„Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., „Benu“ – 7,7 mln., vaistų tiekimo įmonei EVD – 2,7 mln., konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovei EVRC – 1,27 mln., „Limedikai“ – 7,4 mln., „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst., Lietuvos vaistinių asociacijai – 7,4 tūkst. eurų baudos.

Konkurencijos taryba BNS pranešė, kad EVRC, „Siromed“, „Eurovaistinę“ ir EVD valdo bendrovė „Euroapotheca“, bet taryba nenustatė pakankamai aplinkybių, įrodančių, jog susitarime dalyvavo ir pastaroji įmonė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Baudos skirtos už Konkurencijos įstatymo ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą.

Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 metais Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nusprendus įvertinti, ar reikia keisti vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, ji paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.

Pasak pranešimo, tarpininkaujant LVA, vaistų prekybos bendrovės suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus jų veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, bendrovės galės išlikti rinkoje.

Minėtame dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su paskaičiuotais antkainiais būtų nulinis, o su tuomet galiojusiais antkainiais – neigiamas, jis dar sumažėtų pakeitus vaistų kompensavimo tvarką. LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad jeigu antkainiai nebus pakeisti, dėl nuostolingos veiklos dalis vaistinių bus uždaryta.

Tyrimo duomenimis, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti jų kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus. Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kad nustatant antkainius svarbus net ir vienas centas, kuris per metus duoda 90 tūkst. eurų pajamų.

Konkurencijos taryba konstatavo, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus LVA ir  bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams, o pastaroji, neturėjusi informacijos apie bendrovių kaštus, rėmėsi asociacijos ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau iš esmės patvirtino.

Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018-ųjų liepą ir galioja iki šiol.

Konkurencijos taryba pranešė, kad SAM siūlys įvertinti, ar teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei ministro patvirtinti, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – jį keisti, taip pat iš naujo nustatyti antkainius.

Be to, Vyriausybei bus siūloma inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus.

Konkurencijos tarybos nutarimas  per mėnesį gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vaistinių asociacija skųs sprendimą

LVA pareiškė, kad Konkurencijos tarybos sprendimas vaistinėms už susitarimą dėl antkainių skirti beveik 73 mln. eurų baudų yra nepagrįstas ir bus skundžiamas teismui.

„Konkurencijos tarybos sprendimas pripažinti Lietuvos vaistinių asociaciją ir jos nares „Benu“, „Eurovaistinę“ bei „Gintarinę vaistinę“ 2017 metais pažeidus konkurencijos teisę absoliučiai nepagrįstas. 2017 metais įprastine tvarka teisėkūros procesuose teisėtai dalyvavusi LVA su asociacijos narėmis nevykdė jokių neteisėtų susitarimų ir nepažeidė konkurencijos teisės“, – pranešime sakė asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Ji teigė tarybos sprendimą vertinanti kaip prasilenkiantį su Lietuvos ir Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu, todėl jis bus ginčijamas teisme. 

„Kadangi konkurencijos teisei nenusižengėme, neturime nė mažiausio pagrindo abejoti, kad galutinis teismo sprendimas bus palankus mums“, – sakė asociacijos pirmininkė.

Ji neigė, kad LVA ir jos narės 2017 metais sudarė neteisėtą susitarimą, siekdamos netiesiogiai nustatyti naujus kompensuojamųjų vaistų antkainius ir taip apriboti konkurenciją.

„Tai netiesa. Jokių neteisėtų susitarimų nebuvo. LVA siūlymai, 2017 metais pateikti valdžios institucijoms, buvo parengti pagal viešus rinkos duomenis, nesikeičiant komerciškai jautria ar konfidencialia informacija tarp LVA narių. Šiuos siūlymus asociacijos vardu teikėme preciziškai laikydamiesi teisės aktų, užtikrinančių asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.

Tai netiesa. Jokių neteisėtų susitarimų nebuvo.

Jos teigimu, antkainių pakeitimus inicijavo SAM, o ne asociacija ar jai priklausantys vaistinių tinklai, asociacija buvo pakviesta į ministerijoje sudarytą darbo grupę, kuriai pateikė savo poziciją.

