Toks Vyriausybės nutarimo projektas parengtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą skirti tokią sumą būsto šildymo kompensacijoms ir socialinėms pašalpoms. Pinigai bus paskirstyti savivaldybėms.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta apie 25 mln. eurų.

Ministerijos aiškino, kad praėjusį šildymo sezoną (2022-ųjų rudenį–2023-ųjų žiemą) buvo daugiau paramos prašytojų, išaugo kompensacijų sumos, be to, dalis prašymų pernai liko neišnagrinėta – tai padaryta jau šiais metais. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 47 savivaldybėms iki lapkričio papildomai buvo pervedusi 36 mln. eurų.

Valstybės biudžete kompensacijas už šildymą kasmet būna numatyta apie 220 mln. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų.

Finansų ministerija pasiskolintas lėšas skirtų savivaldybėms, mokančioms kompensacijas už šildymą. Tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.  

Praėjusį šildymo sezoną (2022-ųjų rudenį–2023-ųjų žiemą) buvo daugiau paramos prašytojų, išaugo kompensacijų sumos, be to, dalis prašymų pernai liko neišnagrinėta – tai padaryta jau šiais metais.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 47 savivaldybėms papildomai jau yra pervedusi 36 mln. eurų. 

Valstybės biudžete kompensacijas už šildymą kasmet būna numatyta apie 220 mln. eurų.

Seimas antradienį pirmą kartą apsvarstė įstatymo pakeitimą, kad Finansų ministerija galėtų pasiskolinti ir skirti lėšų savivaldybėms gyventojų kompensacijoms už šildymą. Tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.  

Po pirmojo patikslinto biudžeto svarstymo nebalsuojama.

Praėjusį šildymo sezoną buvo daugiau paramos prašytojų, išaugo kompensacijų sumos, be to, dalis prašymų pernai nebuvo išnagrinėta – tai buvo padaryta jau šiais metais.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 47 savivaldybėms papildomai jau yra pervedusi 36 mln. eurų. 

Valstybės biudžete kompensacijas už šildymą kasmet būna numatyta apie 220 mln. eurų. 

Išankstiniais skaičiavimais, kompensacijų gavėjų skaičius šiemet sieks apie 200 tūkst. per mėnesį, arba apie 18 proc. mažiau nei praėjusį šildymo sezoną. 

Komitetas trečiadienį pritarė tokiai 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisai.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės Anos Selčinskienės, savivaldybės lėšų pritrūko dėl kelių priežasčių: praėjusį šildymo sezoną buvo daugiau paramos prašytojų, išaugo kompensacijų sumos, be to, dalis prašymų pernai nebuvo išnagrinėta – tai buvo padaryta jau šiais metais. 

„Po praėjusio šildymo sezono savivaldybėms tų pinigų pritrūko. Pernai prašymų svarstymas vėlavo, todėl išlaidos, kurios turėjo būti patirtos 2022 metais, sukrito į šiuos metus“, – komitete teigė A. Selčinskienė.

Antradienį pristatydama pataisas Seime finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad tiksli kompensacijoms reikalinga papildomo skolinimosi suma paaiškės vėliau, bet dabar poreikis yra apie 25 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 47 savivaldybėms papildomai jau yra pervedusi 36 mln. eurų. 

Valstybės biudžete kompensacijas už šildymą kasmet būna numatyta apie 220 mln. eurų. 

Rugsėjį Seimas nusprendė, kad nuo šio šildymo sezono vėl būtų vertinamas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turtas – grąžinti iki pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir tie asmenys, kurie turi daug nekilnojamojo turto.

Išankstiniais skaičiavimais, kompensacijų gavėjų skaičius šiemet sieks apie 200 tūkst. per mėnesį, arba apie 18 proc. mažiau nei praėjusį šildymo sezoną. 

„Matome, iš kelių didžiųjų miestų kreipėsi apie 15–20 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Tačiau sunku vertinti, nes praėję metai buvo visiems iššūkis būtent dėl išaugusių energijos kainų ir galbūt dėl tos pačios nežinomybės kaip bus toliau“, – LRT radijui šeštadienį sakė M. Šiurkus.

