Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis dar 2016 metais iš buvusio tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmė 90 tūkst. eurų, kuriuos prokurorai laiko kyšiu.

Tačiau diskusijas apie bylą atnaujino balandį kaltinamuosius, įskaitant patį Liberalų sąjūdį, išteisinęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas.

Prokurorui apskundus nuosprendį, byla toliau bus nagrinėjama Apeliaciniame teisme.

Seimo narė, buvusi Trakų merė Edita Rudelienė sako, kad atsinaujinusios diskusijos neturėtų pakenkti partijai, nes pokyčiai joje prasidėjo dar prieš šešerius metus, užaugo nauji lyderiai.

„Tie, kurie liko mūsų partijos nariais, tiki ir dabartiniais jos lyderiais, – diskusijoje apie 2023 metų savivaldos rinkimus sakė E. Rudelienė. – Pasikeitė politikų karta, žmonės, kurie dabar vadovauja partijai“.

„Kalbant ir apie Viktoriją (Čmilytę-Nielsen, partijos pirmininkę – BNS), kaip ji gali būti susijusi su ta praeitimi?“, – kalbėjo politikė.

„Šiai dienai esame visiškai atsinaujinę“, – pridūrė ji.

Pasak parlamentarės, visuomet bus ieškančių prie ko prisikabinti kritikų, bet partija yra pasiruošusi keliauti į rinkimus.

„Šiandien esame kaip niekada išsigryninę ir stiprūs“, – teigė Seimo narė.

Liberalų sąjūdžio kandidatas į Klaipėdos merus Saulius Budinas sakė, kad žmonėms su byla susiję klausimai neberūpi.

„Jau paskutiniuose Seimo rinkimuose mums šito klausimo praktiškai neuždavinėjo. (...) Po šito teismo sprendimo realiai mes tokio klausimo irgi nesulaukėme“, – teigė politikas.

Jis tvirtino, kad „daugybė skambių bylų“ Lietuvoje pavirto „į nieką“.

„Reikėtų visiems įsisąmoninti tą dalyką – kol žmogus nenuteistas, tol jis nekaltas“, – kalbėjo S. Budinas.

Joniškio meras Vitalijus Gailius partiečiams per kampaniją nekomentuoti bylos klausimų.

„Kalbėsime tada, kai bus galutinis neskundžiamas sprendimas. Šiandien kalbėti apie tai bet kokiam politikui, gerbiančiam Konstituciją, yra tabu“, – sakė V. Gailius.

Tuo tarpu Tauragės meras Dovydas Kaminskas pareiškė, kad išteisinamasis nuoprendis sukūrė dar didesnį neteisingumo jausmą visuomenėje.

„Nei teismas, nei čia esantys žmonės, nei visuomenė nepatikėjo tomis pasakomis iš rūsio apie paskolas. (...) Kitas klausimas yra, kur procese padarytos klaidos, kad turime tai, ką turime“, – sakė jis.

R. Kurlianskis byloje kaltintas E. Masiulio ir kelių kitų politikų papirkimu bei prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.

Kyšininkavimu be E. Masiulio kaltinti buvęs šios partijos narys Šarūnas Gustainis ir parlamentaras, Darbo frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Eksliberalas Gintaras Steponavičius kaltintas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Anot Vilniaus apygardos teismo teisėjų, R. Kurlianskis finansavo E. Masiulio politinę veiklą, tačiau byloje nepakako įrodymų, jog už pinigus politikas veikė „MG grupės“ interesais.

Autorius Saulius Jakučionis

Fiksuojamas stabilus rizikos kapitalo investicijų augimas

2021-ieji buvo rekordiniai metai pasaulinėje rizikos kapitalo investicijų rinkoje tiek pagal sudarytų sandorių skaičių, tiek pagal bendrą jų vertę. Naujausio tarptautinės audito, verslo ir mokesčių konsultacijų bendrovės KPMG atlikto tyrimo duomenimis, vien paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo įvykdyta 8710 sandorių, kurių bendra vertė siekia daugiau nei 171,4 mlrd. JAV dolerių. Iš viso per praėjusius metus rizikos kapitalo rinkose investuota 671 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, 2020 metais ši suma buvo kone dvigubai mažesnė ir siekė 346,7 mlrd. JAV dolerių.

„Rekordinėms investicijoms įtakos turėjo ne tik stabili rizikos kapitalo investicinė aplinka, bet ir pinigų prieinamumas, didelė grąža už parduotas investicijas (angl. returns on exits), taip pat – įmonių, šeimos turto valdymo subjektų ir platus kitų netradicinių investuotojų spektras“, – tikina „KPMG Baltics“ Konsultacijų skyriaus vadovas Povilas Akstinas.

