Rodikliai – be pasididžiavimo

Europos statistikos tarnybos („Eurostat“) paskelbtais duomenimis, Klaipėdos uostas pernai buvo pats prasčiausias uostas Šiaurės Europos dalyje ir antras nuo galo visoje Europoje.

Dešimties šių metų mėnesių statistika bylojo dar prastesnius rezultatus, tačiau gali susidaryti įspūdis, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai labiau rūpi įvaizdžio ir prabangos reikalai.

Direkcija skelbė, kad 2022 metais Klaipėdos uostas krovė 36,12 mln. tonų krovinių, kai 2021 m. buvo perkrauta 45,62 mln. tonų.

Praėjusių metų spalio duomenimis, uoste buvo perkrauta vos 27,09 mln. tonų krovinių.

O visų dvylikos mėnesių statistika byloja, kad Klaipėdos uostui nepavyko pakilti iš Europos uostų reitingų lentelės apačios.

2023 metais uoste krauta beveik 33 mln. tonų, tai yra 9 proc. mažiau nei 2022-aisiais.

Pati direkcija pernai gyrėsi tik augančiais konteinerių krovos rezultatais –  buvo perkrauta 1,027 mln. konteinerių.

Visi kiti rodikliai, skaičiuojant tris praėjusių metų ketvirčius, rodė visišką Klaipėdos uosto pasiekimų dugną.

Uosto direkcija, pateikdama veiklos rezultatus už tris praėjusių metų ketvirčius, pripažino, kad krova mažėjo visose krovinių grupėse.

Uoste apsilankė mažiau laivų nei 2022 m., bet direkcija džiūgauja, kad dešimčia procentų atvyko daugiau keleivių nei užpernai, o štai kruiziniais laivais atplaukė net 58 keleiviais daugiau.

Skaičiai bylojo ir apie smukusias pajamas – 2023 m. per tris ketvirčius pajamos smuko 3,8 proc. ir sudarė 43,8 mln. eurų. Uosto pajamos, lyginant trejų metų tuos pačius laikotarpius, stabiliai smunka.

2023 m. per tris ketvirčius uosto direkcijos pelnas prieš apmokestinimą sudarė 21,6 mln. eurų, t. y. 1,1 mln. eurų mažiau nei užpernai.

Uosto direkcija skelbė, kad pernai investicijos siekė 100 mln. eurų, įgyvendinti reikšmingi uosto gilinimo, krantinių rekonstrukcijos projektai.

Atlyginimas vis didėjo

Uosto direkcijos generaliniam direktoriui Algiui Latakui 2022 metais mokama 6 511 eurų pastovioji atlyginimo dalis ir priedas už pasiektus rezultatus – dar 3 255 eurai. Tai yra 9 766 eurai kiekvieną mėnesį.

Uosto rodikliai vis prastėjo, bet A. Latako alga tik kilo.

Direkcija skelbė, kad 2023 metais antrąjį ketvirtį jau buvo mokama 10 141 eurų alga (pastovioji dalis – 7 556 ir priedas už pasiektus rezultatus – 2 585 eurai).

Tačiau ir tiek buvo mažoka. Tad nuo praėjusių metų trečiojo ketvirčio generaliniam direktoriui mokama 10,5 tūkst. eurų alga.

A. Latakas dar gali tikėtis sulaukti ir metinės premijos.

Iš „Klaipėdai“ siųsto A. Latako atsakymo į klausimus galima spėti, kad uosto direkcijos vadovas jaučiasi vertas prezidentinės algos.

„Nepaisant to, kad dėl geopolitinės situacijos uosto krova mažėjo, išlaikytas aukštas Uosto direkcijos pelningumas. Taip pat, lyginant su konkuruojančiais Baltijos šalių uostais, Klaipėdos uosto krovos kritimas yra mažesnis (palyginimui – 2023 metais Rygos uosto krova mažėja apie 20 proc., Talino – 30 proc.). 2023 m. įgyvendinti Uosto direkcijos projektai įrodo, kad įmonė ir toliau geba vykdyti suplanuotas investicijas bei kitas įstatymo pavestas funkcijas, neprašydama subsidijų iš valstybės biudžeto“, – atsakyme teigė A. Latakas.

Sumos: 2022 metų finansinėje ataskaitoje direkcija skelbė, kad uosto vadovybės algoms išmokėta 627 tūkst. eurų. Kyla klausimas – kokios sumos šiemet reikės vadovų algų priedams? Vytauto Liaudanskio nuotr.

Lūkesčius atitiko?

Direkcijoje dirba trys direktoriai, kuriems nuo 2023 m. trečiojo ketvirčio mokamas 9 450 eurų atlyginimas. Iki tol buvo mokami 8 788 eurai (5 859 eurų pastovioji algos dalis ir 2 929 eurų priedas už pasiektus rezultatus).

Kodėl buvo mokami priedai, jei bendrovės veiklos rezultatai prastėjo? A. Latakas paaiškino, kad direktoriams mokėta tokių pareigų verta alga.

„Vadovaujantis Klaipėdos uosto direkcijos įstatais, sprendimą dėl bendrovės direktorių darbo užmokesčio priima stebėtojų taryba, remdamasi Vyriausybės patvirtintais principais ir atlygio rėžiais. Nustatant darbo užmokestį atsižvelgiama į pareigybei keliamus reikalavimus, atsakomybę bei lygiavertėms pareigybėms Lietuvoje mokamą darbo užmokestį. Sprendimai dėl atlygio dydžio ir priedų mokėjimo priimami atsižvelgiant į bendrovei ir direktoriams keliamus tikslus ir vertinant, ar veiklos rezultatai atitinka akcininko lūkesčius. Formuojant tikslus atsižvelgiama ne tik į uosto krovos rezultatus, bet ir kitus Uosto direkcijos veiklos rodiklius, numatytus Uosto direkcijos strateginiame plane“, – paaiškino A. Latakas.

Rezultatai – antroje vietoje?

Buvęs Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, paklaustas, kiek gaudavo algos 2009 m. pradėjęs vadovauti direkcijai per buvusią pasaulinės ekonomikos krizę, nustebino skaičiais.

„Skaičiuojant eurais, mano alga buvo apie 2,5 tūkst. į rankas. Didžiausia, su visais priedais alga, kurią esu gavęs šiose pareigose, siekė 2,7 tūkst. eurų“, – prisiminė E. Gentvilas.

Tačiau 2009 metais, vis smunkant uosto rodikliams, alga generaliniam direktoriui nebuvo didinama.

„O priedą, kuris mokamas už gerus rezultatus, gavau tik dalį metų, kol ėjau šias pareigas“, – patikino E. Gentvilas.

Išgirdęs, kiek algos gauna dabartinis Uosto direkcijos vadovas, E. Gentvilas nusistebėjo.

„Taip, didesnė nei prezidento. Bet man nerūpi. Aš atėjau dirbti per pačią krizę ir reikėjo daug pastangų, kad uosto rodikliai pakiltų“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Paklaustas apie valstybės valdomas įmones, kurios dabar tapo akcinėmis bendrovėmis, E. Gentvilas turėjo savų pastabų tokiam virsmui.

