Per pokalbį Rusijos prezidento kairė pėda kelis kartus pakilo ir nusileido, o jos kelias buvo įlinkęs į vidų.

Vėliau V. Putinas pakeitė sėdėjimo kėdėje padėtį ir koją tvirtai pastatė ant grindų. Tačiau jos trūkčiojimo nuslėpti nepavyko.

Šie keisti judesiai patraukė Tadžikistano lyderio dėmesį. Jis atrodė sunerimęs – vis žvilgčiojo žemyn stebėdamas nevalingai linkstančią Rusijos prezidento koją.

Kaip rašo dailymail.co.uk., vadinamasis neramių kojų sindromas – nekontroliuojamas noras judinti apatines galūnes ir pėdas yra simptomas, dažnai pasireiškiantis Parkinsono liga sergantiems pacientams.

Galutinis padarinys – neįgalumas

Traškantys ir maudžiantys sąnariai vargina dažną žmogų. Gydytojai pabrėžia, kad šios problemos ignoruoti negalima, nes galutinis delsimo padarinys – neįgalumas.

Sąnarinė kremzlė – tvirtas, elastingas audinys, dengiantis kaulų galus, sudarančius sąnarį. Mums judant, ji sumažina trintį, amortizuoja jėgas. Kai kremzlė pažeidžiama, sutrinka sąnario funkcija, jaučiamas skausmas, sąnarys tinsta, traška. Raiščių, meniskų, kremzlės pažeidimas trikdo normalią sąnario funkciją, vystosi audinių uždegimas, nyksta sąnarinė kremzlė. Negydant tokios būklės, vystosi sąnario degeneracinė liga – osteoartritas.

Pažeisti raumenys, sausgyslės ir lūžę kaulai geba sugyti, suaugti. Tačiau, kaip aiškina gydytojas ortopedas traumatologas Darijus Rimas, kremzlės atsinaujinimo ar gijimo galimybės labai ribotos dėl to, kad kremzliniame audinyje nėra kraujotakos ir inervacijos.

„Sąnarių kremzlės pažeidimai išsivysto dėl įvairių priežasčių, tačiau didžioji dalis jų atsiranda dėl traumos. Tai gali būti ūmi momentinė, sportinė trauma, griuvimas, sąnario užlaužimas, autoavarija ar kita didelės energijos trauma. Pažeidimai gali atsirasti ir dėl ilgalaikio poveikio – ilgas žygiavimo, bėgimo. Jeigu žmogus nėra fiziškai tam pasiruošęs, nesitreniravo, kremzlės paprasčiausiai neatlaiko tokio krūvio ir yra pažeidžiamos“, – priežastis vardija ortopedas-traumatologas.

Susiduria kas dešimtas

Statistika negailestinga: su giliais kremzlės pažeidimais susiduria beveik kas dešimtas žmogus.

Esant kelio sąnario pažeidimui, atliekami rentgenologiniai ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurie parodo kaulų būklę, bet jie neinformuoja apie minkštųjų audinių ir kremzlės pažeidimus. Todėl būtina atlikti magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą: įvertinama raiščių, meniskų būklė, kremzlės pažeidimo lokalizacija, plotas, gylis, kaulo būklė apie pažeista kremzlę. Pagal tai galima tinkamai parinkti gydymo taktiką, operacinį metodą.

Statistikos duomenimis, nuo 5 iki 10 proc. vyresnių negu 40 metų žmonių kelio sąnario kremzlė yra giliai pažeista. Vadinasi, su tokiais pažeidimais susiduria beveik kas dešimtas žmogus. Progresuojant ligai, apie 80 proc. vyresnių nei 75 metų pacientų serga degeneracine sąnario liga – osteoartritu.

Profesionalaus sporto pasaulyje padėtis dar liūdnesnė: iki 38 proc. kontaktinių komandinių sporto šakų, tokių, kaip krepšinis, futbolas, regbis, atstovams diagnozuojami kremzlės pažeidimai. Po operacijos tik apie 45–78 proc. sportininkų sportinis lygis grįžta į ankstesnį.

Taikomas skirtingas gydymas

Priklausomai nuo pažeidimo kremzlėje gilumo, taikomas skirtingas gydymas. D.Rimas aiškina, kad, esant negiliems, paviršiniams kremzlės pažeidimams, taikomas konservatyvus gydymas: fizioterapija, kineziterapija, gydymas nuo uždegimų ir skausmo, galimos hialurono rūgšties, plazmos, steroidinių vaistų injekcijos. Rekomenduotini gyvenimo būdo pokyčiai: svorio kontrolė, sportinės ar darbo veiklos keitimas.

Kai pažeidimas gilus, viso kremzlės storio, atliekama operacija – atkuriama pažeista kremzlė. Gali būti taikomi įvairūs metodai: kaulų čiulpų stimuliacija, mikrolūžiai, chondroplastika, mozaikoplastika, panaudojant kremzlės kaulo transplantą, autologinių chondrocitų implantacija, panaudojant kolagenines membranas, autologinės kremzlės implantacija.

„Autologiniai chondrocitai turi didžiausią potencialą generuoti aukštos kokybės hialininę kremzlę defekto srityje. Autologinių chondrocitų implantacija brangi. Tai yra dviejų etapų operacija, kai pirmos operacijos metu paimamas sveikos kremzlės mėginys, siunčiamas į laboratoriją, kremzlinės ląstelės, chondrocitai, išsėjami specialioje terpėje, padauginami ir po keturių savaičių, antros operacijos metu, implantuojami kremzlės defekto srityje“, – pasakoja gydytojas.

Kremzlė gali būti atkuriama ir į pažeidimo vietą implantuojant autologinės plazmos ir sveikos kremzlės mišinio krešulį. Tokių operacijų yra atlikęs ir D.Rimas. „Tai vieno etapo operacija, darant operacijas buvo panaudota paties paciento kremzlė ir kraujo dalis, plazma. Atliekama standartinė artroskopinė operacija, įvertinamas kremzlės pažeidimas, jo plotas. Tuomet paruošiamas ir apdorojamas paciento kraujas, atskiriama plazma, papildyta trombocitais ir augimo faktoriais, ji maišoma su sveikos kremzlės fragmentais ir, naudojant  specialią metodiką, sukrešinama. Išeina standus plazmos ir kremzlės mišinio transplantas, kuris pritvirtinamas kremzlės defekto srityje“, – sako ortopedas traumatologas.

Esant nedideliems – kelių kvadratinių centimetrų – kremzlės pažeidimams, operacija minimaliai invazyvi, atliekama per nedidelius pjūvius. Jei kremzlės pažeidimas didesnis, atliekamas 5–7 cm pjūvis, kad būtų galima tinkamai padengti defektą. Defektui padengti gali būti panaudotos ir papildomos membranos ar fibrininiai klijai.

Daro meškos paslaugą

Vyresniems nei 50 metų pacientams taikomi kiti kremzlės atkūrimo metodai. Kada kremzlės pažeidimas išplitęs, progresuoja osteoartrozė, rekomenduojama sąnario pakeitimo, endoprotezavimo operacija. „Jei pacientui tinka šis metodas, rezultatai yra geri. Pacientas po 6–12 mėnesių gali grįžti į aktyvią sportinę veiklą, po trijų mėnesių gali grįžti į normalų buitinį gyvenimą; svarbu leisti naujai kremzlei užaugti ir susiformuoti, parenkant tinkamą fizinį krūvį“, – teigia D.Rimas.

Kaip ir bet kurios kitos ligos atveju, tinkamai ir laiku nesureagavus į kremzlės, raiščių, meniskų pažeidimus, rizikuojama dar labiau sau pakenkti. Problemos negydant, vystosi degeneracinė sąnario liga – osteoartritas, dėl kurio gresia tapti neįgaliam. Taigi žmonės, laiku nesikreipiantys į specialistus, daro sau meškos paslaugą.

Priežastys, dėl kurių sąnario kremzlė suserga, iškrenta jos dalis:

• sportinė ar kitokia trauma, dažnai su raiščių ar meniskų plyšimu;

• ilgalaikis, besikartojantis fizinis krūvis, ilgas ėjimas, bėgimas, neparuošus kūno tokioms apkrovoms;

• įgimtos ar įgytos sąnarių deformacijos, galūnės ašies deformacija, nutukimas, jei sąnariai fizinio krūvio metu patiria didelių perkrovų;

• hormoninės kilmės, autoimuninės ligos.

