Ketvirtadienį Minske vykusiame Kolektyvinės sutarties saugumo organizacijos (KSSO) aukščiausiojo lygio susitikime nepasirodė nei Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, nei jo gynybos ministras.

Paprašytas pakomentuoti Armėnijos delegacijos nedalyvavimą, Kremlius atsakė: „Mes galime tik išreikšti apgailestavimą šiuo klausimu.“

„Tikimės, kad Armėnija nepakeis savo užsienio politikos krypties ir išliks mūsų sąjungininke (...) Mes ir toliau su jais kalbėsimės“, – valstybinės televizijos žurnalistui sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Įtampa tarp abiejų šalių tvyro nuo rugsėjo, kai Rusijos taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų karinį puolimą prieš etninius armėnus Kalnų Karabache.

Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas viename per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą sakė, kad dabartinės Jerevano užsienio saugumo sąjungos yra neveiksmingos ir nepakankamos ir paragino ieškoti naujų partnerių.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad Armėnija neturėtų manyti, kad gali pasikliauti Vakarų šalimis dėl saugumo užtikrinimo, ir apkaltino Jerevaną radikaliai pakeitus savo užsienio politikos kryptį.

Po to, kai spalį N. Pašinianas nusprendė nedalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame buvo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šis Armėnijos atsisakymas yra dar vienas skaudus smūgis dvišaliams santykiams.

33-ejų Nikolajus Ogolobiakas buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme už 2008-aisiais įvykdytą ritualinę keturių paauglių žmogžudystę. Antradienį vietos žiniasklaida pranešė, kad anksčiau šį mėnesį jis buvo paleistas į laisvę po kovų Ukrainoje.

„Dabar visi labai atidžiai nagrinėja malonės sąrašus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Tačiau dar kartą kartoju, kad kalbame apie tam tikras sąlygas, susijusias su buvimu fronto linijoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad šį tvarka nebuvo peržiūrėta.

Už šiurpias žmogžudystes, įvykdytas prieš 15 metų Rusijos Jaroslavlio srityje, N. Ogolobiakui ir dar šešiems kultu pasiskelbusios grupės nariams buvo skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės.

Kaip praneša rusų portalas „76“, bausmę kalėjime jis turėjo atlikti iki 2030 metų, tačiau praėjusių metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, N. Ogolobiakas buvo pašauktas į vieną iš Rusijos nusikaltėlių ir nuteistųjų batalionų „Štorm-Z“.

„Po sužeidimo jis yra neįgalus“, – portalui teigė jo tėvas.

Nepriklausomos kalinių teisių grupės vadovė Olga Romanova tvirtina, kad Rusija tikriausiai yra užverbavusi apie 100 tūkst. žmonių iš kalėjimų tam, kad jie dalyvautų kovose Ukrainoje.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Maskva dabar naudoja nuteistuosius, kad pakeistų didžiąją dalį kovose prarastų karių.

„Šiuo metu Rusijos kariuomenė pagrindiniu šaltiniu papildyti mūšio lauke patirtus nuostolius padarė kalinius“, – sakė jis trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje, remdamasis žvalgybos duomenimis.

Tokia praktika vertinama itin prieštaringai. Kiek anksčiau vietos žiniasklaida pranešė apie keletą sunkių nusikaltimų, įskaitant žmogžudystes, kuriuos buvo įvykdę iš fronto grįžę paleisti kaliniai.

Anksčiau šį mėnesį Kremlius pripažino, kad šio karo metu į frontą siunčiami kaliniai, tačiau pareiškė, kad nuteistieji gali „savo nusikaltimą išpirkti krauju mūšio lauke“.

Pasak pranešimo, tokie priešiškos informacinės operacijos požymiai, pasak kariuomenės, identifikuoti spalio mėnesį.

Kaip skelbia kariuomenė, Ukrainos žvalgybos institucijos konstatavo koordinuotą priešišką informacinę kampaniją, kuomet Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, neva žinios apie sovietmečiu buvusias kariuomenės vado studijas į Lietuvą atkeliavo iš Ukrainos žvalgybos institucijų.

