„Ieškome partnerių, galinčių būti tarpininkais šiose derybose, ir Austrija buvo viena pagrindinių šio tarpininkavimo dalyvių“, – sakė S. Cichanouskaja naujienų agentūrai AFP.

„Taigi, atvykome čia dar kartą aptarti galimybės organizuoti susitikimus ekspertų lygiu ar tiesiog apskritojo stalo diskusijas, kurios sudarytų sąlygas mūsų deryboms su [prezidentu Aliaksandru] Lukašenka“, – sakė ji.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais.

S. Cichanouskaja, kurią opozicija ir Vakarai laiko tikrąja nugalėtoja, po rinkimų pasitraukė į Lietuvą, Minsko režimui pradėjus persekioti opozicijos aktyvistus ir areštavus šimtus žmonių, dalyvavusių masiniuose protestuose. Daugeliui jų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

38 metų opozicijos lyderė AFP sakė, kad įkalinti žmonės kankinami, ir paragino tarptautinę bendriją imtis ryžtingesnių veiksmų prieš A. Lukašenkos režimą bei įvesti griežtesnes sankcijas.

„Tik įsivaizduokite, šiuo metu turime 358 politinius kalinius, daugiau kaip tūkstantį žmonių, kurie buvo nuteisti kalėti politiškai motyvuotose bylose, taip pat 25 tūkst. asmenų, sulaikytų nuo pernai rugpjūčio“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

„Turime plėsti individualių sankcijų sąrašus, [įtraukiant] teisėjus ir milicininkus, susijusius su šiuo žiauriu elgesiu“, – sakė ji.

Po rinkimų į Lietuvą pasitraukusi S. Cichanouskaja atkakliai stengiasi atkreipti tarptautinės bendrijos dėmesį į krizę Baltarusijoje ir siekia paramos naujų rinkimų organizavimui.

Antradienį ji turi susitikti su Austrijos prezidentu Alexander'u Van der Bellenu (Aleksandru Van der Belenu), o trečiadienį – su kancleriu Sebastianu Kurzu (Sebastianu Kurcu).

Austrija, besilaikanti neutraliteto politikos, yra viena svarbiausių Baltarusijos ekonominių partnerių.

Dvi austrų kompanijos – „Raiffeisen“ ir „A1“ – kontroliuoja vieną didžiausių bankų Baltarusijoje ir telekomunikacijų bendrovę „Velkom“.

„Kai „A1“ per demonstracijas blokuoja prieigą prie interneto, tokie veiksmai kenkia žmonėms“, – sakė S. Cichanouskaja.

„A1“, kaip verslo įmonė iš demokratinės valstybės, turėtų suprasti, kad toks bendradarbiavimas su režimu reiškia bendradarbiavimą, nukreiptą prieš žmones Baltarusijoje“, – pridūrė opozicijos lyderė.

S. Cichanouskaja taip pat ketina susitikti su Vienoje įsikūrusios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovais.

ESBO siūlėsi tarpininkauti sprendžiant krizę Baltarusijoje po ginčijamų rugpjūčio 9-osios rinkimų, tačiau nesulaukė jokio atsakymo.

Buvusi mokytoja S. Cichanouskaja įsitraukė į politiką, kai jos vyrui Siarhejui, populiariam tinklaraštininkui, buvo uždrausta užregistruoti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose.

Vėliau jis buvo suimtas dėl kaltinimų masinių neramumų organizavimu, nesantaikos kurstymu, trukdymu Centrinės rinkimų komisijos darbui ir šiurkščių viešosios tvarkos pažeidimų. S. Cichanouskiui gresia iki 15 metų nelaisvės.

„Jis bus atvežtas į teismą, ir aš tikiuosi pamatyti jį bent televizoriaus ekrane, nes nemačiau jo 11 mėnesių“, – sakė S. Cichanouskaja.

Tokį kvietimą jis išsakė vykstančioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos sesijoje, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).

Pasak L. Linkevičiaus, tikslinga daryti spaudimą Baltarusijos de facto vadovybei ir reikalauti atsakomybės už sisteminius žmogaus teisių pažeidimus, padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei ir režimo represijų aukoms.

Ministras daugiausia dėmesio skyrė komplikuotai saugumo situacijai ESBO regione.

„Tarptautinių susitarimų ignoravimas arba selektyvus jų įgyvendinimas, skaidrumo ir nuspėjamumo stoka saugumo srityje daro mūsų regioną vis labiau pažeidžiamu“, – pranešime sako L. Linkevičius.

Jis akcentavo ir ilgalaikius konfliktus – