Parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė BNS teigė, kad dešimtmečio kopagūbrio tvarkymo programoje visą ruožą pripažinus prioritetiniu, kitais metais kopų apsaugai ir tvarkymui pinigų bus prašoma iš valstybės biudžeto, o ateityje – Europos Sąjungos (ES) finansavimo.

„Kadangi mes septynis metus dirbome Europos Sąjungos lėšomis, mes neturėjome galimybių fizinių ir lėšų tvarkyti tą ruožą neprioritetinį, pamatėme, kas vyksta, kai palieki ruožą netvarkytą septynis metus (...) Mes Kuršių nerijoje negalime išskirti prioritetinių ir neprioritetinių teritorijų, taip apsauga vis dėlto visos nerijos, turime ją visur tvarkyti“, – BNS sakė L. Dikšaitė.

Anot jos, šiemet tarp Smiltynės ir Juodkrantės nutiesus naują dviračių taką atvykėlių srautai didės, tad dėl neprižiūrimų kopagūbrio atkarpų nepatogumų gali patirti daugiau žmonių – tai buvo vienas iš direkcijos argumentų rengiant naują programą.

„Kai dviračių taką atnaujino, mes suprantame, kad srautai bus dar didesni ir žmonės važiuodami arti jūros nori sustoti, pamatę bet kokį taką ten veržiasi. Ir dėl to buvo patenkintas prašymas mūsų, kad visas ruožas būtų prioritetinis, dabar daugiausiai pastangų ir skirsime padaryti tuos darbus, kurių nedarėme daug metų – toje vietoje būtent“, –  kalbėjo L. Dikšaitė.

Parko direktorė Aušra Feser BNS sakė, kad dėl neprižiūrimo maždaug pusantro kilometro kopagūbrio ruožo tarp Smiltynės ir Juodkrantės dviračių takas užpustomas.

„Pusantro kilometro ruožas, kuris buvo paliktas natūraliems procesams, ir dabar matome, kad būtent jis dabar bėdų sukelia naujam dviračių takui, ten yra pustymai (...) Gamtos jėgos yra nepaprastai stiprios ir tikrai tenka daugiau ar mažiau ranką pridėti“, – sakė A. Feser.

2023–2032 metų pajūrio juostos tvarkymo programa aplinkos ministro įsakymu patvirtinta šiemet, kopagūbris pagal ją pirmą kartą bus tvarkomas 2024 metų pavasarį.

Anot A. Feser, tvarkymo darbus reikia planuoti iš anksto, nors tikslus jų poreikis paaiškės tik kitų metų kovą, kai baigsis audrų sezonas.

„Gamta mums niekada nesuteikia rutinos Kuršių nerijoje, niekada negali žinoti, kokia bus žiema, kokios bus audros, ką rasime pavasarį po jų“, – teigė ji.

L. Dikšaitės teigimu, kasmet kopagūbrio tvarkymui reikia maždaug 200 tūkst. eurų – tikslią sumą iš anksto nustatyti sunku nežinant, kokia bus žiema ir audrų sezonas.

„Audros, klimato kaina – akivaizdžiai matome, kad nebėra žiemų, kurios pristabdydavo apsauginio kopagūbrio degradaciją, o dabar jau ir cikliškumas pasikeitęs, tai reiškia, kad proaktyviems būti šioje situacijoje yra sudėtinga“, – pasakojo ji.

Šiuo metu parkas su rinkos dalyviais konsultuojasi dėl kitų metų krantotvarkos Kuršių nerijoje – 2024 metais, kaip ir kasmet, planuojama tvirtinti kopagūbrio formas bei šlaitus šakų klojiniais ir žabtvorėmis, pajūryje atnaujinti lentinius takus, remontuoti laiptus per kopas.

Naujoje programoje teigiama, kad 2014–2021 metais Kuršių nerijos kopagūbryje susikaupė beveik milijonas kubinių metrų smėlio, o tai įrodo, kad jo apsaugą ir regeneraciją skatinantys krantotvarkos darbai buvo itin efektyvūs.

Šia naujiena vienas gyventojas pasidalijo savo feisbuko paskyroje.

Vieni internautai iškart suprato, kad tai – pokštas, nes važinėti keturračiais šioje vietoje – griežtai draudžiama, kiti dar svarstė, ar kažkas paslapčiomis nepažeidžia taisyklių.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNP) direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė pažymėjo, kad gyventojo nuotraukose užfiksuoti apsauginio kopagūbrio tvarkymo darbus vykdančios technikos palikti pėdsakai.

Parke apsauginio kopagūbrio tvarkymo darbai vyksta kasmet. Jų metu yra tvarkomi audrų arba lankytojų pažeisti kopagūbrio ruožai.

