Užpatentuotas tvarios energetikos principas yra didelio, 4 metus (2018–2022) vykdyto, mokslinio projekto „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“ dalis. Patento idėjos autoriai: vadovas prof. dr. Arūnas Andziulis, KU JTGMF prof. dr. Rimantas Didžiokas, prof. dr. Jolanta Janutėnienė, doc. dr. Mindaugas Kurmis ir mokslininkas Žydrūnas Lukošius. Projektą iš viso įgyvendino 13 mokslininkų ir tyrėjų, o jo veiklose dalyvavę studentai įgijo išskirtinės patirties.

„Projekto įgyvendinimo metu Klaipėdos uosto kompanijoje AB „Klaipėdos Smeltė“ buvo atlikti realaus konteinerių krovos proceso matavimai: išmatuoti judančių konteinerių greičiai, pagreičiai ir kt. Matavimų rezultatų pagrindu kilo idėja, kad krovinio nuleidimo ant transporto priemonės metu susidarančią smūgio energiją būtų galima konvertuoti į suspausto oro energiją. Mokslinėse diskusijose sugalvotas pneumatinės sistemos principas, kaip suspausti ir sukaupti orą tam tikrose talpyklėse, o vėliau jį panaudoti“, – pasakojo prof. dr. J. Janutėnienė.

Mokslinį projektą vykdžiusi KU komanda pateikė paraišką Europos patentų biurui 2021 m. pabaigoje, vertinimas vyko beveik 2 metus, o sertifikatas gautas šių metų pavasarį. Paraišką įvertinę biuro ekspertai pateikė išvadas, kad mokslinė idėja yra autentiška.

KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas. Partnerių nuotr.

Išskirtinė vertė ir platus panaudojimas

„Klaipėdos universiteto komandos moksliniai tyrimai ir išskirtinis, pasaulyje dar niekur nepritaikytas, tvarią energetiką puoselėjantis ir skatinantis principas yra vertingas ne tik mūsų akademinei bendruomenei, bet visai Lietuvai ir net viso pasaulio jūrų krovos kompanijoms. Nusipelniusių akademikų ir praktikų mokslinės idėjos turi pasiekti rinką, nes tai prisidėtų prie žaliosios ekonomikos tikslų įgyvendinimo“, – komandos nuopelnus vertino KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Profesorius dr. R. Didžiokas sako, kad užpatentuotas principas išgauti ir kaupti suspausto oro energiją itin aktualus dviejų sričių kompanijoms.

„Šį mokslinį išradimą galėtų panaudoti krovos kompanijos, kurios perkrauna būtent konteinerius. Tokių mes turime ir Klaipėdoje. Kitas svarbus aspektas, siekiant pasinaudoti užpatentuotu principu, – vežimėliai, kuriais transportuojami konteineriai. Jie turi būti kiek perdaryti ir pritaikyti. Atsižvelgiant į tai, kiti potencialūs patento naudotojai galėtų būti tų vežimėlių gamintojai. Mes pasiūlysime savo mokslines idėjas išvardytų sričių įmonėms, o jie įsivertins, ar verta investuoti ir kurti tokią transporto priemonę“, – sakė prof. dr. R. Didžiokas.

Anot mokslinio išradimo autorių, sukaupta suspausto oro energija gali būti panaudojama labai įvairiems tikslams, pavyzdžiui, transporto priemonėms, kurios naudoja suspaustą orą, ar tų pačių transporto priemonių stabdžių sistemose, kažką norint pakelti ar atliekant kitus darbus.

„Šis mokslininkų išradimo pripažinimas Europos patentų biure dar kartą patvirtina KU mokslinį potencialą technologijos mokslų srityje bei atliekamų tyrimų aktualumą. Išradimas, pritaikytas jūrų krovinių, ir ne tik, kompanijose, užtikrins tvarų energijos kaupimą ir naudojimą, gali prisidėti prie 2024 metais patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) tikslų įgyvendinimo, Europos Sąjungos nulinės CO2 emisijos iki 2050 siekio. Tikiu, kad šis išradimas ženkliai prisidės prie KU kuriamo tarpdalykinio Pakrančių tvaraus vystymosi ekscelencijos centro, kurio vienas pagrindinių uždavinių yra sukurti sprendimus jūrų transporto dekarbonizacijos ir energetinio efektyvumo didinimui, veiklų“, – teigė KU mokslo ir inovacijų prorektorė doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė.

KU mokslo ir inovacijų prorektorė doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė. Partnerių nuotr.

Kiti mokslinio projekto pasiekimai

Mokslinio  projekto „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“ vadovas prof. dr. A. Andziulis sako, kad užpatentuotas principas suspausto oro energijai išgauti ir kaupti – tik vienas iš projekto pasiekimų. Jo metu parašyta daugybė reikšmingų mokslinių publikacijų, kurios cituojamos visame pasaulyje.

„Parašėme apie 10 mokslinių straipsnių, atlikome daug tyrimų. Šias mokslines publikacijas cituoja įvairiuose pripažintuose moksliniuose leidiniuose visame pasaulyje. Iš Lietuvos mokslo tarybos (LMT) gauname duomenis, kad vienas iš parašytų straipsnių „Deep reinforcement learning based optimization of automated guided vehicle time and energy consumption in a container terminal“ išspausdintas žurnale „Alexandria engineering journal“ ir 2023 metais buvo tarp 10-ies dažniausiai cituojamų pasaulyje“, – pasiekimais džiaugiasi projekto vadovas prof. dr. A. Andziulis.

Moksliniam išradimui „Pneumomechaninis įrenginys, kuris krovinio smūgio kinetinę energiją paverčia suslėgto oro potencine energija“ suteiktas ES patentas užtikrina išradimo apsaugą 20 metų net 17-oje ES šalių. Pasak išradimo autorių, tai itin svarbu siekiant išradimą pritaikyti rinkoje –  intelektinės nuosavybės apsauga mokslinei idėjai suteikia išskirtinumo, taip lengviau pritraukti investicijas.

Fakulteto pastatas nuo piktavalių rankų kentėjo jau ne vienerius metus. Čia buvo daužomi langai, durys, metamos šiukšlės, net du kartus vyko gaisras, o vieną šių metų vasaros dieną pastatą karūnavo išskirtinis vaizdas – ant stogo užkelti paspirtukai.

Anot šio pastato savininko, „Maksilikos“ vadovo Sergėjaus Fiodorovo, vandalizmo atvejų dar pasitaiko, tačiau tam, kad jų nebeliktų, statoma statybinė tvora.

„Aptversime teritoriją, kad nedėtų paspirtukų ant stogo. Sutvarkysime tą pastatą. Jau darbai prasidėjo. Čia planuojame įrengti komercines patalpas ir daugiabutį. Atsigaus Minijos gatvė. Niokotojai dar ateina, bet dedame tvorą, o kai aptversime jų nebus. Sutvarkėme ne vieną negražų pastatą Klaipėdoje, tai ir šitą susitvarkysime“, – tikino S. Fiodorovas.

Pastatą sutvarkyti planuojama per 2025-uosius.

Dalį šio pastato iš „Maksilikos“ buvo nusipirkusi bendrovė – „NT turto grupė“. Šios bendrovės vadovas Paulius Naujokas teigė, kad savo dalį pastato grąžins „Maksilikai“.

Aptversime teritoriją, kad nedėtų paspirtukų ant stogo.

„Maksilika“ labiau nori projektą vystyti, negu mes. Parduodame jiems. Mūsų buvo vieni planai, nesigavo taip, kaip mes planavome. „Maksilika“ turi savo viziją, kaip kas turėtų būti, tad dabar jie ją įgyvendins. Galbūt bus ir komercinių, ir gyvenamųjų patalpų, toks multifunkcinis pastatas, pritaikytas ir verslui, ir gyvenimui“, – sakė P. Naujokas.

Pasak jo, situacija dėl vandalų išpuolių – stebinanti dėl to, kad nė viena institucija esą tinkamai iki šiol nesureagavo.

„Viską išniokojo, ką buvo galima, gal jau ir nebeįdomu pasidarė. Labiausia buvo niokojami langai, paskui tuos langus užmūrijome. Aišku, buvome ir vietoje ne vieną niokotoją pagavę, ir vagiantį, ir daužantį, bet nė viena institucija nesiėmė veiksmų, kad juos pažabotų ar iškeltų bylas. Tuo viskas ir pasibaigė. Toks kariavimas su vėjo malūnais. Tampa lengviau užsimerkti ir nieko nematyti“, – pasakojo P. Naujokas.

Kalbos išlikimo svarba

Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete pirmą kartą surengtas studentų meninio skaitymo konkursas.

Skaitovai turėjo mintinai skaityti vieną ar du kūrinius, tarp jų ir savą kūrybą.

Komisijos nariai – pirmininkas Klaipėdos dramos teatro aktorius Rimantas Pelakauskas, režisierė, teatro mokytoja-ekspertė Audra Lenkauskienė ir Klaipėdos universiteto (KU) dėstytoja Rosita Vaičiulė vertino skaitovų tartį, kirčiavimą, kalbos raiškumą, kūrinio interpretaciją, meninį kūrinio perteikimą, įtaigumą, patrauklumą, temos aktualumą, gilumą, sąsajas su nūdiena.

Viena renginio organizatorių, aktorė ir skaitovė, KU dėstytoja Virginija Kochanskytė pabrėžė, kad šis konkursas šalies aukštosioms mokykloms tapo misija – išsaugoti gimtąją kalbą.

„Šią studentų meninio skaitymo tradiciją privaloma tęsti, turime misiją išsaugoti kalbą, ją puoselėti, kad tauta išliktų. Jeigu išliks mūsų kalba – išliks tauta, jeigu išliks kalba ir tauta, kartu išliks ir valstybė“, – pabrėžė V. Kochanskytė.

Virginija Kochanskytė / G. Sass nuotr.

Demonstravo aukštą lygį

Konkurse dalyvavo ne tik meno studijų krypties studentai, savo itin ryškius sugebėjimus rodė ir kitų specialybių studentai.

Kita renginio organizatorė teatrologė Jūratė Grigaitienė patikino, kad salėje žiūrovai skirtumo tarp teatralų ir kitų specialybių studentų pasirodymų galėjo ir nepajusti.

„Gal šiek tiek teatralai ir rodė daugiau profesionalumo, tačiau žiūrovai, kurie nėra įgudę profesionalaus meno ekspertai, veikiausiai net nepastebėjo skirtumo, kadangi visi skaitovai pademonstravo iš tiesų aukštą lygį“, – kalbėjo teatrologė.

Laimėtojams – prizai

Vertinimo komisijos sprendimu, šešiems įtaigiausiai pasirodžiusiems skaitovams (keturiems meno studijų studentams ir dviem kitų specialybių studentams) įteikti laureatų diplomai ir rėmėjų piniginiai prizai.

Jeigu išliks mūsų kalba – išliks tauta, jeigu išliks kalba ir tauta, kartu išliks ir valstybė.

Pirmąją vietą ir didįjį prizą iškovojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakulteto studentė Viktorija Šeputytė, jai atiteko „Akropolio“ 100 eurų vertės dovanų čekis ir E. Malinausko paveikslo reprodukcija.

100 eurų vertės „Akropolio“ dovanų čekius gavo dar keli laureatai – LMTA studentai Emilijus Pocius ir Agnė Šakalytė bei KU studentė Evelina Dargytė.

Nemeninių specialybių studentams taip pat buvo įteikti prizai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas Domantas Ulys iškovojo didijį prizą, dalyvė Amelija Benderavičiūtė apdovanota dovanų čekiu.

Pagrindiniu konkurso rėmėju tapo KU Ateities paramos fondas, kurio pirmininkas – Vytautas Adomaitis, o renginį globojo KU rektorius Artūras Razbadauskas.

V. Kochanskytė neslėpė, kad iš karto po konkurso diskusijų metu gimė kita data meninio skaitymo konkurso tęsiniui.

„Suplanavome kitų metų konkursą ir įvardinome datą – kitų metų lapkričio 21-ąją, tai – genialaus mūsų režisieriaus Eimanto Nekrošiaus gimimo diena“, – pabrėžė aktorė.

„Naujasis laimėjimas ir tarptautinis pripažinimas universitetui labai svarbus. KU mokslinė veikla tiesiogiai susijusi su BUP tikslais: Baltijos jūros regiono darnus vystymasis, švietimo ir mokslinių tyrimų skatinimas“, – teigė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Pranešama, kad nacionaliniam BUP centrui Lietuvoje vadovaus KU Socialinės geografijos ir turizmo katedros vedėjas dr. Eduardas Spiriajevas, pavaduotojos pareigas užims KU Ekonomikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Labanauskaitė, už komunikaciją ir administravimą bus atsakinga A. Timonina-Mickevičienė. 

Prieš tai BUP koordinavimu Lietuvoje rūpinosi Kauno technologijos universitetas.

Daugiau nei 150 metų skaičiuojantis 25 km ilgio Vilhelmo kanalas tęsiasi nuo Minijos upės iki Kuršių marių Malkų įlankos, esančios Klaipėdos sąsiauryje. Vilhelmo kanalas buvo iškastas 1863–1873 m. siekiant plukdyti medinius sielius kanalu, o ne mariomis, taip apsidraudžiant nuo nuostolių ir pavojingų audrų, dažnai šaltuoju metų laiku siaučiančių Kuršių mariose.

Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje kanalo vanduo pradėtas naudoti geriamojo vandens tiekimui. Kol vanduo iš Vilhelmo kanalo pasiekia vartotojus, jis yra kruopščiai išfiltruojamas ir atitinka požeminio vandens kokybę. Tačiau kanalas dėl įvairių veiksnių yra itin pažeidžiamas.

„Aplink kanalą gausu ne tik miškų, pelkių, bet ir žemės ūkio bei pramonės veiklos. Taip pat jį gali paveikti iš gyvenviečių tekantys ir kanalą pasiekiantys paviršiniai vandenys, kurie gali būti užteršti buitinėmis nuotekomis. Dėl šių rizikų kanalo vandens būklė reikalauja nuolatinio dėmesio, tyrimų, stebėsenos ir apsaugos priemonių. Juk kanalas svarbus ne tik klaipėdiškiams, bet ir kanalo ekosistemoje gyvuojančioms augalų ir gyvūnų rūšims“, – sakė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto fizinių mokslų profesorė daktarė Inga Dailidienė.

Inga Dailidienė. Partnerio nuotr.

Vilhelmo kanalo tyrimą KU mokslininkai atliko įmonės „Philip Morris Lietuva“, valdančios fabriką Klaipėdoje, iniciatyva. Praėjusiais metais bendrovė gavo tarptautinį „Alliance for Water Stewardship“ (AWS) sertifikatą. AWS Standartas apėmė eilę su tvariu vandens naudojimu ir saugojimu susijusių priemonių. Tarp jų – papildomus aplinkinių vandens baseinų tyrimus, įskaitant šiemet atliktą Vilhelmo kanalo būklės studiją.

Didžiausia rizika – gyventojai

Tyrėjai įvertino, kad didžiausią riziką Vilhelmo kanalui sudaro Dituvos sodų bendrijos gyvenvietė, kurioje gyvena apie 55,6 proc. viso kanalo baseino gyventojų ir yra susikoncentravusi didžioji dalis ekonominių veiklų, naujų statybų, vykdomas žemės ūkis, plečiasi urbanizacija.

„Atsižvelgiant į paimtus paviršinių vandenų mėginius ir gautus laboratorinių tyrimų rezultatus, šalia esančių ir susietų su Vilhelmo kanalu Dituvos sodų bendrijos drenažinių kanalų paviršiniai vandenys tam tikrose vietose yra užteršti fosforu ir turi mažą deguonies kiekį, kas rodo didesnę taršą ir galimybę neigiamai paveikti vandens ekosistemą“, – sakė prof. dr. I. Dailidienė.

Klimato kaita didina potvynio riziką

Taip pat kanalui didelę riziką kelia klimato kaita, šiltėjanti temperatūra ir kylantis vandens lygis Kuršių mariose. Pastarasis didina potvynių riziką kanalo baseine, įspėja mokslininkai. Karaliaus Vilhelmo kanalas driekiasi per žemumas, kuriose vyrauja pelkėtos teritorijos, ypač ties Minijos upės žemupiu. Kanalas yra maždaug 0,5–1 metro virš jūros lygio, o jo krantai yra gana žemi, todėl regionas yra jautrus potvyniams. Klimato kaita, kylantis Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens lygis, dažnėjančios liūtys ir stipresni vakarinių krypčių vėjai gali sukelti didesnius potvynius nei įprastai. Potvynių rizikos vertinimo pagrindinis kriterijus yra kokie plotai galimai gali būti užlieti esant ekstremalioms hidrometeorologinėms sąlygoms.

„Didelės tikimybės potvyniai gali užlieti iki 15 proc. teritorijos, vidutinės tikimybės – iki 21 proc., o rečiausi, bet pavojingiausi potvyniai – iki 43 proc. kanalo baseino. Šios rizikos rodo, kad būtina atnaujinti nusidėvėjusią kanalo polderių sistemą, sausinimo tinklus ir pylimus. Siekiant dar didesnės apsaugos, reikia statyti naujus pylimus, atsižvelgiant į klimato kaitą, vietovės reljefą ir mokslines studijas“, – teigė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto doktorantė Erika Vasiliauskienė.

Erika Vasiliauskienė. Partnerio nuotr.

Klaipėdos universiteto mokslininkai, atlikę papildomus Vilhelmo kanalo hidrologinius matavimus, pažymi, kad ties Lankupiais Vilhelmo kanalo vandens dalis paimama iš Minijos upės turėtų būti tikslinama prie įvairių hidrometorologinių sąlygų. Studijos metu matuotas vandens kiekis pratekantis upės vaga prie atitinkamų vandens lygių buvo didesnis nei manyta iki šiol. Atsižvelgiant į tai, svarbu sustiprinti ir padidinti Vilhelmo kanalo monitoringo (nuolatinės stebėsenos) stočių ir matavimų skaičių, taip pat patikslinti vandeningumo skaičiavimus po kanalo vagos atliekamų valymo ar gilinimo darbų bei didesnių potvynių.

Kanalui saugoti reikia bendrų pastangų

Tyrėjai teigia, kad siekiant tausoti ir išsaugoti kanalą, būtinas bendras tarpžinybinis derinimas ir sutarimas tarp įvairių institucijų. Nemažiau svarbi ir verslo bei gyventojų atsakomybė, teigia „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas Ugnius Dapkūnas.