Kariuomenė nurodo, kad tai buvo klaidinga informacija, ir buvo nustatyta, kad viešai prieinamame „Wikipedia“ puslapyje tekstas apie Lietuvos kariuomenės vadą buvo redaguotas trys dienos iki žinios pasirodymo viešumoje, o adresas, iš kurio tai padaryta, veda į Maskvą.

„Pagrindiniu šios informacinės operacijos tikslu įvardinti bandymai diskredituoti Lietuvos kariuomenės vadą, Ukrainą bei draugiškus Lietuvos ir Ukrainos santykius. Generolo V. Rupšio atvejis Ukrainos analitikų buvo įvertintas kaip aukšto potencialios grėsmės lygio“, – rašoma kariuomenės pranešime.

Generolo V. Rupšio atvejis Ukrainos analitikų buvo įvertintas kaip aukšto potencialios grėsmės lygio.

Anot analitikų, tai nebuvo pirmasis priešiškos propagandos bandymas diskredituoti V. Rupšį. Nustatyta, jog pirmieji informacijos pakeitimai apie kariuomenės vadą „Wikipedia“ rusiškos versijos puslapyje buvo padaryti dar 2020 metų kovo 19 dieną. Taip pat fiksuoti bandymai dar 2022 metais platinti šią informaciją rusiškuose informacijos šaltiniuose, tačiau jie nebuvo sėkmingi.

Iš viso per praėjusius du mėnesius Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 262 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema.

Pasak analitikų, priešiškos informacijos srauto intensyvumas išliko panašus, o dažniausiai atakuoti taikiniai buvo konstituciniai pagrindai, užsienio politika, Lietuvos narystė NATO ir Lietuvos parama Ukrainai.

Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė sankcijas kelioms Rusijos energetikos ir finansų bendrovėms, taip pat asmenims ir įmonėms Turkijoje, Kinijoje ir Jungtinių Arabų Emyratuose, kurie, jo teigimu, rėmė Rusijos puolimą prieš Ukrainą.

„Žinoma, sankcijos kelia papildomų problemų. Tačiau dar kartą pakartosiu, kad mes prisitaikėme prie sankcijų (...) Išmokome jas įveikti“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Smarkiai padidinusi karines išlaidas ir svarbių energijos išteklių eksporto srautus nukreipusi į Kiniją ir Indiją, Maskva sugebėjo išvengti ekonominio žlugimo, kurį Vakarų valstybės tikėjosi sukelti pritaikiusios sankcijas Rusijai.

Tačiau šimtai Vakarų įmonių pasitraukė iš Rusijos rinkos po Maskvos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį, o nestabilus valiutos kursas ir didelė infliacija toliau kelia susirūpinimą Rusijos politikos formuotojams.

Apie tai pranešta praėjus kelioms valandoms po to, kai Maskva atšaukė branduolinių bandymų draudimo ratifikavimą.

„Vadovaujant Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Vladimirui Putinui, buvo surengtos pratybos, kuriose dalyvavo branduolinio atgrasymo pajėgų sausumos, jūrų ir oro komponentų pajėgos ir įranga“, – sakoma Kremliaus išplatintame pranešime.

„Per pratybas vyko praktiniai balistinių ir sparnuotųjų raketų paleidimai“, – priduriama jame.

„(Europos Sąjungos – ELTA) užsienio reikalų ministrų susitikimas Liuksemburge tapo proga kai kuriems ministrams išreikšti nepasitenkinimą Vengrijos premjero ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino rankos paspaudimu, įvykusiu praėjusią savaitę Kinijoje“, – rašo „Politico“.

Skelbiama, kad po užsienio reikalų ministrų susitikimo, du jame dalyvavę diplomatai teigė, kad G. Landsbergis Vengrijos užsienio reikalų ministro P. Szijjártó pasiteiravo, ar Budapešto Europos Sąjungai (ES) keliami reikalavimai kyla tiesiogiai iš Vengrijos vyriausybės, „ar iš Kremliaus“.

„Politico“ teigimu, susilaukęs kritikos P. Szijjártó G. Landsbergiui atkirtęs, jog Vengrija esą nevykdo niekieno įsakymų.

