Birželio 6 d., antradienį, 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje vyks šios knygos sutiktuvės.

Charizmatiškasis atsiminimų autorius Česlovas Juršėnas neseniai atšventė savo 85-metį ir LR Seime buvo apdovanotas Aleksandro Stulginskio medaliu už nuopelnus parlamentarizmui ir demokratijai. Buvę šalies vadovai savo sveikinimo kalbose ypač pabrėžė Signataro politinę kultūrą, erudiciją ir išmintį.

„Man svarbiausia, kad Aleksandras Stulginskis buvo pirmasis pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento pirmininkas. Žmogus tinkamu laiku buvęs tinkamoje vietoje“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė Č. Juršėnas.

Dar iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Č. Juršėnas vedė laidas apie pasaulio politinius įvykius, kuriose pateikdavo drąsias ir tuomet neįprastas įžvalgas. 1990-aisiais, eidamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato ir 1992 m. seniūno pavaduotojo pareigas, Č. Juršėnas tapo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1992–2012 m. buvo Seimo narys, 1992–1996 m. ir 2008 m. vykdė Seimo Pirmininko pareigas, 2000–2004 m., 2004–2008 m. ir 2008–2012 m. buvo Seimo Pirmininko pavaduotojas. Eidamas šias pareigas, Č. Juršėnas daug prisidėjo prie demokratijos, parlamentarizmo raidos ir valstybingumo stiprinimo Lietuvoje.

Iš margo ir tiršto kasdienių ir nekasdienių įvykių, apmąstymų ir įžvalgų knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ teksto išrinkome nedidelę ištrauką apie knygas – vieną atsitikimą iš daugybės. „Baigdamas negaliu nepaminėti, kad būtent pagal knygų skaitymą vertinau ir kitus žmones“, – savo atsiminimuose pažymi Č. Juršėnas.

Naujais laikais, atsivėrus Vakarams, radosi visai kitos galimybės įsigyti knygų. Bet reikėjo pinigų. Viena pirmųjų mano, kaip Seimo Pirmininko, kelionių buvo į Paryžių Prancūzijos Senato Pirmininko (Prezidento) René Monory kvietimu. Susitvarkę viešbutyje, pasitikslinę vizito programą, turėjom laisvą pusdienį – pasivaikščiot po Paryžių, apsipirkti. Mus šefavęs Senato atstovas iškart nurodė, kur galima nusipirkti rūbų, batų. Manęs tai nedomino. Pasiteiravau, kur yra artimiausi knygynai. Šeimininko veidas surimtėjo (mat, mus dar laikė tarybiniais, puolančiais prie vakarietiškų drapanų). Greit susiorientavęs mūsų palydovas nurodė, kur turim keliauti. Atėjom, ir tada aš nustėrau pamatęs tūkstančius knygų per tris aukštus. Nuėjom prie vokiečių ir anglų, taip pat ir prancūzų literatūros. Tada aš visai pasimečiau – reiktų ir to, ir to, ir šis, ir anas žinynas vertas dėmesio. Išsirenku dešimt knygų, bet čiupt už kišenės – pinigų (frankų) turiu trim keturiom. Dėlioju, perdėlioju, kurias gi pirktis. Pagaliau atsirenku ir ketinu eiti prie kasos. Palydovas parodo, kur kasa, bet pasiklausia, kodėl aš perkąs tik pusę iš atsirinktų knygų. Turėjau gėdingai prisipažinti, kad neturiu daugiau pinigų. Tada Senato atstovas šeimininko balsu pareiškia:

– Mesjė Prezident, Prancūzija moka!

Man beliko tik dėkoti. Taip buvo ir kai kur kitur. Ypač smagiai baigėsi vizitas Australijoj. Taip pat apsilankiau knygynuose. Išsirinkau tinkamą, bet nebrangią. Labai tinkamą, bet labai brangų amerikonišką žinyną varčiau, tiesiog glosčiau, bet vis pastumdavau tolyn. Baigiantis vizitui aerouoste atsisveikinant įteikiam paskutinius lietuviškus suvenyrus. Mūsų palydovė ir globėja padėkoja, šypteli ir sako irgi turinti Pirmininkui suvenyrą. Ir įteikia tą knygą, kurią su liūdesiu palikau knygyne...

Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje rašytas didelis pluoštas sąsiuvinių pasiekė vieną iš didžiausių mūsų paveldo saugyklų J. Šaulio dukros Birutės Čečkus ir sūnėno Česlovo Tarvydo dėka.

Net du trečdalius autoriaus gyvenimo, 45 metus, tegul ir su pertraukomis, augintas tekstas pagaliau sugulė į vieną didelį leidinį.

Dienoraštis atveria J. Šaulio kasdienybę, kartu liudydamas ir XX a. pirmosios pusės Lietuvos ir Europos istorijos įsimintinus įvykius.

Jame rasime ir dalelę Klaipėdos istorijos ‒ iki šiol mažai žinomą 1927 m. vasario‒kovo epizodą, kai J. Šaulys pavadavo Klaipėdos krašto gubernatorių Karolį Žalkauską, keletą jo vasaros viešnagių mieste aprašymų.

Prie Klaipėdos klausimo diplomatui ne kartą teko grįžti ir audringaisiais 1932‒1938 m., vadovaujant Lietuvos pasiuntinybei Vokietijoje.

Šiandien 17 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) vyks 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, publicisto, kolekcininko J. Šaulio „Mano dienyno“ sutiktuvės.

Renginyje dalyvaus ir knygą kartu aptars Klaipėdos universiteto profesoriai dr. Roma Bončkutė bei dr. Vygantas Vareikis, ją parengusi muziejininkė ir istorikė dr. Vilma Bukaitė (Signatarų namai). Pokalbį moderuos Renata Rachmanovaitė (Jono Šliūpo muziejus).

Dalyvaus aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Gamtos tyrimų centro direktorius prof. dr. Sigitas Podėnas, Raudonosios knygos komisijos nariai, autoriai, rengėjai, redakcinės kolegijos nariai ir kt.

16.15 val. prasidės diskusija „Raudonoji knyga: vakar, šiandien ir rytoj“. Ją moderuos aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Neformalios diskusijos pradžia – 17 val.

Renginio metu Raudonoji knyga bus įteikta ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovams. Ši biblioteka sutiko išplatinti beveik pusę leidinio tiražo – arti 1,3 tūkst. egzempliorių – šalies viešosioms bibliotekoms.

Vasario 27 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks knygos „Rūta Staliliūnaitė: „Aš esu Barbora!“ pristatymas. Dalyvaus jos sudarytojas Svajūnas Sabaliauskas ir aktorė Virginija Kochanskytė.

Uostamiestyje pristatoma žurnalisto ir meno vadybininko S.Sabaliausko parengta knyga - apie vieną ryškiausių visų laikų lietuviškojo teatro legendų R.Staliliūnaitš (1938-2011). Šiauliuose gimusiai, Radviliškio rajono Pašušvio miestelyje augusiai, vasaras leidusiai ir ten palaidotai šiemet sausio 21-ąją būtų sukakę 76-eri. Aktorė Lietuvos teatrą išgarsino vienu ryškiausių savo vaidmenų - Barbora Radvilaite to paties pavadinimo J.Grušo dramoje.

Tai buvo fenomenali aktorė, scenos karalienė, sukūrusi nemirtingąjį Barboros Radvilaitės personažą ir tapusi meilės Lietuvai simboliu. Knygoje „Aš esu Barbora“ – neeilinis, intymus žvilgsnis į Lietuvos teatro primadonos R.Staliliūnaitės gyvenimą jos draugų ir kolegų akimis.

Kas iš tiesų buvo Rūta?.. Būdama jautrios sielos, ji atsiskleisdavo tik patiems artimiausiems žmonėms, tad šie atsiminimai – galimybė giliau pažvelgti į legendinės aktorės gyvenimą. Į gyvenimą tos, kuri buvo atidi kukliam kaimo žmogui, ir scenos karalienės, galėjusios dėl triukšmingų žiūrovų sustabdyti spektaklį...

