Festivalio tikslas – visiems jauniems žmonėms (neakcentuojant amžiaus cenzo) bei aktyviajai teatrinei publikai pristatyti naujausius Lietuvos teatrų spektaklius, sulaukusius palankaus teatro kritikų įvertinimo, kitų šalyje rengiamų teatro festivalių favoritus. Festivalio „Jaunatis“ siekis  – „už(si)auginti“ aktyvų, mąstantį teatro lankytoją, sugebantį pasirinkti ir atsirinkti, aukštos vidinės kultūros žiūrovą. Tradiciniai ir kertiniai festivalio turinio pagrindai – literatūra ir teatras, o jo motto – „Pamačiau – perskaičiau | perskaičiau – pamačiau“. Festivalio programa formuojama prioritetą teikiant pastatymams, sukurtiems pagal lietuvių ir užsienio autorių prozą ar poeziją. Šiemet tai A. Baranausko, I. Simonaitytės, B. Sruogos, D. Kajoko kūriniai, lietuvių legendos, anglų pasakos ir originalūs autoriniai tekstai.

Teatro scenoje – garsių literatūros kūrinių interpretacijos

Festivalį pradės teatras „cezario grupė“ iš sostinės. Klaipėdiečiams gerai pažįstama trupė parodys vaidinimą pagal žymiąją lietuvių literatūros klasiko Antano Baranausko poemą „Anykščių šilelis“ (spalio 16 d. 14 val. ir 18 val.). „Kaip keista: „Šilelis“ verstas į dvi dešimtis pasaulio kalbų, tačiau lietuviškai „įkandamas“ ne per lengviausiai. Taip ir randasi noras jį išversti į dar vieną kalbą – scenos. O scenos kalbėtojai ieško ne tik teksto reikšmių, bet ir skambesio prasmių, pasitelkdami muzikos vibracijas bei kūno gestikuliacijas. Šis bandymas galbūt ne pirmas Lietuvos teatre, bet svarbiausia, kad mums patiems smagus“, – sakė režisierius Paulius Čižinauskas. Šis mini spektaklis rekomenduojamas žiūrovams nuo 15-os metų.

Žiūrovų pageidavimu antrą kartą į festivalio „Jaunatis“ programą įtrauktas „Auksinį scenos kryžių“ pelnęs Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis pagal Balio Sruogos romaną „Dievų miškas“ (spalio 24 d. 18 val.). Pjesės autorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė, remdamasi sėkminga kūrybine patirtimi bei lėlių ir objektų teatro žanrinėmis galimybėmis, pastatyme gvildena esminius klausimus apie žmogaus prigimtį: kas yra žmogiškumas? Kur yra riba tarp žmogiškumo ir nužmogėjimo? Ar šiandien mes dar pajėgūs suprasti holokausto baisumus ir išlikti budrūs, kad panašūs dalykai nepasikartotų? Spektaklio kūrėjų manymu, šiandien B. Sruogos „Dievų miškas“ kaip niekad aktualus. Žmonės linkę pamiršti didžiąsias istorijos pamokas. Deklaruojama atjauta, tolerancija, tačiau čia pat gebama pasibaisėti „kitokiais“ žmonėmis, tarsi pasąmonėje būtų trokštama tobulos rasės, sveikų ir šabloniškai „teisingų“ žmonių visuomenės. Kas tai nulemia?

Teatrų festivalyje „Jaunatis“ premjerinį spektaklį „Bušė“ pagal Ievos Simonaitytės kūrybą pristatys Priekulės Ernsto Vicherto teatras (lapkričio 13 d. 18 val.). Režisierius Donatas Savickis šįkart įkvėpimo sėmėsi iš rašytojos apysakos „Pikčiurnienė“. Šis teatrinis pasakojimas apie keturių seserų gyvenimo sunkumus – tarsi audeklas, į kurį įausti žmonių likimai. Nors tema rimta, sunkumai be gailesčio griauna likimus, tačiau visą šį sunkumų šleifą palydi vos juntama ironijos skraistė. Toks gyvenimas – ne vien juodas ar baltas, o tarp jų visada slypi ta švelni šypsena, kartais tyli, kartais karčiai išgirstama – tai pati ironija, kuri kiekvienam atpažįstama, kiekvienam artima, nes tai, kas vyksta, nėra tik seserų gyvenimo istorija. Tai – mūsų visų istorija.

D. Matvejevo nuotr.

Poezijos ir muzikos suvienyti

Festivalio organizatoriai – Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai  „šeimininkų teise“ pristatys praėjusio sezono premjerą – Klaipėdos pilies teatro muzikinį spektaklį „Didžioji rauda ties degančiais vynuogienojais“ (lapkričio 6 d. 19 val.). Pasak teatrologės Jūratės Grigaitienės „Visi segmentai šiame poezijos spektaklyje – lygiaverčiai partneriai. Keturi aktoriai scenoje ne tik skaito poeziją, bet ir dainuoja, groja keliais muzikos instrumentais. Kai Donaldo  Kajoko eiles skaito žymi dramos aktorė Regina Šaltenytė, kartais užmiršti kvėpuoti, kiekvienas žodis suskamba kaip galingo varpo dūžis, aidu atliepdamas kažką labai artimo sieloje, kad net šiurpuliukai kūnu pradeda bėgioti. Geras spektaklis – meditacija, kuri provokuoja atsigręžti į save ir į kurios išgyvenimą norisi sugrįžti. Toks ir yra režisieriaus Alvydo  Vizgirdos spektaklis, nominuotas Klaipėdos teatralų apdovanojimui „Padėkos kaukė“.

Labai arti prie artistų publika atsidurs spektaklio „Kai labai norisi gyventi, bet nežinai kaip” (lapkričio 8 d. 19 val.) metu – ir atlikėjai, ir žiūrovai bus Žvejų rūmų didžiosios salės scenoje (vietų skaičius ribotas!). Šiame autoriniame spektaklyje aktorė Emilija Latėnaitė įkūnija keturis skirtingų epochų, šalių ir socialinių sluoksnių personažus, ieškančius savasties. Jų situacijos atskleidžia, kad laikai keičiasi, tačiau svarbiausi klausimai, kylantys žmogui, išlieka tie patys. „Pirminiai personažai buvo sukurti pagal realius istorinius personažus, bet po to norėjau, kad tai liktų tik man – kaip įkvėpimo šaltinis. Nes neturiu tikslo atkurti tikslią istorinę dokumentiką ir ją perteikti. Istorija man yra būdas, įrankis suvokti, kad tu tik kontinuumo dalelė...“ – kalbėjo aktorė E. Latėnaitė.

Spektaklyje Tarquinio Merulos, Alessandro Stradella ir savos kūrybos muziką griežia žymusis „Duettissimo“ – violončelininkas Gleb Pyšniak ir smuikininkė Dalia Dėdinskaitė.

Įdomi programa paruošta jauniausiai publikos daliai – ikimokyklinukams ir pradinių klasių moksleiviams. Nuolatinis festivalio „Jaunatis“ dalyvis Žvejų rūmų jaunimo teatras „Be durų“ parodys atnaujinimo premjerą (spalio 20 d. 12 val.) – anglų pasakų motyvais sukurtą muzikinį spektaklį „Trys paršiukai ir vilkelis“ (režisierė Angelė Juškevičienė). Jau pats spektaklio pavadinimas žada šiek tiek kitokią, nei visiems žinomą istoriją. Tarp linksmųjų paršiukų atsiranda naujas personažas – Vilkelis. Tai ne piktasis vilkas – jokios agresijos, jokio staugimo ir griūvančių namų baimės. Prasideda visai kitokie, niekur negirdėti ir nematyti įvykiai… Atomazga išties netikėta – ir tebūnie tai didžioji pasakojimo intriga bei paslaptis…

Netradicine istorijos ar literatūros muzikine pamoka galėtų būti „Labaiteatro“ spektaklis „Lizdeikos repo legendos“ (spalio 21 d. 12 val.). Muzikinis spektaklis sukurtas pagal lietuvių liaudies legendas apie žynio Lizdeikos gimimą, Gedimino sapną, Vytauto žirgą, Žygimanto ir Barboros meilę, juodojo burtininko Tvardauskio burtus, Šv. Onos bažnyčią bei šiandienos jaunuolių mintis ir aktualijas (režisierė, pjesės ir dainų tekstų autorė – Agnė Sunklodaitė). Jaunieji vaidinimo herojai, muzikinės grupės nariai, svajoja tapti „žvaigždėmis“, savo laikų legendomis, o vaikai mielai įsijungia į vyksmą, jaučiasi patys dalyvaujantys naujos grupės koncerte ir jos narių ginčuose, mąsto, drauge dainuoja ir repuoja.

Bene pirmąkart teatro festivalyje dalyvaus net orkestras! Naujame nuotaikingame ir šmaikščiame Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro muzikiniame spektaklyje „Skambantys skaičiai” (spalio 25 d. 12 val.) klausytojai kviečiami pasinerti į netikėtą istoriją ir dar labiau netikėtą muzikos pamoką. Kas bendro tarp muzikos ir matematikos? Ar muziką galima suskaičiuoti, o gal skaičiai moka šokti ir dainuoti?... Muzikinio teatralizuoto vaidinimo režisierė Birutė Mar, skamba Henry Mancini, Dave Brubeck, grupės „Pink Floyd“ ir kitų autorių muzika (dirigentas Tadas Šileika). 

Renginių afiša skelbė net dvylika spektaklių, kuriuos rodė ir dar parodys septyni teatrai iš Kijevo, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Per nepilną mėnesį Žvejų rūmuose vykstančiuose spektakliuose jau apsilankė beveik 3 tūkstančiai žiūrovų. Džiugu, kad pilnas sales rinko Žvejų rūmų Klaipėdos pilies teatras ir jaunimo teatras „Be durų“, Klaipėdos žydų bendruomenės teatras „Šatil“. Uostamiesčio publika taip pat aktyviai lankė garsių šalies kolektyvų gastrolinius pasirodymus – tradicinio anšlago sulaukė Anželikos Cholinos šokio teatro naujausias spektaklis „Jaunystė“, mažai neišpirktų  vietų Žvejų rūmų didžiojoje salėje liko į Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklį „Metamorfozė“ ir Kauno valstybinio lėlių teatro operą visai šeimai „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“, nominuotą „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui kategorijoje „Geriausias 2023 m. objektų ir lėlių teatro spektaklis“.

Paskutiniąją šventinio teatro mėnesio savaitę publikos dėmesiui – trys Žvejų rūmų teatro kolektyvų spektakliai. Jaunimo teatras „Be durų“, nebesutalpinantis žiūrovų Teatro salėje, Tarptautinei teatro dienai skirtą muzikinį nuotykių spektaklį vaikams „Smaragdo miesto burtininkas“ (režisierė Angelė Juškevičienė, dailininkė Olga Ronkaitienė) perkelia į Didžiosios salės sceną. Kovo 24 d. (sekmadienis) 12 val. mažųjų žiūrovų prieš vaidinimą lauks staigmenos ir siurprizai: kartu su teatro aktoriais vaikai galės padainuoti daineles iš žinomų spektaklių, sudalyvauti improvizuotame pantomimos teatro „A“ pasirodyme, nusipaveiksluoti Zuikio Puikio foto studijoje.

Kovo 27 d. (trečiadienis) 19 val. šventinę premjerą – pasaką suaugusiems „Raudoni bateliai“ pagal H. K. Anderseną  – pateiks pantomimos teatras „A“ (idėjos autorius ir režisierius Aleksas Mažonas, kostiumų dailininkė Aina Zinčiukaitė). Režisierius A. Mažonas dar 1845 m. parašytą istoriją perkelia į nūdieną. Naujasis pantomimos spektaklis pasakoja apie tai, kad ne visada materialių troškimų išsipildymas gali atnešti laimę... Premjeriniame pantomimos teatro „A“ spektaklyje „Raudoni bateliai“ vaidins Laima Jucevičienė, Irina Tabak, Arūnas Mozeris, Andrius Doleris, Domantas Denisovas, Jūratė Jocienė, Milginta Palubinskaitė, Justinas Mažūnas, Sandra Norkevičienė.

