Plačiau LNK reportaže pasakojo Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

– Siūlau apsišarvuoti kantrybe ir palaukti rinkimų Lenkijoje. Kiek aš suprantu, patys lenkai dabar tuos žodžius glaisto. Kiek aš kalbu su lenkais, žinau, kad jų pozicija kitokia. Reikia, kad politinės, priešrinkiminės emocijos nurimtų ir mes visi kovotume už ukrainiečių pergalę ir narystę Europos Sąjungoje bei NATO.

– Valstybės turto ministras davė interviu  radijuje ir jis pasakė, kad ginklai šiuo metu nėra tiekiami. Nėra taip, kad kažkas bandytų glaistyti. Kas čia vyksta? Ar tai tik Lenkijos vidaus politikos reikalas, ar tarptautinis politikos spaudimas Ukrainai sėsti prie derybų stalo su Rusija? Juk Lenkija buvo nepraprastai svarbi sąjungininkė.

– Manau, kad tai tik pataikavimas tam tikroms populistinėms grupėms. Bet jų tyra labai mažai. Tai rodo valdančiųjų desperaciją ir bandymą gauti tokių grupių balsus. Bet jei ir toliau bus taip kalbama, bijau, kad tie patriotai, kurių Lenkijoje yra dauguma, gali nusisukti nuo šios partijos ir balsuoti už kitą. Aš labai tikiuosi, kad nebus taip pigiai medžiojami balsai, nes tai yra mūsų bendras interesas. Jei nenorime kartu su lenkais minėti eilinio sovietų Rusijos įsiveržimo į mūsų teritorijas, tai būtų gerai, kad baigtume tokias kalbas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Lenkijos premjeras taip pat pasakė, kad Ukraina yra tarsi skęstantis žmogus, kuris gali kartu nusitemti ir jį gelbėjantį.

– Tai prasidėjo nuo sprendimo dėl grūdų. Tikiuosi, kad tie sprendimai anksčiau ar vėliau baigsis. Šiais metais tikėtina, kad pradėsime derybas su Ukraina dėl narystės Europos Sąjungoje. Jei Lenkija toliau bandys apginti tam tikrų grupių interesus, tai Ukraina niekada neįstos į Europos Sąjungą. Derybose yra tarpvyriausybinė konferencija, kur viena šalis turi veto teisę. Visi mes turime išmokti derinti savo interesus su Ukraina. Turime priprasti, kad Ukraina sėdi prie to paties stalo ir valgo iš tos pačios lėkštės kaip ir mes. Turime su tuo susitaikyti. Mes ir patys turėjome tam tikrų skausmingų klausimų, bet sugebėjome rasti sprendimus. Tikiuosi, kad sugebėsime įtikinti tam tikrus Lenkijos politikus, kad reikėtų mąstyti apie bendrus interesus.

– Yra dar trys savaitės iki rinkimų Lenkijoje. Jūs sakote, kad viskas pasikeis po rinkimų. Tačiau, ką šios trys savaitės be Lenkijos ginklų reiškia Ukrainai? Lenkija iki šiol labai advokatavo dėl sprendimo perduoti sovietinius tankus.

– Lenkija yra NATO šalis. Yra bendri formatai, kur mes tariamės dėl logistikos. Mes veikiame kaip šeima, kuri gina Ukrainą. Niekur negirdėjau, kad lenkai sustabdytų tiekimą kitų šalių ginkluotės per savo teritoriją. Taip pat aiškinsimės dėl jų nacionalinio pasakymo. Aš turiu ir kitų kanalų, ne tik viešų, kad tai nėra galutinė Lenkijos nuomonė. Yra tam tikros emocijos, yra tam tikras viešas pozicijos demonstravimas prieš rinkimus. Tačiau, esu įsitikinęs, kad Lenkijos strateginiai interesai nesikeičia. Mes pabandysime užtikrinti tai savi dvišaliuose pokalbiuose.

– Ar jau skambinote kažkam po šio pareiškimo?

– Skambinau, kalbėjau, gavau labai daug žinučių su panašiais klausimais. Visi klausia, kas vyksta Lenkijoje. Rinkimai vyksta. Jie greitai praeina. Kai praeis, tada žiūrėsime, ką lenkų tauta pasirinko ir toliau tęsime dialogą. Galima sakyti, kad ir mes pereiname į rinkiminius metus. Didžiuojuosi mūsų Seimo nariais, kad nubalsavo už rezoliuciją dėl Ukrainos pakvietimo į NATO. Būsime ir toliau tuo pavyzdžiu ir bandysime įtikinti, kad būtent taip reikia elgtis. Vienintelis dalykas, kuris mus gali apsaugoti nuo panašios invazijos, yra Ukrainos pergalė.

