„Įsigydamas biuro techniką pagal Seimo kanceliarinių išlaidų numatytą tvarką, neįvertinau galimų pasekmių, todėl prisiimu atsakomybę. Jau atsisakiau papildomos biuro technikos nuomos sutarties ir įrangą grąžinu tiekėjui. O likusią įsigytą biuro techniką planuoju perduoti Seimo kanceliarijai nustatyta tvarka pasibaigus šiai kadencijai“, – teigiama antradienį išplatintame parlamentaro pranešime.

S. Jovaiša taip pat žada svartyti galimybę trauktis iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.

Apie tai, kad konservatorius per trejus metus už parlamentinei veiklai skirtas lėšas iš tos pačios bendrovės įsigijo keturis kompiuterius, keturis telefonus ir dar po vieną kompiuterį bei telefoną nuomojosi, pranešė visuomenininkas Andrius Tapinas, tęsiantis iniciatyvą „Skaidrinam“.

Likusią įsigytą biuro techniką planuoju perduoti Seimo kanceliarijai nustatyta tvarka pasibaigus šiai kadencijai.

Komentuodamas situaciją portalui „Anykšta“, S. Jovaiša pareiškė: „Skandalas kilo, nes žmonėms pavydu, jog Seimo nariai gali sau leisti įsigyti tokius pirkinius“.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.

A. Tapino tyrimas atskleidė, kad dalis Seimo narių parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai dar lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos tobulinti parlamentinei veiklai skirtų išlaidų naudojimo tvarką.

Paviešinti duomenys rodo, kad konservatorių frakcijos narys Justas Džiugelis per pastaruosius tris darbo parlamente metus Seimo nario ataskaitų spausdinimui išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų. Nauji duomenys taip pat atskleidžia grupę parlamentarų, kurie už parlamentines lėšas nusipirko daugiausiai kompiuterinės įrangos. Vienas jų – konservatorius Sergejus Jovaiša, per kadenciją įsigijęs penkis kompiuterius ir bent penkis mobiliuosius telefonus.

J. Džiugelis ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų

„Skaidrinam“ iniciatyvos komandai didžiausią nuostabą sukėlė Seimo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausančio parlamentaro J. Džiugelio parlamentinės išlaidos. Parlamentaras per trejus metus ataskaitai spausdinti ir platinti išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų.

Skelbiama, kad J. Džiugelis trejus metus Seimo buhalterijai pateikė sąskaitas, kurias už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis Mindaugas Ardišauskas.

Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau nei 26 tūkst. eurų.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021-2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1000 eurų.

„Svarstėme rengti ir viešinti mėnesines veiklos ataskaitas, tačiau ilgainiui buvo nuspręsta kasmėnesinių ataskaitų neviešinti, nes daugelis darbų yra tęstiniai. Veiklos komunikacijos planuotės buvo rengiamos kiekvieną mėnesį, tačiau neformalizuota forma. Formalios veiklos ataskaita buvo paskelbta už 2020-2022 metus“, – rašoma J. Džiugelio pateiktame paaiškiname „Skaidrinam“.

Politikas taip pat teigė, kad M. Ardišausko paslaugos buvo finansuojamos iš eilutės, kuri apima konsultacijas dėl viešosios ar politinės komunikacijos, socialinių tinklų įrašų, pranešimų žiniasklaidai ir kalbų parengimą.

Tačiau skelbiama, kad M. Ardišauskas buvo politinių kampanijų konsultantas ir 2020 metų birželį pasirašė komunikacijos paslaugų teikimo sutartį su J. Džiugeliu, kad talkintų jam Seimo rinkimų kampanijoje.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

S. Jovaiša nusipirko penkis kompiuterius, telefonų už 25 tūkst. eurų

Tuo metu konservatorius Sergejus Jovaiša, pasak „Skaidrinam“, per pastarąją kadenciją daugiausiai parlamentinių lėšų skyrė kompiuterinės įrangos įsigijimui ir nuomai. Viso politikas iš parlamentinių lėšų nusipirko penkis kompiuterius ir bent penkis mobiliuosius telefonus. Bendra įrangos suma – per 25 tūkst. eurų.

