Atrankos kriterijai

Keistų kompiuterinės bankroto administratorių paskirstymo programos viražų iliustracija galėtų būti bendrovės "Bofora" bankrotas. Bendrovės vardas neatsiejamas nuo skandalais apipinto viešbučio "Pajūris", esančio Palangoje, varžytinių. Tačiau įdomioji dalis ne "Pajūrio" pardavimas, o bankroto administratoriaus skyrimas.

Kompiuterinė programa "Boforos" bankroto administratoriumi atrinko tokias paslaugas teikiančios bendrovės "Valeksa" direktorių Stasį Poškų kaip fizinį bankroto administratorių. Atrankos dieną iš visų norinčių administruoti "Boforos" bankrotą, S.Poškaus atrankos koeficientas buvo didžiausias.

S.Poškaus paskyrimas "Boforos" administratoriumi buvo skundžiamas prokuratūrai, tačiau teisiškai jokių priekabių nerasta. Visgi prokurorų surinkta detali atrinkto administratoriaus užimtumo analizė užminė mįslę – ar tikrai situacija buvo natūrali?

Bankroto administratoriaus atrankos koeficientas priklauso nuo jam leistino administruoti įmonių skaičiaus, nuo faktiškai administruojamų įmonių skaičiaus atrankos momentu, nuo bankroto administratoriaus patirties ir darbo kokybės bei bankrutuojančios įmonės dydžio.

Šių keturių kriterijų visuma leidžia surinkti atitinkamą balų kiekį arba koeficientą. Bendrovės "Bofora" bankroto administratoriaus parinkties dieną S.Poškus koeficientas siekė 80. Kitų pretendentų koeficientas buvo žemesnis.

Tokį skaičių lėmė tai, kad administratorius turi aukštą darbo patirties ir kokybės įvertinimą, pagal kurį gali administruoti dideles bankrutuojančias įmones, o atrankos metu neturėjo nei vienos įmonės, kurios bankroto administravimu būtų užsiėmęs.

Darbų perskirstymas

Prokurorų atlikta analizė atskleidė, kad S.Poškus, prieš tapdamas "Boforos" bankroto administratoriumi, administravo šešiolika įmonių. Tačiau, kaip bendrovės "Valeksa" direktorius, jis tai daryti pavedė kitam įmonės darbuotojui. Paprastai kalbant, S.Poškus liko be darbo.

Remiantis prokuratūros surinkta statistika, vasarą praatostogavęs, rugpjūčio pabaigoje S.Poškus svetainėje, kurioje ir veikia kompiuterinė atrankos programa, pateikė sutikimą administruoti "Boforos" bankrotą ir buvo paskirtas. Tačiau žymiai įdomiau dėliojasi S.Poškaus užimtumas jam ėmus administruoti "Boforą" – prieš tai kitam administratoriui įgaliotus administruoti įmonių bankrotus, jis palaipsniui susigrąžino atgal.

Logiškas klausimas: kodėl S.Poškus perleido savo administruotas šešiolika įmonių kitam darbuotojui likus keliems mėnesiams iki "Boforos" bankroto, ir kodėl tapęs "Boforos" administratoriumi, vėl pradėjo administruoti tas pačias įmones?

Tokio sprendimo priežastis tikėtina gana rimta – didelis darbo krūvis jam būtų sukliudęs tapti "Boforos" administratoriumi.

"Kauno diena" paprašė paaiškinti tokius keistus viražus, žingsnius – S.Poškus nesileido į smulkmenas.

"Atsakydami į Jūsų užklausimą pažymime, kad visais klausimais dėl bankroto administratorių skyrimo tvarkos turėtumėte bendrauti su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos", – aiškino bankroto administratorius.

"Savo ruožtu paaiškiname, kad bendrovė "Valeksa" įgalioja konkrečius administratorius administruoti konkrečias bankroto procedūras, atsižvelgdama į jų užimtumą, turimą ar norimą įgyti patirtį ir kitas racionalias aplinkybes, nepažeidžiant nei teisės aktų nuostatų, nei administratorių etikos kodekso reikalavimų", – dėstė S.Poškus.

Daug abejonių

Kol nebuvo specialios kompiuterinės bankroto administratorių atrankos programos, juos parinkdavo teismai, o siūlydavo bankrutuojančios kompanijos kreditoriai ar kiti bankrotą inicijuojantys asmenys. Neretai kreditoriai nesutardavo dėl teismo paskirto administratoriaus, skųsdavo teismo paskyrimą, dėl ko kildavo nauji teisiniai ginčai ir procesai užsitęsdavo.