Eksperto teigimu, nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos, rizikos kapitalo investicijų srautai išliko stabilūs ir pirmą šių metų ketvirtį. Sausio–kovo mėnesiais buvo sudaryti 9349 tarptautiniai rizikos kapitalo investicijų sandoriai, kurių vertė siekia 144,8 mlrd. JAV dolerių, lyginant su 153,2 mlrd. JAV dolerių siekiančiomis investicijomis pirmą praėjusių metų ketvirtį.

„Po itin sėkmingo paskutinio praėjusių metų ketvirčio, šių metų pirmuosius tris mėnesius buvo stebimi šiek tiek mažesni investicijų srautai, tačiau bendra jų vertė išliko labai aukšta. Itin geri rezultatai buvo stebimi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur investicijų bendra vertė siekė 95,2 mlrd. JAV dolerių, o Europoje fiksuotos kone rekordinės 31,7 mlrd. JAV dolerių investicijos“, – pirmo ketvirčio rezultatus apžvelgia ekspertas.

Mažėja investicijos į vienaragius

Remiantis KPMG tyrimu, pirmąjį šių metų ketvirtį krito rizikos kapitalo investicijos į vienaragio statusą turinčius startuolius. Investicijų bendra vertė siekė 48,9 mlrd. JAV dolerių ir beveik 30 proc. nusileido praeitų metų paskutinio ketvirčio rezultatui.

„Nors pastarąjį ketvirtį fiksuotos mažesnės investicijos, o vienaragių skaičius augo ne taip intensyviai, kaip anksčiau, tikėtina, jog tai laikina situacija. Po pastarųjų penkių rekordinių ketvirčių, buvo galima numanyti, jog galiausiai pamatysime investicijų srauto mažėjimą. Tikėtina, kad rezultatams įtakos turėjo ir geopolitinė situacija, dėl kurios dalis įmonių pristabdė savo planus dėl pirminių viešų siūlymų“, – tikina P. Akstinas.

Auganti aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir įmonių valdysenos svarba

P. Akstinas atskleidžia, kad su rizikos kapitalo investicijomis augo ir tarptautinės bendruomenės dėmesys aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir įmonių valdysenos (ESG) principams: „Tam iš dalies įtakos turėjo klimato kaitos konferencija COP26, tačiau ne mažiau reikšmingas ir augantis vartotojų spaudimas įmonėms imtis aktyvesnių veiksmų šioje srityje.“

Ekspertas priduria, kad karas Ukrainoje atkreipė visuomenės ir valstybių dėmesį į priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių problemą, o tai, kartu su klimato kaitos klausimu, tikėtina paskatins rizikos kapitalo investicijas į alternatyvius energijos šaltinius ir vadinamąsias climatetech technologijas. Taip pat gali augti investuotojų susidomėjimas technology startuoliais, kurie specializuojasi energijos ir anglies dioksido valdyme.

Stabilaus augimo tikimasi ir antrą metų ketvirtį

P. Akstino teigimu, dėl įvairių geopolitinių ir ekonominių veiksnių šiuo metu verslo aplinkoje tvyro daug nežinomybės, todėl prognozuoti, kaip ilguoju laikotarpiu į juos reaguos rizikos kapitalo rinka, darosi sudėtinga. Kita vertus, ekspertas pažymi, kad šiuo metu rinkoje yra sukaupta daug investicijoms skirtų lėšų (angl. dry powder), kurios turėtų padėti užtikrinti stabilų rizikos kapitalo investicijų srautą ir antrą metų ketvirtį.  

Apžvelgdamas pokyčius investuotojų elgsenoje, KPMG ekspertas sako, kad jie darosi labiau atsargūs, ieško būdų sumažinti sudaromų sandorių rizikingumą.

„Atsižvelgiant į sudėtingas aplinkybes, investuotojai darosi atsargesni, todėl daugiau laiko skiria detaliems potencialių sandorių patikrinimams. Be to, gali būti, jog jų dėmesys vėl pradės krypti į vėlesnės stadijos, brandžius verslus. Tai gali apsunkinti finansavimo galimybes startuoliams, ieškantiems investicijų ankstyvoje veiklos stadijoje“, – prognozuoja P. Akstinas, pridurdamas, kad šį ketvirtį dėl kainų svyravimo ir mažiau palankios verslo aplinkos toliau gali mažėti ir pirminių viešų siūlymų skaičius.

Anot eksperto, populiariausios investicijų sritys ir šį ketvirtį turėtų išlikti finansinės technologijos, taip pat verslas-verslui (B2B) paslaugos, sveikatos bei kibernetinio saugumo technologijos. Tarp naujų sričių, sulaukiančių augančio investuotojų dėmesio – gynybos ir žemės ūkio technologijos.

