-
Kančių Kauno klinikose neištvėrusi moteris mirė – artimieji šokiruoti 91
Atvyko paprasto tyrimo
Artimieji sutartinai tikina, kad senolė buvo nualinta tik ją atvežus į ligoninę, tačiau medikai savo klaidų neįžvelgia.
Paskutinę gegužės dieną į Kauno klinikas atvežtai marijampolietei šis vizitas tapo košmaro pradžia. Kaip teigia moters artimieji, savo kojomis iki gydymo įstaigos pati atėjusi močiutė paskutines savo gyvenimo dienas leido patirdama didžiules kančias, kol galiausiai mirė pakirsta onkologinės ligos.
"Močiutei dėl senyvo amžiaus reikėjo atlikti biopsiją (paimti ir ištirti audinio gabalėlį – aut. past.). Joks gydytojas iki tol nebuvo jai diagnozavęs vėžio, tačiau galvojome, kad tyrimas tikrai reikalingas, o medikai Kaune tinkamai atlieka savo darbą. Deja, klydome", – gegužės 31 d. įvykius atsimena Vilniuje gyvenanti Stasės anūkė Grita Ingelevičienė.
S.Dūdienė su sūnumi Vytautu gyveno Marijampolėje. Atvykus į Kauno klinikas artimiesiems buvo pasakyta, kad močiutei biopsijos atlikti negalima dėl kraujo sudėties, visų pirma reikia ją normalizuoti.
"Labai nenorėdama močiutė liko Kauno klinikose, buvo paguldyta į Gastroenterologijos skyrių. Tačiau baisiausia buvo ateityje", – drebančiu balsu su žurnalistais kalbėjo Grita.
Šokiravo seselės elgesys
Praėjus keturioms dienoms, kurių metu Stasei į kairės kojos šlaunį buvo leidžiami vaistai, prasidėjo, artimųjų žodžiais kalbant, tikras košmaras.
"Pirmiausia mane apstulbino vis besikeičiančių gydytojų rezidentų ir močiutę prižiūrėjusios seselės elgesys. Kadangi iš Vilniaus kasdien atvažiuoti negaliu, vis skambindavau pasiteirauti apie močiutės būklę. Kartą man pasakė: jei taip dažnai skambinėsiu ir, liaudiškai kalbant, kelsiu šumą, man telefonu iš viso nieko nesakys", – piktinosi moteris, kuri kartu su tėvu Vytautu buvo įtraukti į sąrašą žmonių, besirūpinančių Stase.
Nuo leidžiamų vaistų ligonei susidarė didžiulė hematoma (liaudiškai dar vadinama mėlyne), o netrūkus – ir pūlinys.
"Močiutė silpo akyse, palatoje drauge su ja buvę žmonės mums pasakojo, kad ji visiškai nebevalgė, kentė didelius skausmus", – išgyvenimais dalijosi Gritė.
S. Dūdienės koja susidarius hematomai/Asmeninio archyvo nuotr.
Dėl susidarusių komplikacijų S.Dūdienę teko operuoti – pirmą kartą ant chirurginio stalo ji atsigulė birželio 15 d.
"Po operacijos močiutė šiek tiek atsigavo, raminau ją, kad galbūt baisiausia jau praeityje. Ji ir pati jau buvo kiek geresnės nuotaikos. Tačiau tik dieną. Vėliau vėl prasidėjo baisūs skausmai ir galiausiai močiutė kojos nebevaldė visai", – toliau dėstė moteris.
Kartą man pasakė: jei taip dažnai skambinėsiu ir, liaudiškai kalbant, kelsiu šumą, man telefonu iš viso nieko nesakys.
G.Ingelevičienė prisimena, kad vaizdas, kai ji nuvyko aplankyti mylimą giminaitę, šokiravo.
"Iš rankų išmečiau visus turėtus pirkinius. Močiutė skausmo perkreiptu veidu žiūrėjo į mane. Ji buvo beveik gyvas lavonas", – ašarų pokalbio metu nesuvaldė Gritė.