„Kadangi Klaipėdoje yra daug pramonės įmonių, siekiant švarių vandens telkinių yra labai svarbu, kad ir verslas imtųsi kuo daugiau papildomų priemonių. Šiam tikslui pasiekti reikia atlikti vandens auditus ir įdiegti stebėjimo sistemas, kad verslas galėtų įsivertinti, kur suvartoja daug vandens bei kur yra galimi nuotėkiai. Taip pat reikia skatinti darbuotojus taikyti vandens taupymo praktikas bei edukuoti apie atsakingo vandens naudojimo svarbą“, – sakė ekspertas.

Verslai, siekdami vandens tausojimo, taip pat gali diegti vandens perdirbimo ir pakartotinio naudojimo sistemas. Pavyzdžiui, sukaupus lietaus vandenį, jį galima panaudoti kraštovaizdžio priežiūrai. Be to, būtina investuoti į vandenį efektyviai naudojančius įrenginius.

„Be abejo, svarbu įtraukti vandens valdymo tikslus ir uždavinius į įmonės tvarumo politiką, taip užtikrinant, kad vandens efektyvumas taptų pagrindiniu įmonės aplinkosauginio darbo aspektu. Verslui pravartu įvertinti ir tiekėjų bei partnerių vandens naudojimo ir atliekų tvarkymo praktikas. Jei tik įmanoma, įmonės turėtų permąstyti savo procesus, kurie padėtų sumažinti vandens suvartojimą, investuoti į vandens tausojimą skatinančias inovacijas“, – pažymėjo U. Dapkūnas.

Ugnius Dapkūnas. Partnerio nuotr.

Ką gali daryti gyventojai, kad vanduo būtų labiau tausojamas ir švaresnis

Prie Vilhelmo kanalo ir kitų vandens telkinių tausojimo gali prisidėti ir gyventojai. Svarbu, kad jie ne tik atsakingai vartotų vandenį, bet ir atitinkamai elgtųsi su nuotekomis. Tokiu būdu vanduo, patenkantis atgal į gamtą bus švaresnis, pažymi U. Dapkūnas.

„Norintiems vartoti mažiau vandens, patariama sekti, kiek ir kur jo suvartojama, patikrinti, ar turimi prietaisai, pavyzdžiui, vandens nuleidimo bakeliai, veikia tinkamai ir nesukelia vandens nuostolių. Gyventojai, pagal numatytą periodiškumą, privalo atlikti savo valymo įrenginių priežiūrą ir jokiais būdais neleisti nuotekų į aplinką.

Remiantis kitų šalių, kuriose dėl augančio vartojimo ir klimato kaitos mažėja geriamojo vandens, patirtimi, sutaupyti galima ir renkantis maudynes ne vandens pilnoje vonioje, o po dušu, įrengiant vandenį tausojančius čiaupus, užsukant vandenį valantis dantis, pilnai užpildant skalbykles bei indaploves ir renkantis jose esančius „Eco“ plovimo režimus“, – teigė ekspertas.  

Prisidėti prie mažesnio nuotekų išleidžiamų į gamtą užterštumo galima nemetant į klozetą bei kriauklę neleistinų medžiagų. Tarp tokių medžiagų – aliejus, riebalai, riebūs padažai, kavos tirščiai, kramtoma guma, balikliai, higieninės priemonės, plaukai, popieriniai rankšluosčiai ir kitos. Taip pat reikėtų rinktis ekologišką buitinę chemiją, kosmetiką, vengti plastiko ir sintetinių medžiagų, kurios gali suirti į mikroplastiką ir su nuotekomis patekti į gamtą.

J. M. Ogier yra žymus Prancūzijos akademikas kompiuterių mokslo, dirbtinio intelekto srityje. Jis yra parašęs daugiau nei 200 publikacijų, aktyviai dalyvauja įvairiuose Prancūzijos ir Europos tyrimų projektuose.

Anot universiteto, pabrėžtinas profesoriaus indėlis į modelių atpažinimo sritį ir vadovavimas akademinėms inovacijoms tiek Prancūzijos, tiek tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Nuo 2016 metų profesorius yra Prancūzijoje esančio La Rošelio universiteto prezidentas.

B. Buszewskis yra žymus Lenkijos chemikas. Daugiau nei 40 metų trunkanti jo karjera pasižymi reikšmingu indėliu į chemiją, aplinkos mokslus ir biomedicinos tyrimus.

Profesorius yra paskelbęs daugiau nei 600 publikacijų prestižiniuose mokslo žurnaluose. Jis yra pažangių atskyrimo metodų pradininkas, ypač chromatografijos ir elektromigracijos kūrimo srityje.