„Dėl bendro, svarbiausio, tikslo – Europos gynimo nuo agresyvios ekspansinės Rusijos politikos – nesutarimai tarp Ukrainos ir Lenkijos turėtų būti išspręsti maksimaliai greitai“, – BNS ketvirtadienį perduotuoje pozicijoje sakė šalies vadovas.

Anot Prezidentūros, tokią poziciją G. Nausėda perdavė Lenkijos ir Ukrainos kolegoms Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai) ir Volodymyrui Zelenskiui.

Pasak Lietuvos prezidento, Lenkijos vieta paramos Ukrainai teikime yra išskirtinė, o sprendimai turi būti rasti, nes toliau gilinti krizę būtų neatsakinga.

„Šiuo atveju kalbame ne apie atskirų šalių, o viso regiono ir net žemyno saugumą. Kaip rodo istorija, tik bendromis pastangomis, palaikydami ir padedami vienas kitam galime atremti išorinės grėsmės pavojų. Tuo tarpu vieši nesutarimai, kokios priežastys juos bekeltų, ne tik pakerta vienybę, bet ir padeda priešo propagandai“, – teigė jis.

G. Nausėda taip pat kalbėjosi su Ukrainos ir Lenkijos prezidentais dėl grūdų vežimo procedūrų per Lenkiją lengvinimo ir tranzito per Lietuvą didinimo, taip sumažinant spaudimą.

Lenkijos ir Ukrainos ginčai įsiplieskė Varšuvai pratęsus ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importo draudimą, nepaisant to, jog savus apribojimus atšaukė Europos Sąjunga.

Stiprėjant nesutarimams tarp Varšuvos ir Kyjivo, trečiadienį lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pareiškė, kad Lenkija nebetiekia ginklų Ukrainai, nes siekia apsiginkluoti pati.

Lenkijos valstybės turto ministras Jacekas Sasinas ketvirtadienį patvirtino premjero žodžius, tačiau neatmetė, kad Varšuvos pozicija ateityje gali keistis.

– Armėnijai Rusija prašytos pagalbos tarsi ir nesiunčia, pati Armėnija karinių veiksmų irgi nesiima. Tai kiek realu, kad šį kartą Kalnų Karabachą Azerbaidžanas gali atsikovoti?

– Panašu, kad taip gali nutikti. Nebuvo netikėtas pats aktas, kurį ėmėsi įgyvendinti Azerbaidžanas. Nes akivaizdu, kad po 2020 m., kuomet Azerbaidžanas, iš esmės, laimėjo vieną iš karo etapų prieš Armėniją, išstūmė Armėnijos pajėgas iš aplinkinių Kalnų Karabachui teritorijų, tai jau buvo tiksinti laiko bomba. Juo labiau, akivaizdu ir tas spaudimas, kurį Kalnų Karabachas patyrė pastaruoju metu, blokada, kurią įgyvendino Azerbaidžanas, atkirsdamas Kalnų Karabachą nuo tiekimo vieninteliu keliu iš Armėnijos pusės. Ta situacija klostosi pakankamai ilgai ir sunku būtų matyti, kaip Armėnija galėtų išlaikyti turėtą kadaise įtaką Karabache.

– Klausimas, ką tada turėtų daryti Armėnija? Jeigu iš Rusijos realios pagalbos nėra, o Azerbaidžanas yra stipriai remiamas Turkijos net ir moderniais ginklais. O armėnai, spėjama, kad tokių ginklų tikrai neturi. Koks kelias belieka Armėnijai? Tyliai nusileisti ir atiduoti teritoriją?

– Tai jau vyksta. Mes matėme Pašinjaną, kuris sakė, kad Kalnų Karabachas, iš esmės, yra po Azerbaidžano suverenitetu. Kitaip tariant, buvo atsisakoma kažką, kas reikštų tiesioginį Armėnijos įsitraukimą į tolesnį Kalnų Karabacho klausimo sprendimą bent jau per tiesioginę politinės įtakos pusę. Tad situacija yra tokia, kurioje Azerbaidžano įtaka ir galia auga, tuo metu Armėnijos traukiasi. Ir, kaip jūs ir minite, Rusijos veiksnys čia buvo reikšmingas. Armėnija daugelį dešimtmečių siejo savo saugumą būtent su Rusija, kuri padėjo balansuoti tą situaciją, kurioje Azerbaidžanas visada buvo didesnis, turtingesnis, galingesnis. Na, ne visada, gal bent per pastarąjį dešimtmetį. Bet kadangi dabar Rusijos veiksnys yra kur kas menkesnis ir, akivaizdu, kad ir tie taikdariai, kurie tarsi turėjo užtikrinti stabilumą, nesiima jokių veiksmų. Na, akivaizdu, kad Armėnija turės permąstyti savo laikyseną.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai būtent dabartinė Rusijos pozicija, jų taip vadinami taikdariai atrodo yra tiesiog neįgalūs ką nors ten pakeisti ar padaryti. Bet ką tai rodo tada dėl pačios Rusijos – ar jai nebeįdomus tas regionas, ar Rusija tiesiog nebeturi ką pasiūlyti?

– Rusija šiandien neturi kaip sustabdyti Azerbaidžano veiksmų. Rusija neturi kaip parodyti Armėnijai, kad tie įsipareigojimai ir netgi formalūs, kolektyvinės gynybos susitarimai, galėtų būti veiksnys, kuris dar kadaise davė rezultatų. Žinome, kad Armėnija ne veltui saistė save su Rusija, ne veltui tikėjosi, kad tai padės balansuoti, bet šiandien tas balansas nebėra tinkamas, nes Rusija, be abejo, yra susitelkusi į savo vykdomą agresiją prieš Ukrainą. Rusija turi ribotus išteklius dėl spaudimo, kurį patiria sankcijų kontekste. Ir turbūt vienintelis veiksnys, kuris dar leidžia kalbėti apie Rusijos įtaką, yra siekis paveikti Armėnijos politinę sistemą iš vidaus. Nes žinome, kad Pašinjano pozicija, įskaitant ir nesenas pratybas su JAV tikrai Kremlių pykdė. Tad nebent Kremlius bandytų žaisti šį žaidimą ir išbalansuoti Armėnijos politinę situaciją iš vidaus, tikintis, kad naujoji vyriausybė būtų palankesnė Rusijai.

– Tai kitaip tariant, jie norėtų perversmo?

– Bet kuriuo atveju, Pašinjanas nėra tas lyderis, kurį Kremlius palaiko. Tie santykiai buvo įtempti jau pakankamai ilgai, nepaisant mūsų aptartos partnerystės. Ir tas gali turėti įtakos.

– Kalbant apie pačią Ukrainą, ar įvykiai Kalnų Karabache kaip nors galėtų palengvinti ukrainiečių dalią?

– Matyt, kad tiesiogiai ne. Mes matome Rusijos pasyvumą. Tie vadinamieji taikdariai tikrai neatlieka jokio vaidmens, jų skaičius ir taip nebuvo labai didelis, tiktai keli tūkstančiai. Tai veikiau atspindi tokią platesnę perspektyvą apie tai, kad Rusijos įtaka regione mažėja. Mažėja galimybių tiesiogiai veikti politinius procesus, mažėja terpių, kur Kremlius tarsi galėdavo būti orbitras, nes būtent tokią funkciją, iš esmės, ilgą laiką Kremlius bandė atlikti Kalnų Karabacho kontekste, tarsi stovėdamas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, ir rodydamas, kad turi galią suvaldyti geopolitines sankirtas tarp šių dviejų valstybių. Dabar tai nebėra veiksnys, bet panašiai galime kalbėti ir santykyje su Kazachstanu, tai kitokia situacija, bet irgi matome mažėjančią įtaką Azijoje ir kituose regionuose.

– Bet tada kyla klausimas – jeigu Rusija nebepadeda Armėnijai, o azerai Kalnų Karabache daro ką nori, ar nekils pagunda tada Sakartvelui ir Moldovai pabandyti atgauti rusų jėga atplėštas teritorijas, kur irgi esą separatistai atsiskyrė? Ar matant kaip Rusija silpsta kažkiek šioms šalims nekiltų noras pabandyti susigrąžinti teritorijas jėga?