Nieko nelaukdama moteris ėjo pasikalbėti su Gastroenterologijos klinikos gydytoju Juozu Kupčinsku. Pokalbio metu medikas pripažino, kad ligonės būklė – prasta: "Neneigiame, kad pacientės būklė tikrai nėra gera, mes dėl to nesiginčijame."
Pokalbio metu gydytojas pasakojo, kad Stasės kraujo krešumas nebuvo tinkamas atlikti biopsijai, kadangi ji iki atvykimo vartojo kraujo skystinamuosius vaistus. Tam, gydytojo žodžiais kalbant, pacientei buvo leidžiami vaistai, kurie krešumą atkuria.
"Leidžiant vaistus gali kilti komplikacijų. Greičiausiai vaistų leidimo vietoje susidarė nedidelis infekcijos židinys, pakraujavo, buvo pažeista šalia esanti kraujagyslė. Tikrai nebuvo taip, kad leidome netinkamus vaistus", – anūkei kalbėjo J.Kupčinskas.
Reta komplikacija
Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas patvirtino, kad pacientei S.Dūdienei leidžiant vaistus išsivystė komplikacija.
"Vaistai buvo leidžiami į raumenis, kur kraujagyslių nematyti. Hematomos simptomai pasirodo tik vėliau. Tai retai pasitaikanti komplikacija", – paklaustas apie galimas priežastis, sakė jis.
Gydytojas ramino, kad apie kojos amputaciją jokios kalbos nėra.
Po pirmosios operacijos praėjus šešioms dienoms, birželio 21 d., S.Dūdienė buvo operuota antrą kartą. Tuomet, žurnalistams pradėjus domėtis šia tema, močiutė buvo perkelta į Chirurgijos skyrių.
"Čia gydymas visai kitoks, seselės elgiasi nepalyginti geriau, suteikiama visa reikalinga pagalba", – praėjus kelioms dienoms po perkėlimo "Kauno dienai" sakė pacientės artimieji.
Po patirtų močiutės išgyvenimų ir įtardami, kad Gastroenterologijos skyriuje ji buvo gydoma netinkamai, S.Dūdienės artimieji kreipėsi į Kauno klinikų vadovybę, prašydami ištirti atsakingų asmenų veiksmus.
Iš karto po šios istorijos pasirodymo viešoje erdvėje Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyr. specialistė Eglė Audickaitė išplatino viešą pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad pacientės būklė stabili, jai teikiama visa reikiama pagalba.
"Esant artimųjų skundui, Kauno klinikose bus sudaryta šio atvejo komisija, kuri numatyta tvarka įvertins įvykį ir pateiks išvadas", – rašė E.Audickaitė.
Komisija tikrai buvo sudaryta, o pirmosios išvados S.Dūdienės šeimą pasiekė praėjus septyniolikai dienų. G.Ingelevičienė prašė ištirti, ar močiutei nuo pat pradžių buvo skirtas tinkamas gydymas. Taip pat buvo akcentuota, kad prašoma apsvarstyti jau minėtos seselės, leidusios vaistus, elgesį.
Savo aplaidumo neįžvelgia
Liepos 16 d. artimiesiems atsiųstose išvadose, kurias pasirašė Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis, rašoma: "Pacientė dėl atsiradusių židininių pakitimų kepenyse, įtariant onkologinį susirgimą, planine tvarka buvo paguldyta į Gastroenterologijos skyrių kepenų židinio biopsijai. Medicinos dokumentų duomenimis, pacientė serga lėtiniu paširdžių virpėjimu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, mieliodisplastiniu sindromu, sunkiai vaikštanti."
Toliau išvadose nurodoma, kodėl biopsijos jai atlikti nebuvo galima: "Kadangi pacientės kraujavimo rizika dėl individualių rizikos veiksnių ir gretutinių ligų buvo didesnė, prieš numatomą planinę kepenų biopsiją ji buvo ruošta koreguojant gretutinių ligų gydymą – buvo normalizuoti kraujo krešumo rodikliai."