Renginių programos „Kovas – teatro mėnuo Žvejų rūmuose“ finale – naujausias Klaipėdos pilies teatro spektaklis, britų dramaturgo L. Goldšteino lyrinė komedija „Dovydas ir Eduardas“ (režisierius Alvydas Vizgirda, kostiumų dailininkė A. Zinčiukaitė). Šis pastatymas nominuotas Klaipėdoje kuriančių teatralų apdovanojimui „Padėkos kaukė“ kaip geriausias 2023 m. spektaklis (laureatai bus paskelbti ir apdovanoti kovo 25 d. 18 val. klube „Hofas“). Ar visada  pažįstame šalia mūsų esantį, kartu su mumis gyvenantį žmogų? Kartais drauge praleistas gyvenimo tarpsnis pasirodo esąs pilnas netikėtumų, kaip dykumos miražas... Klaipėdos pilies teatro spektaklis „Dovydas ir Eduardas“ Žvejų rūmų Teatro salėje bus rodomas kovo 28 d. (ketvirtadienis) 19 val., pagrindiniuose vaidmenyse aktoriai Vaidas Jočys ir Aurimas Pintulis. Bilietai: www.bilietai.lt

Šie metai grupei ir jos nariams išties ypatingi, žymintys ne vieną simbolinę sukaktį. Šiemet tenoras P. Bagdanavičius šventė 35-ąjį gimtadienį. Įdomus sutapimas, kad lygiai prieš 10-metį Paulius dalyvavo televizijos projekte „Lietuvos balsas“ ir jame užlipo ant pačios aukščiausios pakylos – tapo projekto nugalėtoju.

Grupės nariai nepaprastai džiaugiasi jauniausio grupės nario Edgaro Davidovičiaus sukurta šeima. Edgaras šiemet vidurvasarį sumainė žiedus su savo išrinktąja Monika. Jaunieji dainininkai atviravo, kad šventės metu netrūko dainų, šokių, juoko ir gerų emocijų.

Rokui Spalinskui šie metai taip pat ypatingi tuo, kad iš savo gimtosios Klaipėdos jis ir jo sužadėtinė Akvilė išsikėlė į tikriausiai pačią unikaliausią Lietuvos vietą – Neringą. Ten, būdamas gamtos apsuptyje, mėgaudamasis išskirtine flora ir fauna, Rokas nusprendė pradėti grūdintis, tad dažnai siunčia linkėjimus grupės nariams ir savo socialinių tinklų sekėjams tiesiog iš Baltijos jūros. Paklausėme jo asmeninės nuomonės, kur slypi „El Fuego“ grupės ilgaamžiškumas. Jo ir grupės narių nuomone, brandą lėmė gera kūrybinė atmosfera ir labai stiprūs, nuoširdūs tarpusavio santykiai: „Mes – kaip trys muškietininkai. Visi už vieną ir vienas už visus.“

Naujoji „El Fuego“ grupės sudėtis išsiskiria lankstumu, charizma, balsų derėjimu ir vidine jėga. Koncertuose galima ne tik išgirsti, bet ir pajusti tai, ką naujo įnešė šie trys vyrukai. Kadangi tai yra šventiniai grupės metai, tad ir švęsti reikia atitinkamai. Turo koncertai, kurie vyks gruodį, klausytojus pasitiks su didele jėga. Programoje – patys jautriausi ir klausytojų labiausiai pamėgti kūriniai, taip pat ne viena premjera kūrinių, kurie dar niekada grupės repertuare neskambėjo. Tai laiko patikrinti ir jau pasauline klasika tapę hitai „Il mondo“, „Canto della tera“ , „Historia de un amor“ , „Adagio“, „Aleliuja“ ir kiti. Scenoje šventiškai nusiteikę lauks Panevėžio muzikinio teatro simfoninio orkestro muzikantai ir orkestro vyriausiasis dirigentas Martynas Bražas. Orkestro gyvai atliekama muzika įtrauks visus į gimtadienio sūkurį, o „El Fuego“ vyrukai savo dainomis suteiks tai, kas užpildys publikos širdis šiluma ir meile. Paulius, Rokas ir Edgaras dėkoja visiems ir kiekvienam grupės gerbėjui ir kviečia susitikti ir švęsti kartu jau visai netrukus – gruodžio 14 d. 19 val. Klaipėdos žvejų rūmuose.

Pagal F. Kafkos apsakymą

Teatro genijumi vadinamas režisierius publikos pripažinimą pelnė tokiais spektakliais kaip „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“ ir „Hamletas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko dainininkas Andrius Mamontovas.

Spektaklis „Bado meistras“ pastatytas pagal vieną paskutiniųjų garsiojo austrų prozininko Franco Kafkos apsakymų „Badautojas“. Šis kūrinys apibendrina visą rašytojo kūrybą, jo etines ir estetines nuostatas ir požiūrį į gyvenimą. Apsakyme pasakojama apie nykstančią badavimo meno rūšį ir menininką, kuris geba badauti neįtikėtinai ilgai ir, demonstruodamas šį meną, suburia minias susižavėjusių žiūrovų. Tačiau publikos pomėgiai nenuspėjami tarsi oras ir galiausiai Bado meistras, nors ir pasiekęs savo meno viršūnę, miršta cirko užkulisiuose vienišas ir visų užmirštas. Kaip ir visi kiti žymiausio XX a. austrų rašytojo kūriniai, „Badautojas“ yra labai asmeniškas ir subjektyvus pasakojimas, atskleidžiantis paties autoriaus paslaptingiausias pasąmonės gelmes.

D. Matvejevo nuotr.

Tokių dalykų neišmoksi

E. Nekrošius žavėjosi F. Kafka, ir lygiai kaip rašytojas buvo reiklus savo darbui. „Bado meistras“ atspindi vėlyvąją režisieriaus kūrybą, šis spektaklis yra tiek paties E. Nekrošiaus, tiek jame vaidinančių aktorių improvizacijos F. Kafkos apsakymo tema išraiška.

Pats režisierius apie F. Kafkos kūrybą yra pasakęs: „Kai knygyne ar bibliotekoje akimis klaidžioji per knygų nugarėles, pavadinimus, autorius, visada norom nenorom stabteli ties F. Kafkos knygomis. Tai kaip refleksas – būtinai norisi jo knygas bent paimti į rankas, palaikyti, pavartyti. Ta nežinomybė taip ir traukia, neleidžia ramiai praeiti pro šalį. Manau, taip yra daugeliui. Kažkodėl taip nėra su daugeliu kitų puikių rašytojų – Dostojevskiu ar Dikensu. Traukia pati Kafkos asmenybė. Ji įvedė tam tikrą atskaitos tašką: „rašo kaip Kafka“, „kafkiška situacija, nuotaika...“ Tai jau tapo bendrinėmis sąvokomis ir literatūroje, ir kine, ir dailėje. Man asmeniškai Kafkos kūryba – tai įstabus kūrybos, paslapties, intelekto ir... nuojautos derinys. Kaip įėjus į didelį nepažįstamą kambarį, norisi iš pradžių nedrąsiai viską apžiūrėti, paliesti, taip ir literatūroje. Iš pradžių jo pasaulis atrodo svetimas, bet tuoj pat Kafka primeta savo matymą, įtraukia su dideliu įtaigumu. Ir tai yra taip savita, kad visos meno rūšys gali tik pavydėti tokio išskirtinumo. Tokių dalykų neišmoksi, tai įgimta, ir tai yra Kafka.”