Nurodoma, kad 2021 m. pradžioje jis nuomojo įrangos iš įmonės „Update“ už 288 eurų per mėnesį. Tų pačių metų birželį politikas įsigijo Macbook Air kompiuterį, o po mėnesio – Iphone Pro Max telefoną už daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų. Visgi, tų pačių metų lapkritį konservatorius nusipirko dar vieną kompiuterį – Lenovo ThinkBook už 1310 eurų.

2022 m. Seimo narys sudarė naują įrangos nuomos sutartį su bendrove „Update“ ir kas mėnesį nuomojo technikos už 439 eurus. Nurodoma, kad politikas nuomojo Lenovo ThinkBook kompiuterį, LED monitorių, lazerinį spausdintuvą, telefoną Iphone 13. Birželį S. Jovaiša įsigyja „biuro įrangos ryšio komplektą su priedais“ už 990 eurų, o spalį – iš to pačios įmonės perkamas „nuotolinio kompiuterinio ryšio įrenginys“ už 738 eurus. Po mėnesio iš parlamentinių lėšų nusipirko kompiuterį HP ProBook 450 G9 už 1535 eurus ir telefoną Samsung Galaxy 22 už 1418 eurų.

Vis dėlto, 2023 kovą S. Jovaiša vėl įsigijo „mobilaus ryšio įrenginį“ už 840 eurų, o spalį – dar vieną kompiuterį HP Elite Book 860 G9 už beveik 2 tūkst. eurų. Gruodį – už 648 eurus keitė kažkurio iš įsigytų kompiuterių HP pagrindinę plokštę. Be to, 2023 m. politikas tęsė mėnesines 439 eurų įmokas už jau minėtos įrangos nuomą.

A. Matulas kompiuterius bei telefonus ir pirko, ir nuomojosi

TS-LKD frakcijos narys Antanas Matulas taip pat buvo vienas iš Seimo narių, parlamentines lėšas leidusių kompiuterių bei telefonų pirkimui bei nuomai.

2021 metais už 388 eurus per mėnesį parlamentaras nuomojosi Samsung Galaxy telefoną, nešiojamąjį kompiuterį Asus M5 Ryzen ir Lenovo IdeaCentre stacionarų kompiuterį. Taip pat gegužės mėnesį įsigijo MacBook Pro už 1842 eurus.

2022 metais politikas pirko Iphone 13 Pro Max už 1443 eurus, o 2023 metais – naujausią Samsung Galaxy S23 Ultra Black telefoną už 1461 eurą bei galingą Acer Nitro kompiuterį už beveik 11 000 eurų. Šis kompiuteris, pasak parlamentaro, jam buvo reikalingas nuotraukoms susikelti ir memuarams rašyti.

LVŽS atstovas E. Jovaiša pirko telefonus, rėmino savo piešinius

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Eugenijus Jovaiša taip pat įsigijo įvairios kompiuterinės ir ryšio technikos. Per kadenciją politikas nusipirko keturis mobiliuosius telefonus, už 4,3 eurų rėmino savo piešinius.

Politikas 2021 m. sudarė tris įrangos nuomos sutartis su bendrove „Varlė“ – už 99, 143 ir 145 eurus per mėnėsį. Visgi, nuomojamos priemonės sąskaitose nenurodytos.

Visgi, tų pačių metų liepą „valstietis“ pirko kompiuteriui skirtą motininę plokštę Asus Intel Z590 RogMaximusXIII Hero. Po mėnesio – procesorių Intel CPU Core i9, o lapkritį – aušintuvą Asus Tuf Gaming bei išorinį diską bei 2 terabaitų talpos kietąjį diską. Metų pabaigoje – ausines Airpods.

2022 m. parlamentaras pasirašė naują nuomos sutartį – už 153 eurus išsinuomojo nešiojamąjį kompiuterį, už 173 eurus serverį Synology DiskStation DS 920+ 40 TB. Dar viena nuomos sutartis – 102 eurų vertės, tačiau kas pirkta, dokumentuose nebuvo nurodyta.

