Po pateikimo už tokias pataisas balsavo 14 Seimo narių, prieš buvo 13 parlamentarų ir susilaikė 27 Seimo nariai. Kitu balsavimu projektas atmestas.

Pataisas parengęs Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas teigė, kad jomis norėta pagerinti valdyseną šiose įstaigose, išskaidrinti vadovų rinkimų procesus.

Pataisomis taip pat siūlyta leisti asocijuotais kredito unijų nariais tapti fiziniams, o ne tik juridiniams asmenims, kaip yra dabar, kad į kredito unijų valdymą įsitrauktų žmonės, kurie suinteresuoti kredito unijų valdymu.

Siūlyta nepalikti statistinių narių, kurių buvimas kredito unijų sąrašuose koreguoja kvorumo surinkimą visuotiniuose susirinkimuose. Tokie gyventojai būtų įgiję galimybę naudotis kredito unijų paslaugomis, tačiau neįsitrauktų į kredito unijos valdymą. Taip kredito unijos būtų galėję augti nepriklausomai nuo sektoriaus savitumo.

Pataisomis taip pat siūlyta įgaliojimų skaičių susieti su kredito unijos narių skaičiumi.

Taip pat siūlyta apriboti valdybos narių ir pirmininko kadencijas – iki dviejų iš eilės.

A. Kupčinskas teigė, kad dėl kredito unijų geografinio savitumo, įsišaknijimo bendruomenėse ir kitų neformalių ryšių, valdybų pirmininkai ir valdybų nariai dažnai savo pareigas eina itin ilgą laikotarpį, todėl įtvirtinama didelė įtaka priimant sprendimus. Manoma, kad dėl kadencijų ribojimo būtų daugiau skaidrumo valdyme. 

Šios pataisos buvo parengtos po pernai vasaros pabaigoje Seime vykusios konferencijos apie kredito unijų paslaugas ir jų plėtrą.  

– Pradėkime pokalbį nuo to, kuo bendradarbiavimas su kredito unija skiriasi nuo kitų kredito įstaigų?

– Unijos paprastai gali palankesnėmis sąlygomis ir lanksčiau atsižvelgti į projektus, teikti savo finansines paslaugas ūkininkams, verslininkams ar gyventojams. Norėdamas naudotis kredito unijos paslaugomis, asmuo turi tapti jos nariu, t. y., įsigyti pajų. Kitaip tariant, skirtingai nei banko klientai, pajininkai tampa dalininkais ir dalyvauja įstaigos valdyme.

AKU – kooperatiniais pagrindais veikianti lietuviško kapitalo kredito įstaiga. Kooperacijos veiklos specifika skiriasi nuo banko dar ir tuo, kad visas uždirbtas pelnas lieka toje bendruomenėje. Taip pat už unijose laikomus indėlius mokamos didesnės palūkanos nei bankuose.

– Skamba patraukliai, bet turėjome laikotarpį, kai kredito unijos dygo lyg grybai po lietaus. Paskui sekė jų bankrotų banga. Kuo pagrįstumėte savo patikimumą jūs?

– Mūsų unija gyvuoja jau 26 metus, taigi, turime sukaupę nemažai ilgalaikės patirties, nors sunkumų ir iššūkių, kaip ir kitos finansinės institucijos, turėjome ne vieną. Džiaugiamės, kad  šiandien dirbame sėkmingai ir pelningai, o patirti iššūkiai ir sunkumai mums tik padėjo judėti pirmyn, nes su visais jais pavyko puikiai susitvarkyti.

Dabar turime puikius santykius su nariais-pajininkais, augame kaip organizacija ir kuriame pasitikėjimu grįstus santykius su jaunais ir dideliais verslais. Šiais metais švenčiame penkerius metus, kaip esame prisijungę prie Jungtinės centrinės kredito unijos KREDA. Kadangi unijos veikia pagal regionus, mes esame sukūrę itin glaudų ryšį su jos nariais. Turime patirties įvairiuose projektuose: tiek investiciniuose, tiek spekuliaciniuose. Šiai dienai džiaugiamės, kad dirbame su tokiomis bendrovėmis kaip „Baltic Projects“, „Teledema“, „Habits“, „Nuogas“ ir daugybe kitų. Džiaugiamės jų sėkme ir tikime jų augimu. 

