Klaipėdiečiai didžiąsias atliekas gali nemokamai atgabenti į KRATC didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles arba atiduoti jas atliekų surinkėjui gyvenamųjų kvartalų kiemuose.

Savaitgalio dienomis Klaipėdoje dirbs atliekų surinkėjų mašina, kuri iš klaipėdiečių nemokamai priims baldus, langus, duris, nebereikalingą vaikišką inventorių ir kitas namų ūkyje susidarančias didelių matmenų atliekas, kurios netelpa į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

Didžiosioms atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos. Prašome minėtų atliekų nenešti šio surinkimo metu, vežėjas jų nepriims.

Kada į jūsų kvartalą atvažiuos didžiąsias atliekas surenkanti mašina, galite sužinoti KRATC interneto svetainės rubrikoje „Grafikai“. Šį savaitgalį didžiosios atliekos Klaipėdoje nurodytomis valandomis bus surenkamos pietiniuose miesto kvartaluose.

Rudeniui baigiantis, medžių lapus surinkti ir išgabenti įpareigoti miestą tvarkantys rangovai. O žaliosios atliekos perdirbamos kompostavimo aikštelėse.

„Nukritę lapai teršia gatves, šaligatvius, užkemša lietaus nubėgimo šulinius. Todėl lapus renkame, paskui išvežame į miesto žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, Glaudėnų kaime, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) padalinyje“, – patikslino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Miesto tvarkymo skyrius atsakingas už Klaipėdos viešųjų teritorijų sutvarkymą. Privačiose valdose ir gyvenamųjų namų kiemuose gyventojai žaliavos atliekų surinkimu turi pasirūpinti patys.

KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius teigė, kad blogiausia, kai žmonės gamtines žaliavas meta į bendrą šiukšlių konteinerį.

„Gamtinės žaliavos, taip pat maisto atliekos sudaro daugiau nei pusę, visų išmetamų šiukšlių, dėl to būtent gamtinės žaliavos surenkamos atskirai, nes jos pūva, skleidžia nemalonų kvapą, baisiai suteršia antrines žaliavas, kurios yra kartu su jomis atliekų konteineriuose“, – kalbėjo A. Liubinavičius.

Gamtines žaliavas surenkančioje KRATC atliekų kompostavimo aikštelėje lapai kompostuojami ir perdirbami.

„Mes paverčiame kompostą į derlingą juodžemį ir išdalijame jį gyventojams bei įmonėms nemokamai“, – pasakojo A. Liubinavičius.

KRATC nuosavų namų gyventojams nemokamai dalija ir konteinerius, kurie yra specialiai skirti gamtinės žaliavos atliekoms.

„Nuosavų namų gyventojai mielai naudojasi šia mūsų paslauga, bet, kalbant apie daugiabučių gyventojus, situacija sunkesnė“, – teigė A. Liubinavičius.

Daugiabučių namų gyventojai žaliavų atliekas turėtų sudėti į maišus ir palikti prie konteinerių dieną prieš šiukšlių išvežimą, bet tai daro nedaugelis.

Atliekų tvarkymo taisyklės numato, kad neteisingas atliekų rūšiavimas, atliekų išmetimas į neleistinas vietas užtraukia administracinę baudą nuo 30 iki 600 eurų.

Per keletą metų tvarka aikštelėse pastebimai pakito. Dabar vadovaujamasi principu „atvežk ir išrūšiuok“.

„Ką anksčiau aikštelėse mesdavome į vieną konteinerį, dabar išskaidome į kelis. Pavyzdžiui, baldai ir mediena kraunami atskirai. Skirtingos plastiko rūšys išrūšiuojamos į penkis skirtingus konteinerius. Statybinės atliekos – net į šešis“, – pasakojo Roma Budrienė, KRATC direktorė.

Visa tai susiję su perdirbimu, pakartotiniu naudojimu. Nes dauguma aikštelėse surinktų nebereikalingų daiktų kaip antrinės žaliavos atiduodamos perdirbėjams.

„Baldus sumalame specialiu smulkintuvu, magnetais ištraukiame metalą, kurį kaip ir stiklą, plastikus, kartoną parduodame perdirbimo įmonėms. Švarią medieną superka baldininkai. Todėl Klaipėdoje į sąvartyną patenka tik iki 1 proc. visų komunalinių atliekų. Visa kita paverčiama antrinėmis žaliavomis arba kuru termofikacinei jėgainei“, – aiškino KRATC vadovė.

Pasak Romos Budrienės, palikti daiktus kiemuose šalia konteinerių – tai ne tik nepagarba kaimynams, bet ir menko ekologinio sąmoningumo ženklas.

„Tiesa karti. Kas numeta daiktus kieme šalia konteinerių – švaisto tvarkingų klaipėdiečių pinigus, nes papildomas surinkimas apmokamas iš visų mokesčių mokėtojų lėšų. Jau nekalbant apie vaizdą. Abejoju, ar kam nors patinka šiukšlynas savame kieme“, – kalbėjo KRATC direktorė.

Vieninga europietiška tvarka galioja daugelyje senojo žemyno valstybių ir Skandinavijos šalyse, o jos esmė, jog nebereikalingus daiktus gyventojams reikia patiems nuvežti į specialias aikšteles.

Beje, į KRATC aikšteles atvežamos atliekos dabar ne tik rūšiuojamos stropiau, bet ir preciziškai skaičiuojamos, kas ir ką atvežė.

„Pagal mus kontroliuojančių institucijų patvirtintą tvarką, turime identifikuoti kiekvieną gyventoją, atvežusį atliekas. Turime nurodyti ir kompiuterinėje programoje įrašyti, kokias atliekas jis atvežė“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC direktoriaus pavaduotoja.

Mažinant biurokratinius formalumus, KRATC įdiegė naują vieningą savo aikštelių apskaitos programą, leisiančią greičiau aptarnauti klientus.

„Kadangi atliekų apskaitos programa buvo individuali kiekviename įmonės padalinyje, gyventojo duomenis, atvykus jam į kitą aikštelę, reikėjo suvesti iš naujo. Dabar diegiama centralizuota programa visuose padaliniuose ir klientų duomenų bazė yra vieninga“, – sakė R. Šličienė.

Taip pat bus užkirstas kelias galimiems piktnaudžiavimams. Pavyzdžiui, į aikšteles priimamų statybinių atliekų ar padangų kiekiai yra ribojami. Iki šiol nebuvo galima operatyviai kontroliuoti, ar tas pats asmuo neveža limituotų atliekų į kitas aikšteles. Įdiegus vieningą apskaitos sistemą tokios galimybės nebebus.

Pašnekovės teigimu, šiuo metu diegiama nauja apskaitos sistema pradėjo veikti Klaipėdos miesto aikštelėse, todėl lankytojai prašomi būti kantrūs.

„Darbuotojai dar nėra įgudę naudotis naująja programa, be to, į duomenų bazę tenka suvesti kiekvieną atvykusį lankytoją. Šiuo metu jaučiame sulėtėjusį darbo ritmą, tačiau ateityje priėmimo procesas tikrai taps sklandesnis, greitesnis ir skaidresnis“, – teigė R. Šličienė.