Pasak universiteto, jo tarpdisciplininis darbas turėjo įtakos greitų mikrobiologinių tyrimo metodų ir bioanalizės įrankių sukūrimui.

Regalijos mokslininkams bus suteiktos KU Senato posėdyje. Prieš ceremoniją vyks viešos profesorių paskaitos.

Priimtina ir sava kūryba

Renginio organizatoriai tikisi, kad tai bus dar viena galimybė Lietuvos studentams kūrybiškai atsiskleisti, pabendrauti tarpusavyje, o žiūrovams – pasidžiaugti jaunųjų talentų meninio žodžio grožiu ir jėga.

Šventė vyks Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Baltojoje menėje (S. Nėries g. 5).

Renginio globėjas – KU rektorius Artūras Razbadauskas, konkursą remia universiteto Ateities paramos fondas.

Studentai turės pasirodyti individualiai, kiekvienas skaitovas galės skaityti du pasirinktus kūrinius.

Vieno skaitomo kūrinio trukmė – ne ilgiau kaip 8 minutės, jeigu skaitomi du kūriniai – ne ilgiau kaip 10 minučių.

Studentai pasirinktinai galės skaityti lietuvių kalba poeziją, prozą, humoristinius kūrinius.

Organizatorių teigimu, konkurso dalyviai galės skaityti ir savą kūrybą.

Kūriniai turės būti skaitomi atmintinai.

Jeigu bus skaitomas vienas kūrinys, jis turi būti lietuvių autoriaus.

Komisija vertins skaitovų tartį, kirčiavimą, kalbos raiškumą, kūrinio interpretaciją, meninį kūrinio perteikimą, įtaigumą, patrauklumą, temos aktualumą, gilumą, sąsajas su nūdiena.

„Pradžioje buvo Žodis“

Viena renginio organizatorių, aktorė ir skaitovė, KU dėstytoja Virginija Kochanskytė įsitikinusi, kad tokie konkursai šiuo metu labai svarbūs.

„Pradžioje buvo Žodis. Ir Žodis buvo pas Dievą. Tai ne šiaip frazės. Jos turi gilią prasmę. Juk tu per žodį neši žinią kitam. Žodis gali nužudyti, žodis gali prikelti gyvenimui. Iš senolių lobynų, iš Biblijos raštų mums atsklinda išmintis būtent per žodį. Visais laikais bendravimas, dialogas žmonėms buvo svarbus. Mintis, jausmus, lūkesčius, troškimus mes įvardijame žodžiais. Meilės jausmą, žinoma, galima išreikšti prisilietimu, apsikabinimu, šypsena, bet esminius dalykus mes atspindime žodžiais“, – teigė V. Kochanskytė.

Anot aktorės ir skaitovės, viešo kalbėjimo ir bendravimo aktualumas šiandien ypač svarbus, kai technologijos tiesiog užvaldė augančią kartą, nes jaunuoliai, netgi sėdėdami greta vienas kito, tarpusavyje bendrauja telefono žinutėmis, rašydami simbolius ir trumpinius, ir tai esą yra liūdna realybė.

Tokių žmonių yra ir svarbu juos palaikyti, o kitus būtina skatinti skaityti ir dalytis savo potyriais.

„Tad palaikyti jaunus žmones, paakinti juos skaityti, paskatinti tuos, kuriems svarbi saviraiška, šiandien yra būtina. Turime padėti jiems išreikšti save ir kartu padėti jiems išsakyti kažką apie pasaulį, apie žmogaus gyvenimą, apie savo svajones. Tokių žmonių yra ir svarbu juos palaikyti, o kitus būtina skatinti skaityti ir dalytis savo potyriais, kuriuos jie tikrai atras literatūroje“, – kalbėjo V. Kochanskytė.

Aktorė atkreipė dėmesį, kad literatūra mums labai dažnai ir įvardija, kas glūdi mūsų mintyse, ką mes nujaučiame, ką mūsų intuicija ir pasąmonė mums sufleruoja.

O su literatūra esą mes galime ir kitam perduoti mums labai svarbius dalykus.

Anot V. Kochanskytės, yra kūrybingų studentų, norinčių save išreikšti ir perteikti žinutę klausytojui.

Virginija Kochanskytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Laureatams – ir piniginės premijos

Dar viena renginio organizatorių, teatrologė Jūratė Grigaitienė pabrėžė, jog šis studentų skaitovų konkursas Klaipėdoje rengiamas pirmąkart.

„Skaityti tekstus reikės mintinai, kaip visuose konkursuose, o ne iš lapo. Sudėtinga, bet išmokstama. Žinoma, žmogus turi turėti kažkokius pradmenis, bent dramos būrelį turėtų būti lankęs. Pas mus Klaipėdoje yra režisierė Audra Lenkauskienė, kuri dirba su moksleiviais, ir nemažai jų yra paruošusi skaitovų konkursams“, – teigė J. Grigaitienė.