– Kodėl nusprendėte plėsti savo veiklą žemės ūkyje?

– Tai nauja sritis, bet ateiname su patirtimi, kuri gali puikiai būti pritaikoma šiame sektoriuje.

 – Ar jau turite pajininkų ūkininkų?

–Taip, mūsų paslaugomis jau naudojasi ne vienas ūkis. Pavyzdžiui, Kaišiadorių rajono ūkininkui Arūnui Kupčiūnui šiais metais iš projekto ir mūsų finansavimo lėšų padėjome įsigyti reikalingą sėjamąją techniką. Iš viso turime daugiau nei 6500 narių-pajininkų.

– Kokias sąlygas turi atitikti ūkininkas, norėdamas tapti pajininku ir gauti kreditą?

– Kadangi unijos veikia pagal regionus, mūsų AKU paskolos suteikiamos ūkiams, kurie yra registruoti Kauno mieste, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Jurbarko, Šakių, Kazlų Rūdos, Prienų, Kaišiadorių, Jonavos rajonuose arba turintiems kitų sąsajų su šiomis teritorijomis. Ūkis turi veikti ir turėti piniginius srautus, projekte numatyti finansavimo šaltinį, nurodyti pinigų panaudojimo paskirtį. Taip pat ūkis privalo turėti nuosavą lėšų dalį – pradinį įnašą.

Kadangi unijos veikia pagal regionus, mūsų AKU paskolos suteikiamos ūkiams, kurie yra registruoti Kauno mieste, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Jurbarko, Šakių, Kazlų Rūdos, Prienų, Kaišiadorių, Jonavos rajonuose arba turintiems kitų sąsajų su šiomis teritorijomis.

 

Kadangi AKU paskolos dažniausiai suteikiamos su nekilnojamojo turto įkeitimu, reikia atlikti turto vertinimą. Taip pat dirbame ir su Žemės ūkio garantijų fondu dėl papildomos garantijos ir palūkanų kompensavimo. Šiai dienai Žemės ūkio garantijų fondas gali kompensuoti net iki 80 proc. sumokamų palūkanų. Norint įsivertinti savo ūkio galimybes skolintis, reikia pateikti finansines ir pelno nuostolio ataskaitas ir paraišką kreditui. Dažniausiai atsakymas pateikiamas per penkias darbo dienas.

– Kokias  rizikas žemdirbys turi įsivertinti prieš imdamas paskolą iš AKU?

– Svarbiausia yra nesielgti spontaniškai ir neimti kredito be ilgalaikio finansinio plano. Ūkininkas turi įsivertinti galimus ūkio veiklos rezultatus, politinius ir teisinės aplinkos pokyčius. Reikia atsižvelgti ir tai, ar padidėjus išlaidoms dėl palūkanų bus galimybė įmokas mokėti laiku, net jeigu palūkanos pakils 3 ar net 5 proc.

– Tarkime, turiu nedidelį ūkį be didelių apyvartų,  bet noriu plėsti savo veiklą, investuoti, ar man pakeliui su jumis, koks jūsų išskirtinumas, kokius produktus siūlote?

– Ūkininkams galime pasiūlyti lengviau įgyvendinamas finansavimo sąlygas nei kitos finansines paslaugas teikiančios įstaigos. Paskola išduodama žemės ūkio reikmėms, apyvartai finansuoti, įrangai, technikai įsigyti ir pan. Didžiausia galima skolinimosi suma nustatoma atsižvelgiant į investicijų poreikį, finansines galimybes grąžinti kreditą ir turtą, kurį galima įkeisti kredito grąžinimui užtikrinti. 

Priklausomai nuo to, kokiam tikslui paskola suteikiama, ji gali būti gražinama įvairiais būdais: įmokas mokant lygiomis ar mažėjančiomis dalimis arba palūkanas mokant kas mėnesį, o paskolos sumą grąžinant pasibaigus paskolos terminui. Prie kiekvieno kliento stengiamės prisitaikyti, todėl ūkininkams siūlome sudaryti individualų paskolos grąžinimo grafiką atsižvelgiant į ūkio piniginius srautus. Dažniausiai ūkiai kredito įmokas moka du kartus per metus. Kadangi dirbame ir su Žemės ūkio garantijų fondu, galime patarti klientui dėl valstybės lengvatų, palūkanų kompensavimo.