Kompiuterinė bankroto administratorių paskirstymo programa  turėjo išspręsti anksčiau kildavusius nesutarimus. "Žmogiškasis tingumas skatino žavėjimąsi siūloma inovacija – administratoriams buvo sakoma, kad jų darbo krūvis bus suvienodintas, jiems nereikės dalyvauti teismų procesuose, patiems ieškotis klientų ir pan. Klientus parinks programa – visiems po lygiai. Vienas mygtuko paspaudimas ir turi garantuotas pajamas", – tokius argumentus mena situaciją "Kauno dienai" atskleidęs bankroto administratorius (pavardė redakcijai žinoma).

Darbo krūvių suvienodinimas – buvo dar viena siekiamybė diegiant kompiuterinę atrankos programą. Tačiau panašu, kad taip neįvyko. "10 proc. bankroto administratorių gauna normalų darbo krūvį, o visiems kitiems lieka trupiniai", – tokias proporcijas bankroto administratorių rinkoje mini jų paskirstymą ketvirtus metus analizuojantis specialistas.

Susirašinėjimas su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, kuri atsakinga už bankroto administratorių paskirstymo programos veikimą, bei Finansų ministerija, kuriai pavaldi minėta tarnyba, naudos davė tik tiek, kad institucijų atstovai iš esmės sutiko, kad problema egzistuoja, tačiau sprendimų nepasiūlė.

Programai užtenka dirbančios sielos – faktinio darbuotojų užimtumo ar jų dirbamų valandų skaičiaus programa nevertina.

Dirbančios sielos

Dėl tokios iškreiptos situacijos dalis bankroto administratorių neslepia, kad patys atsidūrę ties bankroto riba.

Norint atskleisti tam tikrus keistus atrankos niuansus, būtina apžvelgti, kaip atrenkamas administratorius bankroto procese: jis prisijungia prie sistemos, peržiūri sąrašą įmonių, kurioms keliama bankroto byla, ir sistemoje pateikia sutikimą administruoti. Tokius sutikimus gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Žinoma, kad Lietuvoje įmonių bankroto administravimo paslaugas teikia apie 600 fizinių asmenų ir apie 400 juridinių. Šie skaičiai atskleidžia ir tam tikrus niuansus.

Atsitiktine tvarka pasirinkta bankroto administravimo įmonė nurodo, kad turi šešiolika darbuotojų ir atitinkamai jos darbo krūvis dalijamas iš šio skaičiaus, nors dažnas darbuotojas neadministruoja nei vienos įmonės ir dirba vos kelias valandas per savaitę. Didesnis darbuotojų skaičius užtikrina, kad atrankos sistemoje ši įmonė turi didesnius šansus. Mažesnis užimtumas didina galiojančios atrankos koeficientą.

"Kitaip tariant, programai užtenka dirbančios sielos – faktinio darbuotojų užimtumo ar jų dirbamų valandų skaičiaus programa nevertina. Dėl to dalis administratorių prekiauja licencija – įsidarbina į dešimtis įmonių ir gauna užmokestį vien už tai, kad teoriškai mažina įmonės užimtumą. Pagal "Sodros" duomenis, šis užmokestis dažnai tesiekia kelias dešimtis eurų už vieną įmonę, tačiau gali būti, kad dalis užmokesčio tiesiog neapskaitoma", – pastebėjimais dalijosi keturių metų statistiką analizavęs specialistas.

Įtarimai: keistų kompiuterinės bankroto administratorių paskirstymo programos viražų iliustracija galėtų būti bendrovės "Bofora" bankrotas. Bendrovės vardas neatsiejamas nuo skandalais apipinto viešbučio "Pajūris", esančio Palangoje, varžytinių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tiksli pravardė

Tokie administratoriai, kurie formaliai dirba ne vienoje įmonėje, tačiau realiai neadministruoja nei vienos įmonės, kitų administratorių ir net institucijų – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos ir Finansų ministerijos – atstovų dažnai tiesiog taip ir vadinami – nulinukais.

Logiškai kyla klausimas, kam įmonėms reikalingi darbuotojai, kurie nedirba? Atsakymas paprastas – nulinukai formaliai sumažina įmonės užimtumą ir didina tikimybę būti paskirtai administruoti naują įmonę. Kai nulinukais ginkluota įmonė pateikia sutikimą, programa skaičiuoja formaliai mažą darbo krūvį ir suteikia prioritetą prieš kitus administratorius. "Tie nulinukai ir yra problema. Čia pasidarė atskiras verslas", – pastebi "Kauno dienos" kalbintas bankroto administratorius.

Per maždaug keturis metus trukusią statistikos analizę, ypač įdomus bankroto administratorių darbo užmokesčio dydis. Jau minėtos įmonės, samdančios šešiolika administratorių, vidutinis darbo užmokestis vienam darbuotojui siekia 97 eurus per mėnesį. Kitoje įmonėje 28 darbuotojai, turintys bankroto administratorių licencijas, vidutiniškai uždirba 79,16 euro per mėnesį ir sumoka VSDFV įmokų už visus darbuotojus 481,45 euro.

Neoficialiai kalbama, kad faktiškai mokama daugiau – iki pusės minimalios mėnesinės algos už licencijos pardavimą. O sąžiningai dirbantys, profesinės etikos besilaikantys specialistai tampa bedarbiais. Administratoriai tikina esantys vejami iš rinkos dėl valstybės institucijų – dėl to, kad programa jų neskiria, nors jie iš tikro ne vienus metus neturi darbo.

"Genocidas su valstybės palaiminimu, – skundėsi pašnekovas. – Matome, kad yra trys grupės žmonių, supirkusius juridinius asmenis, tačiau jų sąsajos nėra aiškios. Tik galima spręsti pagal atskirus požymius – akcininkus, darbuotojus."

Kasdienybės grimasos

Programa veikia ketvirti metai, tačiau bankroto administratorius pastebi, kad rezultatai vien neigiami – krūviai ypač netolygūs, programos veikimas nesuprantamas, bendruomenė supriešinta, valstybės institucijos problemas pripažįsta, bet nesprendžia.

"Galbūt valstybė šioje tragikomiškoje situacijoje turi naudos – netekę vilties, administratoriai sutinka administruoti beturtes įmones, neretai tokiu būdu ne uždirbdami, o tik pasididindami nuostolius, nes už visas lėšų ar turto neturinčiai įmonei reikalingas paslaugas – pradedant buhalterinės apskaitos tvarkymu ir baigiant Registrų centro paslaugomis – sumoka ne kas kitas, o tas pats administratorius", – dėstė administratorius.

Apie šią situaciją juokaujama, kad beturčių įmonių administravimas yra kaip aukso ieškojimas Palangos smėlyje ir, kad, kol dauguma dirba į nuostolį, maža dalis administratorių paskiriami administruoti normalias įmones, uždirba pelną ir laukia kolegų bankroto. Kai rinkoje liks tik keli stipriausi, nebereikės teikti nemokamų procedūrų. Administratoriai neatmeta, kad tada valstybė turės pati apmokėti šį darbą.

Sistema nepasitikintys administratoriai įsitikinę, kad jos veikla turėtų būti stebima, atliekami auditai, fiksuojamas rankinis valdymas, nustatoma tvarka, per kiek laiko galima koreguoti įvestus duomenis ir kaip tas turi būti įforminta.

Dar vienas pastebėjimas. Prieš iškeliant bankroto bylą labai rimtam subjektui, dažnai ją gauna administruoti tas bankroto administratorius, kuris apie pusantro mėnesio iki minimo bankroto nusinulino ir laukė. Taip pat pastebėti atvejai, kai įmonė programoje rodoma kaip nulinė, faktiškai turinti nemažą darbo krūvį.

Tarnyba: problema egzistuoja

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) pripažįsta, kad įdiegta kompiuterinė atrankos sistema sulaukia kritikos. Analizuojami ir galimai neskaidrūs kai kurių administratorių veikimo principai.

"Kauno dienos" kalbintas tarnybos direktorius Audrius Linartas pastebėjo, kad AVNT 2019 m. atlikta analizė apie bankroto administratorių skyrimo praktiką Baltijos šalyse rodo, jog Lietuvoje naudojama programa esą yra viena pažangiausių tarp aplinkinių valstybių.

– Ar per elektroninės paskirstymo programos veikimo laikotarpį buvo nusiskundimų dėl jos veiklos, ginčai dėl administratorių skyrimo?

– Taip, iš administratorių, juos vienijančių asociacijų gauname pasiūlymus tobulinti programą. Taip pat AVNT atliko bankroto administratorių apklausą, siekiant ištirti jų nuomonę apie naują teisinį reglamentavimą, programos funkcijas. Įvertinus bendrą nuomonę apie programos veiklą – tiek teigiamai, tiek neigiamai ją vertinantys bankroto administratoriai pasiskirstė vienodai.

Įvertinus bendrą nuomonę apie programos veiklą – tiek teigiamai, tiek neigiamai ją vertinantys bankroto administratoriai pasiskirstė vienodai.

– Kokių būna nusiskundimų ir kaip jie buvo sprendžiami?

– Dalis administratorių paklausimų būna dėl duomenų, naudojamų konkrečios atrankos atveju, tikslumo. Tokiais atvejais analizuojame pateiktą situaciją ir siekiame, kad būtų užtikrintas atrankoje naudojamų duomenų tikslumas.