– Nebūtinai galbūt susigrąžinti tas teritorijas, bet bent jau permąstyti tai, kaip reikėtų suvokti savo saugumą. Aišku, mes žinome, Sakartvelas jau seniai siekia narystės NATO. Tai yra šalis, kuri tarsi galėjo pretenduoti į NATO narystę, dabar tai atrodo mažiau tikėtina dėl pastarosios vyriausybės veiksmų, kurie tolina ją šiek tiek ir nuo glaudesnio santykio su Europos Sąjunga. Moldova, kaip žinome, apskritai laikosi neutraliteto ir turi vieną iš mažiausių gynybos biudžetų visoje Europoje, nors bando jį pastaraisiais metais šiek tiek didinti. Situacijos nėra lygiavertės, bet vis dėlto Rusijos veiksnys plačiąja to žodžio prasme mažėja ir turbūt nei viena valstybė, kuri yra greta Rusijos, permąstys, ar galima ja pasikliauti. Armėnija yra geriausia to iliustracija. Mes matome ir gyventojų tarpe, ypač per pastaruosius tris metus, Rusijos reputacija yra smarkiai kritusi.

– Ką tik gavau tokios informacijos, kad armėnų separatistai nusprendė sudėti ginklus šiandien nuo 13 val. Ar būtent šis įvykis, kuris ką tik buvo paskelbtas, sustabdys kraujo praliejimą Kalnų Karabache ir jis tiesiog bus taikiai perduotas azerams?

– Reikėtų tikėtis, bet, be abejo, Armėnijos istorija, deja, bet yra aplaistyta krauju, santykiai su aplinkinėmis šalimis buvo komplikuoti, įskaitant ir tūkstančių žmonių žudynes prieš maždaug šimtą metų. Tad tas nerimas, ar šita situacija nevirs veiksmais, kurie nebūtinai turės tiesioginį karinį poveikį, bet bus susiję būtent su tolesne Kalnų Karabacho ir ten gyvenančių Armėnijos žmonių ateitimi, bus tikrai vienas iš jautriausių klausimų. Čia jau reikės įsikišti ir tarptautinei bendruomenei, nes, akivaizdu, kad Armėnijos ir Azerbaidžano neapykanta vieni kitiems tikrai yra labai didelė ir tai gali sąlygoti veiksmus, kurių teks gailėtis.

Apie konkretesnes paliaubų sąlygas kol kas nebuvo pranešta, tik nurodoma, kad jos prasideda 13 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku.

„Arcacho Respublikos valdžia priima Rusijos taikos palaikymo kontingento vadovybės pasiūlymą dėl paliaubų“, – sakoma separatistų pareiškime, kuriame vartojamas armėniškas regiono pavadinimas.

Jame priduriama, kad „buvo pasiektas susitarimas dėl visiško karo veiksmų nutraukimo“.

Kiek vėliau armėnų separatistai sakė sutikę su Baku pasiūlymu pradėti derybas dėl ginčijamo regiono integravimo į Azerbaidžaną.

„Azerbaidžano pusės keliami klausimai dėl reintegracijos, Kalnų Karabacho armėnų teisių ir saugumo užtikrinimo (...) bus aptariami vietos armėnų atstovų ir Azerbaidžano Respublikos centrinės valdžios atstovų susitikime“, – sakė separatistų valdžia trečiadienį.

Jos vyks Jevlache rugsėjo 21 dieną.

Azerbaidžanas patvirtino, kad su Armėnijos separatistais buvo pasiektos paliaubos siekiant užbaigti išvakarės Baku pradėtą karinę operaciją Kalnų Karabache, o kitą dieną vyks derybos dėl integracijos.

„Atsižvelgiant į Armėnijos gyventojų Karabache atstovų kreipimąsi, gautą per Rusijos taikos palaikymo kontingentą,  buvo pasiektas susitarimas rugsėjo 20 dieną 13 val. (12 val. Lietuvos laiku) sustabdyti vietines antiteroristines priemones“, – pranešė Gynybos ministerija.

Prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) biuras atskirai patvirtino Jevlache ketvirtadienį įvyksiant derybas su armėnų separatistais dėl integracijos su Azerbaidžanu.

Dešimtys žuvusiųjų ir sužeistųjų

Antradienį Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją Kalnų Karabache, kurią vadino antiteroristine, ir iš sunkiosios artilerijos apšaudė armėnų separatistų pozicijas. Vietos pareigūnų teigimu, per šiuos įvykius žuvo arba buvo sužeista daugybė žmonių.

Azerbaidžanas sakė, kad jo operacija tęsis tol, kol Kalnų Karabacho kariai sudės ginklus.

Nors teigiama, kad taikomasi tik į karinius objektus, tačiau regioninės sostinės Stepanakerto gatvėse buvo matyti didelė žala: išdaužyti parduotuvių langai ir apgadinti automobiliai.

Armėnija trečiadienį pranešė, kad per mažiau nei parą nuo Azerbaidžano karinės operacijos ginčijamame Kalnų Karabacho regione pradžios žuvo daugiau kaip 30 žmonių ir daugiau kaip 200 buvo sužeisti.

Azerbaidžano generalinė prokuratūra teigė, kad Armėnijos pajėgos iš stambaus kalibro ginklų apšaudė Azerbaidžano kontroliuojamą Kalnų Karabacho miestą Šušą, žuvo civilis.

Nė vieno iš šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Tuo tarpu Rusijos taikdariai trečiadienį pranešė evakavę daugiau nei 2 tūkst. civilių, įskaitant daugiau nei 1 tūkst. vaikų, iš pavojingiausių Kalnų Karabacho vietovių.

Protestas Jerevane

Trečiadienio rytą Stepanakerto apylinkėse kas kelios minutės aidėjo sprogimai, kai kurie sprogimai buvo girdimi tolumoje, kiti – arčiau miesto.

Kalnų Karabacho etninių armėnų pareigūnai pareiškime nurodė, kad Stepanakertas ir regiono kaimai buvo intensyviai apšaudomi. Regiono kariškiai teigė, kad Azerbaidžanas kovose naudoja lėktuvus, artilerijos ir raketų sistemas, taip pat dronus.

Stepanakerto gyventojai persikėlė į rūsius ir slėptuves nuo bombų, o dėl mūšių nutrūko elektros tiekimas. Regione ir toliau trūksta maisto, o pirmadienį pristatyta ribota humanitarinė pagalba nebuvo išdalinta dėl apšaudymo, kuris po trumpos pertraukos po pietų vėl atsinaujino vakare.

Kalnų Karabachą ir dideles aplinkines teritorijas nuo 1994-ųjų pasibaigusio separatistų karo kontroliavo etniniai armėnai, tačiau Azerbaidžanas per 2020-ųjų kovas susigrąžino šias teritorijas ir dalį Kalnų Karabacho. Kovos baigėsi paliaubomis, pagal kurias Kalnų Karabache dislokuoti Rusijos taikdariai.

Tačiau Azerbaidžanas tvirtina, kad Armėnija nuo to laiko kontrabanda įvežė ginklų. Reaguojant į tai, Kalnų Karabachą ir Armėniją jungiantis kelias buvo užblokuotas, dėl to ėmė trūkti maisto ir vaistų.

Antradienį Armėnijos sostinės Jerevano centre susirinkę tūkstančiai protestuotojų blokavo gatves ir reikalavo, kad pareigūnai gintų Kalnų Karabache gyvenančius armėnus.

Kai kurie protestuotojai susirėmė su policija, kuri, kaip pranešama, panaudojo kurtinamąsias granatas. Iš viso per susirėmimus buvo sužeisti 34 žmonės – 16 policininkų ir 18 civilių, pranešė Armėnijos sveikatos apsaugos ministerija. Maždaug pusei jų toliau teikiama medicininė pagalba, teigė ministerija.

I. Aliyevo žodžiai cituojami trečiadienį prezidentūros paskelbtame pranešime.

„Antiteroristinės priemonės bus sustabdytos, jei [Kalnų Karabacho pajėgos] sudės savo ginklus“, – A. Blinkenui sakė I. Aliyevas.

Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos ėmėsi vietinių antiteroristinių priemonių ir antradienį perėmė daugiau kaip 60 karinių pozicijų kontrolę kalnuotame separatistiniame regione, kurį, pasak separatistų, talžo artilerija, lėktuvai ir dronai.

I. Aliyevas A. Blinkenui sakė, kad „Azerbaidžano prezidento administracija kelis kartus kvietė mūsų šalies Karabacho regione gyvenančių armėnų atstovus į dialogą aptarti reintegracijos klausimus, tačiau jie atsisakė“.

„Tačiau jie vėl buvo pakviesti į dialogą, kai buvo tęsiamos vietinės antiteroristinės priemonės“, – sakė jis, remdamasis telefoninio skambučio išklotine.

Separatistų teigimu, per kovas iki šiol žuvo mažiausiai 27 žmonės, įskaitant du civilius. Rusija sakė, kad jos 2 tūkst. narių taikos palaikymo misija Kalnų Karabache evakuoja civilius gyventojus ir teikia medicininę pagalbą.