Esame atviri, vertiname tiesioginį kontaktą, todėl suteikiame visas galimybes kasdienes įvairias bankines paslaugas atlikti ne tik interneto banke, bet ir atvykus į unijos padalinį. Esame įsikūrę Kaune, A. Mickevičiaus g. 15.

„Sprendimas padidinti AKR normą priimtas pernai, kredito įstaigoms suteiktas vienų metų pereinamasis laikotarpis papildomam kapitalui sukaupti. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu bankai ir centrinių kredito unijų grupės jau turi sukaupę netgi didesnę nei reikalaujama kapitalo atsargą“, – pranešime teigė LB.

Šis kapitalo reikalavimas sustiprina kredito įstaigų finansinį atsparumą ir gali būti atlaisvinamas sukrėtimų metu.

COVID-19 pandemijos metu AKR norma buvo sumažinta iki nulio. Anot LB, tai leido atlaisvinti apie 86 mln. eurų kapitalo, taip iš dalies sušvelninant COVID-19 neigiamą įtaką šalies ekonomikai.

Kaip sakė posėdžiui pirmininkavęs iš komiteto pirmininko posto atsistatydinęs Mykolas Majauskas, įstatymų pataisos liberalizuos unijų veiklą ir padidins konkurenciją bankų sektoriuje. 

„Atrišamos galimybės kredito unijoms veikti panašiai kaip bankams: teikti finansines paslaugas, tai šiuo atveju finansinės nuomos, lizingo paslaugas, panaikinami tam tikri apribojimai dėl skolinimo terminų ir užstato“, – teigė jis.

Finansų ministerijos Finansų rinkos politikos departamento atstovė Akvilė Kalantaitė pabrėžė, kad unijoms būtų leidžiama teikti daugiau paslaugų, pavyzdžiui, leisti elektroninius pinigus, teikti finansinio tarpininkavimo paslaugas visiems gyventojams ar įmonėms, o ne tik savo nariams, taip pat priimti indėlius iš visų potencialių klientų, joms būtų leista skolinti ilgiau nei penkeriems metams.

Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento direktorius Arūnas Raišutis teigė, kad kredito unijos dabar yra labiau sustiprėjusios.

„Labiau pasitikime šita sistema (finansinių paslaugų sektoriumi – BNS), yra sustiprėjusi, veikia patikimiau ir galime padaryti atlaisvinimus, kurie didintų konkurenciją su kitais rinkos dalyviais“, – teigė A. Raišutis atsakydamas į M. Majausko klausimą, kodėl konkurenciją didinantys sprendimai nebuvo priimti anksčiau.

Komitetas trečiadienį apsvarstė Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pataisas.

Jomis Lietuvos bankui siūloma leisti bankroto atveju perleisti banko ar kredito įstaigos turtą, teises ir įsipareigojimus kitai įstaigai, jei Indėlių draudimo fondui tai būtų finansiškai naudingiau nei išmokėti indėlių draudimo išmokas. Šios išmokos galėtų būti mokamos tiesiogiai per bankrutuojančią įstaigą, naudojantis jos likvidžiu turtu.

Valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ ketinama pertvarkyti į viešąją įstaigą, atsakingą už indėlių draudimą ir Indėlių draudimo fondo administravimą.  

„Kredito unijų sektorius yra aktyvus, tai matome ir iš finansinių rodiklių. Augimas tvarus, tačiau daliai kredito unijų derėtų atkreipti dėmesį vertinant ir valdant vėluojamas grąžinti paskolas, kad ateityje dėl jų nekiltų problemų“, – sako Lietuvos banko Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.

Aktyviai skolindamos kredito unijos uždirbo 17 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 23 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Didžiausią kredito unijų pajamų dalį (79 proc.) sudarė palūkanų pajamos.

Kredito unijų suteiktos paskolos grynąja verte per ketvirtį padidėjo 33,8 mln. eurų (4,6 proc.) ir sudarė 763,2 mln. eurų (2021 m. antrąjį ketvirtį paskolos augo 39,2 mln. Eur, arba 5,7 proc., prieš metus – 24,4 mln. Eur, arba 3,9 proc.). Skolinimas gyventojams, kuriems suteiktos paskolos sudarė 77 proc. paskolų portfelio, išaugo 19,4 mln. eurų (3,4 proc.) – iki 587,4 mln. eurų, įmonėms – 14,4 mln. eurų (8,9 proc.) – iki 175,7 mln. eurų.

