Praėjusią savaitę pranešta, kad naktį į lapkričio 12 dieną maždaug 600 m atstumu nuo TKS turi praskrieti Kinijos palydovo „Fengyun 1C“ fragmentas. Siekiant išvengti susidūrimo, stoties orbita buvo pakelta 1 200 metrų.

Artėjant pirmajam numatytam prasilenkimui su kosminėmis šiukšlėmis TKS įgulos nariai, kaip reikalauja saugumo protokolas, evakavosi į erdvėlaivius – rusų „Sojuz“ ir amerikiečių „Crew Dragon“ – susijungusius su orbitine stotimi.

Maždaug po pusantros valandos šią procedūrą reikėjo pakartoti dėl netoli TKS praskriejusios kitos nuolaužos.

„Grąžiname erdvėlaivį į pradinę būseną... ir atkuriame įprastą ryšio konfigūraciją“, – po antrojo incidento sakė Rusijos skrydžių valdymo centro atstovas per pokalbius su rusų kosmonautais.

Amerikiečių astronautai taip pat gavo nurodymą iš savo skrydžių valdymo centro atidaryti „Crew Dragon“ liukus ir persikelti į stotį. Įgula negrįžo į TKS po pirmojo suartėjimo su kosminėmis nuolaužomis ir praleido erdvėlaivyje daugiau nei pusantros valandos.

Pirmadienį TKS du kartus sėkmingai išvengė susidūrimo su kosminėmis šiukšlėmis.

„Jokių [susidūrimo] požymių nėra“, – Rusijos skrydžių valdymo centrui sakė kosmonautas Piotras Dubrovas.

2019 metais Rusijos aerokosminių technologijų įmonė CNIIMAŠ pranešė, kad TKS per savo eksploatacijos laikotarpį 25 kartus teko saugotis kosminių šiukšlių. Mažiausias atstumas, kuriuo tokios nuolaužos pralėkė nuo stoties – 720 metrų.

Pernai stotis dukart atliko nuolaužų vengimo manevrus – liepą ir rugsėjį.

Rusų ir amerikiečių TKS astronautai kartu atliko kiek daugiau nei 2 minučių trukmės operaciją, kad pakeistų stoties orbitą ir išvengtų galimai katastrofiško susidūrimo su kosmoso šiukšlėmis.

Šiukšlės praskriejo pro TKS maždaug 1,4 km atstumu, teigė NASA. Kosmoso masteliais tai yra itin mažas atstumas.

Pradedant manevrą trys įgulos nariai – du rusai ir amerikietis – persikėlė arčiau savo erdvėlaivio „Sojuz“, kad galėtų evakuotis iš TKS, jei to prireiktų, teigė NASA. Tokio žingsnio esą reikėjo dėl „didžiausio atsargumo“.

NASA teigimu, po sėkmingo manevro astronautai sugrįžo prie savo įprastos veiklos.

„Manevras „Burn“ užbaigtas. Astronautai sugrįžta iš saugaus prieglobsčio“, – tviteryje rašė NASA vadovas Jimas Bridenstine'as.

Kosmoso šiukšlė, kuri galėjo susidurti su TKS, yra dalis 2018 m. paleistos Japonijos raketos, teigė astronomas Jonathanas McDowellas. Vėliau tais metais raketa sulūžo į 77 dalis.

TKS įprastai skrieja maždaug 420 km virš Žemės paviršiaus, o vidutinis stoties greitis siekia 27 000 km/h. Skriejant tokiu greičiu, net ir nedidelis objektas per susidūrimą gali smarkiai apgadinti vieną iš stoties įrenginių.

Tokie manevrai nėra retenybė: NASA patvirtino, kad 1999–2018 m. TKS atliko 25 tokius manevrus. Tiesa, šiemet tai buvo jau trečias toks manevras.

Šios operacijos, tikėtina taps reikalingos vis dažniau, nes Žemės orbitoje skrieja vis daugiau kosmoso šiukšlių – neveikiančių palydovų, raketų ar kitų į kosmosą paleistų objektų dalių.

Susidūrimai kosmose suskaldo objektus į daugybę mažų dalių, kurios savo ruožtu kelia pavojų veikiantiems palydovams. Prie kosmoso šiukšlių problemos prisideda ir palydovams numušti skirtų raketų bandymai, kuriuos 2019 m. įvykdė Indija, o 2007 m. – Kinija.