Tokios išvados, Gritos žodžiais kalbant, lengvai šokiravo.
"Aš prašiau ištirti, kodėl močiutei buvo perdurta kraujagyslė, ar ja buvo tinkamai rūpinamasi, o sulaukiau nurašyto jos ligų sąrašo. Galvoje sukosi tik viena mintis: medikai iš mūsų tyčiojasi", – sakė ligonės anūkė ir piktinosi, kad komisija nenustatė jokio medikų aplaidumo.
Moteris stebėjosi, lyg hematoma, dvi kojos operacijos, kurios močiutę nualino, ir onkologinė liga išsivystė be priežasties ir žaibiškai.
"Medikai neįžvelgė jokio savo aplaidumo, nors patys sakė, kad leidžiant vaistus atsirado reta komplikacija. Ar tai neįrodo, kad kažkas buvo padaryta ne taip? Kodėl medikai nepripažįsta to, kas akivaizdu?" – retoriniais klausimais išvadas dienraščiui komentavo moteris.
Ji užsiminė ir apie tai, kad prašymas nustatyti, ar Gastroenterologijos skyriaus seselė tinkamai elgėsi, kažkodėl liko pamirštas.
"Gavusi išvadas nuvykau į Klinikas, pasakiau medikams, kad apie močiutės ligas galiu pasiskaityti jos ligos istorijoje, o į esminius klausimus taip ir liko neatsakyta. Jie man žadėjo atlikti tyrimą ir dėl seselės elgesio", – tolesnius savo veiksmus pasakojo Grita.
Artimiesiems ieškant teisingumo, močiutė kasdien silpo vis labiau.
"Nusiteikėme blogiausiam ir su skausmu širdyje susitaikėme, kad mūsų mylima močiutė iš lėto iškeliauja iš šio pasaulio", – su ašaromis akyse kalbėjo anūkė.
S. Dūdienė Kauno klinikose/Asmeninio archyvo nuotr.
Mokys, kaip elgtis
Rugpjūčio 2 d. artimieji sulaukė dar vieno rašto, kurį pasirašė Gastroenterologijos klinikos gydytojas Gediminas Kiudelis. Jame pateiktos išvados dėl jau minėtos seselės elgesio.
"Posėdžio metu buvo informuota apie jūsų išsakytus nusiskundimus pacientės palatos bendrosios praktikos slaugytojos darbu ir bendravimu su pacientais bei jų artimaisiais. Buvo išklausyti ir jūsų minėtos bendrosios praktikos slaugytojos paaiškinimai. Nutarta pakartotinai atkreipti Gastroenterologijos klinikos darbuotojų dėmesį į pacientų priežiūros ir slaugos tvarką, etikos ir deontologijos principus bendraujant su pacientų artimaisiais, papildomai organizuojant darbuotojų mokymus šiais klausimais", – rašoma artimiesiems atsiųstame rašte.
S.Dūdienės artimieji viliasi, kad seselė padarys tinkamas išvadas, tačiau, jų žodžiais kalbant, ir čia nebuvo atvirai pripažįstama, kad slaugytoja elgėsi netinkamai.
"Gavusi šį raštą supratau, kad šios įstaigos atstovams pripažinti padarytas klaidas yra misija neįmanoma", – komentavo ligonės anūkė.
"Kauno dienai" susisiekus su Kauno klinikų atstovais ir paprašius pakomentuoti S.Dūdienės gydymą, Viešosios komunikacijos tarnybos specialistė Karolina Vaikšnoraitė į klausimą, kas kaltas dėl pacientei atsiradusios hematomos, taip ir neatsakė. Taip pat neatsakė ir į klausimą, ar dvi kojos operacijos kaip nors paveikė močiutės būklę.
Atstovė atsakė, kodėl S.Dūdienė, atvežta į ligoninę, iš pradžių buvo gydoma Gastroenterologijos skyriuje, o po žiniasklaidoje aprašytos istorijos perkelta į kitur. Kaip jau minėta artimiesiems pateiktose išvadose, tai lėmė įtarimai dėl navikinio proceso diagnozės. Atsakymuose teigiama, kad šis sprendimas buvo priimtas pagal gydymo poreikius.
K.Vaikšnoraitė dienraščiui atsiųstame rašte paminėjo, kad komisija nenustatė priežastinio ryšio tarp skyriaus darbuotojų elgesio ir hematomos atsiradimo.
Į klausimą, kokia S.Dūdienės būklė šiuo metu, dar penktadienį gavome tokį atsakymą: "Šiuo metu pacientės būklė stabili, gydymas tęsiamas."
Nepraėjus ne parai stabilios būklės ligonė iškeliavo anapilin.
-
Kauno klinikos toliau ignoruos darbuotojus? 15
Viena pergalė
"Kauno diena" rašė, kad Kauno klinikų Romainių tuberkuliozės ligoninės profesinė sąjunga pasiskundė Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos komitetui, kad gydytojams už kenksmingas darbo sąlygas nemokami jiems priklausantys priedai.
Darbo ginčų komisija nustatė, kad Kauno klinikos pažeidė kolektyvinės sutarties sąlygas ir įpareigojo šią gydymo įstaigą sumokėti darbuotojams priklausančius pinigus. Sutartis įsigaliojo dar praėjusių metų viduryje, todėl ligoninė turi sumokėti ne tik 15 proc. vidutinio mėnesinio atlyginimo siekiančią sumą, bet ir 0,07 proc. delspinigių.
"Klinikų versija buvo labai įdomi. Iš pradžių jie teigė, kad sutarties sąlygų laikosi ir anksčiau mokėjo pinigus už kenksmingas sąlygas, bet jie to neįrodė. Tad beliko pripažinti, kad jei ir laikėsi sutarties, bet ne iki galo. Mums belieka tik džiaugtis tokiu Darbo ginčų komisijos sprendimu, nes ko prašėme, tą ir gavome, įrodėme savo tiesą. Tai yra pergalė, nes buvo ne vieno žmogaus rašytas skundas, o visų gydytojų vardu rašytas", – "Kauno dienai" komentavo gydytojų profsąjungoms atstovaujantis advokatas Erikas Pavlovičius.
Atims kitus priedus?
Vis dėlto advokatas nesirengia švęsti galutinės pergalės, kol gydytojams tikrai nebus išmokėti pinigai. Teisininkas tikino, kad Kauno klinikos dar gali apskųsti Darbo ginčų komisijos sprendimą arba iš gydytojų atimti kitus skatinamuosius priedus.
"Nemanau, kad jie ims ir mokės priedus. Galimos dvi situacijos, kaip elgsis ligoninės vadovai. Dar nutarimas neįsiteisėjęs, todėl jie gali eiti į teismus ir apskųsti bei toliau nesilaikyti. Be to, dabartinės kolektyvinės sutarties galiojimas baigsis šių metų gruodžio mėnesį, tad gali būti, kad vėliau atsisakys mokėti atgaline data ir sakyti, kad sutarties jau nėra", – apie galimą Kauno klinikų elgesį kalbėjo advokatas E.Pavlovičius.
Anot jo, Kauno klinikų administracija gali ryžtis dar pavojingesniam ėjimui. Jei Klinikos ir išmokės pinigus, iš darbuotojų kišenių atims kitus priedus, kuriuos medikai gauna už išdirbtą laiką, mokslinį darbą. Tokiu atveju gydytojų atlyginimas gerokai sumažėtų.
"Skatinamuosius priedus gydytojams gali skirti nuo 0 iki 60 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Tad gali būti, kad šie priedai labai sumažės. Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, jie nesakė, kad taip darys, bet yra pagrindo taip manyti, nes jie traktuoja, jog biudžeto neturi", – nuogąstavimus išsakė advokatas.
E.Pavlovičius/ Vilmanto Raupelio nuotr.
