Aparatas buvo išjungtas po istorinio šeštadienio nusileidimo praėjus beveik trims valandoms, nurodoma pranešime.

„Prieš tai, kai buvo išjungta energija, galėjome užbaigti techninių ir vaizdo duomenų, gautų per nusileidimą ir esant ant Mėnulio paviršiaus, perdavimą [...]. Gauta daug duomenų“, – nurodė kosmoso agentūra JAXA.

Japonų aparatas „Smart Lander for Investigating Moon“ (SLIM) nusileido ant Mėnulio paviršiaus, su juo buvo užmegztas ryšys, tačiau jo Saulės baterijos negeneravo energijos, šeštadienį pranešė JAXA.

Pirmadienį agentūra nurodė, jog yra galimybė, kad SLIM bus galima atgaivinti.

„Kaip rodo telemetriniai duomenys, SLIM Saulės baterijų elementai atsukti į vakarus. Tad jeigu ateityje Saulės šviesa apšvies Mėnulį iš vakarų, mūsų nuomone, atsiras elektros generavimo galimybė ir šiuo metu mes rengiamės atkūrimui“, – sakoma JAXA pranešime.

Mokslininkai tikėjosi surinkti maždaug tiek medžiagos, kiek telpa į puodelį, bet vis dar negali tiksliai pasakyti, kiek jos buvo paimta nuo anglies turtingo asteroido Benu (Bennu), esančio už maždaug 97 mln. km nuo mūsų. Taip yra dėl to, kad pagrindinis mėginio konteineris dar neatidarytas, per renginį Johnsono (Džonsono) kosmoso centre Hjustone sakė pareigūnai.

„Viskas daroma lėtai ir skrupulingai, bet mokslas jau prasideda“, – sakė pagrindinis misijos mokslininkas Dante Lauretta (Dantė Loreta), dirbantis Arizonos universitete.

2016 metais paleistas NASA kosminis aparatas „OSIRIS-REx“ prieš trejus metus nusileido ant asteroido Benu ir paėmė medžiagos nuo jo uolėto paviršaus. Praėjusį mėnesį, praskriedamas pro Žemę, aparatas numetė kapsulę su mėginiais; ji nukrito Jutos dykumoje.

Tikimasi, kad rugsėjo 24 dieną į Žemę pargabentos medžiagos yra gerokai daugiau nei tos, kuri buvo pargabenta per dvi japonų misijas ir kuri tilptų maždaug į arbatinį šaukštelį.

Juodų dulkių ir gabalėlių buvo palei vidinio mėginių konteinerio išorinį kraštą, sakė D. Lauretta. Anot jo, dar reikia išstudijuoti „visą nežemiškos medžiagos lobių skrynią“. Šie mėginiai yra neįkainojami – tai išlikę „statybiniai blokai“ iš Saulės sistemos formavimosi laikų.

Niekas per trečiadienio renginį nepamatė tiesiogiai pačių mėginių – buvo pademonstruotos tik nuotraukos ir vaizdo įrašai. Asteroido dalelės yra už uždarų durų naujoje Johnsono (Džonsono) kosmoso centro laboratorijoje, o į ją gali patekti tik mokslininkai ir tik su apsauginiais kostiumais.

Be anglies, asteroido nuolaužose yra vandens – molio mineralų sudėtyje, pažymėjo D. Lauretta ir kiti.

„Manome, kad būtent taip vanduo pateko į Žemę, – sakė D. Lauretta. – Tokie mineralai, kokius matome [atgabentus] iš Benu, nukrito ant Žemės prieš 4–4,5 mlrd. metų ir padarė mūsų pasaulį tinkamą gyventi.“

Surinkti naujų žinių apie tai, kaip formavosi Saulės sistema ir, ypač, Žemė, buvo vienas iš pagrindinių 1 mlrd. dolerių (0,94 mlrd. eurų) atsiėjusios ir septynerius metus trukusios misijos tikslų.

Viskas daroma lėtai ir skrupulingai, bet mokslas jau prasideda.

„Nėra nieko įdomesnio“, – sakė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas).