D. Matvejevo nuotr.

Neleis likti abejingais

E. Nekrošius buvo tikras teatro genijus, sugebėjęs sugauti ir nepraleisti nė vienos prasmingos minties, frazės, žodžio. Savo spektakliuose jis įtaigiai ir atvirai teatrinėmis priemonėmis aktorius panardindavo į pačią istorijos esmę, o publikai leisdavo visa siela pajusti, ką išgyvena kūrėjas savo šlovės valandomis, kaip jis kovoja už savo idėją su jo nesuprantančiais žiūrovais ir jo kūryba manipuliuojančiu impresarijumi. Kaip ir apsakyme „Badautojas“, E. Nekrošiaus spektaklyje „Bado meistras“ nemažai autoironijos, šypseną keliančio subtilaus ir intelektualaus humoro, tai neleidžia žiūrovams likti abejingais.

Pagrindinį Bado meistro vaidmenį E. Nekrošius atidavė aktorei Viktorijai Kuodytei, kuri režisieriaus spektakliuose vaidino nuo 1994 m. Jai spektaklyje talkina ir šmaikščiai menininko aplinkos personažus kuria aktoriai Vaidas Vilius, Vygandas Vadeiša ir Genadijus Virkovskis.

Tai tikras teatras. Gilus ir paveikus. Sukurtas didžio meistro.

Įspūdinga pradžia

Pirmoji šalies teatrų festivalio „Jaunatis“ savaitė bus itin turininga ir aktyvi, nes į ją sutalpinta net pusė visos programos. O ją pradės visada ir visur laukiamas Keistuolių teatras iš sostinės. Nuolatinis festivalio „Jaunatis“ dalyvis šįkart atveš teatro meno vadovo Aido Giniočio inscenizuotą ir režisuotą muzikinę-detektyvinę pasaką „žiūrovams nuo 6 metų“ „Detektyvo D. Lapino byla“ (spalio 16 d. 12 val.). Jaunieji žiūrovai patys taps spektaklyje narpliojamos Meškutės Medos dingimo bylos dalyviais. Keistuolių teatro sukurta „Detektyvo D. Lapino byla“ šiemet pelnė publikos simpatijas profesionalių teatrų festivaliuose „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje ir „Žaldokynės kraštas“ Biržuose. Spektaklyje vaidina Eimantas Bareikis, Marija Korenkaitė, Justina Smieliauskaitė, Benita Vasauskaitė, Danas Kamarauskas, Diana Kamarauskaitė, Jonas Šarkus, Aurimas Bačinskas ir Matas Pranskevičius.

Organizatorių nuotr.

Kauno valstybinis lėlių teatras pernai Klaipėdos publiką sužavėjo ir nustebino spektakliu „Dievų miškas“ pagal B. Sruogos romaną. Šįkart festivalyje „Jaunatis“ jis parodys vėlgi dramatišką spektaklį „Aš – Žvėris“ (spalio 17 d. 18 val.), kalbantį apie jaunosios kartos žmogų, kuris atranda savyje kultūros jėgą – „žvėrį“. Bręsdamas per susitikimą su menu, kontaktą su draugiškais žmonėmis, pasikliaudamas nuojauta, jis ima pats kurti galingus ir paveikius reginius. Tai vieno gatvės vaikiščio virsmas iš chuligano į žmogų – būsimą kūrėją. Kauniečių „Aš – Žvėris“ – jautri sūnaus ir mamos drama, kai vidinė stoka ne apriboja, o atveria akis kitokio gyvenimo įmanomybei. Spektaklyje naudojamos skirtingų dydžių lėlės, pasirodo ir patys aktoriai. Atvirojo teatro principu kuriamame vyksme skirtingos meno rūšys susipina į vientisą žaidimą. Nuotaikingas grotesko, magiškojo realizmo, šiuolaikinės muzikos ir šokio elementų kupinas spektaklis vaizdų kalba jautriai paliečia žiūrovų širdis. Jo režisierius Rokas Lažaunykas šiemet apdovanotas prestižiniu Kauno teatralų apdovanojimu „Fortūna“ už spektaklio „Aš – Žvėris“ režisūrą. Vaidina Mindaugas Černiauskas, Indrė Endriukaitė, Vigita Rudytė ir Arvydas Šaučiūnas.

Organizatorių nuotr.

Apie praeitį ir dabartį

Priekulės Ernsto Vicherto teatras – tai lyg Mažosios Lietuvos pranašas, skaičiuojantis jau du kūrybinės veiklos dešimtmečius. Teatras koreliuoja su chrestomatine ir šiuolaikine dramaturgija, žavi savo žiūrovus eksperimentais netradicinėse erdvėse. Turbūt neatsitiktinai teatro meno vadovas ir režisierius Donatas Savickis nusprendė scenoje atgaivinti I. Simonaitytės romano „Aukštųjų Šimonių likimas“ veikėjų likimus. Spektaklis ,,Urtė“ (spalio 19 d. 18 val.) – tarsi dovana rašytojos kūrybos gerbėjams. Įdomus režisūrinis sprendimas, apgalvota, metaforiška, išskirtinė scenografija, muzikinis garso takelis, aktorių vaidyba, sceniniai kostiumai sukuria jausmą, kad ši istorija tikra, ji veikia čia ir dabar. Žiūrovai tarsi nusikelia į I. Simonaitytės personažų gyvenimo laikmetį ir kartu su Urte išgyvena meilę, baimę, neapykantą.

7 – tiek skirtingų spektaklių bus parodyta festivalyje „Jaunatis“.

Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatro spektaklyje „Pirk dramblį“ (spalio 21 d. 18 val.) kuriamas šiuolaikinio jauno žmogaus, išgyvenusio stiprius įvykius savo vaikystėje, portretas. Jis staiga neteko visko pats to nesuprasdamas. Eglės Kižaitės režisuotas spektaklis pagal Dovilės Zavedskaitės pjesę „Dramblys“ – apie tiesą ir atvirumą. Leisti sau ir kitiems patirti jausmus, nebūti abejingiems vieni kitiems – neslėpti dramblių kambariuose, pamatyti juos ir įvardyti.

