Nacionaliniame kraujo centre per metus apsilanko maždaug 40 tūkst. žmonių, norinčių Lietuvos pacientams padovanoti itin reikalingo kraujo. Deja, bet net 16 proc. atvykusiųjų kraujas negali būti paimamas. Priežastys to būna įvairios, tačiau pati dažniausia iš jų – geležies trūkumas donoro kraujyje. Tai nustatoma atlikus kraujo tyrimą dar prieš donorui duodant kraujo.

NKC vadovas: tai darome iš dėkingumo

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, dėl geležies trūkumo kraujo negali dovanoti maždaug 10 proc. visų apsilankančių donorų, t. y. apie 4 tūkst. žmonių per metus. Tačiau nuo šiol jie nebeišeis tuščiomis. Donorams, kuriems NKC bus nustatytas per žemas hemoglobino ar feritino kiekis, bus dovanojami maisto papildai su geležimi.

Daumantas Gutauskas. Nacionalinio kraujo centro archyvo nuotr.

„Tai darome iš dėkingumo žmonėms, kurie skiria savo brangų laiką, tačiau po atlikto tyrimo nusivilia visgi negalėsiantys dovanoti kraujo, – sakė D. Gutauskas. – Jiems dalinsime geležies papildus ir lauksime sugrįžtant po mėnesio ar kelių, kai atsistatys hemoglobino lygis kraujyje.“

Tai darome iš dėkingumo žmonėms, kurie skiria savo brangų laiką, tačiau po atlikto tyrimo nusivilia visgi negalėsiantys dovanoti kraujo.

Pasak NKC vadovo, geležies trūkumą dažniausiai paskatina nepilnavertė mityba bei dažnos kraujo donacijos (didžiausias leistinas kraujo dovanojimo kiekis vyrams yra 6 kartai per metus, moterims – 4 kartai per metus). Nustačius per žemą hemoglobino ar feritino kiekį, atvykę donorai bus apdovanoti maisto papildais su geležimi. Dovanojamų papildų vartojimo kursas – 3 mėnesiai, tačiau atvykti pakartotiniam tyrimui ir galimai donacijai kviečiama jau po mėnesio.

Geležies trūkumas stipriai paveikia gyvenimo kokybę

Kaip aiškina donorystės veiklą NKC kuruojanti medicinos gydytoja Renata Poviliūnienė, geležis žmogaus organizme yra labai svarbi: tik pakankamas jos kiekis padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, užtikrinti organizmo aprūpinimą deguonimi, raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą, imuninės sistemos veiklą.

Hemoglobinas yra raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) dalis, pernešanti deguonį, todėl geležis ir jos atsargos padeda palaikyti normalų eritrocitų ir hemoglobino susidarymą bei užtikrina deguonies pernešimą į raumenis ir organus. Taip pat geležis dalyvauja energijos gamyboje ir yra svarbi imuninės sistemos veiklai.

Todėl geležies trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Gydytoja įvardija simptomus, atsirandančius organizme trūkstant geležies: mieguistumas, nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, dėmesio sutrikimas, atminties pablogėjimas, galvos svaigimas, fizinio krūvio netoleravimas.

Hemoglobino kiekis kraujyje yra tiriamas kiekvienam, norinčiam NKC dovanoti kraujo.

 

„Paprastai geležies trūkumas pastebimas ne iš karto, – teigė R. Poviliūnienė. – Hemoglobino kiekis kraujyje nustatomas bendruoju kraujo tyrimu, o jo trūkumas parodo ir geležies trūkumą kraujotakoje. Geležies atsargas parodo feritino tyrimas. Nustačius sumažėjusį hemoglobino kiekį, kraujas iš donoro neimamas.“

Hemoglobino kiekis kraujyje yra tiriamas kiekvienam, norinčiam NKC dovanoti kraujo. Donorams, kurie kraujo duoda 4 ir daugiau kartų per metus, taip pat kartą metuose būna atliekamas feritino tyrimas.

Atkreipia dėmesį į mitybą

Medicinos gydytoja atkreipia dėmesį, kad geležies poreikis organizme padidėja padovanojus kraujo, todėl labai svarbi yra visavertė mityba, daug geležies turintys produktai ir tinkamas jų vartojimas.