Knygoje surinkta daugiau nei 50 R.Staliliūnaitę pažinojusių kolegų, rašytojų, režisierių, dailininkų, bendražygių, gimtinės žmonių atsiminimų apie vieną iškiliausių Lietuvos teatro ir kino aktorę. Tekstus papildo aktorės fotografijos iš spektaklių, susitikimų su gerbėjais, literatūrinių vakarų, gimtinės.

Trečiadienį 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje rengiamos Vytauto Girdzijausko romano „Danguje kitaip“ sutiktuvės.

Dalyvaus autorius ir literatūros kritikas Marijus Šidlauskas. Muzikuos ir knygos ištraukas skaitys Klaipėdos Vydūno gimnazijos moksleiviai.
„Danguje kitaip“ – naujas rašytojo prozininko, eseisto V.Girdzijausko romanas, skaitytojus patraukiantis rašytojo kūrybine išmone ir žaisme, žinomų vardų bei pavardžių, įvykių variacijomis ir transformacijomis. Netgi pagrindinio kūrinio personažo Kazimiero Bilskaus prototipas yra tikras asmuo – keistuolis savamokslis, tremtinys Kazimieras Skebėra (1894–2003).

Romano personažas KBilskus iš savo pirmtako paveldėjo ne tik tremtinio, savamokslio įvaizdžius, bet ir susidomėjimą knygomis, pozuotojo rolę, abu Kazimierai nugyveno ilgą gyvenimą – ir tai tik nedidelė dalis savybių, kuriomis pasižymi knygos herojus. Ko iš romano personažo neatimsi, tai meilės gamtai, moterims ir knygoms: K.Bilskus yra gamtos vaikas, jo aistra moterys ir knygos, net ir jo melas – greičiau žaidimas. Jį supa kur kas didesni melagiai ir aferistai, dažnai užimantys aukščiausius postus valstybėje...

Skaitytoją su herojumi pasakotojas supažindina, kai jam jau 54-eri. Apie ankstesnį personažo gyvenimą pasakojama nedaug. K.Bilskus išgyvena įvykius, kuriuos daugelis Lietuvos žmonių dar gali prisiminti: reokupaciją, trėmimus, Sąjūdį, Nepriklausomybės atgavimą, integraciją į Europą. Romano herojaus kelias vingiuoja staigiais vingiais, ir buvęs tremtinys galiausiai tampa svarbiu naujos valstybės pareigūnu. 

Knygoje K.Bilskus gyvena didelių pokyčių laikais. Kaip tai keičia patį personažą? Kaip pinasi ir klostosi kitų personažų likimai? Kokias svarbias problemas, idėjas gvildena autorius?.. Tai galima sužinoti tik perskaičius romaną, o kai ką – ir atėjus į knygos pristatymą.

Penktadienį 17 val. uostamiestyje, Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje, vyks klaipėdiečių Žydrūno Naujoko ir Adelės Žičkuvienės knygos „Laiškai iš jūros. Jūrų kapitono Naujoko žvejybos istorija“ pristatymas.

Ši knyga – autentiški jūrų kapitono Ž.Naujoko laiškai, rašyti 30 metų iš įvairių žvejybos rajonų. Laiškuose esama ir to, apie ką sovietmečiu nebuvo galima garsiai kalbėti. Anot leidėjų, ši knyga skaitytojams suteiks vertingos ir galbūt iki šiol nežinomos informacijos apie tai, kaip praeityje žūklavo ir gyveno toli nuo namų ir artimųjų dabar jau pradanginto Lietuvos žvejybos laivyno žvejai.

Knygoje išspausdinti unikalūs jūrų kapitono Ž.Naujoko surinkti, o kai kurie ranka piešti žvejybos rajonų jūrlapiai. Jų originalai, kaip ir daugybė kitokių jūrinių dovanų, saugomi Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje. Taip pat pristatomi originalūs jūriniai Ž.Naujoko piešiniai.