Aptariamu laikotarpiu daugiausia augo būsto paskolos – 15 mln. eurų (5 proc.), kurios sudarė daugiau kaip 40 proc. viso paskolų portfelio.

Lietuvos banko duomenimis, kredito unijų priimti indėliai išaugo 63,7 mln. eurų (7,7 proc.) ir sudarė 890,2 mln. eurų, iš jų 256,8 mln. eurų – indėliai iki pareikalavimo ir 633,4 mln. eurų – terminuotieji indėliai.

Didžiausią indėlių portfelio dalį (92,5 proc.) sudarė gyventojų indėliai. Lietuvos banko duomenimis, per trečiąjį ketvirtį palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 17 kredito unijų, vidutinė palūkanų norma už šiuos indėlius sudarė 1,1 proc.

Trečiąjį šių metų ketvirtį kredito unijų pajinis kapitalas padidėjo 2,4 proc. ir sudarė 61,3 mln. eurų. Augimas sietinas su didėjančiu kapitalo poreikiu, didėjant kredito unijų skolinimo apimčiai. Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, trečiąjį ketvirtį išaugo 2,7 proc. – iki 59,9 mln. eurų, o jų dalis analizuojamo laikotarpio pabaigoje sudarė 98 proc. pajinio kapitalo.

Aptariamu laikotarpiu neveiksnių (blogų) paskolų dalis visame portfelyje sumažėjo nuo 9,2 proc. iki 8,6 proc., taip pat sumažėjo ir daugiau kaip 60 d. vėluojamų grąžinti bei nuvertėjusių paskolų apimtis. Tiesa, 19 kredito unijų paskolų portfeliuose daugėjo paskolų, kurių skolinius įsipareigojimus vėluojama vykdyti ilgiau negu 60 d. iš eilės. Ateityje jos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų, neigiamai paveiksiančių jų veiklos rezultatą ir kapitalą, teigia Lietuvos bankas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) grupė, vienijanti 45 kredito unijas, Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupė, vienijanti 11 kredito unijų, ir 4 persitvarkančios kredito unijos – iš viso 60 kredito unijų, vienijančių beveik 167 tūkst. narių. Be pagrindinės buveinės, kredito unijos paslaugas teikė 75 struktūriniuose padaliniuose. Pelningai dirbusios 55 kredito unijos uždirbo 8,1 mln. eurų pelno, o 5 kredito unijos patyrė 0,1 mln. eurų nuostolį.

Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus, pažymima Lietuvos banko pranešime. Be finansinių paslaugų teikimo savo narėms, centrinės kredito unijos stebėjo ir tikrino jų prisiimamą riziką, pagal poreikį palaikė jų likvidumą.

Lietuvos kredito unijų sektorius per šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 5,2 mln. eurų grynojo pelno – 53 proc. (1,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jis buvo 3,4 mln. eurų. Tai lėmė didėjęs kredito unijų paskolų portfelis, augusios grynosios palūkanų ir paslaugų bei komisinių pajamos, teigia Lietuvos bankas.

Svarbu neatsipalaiduoti

"Matome toliau gerėjantį rezultatą – pelną uždirbančių kredito unijų skaičius auga. Tai pozityvus rodiklis, kaip ir augantis verslo kreditavimas. Vis dėlto kredito unijoms svarbu neatsipalaiduoti ir užtikrinti tinkamą paskolų kokybės kontrolę bei kredito rizikos valdymą", – pranešime sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Augantis kreditavimas palankiai veikė sektoriaus veiklos rezultatą – kredito unijos uždirbo 18 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 30 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Kaip paprastai, didžiausią kredito unijų pajamų dalį (78,2 proc.) sudarė palūkanų pajamos.

Pelningai dirbusios 55 kredito unijos pirmąjį pusmetį uždirbo 5,3 mln. eurų grynojo pelno, penkios kredito unijos patyrė 0,1 mln. eurų nuostolį. 2020 m. pirmąjį pusmetį pelningai dirbo 51 kredito unija.

Kredito unijoms svarbu neatsipalaiduoti ir užtikrinti tinkamą paskolų kokybės kontrolę bei kredito rizikos valdymą.