I. Aliyevas teigė, kad per operaciją nenukentėjo civiliai gyventojai ir infrastruktūra, ir kad buvo sunaikinti tik „teisėti kariniai taikiniai“.

Antradienį paskelbtame pareiškime A. Blinkenas teigė, kad Jungtinės Valstijos yra labai susirūpinusios dėl Azerbaidžano karinės operacijos ir paragino jį nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus.

Separatistai sakė, kad Azerbaidžanas antradienį iš artilerijos, reaktyvinių lėktuvų ir dronų apšaudė kalnuotą teritoriją, praėjus vienai dienai po to, kai buvo atnaujintas pagalbos krovinių vežimas į Kalnų Karabacho separatistų teritorijas.

Prancūzija paragino Saugumo Tarybą surengti posėdį dėl šios krizės, kuri vyksta tuo metu, kai pasaulio lyderiai renkasi Niujorke į metinę Generalinę Asamblėją. Saugumo Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujanti Albanija paskelbė, kad posėdis įvyks ketvirtadienį.

Ši operacija yra „neteisėta, nepateisinama ir nepriimtina“, žurnalistams sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona).

„Norėčiau pabrėžti, kad Azerbaidžaną laikome atsakingu už Kalnų Karabacho armėnų likimą“, – pridūrė ji.

Kalbėdamas Generalinėje Asamblėjoje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) išreiškė nerimą: „Atnaujinta karinė veikla veda į aklavietę. Ji turi būti nutraukta.“

Į susitikimus Niujorke taip pat atvykęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) telefonu kalbėjosi su Armėnijos ir Azerbaidžano vadovais, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pasišnekėjo su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu.

A. Blinkenas, paskambinęs Azerbaidžano prezidentui lhamui Aliyevui (Ilchamui Alijevui), paragino jį „nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Kalnų Karabache ir deeskaluoti padėtį“, sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).

Mažiausiai 29 žmonės žuvo per puolimą, kuris prasidėjo praėjus trejiems metams po ankstesnio karo, per kurį Azerbaidžanas atgavo dideles teritorijas.

JT vadovas ragina nedelsiant nutraukti kovas Kalnų Karabache

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) trečiadienį paragino nedelsiant nutraukti kovas Kalnų Karabache.

„Generalinis sekretorius griežčiausiais žodžiais ragina nedelsiant nutraukti kovas, deeskaluoti [padėtį] ir griežčiau laikytis 2020 metų ugnies nutraukimo bei tarptautinės humanitarinės teisės principų“, – sakė A. Guterreso atstovas Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas).

Dabar svarbiausia skubiai grįžti prie trišalių susitarimų įgyvendinimo aukščiausiu lygiu.

Rusija ragina nedelsiant nutraukti kraujo liejimą ir karinius veiksmus Kalnų Karabache

Maskva, tradicinė galios tarpininkė ginče, sakė, kad jos taikos palaikymo misija Kalnų Karabache evakuoja civilius gyventojus ir teikia medicininę pagalbą.

Azerbaidžanas antradienį pradėjo karinę operaciją separatistiniame Kalnų Karabacho regione, perspėdamas, kad jis „eis iki galo“.

Dėl šios teritorijos Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus.

„Dėl smarkiai paaštrėjusios ginkluotos konfrontacijos Kalnų Karabache raginame konfliktuojančias šalis nedelsiant sustabdyti kraujo liejimą, nutraukti karo veiksmus ir apsaugoti civilius“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Buvusios sovietinės Kaukazo valstybės įsitraukusios į kelis dešimtmečius trunkantį ginčą dėl Kalnų Karabacho ir kariavo du karus dėl kalnuotos teritorijos – 10-e dešimtmetyje ir 2020-aisiais.

Per šešias savaites trukusį karą 2020 metais Azerbaidžanas susigrąžino didelę dalį Kalnų Karabacho teritorijų.

Konfliktas baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytu susitarimu, pagal kurį Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių trapioms paliauboms prižiūrėti.

„Dabar svarbiausia skubiai grįžti prie trišalių susitarimų įgyvendinimo aukščiausiu lygiu“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Juose „išdėstyti visi veiksmai, kuriais siekiama taikiai išspręsti Karabacho problemą, nutraukti ginkluotą konfrontaciją ir padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrintos Kalnų Karabacho gyventojų teisės ir saugumas“.