2020 metais D. Lauretta ir jo komanda prarado dalį laimikio, kai kelios dienos po mėginių paėmimo užsikirto jų konteinerio dangtis. Aparatas susiurbė tiek daug dalelių nuo Benu, kad mažų akmenukų pateko po dangčiu ir jo nebebuvo galima uždaryti, o dalelės ėmė skrieti į kosmosą.

Štai kodėl mokslininkai tiksliai nežino, kiek medžiagos buvo pargabenta į Žemę. Jie tikėjosi maždaug 250 gramų, bet tikslius duomenis gaus tik tada, kai bus atidarytas mėginių konteineris – maždaug po poros savaičių.

Didelė trečiadienį pademonstruotos medžiagos dalis išbyrėjo užstrigus dangčiui, prieš tai, kai viską grįžimui į Žemę skirtoje kapsulėje pavyko uždaryti. Didesnieji matomi gabaliukai yra iki 2,5 cm skersmens.

Mokslininkai jau turi daug medžiagos, nors pagrindinis mėginių konteineris dar nė neatidarytas, sakė NASA astromedžiagų kuratorius Francisas McCubbinas (Fransisas Makabinas).

Kai mėginiai bus archyvuoti, komanda išdalys po kažkokią jų dalelę mokslininkams visame pasaulyje, o nemažą dalį paliks tyrinėjimui ateityje, kai turėtų būti geresnių technologijų.

NASA turi ir kitą asteroidų medžioklei parengtą kosminį aparatą – jis jau starto aikštelėje Floridoje. Startas planuojamas šią savaitę.

Misijos tikslas – retas iš metalo sudarytas asteroidas Psichė (Psyche). Mėginių iš jo nebus parskraidinta.

Atlikti tokį eksperimentą mokslininkai svajojo ištisus dešimtmečius, bet tokia galimybė atsirado visai neseniai.

Sumanymas atrodo keistokas: kosmoso vakuume aparatas turi skrieti nenaudodamas jokio variklio, degalų ar saulės elementų, varomas vien Saulės skleidžiamų fotonų – šviesos dalelių – energijos.

Aparatą „LightSail 2“, planuojamą paleisti pirmadienį, sukūrė tarptautinė ne pelno organizacija „Planetary Society“, 1980 metais įkurta garsaus astronomo Carlo Sagano (Karlo Seigano) ir propaguojanti kosmoso tyrimus.

Tačiau ši idėja buvo sumanyta gerokai seniau.

„XVII amžiuje Johannes Kepleris (Johanas Kepleris) kalbėjo apie buriavimą tarp žvaigždžių“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Planetary Society“ generalinis direktorius Billas Nye (Bilas Najus).

J. Kepleris kelė prielaidą, kad burės ir laivai „galėtų būti pritaikyti dangiškiesiems vėjams“, o gerokai vėliau „paaiškėjo, kad taip yra iš tikrųjų. Tai ne vien poezija“, pažymėjo B. Nye.

Be to, saulės burėms nėra būtinos itin modernios technologijos.

Šis varytuvas faktiškai tėra didelė keturkampė labai plona plastikinė plėvelė, plonesnė už žmogaus plauką – labai lengva ir gerai atspindinti šviesą.

„LightSail 2“ 32 kv. metrų ploto saulės burė pagaminta iš poliesterinio mailaro (Mylar) plastiko, esančio rinkoje nuo 6-ojo dešimtmečio.

Nuo burės atsispindintys fotonai suteikia judesio momentą, kurio vektorius nukreiptas į priešingą pusę negu šviesos kritimo ir atspindžio kryptis.

„Juo kosminis aparatas didesnis ir blizgesnis, juo didesnė jo masė, jo didesnė stūma jį veikia“, – aiškino B. Nye.

Nors fotonų sukuriama stumiamoji jėga yra silpna, ji yra neribota.

„Kai esat orbitoje, jums niekada nepristigs degalų“, – pažymėjo B. Nye.

Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA) 2010 paleido aparatą „Ikaros“ su saulės bure, bet kitiems šios koncepcijos nepavyko visavertiškai išbandyti.

„Tai romantiška idėja, kurios laikas pagaliau atėjo, - sakė B. Nye. – Tikimės, kad ši technologija prigis.“

Neribota energija

Naujojo aparato pirmtakas „LightSail 1“ buvo paleistas 2015 metais, bet per šią kelias dienas trukusią misiją iškilo kliuvinių. Be to, ji tebuvo skirta išbandyti burės išskleidimo mechanizmą.

„LightSail 2“ kainavo 7 mln. dolerių (6,25 mln. eurų) – labai pigiai, vertinant pagal kosminių programų mastą. Planuojama, kad aparatas orbitoje išbus metus ir kad per šią misiją bus patikimiau įrodyta saulės burės naudojimo koncepcija.

„Norime demokratizuoti kosmoso tyrimus“, – aiškino B. Nye, pakvietęs universitetus ir verslo įmones prisidėti plėtojant šią technologiją.

„LightSail 2“ bus paleistas iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje ir po kelių dienų išskleis saulės elementų „sparnus“, o vėliau išskleis trikampius saulės burės segmentus, sudarysiančius didžiulį stačiakampį.

Per šį demonstracinį skrydį palydovo saulės elementai tieks energiją, reikalinga užtikrinti tokias funkcijas kaip fotografavimas ir ryšys su Žeme.

Sukdamasis aplink Žemę jis pradės didinti orbitos aukštį burę veikiant Saulės šviesos slėgiui.

Kaip ši technologija galėtų būti panaudota artimiausioje ateityje?

Visų pirma ji galėtų paskatinti tolimojo kosmoso tyrimus. Nors saulės burių varomi laivai iš pradžių skristų daug lėčiau negu įprastos raketos, jie nuolat greitėtų ir galėtų išvystyti stulbinamą greitį.

Šią technologiją taip pat būtų galima pritaikyti išlaikyti kosminį aparatą konkrečiame erdvės taške, nes jo padėtį koreguotų būtų galima neribotą laiką. Tokie aparatai galėtų būti teleskopai, ieškantys netoli Žemės skriejančių asteroidų, arba palydovas, turintis skrieti fiksuota orbita virš Šiaurės ašigalio.

„Norint išlaikyti [aparatą] nejudamą 10 metų reikia milžiniško kiekio raketų kuro. Tai nepraktiška“, – sakė B. Nye.

Tuo tarpu fotonų „atsargos“ yra neišsenkamos.

Mokslininkas paminėjo dar vieną ypatybę – anot jo, saulės burės plika akimi aiškia matytųsi iš Žemes.

Nusileidimą planuojama įvykdyti 22–23 val. Lietuvos laiku.

Pasak „SpaceIL“, trečiadienį vakare buvo atliktas paskutinis aukščio mažinimo manevras, o vėliau „Beresheet“ pateko į Mėnulio orbitą.

Erdvėlaivis leisis Giedros jūroje, esančioje matomoje Mėnulio pusėje. Toje vietoje kadaise nusileido Sovietų Sąjungos automatinė tarpplanetinė stotis „Luna 21“, nugabenusi ant mūsų planetos palydovo paviršių mėnuleigį, taip pat amerikiečių pilotuojami erdvėlaiviai „Apollo 15“ ir „Apollo 17“.

Nusileidęs pirmasis izraeliečių mėnuleigis kelis kartus šoktelės maždaug 500 m atstumu nuo nusileidimo vietos. Paskui jis padarys nuotraukų, atliks grunto analizę ir kitų mokslinių tyrimų. Iš viso aparatas veiks Mėnulio paviršiuje 72 valandas, kol išsikraus jo baterijos.

„Beresheet“ sveria palyginti nedaug – 585 kg, o 430 kg šios masės sudaro kuras.

Orbitinio skrydžio metu aparatas jau nufotografavo nematomą Mėnulio pusę.

„Beresheet“ vasario 22 dieną iškėlė į orbitą amerikiečių privačios bendrovės „SpaceX“ raketa nešėja „Falcon 9“, paleista iš kosmodromo Floridos Kanaveralo kyšulyje.