„Valstybės valdomos įmonės šiuo požiūriu pradeda nukonkuruoti privatų sektorių. Nes kriterijai, kuriais apmokami ten sėdintys vadovai, jau seniai sukonstruoti taip, kad tik jie ten uždirbtų. Uždirbti tai uždirba, bet ar visada sėkmingai dirba? Aš turėčiau didelio skepticizmo“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Kuriant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akcinę bendrovę, buvo akcentuota, kad tokio sprendimo esminis tikslas – bendrovė turi nešti valstybei pelną.

„Maksimalų pelną. Bet vykstant tokiems pokyčiams, dažniausiai pasinaudojama tuo, kad būtų didinami atlyginimai. Kriterijai sukonstruojami taip, kad būtų labai gera darbo vieta, gerai apmokama, o rezultatai štai jau yra antroje vietoje“, – pastebėjo E. Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Per krizę krovė daugiau

Seimo narys E. Gentvilas pastebėjo, kad valstybinių įmonių virsmas akcinėmis bendrovėmis kol kas stulbinamų rodiklių neparodė.

„Kuo didesnės algos „Lietuvos geležinkelių“ vadovams, tuo dažniau traukiniai genda. Kuo didesnės algos valstybinėse energetikos įmonėse, tuo dažniau energetikai turi konfliktų su gyventojais, nes aptarnavimo kokybė prastėja ir prastėja. Galėčiau daugybę tokių pavyzdžių išvardinti“, – patikino E. Gentvilas.

2009 m., kai Uosto direkcijai vadovavo E. Gentvilas, krova uoste buvo smarkiai kritusi.

Per krizę krovėme daugiau krovinių nei dabar. Tačiau mano atlyginimas buvo 2,5 tūkst. eurų. Tai viską pasako.

„Bet 2010 m. perkopėme 30 mln. tonų krovinių ribą. 2011 m. krovėme 36,6 mln. tonų krovinių. 2023 metais uosto krova gal ir bus 33 mln. tonų. Sprendžiu iš dešimties mėnesių uosto pateiktos statistikos. Per krizę krovėme daugiau krovinių nei dabar. Tačiau mano atlyginimas buvo 2,5 tūkst. eurų. Tai viską pasako“, – dar praėjusių metų pabaigoje prognozavo E. Gentvilas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tinklalapyje galima rasti tikslesnius uosto krovos duomenis tuo laikotarpiu, apie kurį kalbėjo E. Gentvilas.

„Pagal krovinių apyvartą Baltijos šalių uostuose, Klaipėdos uostas 2011 m. vėl susigrąžino lyderio pozicijas ir susumavus metinius rezultatus aplenkė Rygos, Ventspilio bei jungtinį Talino uostą (Mūga (Muuga), Paldiskis, „Old City“, Sarema (Saaremaa), Paljasare (Paljassaare). Klaipėdos uosto atotrūkis nuo Jungtinio Talino uosto 2011 m. sausio–gruodžio mėn. siekė 123,7 tūkst. t. Bendra Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo krova 2011 metų sausio–gruodžio mėn. sudarė 45,5 mln. t ir viršijo jungtinio Talino uosto krovą net 8,8 mln. t.“, – skelbė Uosto direkcijos statistika.

Atlygis – už tikslus

Po iškalbingų E. Gentvilo pateiktų skaičių, kyla klausimas, kas atsitiko valstybėje, kad už prastesnius rezultatus nusipelnoma triskart didesnės algos?

Dienraštis „Klaipėda“ A. Latako klausė – kodėl 2023 metais buvo mokami priedai, jei rezultatai šiais metais akivaizdžiai prastėjo?

„Uosto direkcijos finansiniai rezultatai yra labai svarbūs, tačiau nė kiek ne mažiau svarbios yra Uosto direkcijai pavestos funkcijos, kurios išvardintos Uosto įstatymo 11 straipsnyje. Vertinant įmonės veiklos sėkmingumą, visų pirma atsižvelgiama į įstatymo numatytų funkcijų įgyvendinimą, taip pat veiklos ir rezultatų atitiktį akcininko lūkesčiams ir iškeltų tikslų pasiekimą. Priimant sprendimą dėl kintamos algos dalies išmokėjimo yra vertinama, kaip sekėsi pasiekti iškeltus tikslus. Kintama atlygio dalis, kuri buvo nustatyta metų pradžioje, buvo mokama, nes iškelti tikslai buvo pasiekti“, – taip į klausimą atsakė A. Latakas.

Laukia premijų

Uosto direkcijos vadovas A. Latakas paaiškino, kad sprendimai dėl metinių premijų mokėjimo direktoriams ir generaliniam direktoriui bus priimti 2024 metų gegužės mėnesį.

„Kai bus aiškūs galutiniai Uosto direkcijos veiklos rezultatai ir įvertintas rezultatų atitikimas iškeltiems metiniams tikslams“, – tikino direkcijos vadovas.

2022 metų finansinėje ataskaitoje direkcija skelbė, kad uosto vadovybės algoms išmokėta 627 tūkst. eurų.

Kokios sumos reikės už visus 2023 metus?

„Faktiškai išmokėtas darbo užmokestis bus fiksuotas pasibaigus metams. Reikšmingų pokyčių, lyginant su 2022 m., nebus, nes darbo užmokestis vadovybei nuo 2023 m. II ketv. padidėjo nedaug“, – teigė Uosto direkcija.

Kylant uosto vadovų darbo užmokesčiui, kilo klausimas, ar didinamos ir kitų darbuotojų algos?

„Pagal įmonėje galiojančią kolektyvinę sutartį, visiems darbuotojams darbo užmokestis yra peržiūrimas vieną kartą per metus. Uosto direkcijos darbo apmokėjimo sistema paremta gerąja tarptautine praktika – siekiant pritraukti ir išlaikyti Uosto direkcijos veiklai reikalingus specialistus, kiekvienos pareigybės darbuotojui mokamas atlygis yra lyginamas su rinkos duomenimis“, – atsakė A. Latakas.

Paaiškėjo, kad 2023 metais direkcijos darbuotojams darbo užmokestis didėjo vidutiniškai 15 proc.

„Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į ženkliai pasikeitusį rinkos atlygių vidurkį, spartų vidutinio atlyginimo augimą Lietuvoje pastaraisiais metais“, – aiškino A. Latakas.

Vadovas teigė, kad direkcija savo darbuotojams moka rinkoje mokamą darbo užmokestį, kaip ir už savo veiklai reikalingas medžiagas, prekes bei paslaugas moka rinkos kainą.

Pasiteiravus, kokia dalimi darbo užmokesčio didinimas ir išmokų bei premijų skyrimas sumažins akcinės bendrovės pelną ir dividendus valstybei, A. Latakas atsakė, kad subsidijų iš valstybės įmonė neprašė.

„Sąnaudos mažina bet kurios įmonės pelną, tačiau be įmonės veiklai reikalingų darbuotojų, prekių ir paslaugų nebūtų galimybės uždirbti pajamų ir pelno. Nepaisant dėl geopolitinių aplinkybių sumažėjusios krovos ir pajamų, įmonės veikla išlieka pelninga, buvo mokami ir 2024 metais planuojami mokėti dividendai, įmonei nereikalingos subsidijos iš valstybės biudžeto veiklai tęsti. Akcininkas, formuodamas lūkesčius, įvertina reikšmingas aplinkybes, lemiančias įmonės veiklos rezultatus“, – tikino direkcijos vadovas.