Anot jos, tokie skaitovų konkursai labai reikalingi akademinėse bendruomenėse.

„Ypač dabar, kai įvairiausiose konferencijose kalbama jau ne lietuviškai, bet angliškai. Tad tas lietuviškas žodis, sklindantis iš jauno žmogaus lūpų, yra labai vertingas ir svarbus. Iš mūsų fakulteto tikrai bus keletas skaitovų, nes jie studijuoja lietuvių filologiją ir teatrologiją“, – kalbėjo J. Grigaitienė.

Vertinimo komisijos sprendimu šešiems įtaigiausiai pasirodžiusiems skaitovams (trims meno studijų studentams ir trims kitų specialybių studentams) bus įteikti laureatų diplomai ir rėmėjų piniginiai prizai.

Dviem įtaigiausiai pasirodžiusiems skaitovams (vienam meno studijų studentui ir vienam kitų specialybių studentui) dalyvių ir žiūrovų sprendimu bus įteikti laureatų diplomai ir rėmėjų piniginiai prizai.

Taip pat dviem įtaigiausiai pasirodžiusiems skaitovams (vienam meno studijų studentui ir vienam kitų specialybių studentui) vertinimo komisijos sprendimu bus įteikti pagrindiniai didieji prizai.

Visi norintys dalyvauti konkurse iki spalio 17 d. turi užsiregistruoti, atsiųsdami užpildytą dalyvio anketą su prisegtu skaitomo kūrinio (kūrinių) tekstu e. paštu ku.skaitovusvente@gmail.com.

Tradicijų tąsa – Klaipėdoje

„Dailiojo skaitymo tradicija yra labai stipri bendrojo lavinimo mokyklose. Paskui su tuo susidūriau ir studijuodama aukštojoje. Šiaulių universitete, kai ten buvo Aktorinio meistriškumo teatrinis fakultetas, būtent jie inicijavo pirmąjį respublikinį studentų meninio skaitymo konkursą. Jame dalyvaudavo visų aukštųjų mokyklų tiek meninių specialybių, tiek ir kitų specialybių studentai, įskaitant būsimuosius policininkus ir kariūnus ar studijuojančius žemės ūkio specialybes“, – pasakojo V. Kochanskytė.

Konkursas tuomet buvo pavadintas aktoriaus ir skaitovo Laimono Noreikos (1926–2007) vardu, kuriam literatūriniai skaitymai buvo nepaprastai svarbūs.

Vėliau, kai Šiaulių universitetas tapo Vilniaus universiteto dalimi, meninio studentų skaitymo konkurso estafetę perėmė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (dabar VILNIUS TECH).

„Dabar meninio skaitymo konkursas atkeliauja į Klaipėdos universitetą. Konkursantai jau registruojasi. Mes labai džiaugiamės, kad į renginį rinksis jauni žmonės, kuriems yra svarbi literatūra, kuri juos augina, brandina išreikšti save ir ugdo siekį kažką gero, gražaus, įdomaus ir gero pasakyti ir kitiems“, – teigė V. Kochanskytė.

Kol vertinimo komisija darbuosis, vyks konkurso rezultatų svarstymas, planuojama surengti studentų teatrų kamerinius pasirodymus.

„Labai džiaugiamės, kad partneriais sutiko būti ir prie mūsų jungiasi Klaipėdos dramos teatras. Teatro vadovas pažadėjo po konkurso vakare visus dalyvius, jų dėstytojus, režisierius pakviesti pažiūrėti tą vakarą vyksiantį spektaklį. Aišku, džiaugiamės, kad prie šventės prisijungė ir Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro ansamblis „Ralio“ (vadovė Rima Spalinskienė) su savo skrabalininkais, nes norime, kad visa renginio nuotaika būtų lietuviška. Tikimės, kad susikurs labai graži tradicija, trauksianti atvažiuoti jaunimą iš visos Lietuvos į miestą prie jūros“, – kalbėjo V. Kochanskytė.

Parodoje eksponuojami 24 paveikslai, kuriuose nesunkiai galima atpažinti Klaipėdos vaizdus.

Vaizdai tapyti ir ant šilko, ir akrilu ant drobės, ir ant medžio plokščių, yra ir mišria technika pieštų piešinių.

„Klaipėda turi išskirtinį savo veidą, pirmiausia tai yra uostamiestis, todėl jau savaime Klaipėda kitokia nei kiti miestai. Juolab čia labai ryškus vokiškas stilius senuose pastatuose Dangės krantinėje ir pačiame senamiestyje. Nutapiau ir pakeltą Biržos tiltą, ir pro jį praplaukiantį „Meridianą“, ir centrinį paštą įamžinau“, – vardijo dailininkas.