Tyrimas atskleidžia nemalonią tiesą

Tarptautinės audito, verslo ir mokesčių konsultacijų bendrovės KPMG sudarytas Net Zero Readiness Index (NZRI), kuriame lyginama 32 valstybių pasiekta pažanga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, atskleidžia neraminantį faktą – dauguma valstybių vis dar nėra nustačiusios konkrečios datos, iki kurios ketina uždrausti automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimus.

Taip pat, kaip pastebi „KPMG Baltics“ direktorius Rokas Kasperavičius, nemažai šalių vis dar susiduria su politiniu bei ekonominiu spaudimu dėl tokio sprendimo galimų pasekmių suinteresuotoms šalims.

„Kad iki 2050 metų valstybės įgyvendintų savo įsipareigojimus dėl klimato kaitos, joms teks anksčiau ar vėliau nutraukti, ar bent apriboti, vidaus degimo variklių naudojimą automobiliuose, tačiau net 18 iš 32 indekse apžvelgtų šalių dar nėra tam įvardijusios tikslios datos. Tyrimo duomenys taip pat atskleidžia, kad didelė dalis valstybių šiuo metu dar neturi gerai išvystytos viešojo transporto infrastuktūros, o elektrinės transporto priemonės nėra pakankamai naudojamos dėl menkai vystomos įkrovimo stotelių infrastruktūros bei valstybės paskatų trūkumo“, – transporto sektoriaus iššūkius vardija „KPMG Baltics“ vadovas.

„KPMG Baltics“ direktorius Rokas Kasperavičius / Įmonės nuotr.

Vis dėlto, tokios tendencijos ryškėja ne visose valstybėse. Pasak R. Kasperavičiaus, NZRI viršūnėje esančioje Norvegijoje ne tik teikiamas prioritetas valstybinėms programoms, kuriomis gyventojai skatinami persėsti į elektra varomas transporto priemones, bet ir daug investuojama į viešojo transporto infrastruktūros gerinimą: „Iš Norvegijos pavyzdžio galime pasimokyti išties nemažai – siekiant paskatinti elektromobilių įsigijimą, šalyje buvo taikomos mokesčių, automobilių statymo ir rinkliavų lengvatos, taip pat anksti pradėta finansuoti savivaldybių elektromobilių įkrovimo infrastruktūra.“

Lietuvoje – trūksta aiškios vizijos

Ekspertai pastebi, jog, kaip ir KPMG indekse nurodytose šalyse, Lietuvos transporto sektorius susiduria su panašiais iššūkiais. Anot Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovės Rugilės Andziukevičiūtės-Buzės, Lietuva nacionaliniu lygiu vis dar neturi konkretaus plano, kaip spręsti taršos problemas transporto sektoriuje. Vadovės teigimu, per artimiausius penkerius metus tikėtis perėjimo prie elektromobilių – sudėtinga, nes tam šiuo metu nėra užtikrinta reikalinga infrastruktūra.

Pastaruoju metu daug girdime apie pokyčius viešajame sektoriuje, tačiau ne mažiau svarbu kalbėti ir apie gyventojų bei komercinio transporto perėjimą prie mažiau aplinką teršiančių priemonių.

„Pastaruoju metu daug girdime apie pokyčius viešajame sektoriuje, tačiau ne mažiau svarbu kalbėti ir apie gyventojų bei komercinio transporto perėjimą prie mažiau aplinką teršiančių priemonių. Apskritai, jei norime paskatinti greitesnį perėjimą prie elektromobilių, reikia konkrečių valdžios sprendimų dėl infrastruktūros ir šiuo atveju nepakaks vos keleto naujų stotelių, turėtume kalbėti apie viso tinklo plėtrą, kad būtų prieinami elektros galios pajėgumai. Taip pat reikia aiškios vizijos dėl vandeniliu varomo komercinio transporto skatinimo“, – sako R. Andziukevičiūtė-Buzė ir priduria, kad aiški Lietuvos pozicija, kokią infrastruktūrą reikia vystyti ir kokiais terminais, padėtų sparčiau siekti apčiuopiamos pažangos.

