„Kuomet prezidentas yra nepriklausomas arba nepartinis, jo santykiai su partijomis nebūtinai privalo būti idealūs. Bet šiuo konkrečiu atveju, turbūt suvaidino tam tikrą vaidmenį ir tai, kad ką tik išrinkti Lietuvos žmonių į Lietuvos Respublikos Seimą konservatoriai nusprendė, kad dabar geriausia politika yra kvestionuoti prezidento teises. Juk nuo to viskas prasidėjo“, – portalui tv3.lt duotame interviu teigė G. Nausėda.

Jis akcentavo jautęs pareigą ginti Konstitucijoje apibrėžtas prezidento teises.

„Natūralu, kad prezidentas turi ginti savo Konstitucijoje suteiktas teises ir pareigas – ir tai aš dariau. Štai kodėl tie santykiai iš karto tapo tokie ginčų arba tam tikros politinės konkurencijos objektu“, – pridūrė jis.

Visgi G. Nausėda akcentuoja, kad šiuo metu jo santykiai su konservatoriais yra pasikeitę.

„Bet, manau, kad šiandien mes jau išgyvename visiškai kitą santykių stadiją. Ir, manau, kad vis dėlto sugebėsime dirbti iki kadencijos pabaigos. Ir taip dirbti, kad mūsų šitas santykių aiškinimasis netaptų mūsų visos Lietuvos problema“, – sakė šalies vadovas.

Ir, manau, kad vis dėlto sugebėsime dirbti iki kadencijos pabaigos. Ir taip dirbti, kad mūsų šitas santykių aiškinimasis netaptų mūsų visos Lietuvos problema.

„Mes sprendimus priimame ir tie santykiai visada buvo dalykiški. Juk niekas negali pasakyti, kad sprendimai nebuvo priimami. Ir ypatingai Valstybės gynimo taryboje sprendimai yra priimami konsensuso pagrindu ir tai yra nepaprastai svarbūs mūsų saugumui klausimai“, – pabrėžė G. Nausėda.

Prezidento nesutarimai su konservatoriais labiausiai išryškėjo diskutuojant dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimo bei ieškant sutarimo dėl ambasadorių skyrimo.

Diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvai šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Konservatoriai vis dar neatmeta galimybės šios kadencijos metu sugrįžti prie atstovavimo EVT klausimo.

G. Nausėda apie paramą socialdemokratams: nieko vieni kitiems nepažadėjome

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) paramos artėjančiuose prezidento rinkimuose sulaukęs šalies vadovas G. Nausėda tikina nieko už tai mainais socialdemokratams nepažadėjęs. Nepaisant to, prezidentas pažymi, kad jo vertybės ir tikslai artimi socialdemokratiniui požiūriui.

„Mes nieko vieni kitiems nepažadėjome. Bet aš, manau, kad socialdemokratų partija yra ne tik tai turinti pakankamai didelį žmonių pasitikėjimą partija, tačiau, be abejo, ir partija, kuri turi pakankamai aiškią rinkiminę programą. Ir ne paslaptis, kad mano gerovės valstybės vizija arba siekis iš dalies arba, gal net sakyčiau didžiąja dalimi, sutampa su socialdemokratiniu požiūriu“, – klausiamas, ar nepažadėjo paramos socialdemokratams Seimo rinkimuose, pirmadienį portalui tv3.lt atsakė valstybės vadovas.

Anot jo, nors per kadenciją nuveikta nemažai, bet galima padaryti kur kas daugiau, kad atotrūkis tarp šalies gyventojų ir regionų būtų žymiai mažesnis, negu yra dabar. O tai, G. Nausėdos teigimu, įmanoma tik bendradarbiaujant su Vyriausybe.

„Taip, pavyko šį bei tą nuveikti pensijų didinimo srityje, žmonių su negalia interesų srityje. Pavyko ir regioninėje politikoje priimti sprendimus, kurie visoms savivaldybėms yra svarbūs. (...) Padarėme, bet galime padaryti daugiau. Ir aš esu įsitikinęs, kad galima padaryti daugiau ne kaišiojant kojas vieni kitiems, bet padedant vieni kitiems“, – pažymėjo prezidentas.

„Šiuo atveju, aš manau, kad jeigu naujoji koalicija tikrai siektų didesnio socialinio jautrumo, tai man tikrai būtų lengviau įgyvendinti ir tuos tikslus, kuriuos aš keliu asmeniškai sau“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad šių metų vasario pradžioje socialdemokratai pranešė, kad šių metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose nedalyvaus, ir išreiškė paramą dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos kandidatūrai.

Šių metų kovo 15–25 dienomis vykusi apklausa rodo – jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kovą V. Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą buvo pasiryžę remti 17,4 proc. respondentų. Panaši socialdemokratų simpatikų dalis buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje – vasarį paramą LSDP deklaravo 17,8 proc. gyventojų.