Tačiau tų pačių metų kovą E. Jovaiša iš parlamentinių lėšų įsigijo dar vieną 12 terabaitų talpos diską, vėliau – belaidės prieigos tašką NSW Ubiquiti UAB-AC-Pro.

Po metų LVŽS narys išsimokėtinai nusiperka telefonus Iphone 14 Plius, Iphone 14 Pro. Kiek vėliau – Samsung Galaxy S23, planšetinį kompiuterį Xiaomi, o paskutinėmis metų dienomis – Samsung Galaxy Fold5 už 1875 eurus.

E. Jovaiša „Skaidrinam“ nurodė neketinąs visos šios įrangos, pasibaigus kadencijai, palikti Seimo kanceliarijai.

A. Gedvilas įsigijo „Apple“ įrangos už maždaug 13,5 tūkst. eurų

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Aidas Gedvilas per kadenciją įsigijo eilę „Apple“ įrenginių, kuriems išleido maždaug 13,5 tūkst. eurų iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų.

2021 m. politikas nuomojosi Iphone 12, tų pačių metų lapkritį įsigijo Iphone 13 už 1,4 tūkst., o 2022 m. gruodį – Iphone 14 už 1652 eurus. Visgi, 2023 m. spalį A. Gedvilas dar nusipirko telefoną Iphone 15 Pro Max už 1783 eurus.

Per kadenciją A. Gedvilas įsigijo ir kitos „Apple“ įrangos – ausines Airpods už 599 eurus, Ipad Pro 11 už 1763 eurus, MacBook pro už 2634 eurus, Apple Studio monitorių už 2070 eurų.

A. Mazuronis įsigijo tris kompiuterius: per kadenciją technikai skyrė apie 9 tūkst. eurų

Jau anksčiau skelbta, kad Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigijo kompiuterį Apple Macbook Pro 16, kurio vertė siekia 2,7 tūkst. eurų. Pastarąjį kompiuterį politikas įsigijo iš mobiliųjų telefonų taisyklos savininko Daniel Lapin.

2021 m. „darbietis“ nusipirko planšetinį kompiuterį Ipad Pro su Magic Keyboard už 1908 eurus, nešiojamąjį kompiuterį MSI Stealth. Po metų – Samsung monitorių, tos pačios firmos telefoną, kompiuterį ASUS Expert Book.

Per keturis kadencijos metus Seimo vicepirmininkas įsigijo keturias skirtingas ausines – Bose, Sony, Marshall ir Aftershokz. Iš viso politikas kompiuterinei technikai šią kadenciją paskyrė 9 tūkst. eurų.

Buvęs A. Mazuronio kolega, praėjusią savaitę iš „darbiečių“ frakcijos pasitraukę Vigilijus Jukna 2022 m. iš parlamentinių lėšų įsigijo kompiuterį MacBook Air už 2246 eurus. Šių metų balandį – planšetinį kompiuterį Ipad Pro 11 už 1680 eurų, birželį – telefoną Iphone 14 Pro už 1329 eurus, liepą – Ipad Magic Keyboard už 388 eurų ir spalį – kompiuterį Mac mini už 1950 eurų.

ELTA primena, kad iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, praėjusią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas – beveik 20 Seimo narių, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros. Visuomenininko teigimu, politikai brangius kompiuterius bei telefonus „griebė“ artėdami prie termino, kada galima įsigytus daiktus pasilikti sau.

Dalis parlamentarų jau sureagavo į „Skaidrinam“ – klausimų dėl pirkinių sulaukęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis sustabdė narystę partijoje, pasitraukė iš EP rinkimų. Konservatoriai Kęstutis Masiulis, Arūnas Valinskas tikino grąžinsią Seimo kanceliarijai panaudotas parlamentines lėšas.

Dar prieš paskelbiant „Skaidrinam“ rezultatus, į tyrimą sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Praėjusią savaitę konservatorius grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.

Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

„Seimo kanceliarija kiekvienam Seimo nariui įprastai skiria vieną darbui skirtą kompiuterį ir vieną telefoną. Taip pat skiriama iki dviejų kompiuterių bei trijų telefonų Seimo nario padėjėjams, patarėjams. Seimo nariai gauna įrangą, kurią kanceliarija įsigyja pagal sudarytas sutartis“, – teigiama Seimo kanceliarijos atsakyme Eltai.

Seimo kanceliarijos Eltai pateiktais duomenimis, šią kadenciją galimybe darbo reikmėms gauti kompiuterį pasinaudojo visi parlamentarai. Tuo metu telefono paprašė 104 Seimo nariai.

Informuojama, kad vieno parlamentarui skirto kompiuterio kaina 943,80 eurų, o už telefonus mokama mėnesinė nuoma – po 5,04 eur.

Seimo kanceliarijos suteikta įranga naudojasi ir iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrę politikai. Vienas jų – ir įvairios kompiuterinės įrangos bei garso aparatūros prisipirkęs Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis, taip pat klausimų dėl parlamentinių lėšų panaudojimo susilaukę konservatorius Kęstutis Masiulis, „valstietis“ Dainius Gaižauskas ir t.t.

Kadencijos pradžioje Seimo nariai taip pat gauna atmintines, kuriose nurodoma, kur kreiptis dėl tokių priemonių suteikimo.

Teigiama, kad kitokia įranga Seimo nariams nėra skiriama, visi renginiai, posėdžiai aprūpinami centralizuotai.

Seimo nariai gaunamas priemones vertina skirtingai – vieniems užtenka, kiti skuba keisti kokybiškesne

Eltos kalbinti Seimo nariai tvirtina – parlamento kanceliarijos suteikiamos priemonės nėra pačios naujausios ir prašmatniausios. Visgi, vieniems gaunamų telefonų ir kompiuterių užtenka, kiti – skundžiasi prasta kokybe, todėl iš parlamentinių lėšų nusiperka geresnės technikos.

Konservatorius, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma naudojasi kanceliarijos suteiktu kompiuteriu ir telefonu. Pasak jo, 2020 m. Seimo kanceliarija visiems parlamentarams pasiūlė darbinius telefonus, o kadencijos viduryje juos atnaujino – šiuo metu, J. Razmos teigimu, Seimo nariams išdalinti telefonai „Samsung Galaxy S22“.

Visiems Seimo nariams pasiūlyti vienodi „Samsung Galaxy S22“. Jie buvo pakeisti kadencijos viduryje.

„Mano žiniomis, visiems Seimo nariams pasiūlyti vienodi „Samsung Galaxy S22“. Jie buvo pakeisti kadencijos viduryje. Kadencijos pradžioje buvo kiti, tačiau neatsimenu, kokie“, – Eltai sakė J. Razma.

Seimo narių patarėjai taip pat yra aprūpinami telefonais, tačiau, pastebi konservatorius, jie – prastesni nei parlamentarų.

„Telefonai daliai patarėjų yra duodami. Pigūs telefonai“, – pažymėjo jis.

Politikas taip pat naudojasi ir kanceliarijos suteiktu kompiuteriu. Nors pripažįsta, jog jis nėra pats geriausias, Seimo vicepirmininkas tvirtina, kad darbui tokio kompiuterio užtenka.

Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė pripažįsta kadencijos pradžioje įsigijusi „Apple iPhone“ telefoną, mat, nėra pripratusi dirbti su „Samsung“ firmos telefonuose naudojama operacine sistema.

„Naudoju iš parlamentinių lėšų įsigytą telefoną „iPhone“. Dirbti su tokios prastos kokybės „Samsung“ telefonu tikrai negalėjau“, – Eltai komentavo R. Budbergytė.

Dirbti su tokios prastos kokybės „Samsung“ telefonu tikrai negalėjau.

„Man kaip darbo priemonė tas modernus, šiuolaikiškas telefonas buvo būtinybė“, – tvirtino ji.

Pasak jos, nė vienas iš jos patarėjų taip pat nesinaudoja kanceliarijos suteiktais telefonais.

„Telefonus duoda. Bet nė vienas iš mano patarėjų nepaėmė telefono. Jie guli pas mane visi padėti. (...) Kai pamato tą aparatą... Atrodo tikrai prastai, atrodo – paimsi ir subyrės“, – aiškino Seimo narė.

„Žinau, kad Seimo nariui šiek tiek geresnis „Samsung“ telefonas pasiūlomas, o patarėjams – prastesnės modifikacijos“, – pridūrė ji.

Geru žodžiu R. Budbergytė neatsiliepė ir apie kanceliarijos Seimo nariams duodamus kompiuterius.

„Tas kompiuteris tikrai yra labai prastas. Šios kadencijos pradžioje mes gavome naujus. Labai džiaugėmės, galvojome, gal jie labai geri, bėgome pasiimti ir po to buvo ištįsusios veido išraiškos. Nesu kompiuterių specialistė, bet aiškiai suprantu, kaip greitai dirba kompiuteris“, – sakė politikė.

„Kai atsirado dar papildomos apsaugos sistemos – dar viskas pablogėjo“, – pridūrė ji.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas – beveik 20 Seimo narių, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros. Visuomenininko teigimu, politikai brangius kompiuterius bei telefonus „griebė“ artėdami prie termino, kada galima įsigytus daiktus pasilikti sau.

Dalis parlamentarų jau sureagavo į „Skaidrinam“ – klausimų dėl pirkinių sulaukęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis sustabdė narystę partijoje, pasitraukė iš EP rinkimų. Konservatoriai Kęstutis Masiulis, Arūnas Valinskas tikino grąžinsią Seimo kanceliarijai panaudotas parlamentines lėšas.

Dar prieš paskelbiant „Skaidrinam“ rezultatus, į tyrimą sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Praėjusią savaitę konservatorius grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.

Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Apie naujausius tyrimo „Skaidrinam“ atradimus A. Tapinas pranešė savo „Facebook“ paskyroje.

„Mano favoritas yra Seimo narys, kuris tikrai leido sau viską už mūsų pinigus. Iš pradžių jis susipirko profesionalią muzikinę įrangą – kelis „Push2“ muzikinius pultus, „Audiofuse“ mikšerį, profesionalius mikrofonus ir dar kažkokią techniką. Kaip suprantu, tada jis grodavo naktimis Seimo viešbutyje ir neleisdavo miegoti ukrainietėms“, – pirmadienį „Facebook“ rašė A. Tapinas.

„Tada perėjo prie kitos technikos – pirko du „Macbook Air“ kompiuterius ir vieną Lenovo laptopą, žaidimams ir ne žaidimams skirtas peles ir klaviatūrą, operatyvinę atmintį, SSD diską, „Galaxy watch“ laikrodį, JBL kolonėles, spausdintuvą, Samsung projektorių, rankų darbo odinį dėklą „Macbookui“. Ir 2023 lapkritį, paskutinėm dienom – naujausią „Samsung Galaxy Fold5“ telefoną už 2317 mūsų eurų“, – dėstė jis.

Be to, pastebi visuomenininkas, M. Matijošaitis kelis metus nuomojosi kompiuterinės įrangos už beveik 500 eurų per mėnesį.

A. Tapinas taip pat nurodė, kad parlamentinių išlaidų ataskaitose rasta ir Seimo narių, atsiskaitinėjusių keliolika kortelių – tačiau kas jie, savo įraše nenurodė.

„Dar vienas įdomus momentas yra 2023 lapkritis – tai paskutinė data, kai šios kadencijos Seimo nariai gali įsigyti įrangą už parlamentines lėšas ir pasilikti ją sau. Vienas leido sau tomis dienomis nestabdyti – „Lenovo Legion Pro7“, galingiausias laptopas kompiuteriniams žaidimams už daugiau kaip 2600 eurų mūsų pinigų“, – tyrimo detalėmis dalijosi jis, nenurodydamas, kuris Seimo narys tokį kompiuterį įsigijo.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę A. Tapinui paskelbus, jog iniciatyva „Skaidrinam“ keliasi į Seimą, energetikos ministras, parlamentaras Dainius Kreivys Seimo kanceliarijai grąžino nuo 2021 m. gautas parlamentines lėšas.

Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

STT jau yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Pasvalio, Prienų rajonų bei Kretingos, Utenos ir Birštono, Panevėžio, Telšių, Radviliškio, Joniškio savivaldybių.

Iš 19 pradėtų tyrimų įtarimai dėl skaidrumo panaudojant savivaldybių tarybų nariams skirtas lėšas pareikšti Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, buvusiam Alytaus merui Algirdui Vrubliauskui bei buvusiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Sergejui Dmitrijevui.

2236 kompiuterius gavusios 28 savivaldybės juos išdalins mokykloms, atsižvelgdamos į poreikius. Jiems įsigyti buvo skirta daugiau nei 1,142 mln. eurų.

2236 kompiuterius gavusios 28 savivaldybės juos išdalins mokykloms, atsižvelgdamos į jų poreikius.

„Pereinant prie vis platesnio elektroninio mokinių pasiekimų patikrinimų vykdymo ir vertinimo, svarbu, kad mokyklos turėtų tinkamus techninius išteklius skaitmeninio turinio naudojimui ugdyme. Renkame duomenis ir stebime aprūpinimo kompiuterine įranga situaciją skirtingose savivaldybėse, todėl už daugiau nei vieną milijoną įsigyti kompiuteriai perduoti būtent toms savivaldybėms, kurių mokyklose poreikis didesnis“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Kompiuterinė įranga jau pasiekė Kauno miesto, Mažeikių, Pakruojo, Kelmės, Šakių, Molėtų rajonų savivaldybes.

Ketvirtadienį, apie 17.38 val., 43 metų vyras pranešė, kad naktį Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje, išdaužus lango stiklą, buvo įsibrauta į parduotuvės vidų.

Dingo du juodos spalvos „Lenovo ThinkPad“’ nešiojamieji kompiuteriai, trys vienetai (po du kilogramus) specialių produktų sportuojantiems miltelių „ISI CFM Whey“, dvi dėžutės geriamųjų ampulių „Dynamite shot“.

Taip pat paimta dėžutė du pinigais ir kasos stalčius, jame įvairiomis kupiūromis buvo 155 eurai.

Dėl vagystės padarytas nuostolis siekia 1 tūkst. 692 eurus.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. 

Šią įrangą savivaldybės vėliau perduos jų teritorijose esančioms viešosioms bibliotekoms. Tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.

M. Mažvydo biblioteka kompiuterius ir kitą įrangą, skirtą savivaldybių viešosioms bibliotekoms, įsigijo vykdydama investicinį projektą „Bibliotekų kompiuterizavimas“ ir Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamą projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“.

Šių projektų tikslas – plėtoti ir atnaujinti viešosios prieigos kompiuterių infrastruktūrą bibliotekose, sudarant sąlygas joms dalyvauti gyventojų skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir skaitmeninio turinio kūrimo bei kitose panašiose iniciatyvose.

Anot ministerijos pranešimo, įvairūs gaminiai, transporto, banko, telefonijos, informacijos teikimo ir kitos paslaugos turės atitikti specialius prieinamumo reikalavimus, o tai sudarys galimybę gaminiais ir paslaugomis naudotis daugiau vartotojų, ypač žmonėms su negalia, kurie to ankščiau padaryti negalėjo.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė SADM parengtam Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektui. Juo į Lietuvos teisę bus perkeliama Europos Sąjungos direktyva, įsigaliosianti nuo 2025 metų birželio 28 dienos.

Anot ministerijos, šiuo metu nėra suderinti prieinamumo reikalavimai tam tikriems gaminiams ir tam tikroms paslaugoms, dėl to ES vidaus rinka neveikia sklandžiai, yra kliūčių laisvam gaminių ir paslaugų judėjimui. Taip pat nesudaromos vienodos sąlygos asmenims su negalia gauti naudą iš gaminių ir paslaugų, nes ne visais atvejais jie yra prieinami.