„Šiukšlių situacija vis blogėja. Pats laikas Kongresui skirti Prekybos departamentui 15 mln. dolerių Kosmoso komercijos tarnybos įsteigimui“, – tviteryje rašė J. Bridenstine'as.

Kosmoso komercijos tarnyba yra civilinė organizacija, kuri, rėmėjų teigimu, turėtų rūpinti kosmoso šiukšlių stebėsena. Šiuo metu šį darbą atlieka kariuomenė.

Bendrovės „Rossijskie kosmičeskie sistemy“ (RKS) darbuotoja Marija Barkova, gavusi du patentus, per vieną kosmonautikos konferenciją sakė, kad kosminių šiukšlių problemos mastas nuolat didėja ir kad ją būtina neatidėliojant spręsti.

Didžiąją dalį kosminių šiukšlių sudaro nebeveikiantys įvairaus dydžio palydovai, panaudotos nešančiųjų raketų pakopos, kosminiai zondai ir jų nuolaužos, eksploatacinės šiukšlės. Kadangi į orbitą leidžiama vis daugiau kosminių aparatų, atitarnavusių palydovų ir kitų šiukšlių keliamas pavojus didėja.

M. Barkova siūlo iškelti aparatą, veiksiantį 800 km aukščio ir aukštesnėse orbitose, galintį gaudyti kosmines šiukšles ir perdirbti jas į vadinamąjį pusiau skystą kurą.

Projekto autorė sakė, kad šis kosminių šiukšlių „rijikas“ nuolaužas gaudytų 100 m skersmens titaniniu tinklu, pajėgiu vienu metu sulaikyti iki 500 kg metalo. Sugaudytos šiukšlės galėtų būti susmulkintos ir, naudojant vadinamąją Sabatier (Sabatjė) reakciją, iš jų būtų cheminiu būdu išgaunamas metanas ir vanduo.

Metaną būtų galima iškart naudoti kaip degalus, o vanduo, hidrolizės būdu suskaidžius jį į vandenilį ir deguonį, būtų pritaikomas naujiems reakcijos ciklams.

M. Barkova naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad toks aparatas galėtų būti naudojamas apie 10 metų.

Ji sakė gavusi patentą Rusijoje, taip pat pateikusi paraišką tarptautiniam patentui gauti.

„Tarptautinė kosminė stotis su šiukšlėmis susiduria kartą per mėnesį, o komunikacijai naudojami palydovai – beveik kasdien,“ – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Sergejus Orlovas.

Jo teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, kad kosmoso tarša nėra teisiškai reguliuojama. Nebeveikiantys palydovai ir jų nuolaužos aplink Žemę gali skrieti dešimtis ar net šimtus metų. Milžinišku greičiu skriejančios šiukšlės kelia pavojų, pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantiems astronautams.

Vienas iš būdų spręsti šią problemą – lazeriai. Pasitelkiant koncentruotą lazerio šviesos srautą gali pavykti sumažinti kosmoso šiukšlių judėjimo greitį ir nuleisti jas į Žemę.

Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti per LRT Plius kanalą.

Surėjaus kosmoso centras kartu su tarptautine specialistų komanda rūpinasi „RemoveDebris“ misija, per kurią erdvėlaivis rinks kosmose esančias šiukšles, kurios, skraidinamos Žemės link, sudegs atmosferoje.

Komanda pristatė savo planus mokslo renginyje Londone. Misijos projekto vadovas dr. Jasonas Forshawas iš Surėjaus kosmoso centro teigė „IBTimes UK“, kad apie „7000 tonų šlamšto šiuo metu dreifuoja kosmose. Ten visko tikrai daug – nebeveikiančių palydovų, dažų liekanų. Mūsų tikslas – surinkti šiukšles ir jas išgabenti.“

Misijos komanda pirmiausia išbandys šiukšlių išgabenimo iš kosmoso technologiją. „RemoveDebris“ surinks nedideles dirbtines šiukšles, kurias pervers savotišku harpūnu ir apgaubs tinklu. Komanda taip pat planuoja išbandyti įrenginius, kurie išstums šiukšles. Technologija jau sykį buvo sėkmingai išmėginta.