Protestuotojai žiniasklaidai teigė norintys, kad šventoji musulmonų knyga Švedijoje būtų uždrausta.

„Aš ją sudeginsiu daugybę kartų, kol neuždrausite“, – laikraščiui „Expressen“ sakė organizatorius Salwanas Najemas (Salvanas Nadžemas).

S. Najemas kartu su pabėgėliu iš Irako Salwanu Momika (Salvanu Momika) dalyvavo dviejuose ankstesniuose tokiuose protestuose Stokholme – prie pagrindinės miesto mečetės ir vėliau prie Irako ambasados.

Remiantis policijos leidimu, protestas numatytas pirmadienį 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku.

Švedijos diplomatiniai santykiai su keliomis Artimųjų Rytų valstybėmis pašlijo dėl ankstesnių protestų, susijusių su Korano išniekinimu.

Švedijos policija anksčiau yra pabrėžusi, kad išduoda leidimus tik viešiems susibūrimams, o ne jų metu vykdomai veiklai.

Birželio pabaigoje 37 metų S. Momika degino Korano puslapius prie pagrindinės Stokholmo mečetės.

Aš ją sudeginsiu daugybę kartų, kol neuždrausite.

 

Po mėnesio jis surengė panašų protestą prie Irako ambasados, kur Koraną sutrypė, bet išėjo jo nesudeginęs.

Abu incidentai daug kur sukėlė pasipiktinimą ir pasmerkimą.

Praėjusią savaitę Švedija nurodė 15 vyriausybės institucijų, įskaitant ginkluotąsias pajėgas, kelias teisėsaugos institucijas ir mokesčių inspekciją, sustiprinti kovos su terorizmu veiksmus.

Sekmadienį kaimyninė Danija pareiškė, kad ieškos teisinių priemonių, kaip sustabdyti protestus, kurių metu deginami šventieji tekstai, motyvuodama susirūpinimu dėl saugumo kilus atgarsiui dėl Korano išniekino incidentų šioje šalyje.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) sakė, kad panašus procesas jau vyksta.

Švedijos ir Danijos ambasadoriai buvo iškviesti daugelyje Artimųjų Rytų valstybių.

Saudo Arabija ir Irakas yra paraginę surengti Džidoje įsikūrusios Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) posėdį, kuris, kaip tikimasi, įvyks pirmadienį ir kuriame bus sprendžiamas Korano išniekinimo Švedijoje ir Danijoje klausimas.

„Rusija šiandien kelia didžiausią grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui, o konfrontacija su Vakarais bus ilgalaikė“, – teigė Norvegijos gynybos ministras  Bjornas Arildas Gramas.

Jis šią pastabą išsakė po to, kai vyriausybė gavo trijų Norvegijos saugumo tarybų – vidaus ir užsienio žvalgybos agentūrų bei šalies Nacionalinio saugumo tarybos (NSM) – metinių grėsmių vertinimus.

„Korano deginimas gali būti laikomas įžeidžiančiu ir provokuojančiu, ir mes manome, kad tokių įvykių 2023-aisiais Norvegijoje taip pat bus“, – teigė Norvegijos žvalgybos tarnybos PST vadovė Beate Gangas (Beatė Gangos).

„Kai tokie įvykiai vyksta Norvegijoje, didėja tikimybė, kad įvyks radikalėjimas ir galiausiai bus planuojami teroristiniai veiksmai prieš Norvegiją“, – pridūrė ji.

Nepaisant šio perspėjimo, šalies vidaus terorizmo grėsmės lygis lieka nepakitęs – vidutinis.

Norvegijos užsienio žvalgybos tarybos vadovo pavaduotojas Larsas Nordrumas pareiškė, kad valstybės naftos ir dujų įrenginiai gali tapti Maskvos sabotažo objektais. NSM vadovė Sofie Nystrom (Sofi Nystriom) perspėjo, kad „nukentės visa Europa“, jei bus smogta Norvegijos dujų ir naftų įrenginiams.

„Po to, kai Rusija nutraukė dujų eksportą į Vakarus, Norvegija šiuo metu yra svarbiausia energijos tiekėja Europai“, – teigė L. Nordrumas. Tačiau, PST manymu, vargu, ar Rusija šiais metais surengs kokią nors sabotažo operaciją šalies teritorijoje.