Pasak R. Andziukevičiūtės-Buzės, viešajam sektoriui taip pat stinga sprendimų įvairovės, nes šiuo metu daugiausiai kalbama apie elektra varomo viešojo transporto priemonių įsigijimą, kai kita alternatyva galėtų būti jų nuoma: „Tokia privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė iškart pasiūlytų visapusišką sprendimą, kai, pavyzdžiui, nuomojant autobusus, kartu būtų įsipareigojama užtikrinti įkrovimo stotelių prieinamumą, techninę transporto priemonių priežiūrą ir kitas būtinas paslaugas. Taigi, reikia lankstaus požiūrio į tai, ką rinka šiuo metu gali pasiūlyti.“

Taršos mažinimui – dalijimasis automobiliais ir kelionės pėsčiomis

Apžvelgdamas pasaulines tendencijas, R. Kasperavičius atkreipia dėmesį, kad valstybės, kurios gali pasigirti geresniais rezultatais mažinant taršą, įvairias tvaresnio transporto alternatyvas skatinančias iniciatyvas ėmėsi įgyvendinti anksčiau. Pavyzdžiui, Kinija, kuri bendrame indekse užima ketvirtą vietą, o pagal automobilių dalijimosi rodiklius – pirmąją, lengvatas pradėjo taikyti dar 2017 metais ir jų dėka ilgainiui išaugino didžiules automobilių dalijimosi bendroves.

Ekspertai taip pat akcentuoja švaresnę aplinką užtikrinti padedančių sprendimų, tokių kaip skatinimo gyventojus aktyviau naudotis dviračiais ar vaikščioti pėsčiomis, svarbą ir pateikia Danijos pavyzdį. Kopenhaga turi puikiai išvystytą dviračių takų tinklą – jie fiziškai atskirti nuo kelių, o sankryžos suprojektuotos siekiant užtikrinti kuo didesnį dviratininkų saugumą. Dėl šių ir kitų priemonių 2018 metais kone trečdalis (28 proc.) Kopenhagos gyventojų kelionėms mieste rinkosi dviračius, o į darbą ar studijas taip keliaujančių skaičius išaugo iki 49 proc.

R. Kasperavičius, visgi, pastebi, jog daugeliui miestų šioje srityje kyla iššūkių, tarp kurių – šaligatvių trūkumas ir gyventojų, kurie apskritai yra labiau pratę važiuoti automobiliais, nenoras pereiti prie vaikščiojimo ar viešojo transporto.

„Tokią infrastruktūrą diegti gali būti sunku ir dėl vietos žmonių nenoro atimti kelio erdvės iš automobilių ir skirti ją dviračiams, o tai reiškia, kad valdžios atstovams teks paplušėti siekiant įtikinti žmones būsima nauda. Apskritai, protingo kelių panaudojimo klausimas bus esminis ateities mišraus transporto sistemai, siekiant sumažinti anglies dioksido poveikį“, – apibendrina R. Kasperavičius.

Vilniaus miestui ruošiantis iš Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos „Vilniaus energijos“ perimti miesto šilumos ūkį, šalys kol kas neranda bendros kalbos - šią savaitę pradėti pokalbiai nedavė rezultatų. Vilniaus tarybos narys sako, kad „Vilniaus energija“ nenori konstruktyviai bendradarbiauti, o įmonė teigia, jog valdžios atstovai jos neišklauso.

„Šiandien vyko stebėtojų tarybos, valdybos (Vilniaus šilumos tinklų - BNS) ir kartu Nuomos sutarties priežiūros komisijos susitikimas, kuriame dalyvavo ir „Vilniaus energijos“ atstovas Linas Samuolis, ir tą posėdį teko nutraukti. Tiesiog nebuvo jokio konstruktyvumo, jokio geranoriško bendradarbiavimo ir kalbėjimo. Po pusės valandos pokalbio apie reglamentą ir tai, kas priklauso bei nepriklauso komisijai, teko posėdį nutraukti“, - BNS sakė Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos narys Mykolas Majauskas.

Ant jo, tikėtasi, jog pradėjus dirbti naujai Vilniaus šilumos tinklų valdybai, bus pradėtas efektyvus darbas, kad ūkis būtų perduotas sklandžiai.

„Išlieka du tikslai. Pirma, kad šilumos tinklai būtų perduoti sklandžiai, o antra, kad būtų atskirtas perdavimas nuo gamybos, tačiau tai bus daroma, jau perėmus šilumos tinklus“, - sakė M.Majauskas.

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS sakė, jog Vilniaus šilumos tinklų ir savivaldybės atstovai nepanoro išklausyti bendrovės pozicijos.

„Vilniaus atstovai atsisakė išklausyti pristatymo apie tinklų būklę ir atsisakė nagrinėti klausimus, esančius nuomos sutartyje. Mes esame pasiruošę pristatyti visus faktus, susijusius su šilumos tinklų perdavimu“, - BNS teigė N.Mikalajūnas.

Anot M.Majausko, kol kas neaišku, kada vyks kitas susitikimas dėl Vilniaus šilumos ūkio perdavimo miestui.

„Kito susitikimo nesutarėme. Tiesiog konstatavome, kad esama atmosfera netinkama geranoriškam bendradarbiavimui ir aš tikiuosi, kad „Vilniaus energija“ pakeis savo požiūrį, nes kitu atveju mums su jais bus sunku“, - kalbėjo M.Majauskas.

Sostinės šilumos ūkį Vilniaus šilumos tinklai iš „Vilniaus energijos“ turi perimti iki 2017 metų vasario - tuomet baigsis 15 metų nuomos sutartis. 2010 metais Vilniaus taryba neleido dar dvidešimčiai metų - iki 2037 metų pratęsti sutarties, nes tai būtų pažeidę įstatymus.

Vilniaus savivaldybė vasario pabaigoje pradėjo šilumos ūkio perėmimo procesą. Tuometinis miesto vicemeras Romas Adomavičius tvirtino, jog likus metams iki sutarties pabaigos - tai yra iki 2016-ųjų vasario - turėtų būti parengtas perduodamo turto vertinimas.

Vilniaus šilumos tinklus, perimant turtą, trejus metus už 2,8 mln. eurų konsultuos bendrovė „KPMG Baltics“.

Po šešiolikos metų pasaulis bus neatpažįstamai pasikeitęs – didesnę nei dabar visuomenės dalį sudarys vyresnio amžiaus žmonės, kurie susitelks miestuose ir bus įvaldę pažangiausias technologijas. Daugumą šalių kamuos skolų, aplinkosaugos ir išteklių trūkumo problemos, o pasaulio ekonomikoje iškils nauji galios centrai – šiuo metu sparčiai besivystančios valstybės.

Tokias svarbiausias ilgalaikes tendencijas įvardino pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG atlikta studija „Ateities valstybė 2030“ („Future State 2030”).

Analitikai studijoje išnagrinėjo tikėtinus ateities scenarijus ir iššūkius pasaulio valstybėms. Atskleista, kad iki 2030-ųjų visoms pasaulio šalims taps vis svarbesnės 9 globalios tendencijos.

1. Demografinė situacija. Išaugusi vidutinė gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas padidins pagyvenusių žmonių dalį visose pasaulio šalyse, todėl iškils socialinės apsaugos (senatvės pensijų, sveikatos apsaugos) finansavimo problemos. Kai kuriuose regionuose bus sunku rasti pakankamai naujų darbo vietų jaunimui.

2. Asmens įtakos augimas. Pažanga švietimo, sveikatos apsaugos ir technologijų srityse suteikia vis daugiau galių asmeniui. Todėl ilgainiui vis didės skaidrumo ir dalyvavimo viešojo valdymo sprendimuose svarba. Pokyčiai lems, kad iki 2022-ųjų pasaulyje prasidės nauja era: vidurinei klasei priklausančių žmonių dalis bus didesnė nei gyvenančių skurde.

3. Technologinė pažanga. Informacinių ir komunikacijos technologijų pažanga per pastaruosius 30 metų iš esmės pakeitė visuomenę. Nauja technologijų raidos banga atneš dar daugiau galimybių. Jas išnaudoti, tuo pačiu užtikrinant saugumą bei skaidrų ir efektyvų reguliavimą, taps iššūkiu vyriausybėms.

4. Ekonominė tarpusavio priklausomybė. Tarptautinė prekyba bei kapitalo srautai augs, o globalioje ekonomikoje stiprės tarpusavio ryšiai. Tačiau pažanga ir reali ekonominė nauda bus pasiekiama tik tuo atveju, jei valstybės sutvirtins tarptautinius susitarimus.

5. Viešojo sektoriaus įsiskolinimas. Didėjantis viešojo sektoriaus įsiskolinimas ribos fiskalinius ir politinius vyriausybių pasirinkimus. Ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių poreikių tenkinimas priklausys nuo to, kaip vyriausybės susidoros su iššūkiais suvaldant viešojo sektoriaus įsiskolinimą ir randant naujų būdų teikti viešąsias paslaugas.

6. Ekonominės galios persiskirstymas. Sparčiai besivystančios pasaulio ekonomikos mažina skurdą ir kartu didina savo įtaką pasaulinėje ekonomikos sistemoje. Keičiantis galios pusiausvyrai pasaulyje, tarptautinės institucijos ir šalių vyriausybės turės užtikrinti, kad būtų išsaugotas skaidrumas ir tinkamas naujųjų žaidėjų įtraukimas.

7. Klimato kaita. Net ir toliau taikant taršos apmokestinimo politiką, didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija skatins klimato kaitą ir sukels neprognozuojamų aplinkos pokyčių. Daugumai šalių bus sudėtinga tinkamai reaguoti į klimato kaitos keliamus iššūkius.

8. Išteklių trūkumas. Ekonominis augimas, gyventojų skaičiaus didėjimas bei klimato kaita lems gamtinių išteklių (tokių kaip vanduo, maistas, dirbama žemė ir energetiniai ištekliai) trūkumą. Todėl atsakingo išteklių naudojimo klausimai atsidurs vyriausybių dėmesio centre.

9. Urbanizacija. 2030 metais beveik du trečdaliai žmonijos gyvens miestuose. Besitęsiantis urbanizacijos procesas suteiks daugiau galimybių ekonominei ir socialinei plėtrai bei tvaresnei gyvensenai. Tačiau kartu jis lems, kad bus susiduriama su iššūkiais plėtojant infrastruktūrą ir išteklių, pirmiausiai energetinių, trūkumo pavojumi.

Studijoje „Ateities valstybė 2030“ pabrėžiama, kad nors šios 9 atskiros tendencijos gali ir nepasireikšti tokiu pačiu mastu kiekvienoje šalyje, jų pasekmės yra neišvengiamai tarpusavyje susijusios. Tokia tarpusavio priklausomybė matoma, pavyzdžiui, tarp gyventojų skaičiaus augimo, išteklių trūkumo ir klimato kaitos. Vyriausybės turės ieškoti šių tendencijų tarpusavio ryšio ir rasti pačius įvairiausius būdus, kaip reaguoti į kylančius iššūkius.

„KPMG Baltics“ partnerio Domanto Dabulio teigimu, išvardintos globalios tendencijos neabejotinai paveiks ir Lietuvą. 

„Jau dabar mūsų šalis susiduria su demografiniais iššūkiais – dėl sparčios emigracijos ir senstančios visuomenės mažėja darbingų žmonių, o tai neigiamai atsiliepia mūsų šalies konkurencingumui bei valstybės finansinei padėčiai. Taigi, jau dabar turime siekti numatyti, kokios globalios tendencijos ir kaip paveiks Lietuvą, o politikai, visuomenė ir verslas turi koncentruotis ne vien į trumpalaikes problemas, tačiau ir globalius ateities iššūkius“, – pabrėžia D. Dabulis.

Vilniuje prieš trejus metus buvo iškilmingai atidaryta elektromobilio įkrovimo stotelė. Tačiau tokie automobiliai Lietuvoje – vis dar retenybė. Nepaisant to, tyrimai rodo, kad žmonės vis dažniau pirks alternatyviu kuru varomus automobilius arba dalysis mašinomis.

Vairuotojo nebereikės

Pasaulio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG atliktas tyrimas "Global Automotive Executive Survey 2014" parodė, kad pasaulyje vis labiau auga dėmesys alternatyviam kurui ir autonominiams automobiliams.

"Tyrimo rezultatai rodo, kad automobilių pramonės ateitį lemia spartus naujausių technologijų taikymas. Pavyzdžiui, autonominiams automobiliams reikia kurti daug naujų programinės ir techninės įrangos sprendimų", – teigė "KPMG Baltics" partneris Domantas Dabulis.

Autonominis automobilis – tai automobilis, valdomas kompiuterio. Prie vairo sėdintis žmogus tampa tiesiog stebėtoju. Dėl įmontuotų daviklių kompiuteris sugeba išvengti kliūčių, persirikiuoti į kitą juostą, keisti greitį ir pan.

Priprasime dalytis

Nuolat augantis susidomėjimas autonominiu transportu skatina įvairių mobilumo technologijų plėtrą. Galimybė trumpam laikui užsisakyti automobilį teikiama ir Lietuvoje. Tyrimo duomenys rodo, kad tokia paslauga gali išspręsti antrojo automobilio šeimoje problemą ar net paskatinti atsisakyti asmeninio automobilio.

"CityBee", teikiančios automobilio dalijimosi paslaugą, veiklos vadovas Aurimas Drūtys teigė, kad Lietuvoje ši paslauga įsitvirtina labai lėtai, bet užtikrintai. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje paslaugas teikianti įmonė siūlo naudotis automobiliu tada, kai jo reikia. Siūloma užsiregistravus mobiliuoju telefonu pasiimti automobilį iš numatytos vietos. Surinkus reikiamą numerį automobilis atsirakina, o rakteliai ir dokumentai jau būna viduje. Pasinaudojus automobiliu numatytą laiką, tereikia jį grąžinti į tą pačią vietą.

"Ekonominiu sunkmečiu Lietuvoje išpopuliarėjo dalijimosi ekonomika, kuri atspindi besivystantį žmonių sąmoningą vartojimą. Taip kilo mintis dalijimosi automobiliais paslaugos modelį pritaikyti Lietuvos didmiesčiuose", – sakė A.Drūtys.

Pašnekovas akcentavo, kad ši paslauga taikoma būtent didmiesčiuose ir neplanuojama plėstis į kitus Lietuvos miestus, nes tai nebūtų pelninga bei tikslinga.

"Lietuvoje jau atsiranda vartotojų, kurie atsisako antro šeimos ir net asmeninio automobilio, nes naudojantis dalijimosi automobiliu paslauga sutaupoma laiko, nereikia ne tik rūpintis automobiliu, bet ir papildomai mokėti už degalus, draudimą, priežiūrą. Tai padeda planuoti išlaidas ir išvengti nereikalingo streso. Be to, mažina aplinkos taršą. Tačiau kol kas tokių vartotojų yra palyginti nedaug, o kada jų padaugės – priklausys nuo to, kaip bendrai keisis vartotojų įpročiai, kada Lietuvoje įsitvirtins Vakaruose populiarėjantis sąmoningas vartojimas", – tikino A.Drūtys.

Trūksta įkrovimo stotelių

KPMG tyrimo rezultatai parodė, kad didėjančios išlaidos degalams ir didesnis visuomenės susirūpinimas dėl aplinkos apsaugos skatina automobilių gamintojus orientuotis ir į alternatyviu kuru varomų transporto priemonių plėtrą. Akcentuojama, kad plėtra turėtų vykti ne tik išsivysčiusiose šalyse, bet ir besivystančiose.

"Kol kas Lietuvos elektromobilių rinka yra tik pradiniame plėtros etape. Plėtrą paskatintų įkrovimo stotelių tinklo atsiradimas, kurio kol kas nėra. Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi pasirinkti vieną iš dviejų infrastruktūros finansavimo modelių – arba išlaidas dengia elektromobilių savininkai (brangiau mokėdami už įkrovimą ar patį automobilį), arba išlaidos būtų įskaičiuotos į elektros tarifą visiems elektros vartotojams", – aiškino D.Dabulis.

Valstybė neremia

Jam nepritarė Lietuvos elektromobilių asociacijos vadybos pirmininkas Laurynas Jokužis. Jo nuomone, pirma turėtų daugėti elektromobilių, o tik tada turėtų būti įrengiama daugiau įkrovimo stotelių.

Esą turintys elektromobilius dažniausiai patys įsirengia tokias stoteles namuose ar biure. Todėl pirmiausia, L.Jokužio manymu, reiktų skatinti įsigyti patį automobilį. Viena iš skatinimo priemonių galėtų būtų nemokama elektra įkrovimo stotelėse.

"Užsienyje elektros įkrovimas viešose stotelėse yra nemokamas. Taip skatinama važinėti elektromobiliais. Jeigu žmogus važiuoja elektromobiliu, kuris yra brangesnis automobilis nei varomas vidaus degimo varikliu, tai jam bent elektrą padaro nemokamą", – sakė L.Jokužis.

Lietuvoje, L.Jokužio tvirtinimu, yra vos keliasdešimt tokių automobilių. Nors pašnekovas negalėjo nurodyti tikslaus skaičiaus, teigė, kad jų nėra daugiau nei 50.

Viena to priežasčių yra ta, kad valstybė neteikia subsidijų, todėl įsigyti elektromobilį yra ganėtinai brangu. Tiesa, jo išlaikymas gerokai pigesnis. L.Jokužio teigimu, atsižvelgiant į elektromobilio modelį, 100 kilometrų galima nuvažiuoti už maždaug 6–8 litus. Tačiau net ir antrinėje rinkoje elektromobilis kainuoja 40–50 tūkst. litų., o perkant naują – daugiau kaip 100 tūkst. litų.

Kompaktiški - mėgstamiausi

"Global Automotive Executive Survey 2014" tyrime pabrėžiama, kad pirkėjai labiausiai vertina degalus taupančias transporto priemones. Net 92 proc. pirkėjų tai yra pagrindinis apsisprendimo kriterijus. Taip pat didelis dėmesys teikiamas saugumui. Automobilių pramonės atstovų nuomone, pirkėjai vis labiau vertina naujausių technologijų taikymą, o sutaupyti naudojant alternatyvius degalus rinkėjams ne taip svarbu.

Panašių pastabų pateikė ir automobilių prekybos bendrovės "Inchcape Motors" rinkodaros vadovė Miglė Makauskaitė. Jos teigimu, populiariausi Lietuvoje išlieka kompaktinės klasės automobiliai, įskaitant ir kompaktinius miesto visureigius.

"Jie ekonomiški, saugūs, turi gausią komforto ir saugumo įrangą. Vidutinio dydžio klasės automobiliai taip pat tarp lyderių. Atsigauna komercinio transporto prekyba, ir mes tuo labai džiaugiamės, nes tai rodo ir bendrą rinkos atsigavimą", – komentavo M.Makauskaitė.