Siekiant įgyvendinti bankroto ir restruktūrizavimo administratorius vienijančių asociacijų pateiktus siūlymus dėl programos duomenų viešinimo, buvo modernizuotas jos statistinio modulio veikimas. Administratoriai, kurie dalyvavo atrankoje, jau kelis metus gali matyti savo veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių paskaičiavimus atrankos protokoluose.

Taip garantuojama ir programos tinkamo veikimo kontrolė, nes kas geriau nei patys, atrankoje dalyvavę administratoriai, gali patikrinti jiems priskirtinų atrankos kriterijų teisingą panaudą.

Vienas iš naujausių administratorių pasiūlymų – leisti susipažinti su atrankos rezultatais administratoriams, kurie nedalyvavo konkrečioje atrankoje. Šiandien to neleidžia daryti taisyklės, kurios aiškiai reglamentuoja atrankos rezultatų viešinimo procedūras, kam ir su kokios apimties duomenimis leidžiama susipažinti atrankoje dalyvavusiems administratoriams. Šiuo atveju svarstant tokį pasiūlymą būtina įvertinti, ar toks prašomas duomenų išviešinimas nepažeistų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir kitų teisės aktų reikalavimų.

– Ar tarnybai neužkliūva, kad kai kuriose bankroto administravimo paslaugas teikiančiose bendrovėse įdarbinta daug administratorių, tačiau tik keli iš jų dirba?

– Šiuo metu galiojantys teisės aktai neriboja darbuotojų skaičiaus ir nenurodo konkrečių funkcijų, atliekamų juridinio bankroto administratoriaus veikloje. Esant įprastai verslo situacijai, įmonės samdo darbuotojus, kad jie atliktų konkrečias užduotis ir jų neįdarbina.

Administratorių atrankos programoje įdarbintų administratorių skaičius reikšmingai daro įtaką atrankos kriterijams, todėl atvejai, kai bankroto administravimo bendrovėse atsiranda daug administratorių, su kuriais sudarytos darbo sutartys, tačiau kurie niekada neadministruoja bankroto procesų, iš tiesų kelia daug klausimų.

Bankroto ir restruktūrizavimo elgesio kodeksas, privalomas visiems administratoriams, numato, kad jie privalo laikytis sąžiningumo principo. Turi nesiimti veiksmų, kurie yra neteisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa.

Atsižvelgiant į šią nuostatą, AVNT yra įpusėjusi atliekamus neplaninius bankroto administratorių veiklos patikrinimus dėl galimo šio punkto pažeidimo. Patikrinimai nėra baigti, todėl plačiau komentuoti negalime.

– Ar situacija, kai bankroto administratorius dirba keliose įmonėse, tačiau realių bankroto procedūrų neatlieka, neiškreipia konkurencijos, kai, teikiant deklaraciją naujai bankroto procedūrai, vertinamas atrankos koeficientas?

– Didesnis darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, skaičius gerina juridinio bankroto administratoriaus atrankos rodiklius. Kaip tik šiuo metu AVNT atlieka neplaninius tikrinimus, siekdama įvertinti ar toks įdarbinimas nepažeidžia administratorių Elgesio kodekso reikalavimų.

– Ar pastebėta, kad kai kurie bankroto administratoriai, ypač juridinių asmenų vadovai, linkę jo administruotus bankrotus kažkuriam laikotarpiui perduoti kitam asmeniui, o vėliau, kompiuterinei atrankos sistemai skyrus jam naują bankroto procedūra, susigrąžinti nebaigtas procedūras?

– Kaip jau minėta, teisės aktai nenumato, kokia tvarka ir atvejais juridiniame asmenyje yra paskiriami įgalioti asmenys. Bankroto administratoriai atrankoje gali dalyvauti tiek kaip fiziniai asmenys, tiek kaip juridiniai asmenys.

Atrankos koeficientų apskaičiavimas pateiktas atrankos taisyklėse. Bankroto administratoriai, žinodami esamą reglamentavimą ir koeficientų skaičiavimo tvarką, imasi įvairių priemonių, kad padidintų administruojamų įmonių skaičių.

– Ar ankstesniame klausime aprašyta situacija neatskleidžia galimo manipuliavimo ?

– Į šį klausimą bus galima atsakyti po neplaninių patikrinimų rezultatų apibendrinimo. Atrankos programa taikoma vienodai visiems bankroto administratoriams ir veikia pagal patvirtintas taisykles. Šiuo metu Finansų ministerija kaip tik rengia atnaujintas atrankos taisykles, kurios buvo pateiktos pastaboms visoms suinteresuotoms pusėms. Naujoje šių atrankos taisyklių redakcijoje taip pat keičiamos kelios nuostatos, kurios šiuo metu sulaukia daugiausia kritikos dėl galimo skirtingo jų interpretavimo.

– Kiek kainavo sukurti kompiuterinę programą ir kokia kompanija ją sukūrė?