Rugsėjį Seimas nusprendė, kad nuo šio šildymo sezono vėl būtų vertinamas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turtas.

Grąžinti iki pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir tie asmenys, kurie turi daug nekilnojamojo turto.

Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos. 

Išankstiniais skaičiavimais, kompensacijų gavėjų skaičius šiemet sieks apie 200 tūkst. per mėnesį, arba apie 18 proc. mažiau nei praėjusį šildymo sezoną.

Seimas antradienį priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 91 Seimo nariai, prieš buvo 9, o susilaikė 20. Jas dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad nevertinant turto kompensacijų gavėjų ratas išsiplėtė, jos pasiekė kas penktą namų ūkį – jų prašė ir tie gyventojai, kurie niekada nesikreipė dėl šios paramos, nes galbūt nežinojo, kad turi teisę ją gauti.

„Keičiantis situacijai, atsižvelgiant į ateinančio šildymo sezono prognozuojamą šilumos kainų mažėjimą, taip pat savivaldybių siūlymus, siekiame piniginės socialinės paramos taiklumo. Prioritetu ir toliau išlieka pažeidžiamiausių namų ūkių apsauga, o atskirais atvejais individualius sprendimus dėl vieno ar kito namų ūkio, priims savivaldybės“, – pranešime sakė M. Navickienė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuva“ atstovas Tomas Tomilinas apgailestavo, kad sodo namelis, didesnis žemės sklypas ar butas gali tapti rimta kliūtimi gauti paramą, o Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rita Tamašunienė piktinosi, kad keičiama tvarka dar neprasidėjus šildymo sezonui, nesant aišku, kokios bus šildymo kainos. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuva“ narys Linas Kukuraitis pabrėžė, kad priėmus pataisas, bus vertinamas  tik turtas, o kiti, anot jo, du svarbūs žingsniai nepadaryti.

„Šis įstatymas nepasieks savo tikslų, tai yra kompensacijų gavėjų nesumažės, jeigu šildymo kainos bus panašios kaip praėjusiais metais, netgi jų padaugės, ir bus pasiekti priešingai tikslai, jeigu nebus padaryti du dalykai šalia, o jų neplanuojama daryti. Pirma, kad būtų sumažintos pajamų ribos, nuo kurių žmonės gali gauti kompensacijas“,  –  teigė jis.

Liberalas Andrius Bagdonas įsitikinęs, kad kompensacijų už šildymą negali gauti žmonės, kurie turi pakankamai pajamų.

Reikia, kad už šildymą kompensacijas gautų tik tie, kurie negali susimokėti, nes neturi pajamų.

 

„Gal žmogus turi vieną būstą, o gal penkis – šiuo metu kompensacijas gali gauti. Tai nėra sąžininga prieš tuos žmones, kurie moka mokesčius, nes jų sąskaita būtų mokamos tos kompensacijos“, – Seimo posėdyje sakė parlamentaras.

„Reikia, kad už šildymą kompensacijas gautų tik tie, kurie negali susimokėti, nes neturi pajamų“, – pridūrė A. Bagdonas. 

Pataisos, be kita ko, numato, kad kreipiantis dėl socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams nuo jos gavimo, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama.

Išankstiniais skaičiavimais, kompensacijų gavėjų skaičius šiemet sieks apie 200 tūkst. per mėnesį, arba apie 18 proc. mažiau nei praėjusį šildymo sezoną.

Pataisas teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigė, kad grąžinti iki koronaviruso pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir žmonės, kurie turi daug nekilnojamojo turto

Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.

Turtas vėl būtų vertinamas prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.

Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas sekmadienį per svarstymo stadiją balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo keturi parlamentarai, susilaikė 21 politikas.

Seime turės būti surengtas dar vienas balsavimas, kad įstatymas būtų priimtas. Po to jį turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Pataisas teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai teigia, kad grąžinti iki koronaviruso pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir tie asmenys, kurie turi daug nekilnojamojo turto.