Ligonių kasos vis dažniau sulaukia pacientų klausimų, ar jiems reikia mokėti už kojų venų (flebektomijos) operacijas, ypač, kai jos atliekamos lazeriu. Apie papildomą užmokestį žmonėms neretai užsimena pačios gydymo įstaigos, kuriose atliekamos tokios operacijos. Motyvas – esą ligonių kasos padengia tik dalį operacijos kaštų.

Ligonių kasų specialistai pabrėžia, kad visos planinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos PSD apdraustiems žmonėms apmokamos PSDF lėšomis, jei šios paslaugos teikiamos turintiesiems gydytojo siuntimą ir jei paslaugas teikiančios gydymo įstaigos yra sudariusios sutartis dėl jų teikimo su teritorine ligonių kasa (TLK).

„Taigi visais atvejais, jei išsiplėtusių kojų venų operacijos yra atliekamos pagal medicinines indikacijas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ligonių kasos PSDF lėšomis apmoka visą šios paslaugos nustatytą bazinę kainą. Pacientui už operaciją, vaistus bei reikalingas specialias priemones mokėti nereikia“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.

Pasak jos, už šią paslaugą iš PSDF sumokama vidutinė kaina – 828,85 euro yra pakankama ir visiškai padengia operacijos, kokiu metodu ji bebūtų atliekama, sąnaudas.

Turėdamas siuntimą kojų venų operacijai, pacientas gali rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su TLK, ir gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Paprastai kojų venų operacijos yra planinės, dažniausiai jos atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis, t. y. – pacientas tą pačią ar kitą dieną išleidžiamas namo. Operaciją atliksiantis gydytojas turi įvertinti konkretų paciento atvejį, paskirti datą ir paaiškinti apie numatomą operacijos metodą.

„Vasarą žmonės dažniausiai skundžiasi kojų skausmu, sunkumu, patinimu. Esant karščiams plečiasi kraujagyslės ir krenta spaudimas, nes organizmas saugosi nuo perkaitimo, todėl trinka širdies ir kraujagyslių darbas, pradeda tinti kojos“, – paaiškina „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė.

Pasak jos, per didelius karsčius paūmėja visos lėtinės ligos, mat žmonės dažniausiai suvartoja gerokai mažiau skysčių nei reikėtų, organizme ima trūkti vandens ir elektrolitų. O venų ligomis besiskundžiančių klientų šiemet vasarą padaugėjo itin stipriai.

E. Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad iš pradžių išsiplėtusios kojų venos gali atrodyti tik estetinė problema, bet negydant gresia rimtos komplikacijos, todėl pajutus simptomus reikėtų kuo skubiau išsiaiškinti skausmų priežastį. Bene dažniausia kojų patinimo, sunkumo, skausmo bei mėšlungio priežastis – venų varikozė ar lėtinis venų nepakankamumas. Visgi kojų skausmą gali sukelti ir širdies nepakankamumas, inkstų ligos, o jeigu skauda ir patinsta tik viena koja, gali būti, kad venose susidarė trombas.

Prasideda nepastebimai

Nemažai žmonių kojų sunkumo ar patinimo nėra linkę sureikšminti, ypač po intensyvesnės dienos, bet jei nemalonūs simptomai kartojasi, delsti jau nebegalima.

„Venų ligos prasideda nepastebimai. Iš pradžių gali nebūti jokių požymių, nebent šiek tiek išryškėja kraujagyslių tinkleliai. O tinimas, maudžiančio, gręžiančio ir veržiančio pobūdžio skausmas ar mėšlungis – jau yra progresavusios venų ligos ženklas“, – sako „Eurovaistinės“ specialistė.

Pasak jos, venomis kur kas atidžiau turėtų rūpintis moterys, nes joms venų ligos pasireiškia gerokai dažniau nei vyrams. Tą lemia moteriškųjų hormonų pokyčiai brendimo, nėštumu ir menopauzės metu. „Veikiant hormonams, venų sienelės atsipalaiduoja ir praranda tonusą“, – paaiškina E. Ramaškienė.