V. Vaitkevičius, žinomas daugelyje pasaulio šalių, tapo jau 40 metų.

Gimęs ir augęs Kaune, dirba Vilniuje ir labai daug keliauja.

Apsigyvenęs kokiame nors jam patikusiame mieste, piešia jo architektūrą, surengia parodas ir važiuoja kitur.

G. Sass nuotr.

Pabaigęs Vilniaus dailės akademiją, išvyko į Vokietiją, po to – į Japoniją. Planavo mėnesiui, užsiliko dvejus metus.

Keli jo ten nutapyti darbai pateko net pas Japonijos imperatorių.

Paskui leidosi į Londoną, Niujorką, Vatikaną, Vieną, Veneciją, Dubajų. Ten irgi po kelerius metus gyveno ir tapė.

Pasaulyje per šimtą didelių parodų surengęs autorius prasitarė, kad jo paveikslas su Niujorko vaizdu yra dovanotas aktoriui Sylvesteriui Stallone’i, keli jo paveikslai yra ir karalienės Elžbietos II rūmuose.

Šiuo metu V. Vaitkevičius baigia savo kūrinių ciklo „Lietuva“ antrąją dalį, liko dar Kretingos ir Mažeikių motyvai.

Vakarų Lietuvos miestų etiudų kopijos, tarp jų ir Klaipėdos vaizdai, suguls į antrąjį solidų albumą.

Pirmajame albume sutilpo 120 Lietuvos miestų ir miestelių vaizdų.

Klaipėdos motyvais V. Vaitkevičiaus tapytų paveikslų kolekcija galima pasigrožėti iki spalio pradžios „Studlende“, Aula Magna korpuse (Herkaus Manto g. 90–2, II aukšto fojė).

Skaičius – rekordinis

Klaipėdos universitetas (KU) šiais metais jau priėmė apie 1,2 tūkst., tačiau šis skaičius keisis, nes sutarčių pasirašymai dar vyksta.

Galutiniai priėmimo skaičiai paaiškės spalį. Kaip teigė KU studijų prorektorė Aida Norvilienė, įstojusiųjų skaičiai iš tikrųjų nustebino, kadangi pernai įstojusiųjų buvo tik 820.

„Labai džiaugiamės, kad šiemet į studentų būrį įsilies itin daug pirmakursių, jų bus net apie 40 proc. daugiau nei pernai. Džiugu ne tik dėl to, bet ir dėl gerokai didesnio valstybės finansuojamų vietų skaičiaus. 2023 m. bakalauro studijų programų studentai gavo 186 valstybės finansuojamas vietas, o šiais studijų metais jų bus net 244“, – pasakojo prorektorė.

Magistro studijų programų studentai gavo 186 valstybės finansuojamas vietas, pernai – 165.

Daugiausia įstojusiųjų – iš uostamiesčio, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, tačiau A. Norvilienė pabrėžė, jog nemažai studentų įstojo ir iš Vilniaus, Kauno, Palangos miestų, taip pat – iš Šiaulių, Mažeikių, Telšių, Plungės bei Šilutės rajonų.

Daugiausia – pedagogų

Daugiausia KU bakalauro pirmakursių rinkosi vaikystės pedagogikos ir psichologijos studijas.

Daugiausia įstojusiųjų – iš uostamiesčio, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono.

Daugiau susidomėjimo sulaukė Biologijos ir jūros biotechnologijos studijos bei naujos krypties studijos universitete – laisvalaikio sportas. Didžioji dalis magistrantų rinkosi slaugos studijas.

Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui Jurga Kučinskienė tikino, jog kolegiją jau pasirinko 800 studentų, tačiau tikimasi, kad jų bus daugiau.

Pasirinkimai stebino

Pirmojo kurso studentai Klaipėdos valstybinėje kolegijoje taip pat rinkosi pedagogikos studijas, populiariausios – ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos, pradinio ugdymo pedagogikos.

„Nauja Akušerijos studijų programa taip pat sulaukė susidomėjimo“, – sakė J. Kučinskienė.

Socialinių mokslų kolegijos (SMK) uostamiesčio padalinyje šiais metais studijuoti pradės beveik 200 pirmakursių.

Kaip teigė SMK studijų skyriaus vadovė Agnė Ekinci, populiariausios studijų kryptys išliko tos pačios – sveikatos mokslų bei verslo ir rinkodaros.

„Sulaukėme didesnio susidomėjimo ir menų studijų kryptimi. Populiarūs stojančiųjų pasirinkimai buvo videokūrybos ir medijų bei dizaino studijų programos“, – sakė A. Ekinci.