Kalėdoms – 30 tūkstančių

Kalėdiniam vakarėliui Uosto direkcija ir šiais metais numatė solidžią sumą, nors įmonės rezultatai ir pernai, ir šiemet vis prastesni dėl krentančių krovos rodiklių.

Dienraštis „Klaipėda“ Uosto direkcijos vadovo Algio Latako teiravosi, kiek direkcija iš viso numačiusi skirti lėšų kalėdiniams renginiams ir dovanoms darbuotojams?

Klausta, kur vyks šventė, kokia jos sąmata? Kas bus šventės rengėjai?

Tačiau A. Latakas neatskleidė, kur už valstybinės įmonės linksminsis direkcijos darbuotojai.

Įspūdinga: už šį naują Klaipėdos uosto „prekės ženklą“ ir jo koncepciją su priklausiniais direkcija sumokėjo penkiaženklę sumą. KVJUD pranešimo spaudai nuotr.

Įvardinta tik bendrovės lėšų suma, kurią numatyta prapuotauti.

„Uosto direkcija kasmet organizuoja renginius darbuotojams. Šiemet Kalėdinio renginio organizavimu rūpinosi įmonės darbuotojas, pasitelkęs įvairius tiekėjus šventės turiniui išpildyti. Šventės biudžetas – 23,9 tūkst. eurų“, – patikino A. Latakas.

Panašu, kad iš šventės direkcijos darbuotojai tuščiomis negrįš.

Kiekvienas šventės dalyvis turėtų sulaukti ir 30 eurų vertės dovanų rinkinio.

2022 m. gruodžio 31 d. įmonėje dirbo 226 darbuotojai (neįskaitant išėjusiųjų nėštumo ir gimdymo atostogų).

Vadinasi, dovanoms direkcija išleis dar 6 780 eurų.

Iš viso iš valstybės valdomos įmonės lėšų vien kalėdiniams malonumams bus išleista 30 680 eurų.

Dėl 5 eurų – sutartis

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skelbiamų viešųjų pirkimų skiltyse yra apstu įvairių sutarčių su maitinimo įstaigomis.

Direkcijos priėmimams renkamasi prabangios maitinimo įstaigos – „Skandalas“, viešbučio „Victoria“ ir burlaivio „Meridianas“ restoranas.

Tačiau viešųjų pirkimų suvestinėje išvydus penkių eurų vertės sutartį, kilo klausimų, kas ir ką valgė ar gėrė restorane, kad neišgalėjo susimokėti net menkos penkių eurų sąskaitos?

Direkcijos vadovas paaiškino, kad dėl automatizuotos sąskaitų suvedimo sistemos pasitaiko atvejų, kai sąskaitoje esančios sumos išskaidomos.

Suma: A. Latakas pripažino, kad per pusmetį reprezentacinėms išlaidoms ir kitiems su uosto rinkodara susijusiems reikalams išleido 161 tūkst. eurų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Taip nutinka dėl to, kad toje pačioje sąskaitoje paslaugos apmokestinamos skirtingais PVM tarifais – vienos sumos – 21, o kitos – 9 proc. PVM tarifu. Abiem atvejais sąskaitos apmokėtos už svečių maitinimą. Bendra restorano „Victoria“ sąskaita – 110, restorano „Skandalas“ – 58,3 euro“, – detalizavo A. Latakas.

Praėjusiais metais kalėdinių renginių metu Uosto direkcija viename Klaipėdos viešbutyje pravalgė 3 270 eurų.

Tiek buvo sumokėta už darbuotojų maitinimą renginio, skirto direkcijos kolektyvui, metu.

Pernai tame pačiame viešbutyje valgyta ir švęsta dvi dienas – gruodžio 9 d. ir 20 d.

Gruodžio 20-ąją vyko antras vakarėlis su maitinimu. Pasimaitinimas buvo skirtas direkcijos buvusių ilgamečių darbuotojų, išėjusių į pensiją, pagerbimui.

Sąskaitos būta taip pat solidžios – išleista 3 270 eurų.

Valgyti – į „Kukūdrą“

Gali net susidaryti įspūdis, kad nevalgę direkcijos darbuotojai negali nieko išmokti, nieko įsiminti ir nieko nudirbti.

Organizuojant direkcijos darbuotojų komercinių veiklų strategijos sesiją, prireikė 534 eurų maitinimo paslaugai.

Patiekalai tą kartą buvo ragauti liaudiškais valgiais garsėjančioje užeigoje „Kukūdra“, kuri yra Kretingalės miestelyje.

Vieno valgydinimo sesijos dalyviams buvo mažai. Kitą dieną tos pačios sesijos atstovams vėl reikėjo pavalgyti už direkcijos lėšas.

Už 408 eurus tąkart išalkusius direkcijos darbuotojus pamaitino Klaipėdoje Burių gatvėje įsikūrusi maitinimo įstaiga „Driopė“.

Tas pats restoranas maitinimo paslaugą pernai teikė dar vienam renginiui.

Direkcijos darbuotojams buvo organizuota šventė ir Klaipėdos botanikos sode.

Su darbu, tiesioginėmis pareigomis valstybės įmonėje ši pramoga botanikos sode veikiausiai niekaip nėra susijusi.

Tad kyla klausimas, kodėl iš valstybei priklausančios bendrovės sąskaitos reikia išleisti 2 820 eurų sumą? Ir vėl pavalgymui.

Sočiu valstybei priklausančios įmonės darbuotojų gyvenimu rūpinamasi nuolat.

Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje organizuojant direkcijos darbuotojams Drevernos dienos stovyklą, dalyvių maitinimui išleista 1 250 eurų. Maitinimo paslaugą teikė trys tiekėjai.

Pernai spalio 5–7 dienomis Kaune vykusių mokymų metu darbuotojų maitinimui išleista dar 2 639 eurai.

Gali net susidaryti įspūdis, kad nevalgę direkcijos darbuotojai negali nieko išmokti, nieko įsiminti ir nieko nudirbti.

Per pusmetį – 161 tūkst. eurų

Žvalgantis po įvairius delegacijų priėmimo, maitinimo, pramogų, reklamos ir ne pirmo būtinumo paslaugų pirkimus, kyla klausimas – kiek direkcija išleidžia pinigų tokio tipo reikalams?

A. Latakas atsakė, kad reprezentaciniams reikalams, šventėms ir reklamai per pusmetį išleista net 161 tūkst. eurų.

„Sumos, skiriamos Klaipėdos uosto rinkodarai, yra skelbiamos Uosto direkcijos finansinėse ataskaitose. Šiuo metu yra paskelbta ir viešai prieinama 2023 m. pirmojo pusmečio ataskaita – per šį laikotarpį rinkodaros sąnaudos sudarė 161 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina Klaipėdos uosto atstovavimas parodose užsienyje, renginiuose Lietuvoje, tarptautinių organizacijų, kuriose dalyvauja Uosto direkcija, narystės mokesčiai, reklaminių priemonių sukūrimo ir pagaminimo išlaidos, viešinimo išlaidos, delegacijų priėmimo reprezentacinės išlaidos ir kitos su uosto rinkodara susijusios sąnaudos“, – paaiškino direkcijos vadovas.

Galima suprasti, kad išlaidos pietums „Kukūdroje“ į šį sąrašą veikiausiai neįtraukiamos.

Tačiau A. Latakas patikino, kad su informacija apie visus išleistus tūkstančius eurų galima susipažinti viešai.

„Uosto direkcija visas perkamas prekes ar paslaugas, sutartis, sumas, juridinius ir fizinius asmenis, iš kurių perkama, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas, viešina centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Ši informacija yra vieša ir laisvai kiekvienam gyventojui prieinama viešųjų pirkimų portale“, – paaiškino A. Latakas.

Įvaizdį stiprino lenktynėse

Direkcija taip pat patikslino informaciją apie lėšas, skirtas veiklos viešinimui bei sumokėtas viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams.

„Per 2023 m. pirmąjį pusmetį šios išlaidos sudarė 17 375,66 euro. Su detalesne ataskaita galima susipažinti mūsų portalo skiltyje „Lėšos veiklai viešinti“, – nurodė A. Latakas.

Nuostabą kelia 3 630 eurų suma, kurią direkcija nusprendė išleisti Klaipėdos uosto reklamavimo paslaugai automobilių varžybų „Aurum 1006 km“ lenktynių metu, prie kelių į Palangą, Kretingą ir Klaipėdą sankirtos pastatant reklaminius stendus.

Klausiant, kokia uostui nauda iš tokios reklamos kampanijos, A. Latakas atsakė, kad taip buvo siekiama sustiprinti direkcijos įvaizdį.

„Uosto direkcija, siekdama stiprinti Klaipėdos uosto įvaizdį, reklamuoja jį įvairiuose renginiuose Klaipėdos regione ir Lietuvoje, kuriuose dalyvauja ar juos stebi Klaipėdos uosto klientai, partneriai ar kitos tikslinės auditorijos“, – į klausimą atsakė direkcijos vadovas.

Ženklas už įspūdingą sumą

Neseniai Uosto direkcija pristatė ir naują Klaipėdos uosto ženklą – stilizuotą, lakonišką „K“ raidės formos pavidalą.

Žiūrint į jį, net neįtartum, kad toks kūrinys vertas penkiaženklės sumos. Tačiau iš valstybinės įmonės sąskaitos buvo sumokėta 39 627,5 euro.

„Iki šiol Klaipėdos uostą atspindėjęs ženklas buvo sukurtas daugiau nei prieš trisdešimt metų, įkūrus Uosto direkciją. Per tą laiką iš esmės nebuvo keisti jo grafiniai elementai. Sukurti modernų, šiuolaikišką prekės ženklą yra įmonės iniciatyva. Naujo Klaipėdos uosto prekės ženklo pirkimas apėmė prekės ženklo koncepcijos, logotipo, stiliaus knygos sukūrimo, vaizdo klipo ir įvairių reklaminių priemonių sukūrimo paslaugas“, – pirkiniu džiaugėsi A. Latakas.

Uosto generalinis direktorius smulkiau paaiškino, kodėl į užsakymą įtraukta ir stiliaus knygos įsigijimo paslauga.

„Stiliaus knygos įprastai lydi kiekvieną prekės ženklą ir tokia praktika naudojama tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonėse. Stiliaus knyga – tai specialiai parengtas prekės ženklo naudojimo aprašymas, padedantis išlaikyti komunikacijos vientisumą, profesionalumą. Stiliaus knygoje aprašomas prekės ženklo pozicionavimas, apibrėžiama, kaip skirtingose priemonėse turi būti pateikiamas Klaipėdos uosto prekės ženklas, kaip turi atrodyti reklaminės priemonės, prezentacijos, leidiniai ir kita atributika“, – tikino bendrovės vadovas.

Kodėl Klaipėdos uostas yra įvardijamas kaip prekė, iki galo nepavyko suvokti.

„Klaipėdos uostą šiai dienai atspindintis ženklas buvo sukurtas daugiau nei prieš trisdešimt metų, įkūrus Uosto direkciją. Per tą laiką iš esmės nebuvo keisti jo grafiniai elementai. Manome, kad atėjo laikas atsinaujinti. Naujasis prekės ženklas yra modernus, šiuolaikiškas ir atspindi kryptį, kuria einame tapę akcine bendrove“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Stilizuotos „K“ raidės simbolio dinamiški linkiai atspindi Klaipėdos uosto energingumą, veiklumą, drąsą siekiant naujų tikslų. Logotipas yra įkvėptas Baltijos jūros bangų, jų energijos, galios, nuolatinio kismo. Tarsi verždamasi iš savo rėmo, raidė „K“ simbolizuoja ir uosto charakterį – dinamiškas, veržlus, drąsus. Klaipėdos uostas pasiruošęs plėstis, atrasti naują potencialą ir taip Lietuvai kurti dar didesnę naudą. Čia 24 valandas per parą ištisus metus dirbantys žmonės tiki, kad bet kokie iššūkiai yra įveikiami, nuolat ieško naujų galimybių, tobulėja.

Naująjį Klaipėdos uosto rūbą – prekės ženklą ir jo vizualinį identitetą, pozicionavimą, šūkį ir vaizdo pristatymą – kūrė UAB „Sons & Daughters“. Tai viena iš žinomiausių ir ilgiausiai veikiančių Lietuvos komunikacijos agentūrų. Agentūra pastaraisiais metais prisidėjo prie AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Bitė Lietuva“, „Vilnius Techfusion“, „LRTU“ ir daugelio kitų prekės ženklų atnaujinimo ar sukūrimo. UAB „Sons & Daughters“ kurti darbai yra pelnę ne vieną prestižinį tarptautinį apdovanojimą festivalyje „ADC Europe, Brand Impact Awards“ bei daugelyje kitų.

„Džiaugiamės galėję prisidėti prie šios strategiškai svarbios Lietuvai įmonės prekės ženklo atnaujinimo. Tikimės, kad tiek naujasis logotipas, tiek ir vizualinis stilius padės garsinti Klaipėdos uosto vardą tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje“, – teigė komunikacijos agentūros UAB „Sons & Daughters“ kūrybos direktorius Adomas Jazdauskas.

Kaip akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija veikia nuo šių metų sausio 2 dienos. Nors pertvarkius įmonę jos funkcijos išliko tokios pat, tačiau kartu atsirado galimybė vykdyti įvairias komercines veiklas, kuriančias papildomas pajamas ir pridėtinę vertę, taip dar labiau stiprinant įmonės ekonominį savarankiškumą.

Posūkis Aukščiausiajame Teisme

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo tapo aišku, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pralaimėjo bylą latvių statybos bendrovei BMGS.

Šiemet spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė neskundžiamą sprendimą, pagal kurį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įpareigota už papildomus darbus rekonstruojant 139 krantinę sumokėti per 257 tūkst. eurų. Taip pat nuo šios sumos priskaičiuotos ir 6 proc. palūkanos.

Uosto direkcija privalės atlyginti latviams ir teismo išlaidas.

Paguoda uostą valdančiai valstybės įmonei tik tokia, kad teismas nusprendė jai iš likviduojamos bendrovės „Hidrostatyba“ priteisti per 213 tūkst. eurų ir dar per 57 tūkst. palūkanų.

Neaišku, ar ką nors uostas iš jos atgaus, nes Gargžduose buvusi viena stipriausių regiono statybos bendrovių yra likvidavimo procese, kuris vyksta nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Taškas byloje buvo padėtas daugiau nei po penkerius metus trukusių bylinėjimosi procesų teismuose.

Lietuvos teismų klaida dėl sukurtos vertės tarsi pakimba ant Uosto direkcijos.

Iškelti akmenys

2017 m. „Hidrostatyba“ atrodė patikima lietuviška statybos bendrovė, kuri, iš uosto statybų pasitraukus „Klaipėdos hidrotechnikai“, vis labiau įsitvirtino ir uoste. Ji rangos konkursus laimėdavo ir viena, dažnai, ypač didesnius, ir su partneriais iš Latvijos.

2017 m. kovą po konkurso, kuriame „Hidrostatyba“ dalyvavo kartu su partnere BMGS, buvo sudaryta sutartis dėl 139 ir 140 krantinių Malkų įlankoje rekonstrukcijos.

Jau 2018 m. liepą „Hidrostatyba“ kaip pagrindinis jungtinės veiklos partneris kreipėsi į teismą ir prašė iš Uosto direkcijos priteisti per 307 tūkst. eurų už papildomus darbus su 6 proc. palūkanomis.

Papildomi pinigai neva turintys būti sumokėti už tai, kad statant krantines ir kalant įlaidus buvo rasti du dideli akmenys 11,8 ir 12,5 m gylyje. Jie konkurso dokumentuose nebuvę pažymėti, todėl Uosto direkcija už juos turinti sumokėti atskirai. Nors kliūtys buvo pašalintos, Uosto direkcija prašymą sumokėti atmetė.

Tarp Uosto direkcijos ir „Hidrostatybos“ su partnere BMGS prasidėjo ginčas ir dėl pačios sutarties. Uosto direkcija priešieškiniu pareiškimu pareikalavo, kad statybos bendrovės jai sumokėtų per 1 mln. 833 tūkst. eurų su delspinigiais ir palūkanomis už darbų vėlavimą krantinėse 139 ir 140.

Papildomo sudėtingumo į procesą įliejo ir tai, kad prasidėjo pagrindinio partnerio – bendrovės „Hidrostatyba“ nykimo procesas. 2019 m. pabaigoje jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2020 m. rugpjūtį perėjo į bankroto procesą.

Vykstant šiems procesams, ji nebegalėjo būti pagrindiniu 139 ir 140 krantinių rekonstrukcijos projekto partneriu, šią iniciatyvą perėmė Latvijos BMGS.

Sprendimai verslo naudai

Latvijos kompanija Lietuvos teismuose stojo ginti tiek savo, tiek bankrutuojančios „Hidrostatybos“ interesus kovoje prieš Uosto direkciją.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. priteisė, kad Uosto direkcija bankrutuojančiai „Hidrostatybai“ už akmenų pašalinimą turi sumokėti per 257 tūkst. eurų su 6 proc. dydžio palūkanomis. Suma nuo 307 tūkst. iki 257 tūkst. eurų sumažėjo po papildomų skaičiavimų.

Buvo atmestas Uosto direkcijos priešpriešinis reikalavimas dėl 1 mln. 833 tūkst. eurų su delspinigiais ir palūkanomis už darbų vėlavimą. Laikytasi nuostatos, kurią pateikė teismo ekspertai, kad nėra statybos bendrovių kaltės dėl praleistų terminų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo Uosto direkcija sumokėjo bankrutuojančiai „Hidrostatybai“ priteistą pinigų sumą.

Išryškino teismų klaidą

Teismo procesas tuo nesibaigė. Latvijos kompanija BMGS kasaciniu skundu po kurio laiko pareikalavo, kad pinigai už akmenų iškėlimą būtų sumokėti jai. Mat ji nuo 2019 m. sutartyje dėl 139 ir 140 krantinių statybos dėl „Hidrostatybos“ bankroto proceso perėmė atsakingojo partnerio pareigą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendime buvo pasisakęs, kad pinigai būtų pervesti „Hidrostatybai“, nes akmenys buvo pašalinti 2019 m. vasarį, kai ji dar buvo atsakinguoju partneriu.

BMGS ėmėsi įrodinėti, kad papildomus darbus atliko ne „Hidrostatyba“, o ji, tačiau pinigai pervesti ne jai, o „Hidrostatybai“.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo iškelta prielaida, kad tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas suklydo vertindami, kam turi būti sumokėti pinigai už atliktus papildomus darbus. Pinigai turi būti sumokėti tam, kas sukūrė vertę. BMGS įrodė, kad darbus atliko ji, todėl, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, jai ir turėję būti sumokėti pinigai.

Pagal teismų sprendimus sumokėjusi pinigus bankrutuojančiai „Hidrostatybai“, Uosto direkcija atsidūrė keistoje situacijoje, kai ji dar kartą turi sumokėti ir BMGS, taip pat išsireikalauti jau sumokėtus pinigus iš bankrutavusios ir jau likviduojamos „Hidrostatybos“.

Kyla esminis klausimas, ar beliko ką nors išsireikalauti iš likviduojamos bendrovės, jei ji liko skolinga per 283 tūkst. eurų netgi pirmos eilės kreditorei – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“)?

Pritaikys ir ekstremaliam plaukimui

Uosto tarnybos yra pateikusios viziją, kad norėtų įsigyti ir esant blogoms sąlygoms jūroje ir uoste tinkamą plaukioti 16–18 m ilgio locmanų katerį.

Tokiam laivui taikomas itin ekstremalus reikalavimas – įveikti iki 30 m per sekundę vėją ir netgi iki 5 m aukščio bangas. Tokios bangos nėra dažnos, nors Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų yra užfiksuota ir 6 m aukščio bangų.

Net ir dideliam laivui tai ganėtinai ekstremalus plaukimas, o kateriams tai – jau rimtas išbandymas.

Įsigyti tokį katerį Uosto direkcija nori dar ir todėl, kad jį galima būtų naudoti ir gelbėjimo darbams. Laive būtų sumontuota speciali paieškos ir gelbėjimo įranga, elektrinė pakėlimo iš vandens gervė, numatytos ne mažiau kaip 5 vietos keleiviams priimti. Taip pat pageidaujama, kad laivas galėtų laužyti ledą.

Išskirtinis šio laivo reikalavimas būtų, kad jis galėtų buksyruoti ir kitus laivus. Siekiama, kad laivas būtų gana manevringas su papildomais vairavimo įrenginiais.

Pageidaujama, kad locmanų kateris būtų hibridinis – varomas dyzelinu ir elektros varikliu – generatoriumi, kuris energiją imtų iš specialiai sumontuotų baterijų. Laivą valdytų du žmonės – kapitonas ir mechanikas arba jūreivis-motoristas.

Įvertino locmanų paslaugas

Įsigydama naują locmanų katerį Uosto direkcija siekia išlaikyti tą lygį, kokį ši tarnyba yra sukūrusi uoste.

Neseniai buvo atliktas Klaipėdos uosto locmanų darbo tyrimas. Į Klaipėdos uostą atplaukiančių užsienio laivų kapitonai itin palankiai atsiliepė apie locmanų darbą.

Įsigydama naują locmanų katerį Uosto direkcija siekia išlaikyti tą lygį, kokį ši tarnyba yra sukūrusi uoste.

Šiuo metu Klaipėdos uoste dirba 22 locmanai. Jų kvalifikacija yra itin aukšta, nes locmanai yra jūrininkų mokslus baigę asmenys, kurie dirbo laivuose, o po to, atėję į Klaipėdos uostą locmanauti, papildomai studijavo uosto sąlygas, gilino žinias prie treniruoklių, laikė egzaminus.

Tik locmanai žino, kad laivų vedimas į Klaipėdos uostą esant ekstremalioms sąlygoms nėra lengvas. Įplaukiant iš jūros per uosto vartus reikia daryti gana aštrų posūkį. Laiku to nepadarius, galima susidurti su laivais, stovinčiais prie pirmųjų uosto krantinių.

Šiuo metu atliekama Klaipėdos uosto vartų rekonstrukcija. Po jos laivų vedimo sąlygos pagerės, posūkio kampas smarkiai sumažės.

Ir pačiame uoste yra specifinių vietų, kur užsienio laivų kapitonams reikia locmanų patarimų, kaip geriau švartuoti laivus. Klaipėdos uosto locmanai yra gerai pasirengę, turi specialią nešiojamą kompiuterinę įrangą. Ji padeda įvesti ir švartuoti laivus, teikia informaciją apie oro sąlygas, sroves ir kitus pokyčius realiu laiku.

Misija: Uosto direkcijos laivai jūroje sutinka ir išlydi užsienio laivus. V. Matučio nuotr.

Laivai užsiima ir komercija

Uosto direkcija locmanams plukdyti į laivus naudoja tris katerius.

Naujausias iš jų 19,5 m ilgio „Smiltė“ pastatyta 2006 m. Ji naudojama ne tik locmanams pristatyti į laivus, bet ir gali atlikti įvairius papildomus darbus: į laivus jūroje nugabenti agentus, komisijas, atlikti laivų įgulų keitimą, pervežti keleivius, smulkius krovinius, po Klaipėdos uostą plukdyti nedideles ekskursijas.

Po to, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tapo akcine bendrove, ji nustatė savo laivų nuomos kainas. „Smiltės“ vienos valandos nuomos kaina siekia beveik 130 eurų be PVM.

Kitas locmanų kateris „Mingė“, kurio ilgis 14 m, pastatytas 2005 m. 15 m ilgio kateris „Dangė“ statytas 2003 m. Abu šie laivai, kaip ir „Smiltė“, gali būti išnuomoti.

Be trijų locmanų katerių, Uosto direkcija dar naudoja 23 m ilgio 2017 m. pastatytą narų laivą „Naras“, 14,5 m ilgio 2007 m statybos narų laivą „Gelmė“.

Uostui ypač naudingas 23 m ilgio 2013 m. pastatytas hidrografinis laivas „Lotas“. Jo batimetrinių matavimų paslauga už valandą siekia per tūkstantį eurų.

Uoste dar naudojami ir nedideli boninių užtvarų statymo kateriai „Zunda“, kurie taip pat jau turi savo komercinių paslaugų įkainius.

Šiuo metu Uosto direkcija jau yra užsakiusi pastatyti 45 m ilgio atliekų ir lijalinių vandenų surinkimo laivą. Laivas, kurio statybos vertė 10,9 mln. eurų, bus pastatytas iki 2025 m.

Stato dar keturis

Šis laivas – daugiafunkcės paskirties, jis priklausys vokiečiams.

„Tai yra unikalus, daugiafunkcės paskirties laivas, skirtas gelbėjimo ir paieškos darbams jūroje. Mes jį statome daugiau negu metus. Kontraktas buvo pasirašytas prieš karą, atitinkamai tai lėmė laivo statybos eigą“, – pažymėjo Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika.

Tikimės, kad investicijos uosto infrastruktūrai gerinti bus skiriamos ir toliau.

Laivas – 105 metrų ilgio ir 20 metrų pločio, sveria apie 6 tūkst. tonų, yra varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis.

„Labai vertiname, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuosekliai ir kompleksiškai skiria investicijas infrastruktūrai gerinti, ir dėkojame už operatyvų reagavimą į situaciją, atliekant 65A krantinės gilinimo darbus, kurie buvo būtini, kad pastatytas laivas būtų sėkmingai nuleistas į vandenį. Iš viso šiuo metu statome keturis laivus: du identiškus jau pastatytam, taip pat locmano ir žvejybinį. Tikimės, kad investicijos uosto infrastruktūrai gerinti bus skiriamos ir toliau, taip prisidedant ne tik prie mūsų įmonės tvaraus augimo, bet ir pridėtinės vertės uostui, miestui ir šaliai kūrimo“, – tvirtino A. Šileika.

Arnoldas Šileika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Trūksta darbuotojų

Jis taip pat užsiminė, kad bendrovė susiduria su darbuotojų trūkumu. Šiuo metu į Laivų statyklą galėtų priimti apie du šimtus darbuotojų – korpusininkų, laivų suvirintojų, laivų dažytojų ir kitų.

„Galėtume pastatyti žymiai daugiau laivų, prisidėti prie Lietuvos ekonomikos, biudžeto papildymo, bet yra gana nelanksti darbuotojų įsileidimo iš trečiųjų šalių tvarka, tai limituoja gamybos apimtis, pardavimus“, – tikino A. Šileika.

Prasidėjus karui Ukrainoje, neliko didelės dalies darbuotojų ukrainiečių.

Bendrovėje šiuo metu dirba 90 proc. klaipėdiečių.

Įprastai laivus užtrunka pastatyti apie pusantrų metų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pažymėjo, kad šioje statykloje bus statomas ir Uosto direkcijos atliekų surinkimo laivas.

Sutartis dėl laivo pasirašyta su „Baltic Workboats AS“, veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį su Vakarų Baltijos laivų statykla.

Startuos po dvejų metų

Laivas bus modernus, 20 metrų ilgio, jame bus įrengtos penkios talpos skirtingiems produktams. Laivas bus varomas elektra su galimybe kaip degalus vartoti vandenilį.

„Esame užsakę vieną laivą, kuris Klaipėdos uosto akvatoriją pradės raižyti po poros metų. Labai džiugu, kad šitą konkursą laimėjo konsorciumas, kuriame yra Vakarų Baltijos laivų statykla ir Estijos „Baltic Workboats AS“. Jie pastatys šiukšlių surinkimo laivą, kuris Klaipėdą pakels į žymiai aukštesnį lygį negu šiandien“, – teigė A. Latakas.

Parengiamuosius darbus, kurių vertė siekė 2,38 mln., atliko konkursą laimėjusi Latvijos įmonė „BMGS“.

Jau šį savaitgalį, liepos 21–23 d., Klaipėdoje šurmuliuos jūrinei kultūrai dedikuota, klaipėdiečių ir miesto svečių pamėgta Jūros šventė, dovanosianti net šimtą įvairaus žanro renginių, tarp kurių – staigmenos ir nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

Pagerbs negrįžusius iš jūros

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas tikina, kad tiek pati jūra, tiek jai dedikuota šventė – itin brangi ir svarbi.

Pirmieji šventės renginiai startuos ketvirtadienį, liepos 20 d., 15 val.

„Ketvirtadienį – pirmas rimtas renginys prie „Albatroso“, Smiltynėje. Jį rengiame kartu su Lietuvos jūrų muziejumi. Vyks jūrininkų ir darbuotojų, dirbančių uoste, pagerbimas su susisiekimo ministro, ministrės pirmininkės, Uosto direkcijos tam tikrais raštais ir dovanomis. Šis renginys svarbus tuo, kad bus pagerbti išėję į jūrą ir negrįžę“, – teigė pašnekovas.

Šeštadienį – unikali negrįžusių iš jūros pagerbimo ceremonija, kurios metu į Baltijos jūrą iš laivų nuleidžiami gėlių vainikai. Uosto direkcijos atstovai taip pat pagerbia pirmojo nepriklausomos Lietuvos jūrų uosto kapitono Liudviko Stulpino atminimą Kopgalyje, Skulptūrų parke atiduodama pagarba laivo „Linkuva“ įgulai.

Gatvėse – įspūdinga eisena

Vienas didžiausių jūrinių akcentų šalyje, įtraukiančių ne tik visą Klaipėdos bendruomenę – Jūros šventės didžioji eisena. Ją globoja Uosto direkcijos vadovas.

„Penktadienį – pats didžiausias, laukiamiausias renginys – šventinė eisena, kuri globojama Uosto direkcijos. Dedame pastangas, kad tai būtų gausus ir įspūdingas renginys, dalyvaujant uosto įmonėms, jūrininkams. Šiemet eisena turėtų būti labai spalvinga, įvairi. Joje dalyvaus apie 70 įmonių, kurios – rimtai pasiruošusios, pasitelkusios visą išmonę. Manau, kad eisena bus tikrai pritrenkianti ir įspūdinga“, – tikino A. Latakas.

Jūros šventės eisena šį kartą žada būti itin garsi ir triukšminga: 6 orkestrai, 3 muzikinės grupės, 19 važiuojančių muzikinių konstrukcinių platformų. Prie jūrinės eisenos dalies šiais metais jungiasi ir „Baltic Sail“ burlaivių įgulos.

Eisenos pradžia – penktadienį, 18 val. Ji startuos nuo J. Janonio gatvės. Dalyviai žygiuos Herkaus Manto, Naujojo Sodo, Pilies gatvėmis į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyks oficiali Jūros šventės atidarymo ceremonija ir Uosto direkcijos dovanojama koncertinė programa.

Koncertinėje programoje – įžymybė

Būtent Kruizinių laivų terminale šventinį penktadienio vakarą susirinkusiųjų lauks didžiausias siurprizas – sėkmingiausio Didžiosios Britanijos atstovo „Eurovizijoje“ Samo Ryderio koncertas.

S. Ryderis pristatomas kaip įspūdingo vokalo savininkas, profesionalus dainininkas, gitaristas, dainos „Space Man“ autorius ir milijonus sekėjų socialiniuose tinkluose turinti britų muzikos žvaigždė. Jis – viena didžiausių žvaigždžių, kada nors koncertavusių Klaipėdoje. Tad tikimasi, kad jo pasirodymas nepaliks abejingų tiek klaipėdiečių, tiek miesto svečių.

„Atėjus į Kruizinių laivų terminalą prasidės muzikinės dovanos. Muzikinę programą pradės Klaipėdos džiazo orkestras. Po jo prisidės šventinės eisenos dalyviai – Jungtinių Amerikos Valstijų karinių jūrų pajėgų orkestras su įspūdinga programa. Stipriau įkaitus koncertuos grupė „Biplan“, kurie užves visą minią. Po to – didžioji dovana – S. Ryderis, kurį šiandien prisišaukti būtų itin sunku, nes pastaruoju metu jis vis populiaresnis. Be to, viena jo dainų nominuota „Primetime Emmy“ apdovanojimui“, – pažymėjo A. Latakas.

Laukia įtemptos kovos

Šeštadienį prieš vidurdienį Dangės upėje, prie burlaivio „Meridianas“ prasidės įnirtingos kovos. Čia vyks tradicija tapusios „Drakonų“ valčių lenktynės. Azartiškose varžybose dalyviai kovos dėl Uosto direkcijos taurės, jėgas ir ištvermę demonstruodami atkarpoje nuo Irklavimo centro iki Biržos tilto. Nugalėtojai bus apdovanojami po varžybų.

„Uosto direkcija jau 13 kartą organizuos „Drakonų“ valčių lenktynes. Jos visada pritraukia gana daug žmonių. Šiemet jose dalyvaus 40 komandų, nes daugiau negalime priimti. Tikimės labai rimtos, įtemptos kovos 500 m trasoje Dangės upėje“, – sakė A. Latakas.

Nesusitarė dėl kainos

Šiuo metu per teismus ritasi byla su uostų gilinimo srityje viena iš labiausiai Europoje žinomų kompanijų „Rohde Nielsen“ iš Danijos. Ši kompanija siekia iš Klaipėdos uosto prisiteisti per 596 tūkst. eurų.

Tai susiję su Klaipėdos uosto eksploatacinio valymo darbais, kurie vyko 2020–2022 m.

Dar 2020 m. birželį Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija su „Rohde Nielsen“ buvo pasirašiusi sutartį, pagal kurią preliminariai numatė išvalyti ir išgabenti į jūrą 950 tūkst. kub. m grunto. Sutartyje buvo numatyta 2,06 eurų suma už kub. m, kai gruntas gabenamas į artimąją sąvartą jūroje ir 3,47 euro, kai gruntas transportuojamas į tolimąją sąvartą.

„Rohde Nielsen“ kompanija iki tol ne kartą buvo dirbusi Klaipėdos uoste, darbus atlikdavo nepriekaištingai.

Ginčas tarp Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijos ir „Rohde Nielsen“ iš esmės kilo ne dėl to, kad „Rohde Nielsen“ neturėjo technikos ar buvo nepajėgi dirbti, o dėl infliacijos.

Kai Uosto direkcija 2022 m. paprašė valyti uostą, „Rohde Nielsen“, įvertinusi infliaciją ir kuro kainas, paprašė, kad 3,47 euro už kub. m paslaugos kaina, kai gruntas transportuojamas į tolimąją sąvartą, būtų pakeista į 4,30 eurų. Jos atstovų teigimu, sutarties pasirašymo dieną sąnaudos dėl degalų vienam kub. m iškasto grunto buvusios 0,33 euro, o 2022 m. jos jau pasiekusios 1,16 euro kub. m. Tai yra augo 3,5 karto.

Uosto direkcija vietoje „Rohde Nielsen“ paprašytos didinti kainos 23,92 proc. sutiko ją didinti 16,5 proc.

Teismas matė kompromisą

Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. „Rohde Nielsen“ ieškinį Uosto direkcijai dėl 596 tūkst. eurų atmetė.

Remtasi nuostata, kad laivų degalų kainos pokyčiai galėjo būti pakeisti tik remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamų statybos sąnaudų indeksais. Nors „Rohde Nielsen“ tikino, kad laivų kuro kainos augusios daugiau nei tris kartus, Statistikos indeksas konkrečiai kainos, kuri siejama su kuru, nenumatė. Jis apėmė bendrą statybinių darbų išlaidų kilimo indeksą.

Jis buvo toks, kokį sutikusi didinti kainą siūlė pritaikyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Laikęsis nuostatos, kad kuro kaina smarkiai išaugo po sutarties pasirašymo, Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad „Rohde Nielsen“, pasirašydama sutartį, turėjusi vertinti galimą riziką.

Uosto direkcija siūliusi kainą nuo 2,06 eurų už kub. m, kai transportuojama į artimąją sąvartą, padidinti iki 2,53 euro, o į tolimąją sąvartą nuo 3,47 euro iki 4,27 euro ir ją taikyti ne visai sutarčiai, o tik baigiamiesiems jos darbams.

Pagal Uosto direkcijos siūlymą sutarties kaina nuo 4 mln. 49 tūkst. 586 eurų būtų padidėjusi iki 4 mln. 523 tūkst. 707 eurų be PVM. Pagal „Rohde Nielsen“ prašymą kaina turėjusi didėti iki 4 mln. 645 tūkst. 21 euro.

Klaipėdos apygardos teismas traktavo, kad tokiu būdu Uosto direkcija su rangovu ėjusi į kompromisą ir tuo pat metu laikėsi Statistikos numatyto išlaidų kilimo indekso.

Laikęsis nuostatos, kad kuro kaina smarkiai išaugo po sutarties pasirašymo, Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad „Rohde Nielsen“, pasirašydama sutartį, turėjusi vertinti galimą riziką.

Skirtingi kuro skaičiavimai

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimas buvo palankus Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijai. Toks jis išliko ir po 2023 m. birželio 1 d. priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Ji dar negalutinė, nes ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi tos pačios nuostatos, kaip ir Klaipėdos apygardos teismas. Uosto direkcija pasielgusi teisingai, kai kainą pasiūlė didinti remdamasi Lietuvos statybos darbų statistikos indeksu.

Tuo tarpu „Rohde Nielsen“ neva rėmėsi vieninteliu rodikliu – laivų degalų kainos augimu. Uosto direkcija teisme įrodinėjo, kad degalų, tai yra naftos produktų, augimą 2022 m. lėmė įvairūs įvykiai pasaulyje, tarp jų ir Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą.

Uosto direkcija taip pat tikino, kad laivų kuro kaina nuo 2020 m. birželio, kai buvo pasirašyta sutartis, iki 2022 m. birželio augusi ne 3,5 karto, kaip tikino „Rohde Nielsen“, o tik 1,7 karto. Laivų kuro kaina Klaipėdos uoste per tą laiką kitusi nežymiai. 2020 m. laivų kuro kaina siekusi apie 600 eurų už t, o 2022 m. ji pakilusi iki 700 eurų už t. Vidutinė kaina siekusi 651 eurą už t. Iškelta prielaida, kad „Rohde Nielsen“ didesnių nuostolių dėl kuro kainos negalėjusi patirti.

Darė žalą žvejams

Iškilo klausimų, ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija toliau turėtų tęsti per daugelį metų suformuotą praktiką, kai ji įvairiems subjektams moka.

Viena iš tokių sričių buvo kompensacijų mokėjimas žvejams už nuostolius, kurie patiriami netekus žvejybos galimybių.

Uosto direkcija buvo įpareigota iš uosto įplaukos kanalo, valant jį, išsiurbtą smėlį pilti į jūros priekrantę. Taip turėjo būti papildomi paplūdimiai.

Darydama gerą darbą paplūdimiams, Uosto direkcija smėlio pylimo veiksmu darė žalą žvejams. Išpylus smėlį būdavo užpilami žuvų maitinimosi rajonai, žuvys kuriam laikui pasitraukdavo. Kol vykdavo smėlio pylimas į priekrantės zoną, žvejai negalėdavo naudotis jiems valstybės skirtais žvejybos barais, turėdavo nuimti pastatytus tinklus.

Darydama gerą darbą paplūdimiams, Uosto direkcija smėlio pylimo veiksmu darė žalą žvejams.

Nesekė europiečių pavyzdžiu

Pradžioje, kai buvo pradėtas vykdyti smėlio pylimas į priekrantės zoną, žvejams kompensacijų niekas nemokėjo. Vėliau nuolat keldami klausimą Žemės ūkio ministerijoje, Vyriausybėje, žvejai išsikovojo, kad tokios kompensacijos būtų mokamos.

Valdžia priėmė lengviausią sprendimą, kad kompensacijas turi mokėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes į paplūdimius pilamas iš jos akvatorijos iškastas smėlis.

Toks sprendimas nebuvo teisingas. Uosto direkcija iškastą smėlį galėjo į paplūdimius ir nepilti. Ji galėjo išpilti jį į atvirą jūrą, kur nėra žvejybos plotų. Dar geriau būtų buvę, jei iš uosto būtų jį pumpavę kur nors į sausumą ir naudoję jį statyboms. Taip daro nemažai Europos uostų.

Klaipėdos uosto grunto tvarkymo nuostata buvo ir išlieka tokia – švarų išsiurbtą smėlį, daugiausia iš uosto vartų ir išorės akvatorijos, pilti į priekrantę paplūdimiams papildyti. O gilinant uostą iškastą gruntą, įskaitant ir moreninį molį, išplukdyti į sąvartos rajonus atviroje jūroje už 20–30 km nuo Klaipėdos uosto vartų.

Buvo ir dar viena grunto tvarkymo technologija – ypač stipriai užterštą gruntą iš laivų remonto dokų į jūrą nevežti, o tvarkyti Klaipėdoje ir supilti į specialius maišus.

Keis kompensavimo tvarką

Už tą smėlį, kuris būdavo pilamas į priekrantę, Uosto direkcija per dešimtmečius žvejams sumokėjo tūkstantines kompensacijas. Teigiama, kad dalis žvejų džiaugėsi tokia tvarka, nes pinigai buvo garantuoti. Vis labiau nykstant žuvims, pavyzdžiui, menkėms, kai žvejybos laimikiai nuolat mažėjo, kompensacijos už užpilamus plotus daliai žvejų tapo tarsi išsigelbėjimu.

Šiais metais po Uosto direkcijos akcionavimo iškilo klausimas, kodėl Uosto direkcija, tapusi pelno siekiančia bendrove, ir toliau turi kompensuoti žvejams.

Šis klausimas gegužės pradžioje svarstytas Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime. Kol kas nenuspręsta, kas toliau mokės kompensacijas žvejams už smėliu užpilamus žvejybos plotus. Tam, kad tokia kompensavimo tvarka iš Uosto direkcijos būtų perduota kažkam kitam, būtina keisti Žuvininkystės įstatymo vieną iš straipsnių.

Kad Uosto direkcijai uždėta kompensavimo žvejams prievolė būtų nuimta, labiausiai yra suinteresuota Susisiekimo ministerija. Ji jau pateikė Žemės ūkio ministerijai pasiūlymą, kaip reikėtų keisti Žuvininkystės įstatymą, kad prievolė mokėti kompensacijas žvejams būtų nuimta nuo Uosto direkcijos. Kol šis klausimas bus teisiškai sprendžiamas, pasiektas susitarimas, kad Uosto direkcija dar mokės kompensacijas žvejams.