Tinimas, maudžiančio, gręžiančio ir veržiančio pobūdžio skausmas ar mėšlungis – jau yra progresavusios venų ligos ženklas.

Pirmoji pagalba

Norint palengvinti pirmuosius venų simptomus „Eurovaistinės“ specialistė pataria rinktis vėsinančius tepalus ir gelius, kurių sudėtyje yra heparino, arba iš diosmino ir hesperidino sudarytus venotonikus. „Tokie preparatai padeda malšinti kojų tinimą, nuovargį, gerina veninio kraujo cirkuliaciją. Gali padidėti venų sienelės tonusas, mažėja kapiliarų pralaidumas ir uždegimas“, – sako E. Ramaškienė.

Naudinga kojas nuolat pajudinti, pamankštinti, profilaktikai dėvėti kompresines kojines, o po darbo dienos pagulėti iškėlus kojas taip, kad jos būtų aukščiau už širdį. Jeigu simptomai nėra intensyvūs ir venų liga yra lengvos formos, galima pamėginti kraujotaką sureguliuoti liaudiškomis priemonėmis, pavyzdžiui, šalto vandens dušo ar kompresų pagalba.

„Norint pagerinti kraujotaką naudinga pilti šaltą vandenį aukštyn ir žemyn nuo pėdos iki kelio, reguliariai dėti vėsius kompresus su ramunėlėmis, eukaliptais ar pipirmėtėmis. Galima kojas pamirkyti ir ievų su ąžuolų žieve ar medetkų vonelėse“, – pataria „Eurovaistinės“ specialistė.

Ji atkreipia dėmesį, jog apatinėje kojų dalyje esančioms venoms papildomą spaudimą gali sukelti netgi tuštinimasis per jėgą, todėl bendrai savijautai svarbu gerti daug skysčių, sveikai maitintis, valgyti skaidulinį maistą.

Estetine pėdų būkle taip pat svarbu rūpintis ne tik artėjant pavasariui, ilgesnį laiką nekreipdami dėmesio į kojų išvaizdą, galime praleisti pirmuosius ligų atsiradimo požymius.

„Paprastai žmonės nėra linkę sureikšminti pėdų skausmo, dažniausiai nemalonius pojūčius siejame su per dideliu fiziniu aktyvumu ir rūpinamės tik estetine pėdų būkle: bandome vengti kulnų odos suragėjimo, nuospaudų. Žiemą dar aktualus ir odos sausėjimas, padidėjęs prakaitavimas bei kartu su juo atsirandantis nemalonus kvapas, odos ar nagų grybelis,“, – pagrindines pėdų problemas vardija „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova.

Pasak jos, estetinės problemos dažniausiai yra lengvai sutvarkomos kremais ar šveitikliais, o štai atsiradęs pėdų skausmas, patinimas ar deginimo jausmas gali pranešti ir apie vidaus organų sutrikimus, tad ignoruoti nemalonių pojūčių nereikėtų.

Atpažinti ligą

Farmacijos specialistė atkreipia dėmesį, kad deginimo pojūtis pėdose ar jų tinimas gali būti stipraus nuovargio pasekmė, bet jei intensyviai nesportavote, pakitusi pėdų išvaizda ar nemalonūs pojūčiai dažniausiai signalizuoja apie kraujotakos sutrikimus.

„Jeigu karštis pėdose pereina į dilgčiojimą, skausmą ar nejautrą pėdų srityje, tai gali pranešti apie venų varikozę. O pėdų tinimui pasireiškiant kartu su skausmu pečių srityje, kvėpavimo sunkumu, ar galvos svaigimu, nedelsiant reiktų kreiptis į gydytojus, nes tai gali reikšti, jog formuojasi pavojingi krešuliai, galintys užkimšti kraujagysles“, – įspėja vaistininkė.

Ji pataria atkreipti dėmesį ir į vartojamus vaistus – tinimas gali būti ir vaistų nuo aukšto kraujo spaudimo ar diabeto šalutinis poveikis.

