– Po Agnės Jagelavičiūtės mirties daugelis suskubo skiepytis jiems nebūtinai reikalingomis vakcinomis. Na, o kai I. Burlinskaitei-Vaisietai neseniai buvo nustatyta gana vėlyvos stadijos onkologinė liga, kai kurie ėmė panikuoti, kad jiems galbūt irgi vėžys, bet jie to nežino. Ar reikėtų sunerimti ir suskubti pas savo šeimos gydytoją dėl tam tikrų tyrimų?

– Jeigu žmogus nerimauja, kad serga onkologine liga, galima ateiti pas šeimos gydytoją ir apie tai pasikalbėti. Tuomet jis, įvertinęs paciento skundus, šeimos ligų istoriją, nerimą, gali paskirti atlikti tam tikrus tyrimus. Tačiau bijoti ir galvoti apie tai, kad tau vėžys, reikalauti atlikti kažkokį tyrimą, tikrai nereikėtų, nes nėra vieno kažkokio, kuris tiksliai pasakytų, jog  tikrai yra vėžys arba nėra. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Daugelis dabar skuba ir į privačias laboratorijas atlikti kraujo tyrimų, ieško sau diagnozės. Net teko girdėti apie tokį tyrimą – seilių testus. Ką jie atskleidžia?

– Sveikintina, jei žmogus rūpinasi savo sveikata, laiku atlieka reikalingus profilaktinius tyrimus. Tačiau konkrečiai kalbant apie šią ligą – kraujo vėžį, pasakysiu, kad diagnozuojant ją yra ir nemažai pasipinigavimo. Siūlomi įvairūs tyrimai, kuriuos atlikus tau galiausiai pasakys, kad jokio vėžio nėra. Tai – puikus būdas užsidirbti. Žmonėms atrodys, kad jie pasitikrino sveikatą, nors realiai iš to tyrimo patikimo atsakymo nėra.

Konkrečiai kalbant apie šią ligą – kraujo vėžį, pasakysiu, kad diagnozuojant ją yra ir nemažai pasipinigavimo.

 

– O jeigu žmonės nori užbėgti tokiai sunkiai ligai už akių?

– Jeigu žmogus nori užbėgti vėžiui už akių, pirmiausiai turėtų rūpintis savo sveikata. T. y. gerai  išsimiegoti, pailsėti, nevartoti alkoholio, nerūkyti. O tyrimai nuo vėžio neapsaugo. Tiesa, yra tam tikrų onkologinių ligų, kada atkreipiamas dėmesys dėl padidėjusios rizikos. Pavyzdžiui, vėžys su amžiumi susijęs. Yra tokių atrankinių tyrimų, kuriuos mes, šeimos gydytojai, siūlome atlikti. Ir jeigu tie tyrimai būna teigiami, pavyzdžiui, – slaptas kraujavimas iš žarnyno ar pastebėti tam tikri pakitimai krūtyje po mamografijos, tuomet nukreipiame tolimesniam ištyrimui. Bet ar yra, ar nėra onkologinės ligos, gali pasakyti tik specialistas, įvertinęs daug sudedamųjų dalių, daug tyrimų.

– Į kokius mūsų organizmo siunčiamus signalus reikėtų atkreipti dėmesį, kad kažkas gali būti negerai?

– Žmogus turi jaustis sveikas. Priešingu atveju, jis turi paklausti savęs, kodėl, kokia jo prastos savijautos priežastis. Jeigu neturi atsakymo, tuomet šeimos gydytojas gali būti vienas iš tų specialistų, su kuriuo vertėtų apie tai pasikalbėti. Bet vieno simptomo, signalizuojančio apie vėžį, nėra. Todėl kartais taip ir atsitinka, kad liga diagnozuojama jau pažengusi. Pavėluota diagnoze laikoma tada, kai gydytojas, šeimos nariai ragina pasitikrinti sveikatą dėl kamuojančių simptomų, bet žmogus atidėlioja, bijo ar neranda tam laiko. Tačiau kai nėra jokių simptomų, net ir gydytojams būna sunku įtarti. Kiekvieną kartą juk nuo visų ligų žmogaus neištirsi.

– Ką patartumėte tiems, kurie tiesiog paniškai bijo susirgti?

– Kaip minėjau, galima kreiptis ir į šeimos gydytoją. Patarčiau ne konkrečiai prašyti atlikti kokį nors tyrimą, o aiškiai išsakyti, kas kelia nerimą, baimę. Kartais užtenka pokalbio. O kartais gydytojas pamato, kad reikėtų tirtis dėl visai kitų galimų sutrikimų, visai ne dėl vėžio. Tad pasikonsultuoti su šeimos gydytoju –visada į naudą.  

Sunku būtų rasti žmogų, kuriam nė karto nebūtų atlikti kraujo tyrimai, tačiau klausimų apie šią procedūrą visada apstu. Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) Klinikinės diagnostinės laboratorijos vedėja Rasma Keliuotienė atsakė į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus.

– Apie kokias ligas galima sužinoti, laboratoriškai ištyrus kraują?

– Kraujo tyrimai – vienas paprasčiausių ir kartu patikimiausių būdų pasitikrinti sveikatą: greitas, neskausmingas, leidžiantis sparčiai sužinoti rezultatą ir, jei prireikia, laiku pradėti gydymą. Kraujo tyrimas gali operatyviai informuoti apie bakterines ir virusines infekcijas, uždegimo procesus, hepatitą B ir C, mažakraujystę, cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimus, alergiją, skydliaukės ir autoimuninius sutrikimus, lytiniu būdu plintančias ligas, hormonų disbalansą, kraujo krešėjimo ypatumus, inkstų, šlapimo takų, kasos, kepenų ligas, reumatines ligas, lėtinį nuovargio sindromą, onkologines ligas ir kt. Kraujo tyrimas padeda nustatyti daugumą vaikiškų ligų.

– Ar, diagnozuojant ligą, vertinant organizmo būklę, visada atliekami kraujo tyrimai?

– Taip. Laboratoriniai kraujo tyrimai atlieka pagrindinį vaidmenį šių dienų medicininės diagnostikos srityje. Vien apklausos ir apžiūros tiriant ligonį neužtenka. Apie 70 proc. visų medicininių sprendimų yra pagrįsti laboratorinių tyrimų rezultatais.

– Kodėl medikai ragina atlikti profilaktinius kraujo tyrimus?

– Ligas reikia aptikti laiku. Kuo labiau liga įsisenėjusi, tuo sunkesnis gydymas. Būna, kad žmogus, pats to nežinodamas, nejausdamas skausmo ar kitų simptomų, serga penkerius, dešimt ar daugiau metų. O kai išryškėja ligos simptomai, dažniausiai – jau komplikacijomis, organizme būna įvykę daug pakitimų, pakenkimų, kartais negrįžtamų. To būtų išvengta, laiku atlikus kraujo tyrimą, kuris būtų parodęs ligą užuomazgos stadijoje. Tuomet visai kitoks ir gydymas, ir pasveikimo prognozė. Kai kurias ligas gali parodyti išimtinai tik kraujo tyrimas. Todėl rekomenduojama kraują išsitirti profilaktiškai – bent kartą per metus. Kraujo tyrimas, be kita ko, pasakys, ar ne be reikalo vartojame tam tikrus maisto papildus, gal švaistome pinigus tam, ko organizmui visiškai netrūksta, o to, ko išties stinga, jam neduodame.

– Ar bendro kraujo tyrimo pakanka tokioms ligoms, kaip diabetas, hepatitas C ar reumatoidinis artritas, aptikti?

– Bendras kraujo tyrimas (BKT) atliekamas įtarus bet kurią ligą, profilaktiškai – visiems. BKT parodo uždegimus, alergijos požymius, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę. Gali aptikti vėžį. Kraujo sudėtis ir fizinės savybės yra labai gerai ištirtos ir nustatytos jų normos ribos. Bet koks nukrypimas nuo normos rodo, kad organizmo ar tam tikro organo veikla sutriko. Tokiu atveju jau reikia atlikti papildomus, tikslesnius, tyrimus. Tarkime, jei BKT matome uždegimo požymius, skiriami papildomi tyrimai  biocheminiams rodikliams, tokiems kaip C reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) nustatyti. Greta skiriame imunologinius, autoimuninius ar mikrobiologinius tyrimus galimos infekcijos kilmei diferencijuoti ir pradėti gydymą, pavyzdžiui, konkrečiai infekcijai parinkus antibiotikus.

Bet koks nukrypimas nuo normos rodo, kad organizmo ar tam tikro organo veikla sutriko.

– Kiek kraujo paimama tyrimui?

– Apie gresiančias ligas šiandien galima sužinoti vos iš kelių kraujo lašų.

– Ar būtina kraują imti iš venos? Gal pakaktų iš piršto?

– Laboratoriniams tyrimams (biocheminiams, hematologiniams, krešėjimo, imunologiniams) naudojamas veninis kraujas, nes jis geriausiai atspindi vidinę organizmo būseną. Kapiliariniame kraujyje medžiagų koncentracija gali būti kiek kitokia nei veniniame, nes kapiliarinis kraujas praskiedžiamas audinių skysčiu. Dažniausiai jis imamas iš vaikų ir suaugusiųjų, kai reikia nedidelio kiekio, pvz., atlikti dažnus tyrimus ligos dinamikai sekti (pvz., gliukozės sekimas sergant cukriniu diabetu ar esant gliukozės apykaitos sutrikimui). Kapiliarinis kraujas imamas ir tais atvejais, kai neįmanoma paimti veninio kraujo – senyvo amžiaus pacientams, naujagimiams, kai yra platūs galūnių nudegimai, infekcija, sudėtinga anatominė venų sandara, trapios venos ir kt.