– Programą sukūrė Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skelbtą viešojo pirkimo konkursą laimėjusi bendrovė "Leksinova". Tai atsiėjo 210 tūkst. litų.

Šis proveržis suteikia vilčių patikimiau kovoti su liga, pasaulyje nusinešančią daug moterų gyvybių.

Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų, todėl būtina reguliariai tikrintis, kad liga būtų aptikta kuo ankstesnės stadijos, kai pacientėms dar nepasireiškia jokių akivaizdžių simptomų.

Jungtinėje Karalystėje vyresnėms kaip 50 metų moterims rekomenduojama mamogramą pasidaryti kas trejus metus, o kiekvieno tyrimo rezultatus analizuoja po du nepriklausomus ekspertus.

Tačiau interpretuojant šias nuotraukas klaidų tikimybė išlieka. Dalis mamogramų pažymimos kaip klaidingai teigiamos – t. y., liga diagnozuojama sveikai pacientei. Taip pat pasitaiko atvejų, kai įsimetusio vėžio požymiai lieka nepastebėti.

Vis dėlto JAV interneto milžinės „Google“ centralizuotų sveikatos duomenų tarnybos („Google Health“) tyrėjai apmokė dirbtinio intelekto (DI) technologija pagrįstą programą aptikti vėžio požymius analizuojant tūkstančius mamogramų, padarytų Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose gyvenančioms moterims.

Šias nuotraukas jau anksčiau buvo patikrinę gydytojai žmonės, tačiau per analizę, atliekamą naujosios programos, nebuvo naudojami pacienčių ligos istorijų duomenys, kaip yra įprasta vykdant klinikines procedūras.

Tyrėjai nustatė, kad DI modelis pajėgus pagal rentgeno nuotraukas diagnozuoti krūties vėžį apytikriai tokiu pačiu tikslumu, kaip ir kvalifikuoti radiologai.

Be to, DI analizė pasižymėjo mažesniu neteisingai nustatomų teigiamų vėžio diagnozių kiekiu: 5,7 proc. Jungtinėse Valstijose ir 1,2 proc. – Britanijoje.

Taip pat buvo užfiksuota mažiau atvejų, kai esamos ligos požymiai mamogramose būdavo neaptinkami. Analizuojant medžiagą iš JAV, tokių klaidų buvo 9,4 proc. mažiau, o tiriant brites klaidų skaičius buvo sumažintas 2,7 procento.

„Kuo anksčiau identifikuojamas krūties vėžys, tuo geriau pacientei“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Google Health“ komandos Jungtinėje Karalystėje vadovas Dominicas Kingas (Dominikas Kingas).

„Mūsų nuomone, ši technologija padeda ir sudaro galimybę ekspertui – arba, galiausiai, pacientui – užsitikrinti geriausią baigtį, remiantis visomis turimomis diagnostikos priemonėmis“, – pridūrė jis.

Kompiuterio „antroji nuomonė“

Britanijoje visas mamogramas patikrina po du radiologus – tai yra būtina, bet daug darbo reikalaujanti procedūra.

„Google Health“ tyrėjų grupė taip pat atliko eksperimentų, per kuriuos kompiuterinės analizės išvada buvo sugretinama su pirmiau tą pačią nuotrauką išanalizavusio vieno specialisto nuomone.

Jeigu abi diagnozės sutampa, patikrinimas laikomas baigtu. Antrojo specialisto nuomonės atsiklausiama tik tais atvejais, jeigu pirmojo tikrintojo ir kompiuterinės analizės išvados būna skirtingos.

D. Kingo ir jo bendradarbių rezultatai, paskelbti žurnale „Nature“, rodo, kad naudojant DI pirmojo specialisto įvertinimams tikrinti antrojo specialisto darbo krūvį galima sumažinti iki 88 procentų.

„Raskit man šalį, kur kuris nors slaugytojas arba gydytojas nebūtų apsikrovęs darbu“, – kalbėjo D. Kingas.

„Yra galimybė, kad ši technologija taps paspirtimi esamai puikiai tikrintojų (žmonių) tarnybai“, – pridūrė jis.

Tyrėjai sakė, kad dar reikia atlikti daugiau tikrinimų, bet išreiškė viltį, kad ši technologija kada nors taps pakankamai patikima „antrąja nuomone“ vėžio diagnostikoje.

„Šiuo metu yra apie 40-45 adresai, kurie, panašu, gali būti nukentėję nuo šio viruso pagal informaciją iš tarptautinių šaltinių“, – BNS šeštadienio pavakarę sakė RRT Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius.