Už Berniuko vaidmenį spektaklyje „Pirk dramblį“ aktorius Mantas Bendžius šiemet apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi geriausio jaunojo menininko kategorijoje. Režisierė E. Kižaitė nominuota Auksiniam scenos kryžiui režisūros kategorijoje, o pjesės autorė D. Zavedskaitė – dramaturgijos kategorijoje.

Organizatorių nuotr.

Pasakas mėgsta visi

Pirmąkart festivalio „Jaunatis“ programoje – pažintis su Panevėžio lėlių vežimo teatru. Keturis dešimtmečius gyvuojantis (nuo 1986 m.) vienintelis toks teatras Europoje žinomas ir populiarus dėl savo vasaros maršrutų po Lietuvą, kai vežimas tampa ir scena, ir virtuve, ir miegamuoju. Teatre kasmet pastatoma po 3-4 spektaklius ne tik vaikams. Vieną naujausių – „Raudonkepuraitė ir džiazas“ panevėžiečiai parodys Žvejų rūmuose (spalio 24 d. 11 val. ir 13 val.).

„Raudonkepuraitė“ – visame pasaulyje žinoma pasaka, tačiau režisierius Konstantinas Grosmanas į šią istoriją pažvelgė kitaip: netradiciškai, šiuolaikiškai, žaismingai, originaliai. Teatro versijoje vilkas – geras ir švelnus, o kiti veikėjai – tikri padaužos. Visi personažai (ir lėlės, ir aktoriai) ne tik kalba, bet ir dainuoja, šoka džiazo ritmu. Spektaklyje vaikams išryškinama mintis, kad nereikia spręsti apie ką nors iš pirmo žvilgsnio – jei graži išvaizda, nereiškia, kad vidus gražus...

Organizatorių nuotr.

Klaipėdiečių premjeros

Tradiciškai šeimininko teisėmis pasinaudos organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai, festivalyje „Jaunatis“ pristatydamas „saviškius“. Šiemet Žvejų rūmų jaunimo teatras „Be durų“ savo gerbėjams sukūrė muzikinį spektaklį „Vaiduoklių nereikia bijoti“ (lapkričio 5 d. 12 val. ir 14 val.). Ilgametė teatro meno vadovė ir režisierė Angelė Juškevičienė nenorėjo atskleisti visų būsimosios premjeros siužeto paslapčių ir siurprizų... Daug įdomių dalykų iš vaiduoklių gyvenimo vaikai sužinos nuotaikingo spektaklio metu.

Menininkų grupės „Žuvies akis“ garso ir judesio spektaklio „Out of the Box“ pirmoji premjera Klaipėdoje jau įvyko rugsėjo pabaigoje tarptautinio menų festivalio „Plartforma“ metu. Tarpdisciplininio meno ir eksperimentinio garso mėgėjams rekomenduojamo spektaklio autoriams Godai Giedraitytei (dramaturgija) ir Donatui Bielkauskui (instrumentai ir garso koncepcija) temą „pasufleravo“ garsaus japonų rašytojo Kobo Abės romanas „Žmogus-dėžė“. Autorius jame analizuoja žmonių susvetimėjimą ir dabarties visuomenės priešiškumą asmenybei. Dėžė tampa spektaklio ašimi. Stovinti scenoje ji yra ne tik uždara, ribojanti erdvė, bet ir atradimų vieta (kaip lobių skrynia ar muzikinė dėžutė). Atskiros plokštumos yra ir muzikiniai instrumentai, kuriais grodami atlikėjai kuria garsą / muziką viso spektaklio metu. Spektaklyje „Out of the Box“ (lapkričio 9 d. 19 val.) pasirodo trys skirtingo amžiaus, profesinio išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties atlikėjai – kompozitorius, vienas ryškiausių nūdienos postfolklorinės tradicijos Lietuvoje kūrėjų D. Bielkauskas, Žvejų rūmų pantomimos teatro „A“ meno vadovas, mimas ir režisierius Aleksas Mažonas, gatvės šokių stilių virtuozas ir pedagogas Marius Eidrigevičius. Režisierė – Karina Novikova. Bilietus į „Jaunaties“ festivalio spektaklius platina www.bilietai.lt. Vaikams, moksleiviams, studentams ir senjorams taikoma 50 proc. nuolaida. Visi spektakliai bus rodomi Žvejų rūmuose – Didžiojoje arba Teatro salėse.

Organizatorių nuotr.

Festivalio programa

Spalio 16 d. 12 val. Didžiojoje salėje – „Detektyvo D. Lapino byla“ (Keistuolių teatras).

Spalio 17 d. 18 val. Didžiojoje salėje – „Aš – Žvėris!“ (N 14, Kauno valstybinis lėlių teatras).

Spalio 19 d. 18 val. Teatro salėje – „Urtė“ (Priekulės Ernsto Vicherto teatras).

Spalio 21 d. 18 val. Teatro salėje – „Pirk dramblį“ (N 14, Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatras).

Spalio 24 d. 11 val. ir 13 val. Teatro salėje – „Raudonkepuraitė ir džiazas“ (Panevėžio lėlių vežimo teatras).

Lapkričio 5 d. 12 val. ir 14 val. Teatro salėje – „Vaiduoklių nereikia bijoti“ (Klaipėdos žvejų rūmų jaunimo teatro „Be durų“ premjera).

Lapkričio 9 d. 19 val. Teatro salėje – „Out of the Box“ (Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ premjera).

Šie trys tenorai 2015 m. pradėjo savo karjerą bendru pasirodymu prestižiškiausiuose Italijos teatruose Romoje, Venecijoje, Florencijoje, o 2017 m. trijulė debiutavo tarptautiniu mastu, koncertuodama Europoje – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, o vėliau ir Vokietijoje, Ispanijoje. 2018 m. jie gastroliavo Azijoje, koncertavo Kinijoje.