Kredito unijų turtas antrąjį ketvirtį sumažėjo 0,3 proc. ir birželio pabaigoje sudarė 972,3 mln. eurų, arba 2,5 proc. bankų sektoriaus turto. Tai lėmė dėl žemės ūkio sezoniškumo sumažėję indėliai iki pareikalavimo. Reikšmingiausią turto dalį (75 proc.) sudarė suteiktos paskolos, jų dalis turto struktūroje per antrąjį ketvirtį padidėjo 4,2 procentinio punkto.

Kredito unijų suteiktos paskolos grynąja verte per ketvirtį padidėjo 39,2 mln. eurų (5,7 proc.), iki 729,4 mln. eurų. Skolinimas gyventojams išaugo 23,2 mln. eurų (4,3 proc.), iki 568,1 mln. eurų, įmonėms – 16 mln. eurų (11 proc.), iki 161,3 mln. eurų. Kredito unijų suteiktų būsto paskolų portfelis augo 14,4 mln. eurų (5 proc.).

Kredito unijų sudaryti specialieji atidėjiniai paskoloms antrąjį ketvirtį nežymiai sumažėjo ir sudarė 5,7 mln. eurų. Specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis išliko toks pats kaip ir pirmąjį ketvirtį – 0,8 proc. (prieš metus – 1,2 proc.).

Vėluojančiųjų daug

Pasak Lietuvos banko, per antrąjį šių metų ketvirtį 24 kredito unijų paskolų portfeliuose daugėjo paskolų, kai įsipareigojimus vėluota vykdyti ilgiau negu 60 dienų iš eilės, todėl ateityje šios kredito unijos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų. Neveiksnių paskolų dalis pakito nežymiai – padidėjo nuo 9 proc. iki 9,2 proc. paskolų portfelio.

Birželio pabaigoje kredito unijos buvo priėmusios 827 mln. eurų indėlių, iš jų 221 mln. eurų sudarė neterminuotieji (iki pareikalavimo) indėliai ir 606 mln. eurų – terminuotieji indėliai. Pastarieji, sudarę 73 proc. visų indėlių, ir toliau augo, bet šiek tiek lėčiau nei pirmąjį ketvirtį. Neterminuotųjų indėlių sumažėjo ir tai lėmė viso indėlių portfelio sumažėjimą beveik 20 mln. eurų (2,3 proc.).

Didžiausią indėlių portfelio dalį (93,5 proc.) sudarė gyventojų indėliai. Per antrąjį ketvirtį palūkanų normas už 12 mėnesių trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 21 kredito unija, vidutinė palūkanų norma už metų trukmės indėlį sudarė 1,1 proc.

Tvarūs pajai gausesni

Antrąjį ketvirtį 50 kredito unijų kreipėsi į Lietuvos banką dėl leidimo sumažinti pajinį kapitalą, kad galėtų atsiskaityti su pajininkais, kurių narystė kredito unijose baigėsi 2020 m. Grąžinus pajinius įnašus, dalies kredito unijų pajinis kapitalas sumažėjo, tačiau, didėjant bendram kredito unijų narių skaičiui ir jiems įnešus papildomų pajinių įnašų, pajinis kapitalas išaugo iki beveik 60 mln. eurų (prieš metus buvo 52,2 mln. eurų).

Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, antrąjį ketvirtį išaugo 3,5 proc., iki 58,3 mln. eurų, ir sudarė 97 proc. pajinio kapitalo.

Šiuo metu šalyje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos grupė (45 kredito unijos), Jungtinės centrinės kredito unijos grupė (11 kredito unijų) ir keturios į specializuotus bankus persitvarkančios kredito unijos. Iš viso – 60 kredito unijų, vienijančių beveik 165 tūkst. narių.

Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus.

„Matome toliau gerėjantį rezultatą – pelną uždirbančių kredito unijų skaičius auga. Tai pozityvus rodiklis, kaip ir augantis verslo kreditavimas. Vis dėlto kredito unijoms svarbu neatsipalaiduoti ir užtikrinti tinkamą paskolų kokybės kontrolę bei kredito rizikos valdymą“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Dėl aktyvaus skolinimo 2021 m. pirmą pusmetį kredito unijų sektorius uždirbo 5,2 mln. eurų grynojo pelno. 55 (pernai – 51) pelningai dirbusios kredito unijos uždirbo 5,3 mln. eurų pelno, o 5 kredito unijos patyrė 0,1 mln. eurų nuostolį. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kredito unijos uždirbo 18 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 30 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų. Didžiausią kredito unijų pajamų dalį (78,2 proc.) sudarė palūkanų pajamos.