Švedų ir danų politikas Rasmusas Paludanas sausio pabaigoje prie Turkijos ambasados Švedijos sostinėje sudegino islamo šventosios knygos egzempliorių, taip sukeldamas Ankaros, kuri pareiškė, kad nepalaikys Skandinavijos šalies siekio tapti NATO nare, pasipiktinimą.

Švedijos lyderiai griežtai pasmerkė R. Paludano veiksmus, tačiau gynė platų žodžio laisvės apibrėžimą savo šalyje.

Keliomis dienomis vėliau R. Paludanas sudegino Korano egzempliorių Kopenhagoje.

Vasario 2 dieną Norvegijos sostinės policija neleido vienai grupei surengti protesto akcijos prie Turkijos ambasados, per kurią buvo planuojama padegti Korano egzempliorių, argumentuodami tuo, kad šio renginio metu nebuvo įmanoma „tinkamai užtikrinti saugumo“.

Turkija pyksta, kad Stokholme ir Kopenhagoje buvo leista surengti antiturkiškus protestus, o ypač dėl to, kad nebuvo užkirstas kelias Korano, kuris yra šventoji musulmonų knyga, sudeginimui.

Praėjusią savaitę Švedijos vidaus saugumo agentūra SAPO perspėjo, kad išpuolių grėsmė šalyje išaugo po to, kai kraštutinių dešiniųjų aktyvistas sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme.

Švedų policija praėjusią savaitę nepatenkino prašymo surengti dar vieną protesto akciją, kurios metu buvo planuojama sudeginti musulmonų šventąją knygą, ir nurodė, kad „toks susibūrimas gali sukelti rimtų nacionalinio saugumo trikdžių“.

Turkiją, delsiančią pritarti Švedijos ir Suomijos narystei Vakarų kariniame aljanse, įsiutino kelios demonstracijos Stokholme, kurias surengė aktyvistai, sudeginę Koraną prie Turkijos ambasados ir pakabinę R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Šalis neribotam laikui atidėjo svarbų susitikimą Briuselyje, kuriame turėjo būti aptartas abiejų Šiaurės šalių įstojimas į NATO.

„Švedija, net nesivargink! Kol leisite deginti ir plėšyti mano šventąją knygą, Koraną, ir darysite tai kartu su savo saugumo pajėgomis, mes nesakysime „taip“ jūsų stojimui į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas savo valdančiosios partijos įstatymų leidėjams.

Švedijos vyriausybės pareigūnai atsiribojo nuo protestų, taip pat ir nuo kraštutinių dešiniųjų prieš islamą nusistačiusio aktyvisto, kuris Stokholme ir Danijos sostinėje Kopenhagoje sudegino Korano kopijas, bet tuo pat metu pabrėžė, kad demonstracijas saugo žodžio laisvė.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) antradienį pasmerkė demonstracijas surengusius aktyvistus ir pavadino juos „naudingais idiotais“ užsienio jėgoms, norinčioms pakenkti Skandinavijos šalies siekiui įstoti į NATO.

„Matėme, kaip užsienio veikėjai, net valstybiniai veikėjai, pasinaudojo šiomis apraiškomis, kad pakurstytų situaciją, kuri tiesiogiai kenkia Švedijos saugumui“, – Stokholme žurnalistams sakė U. Kristerssonas, neįvardydamas šalių.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir kaimyninė Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir pateikė prašymą įstoti į NATO. Visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją, jau ratifikavo šių šalių narystę, tačiau reikia vienbalsio pritarimo.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlus) anksčiau trečiadienį sakė, kad Ankara turi mažiau problemų dėl Suomijos narystės NATO nei dėl kaimyninės Švedijos. Tačiau jis pabrėžė, kad karinis aljansas turi nuspręsti, ar priimti tik vieną šalį, ar abi Šiaurės šalis kartu – ką abi valstybės yra įsipareigojusios daryti.

Jei NATO nutartų atskirai spręsti Šiaurės šalių kaimynių narystės klausimus, Turkija „žinoma, persvarstys Suomijos narystės (ratifikavimą) atskirai ir, galiu pasakyti, palankiau“, sakė M. Cavusoglu per bendrą spaudos konferenciją su kolega iš Estijos Taline. Jis nenurodė termino.

R. T. Erdoganas taip pat pakartojo, kad Turkija Suomijos narystę vertina palankiai.

„Tačiau nuomonė nėra teigiama apie Švediją, tai turėtų būti žinoma“, – sakė R. T. Erdoganas.