Jei maždaug 95 mln. JAV dolerių (84,2 mln. eurų) kainavęs bendrovės „SpaceIL“ projektas bus sėkmingas, Izraelis taps ketvirtąja po Rusijos, JAV ir Kinijos šalimi, nuleidusia savo aparatą ant Mėnulio paviršiaus. Tokiu atveju Izraelis aplenktų Indiją, dėl techninių priežasčių atidėjusią savo mėnuleigio paleidimą. Be to, nuo 2012 metų kurtas „Beresheet“ taps pirmuoju ant Mėnulio paviršiaus nusileidusiu privačiu mėnuleigiu.

Kita galimybė paleisti 337 mln. dolerių (273,6 mln. eurų) vertės, skalbimo mašinos dydžio zondą „Transiting Exoplanet Survy Satellite“ (TESS) bus trečiadienį.

TESS yra „puikios formos ir parengtas paleidimui“, socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė „SpaceX“.

„Paleidimo komandos šiandien paleidžiamos, bus atlikta papildoma valdymo navigacijos ir kontrolės analizė“, – nurodoma pranešime.

Kada startas iš NASA aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje atidedamas, buvo paskelbta likus maždaug dviem valandoms iki paleidimo.

TESS turi smarkiai išplėsti už mūsų Saulės sistemos ribų esančių planetų paiešką, ypač ieškant artimesnių, į Žemę panašių planetų, kuriose galėtų būti gyvybės.

Per ateinančius dvejus metus ketinama patikrinti daugiau kaip 200 tūkst. ryškiausių žvaigždžių ieškant aplink jas galimai skriejančių planetų požymių. Sukdamosi aplink žvaigždę planetos kuriam laikui ją pritemdo. Šis judesys pro žvaigždę vadinamas tranzitu.

NASA prognozuoja, kad TESS atras 20 tūkst. vadinamųjų egzoplanetų, įskaitant daugiau kaip 50 Žemės dydžio planetų ir iki 500 planetų, kurių dydis Žemės dydį viršija ne daugiau kaip du kartus.

Tolesnis darbas bus skirtas Žemėje ir kosmose esantiems teleskopams, kurie turėtų pateikti daugiau informacijos apie planetų masę, tankį, atmosferos sudėtį, atstumą nuo žvaigždės. Visos šios žinios suteikia tam tikrų užuominų apie planetos tinkamumą gyvybei.

TESS yra sukurtas kaip NASA kosminio aparato „Kepler“ tąsa. 2009-aisiais paleistas „Kepler“ buvo pirmas tokio pobūdžio aparatas, o šiuo metu jo kuro atsargos baigiasi ir artėja tarnybos pabaiga.

„Kepler“ viename dangaus lopinėlyje, kuriame yra maždaug 150 tūkst. į Saulę panašių žvaigždžių, atrado 2,3 tūkst. patvirtintų egzoplanetų ir dar tūkstančius kandidačių į jas. Tačiau daugelis jų yra per toli ir per blausios, kad jas būtų galima tyrinėti toliau.

TESS, turintis keturias modernias kameras, vien per pirmuosius dvejus metus patikrins 350 kartų didesnį rajoną – 85 proc. dangaus skliauto.

„TESS yra aprūpintas keturiomis labai jautriomis kameromis, kurios galės stebėti beveik visą dangų“, – sakė pagrindinis projekto tyrėjas George'as Rickeris (Džordžas Rikeris) iš Masačusetso technikos instituto (MIT).

„Kepler“ prieš TESS

„Kepler“ buvo paleistas siekiant atsakyti į vieną paprastą klausimą: kaip dažnai pasitaiko į Žemę panaši planeta, skriejanti aplink į Saulę panašią žvaigždę?“, – sakė Patricia Boyd (Patrišija Boid), TESS tyrimų programos NASA Goddardo (Godardo) kosminių skrydžių centre direktorė.