Į RRT oficialiai kreipėsi vienas nuo viruso nukentėjęs asmuo, tarnyba taip pat siekia padėti Inovatyvios medicinos centrui, kuris ataką patyrė penktadienį. Kaip skelbė delfi.lt, centras sulaukė reikalavimo sumokėti kiek daugiau nei 1 bitkoiną, tačiau išpirkos mokėti nežada, nes turi reikalingų duomenų kopijas.

Pasak R. Rainio, šiuo metu bandoma išsiaiškinti, kas yra nukentėjusieji – kol kas yra aišku, kad „institucijų arba ypatingos svarbos kritinės infrastruktūros objektų tarp to sąrašo nėra“.

Pagrindinis RRT dėmesys šiuo metu skiriamas ne jau nukentėjusiems, o tiems, kurie dar neįdiegė apsaugą nuo viruso užtikrinančių „Microsoft Windows“ operacinės sistemos atnaujinimų – tokių kompiuterių, pasak R. Rainio, „gali būti tūkstančiai“.

Dalija rekomendacijas

RRT per Elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinį  „Cert - LT“ šeštadienį pavakare išplatino rekomendacijas, kuriose ragina atsisiųsti dar kovą sukurtus „Microsoft“ atnaujinimus. Taip pat rekomenduojama, kad pažeidžiamos sistemos, kurioms nėra išleistos atitinkamos pataisos, turėtų būti atjungtos nuo tinklo arba visiškai išjungtos. Sistemų administratoriams siūloma blokuoti prievadus 137, 138, 139, 445, kuriais virusas plinta tinkluose.

Per atakas, kurios, kaip teigia ryšių saugumo padalinys, jau paveikė mažiausiai 100 tūkst. kompiuterių visame pasaulyje, žalinga programa užšifruoja vartotojo failus. Atakos organizatoriai reikalauja, kad jų aukos sumokėtų išpirką virtualiąja valiuta – bitkoinais – jeigu nori susigrąžinti prieigą prie informacijos.

Šiuo metu yra apie 40-45 adresai, kurie, panašu, gali būti nukentėję nuo šio viruso pagal informaciją iš tarptautinių šaltinių.

Ekspertai nerekomenduoja mokėti išpirkos už duomenų išsaugojimą ir atkodavimą, kadangi nėra garantijos, jog programišiai žodžio laikysis.

„Jeigu sistema jau pažeista, o atsarginių duomenų kopijų nėra, prieš išvalant sistemą, patariama išsaugoti apkrėstas bylas, nes ateityje gali būti išleistas viešas raktas byloms atrakinti. Tokios garantijos nėra, kaip ir nėra garantijos, jog atgausite savo duomenis, sumokėję išpirką“, – nurodo „Cert - LT“.

Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos vadovas Darius Adomaitis taip pat sako, kad kol kas nėra informacijos apie atakas prieš valstybinių institucijų ir kitas kritines valstybės informacines sistemas. Jis neatmetė, kad daugiau informacijos gali paaiškėti pirmadienį, kadangi savaitgalį daugelis institucijų nedirba.

„Mes patikrinsime visas įstaigas, ar jie tikrai yra įsidiegę atnaujinimus (...). Kad gautum virusą kompiuteryje, reikėjo apsilankyti kokiame nors tinklalapyje, gauti elektroninį paštą, su paštu atsisiųsti pradinį failą, kuris pradeda veikti. Jei jie nebuvo kur nors „nulindę“, ar negavo elektroninio laiško, jo neatsidarė, viskas turėtų būti gerai“, – BNS sakė D. Adomaitis.

Reali grėsmė

R. Rainys anksčiau šeštadienį pažymėjo, kad atakų grėsmė prieš valstybės institucijų tinklalapius ir kitą svarbią infrastruktūrą yra reali. Jis rekomendavo sistemų administratoriams pasidaryti atsargines duomenų kopijas, kad užsikrėtus virusu duomenis būtų galima atstatyti.

Penktadienį pasaulyje sumaištį sukėlė kibernetinių atakų banga, pasaulinių kibernetinio saugumo bendrovių atstovai nurodo, kad vadinamasis išpirkos reikalaujantis virusas (angl. ransomware) „WannaCry“ iki penktadienio vakaro buvo panaudotas maždaug prieš 75 tūkst. vartotojų mažiausiai 99 šalyse, atakos tęsiasi.

Tarp paveiktų šios atakų bangos buvo kompiuterių Didžiosios Britanijos ligoninėse, Rusijos vidaus reikalų ministerijoje, Ispanijos telekomunikacijų milžinėje „Telefonica“, nukentėjo ir Prancūzijos automobilių gamybos milžinė „Renault“, JAV siuntų bendrovė „FedEx“ ir daug kitų organizacijų.

Europolas pranešė, kad ši kibernetinių atakų banga yra "beprecedenčio lygio" bei pripažįsta, kad reikės sudėtingo tarptautinio tyrimo nustatyti kaltininkus.