Knyga išleista pagal Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“ vykdomą ES žuvininkystės projektą. Renginyje bus pristatomas šis projektas, taip pat pagal jį sukurta, ką tik startavusi jūrinės ir žuvininkystės kultūros internetinė svetainė „Albatrosas.lt“.

Ketvirtadienį 17 val. uostamiestyje, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos renginių salėje, vyks naujos knygos „Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“ sutiktuvės.

Dalyvaus dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė,  menotyrininkas dr. Jörnas Barfodas (Liuneburgas, Vokietija), „Nidden“ draugijos pirmininkas Aleksandras Popovas. Renginį ves rašytojas Juozas Šikšnelis.

Sudėtinga Rytų Prūsijos krašto istorija nunešė į užmarštį daugelio dailininkų pavardes, didžioji dalis dailės kūrinių negrįžtamai prarasta. O jų – ir kūrėjų, ir kūrinių – būta išties nemažai. Pristatomoje knygoje kalbama apie Rytų Prūsijos provincijos ir jos etninės teritorijos – Mažosios Lietuvos – dailės paveldą. Tai kalbėjimas apie Rytų Prūsijos dailės istoriją, Nidos dailininkų koloniją, Kuršių nerijos praeitį. Leidinys atlieka dvigubą misiją: pristato draugijos „Nidden“ sukauptą vertingą dailės kolekciją ir atskleidžia Mažosios Lietuvos dailės istorijos puslapius nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio. Kolekcija orientuota ne tik į ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius – Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, bet apima ir visų dailininkų, nuolat gyvenusių šiame krašte ar tik epizodiškai įvairiais tikslais jame buvojusių, kūrybą. Todėl knygoje šalia tradicinių Kuršių nerijos motyvų – kopų, laivelių mariose ir jūroje, kurėnų, žvejų sodybų, išplaukiančių ir grįžtančių iš žvejybos, taisančių tinklus žvejų, juos pasitinkančių moterų ir kitų vaizdų – matome ir istorinio bei buitinio žanro kompozicijų, garsių Rytų Prūsijos asmenybių portretų, Karaliaučiaus ir kitų Vokietijos miestų vaizdų.

Greta draugijos „Nidden“ kolekcijos eksponatų leidinyje reprodukuojami keli Rytprūsių krašto muziejuje Liuneburge saugomi su Rytų Lietuva susiję kūriniai papildo ir išplečia vaizdinę dalį, pristato kūrybą autorių, kol kas neatstovaujamų draugijos rinkinyje. Ypač vertinga tekstinė knygos dalis, kurią parašė du Rytų Prūsijos ir Prūsų Lietuvos istorijos bei dailės paveldo žinovai. Klaipėdos universiteto docentės dr. Nijolės Strakauskaitės įžvalgos apie Kuršių nerijos kraštovaizdį, jo kitimą ir įtaką dailininkams įveda į unikalų, kūrybai išskirtinį vandenų, kopų ir miškų pasaulį. Pirmą kartą lietuvių kalba skelbiami keliolikos knygų apie Rytų Prūsijos dailę autoriaus, nuoseklaus Nidos dailininkų kolonijos tyrinėtojo dr. J.Barfodo (Rytprūsių krašto muziejus Liuneburge, Vokietija) tekstai apie Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją.

„Aš pasirinkau Nidą Kuršių nerijoje. Nuostabus kraštovaizdis su tvirtos prigimties žmonėmis, kurių savitą tipą suformavo žvejo profesija. Po ilgų klaidžiojimų apsistojau pas Martyną Sakutį, vėliau tapusį geru draugu, – milžiną su didele, atvira širdimi. Jis man užleido mažą, tuščią, jam priklausančią žvejo trobelę prie marių. Joje aš galėjau vienas, niekieno netrukdomas šeimininkauti ir dirbti. Tokiu būdu pamažu savo eskizais aš prisiliečiau prie gamtos, prie galingų slenkančių kopų, prie marių ir pirmą kartą patyriau amžiną svaiginamą jūros ritmą“, – knygos viršelyje cituojamas tapytojas Maxas Pechsteinas (1909 m.).