„Jis buvo sukurtas, kad per ketverius metus nemirksėdamas apžvelgtų 150 tūkst. žvaigždžių gana dideliame lauke, – žurnalistams sakė ji. – Vienas iš daugelio nuostabių dalykų, kuriuos mums pasakė „Kepler“, yra tas, kad planetų yra visur ir kad yra visokiausių planetų.“

„Taigi, TESS žengia kitą žingsnį. Jei planetų yra visur, tuomet laikas mums surasti artimiausias planetas, besisukančias aplink ryškias netolimas žvaigždes“, – pridūrė P. Boyd.

Ieškodamas potencialių planetų TESS naudos tą patį metodą kaip ir „Kepler“: stebės ryškumo sumažėjimą dangaus kūnui praslenkant priešais žvaigždę. Didžiausią dėmesį naujasis zondas skirs arčiau mūsų, už dešimčių ir šimtų šviesmečių esančioms planetoms.

Toliau mokslininkus sudominusias planetas padės tyrinėti Hubble'o (Hablo) kosminis teleskopas ir Jameso Webbo (Džeimso Vebo) kosminis teleskopas, kuris turi būti iškeltas 2020 metais.

Pirmieji TESS duomenys turėtų būti paskelbti liepos mėnesį. Prie planetų tyrinėjimo NASA kviečia prisidėti ir astronomus mėgėjus.

Kol mokslininkai sužinos, ar kitose planetose yra gyvybės, gali praeiti keli dešimtmečiai.

„TESS yra pirmasis žingsnis“, – sakė TESS projekto mokslininkas Goddardo kosminių skrydžių centre Stephenas Rinehartas (Stivenas Rainhartas).

Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“, sekmadienį vakare startavusi iš Kanaveralo kyšulio Floridoje, iškėlė į kosmosą mįslingą JAV vyriausybės kosminį aparatą „Zuma“, kurio misija neatskleidžiama ir netgi neskelbiama, kokia agentūra jį pasiuntė.

Kai kurie amerikiečių žiniasklaidos šaltiniai teigia, kad palydovas yra karinės paskirties ir kad jame sumontuota itin brangi įranga.

Tačiau naujienų agentūra „Bloomberg“ citavo informuotus šaltinius JAV administracijoje ir Kongrese, sakiusius, kad kylant buvo užfiksuotas raketos antrosios pakopos gedimas, ir palydovas buvo prarastas. Kai kurie šaltiniai sakė, kad palydovas nukrito į vandenyną.

Tačiau „SpaceX“ atstovas tvirtino, kad bendrovės atlikta analizė rodo, jog raketa veikė įprastu režimu.

Iš pradžių planuota, kad šis aparatas bus paleistas lapkritį, bet startas buvo atidėtas, kad „SpaceX“ galėtų kruopščiau išnagrinėti potencialias problemas, galinčias kilti dėl viršutinės pakopos aerodinaminio gaubto, saugančio naudingąjį krovinį.

Kol kas neaišku, kodėl šiam aparatui reikalinga ypatinga apsauga ir kodėl laikomasi itin griežto slaptumo.

Aparatą pagaminusi JAV gynybos pramonės milžinė „Northrop Grumman“ nurodė, kad jis skirtas vyriausybei ir kad jis skries žemojoje orbitoje aplink Žemę, bet daugiau jokių detalių nepateikė.

„SpaceX“ ir Pentagonas į prašymus pakomentuoti šios misijos pobūdį neatsakė.

Anksčiau „SpaceX“ yra leidusi su nacionalinio saugumo misijomis susijusių aparatų, įskaitant vieną Nacionalinio karinės žvalgybos biuro (National Reconnaissance Office, NRO) palydovą ir Karinių oro pajėgų eksperimentinį erdvėlaivį X-37B.

Sekmadienį bendrovės tiesioginėje vaizdo transliacijoje internetu nebuvo rodoma, kaip „Zuma“ atsiskiria nuo raketos pirmosios pakopos, bet buvo patvirtinta, kad viršutinės pakopos apsauginis gaubtas sėkmingai numestas ir kad aparatas turėtų sėkmingai įskrieti į numatytą orbitą.

Palydovui atsiskyrus, „SpaceX“ sklandžiai nutupdė „Falcon 9“ apatinę pakopą Kanaveralo kyšulyje.

„Trys, du vienas, uždegimas – ir pakilimas“, – paskelbė „SpaceX“ transliacijos komentatorius, raketai „Falcon 9“ 20 val. vietos (pirmadienį 3 val. Lietuvos) laiku kylant į nakties dangų iš Kanaveralo kyšulio Floridoje.

Iš pradžių planuota, kad šis aparatas bus paleistas lapkritį, bet startas buvo atidėtas, kad Kalifornijoje įsikūrusi kompanija galėtų kruopščiau išnagrinėti potencialias problemas, galinčias kilti dėl viršutinės pakopos aerodinaminio gaubto, saugančio naudingąjį krovinį.

Kol kas neaišku, kodėl šiam aparatui reikalinga ypatinga apsauga ir kodėl laikomasi itin griežto slaptumo.

Aparatą pagaminusi JAV gynybos pramonės milžinė „Northrup Grumman“ nurodė, kad jis skirtas vyriausybei ir kad jis skries žemojoje orbitoje aplink Žemę, bet daugiau jokių detalių nepateikė.

„SpaceX“ ir Pentagonas į prašymus pakomentuoti šios misijos pobūdį neatsakė.

Anksčiau „SpaceX“ yra leidusi su nacionalinio saugumo misijomis susijusių aparatų, įskaitant vieną Nacionalinio karinės žvalgybos biuro (National Reconnaissance Office, NRO) palydovą ir Karinių oro pajėgų eksperimentinį erdvėlaivį X-37B.

Bendrovės tiesioginėje vaizdo transliacijoje internetu nebuvo rodoma, kaip „Zuma“ atsiskiria nuo raketos pirmosios pakopos, bet buvo patvirtinta, kad apsauginis gaubtas sėkmingai numestas ir kad aparatas turėtų sėkmingai įskrieti į numatytą orbitą.

Palydovui atsiskyrus, „SpaceX“ sklandžiai nutupdė „Falcon 9“ apatinę pakopą Kanaveralo kyšulyje.

Kai raketa statmenai nusileido ant aikštelės, „SpaceX“ būstinėje Hotorne, Kalifornijoje, prapliupo džiaugsmingi šauksmai.

„SpaceX“ vadovas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) siekia ištobulinti raketų susigražinimo technologiją, kad jas būtų galima iš naujo panaudoti ir tokiu būdu atpiginti skrydžius į kosmosą.

„Cassini“ yra 3,9 mlrd. dolerių (3,28 mlrd. eurų) atsiėjęs tarptautinis projektas, kuriame dalyvavo mokslininkai iš 27 valstybių. Kaip ir planuota, baigėsi 7,9 mlrd. nukeliavusio aparato raketų kuras.

Savo galą žieduotoje dujų milžinėje – tolimiausioje plika akimi matomoje planetoje – jis pasitiks po 11 val. 55 min. Grinvičo (14 val. 55 min. Lietuvos) laiku numatyto paskutinio kontakto su Žeme.

Gerai suplanuota „Cassini“ pabaiga yra būdas išvengti bet kokios žalos Saturno mėnuliams Titanui ir Enceladui, kuriuose esama vandenynų ir kuriuos mokslininkai nori išlaikyti nepaveiktus būsimiems tyrinėjimams, nes juose gali būti kažkokios formos gyvybės.

„Bus liūdna penktadienį matyti, kaip „Cassini“ išnyksta, ypač dėl to, kad šis aparatas, kurį sukūrėme, vis dar puikiai veikia“, – sakė Saulės sistemos planetų fizikos profesorius iš Lesterio universiteto Stanley Cowley (Stenlis Koulis).

„Tačiau mes pripažįstame, kad svarbu užbaigti misiją tvarkingai ir kontroliuojamai“, – pridūrė jis.

Pro Saturną yra praskridę dar trys kosminiai aparatai – „Pioneer 11“ 1979 metais, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ 9-ajame dešimtmetyje.