Per paskutinį mėnesį beveik trimis procentiniais punktais išaugo ketinančiųjų balsuoti už Ramūno Karbauskio vadovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) skaičius: vasarį parama „valstiečiams“ siekė 8,7 proc., o kovą juos palaikyti motyvavosi 11,6 proc. apklaustųjų.

Toliau rikiuojasi į trečią reitingų lentelės poziciją nukritusi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kovą savo balsą šiai politinei jėgai atiduoti norėjo 9,1 proc., vasarį – 11,8 proc. respondentų.

Iš esmės neatsilikdami nuo paskutinių dviejų politinių jėgų, ketvirtoje reitingų lentelės pozicijoje – Gabrieliaus Landsbergio vedami konservatoriai. Įtakingiausią dabartinės valdančiosios daugumos partiją kovo mėnesį rėmė 8,9 proc. respondentų, vasarį parama konservatoriams siekė 9,8 procento.

Palankiausiai vertinamų jėgų penketuke ir Andriaus Mazuronio vedami „darbiečiai“. Pastaruosius vasarį rėmė 4,5 proc., o kovo mėnesį savo balsą už šią politinę jėgą teigė ketinantys atiduoti 5,6 proc. apklausos dalyvių.

Toliau kovo mėnesio reitingų lentelėje rikiuojasi Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis (kovo mėn. 4,9 proc., o vasarį 3,7 proc.), Remigijaus Žemaitaičio įkurta partija „Nemuno aušra“ (kovo mėn. 4,4 proc., o vasarį 3,5 proc.) ir Jono Pinskaus pirmininkaujama Lietuvos regionų partija (kovo mėn. 3,9 proc., o vasarį 3,6 proc.).

Tai turėjo neigiamos įtakos L. Kasčiūno vertinimui. Veikiausiai dėl to, kad buvo prisimintos jaunystės istorijos.

Į kovo mėnesio reitingų lentelę pakliuvo ir identišką palaikymą (kovo mėn. 2,1 proc., o vasarį 2,5 proc.) turinčios Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga bei Artūro Zuoko vadovaujama „Laisvė ir teisingumas“.

Panašius rodiklius demonstruoja ir Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija. Šią politinę jėgą, kaip rodo paskutinė apklausa, yra linkę palaikyti 2 proc. respondentų.

Iki 2 proc. gyventojų paramos kovo mėnesį surinko Lietuvos žaliųjų partiją, Nacionalinis susivienijimas bei Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). 

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, ketvirtadalis (25,1 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad Seimo rinkimuose nedalyvautų arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų.

A. Anušausko istorija konservatorių partijai reitingo nesugadino: klausimas, kokią įtaką turės G. Jakšto atsistatydinimas

Komentuodama paskutinių apklausų duomenis, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė taip pat akcentuoja, kad apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje prakalbusio ir ministro portfelį anksčiau laiko grąžinusio A. Anušausko istorija didelės įtakos konservatorių vertinimui neturėjo. Pasak jos, šis įvykis ryškesnės dinamikos įnešė nebent vertinant atskirus dešiniųjų politikus. Pavyzdžiui, pažymi R. Ališauskienė, žvelgiant į paskutines apklausas, galima konstatuoti rekordiškai žemą premjerės Ingridos Šimonytės ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vertinimą.

Sumaišties į politinę erdvę įnešusi ministrų rotacija įtakos turėjo ir naujajam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovui Laurynui Kasčiūnui. Per mėnesį jo palankus vertinimas sumažėjo 6 procentiniais punktais.

„Baltijos tyrimų“ direktorės manymu, tai veikiausiai susiję su visuomenei dar kartą priminta spalvinga L. Kasčiūno praeitimi. Politinę karjerą dabartinis ministras pradėjo susidėjęs su nacionalistais radikalais.

„Taigi, nors visa A. Anušausko istorija reitingo nepajudino, tačiau tai turėjo neigiamos įtakos L. Kasčiūno vertinimui. Veikiausiai dėl to, kad buvo prisimintos jaunystės istorijos“, – Eltai sakė R. Ališauskienė, neatmesdama, kad ryškesnių pokyčių reitingų lentelėje gali įnešti pastarąją savaitę kilusi krizė švietimo sistemoje.

„Portfelį padėjo ministras Gintautas Jakštas. Tad dar pamatysime, kokią įtaką tai turės būsimiems reitingams“, – apibendrino „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Apklausa vyko 2024 metų kovo 15–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1115 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 2,9 proc.

Penktadienį paskelbtos „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, konservatoriai partijų reitinge iš antrosios vietos nukrito į ketvirtąją. Palaikymas TS-LKD kovą siekė 7,4 proc., kai vasarį – 11,3 procento.

„Čia žemiausias rezultatas po rinkimų“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Valdas Gaidys.

Jis svarstė, kad tam įtakos galėjo turėti vidinės partijos kovos, taip pat populiaraus buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimas.

Tuo metu populiariausia šalyje išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai, už LSDP balsuotų 20,3 proc. apklaustųjų, kai vasarį – 19 procentų.