Vaistininkė pataria atidžiai stebėti ir kojų nagų būklę. Nors pageltę nagai dažniausiai yra susiję su grybeline infekcija, pakitusi jų spalva, padidėjęs minkštumas ir nuolatinis lūžinėjimas gali pranešti ir apie kepenų, inkstų, plaučių veiklos sutrikimus ar net širdies nepakankamumą.

Asmeninė higiena ir mankšta

Norint išvengti pėdų problemų, pradėti rūpintis kojomis svarbu nuo tinkamos avalynės parinkimo. Ji turėtų būti pritaikyta pagal kojos dydį, formą ir nereikėtų galvoti, kad batai „prasinešios“. Nors kai kurios medžiagos ilgainiui tempiasi, pasak R. Molotkovos, kojas spaudžianti avalynė gali pakenkti audiniams ir kaulams, kyla pėdos deformacijos grėsmė. Ne ką mažiau svarbu – kruopšti higiena.

„Svarbu kiekvieną dieną kojas plauti šiltu vandeniu, o po to kruopščiai nušluostyti, ypač tarpupirščius, nes būtent juose pradeda veistis grybelinės infekcijos. Atsiradusioms nuospaudoms ir suragėjusiai odai šalinti naudokite pemzą arba kremus su pieno rūgštimi ir šlapalu, kurie drėkina ir šveičia odą“, – pažymi „Eurovaistinės“ specialistė ir primena kojų nagus kirpti tiesiai, jų neapvalinti, antraip gresia įaugimai.

Kojų skausmo ir tinimo gydymas priklauso nuo būklės sunkumo. Jeigu kamuoja lengvas kojų tinimas, svarbu gerinti kraujotaką, tam gali padėti paprasti pratimai. Bent tris kartus per dieną skirkite 5 min., kurių metu pajudinkite kojų pirštus, pramankštinkite kulkšnis kilnojant jas į viršų ir apačią. Pagerinti kraujotaką galite ir tada, jei sėdėdami nekryžiuosite kojų, taip pat laiką leisite aktyviai – daugiau vaikščiosite, bėgiosite, važinėsitės dviračiu ar plaukiosite baseine.

Gydytojas priduria, kad šios ligos dažniausiai pažeidžia jaunus, darbingo amžiaus žmones, sukelia lėtines fizines ir psichologines kančias.

Kadangi dubens pilnakraujystės ir inkstų venos užspaudimo sindromai yra sunkiai diagnozuojamos ligos, kurių ištyrimui reikalingas įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas, lapkričio 11-12 dienomis Kaune vyks 17-oji tarptautinė flebologijos konferencija „Šiuolaikinės giliųjų venų intervencijos“, kuri suburs ne tik užsienio ekspertus, bet ir įvairių sričių gydytojus iš Lietuvos: radiologus, ginekologus, urologus, chirurgus ir kraujagyslių chirurgus.

„Konferencijos metu daugiausiai dėmesio skirsime šiuolaikiniams giliųjų venų ligų diagnostikos metodams, kurie kasdieninėje praktikoje padeda parinkti šiuolaikinius gydymo metodus, atliekant giliųjų venų intervencijas. Dalyviai taip pat turės galimybę stebėti tiesiogines transliacijas iš operacinės, kuriose Lietuvos gydytojai kartu su užsienio kolegomis operuos pacientus. Stebint transliaciją, susirinkusieji galės kelti klausimus, diskutuoti su ekspertais, todėl tikimės, kad po konferencijos liks mažiau klausimų giliųjų venų gydyme ir daugiau pacientų galės džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu“, – konferencijos išskirtinumą pabrėžė doc. L. Velička.

Konferenciją organizuoja Baltijos flebologijos draugija kartu su Lietuvos endovaskulinių specialistų asociacija, Lenkijos flebologijos draugija, Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugija ir Kauno klinikomis.

Konferencijoje patirtimi dalinsis gerai pasaulyje žinomi giliųjų venų patologijų diagnostikos ir gydymo specialistai: dr. Marzena Frolow (Lenkija), dr. Veronika Palmiste – Kallion (Estija), prof. dr. Tomasz Urbanek (Lenkija), prof. dr. Radosław Pietura (Lenkija), dr. Esteban Javier Malo (Ispanija).