Tačiau niekas Saturno nestudijavo taip detaliai kaip „Cassini“, pavadintas pagal prancūzų ir italų astronomą Giovanni Domenico Cassini (Džovanį Domeniką Kasinį), kuris XVII amžiuje atrado, kad Saturnas turi kelis mėnulius ir tarpą tarp žiedų.

„Cassini“ 1997 metais buvo paleistas drauge su Europos aparatu „Huygens“. Duetas prie Saturno atskrido 2004 metais. Tada „Cassini“ liko skrieti orbita aplink šią planetą, o „Huygens“ 2005 metais nusileido ant didžiausio jos mėnulio Titano. 

Penktadienį „Cassini“ sudegs kaip meteoras Saturno danguje.

Atradimai

1997-aisiais iš Kanaveralo kyšulio Floridoje startavęs „Cassini“ septynerius metus skrido prie Saturno, o paskui 13 metų skriejo orbita aplink šią planetą.

Per šį laiką jis atrado dar šešis Saturno mėnulius, trimačių struktūrų, iškilusių virš Saturno žiedų, ir gigantišką audrą, kuri planetoje siautė beveik metus.

6,7 m ilgio ir 4 m pločio erdvėlaivis taip pat atrado šaltų geizerių Saturno palydove Encelade ir nykių ežerų iš angliavandenilių etano bei metano Titane.

2005 metais „Cassini“ paleido zondą „Huygens“, kuris nusileido ant Titano. Tai pirmas ir kol kas vienintelis toks nusileidimas išorinėje Saulės sistemos dalyje, ant dangaus kūno už asteroidų žiedo.

„Huygens“ buvo bendras Europos kosmoso agentūros (ESA), Italijos kosmoso agentūros ir NASA projektas.

„Ši misija pakeitė mūsų įsivaizdavimą apie tai, kur už mūsų Žemės ribų galėjo atsirasti gyvybė“, – sakė Londono universiteto koledžo (UCL) „Mullard“ kosmoso mokslų laboratorijos Planetų mokslų grupės vadovas Andrew Coatesas (Endrius Koutsas).

„Kaip ir Marsas, išorinių planetų palydovai, tokie kaip Enceladas, Europa ir net Titanas, dabar yra pagrindiniai pretendentai į nežemiškos gyvybės (vietas). Mes visiškai perrašėme vadovėlius apie Saturną“, – pridūrė jis.

Maždaug 4 tūkst. mokslinių straipsnių buvo pagrįsti duomenimis iš šios misijos, sakė Redingo universiteto kosmoso fizikos profesorius Mathew Owensas (Metjus Ouvensas).

Net ir „Cassini“ krytis į nebūtį pateiks daugiau duomenų – apie Saturno atmosferos sudėtį.

„Be abejo, mokslininkai dar daug metų analizuos informaciją iš jo paskutinės ... kelionės į Saturno atmosferą“, – sakė M.Owensas.

Aparato navigacijos sistemos, kuri veikia fiksuodama žvaigždžių padėtį, darbas tikriausiai buvo sutrikęs todėl, kad dulkių dalelės netoli kometos paviršiaus buvo palaikytos tolimomis žvaigždėmis, nurodė Europos kosmoso agentūra (ESA).

„Šeštadienį vakare beveik 24 valandoms praradome ryšį su kosminiu aparatu“, – ESA tinklaraštyje apie „Rosetta“ parašė misijos vadybininkas Patrickas Martinas (Patrikas Martinas).

„Preliminari mūsų skrydžio dinamikos komandos analizė rodo, kad žvaigždžių sekimo prietaisai pasirinko netikrą žvaigždę“, – nurodė jis. Taip nutiko aparatui priartėjus per 5 km nuo kometos ir pakėlus nuo jos ledo dulkes.

Aparatas išjungė savo prietaisus, nutraukė kontaktus su Žeme ir įjungė „saugų režimą“.