Reitingų lentelėje į antrą poziciją iš trečios pakilo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – už ją balsuotų 9,9 proc. šalies gyventojų, kai vasarį balsą būtų atidavę 8,7 proc. respondentų. Trečioje vietoje rikiuojasi opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9,6 proc. palaikymu (8,7 proc. vasarį).

„Valstiečių“ ir „Vardan Lietuvos“ reitingas kokį ketvirtą mėnesį po truputį auga. Juos kartu sudėjus jie kaip socialdemokratai pasidaro“, – kalbėjo V. Gaidys.

Liberalų sąjūdis sulauktų 6,3 proc. paramos (4,5 proc. vasarį), opozicinė Darbo partija – 4,7 proc. (tiek pat ir vasarį), Lietuvos regionų partija – 3,5 proc. palaikymo (3,3 proc. vasarį), o Laisvės partija – 2,8 proc. palaikymo (1,6 proc. vasarį).

Lietuvos lenkų rinkimų akciją palaikytų 1,6 proc. apklaustųjų, kai vasarį šis procentas siekė 1,1.

11,6 proc. apklaustųjų teigė, kad nebalsuotų, o 21,6 proc. – nežinojo, už ką. Vasarį šie skaičiai atitinkamai buvo 8,7 ir 27,2 procento.

Už kitą partiją balsuotų 0,7 proc. Lietuvos gyventojų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko kovo 15–23 dienomis. Apklaustas 1001 šalies gyventojas, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

„Tikrai ne, kadangi geopolitinė situacija yra pasikeitusi, lūkesčiai dėl greitos Ukrainos pergalės, deja, neišsipildė, o pats prezidentas J. Bidenas, kurio jūs turbūt neįtartumėte dalyvaujant rinkimuose konservatorių pusėje, savo kalboje labai aiškiai pasakė, kad jeigu V. Putino nesustabdysi, jis nesustos. Tiek yra tos isterijos“, – sekmadienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

Ji taip atsakė į klausimą, ar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sąmoningai nekelia isterijos gąsdindami karu, kad sutelktų savo rėmėjus rinkimams.

„Klausimą apie tai, kad geopolitinė situacija yra pasikeitusi, kelia ne tik Lietuvos politikai ir ne politikai, pilna ekspertų, kurie nesusiję su partijomis, kurie sako tą patį, tą sako kitų valstybių kariuomenių vadai, tą sako kitų valstybių politikai, ar jūs norite pasakyti, kad jie visi dalyvauja rinkimuose konservatorių pusėje?“ – kalbėjo premjerė.

Ji teigė „jokiu būdu nesakiusi“, kad užpuolus Rusijai sąjungininkai negintų Lietuvos, bet pabrėžė būtinybę šaliai būti pasiruošusiai gintis pačiai, nes reikia būti pasiruošus visiems scenarijams.

Esu giliai įsitikinusi, kad kuo daugiau JAV investicijų bus Lietuvoje, tuo ne tik ekonomikai bus geriau, bet, tiesą sakant, ir saugumo prasme bus geriau, bus daugiau motyvacijos mus ginti.

„Aš nesutinku, aš jokiu būdu nesakau, kad sąjungininkai negins, aš sakau, kad mūsų sąjungininkai yra lygiai tokie patys politikai kaip mes esame politikai. Politiniai sprendimai, ką jūs dabar matote, tiek dabar dėl tos pačios paramos Ukrainai, užtrunka ilgiau, negu kad norisi, todėl mums reikia galvoti ir apie tuos scenarijus, kurie mums nėra patys patogiausi“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė savo ruožtu teigė, kad dėl geopolitinės situacijos „investuotojai turi papildomų klausimų“ ir reikia dėti daugiau pastangų tiek pritraukti naujų, tiek išlaikyti esamus investuotojus.

„Mes, tiesą sakant, labai daug dirbame su egzistuojančiais investuotojais, kad jie plėstųsi, kad jie neišeitų. Tai to darbo yra trigubai daugiau, neslėpsiu. Ne tik gal dėl kalbų, bet ir bendrai objektyviai dėl politinės situacijos. Dirbame atsiraitoję rankoves“, – sekmadienį Seime sakė A. Armonaitė.

Ji taip pat teigė, kad būtent dėl to itin svarbu į Lietuvą pritraukti kuo daugiau JAV investicijų.

„Esu giliai įsitikinusi, kad kuo daugiau JAV investicijų bus Lietuvoje, tuo ne tik ekonomikai bus geriau, bet, tiesą sakant, ir saugumo prasme bus geriau, bus daugiau motyvacijos mus ginti“, – teigė ministrė.

Praėjusių metų pabaigoje konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pradėjo viešai kalbėti apie tai, kad Ukrainai suteiktos paramos gali neužtekti laimėti prieš Rusiją ir ši per kelerius metus gali atkurti savo pajėgas naujam puolimui prieš NATO šalis. Jis teigė, kad negalima pasiduoti apatijai galvojant, jog Lietuvą apgins penktasis NATO straipsnis, ir ragino daryti strateginius pokyčius savo gynyboje.

