Sedanui įsirėžus į Slaptosios tarnybos padidinto pravažumo automobilį, saugojusį sankryžą už maždaug 40 m nuo JAV prezidento, saugumo pareigūnai skubiai įsodino J. Bideną į laukusį automobilį ir nuvežė jį tolyn nuo pastato Vilmingtono centre.

„Ir prezidentui, ir pirmajai poniai [Jill Biden (Džil Baiden)] viskas gerai“, – incidentą mačiusiam naujienų agentūros AFP korespondentui sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

„Maždaug 20.09 val.(pirmadienį 3.09 val. Lietuvos laiku) Vilmingtone į Slaptosios tarnybos automobilį, saugojusį prezidento kortežo maršrutą, įsirėžė kitas automobilis“, – sakė Slaptosios tarnybos atstovas specialusis agentas Steve'as Kopekas (Stivas Kopekas). Tačiau jis pridūrė, kad prezidento kortežas išvyko be incidentų.

Jie evakuojasi, jums, žmonės, reikia važiuoti.

Prie kampanijos štabo, kur pirmoji pora vakarieniavo su darbuotojais, susirinkę reporteriai kaip tik buvo baigę iš tolo uždavinėti klausimus J. Bidenui, kai išgirdo trenksmą ir pamatė nustebusį prezidento veidą.

Agentai puolė veikti: apsupo sidabrinės spalvos automobilį su Delavero registracijos numeriais ir nukreipė ginklus į jo vairuotoją. Šis į viršų iškėlė rankas.

Tuomet darbuotojai reporterius greit paragino prisidėti prie kortežo, išvykstančio iš lietaus merkiamos incidento vietos.

„Jie evakuojasi, jums, žmonės, reikia važiuoti“, – žurnalistams pasakė vienas darbuotojas, saugumo pareigūnams aptveriant įvykio vietą.

J. Bidenas vėliau be jokių tolesnių incidentų atvyko į savo šeimos namus.

– Situacija tokia – grūstis, vairuotojas stovi, iš galo atvažiuoja kortežas su įjungtais žiburėliais, lydi policija. Ką vairuotojai turi daryti?

– Jeigu yra vien tik žiburėliai, daryti nieko nereikia, nereaguojame. Jei kortežas važiuoja ir su žiburėliais, ir su garsine signalizacija, tada mes sudarome jam koridorių „eglutės principu“. Dešinioji eismo juosta traukiasi dešiniau, kairioji eismo juosta traukiasi kairiau. Gali būti atvejų, kai važiuojame kažkokia plačia gatve, kur yra trys eismo juostos. Tada pati kairioji juosta traukiasi į kairę, o pirma ir antroji juostos traukiasi į dešinę.

– Jeigu kelias labai siauras, reikia visais ratais lipti ant šaligatvio, tai legalu tokiais atvejais?

– Tokiais atvejais, manau, kad legalu. Kiek yra tekę susidurti, tai žinau, kaip tie žmonės yra mokyti, tai jie nesustos, jie turi įsakymus. Jų pagrindinė funkcija užtikrinti kortežo saugumą, o ne mūsų, to nereikėtų painioti. Reikėtų nesipainioti jiems po kojomis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Dar yra pėstieji, paspirtukininkai. Kaip jie turi elgtis?

– Jiems reikia nepamiršti, kad yra eismo dalyviai. Kelių eismo taisyklės jiems taip pat galioja. Jie privalo praleisti specialų transportą, važiuojantį su žiburėliais ir sirenomis. Teko skaityti apie eismo įvykį, kurio metu mergina su ausinėmis ėjo per pėsčiųjų perėją, įsitikinusi, kad jai pirmumas, bet ji neišgirdo sirenų ir atsitrenkė į greitosios pagalbos automobilį. Gerai, kad viskas gerai baigėsi. O galėjo baigtis tragiškai. Kai kortežas atvažiuoja iš priekio, mes taip pat turime praleisti. Vienintelis atvejis, kada nereikia sustoti, kada kortežas atvažiuoja iš priekio, tai, kai tarp mūsų yra žalia skiriamoji tvora. Jei jos nėra, mes turime trauktis ir laukti, kol kortežas pravažiuos.