„Dalyvaudami darbo grupėje, pagal LVA narių skaičiavimus, kurie buvo paremti viešai prieinamais visos rinkos duomenimis, parengėme bendrą LVA pasiūlymą. Šis pasiūlymas niekaip neribojo vaistinių konkurencijos, o diskusijos tarp LVA narių vyko griežtai laikantis konkurencijos taisyklių“, – sakė asociacijos vadovė.

„Parengtą LVA siūlymą pateikėme ministerijos darbo grupei – tai įprastas asociacijos dalyvavimas teisėkūros procese, niekaip nepažeidžiantis konkurencijos teisės. Mūsų pasiūlytas vaistų antkainių modelis SAM darbo grupėje buvo atmestas“, – pridūrė ji.

„Gintarinė vaistinės“ ir „Limedikos“ vadovė Rūta Bagdonavičienė taip pat tikino, kad įmonės nepažeidė įstatymų ir neteisėtuose susitarimuose nedalyvavo, todėl sprendimas bus skundžiamas.

„Pasitikime nepriklausoma Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų sistema – išnaudosime visas prieinamas galimybes ginti savo poziciją ir neabejojame, kad teisminiu keliu pavyks paneigti mums mestus kaltinimus bei atstatyti reputacinę žalą“, – pranešime teigė R. Bagdonavičienė.

Anot jos, SAM pati pakvietė vaistinių tinklus vienijančią asociaciją į darbo grupę dėl antkainių, o „Gintarinės vaistinė“ teikė siūlymus asociacijai, parengtus pagal viešus rinkos duomenis.

„Nei „Gintarinė vaistinė“, nei „Limedika“ niekada nėra sulaukusi SAM kvietimo ar prašymo pateikti pasiūlymus dėl antkainių. Taip pat iki šios dienos nebuvau informuota apie tai, kad savo poziciją pateikėme netinkamu būdu ar forma“, – sakė R. Bagdonavičienė.

„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė BNS taip pat tikino, kad tarybos sprendimas yra nepagrįstas.

„Šioje situacijoje visiškai neįžvelgiame konkurencijos teisės pažeidimo. Priešingai – asociacijų, kurios atstovauja su svarstomais teisės aktų pokyčiais susijusioms subjektų grupėms, įtraukimas į valstybės vykdomus teisėkūros procesus bei jų bendrų pozicijų išsakymas yra normali demokratinės valstybės praktika, ir tai neturi nieko bendra su įmonių konkurencija rinkoje“, – teigė R. Lipnevičiūtė.

„Tai yra itin neįprastas konkurencijos taisyklių aiškinimo ir taikymo atvejis, ir mes iš esmės nesutinkame su tokia Konkurencijos tarybos pozicija. Visiškai tikime savo veiksmų teisėtumu ir esame pasiruošę įrodyti tai teisiniu keliu“, – nurodė ji.

Ji pripažino, kad LKL ir 10 jos klubų sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kai nusprendė nemokėti krepšininkams atlyginimų ar kitokių finansinių kompensacijų už likusią sezono dalį, dėl koronaviruso pandemijos nutraukus 2019-2020 metų sezoną anksčiau laiko.

Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pažeidimą LKL ir klubams skirtos nuo beveik 1,1 tūkst. iki 16,5 tūkst. eurų baudos.

Tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo ir SESV pažeidimo Konkurencijos taryba pradėjo pernai balandį, kai viešojoje erdvėje pasirodė publikacija apie LKL ir krepšinio klubų diskusijas dėl krepšininkų algų mokėjimo sąlygų.

Konkurencijos taryba nustatė, jog LKL ir 10 krepšinio klubų 2020 metų kovo 13 dieną LKL neeilinio valdybos posėdžio metu priėmė sprendimą nutraukti 2019-2020 metų čempionatą dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos remdamiesi nenugalimos jėgos aplinkybe ir tuo pačiu susitarė, kad nuo tos dienos klubų krepšininkams nebus mokami atlyginimai ar piniginės kompensacijos už likusią čempionato dalį.

Anot tarybos, tokio susitarimo, kurio turėjo laikytis visi klubai, sudarymą patvirtina ir kovo 17 dieną vykęs klubų atstovų susirašinėjimas el. laiškais, kuriuose neigiamai vertinta, kad kai kurie klubai nukrypsta nuo sutartos pozicijos mokėti krepšininkams atlyginimus tik iki kovo 13 dienos.

„Pataisykite mane, ar aš ne taip supratau, kad laikomės visi klubai vieningos pozicijos dėl algų mokėjimo tik iki kovo 13 dienos? Nes į eterį eina visai kitokie pasisakymai“,  – rašė „Šiaulių“ klubo atstovas.

„Mes padarėm susirinkimą su žaidėjais ir susirinkimo metu pabrėžėm, kad iki kovo 13 dienos“, – teigė Klaipėdos „Neptūno“ atstovas.

„Nei vienam agentui ar žaidėjui iš klubo pusės nebuvo pasiūlyta kitų sąlygų. Išmokėjimą už laikotarpį iki kovo 13 dienos“, – rašoma Vilniaus „Ryto“ atstovo laiške.

„Prienai laikosi pozicijos mokėti iki LKL sezono nutraukimo, žaidėjams išsiųsti oficialūs raštai. Jau sulaukta atsakymų. Aišku, kategoriškai nesutinka žaidėjai“, – teigė Prienų „Cbet“ atstovas.

„Visi darome tą patį. Nepasiduokime provokacijoms“, – priduria „Neptūno“ atstovas.

Anot tarybos, vėlesniuose klubų atstovų laiškuose taip pat minimas „susitarimas“, „vienybė“, „vieninga pozicija“ dėl atlyginimų krepšininkams mokėjimo sąlygų, raginimai laikytis vieningos pozicijos, o 2020 metų kovo 30 dieną Klaipėdos „Neptūno“ klubo dalininkų atstovas visiems klubams išsiuntė el. laišką, kuriame Utenos „Juventus“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubus apkaltino nukrypus nuo susitarimo.

„Man labai liūdna, kad mūsų tarpe yra gudresnių už gudrius. Mes visi buvome prie bendro stalo sutarę, kad laikysimės vieningos pozicijos dėl atlyginimų krepšininkams mokėjimo. Deja, Pasvalys ir Utena nusprendė pabūti gudresniais“, – rašė uostamiesčio klubo atstovas.

Taryba teigia, kad LKL valdybos posėdžio metu aiškios pozicijos neišreiškė trys klubai – Kėdainių „Nevėžis“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, Panevėžio „Lietkabelis“, vėliau Alytaus „Dzūkija“, Kauno „Žalgiris“ ir Utenos „Juventus“ nereagavo į tolesnį susirašinėjimą el. laiškais.

Vis dėlto, taryba teigia konstatavusi, kad susitarimo dalyviais laikytini visi LKL klubai nepriklausomai nuo to, ar jie išreiškė pritarimą susitarimui garsiai ar nebyliai.

„Ūkio subjektas, norintis atsiriboti nuo konkurenciją ribojančio susitarimo, turi savo poziciją išreikšti tvirtai ir aiškiai, kad kiti kartelio dalyviai gerai suprastų jo ketinimus. Tylėjimas susirinkime, kuriame vyksta neteisėta antikonkurencinė diskusija, nėra laikomas tvirtu ir nedviprasmišku atsiribojimu“, – pranešime teigė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad COVID-19 pandemija taip pat negali tapti paskata konkurentams sudaryti kartelinius susitarimus ar pateisinti konkurencijos pažeidimus, siekiant bendromis pastangomis sumažinti krizės padarinius samdomų asmenų ar vartotojų sąskaita.

Š. Keserausko teigimu, nesant bendros pozicijos dėl atlyginimų ar kitokių finansinių kompensacijų mokėjimo nutraukus čempionatą, krepšininkai būtų galėję gauti konkurencingą atlygį, būtų turėję didesnes galimybes derėtis. Šie veiksniai būtų galėję nulemti tiek žaidėjų sprendimus dėl klubo pasirinkimo kitam LKL sezonui, tiek skirtingas klubų pozicijas naujajame sezone.

Konkurencijos tarybai susidomėjus situacija ir vėliau pradėjus tyrimą, krepšinio klubai ir LKL susitarimą nutraukė.