Netikėtas pristatymas

Vasario 7 d. Kaune surengtas išvažiuojamasis Seimo Ekonomikos komiteto posėdis. Politikai Geležinkelio stotyje susitiko su „Lietuvos geležinkelių“ ir Kauno miesto savivaldybės atstovais.

Pagrindinė susitikimo tema – „Rail Baltica“ europinės vėžės plėtra Kaune ir apylinkėse. Tačiau šio posėdžio metu pristatyta ir dar viena netikėta idėja.

Architektas Gintaras Balčytis susirinkusiems pristatė idėją, kad Tunelio gatvėje, virš bėgių, būtų galima statyti kelių aukštų automobilių aikštelę. Ji esą reikalinga tiek plečiant „Rail Baltica“, tiek miesto reikmėms, ypač didelių renginių stadione ar Dainų slėnyje metu.

Kai vėliau „Kauno diena“ kalbino architektą, šis teigė, kad kalbant su Kauno konservatoriais užsiminta, jog reikėtų  paieškoti vietų, kur būtų galima statyti automobilių aikštelę, kaip išnaudoti esamas erdves aplink Ąžuolyną. Tuomet jam kilo idėja, kad būtų galima tokiam objektui panaudoti būtent Tunelio gatvę, tiksliau, vietą virš geležinkelio linijų.

Pristatymą apie parkavimą virš bėgių išklausę LTG ir Kauno miesto savivaldybės atstovai kol kas labai atsargiai vertina tokią idėją, nes neaiški tokio projekto nauda.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Be to, savivaldybės atstovai stebėjosi, kad Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu iš viso atsirado tokia idėja, nes posėdžio dalyviai iš anksto tikėjosi dėlioti „Rail Baltica“ plėtros taškus.

„Komentuoti tokias idėjas sudėtinga ir neaišku, ar verta. Komitete apie visa tai pirmą kartą išgirdau ir pats, ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai, ir komiteto nariai. Jeigu teritorijos savininkui [„Lietuvos geležinkeliams“] atrodo logiška tokią idėją planuoti „Rail Baltica“ kontekste, tuomet jis ir turėtų analizuoti, ar tai iš viso realu. Savivaldybė demokratinėje valstybėje neturi teisės nuspręsti, kas turi būti statoma privačioje nuosavybėje, jei tai atitinka teisės aktus“, – apie tai, kad miestas net ir norėdamas neturėtų galių ką nors statyti teritorijoje, kurią valdo ne savivaldybė, kalbėjo Ekonomikos komiteto posėdyje kartu dalyvavęs Kauno vicemeras Andrius Palionis.

„Idėja statyti kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelę virš geležinkelio linijos, einančios ties Tunelio gatve, yra svarstytina, tačiau, prieš priimant sprendimus, reikia įvertinti realų tokios aikštelės, joje galimų stovėjimo vietų poreikį ir atlikti tokio projekto kaštų ir naudos analizę“, – „Kauno dienai“ komentavo Domas Jurevičius, laikinai einantis LTG ryšių su visuomene vadovo pareigas.

Vieta: idėjos autorius automobilių aikštelę Tunelio gatvėje numatė virš bėgių, tarp esamų pėsčiųjų tiltų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Politinis populizmas?

Po Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio socialiniame tinkle „Facebook“ Seimo nariai pasidalijo keliomis nuotraukomis, kuriose matyti, kad susitikime dalyvavo ne tik komitete esantys Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai, bet ir Kauno konservatoriai. Pastarieji įnirtingai ragino kuo skubiau plėtoti daugiaaukštės aikštelės virš bėgių idėją.

„Posėdyje dalyvavę „Lietuvos geležinkelių“ atstovai įvertino idėją kaip vertą dėmesio. Tokia aikštelė reikalinga ne tik Kauno geležinkelio stočiai, bet ir Dainų slėniui, Dariaus ir Girėno stadionui.  Manau, nieko nelaukę Kauno miesto savivaldybė ir LTG turi užsakyti urbanistinę galimybių studiją dėl šios aikštelės projektavimo ir statybos galimybės“, – skelbė Kauno opozicijos lyderis Paulius Lukševičius.

Vasario 13 d. vyko Kauno tarybos posėdis, kuriame tvirtintas šių metų biudžetas. Kauno konservatoriai siūlė koreguoti jo projektą ir, tarp kitų pasiūlymų, skirti lėšų daugiaaukštės automobilių aikštelės idėjai Tunelio gatvėje vystyti.

„Kaunas susiduria su parkavimo problema, todėl teikėme siūlymą atlikti galimybių studiją, ar toks dalykas iš viso įmanomas“, – dienraščiui bandė aiškinti P. Lukševičius.