– Kada žinoti, kad jau galima pajudėti iš vietos praleidus kortežą?

– Manau, viskas bus daroma pagal klasikinius kortežo principus. Iš galo turi važiuoti automobilis su švyturėliais, pravažiavus tam uždarančiam automobiliui jau galima važiuoti.

– Vairuotojai dažnai įsijungia muziką. Šiuo atveju turbūt reikėtų Vilniuje atidumo ir muzikos klausytis tyliau?

– Visur yra ribos. Man išvis keista, kai vairuotojas pačiame automobilyje negirdi automobilio variklio. Jis netenka dalies automobilio valdymo elementų. Kurčnebyliams leidžiama Lietuvoje vairuoti, tačiau šie žmonės neturi pasirinkimo, o mes turime.

Žinia pasidalyta Rusijos „Telegram“ kanale „General SVR“.

Anot šaltinio, saugumo tarnybų rekomendavimu Kremliaus vadovas kartais keliauja automobiliu atsarginio kortežo dalyje, kuri nesulaukia tokio dėmesio kaip pagrindinis kortežas, ir susideda iš penkių šarvuotų automobilių, iš kurių viename yra saugomas asmuo.

Žiniasklaida rašo, kad neseniai buvo užpultas šis atsarginis kortežas su V. Putinu:

„Pakeliui į rezidenciją, esančią už kelių kilometrų, pirmasis kortežo automobilis buvo užblokuotas greitosios pagalbos automobilio, antrasis automobilis pravažiavo kliūtį nepristabdęs, o trečiajam kortežo automobiliui, kuriame buvo V. Putinas, važiuojant pro susidariusią kliūtį iš kairiojo priekinio rato pasigirdo stiprus trenksmas, po kurio sklido stiprūs dūmai“.

Netrukus po sprogimo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše A. Salehas aptvarstyta kaire ranka sako, kad vyko į savo biurą, kai buvo atakuotas jo kortežas.

„Man viskas gerai, bet sužeisti kai kurie mano sargybiniai. Mano sūnui, kuris buvo automobilyje su manimi, taip pat viskas gerai“, – sakė A. Salehas.

„Patyriau veido ir rankos nudegimų. Sprogimas buvo stiprus“, – pridūrė viceprezidentas.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Akmalas Samsooras (Akmalas Samsuras) naujienų agentūrai AFP sakė, kad į Kabulo ligoninę buvo atvežti šeši žuvusieji ir 12 sužeistųjų.

Talibanas, kuris pagal susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis yra pažadėjęs nerengti atakų miestuose, neigė atsakomybę už trečiadienio sprogimą.

A. Salehas yra vyresnysis iš dviejų Afganistano viceprezidentų. Antrasis viceprezidentas yra Sarwaras Danishas (Sarvaras Danišas).

Talibaną griežtai kritikuojantis A. Salehas pernai prieš prezidento rinkimus taip pat išgyveno pasikėsinimą jį nužudyti. Tuomet mirtininkui ir kitiems užpuolikams atakavus jo biurą Kabule žuvo bent 20 žmonių, daugiausia civilių, o dar 50 buvo sužeisti.

Trečiadienio išpuolis įvykdytas afganų ir Talibano derybininkams turint netrukus pradėti taikos derybas Kataro sostinėje Dohoje.

Samantha Power (Samanta Pauer) Kamerūne lankosi kartu su JAV Tarptautinio vystymo agentūros (USAID) ir Gynybos departamento pareigūnų delegacija. Šis vizitas yra dalis Vašingtono pastangų paremti vietos valdžią kovoje su ekstremistų grupuote „Boko Haram“.

