Operatoriaus konkursas bus skelbiamas artimiausiu metu, o sutartis galiotų ne ilgiau kaip 14 metų.

Koncesininkas bus atsakingas už plaukimo paslaugas, mokymų ir neformaliojo švietimo sporto renginius, sporto salės nuomą, kavinės ir SPA veiklą. Jis taip pat turės prižiūrėti sveikatinimo centrą: teikti komunalines paslaugas, valyti centrą ir teritoriją, tvarkyti atliekas, rūpintis automobilių aikštele.

Kai baseinu nesinaudos Vilniaus savivaldybė ar jos nurodyti viešieji subjektai, koncesininkas galės vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

Miesto taryba koncesininko konkursą jau buvo paskelbusi 2019 metų balandį. Tačiau bankrutavus baseino statybos rangovei „Irdaivai“ (dabar – „Active Construction Management“) ir sustojus darbams, 2020 metų spalį jis buvo nutrauktas.

Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

Šiuo metu Lazdynų baseino statybas tęsia naujas rangovas – Panevėžio statybos trestas. Jam liko  atlikti apie 60 proc. darbų. Juos planuojama baigti 2022 metų pradžioje.

Sporto centras su 50 ir 25 metrų plaukimo takeliais vietoje nugriauto sovietmečiu statyto baseino pradėtas statyti 2017-aisiais.

Sporto centre aštuonių takelių 50 metrų baseinas bus skirtas plaukimui, o 25 metrų – ir šuoliams į vandenį. Planuojama, kad centre veiks ir treniruočių salės, pirčių zonos. Šalia plaukimo baseinų bus įrengta 1200 sėdimų vietų žiūrovams.

„Prašoma Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimo, kad šių abiejų objektų valdymą ir naudojimą būtų tikslinga perduoti vienam privačiam operatoriui koncesijos būdu“, – BNS sakė savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė.

Pasak jos, dėl abiejų objektų planuojama skelbti vieną konkursą, tai galėtų įvykti šių metų rugsėjį.

Pasak savivaldybės atstovą, iš koncesininko planuojama prašyti mokėti koncesijos mokestį, kuris pagal investiciniame projekte atliktus skaičiavimus galėtų būti apie 90 tūkst. eurų per metus, tačiau dėl konkrečios sumos dar bus deramasi.

„Planuojama, kad nuomos mokesčio dydis už Kauno sporto halę ir S. Dariaus ir S. Girėno stadioną koncesijos konkurso metu bus derybų objektas“, – sakė D. Čeponienė.

Planuojama, kad nuomos mokesčio dydis už Kauno sporto halę ir S. Dariaus ir S. Girėno stadioną koncesijos konkurso metu bus derybų objektas.

Skaičiuojama, kad per planuojamą 15 metų terminą, kai koncesininkas valdys ir naudos Kauno sporto halę ir S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, jis gaus 16 mln. eurų pajamų.

Šiems planams dar turės pritarti Kauno miesto savivaldybės taryba.

Kaip teigiama sprendimo projekte, būsimas koncesininkas turės investuoti į veiklai vykdyti reikalingą įrangą abiejuose objektuose. Koncesininkas turės pasirūpinti sporto halės dangomis, baldais, švieslentėmis, kėdėmis ir apšvietimu. Stadione iš jo bus reikalaujama įrengti patalpų lubas, barus, persirengimo kambarius, įsigyti lengvosios atletikos ir futbolo varžyboms reikiamą įrangą.

S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją planuojama baigti iki 2022 metų gegužės. Sutarties vertė, savivaldybės duomenimis, siekia 33,7 mln. eurų.

Kauno sporto halės rekonstrukciją planuojama baigti iki šių metų birželio, jos darbų vertė siekia 9,7 mln. eurų.

Miesto tarybos nariams tvirtinti parengtas konkurso sąlygas planuota pateikti dar šį mėnesį, tačiau paaiškėjo, kad šį klausimą politikai svarstys kur kas vėliau.

Šią savaitę prasidėjusios diskusijos miesto komitetuose buvo nutrauktos.

Pasirengimą skelbti koncesijos konkursą teko kiek pristabdyti, mat sulaukta pastabų iš Centrinės projektų valdymo agentūros.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio teigimu, agentūros pateiktos pastabos nėra esminės, tačiau teko kiek pakoreguoti konkurso sąlygas.

„Iš esmės niekas neturėtų keistis, tik yra tokių sąlygų, kurių nespėjome pataisyti iki šio tarybos posėdžio“, – paaiškino E.Simokaitis.

Nesklandumus, kurie kiek pristabdė procesą, tikimasi greitai pašalinti ir konkurso sąlygas miesto politikams svarstyti teikti rugsėjį vyksiančio posėdžio metu.

Nors koncesijos konkurso sąlygos bus tvirtinamos, o konkursas startuos kiek vėliau nei planuota, viliamasi, kad visos procedūros spės įvykti, o baseino šeimininkas paaiškės iki objekto statybų pabaigos.

Daugiafunkcį sveikatingumo centrą koncesininkui žadama perleisti 15 metų terminui.

Iki šių metų pabaigos numatytas pastatyti naujas uostamiesčio baseinas koncesininkui bus perleistas 15-ai metų.

Pagal numatomas koncesijos konkurso sąlygas, koncesininkas turės įsipareigoti prižiūrėti objektą, nupirkti veiklai reikiamą įrangą, įrengti SPA sveikatinimo patalpas, kavinę, treniruoklių zonas.

Siūlomas konkurso, pagrindinės koncesijos sutarties sąlygas bei koncesijos konkurso etapus svarstė Klaipėdos miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai.

Jie pateiktiems siūlymams pritarė.

„Administracija parengė neblogą projektą, paskui jį apsvarstė įvairios nepriklausomos struktūros, jis aptartas ir viešai. Tai bus daroma ir toliau. Manome, kad tai yra neblogas produktas, ir pritarėme“, – apibendrino komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis.

Galutinį žodį dar turės tarti miesto taryba. Gavus politikų pritarimą, bus skelbiamas konkursas.

Uostamiestyje įsibėgėjus daugiafunkcio sveikatingumo centro statyboms, siekiama spręsti ir jo šeimininko klausimą.

Privačiam subjektui, kuris 15 metų valdys baseiną su sveikatingumo centru, parinkti bus skelbiamas viešas koncesijos konkursas.

Neseniai buvo paviešintas būsimo koncesijos konkurso specifikacijos projektas, todėl baseino valdymu besidomintys verslininkai jau gali susipažinti su keliamais reikalavimais ir pateikti, jų manymu, reikalingus siūlymus.

"Koncesininkas įsipareigos prižiūrėti objektą, jį tvarkyti, investuoti į įrangos įsigijimą ir užtikrinti veiklą", – apibendrino Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Naujas daugiafunkcio sveikatingumo centro šeimininkas turės nupirkti visą veiklai reikiamą įrangą, įkurdinti sporto salę, kitas patalpas, kur numatyta teikti maitinimo paslaugas.

Objektą koncesininkui perleisdama savivaldybė įsipareigos nupirkti tam tikrą dalį laiko ir baseine vykdyti ugdymo procesus – antrokų mokymo plaukti programą, "Gintaro" sporto centro sportininkų treniruotes ar pan.

"Tam tikrą skaičių valandų pirksime iš koncesininko, jis ir turės pasiūlyti įkainį. Tai bus vienas vertinimo kriterijų, dėl kurių rungsis koncesininkai", – paaiškino E.Simokaitis.

Pašnekovo teigimu, potencialių koncesijos konkurso dalyvių nuomonių, siūlymų bei klausimų bus laukiama iki šios savaitės pabaigos.

Vėliau konkurso sąlygos bus teikiamos dar porai atsakingų institucijų, kurios, kaip numato įstatymai, turės pateikti savo išvadas.

Tiesa, gautas sąlygas dar turės apsvarstyti ir patvirtinti miesto taryba. Numatoma, kad pastarosios politikų teismui bus pateiktos jau šį mėnesį vyksiančio posėdžio metu.

"Planuojame, kad turėtume spėti. Svarbiausia iš kitų institucijų gauti pritarimą", – pastebėjo E.Simokaitis.

Sulaukus miesto tarybos palaiminimo, jau būtų galima skelbti konkursą.

Oro uosto valdytoju turėtų būti tarptautinės patirties turintis operatorius, kuris atitiktų nacionalinio saugumo interesus.

Dalies parlamentarų ir susisiekimo ministro teigimu, koncesijos įgyvendinimas turėtų padidinti keleivių, skrydžių ir krypčių, pagerinti Lietuvos pasiekiamumą oru. Be to, išnaudojant koncesininko tinklą, atsirastų galimybių į Lietuvos oro uostus ateiti ir naujoms oro bendrovėms. Sprendimą dėl koncesijos projekto įgyvendinimo, gavusi Seimo pritarimą, priims vyriausybė.

Tai sako Europos oro uostų asociacijos „Airports Council International Europe“ („Aci Europe“) vadovas. Vis dėlto Olivier Jankovecas (Olivjė Jankovecas) mano, kad planas koncesininkui patikėti 25 metams yra per trumpas laiko atžvilgiu,

„Sunku pasakyti, koks yra geriausias sprendimas (oro uostų valdymo - past.), nes viskas priklauso nuo tam tikrų sąlygų kiekvienoje šalyje ir, žinoma, turime atsižvelgti į politines aplinkybes, kurios atsiranda žaidime. Koncesijos yra labai vertingas ir populiarus modelis. Aš manau, kad tai yra modelis, kai matosi, jog valstybės nenori visiškai prarasti oro uosto kontrolės. Tai leidžia valstybei pasilikti tam tikro lygio strategijos ir kontrolės priežiūrą ilgą laikotarpį ir, aš manau, kad tai yra teisėtas susirūpinimas“, - BNS kalbėjo „Aci Europe“ vadovas.

Anot jo, numatomas oro uostų koncesijos laikas - 25 metai - yra per trumpas, ir tai gali apriboti investicijų galimybes. O. Jankoveco nuomone, sutartis turėtų siekti iki 45 metų.

„Kur aš esu šiek tiek sunerimęs, tai yra koncesijos laikotarpis, nes 25 metai nėra ilgas laiko tarpas. Aš manau, kad idealiai turite duoti privačiam investuotojui galimybę veikti ilgiau. Mes matytume 40-45 metus. Mes turime ir ekstremalių situacijų, pavyzdžiui, kai Budapešto oro uostas buvo išnuomotas ilgiau nei 80 metų. 25 metai potencialiai suvaržo privačių investuotojų interesą, nes jie nori įpareigoti savo pinigus ir perimti turtą ilgesniam laikotarpiui“, - teigė O. Jankovecas.

„Aci Europe“ vadovo žodžiais, į Lietuvos oro uostų valdymą atėjus privačiam investuotojui, veikiausiai šiek tiek padidės tarifai, tačiau oro uostai dėl to neturėtų prarasti konkurencingumo.

„Aš manau, kad tarifų dydis atspindi, kiek reikia investuoti. Jeigu jūs leidžiate privačiam koncesininkui veikti ir įgaliojate jį, kad jis plėstų oro uostą - atnaujintų ir modernizuotų terminalą, pastatytų papildomą taką, tai yra didelės investicijos. Oro uostų verslas yra be galo imlus kapitalui. Jūs negalite tikėtis, kad oro uostas bus plėtojamas ir modernizuojamas, kalbant apie jo pajėgumus, tarifams liekant toje pačioje vietoje kaip dabar“, - sakė O.Jankovecas.

Šiuo metu planas patikėti trijų Lietuvos oro uostų valdymą koncesininkui yra svarstomas Seime. Koncesijos įstatymo projektas numato, kad koncesijos sutartis negalėtų būti sudaroma ar pratęsiama ilgiau nei 25 metams.

Sprendimą dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo priimtų Vyriausybė, tačiau jeigu pagal sutartį valstybei tektų prisiimti 58 mln. eurų viršijančius turtinius įsipareigojimus, lemiamą žodį tartų Seimas. Koncesiją numatoma suteikti tik tai įmonei, kuri atitiks nacionalinio saugumo interesus.

Koncesijos konkursą planuojama paskelbti šiemet, po to, kai Seimas priims įstatymą. Koncesininkas plėtotų visus tris šalies oro uostus - Vilniaus, Kauno ir Palangos, kiekvieno jų valdymas ir plėtra būtų reguliuojama atskirai, o koncesijos pabaigoje valstybė perimtų turtą.