„Kadangi darbai vykdomi ypač jautrioje teritorijoje, darbams naudojama tik vikšrinė technika. Ja yra profiliuojamos pažeistos vietos ir klojami šakų klojiniai. Klojiniai padeda sukaupti smėlį ir atsikurti kopagūbriui būdingai augalijai. Darbai vykdomi įgyvendinant ES SF projektą „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“, – paaiškino L. Dikšaitė.

Po pasirodžiusių gyventojo nuotraukų apie vykdomus darbus paskelbta ir KNNP feisbuko paskyroje ir paaiškinta, kokie darbai vykdomi ir kada bus baigti.

„Šakų klojiniais bus klojami po 2022 m. žiemos audrų nebaigti tvarkyti bei per praėjusius metus atsiradę pažeisti plotai apsauginiame kopagūbryje, užpustyti laiptai ir takai. Visus darbus rekreacinėse zonose planuojama baigti iki birželio 30 d., kitose teritorijose – iki liepos 31 d. Darbų vykdymo metu kai kurios teritorijos ar takai gali būti nepraeinami. Atsiprašome už laikinus nepatogumus“, – informavo specialistai.

Pirmiausia darbai pradėti Juodkrantėje, kurios paplūdimiai, anot parko direkcijos, per kovo 12-13 siautusią audrą nukentėjo labiausiai.

„Čia bus atstatyti visi audros nuplauti laiptai bei atnaujinta jau susidėvėjusi ir sulūžusi infrastruktūra. Šakų klojinių pagalba bus sutvirtintas vakarinis apsauginio kopagūbrio šlaitas bei intensyvios rekreacijos bei vėjo suformuoti užpustymai“, – rašoma pranešime.

Tokie pat darbai bus vykdomi ir Preilos, Pervalkos, Nidos bei Smiltynės rekreacinėse zonose.

„Per visą darbų sezoną planuojama atnaujinti laiptus ir takus 23 perėjimuose per apsauginį kopagūbrį, šakų klojiniais sutvirtinti 4,5 ha apsauginio kopagūbrio rekreacinėse zonose bei kitose audrų pažeistose teritorijose“, – teigia nacionalinis parkas.

Darbus ketinama baigti iki birželio 30 dienos, juos vykdo bendrovė „Raguvilė“ Europos Sąjungos projekto lėšomis. 

Anot tarnybos, audra Baltijos jūroje vakarinėje nerijos pakrantėje nuplovė septynis laiptus, dar tiek pat buvo apgadinti bangų. Iš viso pažeista apie 2,7 kilometro apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito, o stiprūs vakarų krypties vėjai kai kuriose vietose suformavo naujus išpustymus ar pagilino lankytojų ištryptus takus.

Anot VSTT, po audrų daugelyje vietų susiformavo statūs 90 laipsnių iki aštuonių metrų aukščio šlaitai, o jų neįmanoma uždengti šakų klojiniais, kurie padėtų kauptis smėliui.

„Jau pačioje kopagūbrio formavimo pradžioje XIX amžiaus pirmoje pusėje kopų inspektorių buvo griežtai pasakyta – vakarinis kopos šlaitas neturi būti statesnis nei 60 laipsnių. Iki šiol vykdydami krantotvarkos darbus Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistai vadovaujasi šia taisykle, todėl lankytojai kviečiami nenustebti pamatę ant apsauginio kopagūbrio dirbančią techniką“, – sakoma tarnybos pranešime.

Vėliau, pasak gamtosaugininkų, vakarinis apsauginio kopagūbrio šlaitas bus uždengtas pušies šakų klojiniais.

„Šie klojiniai visą vasarą kaups smėlį ir didins apsauginio kopagūbrio atsparumą audroms. Todėl parko lankytojai yra prašomi einant prie jūros naudotis įrengtais takais ir neardyti šakų klojinių“, – įspėja VSTT.

Audra šiuo metu yra nuplovusi laiptus į pietus nuo mažosios gelbėjimo stoties Nidoje ir šiaurinėje Nidos dalyje, Juodkrantės šiaurinėje dalyje nėra vienų laiptų, lankytojų prašoma naudotis kitais praėjimais.

Visus laiptus žadama atstatyti iki turistinio sezono.

Apie naują kopagūbrio apsaugojimo nuo irimo galimybę miesto vadovams papasakojo Švedijos kompanijos atstovai Lietuvoje.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tvirtino, kad pristatyti metodai, kurie taikomi Vokietijoje, Šiaurės jūroje.

"Šios priemonės įgyvendinamos krante, o ne vandenyje. Iš geosintetikos gaminami specialūs konteineriai. Jie pripildomi smėlio ir užkasami kopose. Taip smėlis sulaikomas nuo išplovimo. Jei didelės audros metu viršutinis sluoksnis ir nuplaunamas, kopagūbris toliau neyra", – pasakojo direktorius.

Pasak S.Budino, tai negirdėtas ir įdomus būdas apsaugoti kopas. Vadovo nuomone, šie metodas neturėtų reikalauti ir labai didelių investicijų.

"Apie kainas dar nepakalbėjome. Norėjome pamatyti patį principą. Tačiau neatrodo, kad šios priemonės įgyvendinimas kainuotų beprotiškus pinigus. Naudojamas paplūdimio smėlis, kurio turime", – tvirtino direktorius.

S.Budino teigimu, po susitikimo bus svarstoma, ką daryti toliau.

"Kopagūbrio apsauga užsiima Aplinkos ministerija. Dažniausiai naudojamos dvi priemonės. Kopos tvirtinamos žabtvorėmis. Taip pat paplūdimiai ties Palanga papildomi smėliu. Čia siūlomas būdas, kuris neleistų išnešti smėlio į jūrą", – komentavo direktorius.

Klaipėdoje sparčiausiai nyksta Pirmosios Melnragės paplūdimys. Būtent čia pirmiausia ir reikėtų taikyti kopagūbrio apsaugos priemones.

„Atlikus darbus, kranto ruožo nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių tiek apsauginio kopagūbrio, tiek paplūdimio būklė gerokai pagerėjo bei nėra laikytina kritine. Ekstremali situacija Palangos paplūdimiuose atšaukta“, – skelbia Palangos savivaldybė.

Ekstremalioji situacija dėl kopagūbrio erozijos kurorte paskelbta šių metų kovą. Ją skelbti nuspręsta įvertinus esamos situacijos rimtumą bei tai, kad darbus jai stabilizuoti norėta atlikti iki vasaros.

Yrantis kopagūbris sudarė prastą estetinį vaizdą paplūdimyje, be to, jei kopagūbris būtų visiškai sugriautas, ateityje Palangai grėstų potvyniai.

Siekiant stabilizuoti erozinių procesų paveiktą Baltijos jūros krantą, iš Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijos į centrinių Palangos paplūdimių ruožą pervežta 9 tūkst. kubinių metrų smėlio sąnašų bei suformuotas 3–4 metrais aukštesnis ir 5–7 metrais platesnis apsauginis kopagūbris.

Siekiant užtikrinti apsauginio kopagūbrio stabilumą, jis sutvirtintas žabtvorėmis bei klojiniais, paklotos takų dangos.

2019 metais savivaldybė planuoja įgyvendinti didesnį projektą, tuomet smėliu bus pildomi visi Palangos paplūdimiai. Tikimasi, kad tai ilgesniam laikui išspręs plaunamų krantų problemą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai vis dar skaičiuoja, kokią žalą Neringos pajūriui padarė visą Europą siaubusi audra Ksaveras. Jūros bangos nuplovė dalį paplūdimio, kai kurie į pajūrį vedę laiptai liko kyboti kone ore.

Pajūryje siautėjusi audra Neringoje buvo įsismarkavusi iki 21 m/s greičio, o gūsiai siekė ir iki 25 m/s greitį.

Pajūryje siautėjęs uraganas Ksaveras Kopgalyje nuplovė dirbtinai užaugintą kopą.

"Padaryta žala ir Pervalkos paplūdimiui – išplautas apsauginis kopagūbris, apgadinti nusileidimo į pajūrį laiptai", – vardijo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

Pervalkoje šį kartą pliažas smarkiai pažemėjo, o audra nuplovė apie metrą kopagūbrio papėdės. Prie Kopgalio, apie 150 metrų nuo uosto vartų, pliažas buvo papildytas smėliu dar statant Jūrų muziejų. Dabar penktadalis smėlio kiekio jau yra nuplautas. Tikimasi, kad trečdalis smėlio grįš.

Neringiškiai vertino, kad po Anatolijaus uragano patirtų nuostolių masto iki šiol siautusios audros neviršijo. Tačiau kasmet vėtros apgadina nusileidimo į pajūrį medinius laiptus.

"Kiekvieną kartą nukenčia vis kita vieta. Prieš kelerius metus nemaža žala buvo padaryta Preiloje – išplautas paplūdimys, apgadintas neįgaliųjų takas, kurį statant reikėjo įdėti nemažai jėgų", – pasakojo A.Feser.

Po kiekvienos audros Parko direkcijos darbuotojai net ir žiemą tikrina, ar į pajūrį vedantys laiptai netapo pavojingi žmonėms. Pervalkoje beveik ore pakibusius laiptus žadama artimiausiu metu sutvarkyti.

Šiemet miškininkai įrengė 21 naują taką, jų bendras plotas yra 757 kv. metrai, pastatė 12 laiptų konstrukcijų.

"Mes prižiūrime 75 laiptų konstrukcijas, kurios yra įvairiausiose Kuršių nerijos vietose. Tai nemažos lėšos, nes laiptus naujais reikia keisti kas 3–4 metus", – skaičiavo A.Feser.

Parko direkcija visą žiemą gamina ruošinius takams ir laiptams, o remonto darbai prasideda pavasarį.