Ministerijos duomenimis, dėl turto nevertinimo kompensacijų gavėjų per praėjusį šildymo sezoną padaugėjo 27 tūkstančiais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Seimo posėdyje sakė, kad priėmus įstatymą galimybė savivaldybėms įvertinti individualias situacijas išliks.

„Jeigu žmogus gauna mažas pajamas ir turi sodo namelį ar miško gabalą, kuris jam negeneruoja jokių pajamų, savivaldybė tai įvertins ir kompensaciją žmogui galės skirti“, – sakė ministrė.

Pasak jos, šiuo metu savivaldybės negali neskirti paramos net akivaizdžiais atvejais, kai žmogus gauna papildomas pajamas iš turimo turto.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis sakė, kad priėmus įstatymą atsiras daugiau socialinio teisingumo, nes parama bus skirta tiems, kam iš tikrųjų reikia, o ne apsukresniems gyventojams.

Seime svarstomi pakeitimai įsigaliotų nuo spalio 1 dienos, bet SADM nurodo, kad nauja tvarka būtų taikoma tiems prašymams, kurie būtų pateikti nuo rugsėjo. 

Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams po jos gavimo, tuo atveju, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama, numato pataisos.

SADM duomenimis, šiemet pirmą ketvirtį, palyginti tuo pačiu metu pernai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius išaugo 1,9 karto iki 288 tūkst. žmonių.

Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija.

Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.

„Per pirmas keturias rugsėjo darbo dienas prašymus kompensacijoms gauti pateikė 5 956 asmenys. Pernai tuo pačiu metu buvo gauta 4,4 tūkst. paraiškų“, – penktadienį LRT radijui teigė ji.

„Jaučiame, kad tik prasidėjus rugsėjui gyventojai labai aktyviai kreipiasi į savivaldybę dėl  kompensacijų už šildymą“, – pridūrė savivaldybės atstovė. 

I. Paberžienė pabrėžė, kad yra išnarinėti visi žmonių prašymai skirti jiems kompensacijas už praėjusį  šildymą sezoną.    

Tuo metu Klaipėdos miesto vicemerė Vaida Raugelė pranešė, kad dar neišnagrinėta dalis paraiškų, teiktų dėl kompensacijų praėjusį šildymo sezoną. 

Pasak jos, praėjusį šildymo sezoną šildymo kompensacijas iš viso gavo 13,3 tūkst. klaipėdiečių, 0,5 proc. prašymų dar neišnagrinėta nes „jie sudėtingi“.

Jaučiame, kad tik prasidėjus rugsėjui gyventojai labai aktyviai kreipiasi į savivaldybę dėl  kompensacijų už šildymą.

Rugsėjį jau gauta apie 300 prašymų skirti šildymo kompensacijas artėjantį šildymo sezoną.  

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus prognozuoja, kad šiemet kompensacijas gaus mažiau žmonių, nes ketinama atnaujinti turto vertinimą.  

„Esame paskaičiavę, kad dėl turto nevertinimo 27 ar 30 tūkst.  žmonių gavo šildymo kompensacijas, vertinant jų turtą, nebūtų gavę“,  – teigė viceministras.

Jis pabrėžė, kad savivaldybės paraiškas dėl išlaidų dalies už šildymą kompensavimo priima, tačiau jų kol kas nevertina, nes kol kas Seime nepriimtos pataisos dėl kompensacijų prašytojų turto vertinimo.

Seime į pabaigą eina svarstymai, kad būtų grąžintas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto vertinimas. Turtas vėl būtų vertinamas prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.

Grąžinti iki pandemijos galiojusią tvarką prašo savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir tie asmenys, kurie turi daug nekilnojamojo turto.

Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 15. Toliau jos bus svarstomos jau rudenį.

Pristatydama Seimui pataisas socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad grąžinti buvusią turto vertinimo praktiką siūlė ir savivalda.