Tiesa, kyla klausimų, kuo susijęs Seimo Ekonomikos komiteto posėdis, Kauno miesto savivaldybės biudžetas, jei minimos teritorijos valdytojas yra LTG. Juk jei būtų įgyvendinta automobilių aikštelės idėja, būtent LTG turėtų rūpintis projekto vystymo klausimais. Gal tikėtasi gauti finansavimą iš skirtingų šaltinių?

Nežino: „Lietuvos geležinkeliai“ norėtų įvertinti, ar tikrai toks objektas reikalingas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Architekto vizija

Architektas G. Balčytis „Kauno dienai“ sakė, kaip toks objektas galėtų atrodyti, kiek automobilių tilptų.

Tiesa, architektas su dienraščio skaitytojais nenorėjo pasidalyti idėjos kompiuteriniu vaizdu, motyvuodamas tuo, kad geriau tegu politikai jį atsiunčia, nes tai esą jų iniciatyva. Todėl iliustracijų paprašėme P. Lukševičiaus ir jis „Kauno dienai“ jas persiuntė.

„Kadangi bus tvarkoma „Rail Baltica“ ir Kaune bus svarbus eismo mazgas, važiuojantys iš Varšuvos ar Helsinkio, norėdami patekti į Vilnių, turės Kaune persėsti. Tad Kaunas taps neabejotinai svarbiausiu magistraliniu tašku Lietuvoje. Pagalvojau, kad turimą infrastruktūrą būtų galima išnaudoti ne tik geležinkeliams, bet ir miestui.

Tunelio gatvėje automobilių aikštelė galėtų atsirasti virš bėgių, erdvėje tarp esamų pėsčiųjų viadukų.

Šovė mintis, kad didelių svetimkūnių tokioje erdvėje negali būti, nes aplink daug medžių, gamtos. Statyti didelę aikštelę nei ties Vytauto parku, nei Ąžuolynu nėra vietos, todėl pagalvojau, kad jei jau yra geležinkelio tunelis, kodėl šalia virš bėgių negalėtų būti ir automobilių aikštelė“, – kaip kilo idėja aikštelę pakelti virš geležinkelio, kalbėjo G. Balčytis.

Jis tikino, kad Tunelio gatvėje automobilių aikštelė galėtų atsirasti virš bėgių, erdvėje tarp esamų pėsčiųjų viadukų, kurie sujungia Žaliakalnį ir Aukštuosius Šančius. Vienas pėsčiųjų tiltas jau sutvarkytas, kito taip pat laukia remontas, tad esama infrastruktūra tarsi būtų integruota į daugiaaukštę parkavimo aikštelę.

„Esami pėsčiųjų viadukai galėtų būti tarsi jungtis iš automobilių aikštelės patekti į miestą, papildomų pėsčiųjų takų nereikėtų daryti, nes nuo viadukų takai ir taip veda link stadiono ar Dainų slėnio“, – pridūrė idėjos autorius.

Architektas įsitikinęs, kad ši vieta strategiškai labai patogi, nes iš aikštelės pėsčiųjų tiltais patogu pasiekti Dariaus ir Girėno stadioną, Sporto halę ar Dainų slėnį. Be to, visai šalia ir Stoties turgus, kuriam ruošiamasi statyti naują paviljoną. Pasak idėjos autoriaus, net ir „Žalgirio“ areną pasiekti pėsčiomis netoli, tad masinių renginių metu aikštelė būtų ypač patraukli.

Idėja: architekto nuomone, aikštelė virš bėgių galėtų būti statoma ant kolonų, joje tilptų iki 1 tūkst. automobilių. / G. Balčyčio vizualizacija

„Paskaičiavau, kad einant pėsčiomis nuo viaduko iki stadiono galima nueiti per 11 minučių, iki Dainų slėnio – per 5 minutes. Tai šimtus kartų geriau, nei įrengti automobilių aikštelę Ąžuolyne. Ji galėtų tarnauti ir stoties poreikiams, nes pasaulyje ties greitaeigiais bėgiais yra vietų, kur nuomojami automobiliai, todėl, manau, aikštele tikrai naudotųsi ir tie, kurie paliktų automobilį, greituoju traukiniu nuvyktų į Varšuvą ar Vilnių ir pasivaikščioję grįžtų. Be to, planuojama visiškai naujai pertvarkyti Stoties turgų, o ta vieta neturi aikštelės, tad šis objektas galėtų būti skirtas didelei teritorijai“, – pasirinktos vietos tinkamumą argumentavo G. Balčytis.

Skaičiuojama, jei aikštelė Tunelio gatvėje atsirastų virš bėgių tarp esamų pėsčiųjų viadukų, viename aukšte galėtų tilpti apie 500 automobilių, o jei būtų statoma kelių aukštų – tilptų ir 1 tūkst. Pasak architekto, pasaulyje galima rasti pavyzdžių, kai erdvė virš geležinkelio linijos išnaudojama ir kitiems visuomenės poreikiams, kai virš bėgių įrengiami biurai, stotys ar kita infrastruktūra.