Ministerijos pozicija
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Alina Žilinaitė pateikė komentarą. Anot SAM, praėjusių metų vasarą pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje su gydymo įstaigomis buvo numatyta, kad medikams, dirbantiems pavojingomis arba kenksmingomis sąlygomis, turi būti mokami atitinkamo dydžio priedai. Šia kolektyvine sutartimi patvirtinta nuostata nėra naujovė, nes toks darbo apmokėjimas yra numatomas ir kitais teisės aktais.
"Kiekviena gydymo įstaiga, lygiai taip pat kaip ir kiekvienas Lietuvos žmogus, privalo laikytis nustatytų teisės aktų ir jais vadovautis. Tad dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo negali būti jokių diskusijų. Ypač dabar, kai kalbama apie tai, kad algos turi didėti visiems medikams be išimties visos šalies mastu. Tad nemokėti žmonėms priedų už jų atliekamą tam tikrą sudėtingą darbą yra neetiška ir neteisėta", – aiškinama atsiųstame komentare.
SAM specialistai aiškino, kad kiekviena gydymo įstaiga pati planuoja savo biudžetą ir gauna apmokėjimą už suteiktas paslaugas iš ligonių kasų arba tiesiogiai iš pacientų už mokamas paslaugas. Tad gydymo administracijos pareiga yra laikytis teisės aktų ir atsiskaityti su savo darbuotojais bei paskirstyti biudžetą taip, kad pinigų užtektų priedams išmokėti.
"Jeigu gydymo įstaiga, kaip ir bet kuris kitas darbdavys, neatsiskaito su savo darbuotojais teisės aktų numatyta tvarka, darbuotojais turėtų kreiptis į atsakingas institucijas, kurios gina jų interesus.
SAM, išnagrinėjus Darbo ginčų komisijos sprendimą, atitinkamai reaguos dėl tinkamo kolektyvinės sutarties vykdymo gydymo įstaigose", – sakė A.Žilinaitė.
Ligoninė turi sumokėti ne tik 15 proc. vidutinį atlyginimą siekiančią sumą, bet ir 0,07 proc. delspinigių.
Klinikų pozicija
Kauno klinikų atstovai neatsakė į klausimą, kaip vertina Darbo grupės sprendimą ir ar ketina jį skųsti. Viešosios komunikacijos tarnybos specialistė Karolina Vaikšnoraitė pateikė bendrą atsakymą apie priedus pavojingomis sąlygomis dirbantiems gydytojams.
„Kovo pabaigoje gavome Darbo ginčų komisijos sprendimą dėl kolektyvinės sutarties taikymo tinkamumo. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, jog Kauno klinikos kolektyvinę sutartį vykdo, tačiau netinkamai. Svarbu atkreipti dėmesį, jog komisija nevertino Kauno klinikų pateiktų argumentų dėl kolektyvinės sutarties 5.5.1. ir 5.5.2. punktų taikymo problematikos. Komisija nurodė, kad jai nėra suteikta teisė vertinti kolektyvinės sutarties taikymo pagrįstumą, todėl nebuvo atsižvelgta į tai, jog tiesiogiai vykdant kolektyvinės sutarties 5.5.1. ir 5.5.2. punktų nuostatas, yra pažeidžiamas teisingo apmokėjimo už darbą principas kitų Kauno klinikų darbuotojų atžvilgiu – ypač tos pačios pareigybės, bet atliekančius darbą kituose Kauno klinikų skyriuose ar padaliniuose. Dėl šių anksčiau minėtų sutarties punktų Kauno klinikos kreipėsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, ir į Ligoninės Darbo tarybą. Pastaroji, įvertinus kolektyvinės sutarties nuostatą dėl procentinio priedo, skirto pavojingomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams, nurodė, jog tokia mokėjimo sistema diskriminuotų likusius 7154 Kauno klinikų darbuotojus. Šiuo metu laukiame Darbo ginčų komisijos išaiškinimo, kaip ši sutartis turėtų būti tinkamai vykdoma“, – rašoma atsakyme.