Kredito unijų turtas antrą šių metų ketvirtį sumažėjo 0,3 proc. ir sudarė 972,3 mln. eurų, arba 2,5 proc. bankų sektoriaus turto. Tą lėmė dėl žemės ūkio sezoniškumo sumažėję indėliai iki pareikalavimo. Reikšmingiausią turto dalį (75 proc.) sudarė suteiktos paskolos. Jų dalis kredito unijų turto struktūroje antrą šių metų ketvirtį padidėjo 4,2 proc. p.

Kredito unijų suteiktos paskolos grynąja verte padidėjo 39,2 mln. eurų (5,7 proc.) ir sudarė 729,4 mln. eurų. Skolinimas gyventojams išaugo 23,2 mln. eurų (4,3 proc.) – iki 568,1 mln. eurų, įmonėms – 16 mln. eurų (11 proc.) – iki 161,3 mln. eurų. Būsto paskolos augo 14,4 mln. eurų (5 proc.).

Kredito unijų sudaryti specialieji atidėjiniai paskoloms antrą ketvirtį nežymiai sumažėjo ir sudarė 5,7 mln. eurų. Specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis išliko toks pats kaip ir praėjusį ketvirtį – 0,8 proc. (prieš metus – 1,2 proc.).

Antrą šių metų ketvirtį 24 kredito unijų paskolų portfeliuose daugėjo paskolų, kai įsipareigojimus vėluota vykdyti ilgiau negu 60 d. iš eilės, todėl ateityje šios kredito unijos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų. Neveiksnių paskolų dalis pakito nežymiai – padidėjo nuo 9 iki 9,2 proc. paskolų portfelio.

2021 m. antro ketvirčio pabaigoje kredito unijos buvo priėmusios 827 mln. eurų indėlių. Iš jų 221 mln. eurų sudarė neterminuotieji (iki pareikalavimo) indėliai ir 606 mln. eurų – terminuotieji indėliai. Pastarieji, sudarę 73 proc. visų indėlių, ir toliau augo, bet šiek tiek lėčiau nei praėjusį ketvirtį. Neterminuotųjų indėlių sumažėjo ir tai lėmė viso indėlių portfelio sumažėjimą beveik 20 mln. eurų (2,3 proc.).

Didžiausią indėlių portfelio dalį (93,5 proc.) sudarė gyventojų indėliai. Antrą ketvirtį palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 21 kredito unija, vidutinė palūkanų norma už metų trukmės indėlį sudarė 1,1 proc.

Antrą šių metų ketvirtį penkiasdešimt kredito unijų kreipėsi į Lietuvos banką dėl leidimo sumažinti pajinį kapitalą, kad galėtų atsiskaityti su pajininkais, kurių narystė kredito unijose baigėsi 2020 m. Grąžinus pajinius įnašus, dalies kredito unijų pajinis kapitalas sumažėjo, tačiau didėjant bendram kredito unijų narių skaičiui ir jiems įnešus papildomų pajinių įnašų, pajinis kapitalas išaugo iki beveik 60 mln. eurų (prieš metus buvo 52,2 mln. eurų).

Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, antrą ketvirtį išaugo 3,5 proc. (iki 58,3 mln. eurų). Jų dalis analizuojamo laikotarpio pabaigoje sudarė 97 proc. pajinio kapitalo.

Šiuo metu šalyje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos grupė (45 kredito unijos), Jungtinės centrinės kredito unijos grupė (11 kredito unijų) ir 4 į specializuotus bankus persitvarkančios kredito unijos. Iš viso – 60 kredito unijų, vienijančių beveik 165 tūkst. narių. Be pagrindinės buveinės, kredito unijos paslaugas teikė 68 struktūriniuose padaliniuose. 2021 m. antrą ketvirtį 1 persitvarkanti kredito unija kreipėsi į Lietuvos banką dėl specializuoto banko licencijos gavimo.

Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus. Be finansinių paslaugų teikimo savo narėms, centrinės kredito unijos stebėjo ir tikrino jų prisiimamą riziką, pagal poreikį palaikė jų likvidumą.