Rolandas Andrijauskas, vienas kompiuterinės programos bendraautorių, LROR yra paskelbtas geriausiu 2016 metų Lietuvos dantų techniku.

„Pats esu dantų technikas, tad iš praktikos žinau visas šios srities specialistų problemas. Bene didžiausia jų – centralizuotos pacientų odontologinės informacijos nebuvimas. Tai neretai lemia chaotišką dantų techniko ir odontologo darbą, informacija apie pacientą būna pasklidusi po užsakymo lapus, gamybos metodai bei technologijos ne visada suderintos tarpusavyje, tad kokybės kontrolės užtikrinimo procesas tampa ypač sudėtingas. Siekdamas spręsti tokias problemas, didinti darbo našumą ir komunikacijos efektyvumą inicijavau kompiuterinės programos „Trinyte“ kūrimą. Su savo srities profesionalų komanda dirbome 4 metus ir turime puikų rezultatą – dantų technikams, odontologams ortopedams bei patiems pacientams naudingą, patogią naudoti kompiuterinę programą“, – pasakojo UAB „DTL Vilnius“ vadovas, geriausias 2016 metų Lietuvos dantų technikas R. Andrijauskas.

„Trinyte“ remiasi „Dentalinės architektūros“ darbo protokolu kurio autorius yra R. Andrijauskas. Pagrindinis kompiuterinės programos pranašumas – naudojamas specialiai sukurtas algoritmas, leidžiantis suplanuoti visą užsakymo gamybos procesą per optimaliausią laiką ir už optimaliausias sąnaudas. Kompiuterinėje programoje patogu planuoti ir sekti darbų srautą – tiek asmeninio darbo, tiek bendro su kitu specialistu, planuoti visą protezų gamybos procesą. Taip pat patogu sisteminti paciento duomenis: yra numatyti protokolai, kuriuos reikia užpildyti, taip pat yra galimybė įkelti svarbius aprašymus, nuotraukas, vaizdo ir kitą medžiagą. Tai ypač svarbu siekiant darbų kokybės kontrolės – visa tai neretai leidžia pamatyti galimus protezo trūkumus vos pagaminus prototipą ir išvengti jų gaminant kitus. Efektyvus ir paprastas gydytojo, dantų techniko ir paciento bendravimas, tarpusavio darbų planavimas, bendras darbas – tai svarbiausi dalykai siekiant geriausio rezultato.

Pasaulinei rinkai „Trinyte“ pirmą kartą pristatyta 2014 m. pabaigoje Niujorke vykusioje tarptautinėje parodoje „Greater New York Dental Meeting“. Renginys pritraukė beveik 55 tūkst. lankytojų – jame dalyvavo odontologai, higienistai, dantų technikai, odontologijos produktų platintojai, JAV komercijos departamento atstovai, spaudos atstovai ir kiti svečiai. „Trinyte“ kompiuterine programa susidomėjo ir bendradarbiavimą su lietuviais užmezgė profesionalai iš 11 šalių – JAV, Madagaskaro, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Egipto, Šveicarijos, Turkijos, Irano, Graikijos, Vokietijos bei Didžiosios Britanijos.

Unikali programa

UAB „DTL Vilnius“ dalyvavo didžiausiame kas dvejus metus vykstančiame odontologijos industrijos renginyje – Vokietijoje vykusioje parodoje „36th International Dental Show“. Joje dalyvavo apie 140 tūkst. lankytojų iš 149 skirtingų šalių.

Šiemet kovo 21–25 d. UAB „DTL Vilnius“ vėl dalyvaus didžiausiame kas dvejus metus vykstančiame odontologijos industrijos renginyje – Vokietijoje vyksiančioje parodoje „37th International Dental Show“. Prognozuojama, kad parodoje dalyvaus apie 140 tūkst. lankytojų iš 149 skirtingų šalių.

„Tikimės užmegzti dar daugiau naudingų pažinčių, plėsti partnerių ir klientų ratą. Juk sukūrėme tarptautiniu mastu analogų neturinčią kompiuterinę programą, galinčią palengvinti daugybės odontologų ortopedų ir dantų technikų kasdienybę. Svarbiausia – pristatyti „Trinyte“ programą, leisti išbandyti. Kompiuterinės programos sėkme neabejojame“, – sakė R. Andrijauskas.

50 proc. reikalingų lėšų (5 tūks. 503 Eur), skirtų UAB „DTL Vilnius“ projektui „Produkto „Trinyte“ pristatymas eksportui į pasaulinę rinką“ vykdyti, buvo finansuojama iš ES struktūrinės paramos Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonę „Naujos galimybės“.