Pats G. Landsbergis savo išsakytų žodžių autentiškumo leidiniui nei patvirtino, nei paneigė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Rusijos prezidentas ir Vengrijos premjeras dvišalių pokalbių susitiko Pekine. Apie tai pranešė oficiali Vengrijos naujienų agentūra MTI, remdamasi V. Orbano atstovu.

Abu politikai Pekine dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvai (BRI). Šis V. Orbano vizitas ir užfiksuoti Vengrijos premjero rankų paspaudimai V. Putinui iššaukė nemažai kritikos.

Skelbiama, kad V. Orbanas per pokalbį su Rusijos prezidentu, kuris prieš 600 dienų pradėjo invaziją į Ukrainą, pabrėžė taikos svarbą. Ministras pirmininkas, anot jo, atstovo, sakė: „Visam žemynui, įskaitant Vengriją, ypač svarbu, kad liautųsi pabėgėlių srautai, sankcijos (Rusijai) ir mūšiai (Ukrainoje)“.

„Rusija susikoncentravusi į operacijas, kurios skirtos mažinti visuomenės pasitikėjimą rinkimų integralumu“, – sakoma pranešime, kuriame cituojamos JAV žvalgybos bendruomenės parengtos išvados.

„Tai yra globalus reiškinys. Mūsų informacija rodo, kad aukšti Rusijos valstybės pareigūnai, taip pat ir Kremliuje, mato tokių įtakos operacijų vertę ir mano jas esant efektyvias“, – pažymi JAV žvalgyba.

Toks vertinimas, išsiųstas maždaug šimtui valstybių Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje, parengtas tvyrant didelei įtampai tarp Vašingtono ir Maskvos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Jo duomenimis, 2020–2022 metais Rusija dėjo „suderintas pastangas“, kad pakenktų visuomenės pasitikėjimui mažiausiai 11-oje rinkimų devyniose demokratinėse valstybėse, įskaitant ir JAV.

Tai yra globalus reiškinys.

Į dar 17 valstybių buvo nusitaikyta „mažiau išreikštais“ metodais, tarp jų Rusijos žinutėmis ir aktyvumu socialiniuose tinkluose, kuriuo siekta sustiprinti vietinius naratyvus, susijusius su rinkimų patikimumu.

Neįvardinant šalių, į kurias buvo nusitaikyta, pranešime nurodoma, kad JAV vyriausybė pasidalino su jomis informacija apie Rusijos operacijas.

Rusija apkaltinta naudojanti „tiek slaptus, tiek atvirus mechanizmus“ paveikti rinkimams.

Tarp jų minimi Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) įtakos tinklai, kurie slapta bandė įbauginti kampanijos darbuotojus neįvardintoje Europos šalyje per 2020 metų rinkimus.

Rusijos valstybinė žiniasklaida sustiprino „klaidingus pareiškimus dėl sukčiavimo balsuojant“ ne vieneriuose rinkimuose Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Amerikoje 2020 ir 2021 metais, nurodoma pranešime.

Rusija taip pat pernai pasinaudojo socialinių tinklų platformomis ir „tarpiniais tinklalapiais“, kad sukeltų abejones rinkimų vientisumu vienoje Pietų Amerikos valstybėje, sakoma pranešime.

„Rusija gauna dvigubą naudą iš tokių operacijų: pasėja nestabilumą demokratinėse visuomenėse bei demokratinius rinkimus pateikia kaip neveikiančius, o vyriausybės – neteisėtas“, – sakoma pranešime.

JAV pripažįsta „savo pačios pažeidžiamumą dėl šios grėsmės“, sakoma pranešime, pakartojant, kad Rusijos veikėjai siekė pakirsti visuomenės pasitikėjimą 2020 metų rinkimais, per kurios prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) laimėjo prieš Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

Per susitikimą su žurnalistais vienas JAV Valstybės departamento pareigūnas sakė, kad Rusiją tęsti įtakos operacijas siekiant paveikti rinkimus paskatino sėkmė skleidžiant dezinformaciją per 2020 metų JAV rinkimus ir COVID-19 pandemiją.

„Rusija naudojasi tuo, ką mano esant sąlyginai daug kaštų nepareikalavusia sėkme 2020 metais JAV, kad tai išplėstų globaliai, – patvirtino su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas. – Mes neabejotinai matome JAV rinkimus kaip katalizatorių.“

Rusijos vyriausybė į pranešimą kol kas nesureagavo.

„Mums tai nepriimtina (...) Mums nepriimtinas toks tonas Rusijos Federacijos, mūsų prezidento atžvilgiu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV pastangos suvaržyti Rusiją nebus vaisingos, pridūrė jis.

Kremlius taip pat paneigė, kad persekioja Amerikos piliečius, Rusijoje sulaikius šios šalies ir JAV pilietybes turinčią žurnalistę, kuri esą neužsiregistravo kaip užsienio agentė.

„Rusijoje nevykdoma jokia JAV piliečių persekiojimo kampanija. Yra JAV piliečių, kurie pažeidžia įstatymus, ir prieš juos imamasi atitinkamų priemonių“, – teigė D. Peskovas.

J. Bidenas ketvirtadienį iš Ovaliojo kabineto kreipdamasis į amerikiečius pareiškė, kad „Hamas“ ir Rusija siekia sunaikinti demokratijas, ir pabrėžė, kad pagalba Ukrainai ir Izraeliui yra gyvybiškai svarbus amerikiečių interesas.

JAV vadovas nurodė, kad penktadienį prašys Kongreso patvirtinti didžiulį finansavimą Ukrainai ir Izraeliui, ir teigė, kad tai yra investicija į Jungtinių Valstijų, kaip pasaulinės lyderės, ateitį.

„Negalime ir neleisime laimėti tokiems teroristams kaip [palestiniečių] „Hamas“ ir tokiems tironams kaip [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas. Atsisakau leisti, kad taip nutiktų“, – kalbėjo jis.

Vašingtonas ir Europos Sąjunga yra pagrindiniai Kyjivo rėmėjai nuo pat praėjusių metų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ir jau suteikė finansinės bei karinės pagalbos už milijardus eurų.

J. Bideno kalba buvo tiesioginis atsakas į susirūpinimą, kad augantis Izraelio ir „Hamas“ konfliktas galėtų nukreipti dėmesį nuo paramos Ukrainai.

Rusijos ir Lenkijos santykiai istoriškai yra įtempti, bet vėl ypač pablogėjo Maskvai pernai vasarį užpuolus Ukrainą.

„Iš tikrųjų šiuo metu tai mažai tikėtina“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar rinkimų Lenkijoje rezultatai galėtų pakeisti dvišalius santykius.

„Nėra jokių lenkų isteblišmento dalių, atvirai ar net slapta užsiminusių, kad reikia atkurti santykius su Rusija“, – sakė jis.

„Faktas lieka faktu: lenkai mūsų nemėgsta, jie nėra draugiški mums, jie užima labai, labai priešišką poziciją visais mums rūpimais klausimais. Mums tai nepatinka“, – kalbėjo D. Peskovas.

„Absurdiška, kad dvi kaimyninės valstybės yra tokios priešiškos viena kitai“, – pridūrė jis.

Lenkija turi neilgą sieną su Rusijos Kaliningrado srities eksklavu.

Abiejų šalių santykiai nėra geri ne vieną šimtmetį; jos nesutaria dėl daugybės istorinių klausimų, be to, Lenkija dabar yra viena iš pagrindinių Ukrainos sąjungininkių.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lenkija priėmė daugiau kaip milijoną ukrainiečių pabėgėlių.

Plačiau apie tai, ko verti tokie Kremliaus spėliojimai, papasakojo Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.

– Kremlius labai to norėtų ir apie tai kalba nuo pat invazijos pradžios. Lūkestis iš Kremliaus pusės buvo, kad agresorius tik kelias savaites susidurs su spaudimu ir kad Ukraina netrukus nebegaus palaikymo iš Vakarų. Kol kas tie lūkesčiai neišsipildė, bet JAV priimti sprendimai pastarosiomis dienomis verčia šiek tiek nuogąstauti.

Tai tikrai nėra tragedija – dar yra paramos iš anksčiau paskirtų paketų. Matosi, kad ir toliau didesnė dalis respublikonų ir demokratų toliau remia Ukrainą ir ieškos priemonių, kaip tai galėtų būti patvirtinta konkrečiais, priimtais sprendimais. Bet akivaizdu, kad rinkiminis kontekstas, politinės kampanijos kontekstas, gali Ukrainą paversti įkaite ir apsunkinti tolimesnius sprendimus dėl paramos tiekimo. Todėl yra labai svarbu, kad būtų priimti ilgesnio laikotarpio ir didesni paramos paketai, kad nereikėtų šio klausimo svarstyti kas kelis mėnesius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pats J. Bidenas yra pasakęs, kad parama Ukrainai yra neginčijama. Tačiau tai, ką daro tie patys Kongreso respublikonai, gali sutrukdyti J. Bidenui palaiminti tą paramą, kad ji nenutrūktų. Kaip įvykiai JAV klostysis toliau?

Pagal kai kuriuos skaičiavimus, Europos šalys daro dėl Ukrainos netgi daugiau nei JAV.

– Akivaizdu, kad respublikonų partija susiejo klausimą dėl tolimesnės paramos Ukrainai su JAV sienos saugumu ir imigracijos politika. Kitaip tariant, respublikonai nori išsireikalauti tam tikrų nuolaidų iš demokratų partijos. Tolimesnė parama Ukrainai bus įmanoma tik tokiu atveju, jei tie sprendimai dėl sienos bus priimti. Tai nėra labai palanku Ukrainai. Be abejo, imigracijos tema JAV tikrai nevienija partijų, o jas labiau skaldo. Tad yra tikimybė, kad dėl to sprendimai, susiję su Ukraina, gali būti sunkesni. Bet tuo pačiu tai atveria galimybę, kad respublikonų dalis, kuri tvirtai remia Ukrainą, pasiūlys didelius paramos paketus tam, kad išvengtų komplikacijų ateityje. Bus ieškoma būdų toliau remti Ukrainą, net jei partijos dalis tam prieštaraus ar bandys susieti klausimus su visiškai kitomis temomis.

– Maskva jau seniai tikisi, kad ne tik JAV, bet ir kitos Vakarų šalys pavargs remti Kyjivą. Galimai tarp Vakarų sąjungininkių gali kilti nesutarimai. Ar pagrįsti tokie Kremliaus pamąstymai? Gal jau yra šalių, kuriose vyksta kažkas panašaus?

– Matome, kad rinkiminis kontekstas iškelia paramos Ukrainai klausimą, jį supriešina su siekiu dalį lėšų orientuoti tų valstybių vidaus problemoms spręsti. Tą matome Lenkijoje. Ten vyksta rinkiminė kampanija ir santykiai su Ukraina šiek tiek paaštrėjo ir komplikavosi. Tą matome ir JAV, ir Slovakijoje. Daliai politikų tai buvo terpė pareikšti, kad pirmiausiai turime koncentruotis į vidaus aktualijas, o ne į užsienio politiką. Bet greičiausiai po rinkimų ši tema bus šiek tiek mažiau kontroversiška ir tai leis priimti sprendimus, kurie būtini, kad parama Ukrainai nenutrūktų. Kad šitas kampanijos motyvas būtų mažiau įtakingas, išeitis yra susitarti dėl ilgalaikių paketų Europos Sąjungos mastu.

– Šios savaitės Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų suvažiavimas Kyjive galbūt kaip tik rodo, kad ta vienybė tikrai neaižėja. Galbūt Europa tokiais viešais pasidemonstravimais bando įtikinti ir JAV sekti šiuo pavyzdžiu?

– Tikrai taip. Didesnė europiečių dalis nori, kad Ukrainai ir toliau būtų teikiama finansinė parama, nori, kad Ukraina sėkmingai gintų savo valstybę, o tuo pačiu ir visą Europą. Nepaisant atskirų politinių jėgų, tai yra tendencija, kurią reikėtų palaikyti. Simbolinis vizitas į Kyjivą tik dar kartą patvirtina, kad Europos šalims be galo svarbu parodyti, kad remia ne tik JAV, bet ir Europos šalys. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, Europos šalys daro dėl Ukrainos netgi daugiau nei JAV. Europos Sąjungos žadėta ir suteikta parama Ukrainai jau pranoksta JAV paramą. Nepaisant to, tam tikri Amerikos politikai ir toliau kartoja, kad Europa nieko nedaro ir yra priversti remti geografiškai labai tolimą šalį.