Vengrija peikia Švedijos „kvailumą“

Vengrija antradienį apkaltino Švediją „kvailumu“ dėl incidento Stokholme, paskatinusio Turkiją sustabdyti derybas dėl šios Skandinavijos šalies ir jos kaimynės Suomijos stojimo į NATO.

Turkija ir Vengrija tebėra vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybos aljanso narės, neratifikavusios Stokholmo ir Helsinkio paraiškų dėl narystės.

Tačiau Švedijos policijos sprendimas leisti surengti protestą, kurio metu kraštutinių dešiniųjų politikas prie Turkijos ambasados Stokholme sudegino Korano kopiją, Ankaroje sukėlė pasipiktinimą.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) Budapešte įvykusioje bendroje spaudos konferencijoje su turkų kolega Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlumi) pareiškė, kad šventos kito tikėjimo knygos deginimas yra nepriimtinas.

Tvirtinimas, jog šiam veiksmui taikoma „žodžio laisvės“ apsauga, buvo „kvailystė“, pridūrė jis, turėdamas omenyje Švedijos premjero pareiškimą po incidento.

„Jei šalis nori įstoti į NATO ir siekia užsitikrinti Turkijos paramą, galbūt ji turėtų elgtis šiek tiek atsargiau“, – sakė P. Szijjarto.

Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlus) Suomijos paraišką pavadino „mažiau problemiška“ nei Švedijos. Turkija kaltina Stokholmą, kad šis nesiima konkrečių veiksmų kovai su grupuotėmis, kurias Ankara laiko teroristinėmis.

Pastaruoju metu Turkiją papiktino Korano deginimo protestai, kuriuos prie Turkijos ambasadų Stokholme ir Kopenhagoje surengė Švedijos ir Danijos pilietybes turintis prieš islamą nusiteikęs aktyvistas.

„Mano nuomone, būtų sąžininga atskirti problemišką šalį nuo mažiau problemiškos, – sakė M. Cavusoglu žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su kolega iš Portugalijos. – Manome, kad jei NATO ir šios šalys priims tokį sprendimą, galėsime atskirai įvertinti (Suomijos paraišką).“

Mano nuomone, būtų sąžininga atskirti problemišką šalį nuo mažiau problemiškos.

Švedija ir Suomija pateikė bendrą prašymą tapti karinio aljanso narėmis, atsisakydamos ilgalaikio karinio neprisijungimo Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

NATO reikalauja vienbalsio pritarimo priimant naujas nares. Turkija vilkina Švedijos ir Suomijos paraiškų ratifikavimo procesą savo parlamente.

Turkija yra apkaltinusi vyriausybę Stokholme, kad ji yra pernelyg atlaidi grupėms, kurias Ankara laiko teroristinėmis organizacijomis arba keliančiomis egzistencinę grėsmę, įskaitant kurdų grupuotes.

„Švedijoje buvo imtasi tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, konstitucijos pataisų ir teisės aktų pakeitimų, – teigė M. Cavusoglu. – Deja, buvo žengta žingsnių atgal dėl grupių, norinčių užkirsti kelią Švedijai įstoti į NATO, provokacijų.“

Sekmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) taip pat užsiminė, kad Ankara gali padėti parašą ant Suomijos paraiškos ir taip palikti Švediją, jo žodžiais, šokiruotą.

Jis sakė, kad Turkija pateikė 120 asmenų, kuriuos nori, kad Švedija išduotų, sąrašą – šis reikalavimas buvo įtrauktas į birželio mėnesį pasirašytą memorandumą, kuriuo buvo išvengta Turkijos veto bendrai Šiaurės šalių paraiškai.

Turkija reikalauja išduoti įtariamus Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojus ir kai kuriuos musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fethula Giuleno), kaltinamo 2016 metais bandžius įvykdyti perversmą, pasekėjus.

Po praėjusios savaitės protestų R. T. Erdoganas įspėjo Švediją nesitikėti paramos jos narystės siekiui. Turkija taip pat neribotam laikui atidėjo svarbų susitikimą Briuselyje, kuriame turėjo būti aptarta Švedijos ir Suomijos narystė.

Švedijos vyriausiasis derybininkas Oscaras Stenstromas (Oskaras Stenstriomas) ankstyvą sekmadienio rytą Švedijos radijui teigė, kad trišalės derybos buvo sustabdytos siekiant išvengti padėties pablogėjimo.