„Geležies trūkumo galima išvengti renkantis produktus, turinčius daug geležies. Tai yra mėsa, kepenys, grikiai, žalumynai, burokėliai ir t. t. Taip pat svarbu juos tinkamai derinti ir papildyti daug vitamino C turinčiais produktais: žaliaisiais čili pipirais, geltonosiomis saldžiosiomis paprikomis, juodaisiais serbentais, čiobreliais, petražolėmis, lapiniais kale kopūstais, brokoliais, apelsinais, citrinomis, braškėmis. Be to, svarbu kartu nevartoti produktų, mažinančių geležies pasisavinimą (t. y. kava, arbata, pieno produktai)“, – paaiškino R. Poviliūnienė.

„Žinučių į dieną išsiunčiam apie tūkstantį, skambučių apie šimtą – per abu telefonus. Bet atsiliepia ne visi ir ne kiekvieną dieną“, – sakė donorų organizatorė Ingrida Skridailienė.

„Artėja šventinis periodas, iš tikrųjų labai prašysim padovanoti dovaną, kuri nekainuoja, padaryti gerą darbą, kad ligoninės tikrai jaustųsi ramiai, turėdamos pakankamai daug kraujo atsargų“, – dar gruodžio pradžioje kalbėjo donorų organizatorė Inga Krivickienė.

Deja, šie geri norai šiaulietėms kaip reikiant atsirūgo. Dvi tąkart su žiniasklaida Šiauliuose bendravusias darbuotojas už šiurkščius darbo tvarkos pažeidimus  Nacionalinio kraujo centro vadovybė atleido iš darbo. Esą be direktoriaus sutikimo duoti interviu jos negalėjo, o ir neva apie kraujo trūkumą pateikė neteisingus skaičius.

„Pažeidimas pripažintas griežtu. Konkrečiai tai buvo nesuderintas su direktoriumi bendravimas su žiniasklaida ir informacijos teikimas, kas pažeidė mūsų vidaus tvarką“, – teigė Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Esą tąkart kraujo buvo pakankamai, tad darbuotojos suklaidino žmones ir donorus kvietė ne kritiškiausiu atveju.

„Na, žinoma, kartais pasitaiko, kad šiek tiek nesusikaupiam rezervų, bet tada kreipiamės į visuomenę ir stengiamės jos neklaidinti. Nes jeigu pradėsi kas dvi savaites šnekėti, kad trūksta kraujo, tai dėl informacijos pertekliaus kraujo tikrai pritrūks ir donorai nebereaguos“, – aiškino D. Gutauskas.

Iniciatyvą prisiėmusių darbuotojų stojo ginti šiauliečiai ir miesto valdžia. Žmonės įsitikinę, kad moterys iš darbo atleistos neteisingai.

„Už tokį darbą savivaldybės pavaldume esančios premiją duotų, o ne iš darbo atleistų“, – moteris gynė Šiaulių meras Artūras Visockas.

Šiaulių meras kritikos žėrė vyriausybei, o darbuotojas laikė sistemos įkaitėmis.

„Tai yra milžiniška sisteminė neteisybė, kokios Lietuvoj nebeturėtų būti. Nes žmonės stengiasi ir už savo pastangas buvo atleistos iš darbo. Akivaizdu, kad šitas veiksmas buvo neadekvatus ir nesąžiningas“, – kalbėjo A. Visockas.

Kol kas Sveikatos apsaugos ministerija į šį konkretų atvejį nesikiša. Tikina, kad lauks Valstybinės darbo inspekcijos išvadų, kurios pasirodys šio mėnesio gale. Jei moterys iš tiesų atleistos tik dėl viešai teikiamų komentarų, anot ministro patarėjo, šiurkštaus darbo taisyklių pažeidimo čia nėra.

„Viešoje erdvėje kalbama apie tai, kad buvo dalyvavimas teikiant žurnalistams informaciją. Jeigu tai šita priežastis, ji atrodo nevalidi, kad būtų atleistas žmogus vien dėl to“, – tikino sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Tai yra milžiniška sisteminė neteisybė, kokios Lietuvoj nebeturėtų būti.

Į klausimą, ar žmoniškai, dėl gerų ketinimų, nebūtų užtekę darbuotojų pabarti, Nacionalinio kraujo centro direktorius atkerta laikydamasis savo.

„Taip, yra ir gerų norų, ir negerų, bet vis dėlto reikėtų elgtis pagal vidines darbo tvarkas bei paisyti ir visuomenės informavimo taisyklių“, – sakė D. Gutauskas.

Atleistos darbuotojos labiausiai baiminosi dėl būsimų darbo vietų, mat įstaigos gali nepriimti už šiurkštų darbo taisyklių pažeidimą atleistų moterų. Tačiau viešojoje erdvėje pasklidus informacijai, ilgai ieškoti darbo neteko – jau nuo šiandien moteris dirbti priima Šiaulių centro poliklinika.

Kada prireikia kraujo?

Dažniausiai sveiko žmogaus kraujo prireikia po įvairių fizinių sužalojimų, traumų, taip pat sergantiems anemija, įvairiomis inkstų ligomis ar vėžiu. Kai kuriems pacientams, sergantiems labai sunkiomis kraujo vėžio atmainomis, gali būti reikalingas net kraujodaros kamieninių ląstelių persodinimas, kurio metu visiškai sunaikinama sena kraujodaros sistema ir sulašinamos iš donoro surinktos kraujodaros kamieninės ląstelės.

„Pacientams, kuriems atliekama kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, tenka susidoroti su ilgu ir nemaloniu gydymo procesu. Vien laukiant, kol organizmas pripažins naują kraują, tenka atlikti itin daug perpylimų, kurių skaičius kartais viršija net 150. Svarbu paminėti, kad tai ne tik padeda užtikrinti esmines organizmo funkcijas, bet ir gelbsti gyvybę“, – pažymi gydytoja hematologė Austėja Dapkevičiūtė-Purlienė.

Išskirtiniai: žmonės, kurių kraujo grupė universali (O RhD), gali aukoti kraujo ir kitos kraujo grupės asmenims. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Kas gali paaukoti?

Gydytoja pasakoja, kad vos iki pusvalandžio trunkanti donoro kraujo paėmimo procedūra turi gausybę aspektų. Visų pirma, labai svarbu, kad paciento ir donoro kraujo grupės sutaptų, taip pat būtina nustatyti kraujyje esančius antikūnus. Hematologė įvardija, kad egzistuoja ir viena universali kraujo grupė – O RhD. Žmonės, kurių kraujo grupė universali, gali aukoti kraujo visiems kitos kraujo grupės asmenims. Tai itin praverčia tais atvejais, kai reikia skubiai atlikti kraujo perpylimo procedūrą ir nėra pakankamai laiko nustatyti paciento kraujo grupę.

„Dažniausiai kraujo donoro lytis didelės reikšmės neturi, visgi moterų kraujui įtakos gali turėti buvę nėštumai. Kartais vaisiaus kraujo ląstelės gali pasiekti mamos kraujotaką, o ji šias ląsteles atpažįsta kaip svetimas. Tokiu atveju mamos organizme susidaro antikūnų, organizme išliekančių visą likusį gyvenimą. Pačiai moteriai šie antikūnai kasdienybės visiškai nepakeičia, tačiau naudojant tokį kraują pacientui, padariniai kartais gali būti žalingi. Vis dėlto, net ir tokioje situacijoje galima įžvelgti donorystės naudą – kadangi šių ląstelių nelieka donuotų eritrocitų masėje, ją taip pat galima naudoti pacientų gyvybei gelbėti“, – paaiškina A. Dapkevičiūtė-Purlienė.

Kasmet kraujo ir jo komponentų perpylimas visame pasaulyje padeda išsaugoti milijonus gyvybių – vienas kraujo donoras gali išgelbėti net trijų žmonių gyvybę.

Specialistė pamini dar vieną ryškesnį skirtumą tarp skirtingų kraujo donorų lyčių – vyrų organizme dažniausiai aptinkami didesni hemoglobino ir feritino kiekiai, kadangi nemažai geležies dalių moterys netenka menstruacijų metu. Dėl šios priežasties kraujo donorais dažniau tampa būtent vyriškos lyties atstovai – per metus moterims rekomenduojama neviršyti 4 kraujo donorystės kartų, vyrams – 5 kartų, kad neišsektų geležies atsargos organizme.

Naudinga ir donorui

A. Dapkevičiūtė-Purlienė paaiškina, kad kraujo donorai procedūros metu neretai sužino daug naudingos informacijos apie savo organizmo būklę. Pavyzdžiui, visada nustatoma ABO kraujo grupė, Rezus D antigenas, Kell sistemos K antigenas ir hemoglobino kiekis kraujyje. Šie rodikliai padeda darbuotojams suprasti, ar asmuo tuo metu gali būti donoru. Atliekant kraujo patikrą patikrinamas ir donoro užsikrėtimas infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip sifilis, ŽIV, hepatitai B ir C, parvovirusinė infekcija. Tai itin naudinga būsimam donorui, nes kartais pradinėse ligos stadijose asmuo apie ligą gali nežinoti.