Lietuvos oro uostų vadovas Gediminas Almantas šių metų pradžioje teigė, kad būsima koncesija jau domisi Didžiosios Britanijos, Turkijos, Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos investuotojai.

Siekiant, kad oro uostai nekonkuruotų tarpusavyje, o veiktų vieningai, 2014 metų liepą įkurta jungtinė įmonė Lietuvos oro uostai. Iki tol veikė atskiri Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai.

Palanga sulaukė dviejų pasiūlymų valdyti pernai baigtą rekonstruoti vasaros estradą.

Savivaldybė „Valstybės žiniose“ pranešė, kad estrados koncesijos konkursui pasiūlymus pateikė Vilniaus „Siemens“ arenos valdytoja bendrovė „Universali arena“ bei su Klaipėdos „Švyturio“ arenos valdytojais susijusi įmonė „Pajūrio infrastruktūra“. Abu dalyviai atitinka išankstinės atrankos reikalavimus ir kviečiami iki vasario 4 dienos pateikti išsamius pasiūlymus.

„Universalią areną“ valdo iš koncerno „Icor“ pasitraukę buvę trys jo akcininkai - Rimantas Bukauskas, Arūnas Mačiuitis ir Remigijus Lapinskas.

2015 metų liepą įkurtą „Pajūrio infrastruktūrą“ per įmonę „Infrastruktūra LT“ lygiomis dalimis valdo „Švyturio“ arenos valdytojos „Klaipėdos arena“ valdybos pirmininkas Paulius Baltrėnas ir narys Vitalijus Kuodis.

Už 8,7 mln. eurų atnaujinta Palangos vasaros estrada atidaryta praėjusių metų pabaigoje. Prisukamą muzikinę dėžutę primenančiame pastate įrengta 2,2-3 tūkst. vietų žiūrovams, o patalpos pritaikytos koncertams, konferencijoms ir kitiems renginiams. Vėliau ketinama areną plėsti, pastatant meno mokyklą ir kultūros centrą.

Koncesijos konkurso sąlygos numato, kad valdytojas turėtų 7 metus ją valdyti ir prižiūrėti, savivaldybei sumokėdamas iš viso daugiau nei 1,8 mln. eurų mokesčio. Estradoje per metus turės įvykti ne mažiau kaip 24 renginiai, pritraukiant ne mažiau nei 80 tūkst. lankytojų.

Kaune statant Marvelės krovininių laivų prieplauką, Vyriausybė sudarė teisines galimybes pradėti kitą etapą ir ieškoti koncesininko beveik 300 mln. litų vertės prieplaukos infrastruktūros projektui.

Vyriausybė trečiadienį nutarė įgyvendinti Marvelės prieplaukos viešojo ir privataus (PPP) sektorių partnerystės projektą.

"Tai itin reikšmingas Lietuvai projektas, kuris atgaivins krovininę laivybą Nemunu. Pastačius krovininę Marvelės prieplauką, vandens transportas bus integruotas į bendrą šalies logistikos grandinę, pagerės krovininės laivybos sąlygos tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelyje nuo Kauno iki Klaipėdos", - pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Konkurso būdu parinkta privati įmonė Marvelės prieplaukoje sukurs infrastruktūrą, teiks remonto ir priežiūros, baržų švartavimosi, krovinių krovimo, sandėliavimo, sandėlių nuomos ir kitas susijusias paslaugas.

Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento direktorius Saulius Kerza BNSanksčiau sakė, kad būsimas koncesininkas į prieplaukos plėtrą turėtų investuoti daugiau kaip 37 mln. litų, o beveik 300 mln. litų yra bendra projekto vertė per 25 metus.

Dokumento projekte nurodoma, kad prieplaukos projekto maksimali vertė yra 294,699 mln. litų.

Koncesijos konkursą būtų galima paskelbti šiais metais.

Pirmajame prieplaukos įrengimo etape bus pastatyta 120 metrų ilgio prieplauka, šalia - vieno hektaro teritorija kroviniams atvežti ir sandėliuoti. Prieplauką stato "Kamestos" ir "Šilutės polderių" konsorciumas.

Prognozuojama, kad tarp Kauno ir Klaipėdos 2015 metais jau pradės kursuoti krovininiai laivai.