėti, socialinė darbuotoja tikino nežinanti.

D.Stankaitienė dar kartą patikino, kad jokio budinčio darbuotojo jos vadovaujamas centras neturi, bet kokią medicininę pagalbą savaitgaliais turėtų teikti medikai.

"Neaišku, kas darbuotojai skambino, juk per telefoną negali pamatyti, ar ten yra greitoji, ar ne. Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia teikti žinių apie žmogaus sveikatą ir kalbėti apie kitus asmeninius dalykus. Nežinau, ar būtent todėl darbuotoja taip pasielgė, bet ji padarė viską teisingai", – tvirtino Klaipėdos socialinės paramos centro vadovė.

Neaišku, kas darbuotojai skambino, juk per telefoną negali pamatyti, ar ten yra greitoji, ar ne.

"Trolino" ir koneveikė

Panašu, kad nesantaika tapo gili ir aštri.

D.Stankaitienė suskaičiavo, kad per savaitgalį ji sulaukė daugiau nei 90 asmenų laiškų elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis ir komentarų savo "Facebook" paskyroje. Moteris tikino, kad jai net grasinta susidorojimu.

Moters artimieji išsiaiškino, kad 43 užrašų autoriai yra vadinamieji troliai, tai yra asmenys, kurie prisijungia prie susiformavusios bendruomenės ir skelbia kurstančias, grubias arba įžeidžiančias žinutes, siekdami išprovokuoti kitų bendruomenės narių emocijas.

Į žodžių karą ne pirmą kartą įsijungė ir socialiniai darbuotojai, viena jų virtualioje diskusijoje nevalstybine kalba kreipėsi į M.Andrijanovą: "Pošol von, bolvan", o tai lietuviškai reikštų: "Eik lauk, liurbi".

D.Stankaitienė teigė mačiusi tokį darbuotojos parašymą ir susirinkimo metu paraginusi nereikšti emocijų netinkamu būdu.

Viešoje centro paskyroje pranešama, kad dėl išpuolių ketinama kreiptis į teisininkus.

Centro vadovė atviravo, kad nesantaika su M.Andrijanovu ir jo suburta grupe savanorių kilo anksčiau, nei jis ėmė padėti S.Širvytei.

Esą konfliktas kilo, kai D.Stankaitienė pareikalavo atsiskaityti apie surinktus neįgalaus žmogaus paramai pinigus, bet tai jau kita, labai paini istorija.

Prisiėmė nuopelnus

Klaipėdos socialinės paramos centro "Facebook" paskyroje pirmadienį paminėta daugybė šios įstaigos darbuotojų S.Širvytės labui nuveiktų darbų. Tačiau jie vardijo tai, ką ir privalo padaryti, nes už tai gauna atlyginimą.

M.Andrijanovas ir kartu su juo gaisro nusiaubtame bute gyvenusia senole besirūpinę žmonės nustebo pamatę, kad ši įstaiga prisiima sau nemažai savanorių nuopelnų.

Mat aprūkusį, šiukšlių prikimštą senolės butą iškuopė savanoriai, jie pasirūpino, kad moteris turėtų tualetą, kol dar neveikė kanalizacija. Jie ne tik išnešė šiukšles, bet ir nuplovė aprūkusias sienas bei lubas, rūpinosi pakeisti vamzdžius, įvesti elektrą, prausė ir maitino senolę.

Savanoriai surado baldų, parūpino senolei lovos patalynę, rūbus, avalynę. Visiškai svetimi, jokio atlygio už tai negaunantys žmonės maitino senolę, kai to nedarė jokia valdiška institucija.

Dėl senatvės sutrikusio suvokimo moteris įsitikinusi, kad niekam nėra skolinga ir nemoka už komunalinius patarnavimus. Užsienyje gyvenantis savanoris siunčia pinigus einamosioms sąskaitoms apmokėti, visu tuo iki šiol rūpinasi ne kas kitas, o M.Andrijanovas.

D.Stankaitienė neslėpė, kad tik su šiuo žmogumi ir grupe su juo dirbančių savanorių esama tokio aštraus konflikto.

Kita vertus, ji pripažino, kad Klaipėdoje nėra kitos tokios grupės, kuri be atlygio savanoriškai imtųsi padėti bedaliams žmonėms.

Miesto tarybos prašoma patvirtinti kvotą, kiek žmonių biudžetinė įstaiga galėtų suteikti pagalbą 2019-aisiais. Siūloma, kad šis skaičius siektų ne daugiau 20.