Jie taip pat koncertavo Japonijoje – prestižinėje „Ginza Auditorium“ salėje Tokijuje, o vėliau gastroliavo Osakoje, Nagojoje, Sendajuje, Kiote, taip pat dainavo Menų centre Seule, Pietų Korėjoje. 2019 m. šis vokalinis trio debiutavo JAV, koncertavo įvairiuose miestuose – Niujorke, Los Andžele, Čikagoje ir kituose. Jie taip pat koncertavo „Avalon“ teatre Niagaros Folse Kanadoje. 2020 m. dėl pandemijos trijulė turėjo sustabdyti savo koncertus ir sutelkti dėmesį į savo diskografiją.

Pasirodymo metu atlikėjai pristatys populiariausius operos kūrinius, varijuodami savo balsais scenoje, o tada pereis prie žinomiausių itališkų dainų, tokių kaip „O Sole Mio“, „Dicintacill Vuie“, „Io Te Vurria Vasa“ ir Amerikos visų laikų populiariausių dainų „My Way“, „New York, New York“ ir kitų, argentinietiško tango, gražiausių kino garso takelių ir dainų iš populiarių miuziklų. Šis koncertas yra graži pasaulio muzikos pynė.

Bilietus platina „Bilietai.lt“. Senjorams taikoma 15 proc. nuolaida. Perkant 10 ir daugiau bilietų, dėl nuolaidos kreiptis: vipklientai@bilietai.lt.

Koncertą organizuoja VšĮ „Renginių era“, vadovaujama Algirdo Guzausko.

Vasara buvo turininga

Nedidelei administracijos komandai nedaug teko ilsėtis, nes vasara taip pat buvo svarbių ir didelių renginių metas. Liepos pradžioje sėkmingai surengtas XXII tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“, šiemet sulaukęs itin didelio publikos susidomėjimo. Žvejų rūmai kvietė į Valstybės dienai ir Baltijos keliui skirtus renginius – Martyno Kavaliausko, grupės „FC Baseball“ ir Gabrielės Vilkickytės koncertus. Bene svarbiausia naujiena, kad nuo rugpjūčio 1 d. Žvejų rūmai turi naują vadovą – direktorę Kristiną Jakštę.

Žvejų rūmų meno kolektyvai vasarą nemažai keliavo ir iš kelionių grįžo ne tuščiomis. Mišrus choras „Cantare“ pelnė didįjį prizą tarptautiniame chorų festivalyje-konkurse „Per Musicam Ad Astra“ Torunėje (Lenkija), o moterų choras „Dangė“ – IX tarptautiniame chorinės muzikos konkurse „Auksinė Šalčios juosta“ Eišiškėse. Visi Žvejų rūmų chorai ir šokių kolektyvai dalyvavo Lietuvos Vakarų krašto Dainų šventėje.

LNOBT pastatytame B Pawlowskio balete vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“ pagrindines partijas šoka prancūzaitė M. Pontarlier ir britas B. Th. Davis. / M. Aleksos nuotr.

Festivalis-konkursas „Vox Maris“

Tradiciškai rugsėjį Žvejų rūmuose prasideda naujas renginių sezonas. Jau šį penktadienį startuoja Klaipėdos žvejų rūmų organizuojamas tarptautinis moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalis-konkursas „Vox Maris“ (festivalio iniciatorė ir meno vadovė – moterų choro „Dangė“ meno vadovė Judita Kiaulakytė). Programoje – dalyvių koncertai, seminaras ir kūrybinės dirbtuvės ne tik Klaipėdoje. Dalyvaus 18 chorų ir vokalinių ansamblių iš Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Šį penktadienį ir šeštadienį Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje ir šeštadienį Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje skambės sakralinės ir pasaulietinės muzikos koncertai.

Šeštadienį festivalis viešės Liepojos koncertų salėje „Lielais Dzintars“, kur 15.30 val. surengs koncertą, skirtą Baltų vienybės dienai. Tą pačią dieną 15 val. Klaipėdos žvejų rūmuose vyks Lietuvos ir Ukrainos kolektyvų susitikimas-koncertas.

Festivalio „Vox Maris“ pradžios koncertas – rugsėjo 23 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje. Dainuos Latvijos universiteto merginų choras „Balta“, kuris atliks Annos-Mari Kähärä (Suomija), Kimo Andre Arneseno (Norvegija), Ola Gjeilo (Norvegija), Matthew Cullotono (JAV), Jameso Stevenso (Didžioji Britanija), Ricardo Lafuente Aguado (Ispanija), Peterio Vasko ir Andraso Sejanso (Latvija) kūrinius.

Rugsėjo 24 d. 10 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje moterų chorai ir vokaliniai ansambliai varžysis festivalio konkurse, o 14 val. fakulteto 410-ojoje auditorijoje prasidės seminaras „Moterų chorų ir vokalinių ansamblių veikla“, kuriame pranešimus skaitys lektoriai iš Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Festivalio „Vox Maris“ finaliniai akordai nuskambės rugsėjo 24 d. 18 val. Žvejų rūmų Didžiojoje salėje. Po konkurso laureatų apdovanojimų ceremonijos baigiamajame koncerte pirmą kartą bus atlikta Vytauto Miškinio kantata moterų chorui, styginių orkestrui ir mušamiesiems „Keturi žvilgsniai į Saliamoną“. Baltų vienybės dienai bus skirta antroji koncerto programos dalis, kurioje chorai dainuos latvių ir lietuvių kompozitorių kūrinius. Koncerte dalyvaus chorai „Balta“, „Atbalss“ ir „Intis“ (Latvija), „Dangė“, „Cantare“, „Virgo“, „Gaudeamus“, „Ave Vita“, „Studium“ ir Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (Lietuva).

LNOBT atvyks gastrolių

Pirmieji naujojo renginių sezono Žvejų rūmuose svečiai – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT). Rugsėjo 29 d. 18.30 val. – dviejų baleto kūrinių vakaras, skirtas visiems baleto gerbėjams, vertinantiems ir baleto plastikos grožį, ir bendrą kūrinių estetiką, taip pat visiems baleto mėgėjams, pasiilgusiems gražaus, kokybiško ir profesionalaus baleto meno. Pirmoje dalyje bus pristatytas klasikinio baleto šedevras – L. A. Minkaus baleto „Pachita“ garsusis Grand pas classique. Baletas sukurtas 1846 m. Paryžiuje, o XX a. nusistovėjo tradicija šį antrąjį baleto veiksmą rodyti atskirai. Legendinio baletmeisterio Mariuso Petipa sukurta choreografija puikiai dera su šiuolaikiniu scenos sprendimu, kurį 2021 m. pasiūlė LNOBT baleto meno vadovas Martynas Rimeikis. Pagrindines partijas šoks viena labiausiai publikos mylimų baleto porų – Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius. Antrojoje vakaro dalyje – įspūdingasis M. Ravelio „Bolero“, kurio premjera LNOBT įvyko 2015 m. Pasak lenkų choreografo Krzysztofo Pastoro, jo versija grįžta prie paties M. Ravelio sumanymo, kurio pagrindinis motyvas – moterų ir vyrų sąveika. „Bolero“ solistų poroje pasirodys jau daug metų negęstančios baleto žvaigždės Olga Konošenko ir Ernestas Barčaitis.