„Visa eilė savivaldybių ne kartą kreipėsi į ministeriją dėl būtinumo keisti esamą teisinį reguliavimą, kaip socialiai neteisingą, neužtikrinantį teikiamos paramos taiklumo“, – teigė ji. 

Pasak jos, 2023 metų pirmą ketvirtį, palyginti tuo pačiu metu pernai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius išaugo 1,9 karto iki 288 tūkst. asmenų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog kompensacijų gavėjų turto vertinimą reikia grąžinti, nes jo nori ir savivaldybės.

„Jau savivaldybių tokie įvertinimai situacijos arba pasiūlymai – jie tikrai yra gana intensyvūs, kad šitą normatyvą reikėtų grąžinti šiek tiek anksčiau nei yra numatyta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Jau savivaldybių tokie įvertinimai situacijos arba pasiūlymai – jie tikrai yra gana intensyvūs, kad šitą normatyvą reikėtų grąžinti šiek tiek anksčiau nei yra numatyta.

Pakeitimais nuo rugsėjo 1-osios siūloma skiriant piniginę socialinę paramą vėl vertinti bendrai gyvenančių arba vienišo asmens turtą.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlė peržiūrėti turto normatyvus, nes neretai mažas pajamas gaunantys žmonės turi būstus, kurie yra paveldėti, todėl viršija normatyvus.

M. Navickienė teigė, kad šis klausimas svarstytinas: „Dėl normatyvų, turbūt, galime diskutuoti, čia irgi yra visokių nuomonių, ar reikėtų. Manau, kad ta diskusija yra teisinga, bet ją reikia vertinti kontekste kitų priemonių, kurias mes galėsime priimti (...) su 2024 metų biudžetu“.

„Valstiečių“ frakcijai priklausantis Antanas Vinkus taip pat įspėjo, kad dėl to atsiras žmonių, kurie negaus valstybės paramos, nors ir turės mažas pajamas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas taigė, kad turto nevertinimas didina galimybę padėti žmonėms, o dabartinis siūlymas pablogintų žmonių padėtį prieš žiemos sezoną.

Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams po jos gavimo, tuo atveju, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama.

Be to, savivaldybės, įvertinusios individualią situaciją, piniginę socialinę paramą galėtų skirti išimties tvarka.

Pataisos teikiamos, nes stabilizuojasi energijos išteklių kainos, be to, Europos Sąjungos Taryba rekomenduoja Lietuvai iki 2023 metų pabaigos panaikinti galiojančias su energija susijusios paramos lengvatas.

I. Šimonytė sako, kad tai tik Lietuvai specifinės rekomendacijos.

„Europos Komisija, teikdama išvadas dėl Lietuvos biudžeto, dėl reformų, apskritai, šaliai specifines rekomendacijas, pasiūlė siaurinti kompensacijas, kurios buvo nustatytos per pastarąją energetinę krizę tikrai dosnios ir horizontalios“, – kalbėjo premjerė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad nevertinant turto dėl paramos kreipiasi ir tie asmenys, kuriems priklauso nuo kelių iki keliasdešimties turto objektų ir kurie, neįveiklindami turimo turto, neišnaudoja visų pajamų gavimo galimybių.

Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.

„Tikimės, kad visą likutį (prašymų – BNS), kurį šiai dienai turime, tikrai užbaigsime iki gegužės pabaigos“, – LRT radijui penktadienį teigė Vilniaus miesto savivaldybė Socialinių išmokų skyrius vedėja Ieva Paberžienė.

„Dabar nagrinėjame lapkritį gautus prašymus ( dėl kompensacijų – BNS). Šis mėnuo jau nebuvo toks gausus gavėjais ir procesas labai pajudėjo“, – pridūrė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo  viceministru Martyno Šiurkaus teigimu, šiemet prašančiųjų kompensacijų už šildymą Lietuvoje išaugo apie du kartus. Jis taip pat pripažino, kad  keliolikoje savivaldybių pritrūko lėšų išmokėti šias kompensacijas, tačiau jos jau paskirtos ir kitą savaitę savivaldybės pinigus gaus.