„Paprastai žmonės nėra linkę sureikšminti kojų skausmo ar patinimo. Dėl šio negalavimo vieni kaltina gausų skysčių vartojimą, ypač prieš miegą, kiti – netinkamą mitybą, kai valgoma daug sūraus ir aštraus maisto. Dar kiti tai sieja su dideliu fiziniu krūviu ar viršsvoriu“, – teigia vaistininkė Laura Vanagaitė.

Tačiau, pasak farmacijos specialistės, kojų skausmas gali būti įvairių ligų, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo, kepenų veiklos sutrikimo ar inkstų pakitimų, ženklas. Jei jaučiate skausmą ties kulkšnimis, vertėtų sunerimti dėl mazginio venų išsiplėtimo, padidėjusio kraujospūdžio ar inkstų nepakankamumo.

Venų ligų rizika

L. Vanagaitė sako, kad gana dažnai kojų skausmą, nuovargį ir tempimą sukelia venų ligos. Dažniausiai pasitaikanti – paviršinių kojų venų varikozė arba lėtinis venų nepakankamumas, kuris atsiranda dėl paviršinių venų vožtuvų nesandarumo.

„Ši liga turi tiek išorinių, tiek vidinių požymių. Išorėje dažniausia yra matomos išsiplėtusios paviršutinės kojų venos blauzdų srityje, o vidiniai simptomai pasireiškia kojų sunkumu, tempimu tose dalyse, kur yra patinimas, taip pat skausmu ir dažnai pasikartojančiu mėšlungiu“, – aiškina vaistininkė.

Pasak jos, ligos pradžioje tinimas būna nežymus, dažniausia juntamas vakare, atsigulus į lovą, kai kojos yra vertikalioje padėtyje. Ryte toks tinimais atslūgta. Tačiau negydant šių simptomų su laiku iš venų susiformuoja mazgai, kurie yra ne tik apčiuopiami, bet ir matomi plika akimi.

Nuo vaistų iki pirštų mankštos

Farmacininkės teigimu, kojų skausmą ir tinimą galima gydyti ir vaistais, ir liaudiškomis priemonės. Gydimo  būdas dažniausiai priklauso nuo ligos sunkumo.

„Medikamentiniam gydymui neretai skiriami tepalai su heparinu, šaldantį poveikį suteikiantys geliai, bioflavonoidai su diosminu bei vazoprotektoriai, kurie malšina patinimą, skausmą, naktinį mėšlungį ir sunkumą kojose“, – sako vaistininkė.

Jei venų liga yra lengvos formos, galite išmėginti ir keletą liaudiškų būdų. Rekomenduojama kuo dažniau daryti kojų pirštų mankštą ir masažą: laikykite pėdą prispaustą prie žemės ir nepakeliant kulnų kuo aukščiau kelkite kojų pirštus.

„Padeda ir šalto vandens dušas. Pilkite šaltą vandenį aukštyn ir žemyn nuo pėdos iki kelio. Tai padės sureguliuoti kraujotaką. Dėkite vėsius kompresus su pipirmėtėmis, eukaliptais ar ramunėlėmis. Taip pat rekomenduočiau vartoti ir šlapimo išsiskyrimą skatinančias arbatas“, – pataria L. Vanagaitė.

Ir gražu, ir sveika

Vos tik orai leis atidėti į šalį uždarus batus, apsižiūrėsime: kojų nagai netvarkyti! Vienos pulsime pas pedikiūrininkes, kitos pačios bandysime gelbėti padėtį.

Manikiūro ir pedikiūro meistrė Asta Vaidelinskienė vis dėlto pataria po žiemos parodyti kojas: "Profesionalai gali pastebėti odos ligas ir užkirsti joms kelią, išmano, kaip tinkamai pašalinti nereikalingą odos sluoksnį ir nukirpti nagus. Suteikus nagui formą, paskui ją lengviau palaikyti."

Dažniausia moterų daroma klaida – netaisyklingai karpomi nagai: arba labai giliai iškerpami kampučiai, arba paliekami pernelyg smailūs. Nesaugiai ir netaisyklingai atlikus pedikiūrą, gali atsirasti ir rimtesnių problemų: įaugę nagai sukelia skausmą, riboja avalynės pasirinkimą.