Rugsėjo 30 d. 12 val. jaunuosius žiūrovus LNOBT Klaipėdoje suburs į B. Pawlowskio baletą vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (choreografas Witoldas Borkowski’s, pastatymą atnaujino Jurijus Smoriginas), dėl negęstančių publikos simpatijų rodomas jau daugiau kaip pusę amžiaus. Per tiek laiko pasikeitė kelios jo atlikėjų ir žiūrovų kartos: kadaise Snieguolės ir nykštukų nuotykius scenoje stebėję vaikai dabar mielai veda į teatrą savo anūkus.

LNOBT baleto trupė yra tarptautinė. Klaipėdoje Snieguolę šoks prancūzaitė Marine Pontarlier, o jos sutiktą Princą – britas Benjaminas Thomas Davis.

Klaipėdos pilies teatras sezoną pradės spektakliu-koncertu pagal D. Kajoko poeziją „Didžioji rauda ties degančiais vynuogienojais” (rež. A. Vizgirda). / A. Kubaičio nuotr.

Pasikeitimai Teatro salėje

Pernai Žvejų rūmai paminėjo pastato 40-metį. Tenka tik konstatuoti, kad „rūmo“ veidas vis labiau sensta ir laukia ryžtingų miesto vadovų sprendimų dėl renovacijos. Pernai paruošta viltinga studija dėl pastato ateities, žadanti kardinalų statinio ir įstaigos atgimimą.

Bet atnaujinimo darbai viduje vyksta nuolat. Žiūrovai jau teigiamai įvertino pasikeitusią Didžiąją salę. Panašūs darbai šią vasarą atlikti ir Teatro salėje, kurioje dažnai vaidina Žvejų rūmų ir svečių teatrai. Čia taip pat nutiesta nauja kiliminė danga, pakeistos žiūrovų kėdės. Jas išbandyti galės jaunieji žiūrovai jau rugsėjo 24 d. 12 val., atėję pažiūrėti jaunimo teatro „Be durų“ spektaklį „Atsikrausto kiaulė“. Spalio 5 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras parodys naujausią repertuaro spektaklį-koncertą pagal D. Kajoko poeziją „Didžioji rauda ties degančiais vynuogienojais“. Teatro režisierius Alvydas Vizgirda žada netrukus pristatyti premjerą – Izraelio dramaturgo Lionelio Goldsteino pjesę „Dovydas ir Eduardas“.

Ruošdamiesi pasirodymams, didesnį komfortą pajus Žvejų rūmuose viešintys artistai – suremontuoti grimo kambariai prie abiejų salių, įrengtos dušo kabinos.

Nauji spektakliai ir koncertai

Spalio 16 d. Žvejų rūmuose prasidės XV šalies teatrų festivalis „Jaunatis“. Festivalio tikslas – aktyviajai teatrinei publikai (nuo pačių mažiausių žiūrovų iki...) suteikti galimybę pamatyti naujausius Lietuvos teatrų spektaklius, sulaukusius palankaus teatro kritikų įvertinimo, kitų šalyje rengiamų teatro festivalių favoritus. Šiųmetėje „Jaunatyje“ svečiuosis Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatras, Keistuolių teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Panevėžio lėlių vežimo teatras, Priekulės Ernsto Vicherto teatras. Į premjeras publiką pakvies klaipėdiečiai – menininkų grupė „Žuvies akis“ ir teatras „Be durų“.

Vienintelis ir nepakartojamas teatro šamanas, Klaipėdos kultūros magistras Benas Šarka labiausiai žinomas kaip išskirtinių teatro pasirodymų, tarpdisciplininių performansų kūrėjas. Pastaraisiais metais B. Šarka, be savo teatrinės veiklos, tapo ir aktyviai fotografuojančiu menininku. Spalį Žvejų rūmų pirmojo aukšto fojė bus atidaryta jo fotografijų paroda „Sapnuojant Mėmelį“.

Jau paminėti artimiausi Žvejų rūmų renginiai – tai tik maža dalis įdomaus repertuaro, kuriame kiekvienas gali rasti sau tinkamą spektaklį ar koncertą. Baigiamos užpildyti paskutinės laisvos datos Žvejų rūmų renginių kalendoriuje, kuriame apie savo pasirodymus jau skelbia „Trys tenorai“ (Italija), Eimunto Nekrošiaus režisuotas F. Kafkos „Bado meistras“, anšlagus renkantys orkestrai „Lords of the Sound“ ir „Universe Symphony Orchestra“, žiūrovų pageidavimu kartojama valstybinio ansamblio „Lietuva“ koliažinė opera „Mažvydas“, Anželikos Cholinos teatro premjera „Jaunystė“, Andriaus Mamontovo koncertas „Vienas“, grupės „El Fuego“ jubiliejinis turas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliai ir daugelis kitų. Išsamiau apie Žvejų rūmų renginių repertuarą: www.zvejurumai.lt.

Sužavėjo šokio stebuklas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklis „Sapnai ir kaktusai“, kur greta Alexanderio Ekmano (Švedija) „Cacti“ („Kaktusai“) pristatomos ir Roberto Bondaros (Lenkija) choreografinės kompozicijos „Žagsulys“ („Hiccup“) bei „8m68“, sulaukė didžiulio ne tik šalies, bet ir užsienio šokio gerbėjų susidomėjimo.

Baleto kritikė Skaidra Baranskaja teigė, kad tiek darniai judančių, bet individualiai besireiškiančių žmonių scenoje retokai gali pamatyti.

„Neįtikėtinas Klaipėdos baleto trupės įdirbis. Lengva ranka A. Ekmanas mestelėjo pasauliui 27 minučių šedevrą „Cacti“ ir jam nepatinka, kai kažkas iš savo varpinės bando aprašinėti per pasaulį sklendžiantį fenomeną. Tiesiog džiugu, kad „Kaktusai“ sudygo ir Lietuvoje“, – akcentavo kritikė.