Maskva pridūrė, kad nuo tada, kai buvo dislokuotas regione, Rusijos taikos palaikymo kontingentas „sąžiningai vykdė paliaubų palaikymo ir Azerbaidžano bei Armėnijos kontaktų užtikrinimo užduotis“.

Ankstesniame pareiškime taikdariai teigė, kad jie perkėlė šimtus civilių gyventojų į saugią vietą ir suteikė medicininę pagalbą keliems sužeistiems civiliams, įskaitant vaikus.

„Azerbaidžano Karabacho regione gyvenančių armėnų kilmės civilių gyventojų teisės ir saugumas bus užtikrinti pagal Azerbaidžano konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus“, – socialiniuose tinkluose rašė prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Hikmetas Hajiyevas (Hikmetas Hadžijevas) ir paragino armėnų pajėgas išsiskirstyti ir nusiginkluoti.

Azerbaidžanas anksčiau antradienį pareiškė pradėjęs antiteroristines operacijas Kalnų Karabache. Baku kaip taikos sąlygos reikalauja Armėnijos iš ginčijamos teritorijos visiškai išvesti savo karius.

Jerevanas neigia, kad armėnų kariai yra armėnų apgyvendintame Kalnų Karabacho regione. Be to, Armėnija apkaltino Azerbaidžaną pradėjus plataus masto agresiją prieš separatistinį regioną ir pareiškė, kad Baku bando jame vykdyti etninį valymą.

Armėnijos separatistai antradienį pranešė, kad Kalnų Karabache žuvo du civiliai gyventojai ir daugiau nei dvi dešimtys buvo sužeisti.

Prancūzija dėl šių įvykių paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas dėl Azerbaidžano karinių operacijų Kalnų Karabache telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Buvo aptarta padėtis Kalnų Karabache po Azerbaidžano puolimo. Abi šalys pabrėžė jėgos naudojimo neleistinumą ir būtinybę naudotis tarptautiniais deeskalacijos mechanizmais“, – pareiškimuose apie abu pokalbius sakė spaudos sekretorius Nazeli Baghdasarian.

Kalnų Karabacho separatistai ragina Azerbaidžaną pradėti derybas

Kalnų Karabacho separatistai antradienį paragino Azerbaidžaną pradėti derybas ir nutraukti karo veiksmus.

Kalnų Karabacho pusė „ragina Azerbaidžano pusę nedelsiant nutraukti ugnį ir sėsti prie derybų stalo, kad būtų išspręsta susidariusi padėtis“, pareiškė separatistinio regiono užsienio reikalų ministerija.

Azerbaidžanas sako laikinai užblokavęs prieigą prie „TikTok“

Azerbaidžanas antradienį pranešė laikinai užblokavęs prieigą prie socialinio tinklo „TikTok“.

„Prieiga prie „TikTok“ Azerbaidžane laikinai užblokuota nuo 2023 metų rugsėjo 19 dienos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Azerbaidžano skaitmeninės plėtros ir transporto ministerijos pareigūnas, nesutikęs pateikti išsamesnių komentarų.

„Sužeistų civilių skaičius išaugo iki 23. Užfiksuota dviejų civilių žūtis“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime pranešė už žmogaus teises atsakingas separatistų pareigūnas Geghamas Stepanianas.

Pirmadienį atidarius kelius pagalbai tiekti, „mes tikėjomės, kad pavyks prisitaikyti prie ilgalaikių problemų“, sakė JAV pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

„Todėl šis incidentas (...) yra ypač piktinantis ir ypač pavojingas“, – pridūrė jis.

Azerbaidžanas anksčiau antradienį pareiškė pradėjęs antiteroristines operacijas Kalnų Karabache. Baku kaip taikos sąlygos reikalauja Armėnijos iš ginčijamos teritorijos visiškai išvesti savo karius.

Jerevanas neigia, kad armėnų kariai yra armėnų apgyvendintame Kalnų Karabacho regione. Be to, Armėnija apkaltino Azerbaidžaną pradėjus plataus masto agresiją prieš separatistinį regioną ir pareiškė, kad Baku bando jame vykdyti etninį valymą.

Prancūzija šaukia skubų JT Saugumo Tarybos posėdį

Prancūzija paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, Azerbaidžanui pradėjus karines operacijas Kalnų Karabache.

„Nėra preteksto, kuris pateisintų tokius vienašališkus veiksmus“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad jie „kelia grėsmę tūkstančiams civilių gyventojų, jau nukentėjusių nuo mėnesį trunkančios neteisėtos blokados, ir prieštarauja tarptautinės bendruomenės pastangoms derybomis pasiekti susitarimą“.