Atsižvelgdama į ūkio subjektų pajamas, pažeidimo pavojingumą ir trukmę, Konkurencijos taryba pažeidėjams skyrė atitinkamo dydžio baudas: LKL – 3,4 tūkst. eurų, Alytaus „Dzūkijai “– 1,1 tūkst., Kauno „Žalgiriui“ – 16,5 tūkst., Kėdainių „Nevėžiui“ – 1,6 tūkst., Klaipėdos „Neptūnui“ – 3 tūkst., Panevėžio „Lietkabeliui“ – 1,6 tūkst., Pasvalio „Pieno žvaigždėms“ – 1,75 tūkst., Prienų „Cbet“ – 2,1 tūkst., Šiaulių „Šiauliams“ – 1,55 tūkst., Utenos „Juventus“ – 1,5 tūkst. ir Vilniaus „Rytui“ – 5,9 tūkst. eurų.

Nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Konkurencijos taryba 2019 m. birželį paskelbė, kad bendrovės „Pasvalio melioracija“, „Jadrana“, „Panevėžio melioracija“ ir „Biržų ranga“, užuot konkuravusios, susitarė, kokias darbų kainas siūlyti Pasvalio, Panevėžio ir Biržų rajono savivaldybių 2012–2017 m. organizuotuose 25 viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti.

Taip įmonės sudarydavo sąlygas viena kitai laimėti skirtingose teritorijose: Panevėžio rajone – „Panevėžio melioracijai“, Biržų rajone – „Biržų rangai“, Pasvalio rajone – tų pačių akcininkų valdomoms bendrovėms „Pasvalio melioracija“ arba „Jadrana“.

Už Konkurencijos įstatymą iš viso 977,9 tūkst. eurų finansinėmis sankcijomis nubaustos įmonės pripažino konstatuotą pažeidimą, tačiau teisme ginčijo Konkurencijos tarybos skirtų baudų dydžius.

Europos Komisija paskelbė nusiuntusi „Google“ prieštaravimo pareiškimą, kuriame pranešė apie savo išankstinę nuomonę, kad įmonė piktnaudžiavo dominuojančią padėtimi, dirbtinai ribodama galimybę trečiųjų šalių svetainėse rodyti „Google“ konkurentų paieškos reklamas.

Be to, Komisija savo prieštaravimo pareiškime papildomai patvirtino savo preliminarią išvadą, kad „Google“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, savo paieškos rezultatų puslapiuose sistemingai teikdama pirmenybę savo lyginamojo apsipirkimo paslaugai.

Dabar ES „Google“ yra iškėlusi iš viso tris bylas – trečioji susijusi su mobiliesiems telefonams skirta „Google“ operacine sistema „Android“.

Už konkurenciją atsakingos Europos Komisijos narės Margrethe Vestager (Margretės Vestager) teigimu, „Google“ neturi „teisės iš kitų bendrovių atimti galimybę konkuruoti ir kurti naujoves“.

„Šiandien dar aiškiau parodėme, kad „Google“ bendrosios paieškos rezultatų puslapiuose nederamai teikė pirmenybę savo lyginamojo apsipirkimo paslaugai. Tai reiškia, kad vartotojai gali nematyti svarbiausių savo paieškos užklausų rezultatų“, – pareiškė Komisijos narė.

„Taip pat pareiškėme susirūpinimą, kad „Google“ trukdė konkurencijai, ribodama savo konkurentų galimybę rodyti paieškos reklamas trečiųjų šalių svetainėse, o tai riboja pasirinkimą vartotojams ir stabdo inovacijas“, – pridūrė ji.

Vėliau spaudos konferencijoje ji pareiškė: „Dominavimas pagal ES įstatymus nėra problema. Galima būti dideliais. Tačiau yra neteisėta piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ribojant konkurenciją.“

Į prieštaravimo pareiškimą „Google“ turi atsakyti per 10 savaičių.

Per pastaruosius dvejus metus M. Vestager JAV įmonėms iškėlė nemažai bylų dėl ES konkurencijos įstatymų pažeidimų, sukėlusi Vašingtono nepasitenkinimą.

Kiti ES tyrimai, be kita ko, susiję su „Starbucks“, „Amazon“ ir „McDonald‘s“.

"Achemos grupė" atsidūrė Konkurencijos tarybos akiratyje: kovą pradėtas tyrimas, įtariant, kad koncernas tarybai laiku nepranešė apie įgytą vienvaldę "Jūros vartų" ir "Klaipėdos laivų remonto" kontrolę ir įgyvendino šią koncentraciją, negavęs tarybos leidimo, rašo "Verslo žinios".

Konkurencijos taryba (KT) 2014 metų lapkritį leido "Achemos grupei" vykdyti koncentraciją, įgyjant vienvaldę abiejų įmonių kontrolę, tačiau vėliau jai kilo įtarimų, kad grupė tai padarė dar 2013 metais - negavusi KT leidimo, todėl buvo nutarta pradėti tyrimą.

"Achemos grupė" įtariama galimai įvykdžiusi koncentracijos priežiūros procedūros pažeidimą, numatytą Konkurencijos įstatyme - tyrimas atliekamas įtariant, kad grupė įvykdė koncentraciją, apie kurią turėjo pareigą pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą iki jos įgyvendinimo, tačiau į tarybą kreipėsi ir leidimą koncentracijai gavo tik tuomet, kai ją įvykdė", - nurodoma KT "Verslo žinioms" pateiktuose komentaruose.

"Konkurencijos taryba pernai lapkritį priėmė sprendimą leisti "Achemos grupei" vykdyti koncentraciją įsigyjant "Klaipėdos laivų remonto" ir "Jūros vartų" akcijas. Praėjus keliems mėnesiams gavome KT pranešimą, kad ji pradėjo tyrimą dėl galimai ne laiku pateiktų dokumentų. KT pateikėme visus prašomus dokumentus ir laukiame jos sprendimo", - sakė "Achemos grupės" komunikacijos vadovė Gintarė Mierkienė.

Daugumos ministerijų ir svarbiausių valstybės institucijų automobiliai degalus perka iš prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikuojamos bendrovės "Lukoil", trečiadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Konkurso būdu tinklą "Lukoil Baltija" pasirinko Vyriausybės kanceliarija, Aplinkos, Energetikos, Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Žemės ūkio, Ūkio, Vidaus reikalų ministerijos.

D.Grybauskaitė praėjusį mėnesį pareiškė, kad "Lukoil" pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija". Tai ji kalbėjo, komentuodama Konkurencijos įstatymo pataisas, kuriomis būtų mažinamos baudos įmonėms ir kurios, jos teigimu, naudingos "Lukoil".

Už konkurencijos įstatymo pažeidimus saugos bendrovei "G4S Lietuva" dar kartą skirta 9,438 mln. litų bauda. Tokia pat bauda įmonei buvo skirta 2012 metų gruodį, kai ji ir trys bankai buvo nubausti bendra 57 mln. litų bauda. Tačiau bankai buvo išteisinti, o saugos bendrovė baudos nesumokėjo.

Antradienį Konkurencijos taryba nutarė, kad "G4S Lietuvos" veiksmai pažeidė įstatymą ir skyrė baudą.

"Taryba nustatė, kad "G4S Lietuva" veiksmais buvo padaryta esminė žala sąžiningos konkurencijos laisvei, o konkurencijos suvaržymai turėjo įtakos tiesioginio inkasavimo paslaugas perkantiems bankų klientams.Įvertinus visas aplinkybes, įskaitant pažeidimo trukmę ir mastą, tyrimas negalėjo būti nutrauktas, priėmus įmonės įsipareigojimus", - rašoma tarybos pranešime spaudai.

Tyrimas dėl susitarimų pinigų tvarkymo rinkoje buvo atnaujintas balandžio pradžioje, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartį įvertinti, ar dėl "G4S Lietuvos" įsipareigojimų tyrimas galėjo būti nutrauktas, neskiriant įmonei baudos.

LVAT šių metų balandį išteisino bankus ir panaikino jiems skirtas baudas, bet kartu nutarė, kad "G4S Lietuva" dėl savo veiksmų turėtų būti atsakinga, o Konkurencijos tarybai nurodė įvertinti procedūrinius tyrimo elementus. Pasak teismo, "G4S Lietuva" bandė pateikti tarybai įsipareigojimus peržiūrėti ir keisti sutartis su bankais, tačiau taryba jų nepriėmė ir galiausiai įmonei skyrė baudą.