„Duoti kraujo gali būti naudinga ir tiems, kurie serga hemochromatoze – tai būklė, kai organizme yra geležies perteklius. Duodami kraujo jie ne tik pagerina savo savijautą, bet ir padeda sveikti kitiems. Potencialiems donorams, prieš paimant kraujo, pamatuojamas kraujospūdis, pulsas, pacientas pasveriamas. Ši informacija labai praverčia įvertinant bendrą organizmo būklę ir anksčiau aptinkant širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų ar jų riziką, – apie kraujo aukojimo naudą donorams primena gydytoja. – Vis dėlto pastebime, kad dažniausiai kraujo donorus reguliariai lankytis kraujo centruose motyvuoja tai, kad yra daugiau kaip 25 proc. tikimybė, jog per visą gyvenimą mums patiems prireiks bent 1 kraujo transfuzijos. Todėl svarstant, kaip reikėtų pasielgti, vertėtų atsiminti, kad vieną dieną duodame mes, kitą dieną kraujo gali prireikti mums patiems ar mūsų mylimiausiems žmonėms.“

Neturi neigiamos įtakos

Gydytojai antrina ir NKC direktorius Daumantas Gutauskas. Pasak jo, kraujo donorystės prasmė yra neįkainojamai didelė. Kasmet kraujo ir jo komponentų perpylimas visame pasaulyje padeda išsaugoti milijonus gyvybių – vienas kraujo donoras gali išgelbėti net trijų žmonių gyvybę, o pati procedūra donorams visiškai saugi.

„Mūsų kraujo centruose nuolat stebimi ir vertinami donorų sveikatos rodikliai, o ilgametė patirtis liudija, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Noriu atkreipti dėmesį ir į vieną mitą. Dalis gyventojų mano, kad duoti kraujo nesaugu, esą galima užsikrėsti tam tikromis ligomis. Užtikrinu, kad tai netiesa. Kraujo centrai vieni pirmųjų iš medicinos įstaigų pradėjo dirbti tik su vienkartinėmis priemonėmis, visiškai atsisakydami daugkartinių sterilizuojamų priemonių“, – pasakoja D. Gutauskas.

Anot jo, centruose kraują ima tik į vienkartines kraujo surinkimo sistemas, o visos medicinos priemonės – pradedant adatėle, kuria duriama į pirštą, baigiant kraujo maišelių  sistema, kurioje integruota speciali sterili adata, naudojamos tik konkrečiam donorui kraujo ėmimo metu. Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes vienintelis kontaktas yra per adatą su oda.

Nepaisant to, kad dalis gyventojų vis dar bijo tapti kraujo donorais, nes tiki tam tikrais mitais apie kraujo donorystę, NKC direktorius džiaugiasi, kad aukojančių kraują kiekvienais metais yra vis daugiau. D. Gutauskas primena, kad dabar yra puiki proga padovanoti dovaną, kurios net nereikės pakuoti.

Per metus moterims rekomenduojama neviršyti 4 kraujo donorystės kartų, vyrams – 5 kartų, kad neišsektų geležies atsargos organizme.

„Tikiu, kad šis prieššventinis Kalėdų laikotarpis, kaip ir kiekvienais metais, daugumai yra labai įtemptas, tačiau galbūt dabar yra pats metas į savo kilnių darbų sąrašą įtraukti kraujo donorystę. Mūsų donorai, kurie kraujo aukoja jau ne vienus metus, tikina, kad donorystė jiems ilgainiui tapo tarsi pilietinė pareiga, be kurios nebeįsivaizduoja savo gyvenimo“, – prisidėti prie gerų darbų skatina D. Gutauskas.

Ką reikia žinoti prieš tampant kraujo donoru?

• Kraujo donoru gali būti tik pilnametystės sulaukęs asmuo, sveriantis ne mažiau kaip 50 kg.

• Kraujo duoti negalima, jei hemoglobino kiekis kraujyje moterims yra mažesnis nei 125 g/l, vyrams – mažesnis nei 135 g/l.

• Kraujo donorais negali tapti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B, hepatitu C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių, skrandžio, žarnyno, kvėpavimo, centrinės nervų sistemos, šlapimo takų ir kitų sistemų ligomis.

• Kraujo negali duoti rizikos grupėms priklausantys asmenys: intraveninių narkotikų vartotojai, asmenys, dėl kurių seksualinės elgsenos kyla rizika užsikrėsti krauju plintančia sunkia infekcine liga. Taip pat nėščios moterys.

• Norint duoti kraujo, po persirgtos COVID-19 infekcijos turėtų praeiti bent 14 dienų nuo pasveikimo, o po patirtos operacijos vertėtų palaukti bent 4 mėnesius iki donorystės.

• Kraujo taip pat negalima duoti, jei per pastaruosius 4 mėnesius asmeniui buvo padaryta tatuiruotė.

• Privalu būti gerai pailsėjusiam, išgėrusiam bent 1,5 l skysčių, sočiai pavalgiusiam.

• Prieš duodant kraujo patariama nerūkyti, išvakarėse – atsisakyti alkoholinių gėrimų, itin aštraus, riebaus maisto.

• Po kraujo davimo procedūros likusią dieną pravartu praleisti ramiau: nesportuoti, nekelti sunkių daiktų, nevartoti stiprių alkoholinių gėrimų.

Kelinta tai jūsų donorystė? „Sunku būtų tiksliai pasakyti. Anksčiau ant popieriuko rašydavo. Bet manau, kad skaičius artėja prie 60“, – teigė donoras Mantas.

Kodėl darote tokius gerus darbus? Ar jums svarbu būti herojumi, išgelbėti kažkieno gyvybę? „Jei norėtum būti herojumi ir, kad visi tave matytų, matyt, darytum kažką viešai. Aš darau dėl savęs. Sakoma, kad žmogus – pats didžiausias egoistas. Man smagu, jei galiu kažkam padėti, bet man nebūtina to viešinti“, – sakė vyras.

Ar esate pagalvojęs, kiek gyvybių išgelbėjote? „Mano paties vaikai nelengvai atėjo ir mano žmonai reikėjo perpilti nemažai kraujo. Labai senai norėjau pradėti būti donoru. Pagaliau prisiruošiau“, – teigė donoras Mantas.

„Gal kažkas bijo adatos. Gal kažkas bijo skausmo. Aš galiu tik pasakyti, kad neskauda. Net nepajunti. Tikrai nereikia bijoti. Galvoju, kad, jei žmogus ryžosi duoti kraujo vieną ar kitą kartą, tai tikrai ateis ir trečią, ir ketvirtą kartą“, – teigė senjorė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Plačiau apie tai papasakojo Santaros klinikų Kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė.

– Ar žmonės dabar labiau galvoja apie atostogas ir į galvą neįsileidžia tokių rimtesnių minčių?

– Taip, jūs visiškai teisus. Vasara yra toks laikas, kai mes netenkame dalies žmonių, kurie išvyksta poilsiauti. Kitas laikotarpis – pirmieji žiemos mėnesiai. Atrodo, padarome gerus darbus metų pabaigoje ir vėl panyrame į kitus, naujus metus. Sausį, vasarį tikrai būna jaučiamas nuosmukis.

Būtų visiškas liūdesys – operacijos, transplantacijos nevyktų. Nekalbu apie tai, kad yra skubios situacijos, traumos.

– Ar tos tendencijos kasmet kartojasi?

– Taip, jos kartojasi kasmet. Labai norime paraginti padaryti tuos gerus darbus dar iki metų pabaigos.

– Kiek sausį sumažėja donorų skaičius?

– Mes stengiamės nepalikti to proceso tokiai savieigai. Reguliuojame donorų skaičių kiekvieną dieną. Per dieną stengiamės sukaupti apie 100 donorų. Tai yra mūsų tikslas. Sausį stengiamės išlaikyti tokius pačius skaičius. Tik ne visada pavyksta. Donorų būna trečdaliu mažiau.

– Kokie žmonės sėda į donoro kėdę?

– Dažniausiai pasitikime tais žmonėmis, kurie ateina jau ne pirmą kartą. Jie linkę tą daryti dažnai. Turime donorų, kurie apsilankė net apie 200 kartų. Galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuvoje net 80 proc. visų donorų yra nuolatiniai. Visomis prasmėmis, jie patys saugiausi donorai. Visos procedūros jiems tampa sklandesnės. Aišku, kviečiame prisijungti ir tuos, kurie dar niekada nėra bandę.

– Ar juos taip pat kviečiate žinutėmis, skambučiais, ar taip kviečiate tik nuolatinius donorus?

– Yra donorų koordinatorė, kuri skambina ir kviečia tuos žmones. Donorai kviečiami skambučiu asmeniškai, kad būtume tikri, kad jie ateis. Priešingu atveju, manau, kad negalėtume planuoti operacijų, jei nebūtume tikri, kad kitą dieną surinksime donacijų.

– Kur galėtų būti ta plonytė riba ir kada ji gali tapti pavojinga, jei nesurinktumėte pakankamai kraujo?

– Tokio scenarijaus jau nebeturėtų būti. Tai visiškai standartinės taikos sąlygos. Nors sakoma, kad karo metu Ukrainoje nebuvo jokių problemų dėl donorų. Visi rikiavosi ir visi susitelkė. Kalbant apie taikos sąlygas, tai mes turime pareigą tą daryti. O kas būtų? Būtų visiškas liūdesys – operacijos, transplantacijos nevyktų. Nekalbu apie tai, kad yra skubios situacijos, traumos. Kiekvieną dieną šitos situacijos iškyla. Mums tik atrodo, kad taip nėra. Mes gal nesusiduriame su tuo tiesiogiai, tačiau įstaigose tai – tikra kasdienybė.

Kraujo reikėjo nuolatos

Santaros klinikų Kraujo centras donorų kraujo komponentais aprūpina šių klinikų, taip pat Nacionalinio vėžio instituto, Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientus. Kraujo centras šiose klinikose buvo įkurtas pradėjus atlikti kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacijas.

„Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre gydomiems pacientams reikėjo užtikrinti nuolatinį kraujo komponentų prieinamumą, ypač trombocitų, nes po kaulų čiulpų transplantacijų trombocitų kiekis kritiškai sumažėja ir tuo metu būtina skirti donoro trombocitų. „Svarbu ir tai, kad trombocitų koncentratai galioja 5 dienas. Juos surinkti, laikyti nuolatines atsargas ir patenkinti poreikį – taip pat didelis iššūkis. Per vieną dieną pacientams gydyti sunaudojama iki 50 vienetų koncentrato“, – pasak Santaros klinikų Kraujo centro vedėjos gydytojos hematologės Linos Kryžauskaitės, sudėtingos operacijos, organų ir kaulų čiulpų transplantacijos be kraujo donorystės tiesiog neįmanomos.

Donorystė yra ir dėl kito žmogaus, ir dėl savęs: juk niekas nežino, kada būtent tokio gydymo ir pagalbos reikės pačiam ar artimajam.

Apsisprendę padėti

Į Kraujo centrą užsuka ir nuolatinių donorų, sąmoningai apsisprendusių padėti kitiems.

Evaldas Dūdonis pirmą kartą kraujo dovanojo studijų metais: „Atėjau į donorystės akciją Teisės fakultete, nuo tada ir pradėjau reguliariai dovanoti kraujo. Tai savotiška savanorystė visuomenei. Pirmaisiais kartais dovanojau kraujo, vėliau manęs paklausė, ar galėčiau dovanoti trombocitų, kuriems surinkti reikia skirti daugiau laiko. Nuo tada esu trombocitų donoras.“

Teisininkas skaičiuoja, kad kraujo yra dovanojęs daugiau kaip 50 kartų.

Liną Jurgelėną kraujo donorystei paakino brolis medikas, o dabar donorystės iniciatyvą jis populiarina darbovietėje, draugų rate: „Ši mano veikla prasidėjo sulig pilnametyste ir tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Supratau, kad man nepakenks, o kitiems tai gyvybiškai būtina. Donuoju trombocitus, į Santaros klinikų Kraujo centrą atvykstu dažnai – yra buvę, kad per metus ir 17 kartų donavau. Įprastas režimas – kartą per mėnesį ar šiek tiek rečiau“, – pasakoja beveik 80 kartų kraujo dovanojęs vyras.

Dėl kito ir savęs

„Donorystė – tai savanorystė, kuri turi būti nuolatinė, tęstinė. Donorystė yra ir dėl kito žmogaus, ir dėl savęs: juk niekas nežino, kada būtent tokio gydymo ir pagalbos reikės pačiam ar artimajam. Tie 2 proc. mūsų šalies gyventojų, kurie nuolat ateina dovanoti kraujo, daro milžinišką darbą už daugelį mūsų. Jie atlieka kilniausią misiją pasaulyje ir dažnas to net nesureikšmina. Už tai jiems nuoširdžiausiai dėkojame“, – sako L. Kryžauskaitė.

Kviečia dovanoti gyvenimą

Donorų kraujo reikia nuolatos ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu; gimdyvėms, naujagimiams, žmonėms, sergantiems onkologinėmis ir kitomis ligomis.

Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas 18–65 metų amžiaus žmogus, kurio kūno masė ne mažesnė nei 50 kg, pateikęs galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Donorų kraujo surinkimo procedūra yra saugi: naudojamos tik vienkartinės sterilios priemonės, vienos donacijos metu paimama standartinė kraujo dozė – 450 ml ir apie 30 ml privalomiems kraujo tyrimams, o visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimų rezultatus yra konfidenciali.

„Dovanodamas kraujo dovanoji gyvenimą!“ – skelbia Kauno klinikų kraujo centras.

Kauno klinikų Kraujo centre (Eivenių g. 2, Kaunas) donorai priimami I, III, V  8–18 val., II, IV  9–19 val., VI 9–15 val. Tel. pasiteirauti: +370 373 26 856, +370 373 26500.

„Nematyčiau, kad yra didelių veiksnių, kurie pakeitė kraujo donorystės tradicijas. Donorai, kurie yra nuolatiniai, ateina net nelaukdami mūsų kvietimo. Sakyčiau, kad viskas vyksta įprastai“, – BNS kalbėjo Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus pavaduotoja medicinai Aira Mečėjienė.

Jai antrino Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė. Anot jos, situacija, palyginus su 2020 metais, yra atsigavusi.

„Santaros klinikose per pusantros savaitės jau atlikta antra kepenų transplantacija. Tos procedūros išties vyksta“, – BNS sakė ji.

Vis tik Santaros klinikų įstaigos vadovė tvirtino mananti, kad aukojančių kraujo sumažės vasarą.

„Reikės manau įsitempti prieš sezoną“, – kalbėjo L. Kryžauskaitė.

Donorai, kurie yra nuolatiniai, ateina net nelaukdami mūsų kvietimo. Sakyčiau, kad viskas vyksta įprastai.

NKC direktoriaus pavaduotoja medicinai sakė, kad kraujo grupių trūkumas yra dinamiškas, nes vieną dieną trūkstą vienų kraujo grupių, o kitą – kitų.

„Šiai dienai Nacionalinis kraujo centras kviestų ateiti donorus, kurie turi 0 kraujo grupę ir rezus neigiamą arba turi A kraujo grupę ir rezus teigiamą ir B kraujo grupę, kurie turi rezus neigiamą kraują“, – penktadienį kalbėjo A. Mečėjienė.

Vis tik ji pažymėjo, kad labiausiai gydymo įstaigų pageidaujama yra pirma neigiama (0-) kraujo grupė.

„Vien todėl, kad šią kraujo grupę gydymo įstaigos gali pradėti naudoti, jeigu yra kažkokia labai skubi situacija, didelis masyvus kraujavimas, o dar nespėta nustatyti nukentėjusio kraujo grupės, tai šitą kraujo grupę iškart galima panaudoti gydymui“, – sakė ji.

Tuo tarpu L. Kryžauskaitė kalbėjo, kad trūksta tų kraujo grupių, kurios yra dažniausios – pavyzdžiui, pirmos teigiamos.

NKC duomenimis, Lietuvos gydymo įstaigose kasmet reikia maždaug 100 tūkst. donacijų. Pernai prireikė 107 tūkst.

Šalyje kasdien reikia maždaug 300 kraujo donorų, o darbo dienomis, kai vyksta intensyvus gydymas, planinės operacijos, prireikia pakviesti apie 400 kraujo donorų.

„Atitinkamai Nacionalinis kraujo centras per dieną turėtų priimti apie 200 kraujo donorų, o darbo dienomis apie 250 donorų prireikia“, – papildė A. Mečėjienė.

Klinikų Kraujo centro poreikis – mažiausiai 100 donorų per parą.

Norinčius duoti kraujo, NKC direktoriaus pavaduotoja ragino apsilankyti kraujo donorysčių įstaigų puslapiuose, kur kasdien skelbiama informacija apie turimų atsargų kiekį.

„(...) galima orientuotis, kuriems kraujo donorams jau būtų laikas apsilankyti, o kurie galbūt gali dar pasitausoti, nes visi kraujo komponentai turi labai ribotą saugojimo laiką“, – sakė A. Mečėjienė.

Karlas Lauterbachas transliuotojui RND sakė, kad oficialios gairės bus pritaikytos taip, kad potencialūs donorai nebebūtų vertinami skirtingai dėl jų seksualinės orientacijos.

„Ar kas nors gali tapti kraujo donoru, priklauso nuo elgesio rizikos, o ne nuo seksualinės orientacijos“, – sakė K. Lauterbachas.

„Šiuo klausimu taip pat neturi būti paslėptos diskriminacijos“, – pridūrė jis.

Pagal šiuo metu galiojančias Vokietijos gydytojų asociacijos (BAK) rekomendacijas vyrams, turintiems lytinių santykių su tos pačios lyties atstovais, leidžiama duoti kraujo tik tuo atveju, jei per pastaruosius keturis mėnesius jie neturėjo „naujo ar daugiau nei vieno lytinio partnerio“.

Kiti asmenys vertinami pagal tai, ar jie „dažnai keičia partnerius“.

Taisyklės pradėtos taikyti XX amžiaus 9-e dešimtmetyje, kilus ŽIV/AIDS epidemijai, kai buvo manoma, kad homoseksualūs vyrai labiau rizikuoja užsikrėsti virusu.

Pagal naująsias taisykles potencialūs donorai bus vertinami tik pagal „individualų norinčio tapti donoru asmens elgesį“, teigia RND.

Įstatymo pakeitimas įsigalios nuo balandžio 1 dienos, o po to BAK turės per keturis mėnesius parengti naujas gaires, sakoma pranešime.

Vokietijos gėjų ir lesbiečių asociacija (LSVD) pasveikino šiuos planus ir pavadino juos „seniai pribrendusiais“.

Liberalios FDP partijos sveikatos ekspertė Christine Aschenberg-Dugnus (Kristinė Ašenberg-Dugnus) teigė, kad ankstesnės taisyklės buvo „ne tik pasenusios, bet ir tiesiog diskriminuojančios“.

„Kiekvienas, norintis duoti kraujo, turėtų turėti galimybę tai padaryti. Nes kraujo donorystė gelbsti gyvybes“, – sakė ji.

Idėja surengti akciją prieš vienerius metus kilo Valstybinių miškų urėdijos darbuotojams, kurių nemaža dalis – aktyvūs kraujo donorai, aukojantys pavieniui ir drauge su kolektyvu. Šių metų Kalėdas miškininkai taip pat pasitinka gerais darbais ir kviečia visus, norinčius ir galinčius paaukoti kraujo, atvykti į Santaros klinikų kraujo centrą gruodžio 14 d. bei grįžti namo su dovanomis – miškų kvepiančia natūralia eglute.

„Ši akcija mums yra svarbi ir prasminga, tad jau antrus metus iš eilės kviečiame visuomenę padaryti gerą darbą Kalėdų laikotarpiu. Ši idėja gimė pačių urėdijos darbuotojų iniciatyva, tad tęsiame gerus darbus ir šiais metais gruodžio 14 d. Santaros Kraujo centre visiems, duodantiems kraujo, įteiksime simbolišką padėką – gyvą ir žaliuojantį kalėdinį medelį“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

VMU vizualas.

Neatsitiktinai ir eglutė, kurią miškininkai dovanos visiems aukojantiems kraujo, yra vazonėlyje – kiekvienas galės ją pavasarį pasodinti, kad medelis ir toliau augtų bei stiprėtų, taip prisidedant prie tvaresnio miško išteklių naudojimo.

„Savo darbe kiekvieną dieną matome kaip donorai ateina ir dalinasi savo gerumu su kitais – dovanoja kraują, o už tai nelaukia jokio atlygio. Esame labai dėkingi Valstybinių miškų urėdijai, dėl kurios jau antrus metus iš eilės galime stebėti, kaip suspindi donorų akys, dovanų gavus Kalėdinę eglutę. Kai dovanoji dovaną tam, kuris nieko nesitiki ir neprašo, tai tampa ypatinga. Tikimės, kad ši akcija taps ilgamete tradicija“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centro vyriausioji specialistė Vaida Strakšytė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centre kasmet kraujo duoda apie 25 tūkst. kraujo donorų. Net 80 procentų jų – nuolat tai darantys asmenys.