Remiantis pranešimais, vienas iš S.Power kortežo automobilių užmušė kamerūnietį berniuką. Daugiau informacijos apie nelaimę kol kas nėra.

„Suprantama, visi sielvartaujame kartu su berniuko, kurį užmušė kortežo automobilis, šeima“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Ir, manau, matėte pranešimus, kad ambasadorė S.Power, kuri, suprantama, labai išgyvena, šiandien aplankė tą šeimą ir išreiškė savo didžiulį apgailestavimą dėl to, kas nutiko“, – sakė jis.

„Kol kas neturiu jokios naujesnės informacijos apie tolesnius žingsnius, tačiau visi mes sielvartaujame dėl šios tragiškos, siaubingos nelaimės“, – pridūrė Valstybės departamento atstovas spaudai.

Kol kas nežinoma, ar JAV vyriausybė sumokės kompensaciją žuvusio berniuko šeimai.

„Boko Haram“ yra žiaurus sukilėlių judėjimas, susiformavęs per ankstesnius islamistų sukilimus Šiaurės Nigerijoje 2009 metais. 2014 metų balandį „Boko Haram“ liūdnai pagarsėjo visame pasaulyje, pagrobęs 276 mokyklinio amžiaus mergaites.

Nigerija ir jos kaimynės Kamerūnas, Čadas bei Nigeris, padedamos kelių užsienio valstybių, tarp jų Jungtinių Valstijų, pernai sausį ėmėsi koordinuotos kovos su „Boko Haram“.

Per sukilimą jau žuvo apie 20 tūkst. žmonių, o 2,6 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Iki sekmadienio Vilniuje vyksta aukšto lygio renginiai, kuriuose dalyvauja keli šimtai delegatų ir žurnalistų, tad vilniečiai ir sostinės svečiai gali susidurti su policijos ekipažų lydimomis automobilių kolonomis. Policijos atstovas Ramūnas Matonis tikina, kad eismas sostinėje bus pristabdomas nebent trumpam.

„Mūsų pagrindinis tikslas, kad miesto gyventojai ir svečiai, taip pat atvykę turistai pajustų kuo mažiau nepatogumų, kad miestiečiams nebūtų sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas, todėl eismas visiškai uždarytas nebus. Kai kuriose vietose, lydint kolonas, eismas gali būti tik šiek pristabdomas kelioms akimirkoms“, – teigia R. Matonis.

Paklaustas, kaip vairuotojai turėtų elgtis pamatę artėjančią koloną, policijos atstovas primena kelių eismo taisykles – reikia sustoti dešinėje kelio pusėje ir duoti kelią kolonai. Tai galioja į abi puses važiuojančioms eismo priemonėms.

„Jei yra susidariusi spūstis, vairuotojai turi laikytis kuo arčiau dešinės pusės ir padaryti tam tikrą tunelį, kad kolona galėtų pravažiuoti. Vairuotojai turi būti atidūs – dažnai pastebime, kad jie nesilaiko reikalavimų“, – sako R. Matonis. Vairuotojų jis prašo laikytis policijos pareigūnų nurodymų, jei tokių išgirstų per garsiakalbį, ir pataria stebėti laikinus kelio ženklus.

Policijos atstovo teigimu, garsinių policijos signalų gali pasigirsti, bet policijos ekipažai jų nenaudos nuolat. „Iš tiesų garsiniai signalai yra naudojami tik pravažiuojant sankryžose, jei matoma, kad yra kažkokia labiau įtempta situacija“, – paaiškina R. Matonis.

Didžiausia tikimybė susidurti su automobilių kolona šiomis dienomis yra atkarpoje nuo oro uosto iki Konstitucijos prospekto ir iki centre įsikūrusių valstybinių institucijų. Kolonos bus lydimos ir už Vilniaus ribų – jas gali tekti matyti vietose autostradoje Vilnius–Kaunas bei Vilnius–Ukmergė.