Profesionalė primena ir dar vieną dažnai moterų daromą klaidą – prieš pedikiūrą per ilgai mirkomos pėdos, todėl iškyla grėsmė nuo odos paviršiaus pašalinti per daug epidermio. Po to oda ima atsiauginti prarastas ląsteles ir tampa grubi.

Išbandžiusios ir pamėgusios gelinį kojų nagų lakavimą, moterys nebenori grįžti prie įprasto. Taip nulakuoti nagai ilgai išlieka gražūs ir tvarkingi.

Nereikia pamiršti ir to, kad higieninio pedikiūro metu rūpinamasi kojų nagais, pėdomis ir pėdų oda ne tik estetiniu, bet ir gydomuoju požiūriu. Ši procedūra sukelia malonumą, atpalaiduoja, nes kojų paduose yra daug taškų, kurie tiesiogiai veikia nervų sistemą. Masažo metu stimuliuojant pėdose esančius taškus, pagerėja kraujo apykaita, atsipalaiduojama nuo streso, pervargimo, įtampos.

Raudona – visų laikų lyderė

Atlikus higieninį pedikiūrą galima užsiimti ir estetika – nagų lakavimu.

"Išbandžiusios ir pamėgusios gelinį kojų nagų lakavimą, moterys nebenori grįžti prie įprasto. Taip nulakuoti nagai ilgai išlieka gražūs ir tvarkingi, – tikina pedikiūro meistrė ir išskiria dar vieną favoritą. – Daugeliui patinka prancūziškas manikiūras, jis tinka visoms progoms ir prie bet kokios avalynės. Jei norisi išskirtinumo, galima papildyti baltomis ar kitos spalvos dekoratyviomis linijomis, gėlėmis, blizgiomis akutėmis, perliukais."

O kokios nagų lako spalvos madingiausios šį sezoną? "Niekada nepraeina raudonos spalvos mada – tai visų laikų lyderė. Kasmet gamintojai išgauna vis daugiau jos atspalvių, todėl prašymas nulakuoti nagus raudonai labai nevienareikšmis. Liepsnos raudonumo ar burgundiško vyno atspalvio, avietinės ar rožinės medžio? Raudonos atspalvių paletė labai plati", – sako pedikiūro meistrė.

Renkantis spalvą, galima vadovautis ir "Pantone Color Institute" verdiktu – madingiausia šių metų spalva yra ryškiai violetinė. Nereikia bijoti eksperimentuoti: ir maišant spalvas tarpusavyje, ir lakuojant visus nagus skirtingomis spalvomis. Taip pat galima rinktis ryškią spalvą vienam ar keliems nagams, o kitus nulakuoti švelnesniais to paties tono atspalviais.

Vienspalvius šviesius nagus galima dailinti geometrinėmis figūromis, kitos spalvos juostelėmis ir ypač madingomis šį sezoną blizgiomis detalėmis: akutėmis, žėrinčiu kitos spalvos laku.

Kojos, vertos podiumo

Na, o dabar laikas pademonstruoti gražiai sutvarkytus nagus! Kurie ir šį sezoną madingų atvirų batelių bei basučių padės atskleisti tobulo pedikiūro grožį!

Tarp madingiausios vasaros avalynės, atidengiančios kojų nagus, – permatomi plastiko aukštakulniai. Jei norite išlaikyti stilių, pasistenkite, kad matytųsi ryškesni nagai. Ir basutės su tinklo detalėmis – žavu, jei pro jį švies dailūs nagučiai.

Šiemet madingos basutės ir įspirtukės su dirželiais per kojos pirštą. Tokiai avalynei nepriekaištingas pedikiūras tiesiog privalomas! Dar viena sezono naujiena – basutės, puoštos spindinčiais akmenukais. Pasirinkusiosios tinkantį nagų laką pedikiūru galite sodriai papildyti įvaizdį.

Netgi šio sezono madingiausia sportinio tipo avalynė turi variacijas, kai atidengiami kojų pirštai. Tai sandalai, kuriais apavusios dailiai sutvarkytas kojas, sukursite žavų laisvalaikio stilių. Lengvų žingsnių į vasarą!