„Klaipėdoje atgimusių choreografinių darbų pagrindinis stebuklas – tikslus atlikimas, žavintis savo laisve ir choreografinio piešinio vaizduote. Surinkti skirtingų mokyklų šokėjai parengti taip akademiškai, jog šokio visuma tapo lengvai sklindančia plastine jėga, leidžiančia šokamiems siužetams virsti gilesnių apmąstymu šaltiniu“, – džiaugėsi teatrologė Daiva Šabasevičienė.

Anot teatro kritikės, šokio dramaturgės Sigitos Ivaškaitės, „Kaktusai“ gali būti apie viską, apie nieką ir apie ką nori kiekvienam iš mūsų, nes jų tikslas yra scenoje parodyti kūrybos ir samprotavimų apie ją susidūrimą, taip išryškinant absurdiškumą.

„Juk visi be išimties meną patiriame skirtingai“, – rašė S. Ivaškaitė.

Kaip jie sudygo scenoje

Kaktusai, išgyvenantys net nepalankiausiomis aplinkos sąlygomis, paplitę visame pasaulyje – nuo sausringų plynių abiejose Amerikose iki palangių mūsų butuose.

Tačiau teatro scenoje, o juo labiau šokio spektakliuose jų niekas nebuvo regėjęs iki pat 2010-ųjų, kai švedų choreografas A. Ekmanas sumanė jais papuošti sceną savo spektaklyje, sukurtame Nyderlandų šokio teatro II trupei, ir net pakrikštijo savo naująjį kūrinį „Kaktusais“.

Nuo to laiko „Kaktusai“ tapo visame pasaulyje atpažįstamu A. Ekmano kūrybos ženklu, kuriuo įvairių trupių premjeros buvo pažymėtos šokio žemėlapyje jau daugiau kaip dvidešimtį kartų nuo Sietlo JAV šiaurės vakaruose ir San Paulo Brazilijos pietryčiuose iki Sidnėjaus Australijoje ir Velingtono Naujojoje Zelandijoje.

Šį pavasarį A. Ekmano „Kaktusai“ pirmąkart „pražydo“ ir Klaipėdoje.

2010-aisiais tuomet dar tik pradedantis choreografas šmaikščiai (tarsi kaktuso dygliais) baksnojo publikai, ragindamas ją susimąstyti apie šiuolaikinį šokį kaip apie „aukštojo meno“ formą, apie kritiko vaidmenį ir pretenzingą kritikų retoriką.

Parodijuodamas šio „aukštojo meno“ kraštutines apraiškas, A. Ekmanas su meile ir kandžiu humoru dekonstravo tai, kas jam puikiai pažįstamoje šiuolaikinio šokio terpėje atrodė dirbtina ar snobiška.

Spektaklyje šokėjai išdėstyti ant kvadratinių pakylų, tarsi įkalinti baltuose kvadratuose, o jų tūžmingą, ritmišką judėjimą (choreografas yra minėjęs, kad šį vaizdinį įkvėpė jo matyti Tibeto vienuoliai, atliekantys ritualą lyg triukšmingus jogos pratimus) lydi styginių kvarteto gyvai atliekama muzika bei iš įrašo sklindantys ironiški komentarai.

Šokėjai įnirtingai stengiasi ištrūkti iš savo nematomo kalėjimo ir galiausiai kiekvienas įgyja po kaktusą. Bet ką visa tai reiškia?

Ką slepia dygliuotieji?

Jeigu tai būtų absurdo teatro pjesė ar dadaistinio meno ready-made objektas, galėtume spėti, kad kaktusas kartais yra tik kaktusas arba kad kaktusas yra metafora.

Choreografas pateikė savo paaiškinimą: „Šis kūrinys yra apie tai, kaip mes suvokiame meno kūrinius, jaučiame poreikį juos analizuoti, „suprasti“. Esu įsitikinęs, jog nėra vieno teisingo būdo – kiekvienas galime juos interpretuoti ir patirti, kaip kam patinka. „Kaktusai“ gimė tuo mano gyvenimo laikotarpiu, kai kiekvienas rašinys apie mano kūrybą gerokai sujaukdavo jausmus ir gadindavo nuotaiką. Man atrodė neteisinga, kad kažkas prisėda, parašo ir tarsi už visus nusprendžia, apie ką yra vienas ar kitas mano kūrinys. Nustojau skaityti recenzijas, paskui į jas reaguoti, bet man iki šiol kelia abejonių ši žmonių sukurta sistema.“

Taip pat akivaizdu, kad scenografiją ir kostiumus savo spektakliui sukūręs choreografas dygliuotus sukulentus ir kūno spalvos kostiumus pasitelkia kaip žmogaus egzistencinio nuogumo, pažeidžiamumo, o sykiu ir atsparumo nepalankioms aplinkos sąlygoms metaforą.

Kad šis egzistencializmas gali būti tiek pat rimtas, kiek juokingas, signalizuoja ne tik kaktusai, bet ir į sceną netikėtai išmesta katės iškamša.

Šiame spektaklyje A. Ekmanas pirmąkart kūrė ir repetavo choreografiją drauge su muzikos atlikėjais: „Man tai buvo nauja. Susikūrėme ritminį žaidimą, kuriame šokėjai ritmiškai sąveikauja su styginių kvarteto muzikantais – tai ir tapo kūrinio partitūra.“

Toną ir tempą šiai partitūrai užduoda Franzo Schuberto Styginių kvarteto d-moll (žinomo pavadinimu „Mirtis ir mergelė“) finalas Presto.

Spektaklio metu taip pat skamba ištraukos iš Josepho Haydno ir Ludwigo van Beethoveno kūrinių, ritminės improvizacijos ir „užkadrinio balso“ sakomi tekstai.

Galima numanyti, jog kartais tarp kasdienių šokėjų replikų pasigirsta ir kritiko balsas – jis kalbasi su savimi, formuluodamas frazes savo būsimai recenzijai: „Ką mes matome?“, „Kas čia įsimintino?“, „Įgudusi akis čia gali įžvelgti...“, „apstu subtekstų... pernelyg subtilių, kad būtų įmanoma juos atpažinti“ ir t. t.

Choreografas rėžia tiesiai šviesiai: „Tie nesibaigiantys tauzalai apie meną-šmeną – štai apie ką visa tai. Mes tik norėjome pasijuokti iš tų, kurie manosi esą truputį geresni už kitus.“