Norėdami pagelbėti jums visa tai atlikti greičiau, pateikiame 40 patogiausių „Excel“ komandų, kurias žinoti tikrai verta:

F2: redaguoja pasirinktą langelį;

F4: pakartoja paskutinį redagavimą;

F9: apskaičiuoja visus darbalapius;

F11: atidaro naują diagramą;

ALT: galima pasirinkti formules;

Alt+=: galima automatiškai pasirinkti SUM();

Alt+Enter: sukuria naują eilutę tame pačiame langelyje;

ALT+O-C-A: automatiškai nustato stulpelio dydį;

PG+UP/PG+DOWN: pereina į paskesnį / ankstesnį darbalapį;

Ctrl+`: parodo ekrane formules;

Ctrl+Backspace: parodo aktyvų langelį;

CTRL+SHIFT+#: pakeičia datos formatą į „diena, mėnuo, metai“;

Ctrl+K: įterpia hipersaitą;

CTRL+SHIFT+$: pritaiko valiutos formatą pasirinktam langeliui;

CTRL+SHIFT+&: apibrėžia langelį rėmeliu;

Ctrl+B: paryškina;

Ctrl+I: pakreipia kursyvu;

Ctrl+U: pabraukia;

CTRL+SHIFT+~: įprastas skaičių stilius;

CTRL+SHIFT+$: valiutos skaičių stilius;

CTRL+SHIFT+%: procentinis skaičių stilius;

CTRL+SHIFT+^: mokslinė žymėjimo sistema;

CTRL+SHIFT+#: datos stilius;

CTRL+SHIFT+@: laiko stilius;

CTRL+SHIFT+!: numerių stilius;

Ctrl+F12: atidaryti;

Ctrl+tarpelis: pasirinkti visą stulpelį;

Ctrl+[: atrinkti visus langelius, nurodytus pagal formules;

Ctrl+;: įterpti datą į aktyvų langelį;

Ctrl+:: įterpti laiką į aktyvų langelį;

Ctrl+A: pažymėti viską;

Ctrl+Shift+J: pateikti konstantas;

Ctrl+D: nukopijuoti lygtis žemyn;

Ctrl+F: ieškoti;

Ctrl+H: ieškoti ir pakeisti;

Ctrl+rodyklė į dešinę: perkelti į dešinę;

Ctrl+rodyklė į kairę: perkelti į kairę;

Ctrl+rodyklė aukštyn: perkelti į viršų;

Ctrl+rodyklė žemyn: perkelti į apačią;

Ctrl+Enter: tie patys duomenys keliuose langeliuose;

Shift+tarpelis: pasirinkti visą eilutę;

Shift+F3: ieškoti ankstesnio.

Iš pradžių susigaudyti šioje krūvoje „Excel“ komandų gali pasirodyti painu, tačiau jas naudodami ilgainiui nebegalėsite be jų išsiversti. 

Kompanijos "Bromium" specialistai pateikė statistinius duomenis, kurie leidžia susipažinti su „nulinės dienos“ pažeidžiamumo kiekiu įvairioje programinėje įrangoje. Tarp tokių galima rasti "Microsoft Internet Explorer", "Mozilla Firefox", "Google Chrome", "Java", "Adobe Flash", "Adobe Reader" ir "Microsoft Office".

Ekspertai pažymi, kad "Microsoft" interneto naršyklė nuo 2014 m. pradžios gavo daugiausia atnaujinimų, kurie pašalino eilę pažeidimų. Kartu teigiama, kad "IE11" versijai atnaujinimai yra išleidžiami dažniau, nei ankstesniais metais.

Kalbant apie naršyklėms skirtų priedų pažeidžiamumus, čia lygių nėra "Adobe Flash Player". Praėjusiais metais hakeriams pavyko rasti saugumo sistemos skylių praktiškai kiekvienoje "Adobe" produkto versijoje.

Tyrėjai pažymi, kad operacinių sistemų silpna vieta išlieka bibliotekos, kurios nenaudoja technologijos „Address Space Layout Randomization“, o tai leidžia apeiti įdiegtus saugumo instrumentus.

Naršyklėje "IE", norint apeiti operacinės sistemos saugumo mechanizmus ASLR ir DEP, dažniausiai būdavo naudojama patobulinta buferio perpildymo technika. Buvo rasti trys rimti pažeidžiamumai, kurie leido apeiti ASLR ir DEP, naudojant "Flash Player" (CVE-2014-0497), "Java Runtime Environment 1.6" ir 1.7, "MS Office 2007" ir 2010 (CVE-2014-0502) bibliotekas.

Įdomu tai, kad pirmame pusmetyje nebuvo užfiksuota nė vieno "JAVA" „nulinės dienos“ pažeidžiamumo. Savo ruožtu, populiariausiais taikiniais šių metų pradžioje buvo "Internet Explorer" ir "Adobe Flash Player".