Turkiją papiktino švedų ir danų politiko Rasmuso Paludano, kurio antiislamiški veiksmai praėjusiais metais sukėlė riaušes visoje Švedijoje, gautas leidimas surengti protestą prie jos ambasados Švedijos sostinėje.

Kitą dieną po to, kai dėl šio klausimo iškvietė Švedijos ambasadorių, Ankara pareiškė, kad atšaukia Švedijos gynybos vadovo vizitą, kuriuo buvo siekiama įveikti Turkijos prieštaravimus dėl Švedijos ketinimo prisijungti prie NATO karinio aljanso.

„Šiuo metu Švedijos gynybos ministro Palo Jonsono (Polo Jonsono) vizitas į Turkiją sausio 27 dieną neteko savo reikšmės ir prasmės, todėl atšaukėme vizitą“, – sakė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras (Chulusis Akaras).

R. Paludanas pareiškė, kad per šeštadienio protestą ketinąs „sudeginti Koraną“, šventąją islamo knygą.

Pasikėsinimas į šventąsias vertybes yra ne laisvė, o šiuolaikinis barbarizmas.

Praėjusių metų balandį R. Paludano pranešimas apie Korano deginimo „turą“ per musulmonų šventąjį Ramadano mėnesį sukėlė riaušes visoje Švedijoje.

„Šiuolaikinis barbarizmas“

Turkijos prezidento atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas šeštadienį pasmerkė planuojamą protestą ir pavadino jį „akivaizdžiu neapykantos nusikaltimu“.

„Leidimas imtis šių veiksmų, nepaisant visų mūsų įspėjimų, skatina neapykantos nusikaltimus ir islamofobiją“, – rašė jis tviteryje.

„Pasikėsinimas į šventąsias vertybes yra ne laisvė, o šiuolaikinis barbarizmas“, – pridūrė jis.

Turkija penktadienį išsikvietė Švedijos ambasadorių, kad „griežtai pasmerktų šį provokacinį veiksmą, kuris akivaizdžiai yra neapykantos nusikaltimas“, sakė diplomatinis šaltinis.

Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai ambasadoriui pasakė, kad Švedijos leidimas protestuoti, prisidengiant demokratinių vertybių gynimu, yra „nepriimtinas“, pridūrė šaltinis.

Tai jau antras kartas per daugiau nei savaitę, kai buvo iškviestas Švedijos ambasadorius Turkijoje.

Praėjusią savaitę jis buvo raginamas atsakyti už kurdų grupės Stokholme paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) vaizduojamas pakabintas už kojų ant virvės.

„Rojava Committee of Sweden“ grupės tviterio žinutėje R. T. Erdoganas buvo palygintas su Italijos fašistų diktatoriumi Benito Musoliniu, kurio kūnas po egzekucijos paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo pakabintas už kojų.

Švedijai ir jos kaimynei Suomijai reikia Turkijos sutikimo, kad galėtų prisijungti prie NATO.

Abi šalys praėjusiais metais atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir, reaguodamos į Rusijos invaziją Ukrainoje, pateikė prašymus įstoti į Vakarų gynybos aljansą.

Ankara teigia, kad bet kokia pažanga priklauso nuo Švedijos veiksmų išduodant asmenis, kuriuos ji kaltina terorizmu arba dalyvavimu 2016 metų mėginime įvykdyti perversmą prieš R. T. Erdoganą.

Turkija tvirtina, kad Švedija nepakankamai kovojo su kurdų grupuotėmis, kurias Ankara laiko „teroristinėmis“.

O štai Šalčininkų ir Visagino gyventojams (čia jau iš kitos operos) ne vieną mėnesį trūksta vakcinos "Sputnik V" (valstybine kalba reikštų – "palydovo"), nes, akivaizdu, joks kitas skiepas tam regionui ir netinkantis, o ypač "AstraZ", kurios dar nuo metų pradžios ten susikaupė ne vienas šimtas nepanaudotų pakuočių.

Kai Seimo socialdemokratai balsavo dėl verslinės žvejybos uždraudimo, kantrybė trūko ir jų partijos kolegai Neringos vadovui D.Jasaičiui, kuris su apmaudu konstatavo, kad "regionų merams teks keisti partiją".

Ir veltui viliamasi, kad, ėmus skiepyti šių rajonų įmonių darbuotojus, skiepijimas išjudins ir vietos senjorų vakcinavimą. Nes jokia paslaptis, kad jie labiau bijo skiepo nei ligos ir kone masiškai yra nuolankiai atsidavę Dievo valiai – esą viskas nuspręsta iš aukščiau ir jokie skiepai (nebent "Sputnik V") čia nepadės.

Savo naujojo Palydovo, regis, laukia ir Lietuvos socialdemokratai, kuriems prieš partijos lyderio rinkimus visai nervai nebelaiko. Viena solidi partinė matrona būgštauja, kad jų prieš laiką "neapženytų" su konservatoriais, o kitas garbaus amžiaus jos kolega šitame priešrinkiminiame chaose regi pačios partijos pakasynas.

Ir pagrindo nerimui socdemų stovykloje tikrai yra, nes, anot apklausų, per pastarąjį mėnesį nukrito ne tik centro dešinės Vyriausybės populiarumas (kas, anot opozicijos atstovų, nėra taip jau blogai), bet smuko ir pačių socialdemokratų reitingas. Šitai, žinoma, liūdina.

O, kai Seimo socialdemokratai balsavo dėl verslinės žvejybos uždraudimo vidaus vandenyse, kantrybė trūko ir jų partijos kolegai Neringos vadovui D.Jasaičiui, kuris su apmaudu konstatavo, kad "regionų merams teks keisti partiją". Ši trumpa reziumė faktiškai prilygo rusiškam keiksmažodžiui.

Akivaizdu, kad socialdemokratams skubiai reikia kokio nors vedlio, tegul jis bus net "sputnikas", bet taip ilgiau partijoje reikalai tęstis nebegali, priešingu atveju viltis apie savivaldos rinkimus galima užkasti iš anksto.

A. Navalnas atlieka pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, susijusią su sena turto grobstymo byla. Jis buvo įkalintas vasario mėnesį, kai grįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo.

Iškiliausias Rusijos opozicijos veikėjas prieš dvi savaites paskelbė pradedantis bado streiką, kad sulauktų tinkamos medicininės priežiūros. Jo sąjungininkai šią savaitę pranešė, kad kalėjimo valdžia pagrasino pradėti jį maitinti per prievartą.

A. Navalnas sakė, kad imsis teisinių veiksmų prieš kalėjimo vadovybę, nes „jie neduoda man mano Korano. Ir tai siutina“.

„Kai buvau įkalintas, susidariau sąrašą, kaip norėčiau patobulėti, ir bandysiu jį įgyvendinti kalėjime. Vienas iš punktų buvo nuodugnus Korano išstudijavimas ir supratimas“, – parašė jis.

„Knygos yra viskas, ir jeigu teks bylinėtis dėl teisės skaityti, aš bylinėsiuosi“, – pridūrė A. Navalnas.

Savo politinės karjeros pradžioje 44 metų A. Navalnas sulaukė kritikos dėl savo nacionalistinių pareiškimų ir šaipymosi iš emigrantų Rusijoje, atvykusių iš musulmoniškų, daugiausia Vidurio Azijos šalių.

Jo pareiškimas pasirodė musulmonams visame pasaulyje pradėjus laikytis Ramadano, religiniams lyderiams patvirtinus, kad antradienį prasidės pasninko mėnuo.

Socialiniame tinkle „Instagram“ pasirodžiusiame pranešime A. Navalnas nurodė, kad jis skaitė Koraną ir anksčiau, bet neįsisavino jo pagrindinių nuostatų.

„Suvokiau, kad mano kaip krikščionio tobulėjimui taip pat reikalingos Korano studijos“, – parašė jis.

Opozicionieriaus advokatai reikalauja perkelti jį į ligoninę ne kalėjime. Kremlius tvirtina, kad A. Navalnas nesulauks jokio ypatingo elgesio.

A. Navalnas jau dešimtmetį nepalieka Kremliaus ramybėje tirdamas aukšto rango pareigūnų korupciją ir organizuodamas didžiulius protestus visoje Rusijoje.

Pasak policijos pareigūnų, šiaurės vakariniame Bremeno mieste esančioje mečetėje šeštadienį vienas ar daugiau žmonių plėšė musulmonų šventos knygos egzempliorius. Pareigūnai prašo ką nors apie tai žinančių žmonių su jais susisiekti.

Pasak vietos mečetės draugijos, kai kurie Korano puslapiai buvo sukišti į klozetą.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) trečiadienį pareiškė, kad šie veiksmai  yra „būtent tokio pobūdžio agresija prieš taikų religijos praktikavimą, kurio mes šioje šalyje netoleruosime“.

Pasak garsaus Vokietijos musulmonų lyderio Aimano Mazyeko (Aimano Mazjeko), šiuo veiksmu veikiausiai siekta išprovokuoti „neapykantos ir smurto prieš musulmonus bei jų mečetes“ protrūkį.

Naujoje knygoje „Pabaisa“ (Monster), kurioje apžvelgiama daugiau nei pusę amžiaus trukusi aktoriaus veikla kine ir teatre, G. Depardieu kalba apie, jo žodžiais, „aistros stoką“ šiuolaikinėje visuomenėje.

Tačiau, pasirodo, kad tos aistros galima rasti šventojoje musulmonų knygoje.

„Alacho rojaus aprašyme sukurtas tikras aistros paveikslas“, – rašo aktorius.

Tačiau kalbėdamas apie islamo ekstremistus, kurie prisidengia Koranu savo išpuoliams pateisinti, G. Depardieu rašo: „Tai neturi nieko bendra su rojaus paveikslu, kuris, kaip mano niekada Korano neskaitę pusgalviai, jiems ten (rojuje) žada 72 skaisčias mergeles“.

68 metų G. Depardieu savo knygoje, kurioje susimaišo jo kino pasaulyje sutiktų žmonių ir jo mėgstamiausių autorių mintys, dažnai kalba ir apie mirtį.

„Mirtis manęs negąsdina“, – rašo „Oskarui“ nominuotas aktorius. Tačiau priduria, kad tu „privalai gyventi kiekvieną dieną, valandą, net akimirką“.

Šlovindamas „pertekliaus šėlsmą“, kurio tikrai nestigo jo gyvenime, aktorius prisipažįsta, kad jau nebeturi to „keturiasdešimtmečiams ar net penkiasdešimtmečiams būdingo nerūpestingumo“.

Knygos autorius taip pat pasakoja apie sunkią, skurdžią savo vaikystę centrinėje Prancūzijoje ir tai, kaip atrado teatrą.

Po ilgų vaidybai atiduotų metų, per kuriuos jo partnerėmis buvo tokios garsenybės kaip Catherine Deneuve (Katrin Deniov), Sophia Lauren (Sofi Loren) ar Kate Winslet (Keit Vinslet), vyras prisimena jo gyvenimą pakeitusius susitikimus.

Jis rašo apie savo ankstyvuosius įsimintiniausius susitikimus su teatro direktoriumi Claude Regy (Klodu Reži), rašytoja Marguerite Duras (Margerit Diuras), ir jo karjerą formavusius vėlesnius santykius su tokiais filmų kūrėjais kaip Francois Truffaut (Fransua Triufo) ir Bernardo Bertolucci (Bernardas Bertolučis).

G. Depardieu, kuris apsigyveno Belgijoje, o paskui priėmė Rusijos pasą tam, kad pabėgtų nuo didelių mokesčių Prancūzijoje, nepraleidžia progos pakritikuoti Prancūziją.

Jam „geriau būti laisvam, negu prancūzui“, tačiau aktorius priduria, kad tai „nereiškia, jog aš išsižadu savo šalies“.

Nors knygos autorius neretai nukrypsta į nihilizmą, bet sako, kad išmoko „kaip ir vėl turėti vilties“ Rusijos vakariniame Saransko rajone, kuriame yra jo namas.

Prokuroras Janas Reckendorffas (Janas Rekendorfas) sakė, kad pirmą kartą nuo 1971 metų buvo iškelti kaltinimai dėl „viešo pasityčiojimo iš kokios nors religinės bendruomenės religinių doktrinų ar garbinimo“. Prokuroras pridūrė, kad už tokį pažeidimą skiriamas kalėjimas iki keturių mėnesių arba bauda.

J.Reckendorffas sakė, kad minimas vyras, kurio pavardė neskelbiama, Korano kopiją sudegino savo kieme už namo ir 2015 metų gruodžio 27 dieną paskelbė vaizdo įrašą viename antimusulmoniškame feisbuko puslapyje.

Teismo data dar nepaskirta.