Tokia pati kvota buvo ir pastaruosius porą metų.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė atkreipė dėmesį, kad nėra didesnio poreikio.

"Prašome tvirtinti tą patį – iki 20 vietų skaičių, nes niekada nebuvo poreikio viršyti tos kvotos", – situaciją apibendrino A.Liesytė.

Šiemet tik šeši žmonės iš Ukrainos gavo prieglobstį Klaipėdoje.

"Matyt, nesame kitiems patrauklus miestas", – Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje išvadas darė Rimantas Taraškevičius.

"Visoje Lietuvoje jų mažai", – pridūrė A.Liesytė.

Daugumos į Klaipėdą atvykusių ukrainiečių giminaičiai jau čia gyvena. Šie padeda jiems susirasti darbą. Integracija vyksta gana sklandžiai, nes užsieniečiai moka rusų kalbą, kuri Lietuvoje dar vis vartojama.

Socialinė pagalba pabėgėliams finansuojama valstybės lėšomis, tačiau, panašu, tuoj neliks kuo rūpintis. Didžioji dalis – apie 70 proc. šių migrantų išvyko iš Lietuvos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2015-ųjų gruodžio, kada į Lietuvą dėl Europą ištikusios migracijos krizės buvo perkelta pirmoji pabėgėlių šeima, į šalį atvyko 468 asmenys, o išvykti jau suspėjo apie 340 žmonių.

Šiuo metu fiksuojamas itin ryškus atvykstančių pabėgėlių srautų sumažėjimas.

Dauguma šių migrantų nuo pat pradžių deklaravo norintys vykti gyventi į Skandinavijos šalis arba Vokietiją, nes ten jau įsikūrę jų giminės.

Netikėta malonė slaugytojai

Klaipėdietė Jolita (vardas pakeistas – A.D.) dar ne taip seniai dirbo uostamiesčio socialinės paramos centre.

Jos pareigos – namuose lankyti neįgalius ir ligotus senolius, padėti apsitvarkyti, nupirkti vaistų, produktų, pagaminti maisto.

Jos globotine tapo ir tokia devintą dešimtį įpusėjusi Vanda (vardas pakeistas – A.D.).

Moteris, nors ir turi du sūnus, kurių vienas gyvena ir dirba užsienyje, o kitas – Lietuvoje, su savo vaikais nebendrauja.

Po gana trumpos pažinties su Jolita, Vanda staiga parašė dar vieną savo testamento variantą (iki tol jų esą buvo ne vienas), kuriuo savo kuklų būstą ir 7 tūkst. eurų gyvenimo santaupas perleido slaugytojai.

Taip pat senolės vardu atsirado ir generalinis įgaliojimas, kuriuo jos kas mėnesį gaunama pensija irgi perėjo slaugytojos dispozicijon.

Greitai po to (2016 m. lapkritį) slaugytojos iniciatyva pati Vanda pakliuvo į globos namus, jos butas buvo išnuomotas, o pinigus už nuomą gaudavo Jolita.

Vis dėlto ši malonė Jolitai atsirūgo, kai tik apie tai sužinota Klaipėdos socialinės paramos centre.

Už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes esą socialiniai darbuotojai negali turėti jokių turtinių santykių su klientais, moteris atleista iš darbo pernai rugpjūtį.

Darbdaviams iškėlė bylą

Paradoksalu, bet po dešimties dienų, liepos 19-ąją, Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė teisme turės aiškintis, kodėl iš darbo atleido savo pavaldinę.

Pinigai iš banko sąskaitų paimti, butas paveldėtas.

"Prieš metus atsitiktinai sužinojome, kad viena mūsų darbuotoja dar prieš metus, dirbdama socialine darbuotoja, "susitvarkė" taip, kad galėtų disponuoti vienos globojamos klaipėdietės sąskaitomis, ji turi notarinį įgaliojimą. Vienas liudininkų ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog, pasirašydama šį dokumentą, senolė buvo neadekvati. Vėliau pati močiutė tikino niekam nieko neužrašiusi. Bet pinigai iš banko sąskaitų paimti, butas paveldėtas", – pasakojo D.Stankaitienė.

Socialinės paramos centro vadovybė pareikalavo, kad Jolita viską grąžintų močiutei ir parašytų prašymą išeiti iš darbo. Ji to nepadarė. Ir tada buvo atleista iš darbo.

Gindama viešąjį interesą, Socialinės paramos centro direktorė dėl to net kreipėsi į prokuratūrą.

Tačiau prokurorai nusprendė, kad čia "nėra nusikaltimo sudėties". Šis sprendimas buvo apskųstas vyriausiajam prokurorui, kuris parašė tą patį, ką jau buvo pateikę jo kolegos.

Jolita, turėdama tokį prokurorų sprendimą, dėl esą neteisėto atleidimo iš darbo, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, bet ši, išnagrinėjusi situaciją, palaikė Klaipėdos socialinės paramos centro poziciją.

Tada buvusi socialinė darbuotoja į teismą padavė ir Darbo ginčų komisiją, ir savo buvusius darbdavius.

Jaučiasi nepelnytai nuskriausta

Dienraščiui susisiekus su Jolita, moteris teigė, kad ji buvo "ne atleista iš darbo, o išmesta kaip šuo, per kelias valandas".

Jolita tvirtino, kad jos atleidimas iš darbo su močiutės testamento istorija niekaip nesusijęs. Jos darbdaviai bandė tai pagrįsti, bet "jiems neišėjo". Esą tai patvirtino prokurorai.

Paklausta, ar ji tebėra tos senolės buto paveldėtoja, Jolita buvo gana mįslinga: "Net nežinau. Man tie dalykai nesvarbūs. Man tai neaktualu. Gal jau tie dokumentai kitaip pertvarkyti. Močiutė yra globos namuose, o tai yra gerai. Dabar jos reikalus tvarko jie (Globos namų administracija – A.D.)."

Moteris neslėpė, kad iš senolės sąskaitos ji tikrai paėmė jos santaupas, turėdama notaro patvirtintą įgaliojimą.

"Pinigai buvo išleisti jos slaugai. Močiutė buvo apgyvendinta Šventojoje, buvo nusamdytas žmogus jai prižiūrėti. Žmogus juk dirbo 24 valandas. Prokuratūroje yra įrodyta, kur išleistas kiekvienas euras. Iš teismo tikiuosi teisingumo, tai yra sugrąžinimo į darbą", – dienraščiui sakė Jolita.

Pinigais nebedisponuoja

Vanda lig šiol tebėra globos namuose. Globos namų vadovybei, kuri dabar jai atstovauja, pavyko išreikalauti, kad pensiją gautų pati Vanda ir ji galėtų ja disponuoti.

Be to, globos namų atstovai pasiekė, kad buto nuomotojų mokamus pinigus už nuomą gautų teisėta savininkė.

Taigi slaugytoja Jolita senolės pinigais nebedisponuoja, bet veikiausiai pagal Vandos testamentą tebėra jos buto paveldėtoja, kurios savininke ji taptų po senolės mirties.

"Slaugytoja turbūt tikėjosi, kad, pakliuvusi į globos namus, senelė greitai numirs, ir ji taps visų šios gėrybių šeimininke. Tačiau, atvykusi čia, senolė sustiprėjo ir netgi atsipeikėjo, kad niekam jokio palikimo neužrašė. Tačiau jos sveikatos būklė nėra gera. Todėl dabar ieškome kontaktų su jos vaikais. Jie su motina, deja, nebendrauja, nežinome, kas ten įvyko", – dėstė viešumo nepanoręs globos namų darbuotojas.

Mokytoja užvaldė turtą

Tai ne vienintelis atvejis, kai garbaus amžiaus asmenys "palieka" savo turtą iki tol mažai pažinotiems asmenims.

Prieš dvejus metus Klaipėdoje prasidėjo teismo procesas, kuriame atsakove tapo vienos uostamiesčio mokyklos pedagogė M., kuri laisvu nuo darbo metu užsiimdavo "senukų globa".

Kai viena užsienyje dirbanti klaipėdietė ieškojo galimybių, kas galėtų laikinai jos sergantį tėvą paguldyti į globos namus, apsireiškė tokia pažįstamų pažįstama, ponia M.

Kadangi ji dirba mokytoja, nepasitikėti ar įtarti kokius nors negerus kėslus tarsi ir nebuvo pagrindo. Dukters prašymu ji ėmėsi rūpintis jos tėvu, kol ši bus užsienyje.

Grįžusi po kelių mėnesių, moteris staiga sužinojo, kad jos tėvas sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su tariama globėja M., jai užrašė ir S.Daukanto gatvėje esantį savo dviejų kambarių butą.

Maža to, tas butas jau buvo areštuotas, nes M. jį užstatė už 100 tūkst. eurų paskolą.

Teisme triumfavo teisingumas

Dukra ėmė bylinėtis, nors pradžioje atrodė, kad šansų, kaip pati sakė, buvo mažai.

Jos tėtis iki mirties taip ir nesuprato, kad tas butas yra nebe jo. Vyras pasimirė įpusėjus teismams.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams, teismas paskelbė M. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia dėl suklydimo, nurodė taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės, velionio dukters teisių perėmėjos, asmeninėn nuosavybėn butą S.Daukanto gatvėje.

"Paskutiniame teismo posėdyje M. jautėsi labai užtikrinta, ji manė, kad bus išteisinta ir viskas liks, kaip buvę. Bet triumfavo teisingumas, dėl to esame labai laimingi. Mums tai pirmiausia kainavo pernelyg ankstyvą tėčio mirtį, mūsų šeimos ir artimųjų sveikatą, apie finansinę pusę nė nekalbu. Keisčiausia, kad ta moteris tebedirba mokykloje. Ko ji gali mokyti vaikus, kai pačios moralinės vertybės žemiau kritikos?" – klausė klaipėdietė, įsitikinusi, kad tokios reputacijos asmuo nevertas mokytojo vardo.

Uostamiestyje prieglobstį gavusių užsieniečių integracija rūpinasi kelios organizacijos. Viena jų – biudžetinė įstaiga Klaipėdos socialinės paramos centras.

Miesto tarybos prašoma centrui nustatyti kvotą, kiek žmonių jis galėtų suteikti pagalbą. Siūloma, kad šis skaičius siektų 20. Tokia pati kvota buvo nustatyta ir praėjusiais metais.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė tvirtino, kad daugiau ir nėra poreikio.

Praėjusiais metais Klaipėdos socialinės paramos centras integracijos paslaugas suteikė šešiems asmenims, kurie atvyko iš Ukrainos.

"Neišnaudojama nė nustatyta kvota", – tvirtino vedėja.

A.Liesytė pasakojo, kad daugumos į Klaipėdą atvykusių ukrainiečių giminaičiai jau čia gyvena. Šie padeda jiems susirasti darbą.

"Kadangi į Klaipėdą atvykusieji yra rusakalbiai, integracija vyksta gana sklandžiai. Nekyla problemų dėl susikalbėjimo", – komentavo vedėja.

Po mažiau nei mėnesio 103 metų sukaktį minėsiančios klaipėdietės sūnus pasakojo, kad mamą iš slaugos ligoninės namo parsivežė gegužę.

Tada kreipėsi į Klaipėdos socialinių paslaugų centrą dėl vaikštynės.

"Užsakymą priėmė ir pasakė laukti. Praėjo pusmetis, o vaikštynės dar negavome. Negi pas mus tiek šimtamečių, kuriems reikia šių įrenginių, kad reikia tiek laukti?" – stebėjosi vyras.

Klaipėdiečiui paaiškinta, kad yra eilė. Reikia dar palaukti.

"Žadėjo, jog rudeniop gal jau bus, tačiau įrenginio kaip nėra, taip nėra. Sunku patikėti, kad yra tokios eilės, kad tiek Klaipėdoje šimtamečių", – stebėjosi vyras.

Klaipėdietis sakė, jog jam galėtų bent duoti sugedusią, seną vaikštynę: "Susiremontuočiau pats. Bent mamai paprasčiau būtų judėti."

Pasak Klaipėdos socialinės paramos centro direktorės pavaduotojos socialiniams reikalams Eglės Buivydaitės, ši garbaus amžiaus klaipėdietė, kai gegužę buvo pateikti dokumentai, buvo 50-oji, laukianti vaikštynės. Dabar ji jau trečia.

"Manau, netrukus klaipėdietei vaikštynė turėtų būti suteikta. Tikėtina, įrenginys jai bus skirtas dar šį mėnesį", – komentavo pavaduotoja.

E.Buivydaitė pasakojo, jog iš techninės pagalbos priemonių ilgiausios eilės yra prie universalių vežimėlių ir vaikštynių – tiek lauko, tiek kambario.

Pavaduotojos teigimu, eilė pajudėjo, kai penkios vaikštynės buvo gautos iš Techninės pagalbos neįgaliesiems centro. Dar šešias naujas padovanojo religinė bendruomenė "Išganymo armija".

Iš savivaldybės skirtų lėšų buvo nupirkta 10 naujų vaikštynių. Nors eilė pajudėjo, dabar vaikštynių laukia 42 žmonės.

Įrenginys suteikiamas laikinai, kol naudotojui jis tampa nebereikalingas. Tai numatoma sutartyje.

Neretai įrenginiai grąžinami žmogui mirus. Grąžinta vaikštynė perduodama kitam.