Kontaktai buvo atnaujinti iki pirmadienio, bet „Rosetta“ padėtis nebuvo žinoma dar kelias valandas, kol kontrolieriai žemėje neišanalizavo pirmųjų atsiųstų navigacinių atvaizdų.

„Patvirtinu, kad kosminio aparato statusas yra „grįžęs prie normalaus režimo“, prietaisai vėl ... veikia“, – ketvirtadienį AFP sakė P.Martinas.

Indijos kosminis aparatas „Mars Orbiter Mission“ („Mangalyaan“) atsiuntė į Žemę pirmąsias Marso nuotraukas, kuriose matyti krateriais nusėtas planetos paviršius, šaliai ketvirtadienį didžiuojantis laimėtomis Azijos lenktynėmis į Raudonąją planetą.

Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) savo „Facebook“ puslapyje paskelbė vieną tų nuotraukų, kurioje matyti oranžinis Marso paviršius ir tamsios skylės.

Nuotrauka, kuri buvo padaryta iš 7,3 km aukščio, taip pat buvo paskelbta ISRO „Twitter“ puslapyje, su prierašu „Vaizdas čia gražus“.

Vienas ISRO aukšto rango pareigūnas AFP sakė, kad sėkmingai gautos kelios nuotraukos, o šios vyriausybinės agentūros atstovas sakė, kad kosminis aparatas veikia gerai.

Indija trečiadienį tapo pirmąja Azijos valstybe, pasiekusia Marsą – nedidelio biudžeto nepilotuojamas „Mangalyaan“ po 10 mėnesių trukusios kelionės iš pirmo bandymo pradėjo sėkmingai skrieti orbita aplink šią planetą.

Misija, kurios tikslas yra ieškoti gyvybės Marse įrodymų, Indijoje kelia didžiulį pasididžiavimą, nes šalis su konkurentėmis Azijoje varžosi dėl sėkmės kosmoso tyrimų srityje.

Šiuo atžvilgiu Indija įveikė kaimyninę Kiniją, kurios pirmasis bandymas 2011 metais žlugo, nors ši Azijos supervalstybė į tą programą sukišo milijardus dolerių.

Vos 74 mln. dolerių atsiėjusi Indijos misija yra pigesnė nei mokslinės fantastikos blokbasteris „Gravitacija“ (Gravity), kurio biudžetas yra maždaug 100 mln. dolerių.

Be to, ji atsiėjo daug kartų mažiau nei NASA kosminis aparatas MAVEN, kuris aplink ketvirtąją nuo Saulės planetą sėkmingai pradėjo skrieti sekmadienį ir kuriam prireikė 671 mln. dolerių.

Su sėkmingu skrydžiu į Raudonąją planetą Indija įstoja į elitinį klubą, kuriam priklauso Jungtinės Valstijos, Rusija ir Europa. Daugiau kaip pusė visų misijų į Marsą yra pasibaigusios nesėkme.

Indijos laikraščiai apie sėkmingą skrydį į Marsą ketvirtadienį rašo pirmuosiuose puslapiuose. „Hindustan Times“ skelbia „LENKTYNĖS Į MARSĄ LAIMĖTOS“, o „The Times of India“ rašo, kad „Indija įstoja į superprivilegijuotą Marso klubą“.

Tikimasi, kad zondas orbita aplink Marsą skries šešis mėnesius. Jo moksliniai prietaisai rinks duomenis ir siųs juos į Žemę.

Ekspertai sako, kad pagrindinis misijos tikslas yra pademonstruoti nebrangią Indijos kosmoso technologiją tikintis gauti didesnę pasaulinės kosmoso rinkos, kurios vertė yra 300 mlrd. dolerių, dalį.

Indija, kuri savo kosmoso programą pradėjo prieš penkis dešimtmečius, jau yra paleidusi 40 palydovų užsienio šalims. Tačiau Kinija leidžia didesnius palydovus.

Programos kritikai sako, jog šalis, kuriai sunku pakankamai pamaitinti savo gyventojus ir kurioje maždaug pusė žmonių neturi tualetų, neturėtų švaistyti pinigų kosminėms kelionėms.