„Ši vieta niekam netrukdo, ji nesusieta su parkais ar medžiais, nereikia naudoti aplinkinių teritorijų, tad niekam nedarytų neigiamo poveikio. Įvažos ir išvažos turėtų būti iš Tunelio gatvės, gal joms reikėtų papildomų estakadų, bet čia yra tolesnis studijos etapas. Pati aikštelė būtų tarsi ant kolonų, kurios pastatytos ties bėgiais. Mano nuomone, tai nebūtų labai sudėtingas inžinerinis statinys. Be to, važiuojant Tunelio gatve tikrai nebūtų pojūčio tarsi važiuotum tikru tuneliu, nes aikštelė būtų statoma ant kolonų, jos nesudaro vientisos sienos“, – kalbėjo G. Balčytis.

Pats Seimo narys aiškina, kad dabar ne metas viešai girtis, kas ką padarė, ar planuoja geriau padaryti. Ar nenutiks taip, kad prezidento bendravimas jau ir su krašto apsaugos ministru vyks per žiniasklaidą? Ir kodėl abi pusės vis nepasimoko?

Plačiau komentavo Vytauto Didžiojo universiteto politologas doc. Ignas Kalpokas. 

– Ar jums nepanašu, kad prezidentas net ir su krašto apsaugos ministru jau bendraus taip pat tik per žiniasklaidą kaip ir su užsienio reikalų ministru? 

– Toks įspūdis susidaro. Jeigu dar visai neseniai Ukrainos prezidento vizito kontekste A. Anušauskas buvo tas gerasis ministras, kurį dar kvietė, tai šiuo metu situacija pradeda darytis labai panaši į Gabrieliaus Landsbergio situaciją. Ko gero, galima tik spėlioti, kur toliau konfrontacija nuves. Šioje vietoje turime labai paradoksalias situacijas, kur turime prezidentą. konfliktuojantį su už užsienio politiką atsakingu ministru, kas yra prezidento atsakomybės sritis. O dabar prezidentas konfliktuoja su krašto apsaugos ministru, kai pats yra ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Šiuo atveju abi tiesioginės atsakomybės sritys tampa paženklintos gana giliais konfliktais. 

– Kaip jūs vertinate tai, kad jau pačių konservatorių atstovas L. Kasčiūnas viešai ragina abi puses – Prezidentą ir krašto apsaugos ministrą – susėsti prie stalo?  

– Ko gero yra puikiai matomas supratimas, kad tai nėra ta situacija, kuomet reikia matuotis, kieno ego didesnis ir kas yra didesnis krašto apsaugos reikalų ekspertas. Vis dėlto geopolitinės aplinkybės mus verčia veikti bendrai. Ir, jeigu kalbame apie užsienio politiką, galima truputėlį strategine konfrontacija užsiimti, galvojant, kiek tai pridės politinių taškų, bet krašto apsaugos reikalai dabartinėje situacijoje yra pagrindinis pagrindas, nuo kurio tikrai negalime atsitraukti. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Geopolitinė situacija tikrai nėra pati lengviausia. Kiek tokie nesutarimai gali būti motyvuoti, o gal tai yra dalis rinkiminės kampanijos? 

– Neatmesčiau, kad tai yra dalis rinkiminės kampanijos. Prezidentas oficialiai siekia perrinkimo. Kita vertus, trintis irgi nėra labai nauja. Galima prisiminti prezidento nemenką spaudimą krašto apsaugos ministrui, kuomet buvo atskleista informacija apie tankų pirkimą ir paskui prezidento nenorą nusileisti, net kai buvo pripažinta, kad jokia paslaptis neatskleista.  

Bet kuriuo atveju, trintis ir prezidento noras užimti dominuojančią poziciją šiame santykyje yra labai aiškiai matomi. Bet nepanašu, kad ministras irgi būtų tas asmuo, kuris labai mėgtų likti antrame plane. Ką matėme per šią kadenciją, kad tai yra žmogus, kuris pats mėgsta valdyti viešąjį diskursą. Deja, kad susikirtimas vyksta aplinkybėmis, kai nacionalinio saugumo grėsmės yra labai didelės. 

Tai yra beveik bokso rungtynės, kur ir viena, ir kita pusė labai mielai smogia kokį geresnį smūgį.

– Kol kas girdime kaltinimus iš abiejų pusių. Antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjusi prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sakė, kad ši Vyriausybė esą pasirinko kelią su prezidentu konfrontuoti kiekvienu klausimu. Ar jos žodžiuose yra tiesos? 

– Sakyčiau, jos žodžiuose yra 50 proc. tiesos, nes susidaro įspūdis, kad abi pusės jaučia tam tikrą malonumą konfrontuodamos tarpusavyje, tiek laidydamos pakankamai griežtas replikas, tiek nevengdamos ir pasišaipyti viena iš kitos. Nemanau, kad čia viena pusė yra kažkaip išskirtinai dora, o kita išskirtinai susitepusi. Tai yra beveik bokso rungtynės, kur ir viena, ir kita pusė labai mielai smogia kokį geresnį smūgį. 

– Kairiosios partijos labai tiki savo pergale per Seimo rinkimus rudenį, socialdemokratai atvirai G. Nausėdą netgi parėmė Prezidento rinkimuose gegužę. Tai galbūt ir G. Nausėda laukia rudens kaip išganymo ir dėl to, regis, nededa jokių pastangų sutarti labiau su konservatorių ministrais? 

– Tokių požymių matyti. Tikrai mažai šansų, kad ta pati arba panaši valdančioji dauguma išliktų ir po Seimo rinkimų. Kadangi socdemai jau dabar yra užsiėmę G. Nausėdos antro plano žaidėjų poziciją, ką aiškiai matome ir prezidento rinkimų kontekste. Tikriausiai yra lūkestis, kad nauja valdančioji dauguma bus sukalbamesnė, turės mažiau aiškiai išreikštą savo nuomonę, o tiesiog bus labiau linkusi priimti prezidento poziciją. Todėl tiltų statymo tarp Prezidentūros ir Vyriausybės, ko gero, nelabai ir reikia.

„Siekiant aiškesnio reguliavimo, aš manau, kad pribrendo laikas aiškiau apibrėžti Europos Sąjungos reikalų koordinavimą: kas atstovauja, kas ataskaitas duoda ir t.t., kaip mes traktuojame Europos Sąjungos klausimus“, – Eltai teigė Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jeigu yra svarstomas biudžetas, kuris tiesiogiai daro įtaką kiekvienos valstybės narės gyvenimui, ar tai tikrai yra užsienio politikos klausimas? Man atrodo, kad tikrai ne“, – pridūrė ji, pažymėdama, kad dažniausiai EVT yra sprendžiami su ES kasdienybe susiję klausimai.

Todėl R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neslepia, kad šių rengiamų pataisų tikslas būtų sudaryti galimybę EVT Lietuvai atstovauti ir premjerui.

„Vis tik europinė praktika rodo, kad tik trys šalys be Lietuvos dėl savo konstitucinės sąrangos Europos Vadovų Taryboje yra atstovaujamos prezidento – visur yra vykdomosios valdžios atstovai, nes tuos sprendimus jie turi įgyvendinti savo valstybėje. Tai būtų tiesioginis aiškesnis ryšys. Ir, aš manau, ateities kadencijų politikams tai būtų daugiau aiškumo“, – sakė politikė.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, kad šios pataisos atsiras Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje.

„Svarstome, ieškome formuluočių ir, aš manau, kad tie patikslinimai turėtų atsirasti. Visiems nuo to būtų suprantamiau, aiškiau ir toje pačioje Europos Sąjungoje dviprasmybių nekiltų“, – pabrėžė konservatorė.

Politikė neslėpė, kad šias pataisas paskatino pastarąją savaitę įvykusi situacija, kai, jos teigimu, Prezidentūra sulaužė reglamentais grįstą tvarką, kai į EVT išlydėjo prezidentą Gitaną Nausėdą be užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno. Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, tai yra netipinis šalies vadovo veiksmas, kuris iš svarbių Lietuvai sprendimų eliminuoja Vyriausybę bei Seimą.

ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.

„Kadangi komitete aiškinamės, kokios yra priežastys Vyriausybės nesutarimo su Prezidentūra skiriant ambasadorius, tai natūralu, kad bandome išklausyti tą pusę, kuri teigia – ir tai yra tiesa – kad atrankose dalyvaujantys ambasadoriai nėra priimami Prezidentūroje jau gerus metus“, – Eltai komentavo Ž. Pavilionis.

„Aiškinsimės visa tai su Užsienio reikalų ministerijos puse. Ponia Skaisgirytė paprastai apsilanko mūsų komitete tik vienu atveju – kai yra pristatomos jau sutartos kandidatūros. Kadangi ponia Skaisgirytė akivaizdžiai savo darbo nedirba (...) – tai nematau jokio poreikio susitikti, nes iš tikrųjų, nėra dėl ko“, – atsakė jis, klausiamas, ar komiteto posėdyje ketinama išklausyti ir Prezidentūros atstovus ar vyriausiąją šalies vadovo patarėją užsienio politikos klausimais.

Tiesa, pastarajame posėdyje, kuriame buvo aiškinamasi dėl ambasadorių skyrimo, A. Skaisgirytė dalyvavo.

URK pirmininkas apgailestavo, kad diplomatų skyrimo klausimas nesisprendžia. Anot konservatoriaus, Daukanto aikštė atvirai meluoja ir apie ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio situaciją – Ž. Pavilionis tvirtina, kad šis sprendimas buvo suderintas tarp visų institucijų, įskaitant ir Prezidentūrą.

Tai, kad Prezidentūros jau ne komunikacijos, o dezinformacijos grupė nuolat atspėja ar nuspėja, ar komentuoja dalykus, kurie yra konfidencialūs – jie daro mūsų tarnybą pažeidžiama.

D. Matulionis pranešė, kad šių metų vasarą bus atšaukiamas iš pareigų – jis tvirtino praėjusių metų pabaigoje gavęs apie tai informuojantį ministerijos raštą. Prezidentūra tokį URM sprendimą įvardijo „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“.

„Man nepatinka, kad tie dalykai yra aptarinėjami viešai, kas yra diplomatinio įstatymo pažeidimas, nes labai aiškiai yra pasakyta, kad diplomatų skyrimų procedūra, skyrimo ir atšaukimo dalis yra konfidenciali. Tai, kad Prezidentūros jau ne komunikacijos, o dezinformacijos grupė nuolat atspėja ar nuspėja, ar komentuoja dalykus, kurie yra konfidencialūs – jie daro mūsų tarnybą pažeidžiama“, – aiškino Seimo komiteto vadovas.

„Tiesa yra tokia: buvo sutarta dėl ambasadoriaus atšaukimo visais lygiais, įskaitant Daukanto aikštę. Keisčiausias yra būtent Prezidentūros dezinformacijos grupės pareiškimas, kad dėl to nebuvo sutarta“, – pabrėžė jis.

Ž. Pavilionis įtaria, kad tokia Prezidentūros laikysena yra susijusi su artėjančiais šalies vadovo rinkimais.

„Prezidentas, matyt, dėl patarėjų rinkiminių nuotaikų ar nurodymų nevykdo konstitucinių pareigų užsienio politikoje. Kiek ilgai tai tęsis – tai gali atsakyti tik Prezidentūra“, – svarstė konservatorius.

URM pateiks komitetui informaciją apie pretendentus į ambasadorius

Pirmadienį vyksiančiame komiteto posėdyje URM ketina pateikti informaciją apie ministerijos atrinktus pretendentus į ambasadorius bei ketinamų atšaukti diplomatų sąrašą.

„Užsienio reikalų ministerija, preciziškai laikydamasi Konstitucijos ir įstatymų, bei būdama atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, bei parlamentinę kontrolę užsienio politikos srityje vykdančiam Seimo užsienio reikalų komitetui, pateiks komitetui prašytą informaciją apie URM atrinktus pretendentus į galimus ambasadorius eilėje valstybių bei būsimą atšaukiamų ambasadorių sąrašą“, – nurodė ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.

ELTA pasiteiravo ministerijos ir apie tai, ar sulaukė šalies vadovo komentarų dėl pateiktų kandidatų į ambasadorius. Anksčiau URM viceministras Egidijus Meilūnas yra teigęs, kad ministerija vis dar laukia šalies vadovo paaiškinimo, kodėl jam netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Tik sulaukus Prezidentūros atsakymo, pasak E. Meilūno, URM galėtų svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis, jog pagaliau pavyktų sutarti dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos.

Prezidentūra praėjusią savaitę Eltai nurodė pateikusi „savo pastabas visam kandidatų į ambasadorius sąrašui (tame tarpe ir ambasadoriaus Lenkijoje)“. Visgi, URM nurodo negavusi argumentuotos Daukanto aikštės pozicijos.

„Užsienio reikalų ministerija kol kas nėra sulaukusi argumentuotų ir pagrįstų atsakymų, kodėl jos atrinkti pretendentai – profesionalūs ir kompetentingi diplomatai – negalėtų būti skiriami Lietuvos diplomatiniais atstovais“, – teigė P. Levickytė.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.

Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais.

Tokio čekio pavyzdžiu, kaip ir pirmą kartą paviešinus informaciją, savo feisbuko paskyroje pasidalino parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Anksčiau šią savaitę tai, kad šiuo metu degalinėse perkant dujų balionus nurodoma minėta informacija, Eltai patvirtino ir „Jozitos“ direktorius Jonas Jokubauskis. Jis tikino galėjęs konservatorius įvardinti ir kitu žodžiu.

„O ką pyd****** reikėjo įvardinti? Man nebetilpo čekyje. Būčiau įrašęs dar pyd*******. Konservatoriai dabar dauguma yra. Tai jeigu yra dauguma, tai aš teisingai parašiau“, – Eltai aiškino J. Jokubauskis.

Tuo tarpu aplinkos ministras Simonas Gentvilas reaguodamas į šią situaciją savo feisbuko paskyroje teigė, kad piktintis reikėtų ne Vyriausybės priimtais sprendimais, o tokiomis įmonėmis kaip „Jozita“, kurios iki šiol prekiauja su Rusija.

R. Žemaitaičio feisbuko nuotr.

Seimas 2023 metų gegužę pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, numatyta nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.

Remiantis šiuo projektu, nuo naujųjų metų naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus, taikomas 304,1 Eur/t akcizo tarifas. Prieš tai tarifas buvo nulinis.