Siekiant panaikinti kliūtis laisvam gaminių ir paslaugų judėjimui ES vidaus rinkoje, 2019 metais priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų.

Nuo 2025 metų įsigaliosianti prieinamumo direktyva bus taikoma kompiuteriams ir operacinėms sistemoms, mokėjimo ir savitarnos terminalams, pavyzdžiui, bankomatams, bilietų pardavimo automatams, taip pat išmaniesiems telefonams ir kitai įrangai, naudojamai elektroninių ryšių paslaugoms, televizijos įrangai, elektroninėms skaityklėms.

Ji bus taikoma ir telefonijos paslaugoms, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugoms, pavyzdžiui, interneto svetainėms, nešiojamaisiais prietaisais teikiamoms paslaugoms, elektroniniams bilietams ir informacijos teikimui, taip pat banko paslaugoms, elektroninėms knygoms, elektroninės prekybos paslaugoms, atsakymams į skubios pagalbos pranešimus numeriu 112.

Apie tai, kas yra kibernetinė ataka, kaip ji vyksta ir kokie yra geriausi apsisaugojimo būdai, pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Informacinių technologijų departamento Kompiuterinių tinklų centro IT saugos skyriaus vyresnioji IT specialistė Milda Mimienė.

– Vis dažniau girdime apie kibernetines atakas ir jų keliamą grėsmę. Kas yra kibernetinė ataka ir kaip ji vykdoma?

– Kibernetinė ataka (angl. cyberattack) – elektroninėje erdvėje pavienių asmenų arba organizacijų vykdomas informacinių sistemų, infrastruktūros objektų, kompiuterių tinklų, asmeninių kompiuterių ar išmaniųjų įrenginių puolimas įvairiomis kenkėjiškomis priemonėmis.

Kibernetinės atakos gali būti nukreiptos tiek prieš valstybinių institucijų kompiuterių tinklus ir paslaugas, tiek prieš privačių įstaigų tinklus ar jų darbuotojus, siekiant gauti prieigą prie e.pašto dėžučių ar kitų paskyrų duomenų ir kitos jautrios, vertingos, konfidencialios informacijos.

Šios atakos gali trikdyti internetinių paslaugų pasiekiamumą, perimti e.pašto ir kitų paskyrų prisijungimo duomenis ar įmonės jautrią ir konfidencialią informaciją. Kibernetinių atakų metu galima prarasti prieigą prie e.banko, gali būti užšifruoti jūsų kompiuteryje esantys duomenys, įdiegtas kenkėjiškas programinis kodas, išnaudojantis jūsų kompiuterio resursus tolesnėms atakoms vykdyti, sukeliant finansinių ir kitų nuostolių.

– Kokios šių kibernetinių atakų rūšys?

– Viena iš dažniausių kibernetinių atakų rūšių yra paskirstytųjų paslaugų trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakos. Atakos metu žalingą programinę įrangą turinčių įrenginių tinklas siunčia didelį kiekį užklausų internetinei svetainei ar paslaugas teikiančiai sistemai, todėl teisėti svetainės lankytojai ar sistemos vartotojai negali jos pasiekti ir ja naudotis. Pavyzdžiui, tokia kibernetinė ataka Lietuvoje buvo surengta prieš bendrovę „Ignitis“, kai buvo sutrikdytas grupės svetainių darbas ir elektroninių paslaugų prieinamumas.

„Phishing“ ataka – tai viena iš seniausių sukčiavimo formų prieš įvairių institucijų darbuotojus ar privačius asmenis. Atakos metu siunčiami apgaulingi laiškai, kurių tikslas įtikinti e.laiško gavėją pateikti prašomą informaciją: e.pašto paskyros, banko prisijungimo duomenys ar kita vertinga informacija.

Apgaulingų SMS žinučių siuntimas vadinamas „Smishing“ atakomis, o telefoniniai skambučiai, siekiantys išvilioti asmeninę informaciją ar pinigus, – „Vishing“. „Ransomware“ tipo ataka – kenkėjiška programinė įranga, dažniausiai platinama kaip e.pašto priedai, kuri, patekusi į kompiuterį, užšifruoja jame esančius duomenis. Mainais už prieigą prie duomenų tokių programų autoriai iš savo aukos reikalauja sumokėti tam tikro dydžio išpirką.

– Kaip apsisaugoti nuo kibernetinių atakų? Ar yra kokios nors bendros gairės, kuriomis reikėtų vadovautis dirbant ar naršant internete?

– Dar nuo interneto atsiradimo pradžios buvo kuriamas ir ne kartą taisytas dokumentas „Interneto etiketas“ (angl. Netiquette), kuriame aprašomos tinkamos nuotolinio bendravimo internete taisyklės. Viena pagrindinių saugaus naršymo internete taisyklių – elektroniniuose įrenginiuose turėtų būti įdiegta legali operacinė sistema ir programinė įranga, nuolatos atnaujinama antivirusinė programa.

Programinę įrangą patariama siųstis iš oficialių jos teikėjų svetainių, o registracijai įvairiose interneto svetainėse derėtų naudoti atskirą e.pašto dėžutę vietoje asmeninės ar darbo. Skirtingoms e.paslaugoms reikėtų naudoti unikalius, neatsikartojančius slaptažodžius, registruojantis interneto svetainėje nenaudoti tikros informacijos apie save, jei nebūtina. Derėtų išdiegti P2P programinę įrangą, leidžiančią atsiųsti failų ar vykdyti vaizdinio turinio transliacijas, pavyzdžiui, „Torrent“, „BiTorrent“, „Ace Stream“, „Soda player“ ir kitas.

Patariame saugoti savo asmeninę informaciją ir gerai apgalvoti žinutes, skelbiamas socialiniuose tinkluose. Raginame neatsakinėti į nepageidaujamus ar netikėtus laiškus, siūlančius vertingus palikimus ir gundančius pasiūlymus investuoti. Taip pat reikėtų nepamiršti periodiškai išsisaugoti savo duomenų kopijų ne tik kompiuteryje, bet ir išoriniame informacijos kaupiklyje.

– Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko ir neatskleisti jautrių duomenų?

– Reikia atkreipti dėmesį į laiško siuntėją, įsitikinti, kad e.pašto adresas yra teisingas, nespausti įtartinų nuorodų laiškuose, neatidarinėti priedų, gautų iš nepažįstamų siuntėjų. Jei įtartinas priedas gautas iš kolegos ar pažįstamo asmens, susisiekite su juo kitomis priemonėmis ir pasidomėkite, ar toks laiškas buvo siųstas.

Jei dirbate su finansinėmis operacijomis, itin atidžiai reikia vertinti laiškus ir pranešimus apie pasikeitusias banko sąskaitas. Žinomas ne vienas įvykis, kai, programišiams įsilaužus į e.pašto dėžutę ir stebint e.susirašinėjimą apie atsiskaitymus, reikiamu laiku yra atsiunčiama suklastota sąskaita su pakeistu banko sąskaitos numeriu. Bet koks laiškas apie banko sąskaitos pasikeitimą turi būti kruopščiai įvertintas, o informacija apie banko duomenų pasikeitimus patikrinta kitomis ryšio priemonėmis.

Apgaulingos žinutės labai dažnai siunčiamos bankų, pašto paslaugų tiekėjų ar kitų žinomų organizacijų vardu, todėl reikėtų itin įsidėmėti banko, kurio paslaugomis naudojatės, interneto puslapio adresą. Kartu primename, kad bankai niekada nesiunčia SMS žinučių su nuorodomis ir neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos asmeninės informacijos.

– Kokie pirmieji žingsniai, kuriuos reikia atlikti, paspaudus virusu apkrėstą laiško priedą ar nuorodą?

– Jei paspaudėte apgaulingą nuorodą ir atsidariusioje apgaulingoje svetainėje įvedėte savo e.pašto paskyros prisijungimo duomenis, nedelsiant pakeiskite paskyros slaptažodį. Kartu rekomenduojame pasitikrinti kompiuterį dėl galimai žalingų programų.