Elektromobiliai nedomina

Pašnekovė tikino, kad elektromobiliai, deja, didelio susidomėjimo nesulaukia. Specialistės nuomone, tam yra netgi kelios priežastys. Elektromobiliai yra brangesni, jiems netaikomos mokesčių lengvatos. Be to, Lietuvoje neišvystytas įkrovimo stotelių tinklas.

"Skatinimo įsigyti taip pat nėra. Priminsiu Estijos patirtį, kai vyriausybė parodė pavyzdį ir įsigijo 500 "Mitsubishi i-MiEV" elektromobilių mainais į perteklinius taršos leidimus. Norvegijoje elektromobilių pirkėjai atleidžiami nuo visų automobiliams taikomų mokesčių", – sakė M.Makauskaitė bei akcentavo, kad ir naujos kartos benzininiai ar dyzeliniai varikliai yra ekologiški, ekonomiški bei galingi. Todėl žmonės labiau linkę rinktis juos.

Be to, žmonės didesnį dėmesį skiria ne tik saugumui, variklio ir transmisijos techniniams duomenims, bet ir patogumui, interaktyvioms ypatybėms. Pašnekovės teigimu, komfortas jau nebėra elektroniniu būdu valdomi langai ar automobilio statymo jutikliai. Automobiliuose diegiamos automatinės automobilio statymo ir vietos suradimo sistemos, bagažinės atidarymo be rankų sistemos ir t. t.

Lietuva yra viena iš geriausiai pasirengusių pasaulio valstybių didelio masto pokyčiams – pradedant stichinėmis nelaimėmis ir baigiant naujomis demografinėmis, technologijų ar ekonomikos tendencijomis.

Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrime "Pasirengimo pokyčiams indeksas 2013" Lietuvai teko 17-a vieta iš 90-ies tirtų pasaulio valstybių, o Rytų Europos regione Lietuva užėmė pirmąją vietą.

"Aukštas Lietuvos įvertinimas rodo, kad šalis gebėtų reaguoti į greitai besikeičiančią globalią aplinką, o tai yra teigiamas signalas tarptautiniams šalies partneriams, esamiems ir potencialiems užsienio investuotojams", – pranešime spaudai sakė "KPMG Baltics" partneris Domantas Dabulis.

Anot jo, tyrime ypač vertinama Lietuvos technologinė pažanga – visuomenės gebėjimas greitai įsisavinti naujas technologijas, gyventojų prieiga prie informacijos. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva taip pat išsiskiria prekybos politika ir atvira ekonomika, Lietuva taip pat yra viena iš lyderių aplinkosaugos, lyčių lygybės, pilietinės visuomenės kategorijose.

Skaudžiausiomis Lietuvai sritimis buvo įvardytos demografinė situacija ir valstybės strateginis planavimas.

Atliekant tyrimą, šalys buvo vertinamos pagal tris pagrindinius kriterijus – verslo, valdžios sektoriaus ir visuomenės gebėjimus pasirengti pokyčiams. Lietuva geriausiai įvertinta visuomenės gebėjimų srityje – 15-a vieta tarp visų tirtų valstybių. Pagal verslo pasirengimo kriterijų Lietuva atsidūrė 22-oje vietoje, o pagal valdžios gebėjimo – 25-oje vietoje.

Pirmoji vieta pagal pasirengimą pokyčiams šiemet atiteko Singapūrui, toliau – Švedija, Kataras, Naujoji Zelandija, Vokietija. Tarp prasčiausiai pokyčiams pasirengusių valstybių atsidūrė Afganistanas, Kongo Demokratinė Respublika ir Venesuela.

Verslo konsultacijų ir audito bendrovei "KPMGBaltics" vėluojant pateikti Ūkio banko turto vertinimą, banko kreditoriai teigia nujautę tokį scenarijų. Anot jų, delsiama, nes paaiškėjus, kad banko turtas vertingesnis, nei manyta, Šiaulių bankui tektų gerokai paploninti piniginę.

"Visiems juk aišku, kad turto vertė yra didesnė, nei skelbiama, todėl vertintojams sunku apsispręsti. Jie paprasčiausiai negali pranešti, kad turtas yra gerokai vertingesnis. Juk užsakovas yra Lietuvos bankas", - "Lietuvos rytui" teigė Ūkio banko kreditorių iniciatyvinės grupės vadovas Ričardas Daliboga.

Kreditoriai baiminasi, kad turtas, kurį pardavus būtų grąžinamos lėšos kreditoriams, gali būti iššvaistytas.

Bankrutuojančio Ūkio banko kreditorių komitetą ketinama išrinkti šį mėnesį. Šiuo metu jie buriasi savarankiškai.