Kauno klinikos taip pat tiesiogiai neatsakė, ar vykdys Darbo ginčų sprendimą ir dėl to nebus sumažinti gydytojams skiriami kiti skatinamieji priedai.
„Norime pabrėžti, jog ir iki kolektyvinės sutarties pasirašymo pavojingomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams procentiniai priedai Kauno klinikose buvo mokami. Tačiau kaip ir visi priedai, taip ir šie buvo mokami buvo nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies. Romainių tuberkuliozės ligoninėje dirbantiems gydytojams buvo mokamas bendras 35, o slaugytojoms – bendras 25 procentų priedas nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies, o tai yra daugiau nei 15 proc. priedas nuo vidutinio atlyginimo. Po 2017 m. birželio 16 d. pasirašius Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, kitiems Romainių tuberkuliozės ligoninės darbuotojams, dirbantiems galimai pavojingomis sąlygomis, kuriems buvo nustatytas mažesnis nei 15 procentų darbo užmokesčio priedas, jis buvo padidintas iki 15 procentų nuo pastovios darbo užmokesčio dalies“, – aiškino Kauno klinikų atstovai.
Liko neaišku ir iš kur ligoninė paims pinigų tam, kad galėtų išmokėti ne tik 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio siekiantį priedą, bet ir 0,07 proc. delspinigių. Kauno klinikos dėl šios situacijos pačios kreipėsi į SAM.
„Kauno klinikos dar 2017 m. liepos mėnesį dėl kolektyvinėje sutartyje įtvirtintos nuostatos mokėti 15 procentų priedą nuo vidutinio, o ne nuo pastovaus darbo užmokesčio kreipėsi į Lietuvos Respublikos SAM. Ministerija raštu nurodė, kad parengė kolektyvinės sutarties pakeitimo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti, jog minimas priedas būtų mokamas ne nuo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies“, – teigiama atsiųstame komentare.
Kolektyvinė sutartis
"Kauno diena" primena, kad praėjusių metų viduryje įsigaliojo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis. Ją birželio 16 d. pasirašė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas ir keturių medicinos darbuotojų profesinių sąjungų vadovai.
Dabartinės kolektyvinės sutarties galiojimas baigsis šių metų gruodžio mėnesį, tad gali būti, kad vėliau atsisakys mokėti atgaline data ir sakyti, kad sutarties jau nėra.
"Šios kolektyvinės sutarties tikslas – sudaryti sąlygas darniai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų veiklai, garantuoti šiose įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio, darbo saugos ir kitų darbo sąlygų lygį aukštesnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas", – rašoma sutartyje.
Penktajame jos punkte teigiama, kad darbuotojams, dirbantiems pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose, pagal faktiškai dirbtą laiką mokamas 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio priedas. Tačiau Kauno klinikos šį punktą ignoravo.
"Mums sako: žinote, kur dirbti atėjote? Taip, mes žinome, bet už tai turi būti atlyginta. Pagal šakos kolektyvinę sutartį mums priklauso 15 proc. priemoka nuo vidutinio atlyginimo, bet jos niekas negavo. Nė karto", – prieš mėnesį pasakojo Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės slaugytoja Jolanta Černiauskienė.
15 proc. priedas nuo vidutinio atlyginimo sudaro apie 120 eurų per mėnesį. "Kauno diena" buvo pasidomėjusi, kodėl nesilaikoma šakos kolektyvinės sutarties, Kauno klinikų, kurioje tikrai daug darbuotojų dirba pavojingomis ir sveikatai kenksmingomis sąlygomis, Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė atsakė, lyg niekas nieko nežinotų.
"Kauno klinikų darbuotojams, galbūt dirbantiems darbo vietose, veikiamose pavojingų veiksnių, jau ir iki kolektyvinės sutarties pasirašymo buvo mokami priedai", – E.Audickaitė tebetvirtina, kad, pasirašius sutartį, pagal faktiškai dirbtą laiką yra mokamas 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio priedas.