Taryba 2012 metų pabaigoje nustatė, kad dėl "G4S Lietuvos" veiksmų pinigų tvarkymo ir inkasavimo paslaugų paklausa ir pasiūla didelėje rinkos dalyje buvo įšaldyta, o konkurencija reikšmingai apribota. Tyrėjų teigimu, "G4S Lietuvos" konkurentai galėjo konkuruoti tik dėl iki 15 proc. rinkos dalies, o bankų klientai negalėjo pasirinkti kito paslaugų tiekėjo.

Didžiausia bauda tuomet skirta SEB bankui - 24,81 mln. litų. "Swedbank" nubaustas 14,244 mln. litų, "G4S Lietuva" - 9,438 mln. litų, DNB bankas - 8,63 mln. litų bauda.

Seimo Ekonomikos komitetas nepritarė prezidentės veto dėl konkurencijos pažeidimų. Parlamentas buvo sušvelninęs baudas didelėms įmonėms už grubius konkurencijos pažeidimus, tačiau Dalia Grybauskaitė pataisas vetavo.

Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, apsvarstęs šalies vadovės veto Konkurencijos įstatymo pataisoms: už balsavo ir susilaikė po 4 komiteto narius. Susilaikiusio komiteto vadovo Remigijaus Žemaitaičio balsas lėmė, kad komitetas veto siūlys atmesti ir palikti galioti liepą priimtas pataisas.

Prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas komitete teigė, kad fiksuota bauda - 150 tūkst. litų - neatgrasintų nuo pažeidimų didelių įmonių. Pasak jo, Konkurencijos taryba niekada neskirdavo maksimalių baudų.

„Dabar galiojantis reguliavimas atitinka ir Europos Komisijos praktiką, skiriant sankcijas. Taip pat turime keliolika Europos Sąjungos šalių narių, kur įtvirtinas ne fiksuotas dydis, o procentinė išraiška“, - teigė Š.Narbutas.

Šalies vadovės teigimu, pataisos neskatintų didelių įmonių sąžiningai konkuruoti - joms nepranešus apie verslo sutelkimą į vienas rankas, didžiausia bauda siektų tik 150 tūkst. litų. Dabar už panašų pažeidimą gali būti skirta bauda iki 10 proc. metų pajamų.

D.Grybauskaitė yra atkreipusi dėmesį, jog jas priimant, nebuvo gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada ir neatsižvelgta į Europos teisės departamento bei Konkurencijos tarybos pastabas.

 Seimas iš naujo svarstys siūlymą švelninti baudas didelėms įmonėms už grubius konkurencijos pažeidimus. 

Seimas ketvirtadienį sutiko dar kartą apsvarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas ir grąžintas Konkurencijos įstatymo pataisas, kurios leido didelėms įmonėms už grubius pažeidimus atsipirkti mažomis baudomis.

Šalies vadovės teigimu, pataisos neskatintų didelių įmonių sąžiningai konkuruoti - joms nepranešus Konkurencijos tarybai apie verslo sutelkimą į vienas rankas, didžiausia bauda siektų tik 150 tūkst. litų. Dabar už panašų pažeidimą gali būti skirta bauda iki 10 proc. metų pajamų.

Šalies vadovės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė teigė, kad pataisos sudarytų sąlygas stambioms įmonėms už šiurkščius konkurencijos pažeidimus atsipirkti neadekvačiai mažomis baudomis, o atsakomybės švelninamo argumentai, anot jos, niekuo nepagrįsti: „Nėra duomenų, kad nors vienas ūkio subjektas būtų tapęs nemokus po to, kai jam buvo paskirtas bauda už nepranešimą apie įvykdytą koncentraciją“.

R.Svetikaitės žodžiais, pataisos taip pat neskatins didelių įmonių, su kuriomis gali būti susijusios didžiausios grėsmės konkurencijai, gauti tarybos leidimą koncentracijai.

Vetuodama pataisas, D.Grybauskaitė yra atkreipusi dėmesį, jog jas priimant, nebuvo gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada ir neatsižvelgta į Europos teisės departamento ir Konkurencijos tarybos pastabas.