Armėnijos premjeras ragina Rusiją ir JT imtis veiksmų dėl eskalacijos Karabache

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paskatino Rusiją ir Jungtines Tautas imtis veiksmų, Azerbaidžanui pradėjus karinę operaciją.

„Visų pirma, Rusija turi imtis veiksmų, o antra, tikimės, kad JT Saugumo Taryba taip pat imsis veiksmų“, – televizijos komentaruose sakė N. Pašinianas, kurio šalis priklauso Maskvos vadovaujamam kariniam aljansui.

Po 2020 metų karo dėl Kalnų Karabacho regione buvo dislokuoti rusų taikdariai.

N. Pašinianas smerkia raginimus Armėnijoje surengti perversmą

„Negalime leisti, kad tam tikri žmonės, tam tikros jėgos suduotų smūgį Armėnijos valstybei“, – sakė N. Pašinianas per televiziją transliuotame kreipimesi.

„Jau dabar iš įvairių vietų pasigirsta raginimų surengti Armėnijoje perversmą“, – pridūrė jis.

Įtampa tarp Azerbaidžano ir Armėnijos augo kelis pastaruosius mėnesius. Pranešimas apie pradėtas antiteroristines operacijas paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Baku pranešė, kad šeši azerbaidžaniečiai žuvo per minų sprogimus Kalnų Karabache, ir dėl to apkaltino armėnų separatistus.

„Regione prasidėjo vietinio pobūdžio antiteroristinės operacijos“, – paskelbė Azerbaidžano Gynybos ministerija. Ji nurodė, kad vykdant operaciją fronto linijoje ir gilumoje naudojami itin tikslūs ginklai.

Armėnija ir Azerbaidžanas kelis dešimtmečius ginčijasi dėl Kalnų Karabacho. Šalys du kartus – 2020 metais ir XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje – kariavo dėl šios ginčijamos teritorijos.

Separatistinis regionas, kuriame daugiausia gyvena armėnai, tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Azerbaidžano dalis.

Baku teigė, kad Armėnijos separatistai Kalnų Karabache sistemingai apšaudo Azerbaidžano pozicijas ir toliau minuoja teritorijas, be to, apkaltino Jerevaną karių telkimu pasienyje.

Šiuo momentu intensyviai apšaudomi [regiono] sostinė Stepanakertas ir kiti miestai bei kaimai.

Azerbaidžanas tvirtino, kad ne kartą įspėjo dėl Rusijos tarpininkaujamų paliaubų, kuriomis 2020 metais baigėsi kaimyninių šalių karas, pažeidimų, ir vadino juos rimta grėsme taikai ir stabilumui regione.

Baku pareiškė, kad nori numalšinti plataus masto provokacijas Kalnų Karabache. Tarp Azerbaidžano deklaruojamų tikslų taip pat yra „Armėnijos ginkluotųjų pajėgų nuginklavimas ir išvedimas iš mūsų teritorijų“ ir „civilių gyventojų, grįžtančių į 2020 metais atgautas teritorijas, saugumas“.

Keliomis valandomis anksčiau Baku pranešė, kad keturi policininkai ir du civiliai žuvo per armėnų separatistų padėtų minų sprogimus.

Antradienį armėnų separatistų tvirtovėje Chankendi (Stepanakerte) girdėjosi sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

„Čia prasidėjo masinis apšaudymas“, – per „Telegram“ pranešė buvęs Kalnų Karabacho valstybės ministras Ruenas Vardanianas.

„Šiuo momentu intensyviai apšaudomi [regiono] sostinė Stepanakertas ir kiti miestai bei kaimai“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė viena Armėnijoje įsikūrusi separatistų organizacija.

Ji apkaltino Azerbaidžaną Kalnų Karabache pradėjus didelio masto karinį puolimą.

Baku sakė, kad informavo Rusiją ir Turkiją apie Kalnų Karabache vykdomą karinę veiklą.

Rusija paskelbė palaikanti ryšį su Azerbaidžanu dėl jo antiteroristinių operacijų Kalnų Karabache ir paragino visas šalis gerbti susitarimus dėl ugnies nutraukimo.

Per šešias savaites trukusį karą 2020 metais Azerbaidžanas susigrąžino kai kurių Kalnų Karabacho dalių kontrolę, o kovos baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytu taikos susitarimu.