Lietuvos banko interneto svetainėje viešai skelbiama informacija apie kiekvienos kredito unijos metų ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos rodiklius bei veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą.

„Kredito unijos pradėjo aktyviau skolinti juridiniams asmenims, jiems suteiktos paskolos augo sparčiau nei gyventojams. Pirmojo ketvirčio kredito unijų sistemos veiklos rezultatai nuteikia optimistiškai, tačiau dėl padėties neapibrėžtumo, susijusio su COVID-19 pandemijos poveikiu ekonomikai, kredito unijos ir toliau turėtų stiprinti kapitalo bazę“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Augantis kreditavimas palankiai veikė sektoriaus veiklos rezultatą – kredito unijos uždirbo 16,5 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 27,3 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Kaip paprastai, didžiausią kredito unijų pajamų dalį (82,7 proc.) sudarė palūkanų pajamos.

2021 m. pirmąjį ketvirtį kredito unijos iš viso uždirbo 2,3 mln. eurų pelną: 52 kredito unijos uždirbo 2,4 mln. eurų pelną, o 8 – patyrė 0,1 mln. eurų nuostolį. Veiklos rezultatui įtakos turėjo vertės sumažėjimo išlaidų atkūrimas, sudaręs –0,6 mln. eurų (prieš metus buvo – 0,2 mln. eurų).

Dėl padidėjusio pajinio kapitalo ir toliau augančių terminuotųjų indėlių kredito unijų turtas išaugo 1,1 proc. ir sudarė 975,4 mln. eurų, arba 2,5 proc. bankų sektoriaus turto (prieš metus – 2,6 proc.). 

Kredito unijų priimti indėliai nuo metų pradžios išaugo 2,5 mln. eurų (0,3 proc.) ir sudarė 846,3 mln. eurų. Terminuotieji indėliai, sudarantys beveik 70 proc. visų indėlių, padidėjo 18,1 mln. eurų, o neterminuotųjų indėlių sumažėjo 15,6 mln. eurų.

Didžiausią indėlių portfelio dalį (93,8 proc.) sudarė gyventojų indėliai. Lietuvos banko duomenimis, nuo metų pradžios palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 16 kredito unijų, o vidutinė palūkanų norma už šiuos indėlius sudarė 1,1 proc.

Reikšmingiausią kredito unijų turto dalį (70,8 proc.) ir toliau sudarė suteiktos paskolos. Nuo metų pradžios jų grynoji vertė padidėjo 25,2 mln. eurų, arba 3,8 proc. Pirmojo ketvirčio pabaigoje kredito unijos savo nariams buvo suteikusios 690,2 mln. eurų paskolų. Skolinimas gyventojams išaugo beveik 15 mln. eurų (2,8 proc.) – iki 544,8 mln. eurų, įmonėms – 10,2 mln. eurų (7,6 proc.) – iki 145,3 mln. eurų.

Kredito unijų paskolų portfelio struktūra beveik nepakito – gyventojams suteiktos paskolos sudarė 78,9 proc. paskolų portfelio. Daugiausia augo būsto paskolos (13,2 mln. eurų), o šių paskolų dalis sudarė daugiau kaip 40 proc. viso paskolų portfelio.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį kredito unijų specialieji atidėjiniai paskoloms sumažėjo 1,5 mln. eurų ir 2021 m. balandžio 1 d. sudarė 5,8 mln. eurų, o specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis sumažėjo nuo 1,1 iki 0,8 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo sumažėję vienos kredito unijos specialieji atidėjiniai. Eliminavus šią įtaką, specialiųjų atidėjinių sumažėjimas sudarytų 0,5 mln. eurų.

Apžvelgiamu laikotarpiu ilgiau kaip 60 d. vėluojamų grąžinti paskolų apimtis padidėjo nuo 2,7 iki 3 proc., taip pat išaugo neveiksnių paskolų dalis – iki 9 proc. paskolų portfelio (praėjusį ketvirtį sudarė 8,8 proc.). Per šių metų pirmąjį ketvirtį 33 kredito unijų paskolų portfeliuose daugėjo paskolų, kurių skolinius įsipareigojimus vėluojama vykdyti ilgiau negu 60 d. iš eilės, todėl ateityje šios kredito unijos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų, o tai gali neigiamai paveikti jų veiklos rezultatą ir kapitalą. Tikėtina, kad spartesnį paskolų kokybės rodiklių blogėjimą amortizavo laikinos valstybės pagalbos šalies ūkiui priemonės, tačiau ir toliau vienas aktualiausių klausimų yra tinkama paskolų kokybės kontrolė ir kredito rizikos valdymas.