– Kaip pasiruošti kraujo tyrimams?

– Norint kokybiško tyrimo, pacientui rekomenduojama 12 val. susilaikyti nuo valgio ir rūkymo, gerti patariama tik vandenį, dvi dienas nevartoti alkoholio, kraują tyrimui duoti ryte, tarp 7 ir 10 val., nes daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti. Kraują reikia duoti prieš kitas diagnostines ar terapines procedūras (rentgenologinius, ultragarso ir kitus vadinamuosius instrumentinius tyrimus, masažą, refleksoterapiją, fizioterapijos procedūras, biopsijas). Prieš duodant kraują tyrimui reikėtų vengti streso, kaitinimosi saulėje, soliariume, didelio fizinio krūvio. Jei nuolat vartojate medikamentus, būtina apie tai įspėti gydytoją arba laboratorijos darbuotoją. Jei leidžia paciento būklė, kraujo tyrimą reikėtų atlikti prieš vaistų vartojimą, infuzijas, injekcijas. Jei pradėjote medikamentinį gydymo kursą, gydymo efektyvumui įvertinti kraują reikėtų tirtis praėjus 14–21 dienai.

Ir su siuntimu, ir be jo

Respublikinėje Kauno ligoninėje (Hipodromo g. 13, Aukštieji Šančiai, Kaunas) tyrimai atliekami:

– įstaigos pacientams;

– pacientams, turintiems siuntimą, kreipiantis į konsultantus konsultacinėje poliklinikoje;

– pacientams pagal sudarytas sutartis su kitomis įstaigomis;

– individualiai į laboratoriją besikreipiantiems asmenims, neturintiems siuntimo (mokama paslauga).

Tyrimus gali atlikti kiekvienas pacientas jam patogiu laiku. Nei šeimos gydytojo siuntimas, nei išankstinė registracija nėra būtini. Laboratorijoje konsultuoja patyrę gydytojai, patariama dėl tyrimų spektro pasirinkimo kiekvienu konkrečiu atveju ir dėl gautų rezultatų interpretacijos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjai, dirbantys drauge su įmonės „Brolis Semiconductors“ lazerių specialistais, naudodami lazerio spektroskopijos metodą sukūrė jutiklį, kuris gali būti montuojamas išmaniuosiuose laikrodžiuose ar telefonuose. Toks visiems lengvai prieinamas tyrimas ne tik leis išvengti adatų sukeliamo skausmo, bet ir sumažins krauju plintančių ligų riziką.

„Technologijos pagalba galėsime stebėti tam tikrų kraujo rodiklių pokyčius išmaniųjų programėlių pagalba. Sunegalavę savo tyrimų rezultatus galėtume persiųsti šeimos gydytojui ar ligoninės priimamojo konsultantui“, – apie naujovę kalbėjo vienas iš technologijos kūrėjų, LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslininkas prof. Žilvinas Dambrauskas.

Profesoriaus teigimu, įdiegus šią technologiją dalis kraujo tyrimų taptų labai pigūs, pacientai galėtų patys stebėti kraujo pokyčius ir juos sieti su sveikata, taip pat dalytis šia informacija su gydytojais, analizuoti dirbtinio intelekto programomis.

„Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms atsirastų galimybė kurti patikimiau veikiančias insulino pompas, sportuojantiems – stebėsenos sistemas, prognozuojančias fizinio pasirengimo lygį, įspėjančias apie didesnę traumų ar ligos tikimybę“, – teigė prof. Ž. Dambrauskas. Ūminių ligų atveju naujovė leistų lengviau diagnozuoti sunkias infekcines komplikacijas ir sepsį, įvairių organų kraujotakos sutrikimus. Ilgainiui technologija būtų naudojama gydymo įstaigose, sporto klubuose, teikiant skubiąją medicinos pagalbą, taip pat atsirastų ir daugiau pritaikymo sričių.

LSMU mokslininkų ir įmonės „Brolis Semiconductors“ kuriamas jutiklis – pirmoji, viena geriausiai išplėtotų ir tiksliausiai veikiančių tokio tipo technologijų. Technologijos kūrėjai patikina, kad daugeliu atvejų ji bus tokia pat tiksli kaip ir gydymo įstaigoje invaziniu būdu atliekami kraujo tyrimai.

Ateityje planuojama tirti sveikų žmonių ir pacientų kraujo mėginius, lyginti juos su neinvaziniu būdu surinkta informacija. Tokiu būdu bus kaupiami duomenys, reikalingi „išmokyti“ mašiną tiksliai išmatuoti ir prognozuoti tam tikrus kraujo sudėties, pavyzdžiui, gliukozės koncentracijos pokyčius.

Mokslininkai jau baigia įgyvendinti techninius sprendimus, dėl kurių technologija bus mobili ir tinkama naudoti kasdienėje aplinkoje. Šiuo metu taip pat kaupiami ir apdorojami dideli informacijos kiekiai, leisiantys analizatoriui tiksliai nustatyti kraujo rodiklių pokyčius.

Planuojama, kad inovacija jau po vienerių-dvejų metų bus pasiekiama visiems. Technologija palengvins cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų kasdienybę, leis greičiau nustatyti ūmines ligas, sportininkams padės stebėti organizmo būklę ir išvengti traumų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjai, dirbantys drauge su įmonės „Brolis Semiconductors“ lazerių specialistais, naudodami lazerio spektroskopijos metodą sukūrė jutiklį, kuris gali būti montuojamas išmaniuosiuose laikrodžiuose ar telefonuose. Toks visiems lengvai prieinamas tyrimas ne tik leis išvengti adatų sukeliamo skausmo, bet ir sumažins krauju plintančių ligų riziką.

„Dėl išmaniųjų programėlių ir technologijos galėsime stebėti tam tikrų kraujo rodiklių pokyčius. Sunegalavę savo tyrimų rezultatus galėtume persiųsti šeimos gydytojui ar ligoninės priimamojo konsultantui“, – apie naujovę kalbėjo vienas iš technologijos kūrėjų, LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslininkas prof. Žilvinas Dambrauskas.

Profesoriaus teigimu, įdiegus šią technologiją dalis kraujo tyrimų taptų labai pigūs, pacientai galėtų patys stebėti kraujo pokyčius ir juos sieti su sveikata, taip pat dalytis šia informacija su gydytojais, analizuoti dirbtinio intelekto programomis.

„Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms atsirastų galimybė kurti patikimiau veikiančias insulino pompas, sportuojantiems – stebėsenos sistemas, prognozuojančias fizinio pasirengimo lygį, įspėjančias apie didesnę traumų ar ligos tikimybę“, – teigė prof. Ž. Dambrauskas. Ūminių ligų atveju naujovė leistų lengviau diagnozuoti sunkias infekcines komplikacijas ir sepsį, įvairių organų kraujotakos sutrikimus. Ilgainiui technologija būtų naudojama gydymo įstaigose, sporto klubuose, teikiant skubiąją medicinos pagalbą, taip pat atsirastų ir daugiau pritaikymo sričių.

LSMU mokslininkų ir įmonės „Brolis Semiconductors“ kuriamas jutiklis – pirmoji, viena geriausiai išplėtotų ir tiksliausiai veikiančių tokio tipo technologijų. Technologijos kūrėjai patikina, kad daugeliu atvejų ji bus tokia pat tiksli kaip ir gydymo įstaigoje invaziniu būdu atliekami kraujo tyrimai.

Ateityje planuojama tirti sveikų žmonių ir pacientų kraujo mėginius, lyginti juos su neinvaziniu būdu surinkta informacija. Tokiu būdu bus kaupiami duomenys, reikalingi „išmokyti“ mašiną tiksliai išmatuoti ir prognozuoti tam tikrus kraujo sudėties, pavyzdžiui, gliukozės koncentracijos pokyčius.

Mokslininkai jau baigia įgyvendinti techninius sprendimus, dėl kurių technologija bus mobili ir tinkama naudoti kasdienėje aplinkoje. Šiuo metu taip pat kaupiami ir apdorojami dideli informacijos kiekiai, leisiantys analizatoriui tiksliai nustatyti kraujo rodiklių pokyčius.

Šio medicininio prietaiso kūrėjai po dviejų metų pasauliui ketina pasiūlyti  aukštųjų technologijų kraujo matuoklį su unikaliu sensoriumi, kuris pagerintų  gyvenimą šimtams milijonų žmonių, sekmadienį pranešė TV3 „Žinios“.

„Brolis Semiconductors“ vienas įkūrėjų Augustinas Vizbaras sako, kad matuoklis kainuos iki 10 dolerių arba eurų. 

„Tokia jo ta kaina leis, kad tokia technologija pasieks kiekvieną iš mūsų – kiekvienas vartotojas  turės galimybe tą sensorių turėtų pas save – ar tai bus kaip priedas laikrodyje ar telefone“, – sako jis.

Toks jutiklis galės analizuoti kraujyje esančius medžiagų apykaitos produktus – metobolitus bei kraujo molekules. Kristijonas Vizbaras sako, kad prietaisas būtų naudojamas neinvaziniam matavimui per odą. Tyrimui atlikti nereikėtų įdurti į pirštą ar veną ir adata paimti kraujo.

„Mūsų sensoriaus unikalumas yra toks, kad būtų matuojama tiesioginį fotoną, t.y. šviesos dalelės sąveiką su ta molekule, t.y., fotono ir fenono interakcija, tokiu būdu tas signalas, kurį mes registruojame, yra tiesioginis atsakas tos molekulės, kurią norime pamatuoti“, sako A. Vizbaras. 

Išradimas būtų ypač aktualus cukriniu debetu sergantiems žmonėms, o taip pat padėtų gelbėti gyvybes – galėtų užfiksuoti sepsio atsiradimą.

Šiuo metu jau yra atliekami eksperimentai ir jutiklio veikimą išbando 30 žmonių komanda.

Pasak A. Vizbaro, jutiklis Lietuvoje ir Belgijoje kuriamas nuo 2013 metų ir už šią inovaciją yra gautas ne vienas apdovanojimas.

Vystosi daug metų

Kas antro Lietuvos gyventojo mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.

Dažniausiai lietuvius pražudo insultas ir miokardo infarktas.

Gydytoja Dangira Babenskienė teigia, kad miokardo infarktas ištinka dėl įvairių rizikos faktorių visumos.

"Dažniausiai infarktas užklumpa netikėtai, tačiau iki ligos prieinama palaipsniui, kraujagyslėms, aprūpinančioms širdį krauju bei deguonimi, kemšantis aterosklerotinėmis plokštelėmis. Mes to nejaučiame", – aiškina gydytoja.

Dažniausiai infarktas užklumpa netikėtai, tačiau iki ligos prieinama palaipsniui, kraujagyslėms, aprūpinančioms širdį krauju bei deguonimi, kemšantis aterosklerotinėmis plokštelėmis. Mes to nejaučiame.

Dėl netinkamo širdies aprūpinimo gyvybiškai būtinomis medžiagomis negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, ir tik jam plyšus – ištikus infarktui, sužinome, kad kraujagyslės buvo pažeistos daugelį metų.

"Žinoma, infarktas gali ištikti ir staiga, tačiau, kaip ir minėjau, dažniausiai – tai uždelsta tam tikrų sveikatos problemų komplikacija", – teigia gydytoja D.Babenskienė.

Suserga vis jaunesni

Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimus lemia įvairūs veiksniai. Vieni jų priklauso nuo mūsų, o kitų – natūralaus organizmo senėjimo, genetikos, nulemtų lyties – suvaldyti neįmanoma.

Įprasta manyti, kad infarktas yra senjorų liga, dažniausiai vyrų, sulaukusių 65 metų. Deja, vis dažniau širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos jauniems žmonėms. Tai lemia greitėjantis gyvenimo tempas, nuolat jaučiamas stresas.

"Kraujotakos ligos diagnozuojamos net trisdešimtmečiams, tačiau ne išimtis ir moterys po menopauzės, kurioms tuo metu infarkto rizika labai padidėja", – įspėja gydytoja D.Babenskienė.

Nemažai veiksnių, sukeliančių kraujotakos ligų riziką, priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Profilaktiškai tikrinantis sveikatą bei pastebėjus pakitimus sunkių padarinių galima išvengti.

Cholesterolis yra dvejopas

Pirmas signalas, įspėjantis apie širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – padidėjęs kraujospūdis. Kuo jis aukštesnis, tuo didesnė rizika susirgti, bet  neretai žmonės hipertenzijos taip pat nejaučia ir neįtaria.

Požymiai, signalizuojantys apie kraujotakos ligas, matomi,  atlikus kraujo tyrimus. Cholesterolis – iš keturių frakcijų susidedantis tyrimas, leidžiantis nustatyti ankstyvąsias kraujotakos sistemos ligas.

"Žmonės mano, kad pakanka nustatyti bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, o kai jis neviršija normos, galvoja esą sveiki. Tačiau  būtina atlikti pilną lipidogramą, nes gana dažnai bendras cholesterolio kiekis atitinka rekomenduojamas normas, o trigliceridų ar vadinamojo blogojo cholesterolio koncentracija – padidėjusi", – gydytoja D.Babenskienė aiškina, kad būtent dėl padidėjusios mažo tankio cholesterolio koncentracijos formuojasi aterosklerotinės plokštelės, užkemšančios itin svarbias kraujagysles.

Tinkamai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda inovatyvus, didelio jautrumo C-reaktyviojo baltymo tyrimas (djCRB). Šis itin jautrus rodiklis aptinka uždegimo židinį, kuris gali būti aterosklerozės pažeistoje kraujagyslėje. Tačiau vien iš šio tyrimo išvadų daryti nevalia.

"Jei kraujo tyrimo metu nustatomas padidėjęs djCRB, paciento būklę turėtų įvertinti gydytojas ir įsitikinti, kad uždegimas nesivysto kitame organe, ar nėra nediagnozuotos infekcijos", – perspėja gydytoja D.Babenskienė.

Beje, yra ir dar viena širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Jos net 60 proc. dažniau diagnozuojamos sergantiesiems cukriniu diabetu, todėl šiems ligoniams reikia būti itin budriems.

Kodėl ne visiems?

Gerai organizmo būklei bei širdies veiklai palaikyti būtini tam tikri mikroelementai.

Kalis ir magnis – puikūs geros sveikatos palydovai, gerinantys širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, papildantys vienas kitą, nes kaliui įsisavinti būtinas magnis. Gana dažnai sumažėjus kalio atsargoms, sutrinka ir magnio įsisavinimas – dėl per mažo šių mikroelementų kiekio silpsta širdies raumuo, sutrinka kraujospūdis, širdies ritmas, jaučiami širdies ploto skausmai.

Valstybės finansuojamomis profilaktikos programomis siekiama sumažinti miokardo infarkto ir insulto atsiradimo riziką.

"Itin džiugu, kad visuomenė tampa sąmoningesnė sveikatos klausimais ir valstybė finansuoja tam tikras tyrimų programas. Tačiau liūdina tai, kad širdies ir kraujagyslių prevencijos programa orientuota į tam tikrą amžiaus grupę, skiriama vyresniems pacientams – 50–65 m. moterims, 40–55 m. vyrams. Kaip jau minėjau, širdies ligos užklumpa vis jaunesnius žmones, tad profilaktiškai tikrintis privalu ir jaunimui, kuriam ši programa nefinansuojama", – apgailestauja gydytoja D.Babenskienė.

Pirmasis kraujo tyrimus atliekantis robotas Lietuvoje buvo pastatytas 2014 metais, o dabar sumontuota robotų ir automatinių analizatorių linija. Tikimasi, kad robotai padės pacientams greičiau pasitikrinti sveikatą ir paskatins dažniau tikrintis ją profiaktiškai.

Fiksuoja daugiau sveikatos sutrikimų

Kai prieš dvejus metus Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis kraujo tyrimus atliekantis robotas, jau po pusės metų dėl pagerėjusios diagnostikos buvo užfiksuota žymiai daugiau susirgimų. Pasak medikų, blogėjanti sergamumo statistika atspindi senstančios ir nesveiką gyvenimo būdą pasirinkusios visuomenės problemas bei gerėjantį diagnostikos prieinamumą. Kraujo tyrimus atliekantys robotai leido didesnei šalies gyventojų daliai pasitikrinti sveikatą ir sužinoti apie gresiančias ligas, išvengti komplikacijų ir ankstyvos mirties. Tiesa, medicinos robotizacija nepatinka kai kuriems valdininkams, teigiantiems, esą tyrimai „išpučia“ bendrą sergamumo statistiką, formuoja „ligonių tautos“ įvaizdį, o diagnozuojamos ligos – nepavojingos.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė tikina, kad atlikdami kraujo tyrimus robotai užfiksuoja tiek didesnius, tiek mažesnius sveikatos sutrikimus.

„Labai svarbu suprasti, kad negydomas „mažas“ sveikatos sutrikimas vėliau baigiasi „didele“ problema, brangiai kainuojančia ir pacientui, ir Valstybinei liginių kasai. Jeigu kažkas sako, kad robotai pridaro daug tyrimų, kurių rezultatuose tik nežymūs pakitimai, pavyzdžiui, šiek tiek padidėjęs cholesterolio kiekis, į kurį nereikėtų kreipti dėmesio, tai po kelerių ar keliasdešimties metų ištikęs infarktas ar insultas parodo tikrąją tyrimų vertę – ir didesnį mirtingumą statistikos suvestinėse, ir išleistus milijonus brangiam chirurginiam gydymui, ir skaudžias netektis artimiesiems“, - apie robotų svarbą medicinoje pasakoja gydytoja E. Marciuškienė.

Per metus – 12 mln. tyrimų

Pastatyti kelis robotus, kurie dėliotų kraujo mėginius į automatinius analizatorius ir padėtų išvengti monotoniško, varginančio ir sunkaus darbo, buvo pirmasis robotizacijos žingsnis. 

Gydytoja Dangira Babenskienė tikina, kad dabar Kaune esanti laboratorija yra panaši į moderniausias Vakarų Europos, JAV ir Japonijos medicininių tyrimų laboratorijas. Pasitelkusi robotus, laboratorija galės per dieną atlikti iki 40 tūkst. kraujo tyrimų, o per metus – net iki 12 mln. Robotizuotoje laboratorijoje atliekami bendraklinikiniai, biocheminiai, imunologiniai, alergologiniai, infekcinių ligų, erkių pernešamų ligų, onkologinių susirgimų, skydliaukės, lytiškai plintančių ligų ir kiti kraujo tyrimai.

„Visiškas laboratorijos robotizavimas ne tik leis daryti greičiau ir daugiau tyrimų, bet ir padidins sudėtingų tyrimų prieinamumą, sumažins klaidų skaičių. Tai pasiekti galima tik sujungus į vieną ciklą ir visiškai robotizavus preanalitikos arba mėginių tikrinimo ir centrifūgavimo, analitikos arba tyrimo atlikimo ir poanalitikos arba tyrimų atsakymo validavimo procesus. Šiuo keliu eina dauguma moderniausių medicininių tyrimų laboratorijų užsienyje, todėl kur būtinas itin didelis tikslumas, darbus atlieka robotai. Jie ir greitesni, ir našesni, ir tikslesni, tačiau visų darbų jie atlikti negali. Teisingam laboratorinių tyrimų rezultatų interpretavimui ar kliniškai sudėtingų situacijų išsiaiškinimui laboratorijoje yra būtinas gydytojas“, – aiškina laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai D. Babenskienė.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė kraujo tyrimą galimam neblaivumui nustatyti atliko Kauno klinikinėje ligoninėje, tačiau praėjus trim - keturiom valandoms po paties eismo įvykio, BNS sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Ministrė BNS antradienį patvirtino, kad galimą girtumo nustatymo klastojimą tirianti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko dokumentų poėmius būtent Kauno klinikinėje ligoninėje. Tyrėjai taip pat yra paėmę tyrimui ir D.Gineikaitės kraujo mėginį.

„Mano žiniomis, STT padarė poėmį ir dokumentų, ir kraujo. Istorija dabar baigsis STT“, – sakė ministrė.

Ministrės teigimu, Kauno ligoninėje D.Gineikaitės kraujas ištirtas nebuvo, mėginys, perdavus jį tyrėjams, bus tiriamas Vilniuje.

„Mano žiniomis, turėjo būti būtent šiandien vežamas (į Vilnių)“, – sakė ministrė.

Įstatymai numato, kad jeigu vairuotojas nesutinka su alkoholio tikrintuvo parodymais įvykio vietoje, jis ne vėliau kaip per valandą turi kreiptis į pageidaujamą medicinos įstaigą ir atlikti kraujo tyrimą.

R.Šalaševičiūtė teigė negalinti vertinti Kauno klinikinės ligoninės veiksmų, kol vyksta STT tyrimas.

„Aš negaliu ir neturiu teisės šiandien vertinti būtent Kauno klinikinės ligoninės darbo, nes jie savo darbą atliko, laikas užfiksuotas, kaip minėjau, vėliau nei pats įvykis buvo ir policijos surašyti dokumentai“, – sakė R.Šalaševičiūtė.

„Kol mes laukiame atsakymo, aš tikrai negaliu įtarti, kad šioje ligoninėje buvo atlikti netinkami veiksmai“, – pridūrė ji.

Tuo metu Kauno klinikinės ligoninės atstovas spaudai Saulius Tvirbutas BNS antradienį neigė, kad D.Gineikaitė kreipėsi į Kauno klinikinę ligoninę ir kad STT atliko dokumentų poėmius ligoninėje.

Anot S.Tvirbuto, ligoninės vadovas nebuvo informuotas apie STT veiksmus.

„Iki šiol neturime jokio oficialaus patvirtinimo apie STT vizitą ar dokumentų poėmį todėl komentarų kol kas neteiksime“, – BNS sakė Kauno klinikinės ligoninės atstovas.

Tuo metu STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas nurodė, jog STT neprivalo oficialiai informuoti įstaigos apie atliekamus procesinius veiksmus. Procesiniai veiksmai - dokumentų poėmiai, anot STT atstovo buvo atlikti besilaikant visų įstatymo reikalavimų.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorė D.Gineikaitė šeštadienį Kaune, įtariama, neblaivi sukėlė avariją, šio eismo įvykio aplinkybes aiškinasi policija. Įtariant, kad bandyta nuslėpti D.Gineikaitės galimo neblaivumo faktą, atskirą tyrimą pirmadienį pradėjo STT.

D.Gineikaitė pirmadienį išėjo neapmokamų atostogų. Ji neigia buvusi neblaivi ir tikina atlikusi kraujo tyrimą medicinos įstaigoje.

Vilniuje pradėjo veikti biocheminių ir imunologinių kraujo tyrimų robotas, kuris automatiškai skirsto pacientų kraujo mėginius į automatinius analizatorius. Pasitelkusi robotą, laboratorija galės per dieną atlikti iki 20 000 kraujo tyrimų šalies gyventojams.

Tikimasi, kad dėl įdiegtų inovacijų išaugs sudėtingų tyrimų atlikimo operatyvumas ir kokybė. Tai leis gydytojams atlikti daugiau tyrimų ir efektyviau diagnozuoti ligas, daugiau dėmesio skirti profilaktiniams tyrimams, o pacientams - ilgai nebelaukti būtino kraujo tyrimo, rašoma laboratorijos "Sosdiagnostika" pranešime.

Prevencinėms patikros programoms skirti pinigai grįžta į biudžetą

Apžiūrėjusi naująjį robotą Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė sako, kad aukštųjų technologijų diegimas yra itin svarbus ir turėtų būti valstybės sveikatos sistemos strategijos dalis. "Yra sveikintina, kad Lietuvoje, kuri pirmininkauja Europos Sąjungai, būtų moderni aparatūra ir, nežiūrint skurdaus finansavimo, piliečiai gautų kokybiškas paslaugas. Puikiai suprantame, kad be aukštųjų technologijų šiais laikais nieko nepadarysi. Medicina jau eina individualaus gydymo link, todėl sveikatos politikų uždavinys - būti toliaregiškiems ir ruošti strategijas, kaip geriau valdyti vieną ar kitą ligą ir kokios įrangos tam reikia", - teigia D. Mikutienė.

Nors medikai akcentuoja šiuolaikinių medicinos galimybių didesnį panaudojimą profilaktikos tikslams, tačiau valstybės skiriami milijonai profilaktikai grįžta į biudžetą nepanaudoti, o brangi aparatūra - ne visuomet gelbėja gyvybes. "Prieš porą metų mane šokiravo, kai 32 milijonai litų buvo grąžinami iš prevencinių programų atgal į biudžetą. Tai yra skandalinga", - pabrėžia Seimo narė.

Robotai šiuolaikinėje medicinoje - būtini

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, laboratorijos generalinė direktorė, gydytoja Eglė Marciuškienė pastebi, kad laboratorinės diagnostikos srityje vyksta globalūs pokyčiai: modernėja laboratorijos, atnaujinama įranga, automatizuojami procesai, diegiami nauji tyrimai bei jų atlikimo metodai ir kitos inovacijos.

"Laboratorinė medicina pasaulyje išlieka viena sparčiausiai besivystančių ir augančių krypčių, atveriančių naujų galimybių gydymui ir profilaktikai. Dėl to laboratorijos svarba išaugo."

Pasak gydytojos, robotai ir automatizuoti analizatoriai laboratorijose padeda išvengti dėl žmogaus darbo pasitaikančių klaidų. Anksčiau į kiekvieną analizatorių kraujo mėginius tyrimams dėliojo laboratorijos laborantai, o dabar tai daro robotas. Dėl to padidėjo kraujo tyrimų kokybė ir atlikimo greitis: vos už keliolikos minučių nuo mėginio gavimo, informacinėje sistemoje gydytojas jau gauna tikslius tyrimų rezultatus.

Laboratorijos svarba auga

Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos valdybos narė, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos laboratorijos vedėja Aldona Baublytė teigia, kad atsiradus daugiau modernių tyrimų laboratorijos svarba išaugo. "Prieš 15-20 metų laboratorinė diagnostika daugelyje įstaigų buvo vadinama pagalbine, paskutinėje vietoje prieš ūkio dalį. Dabar situacija keičiasi, matome, kas vyksta Europos sąjungoje, ir man labai patiko kolegos iš Vokietijos pasakymas, kad svarbiausia suteikiant žmogui pagalbą yra tai, kaip greitai laboratorija atliks būtinus tyrimus, nuo kurių viskas priklauso. Daugelis gydytojų jau žino, ką reiškia greitai atlikti vieną ar kitą kokybišką laboratorinį tyrimą", - sako A. Baublytė.

Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Anykščių ligoninės vadovas, gydytojas Dalius Vaiginas mano, kad ne kiekviena gydymo įstaiga yra pajėgi įsigyti robotus ir ne kiekvienoje jų reikia. "Laboratorijų automatizavimas ir robotizavimas yra neišvengiamas, tai labai pažangu, tačiau Lietuvoje yra labai daug gydymo įstaigų ir robotų į kiekvieną nesustatysi. Kai tyrimų yra mažai, tai robotą kaip ir kai kuriuos analizatorius ekonomiškai neapsimoka naudoti. Būtina optimizuoti taip, kad robotai dirbtų ten, kur yra dideli tyrimų srautai", - teigia. D. Vaiginas.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas, gydytojas Henrikas Ulevičius tikina, kad bet kuri ligoninė turi turėti savo laboratoriją skubiems atvejams, o kitus laboratorinius tyrimus yra naudingiau atlikti didelėse specializuotose laboratorijose. "Mes dalį tyrimų, kurie yra planiniai dėl reagentų taupymo išvežame į kitas didesnes laboratorijas. Pas save laboratorijoje darome skubius tyrimus ir tuos rutininius, kuriuos apsimoka. Jeigu pacientų, kuriems būtinas tam tikras tyrimas yra mažai, mes tyrimus išvežame į kitas laboratorijas ir taip taupome", - akcentuoja H. Ulevičius.