Pajinis kapitalas padidėjo 1,5 mln. eurų (2,7 proc.) – iki 58 mln. eurų. Tai sietina su didėjančiu kapitalo poreikiu augant kredito unijų skolinimo apimčiai ir kredito unijų, persitvarkančių į specializuotus bankus, pajinio kapitalo didėjimu. Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, padidėjo iki 56,3 mln. eurų, o jų dalis pajiniame kapitale – 0,4 proc. p. ir sudarė 97,1 proc. Kitą pajinio kapitalo dalį sudarantys netvarūs papildomi pajai sudarė 1,7 mln. Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. netvarūs pajai neįtraukiami į kredito unijos perskaičiuotą kapitalą, naudojamą apskaičiuojant su kapitalu susijusius veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) grupė, vienijanti 45 kredito unijas, Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupė, vienijanti 11 kredito unijų, ir 4 persitvarkančios į specializuotus bankus kredito unijos – iš viso 60 kredito unijų, vienijančių beveik 165 tūkst. narių. Be pagrindinės buveinės, kredito unijos paslaugas teikė 56 struktūriniuose padaliniuose. 2021 m. pirmąjį ketvirtį 1 persitvarkanti kredito unija kreipėsi į Lietuvos banką dėl specializuoto banko licencijos gavimo.

Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus. Be finansinių paslaugų teikimo savo narėms, centrinės kredito unijos stebėjo ir tikrino jų prisiimamą riziką, pagal poreikį palaikė jų likvidumą.

Todėl, kaip sakoma pranešime, su kredito unijomis sutarta dėl palankesnių skolinimosi sąlygų.

„Nuo šiol pritrūkę apyvartinių lėšų ūkininkai, deklaruojantys žemės ūkio naudmenas ir gaunantys tiesiogines išmokas, galės pasinaudoti kredito unijų paslaugomis palengvintomis sąlygomis – minimali skolinimosi suma sumažinta 6 kartus – iki 5 tūkst. Eur. Iki šiol ši suma siekdavo 30 tūkst. Eur“, – rašoma ŽŪM pranešime. 

Anksčiau kredito unijos, suteikdamos kreditus ūkininkams, teikdavo Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) su ūkininkais pasirašytus susitarimus, pagal kuriuos NMA pervesdavo tiesiogines išmokas į susitarime nurodytą ūkininko sąskaitą. Tačiau kredito unijos galėjo teikti šiuos susitarimus tik tuo atveju, jei minimali kredito unijos paskolinta ūkininkui suma siekė 30 tūkst. Eur. 

Taigi ūkininkas, gaunantis tiesioginių išmokų paramą, pritrūkus apyvartinių lėšų gali kreiptis į kredito uniją, prašydamas suteikti jam paskolą ir įsipareigodamas pervesti jam priklausančias tiesiogines išmokas į numatytą konkrečią sąskaitą kaip paskolos grąžinimo garantą.

Pagal siūlomą projektą, šio mokesčio mokėtojais būtų bankai; Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse  licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvoje;  kitose negu Europos Sąjungos valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvoje; kredito unijos; centrinės kredito unijos; vartojimo kredito davėjai; kredito davėjai.

Numatoma, kad mokesčio objektas – finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

Įstatymo projekte kalbama ir apie galimą atleidimą nuo mokesčio. Pavyzdžiui, bankai, centrinės kredito unijos vienerius metus būtų atleidžiami nuo pareigos mokėti mokestį, šiems subjektams pradėjus taikyti gaivinimo plane, parengtame vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, numatytas priemones. Galimybė atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo numatyta, jei yra pradėtos bankroto ar restruktūrizavimo procedūros ir kitais atvejais.

Projektą parengęs Seimo narys Z. Jedinskis siūlo, kad mokestis būtų įskaitomas į valstybės biudžetą.

Siekiant papildyti nauju  mokesčiu administruojamų mokesčių sąrašą, parlamentaras taip pat kartu teikia Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektą.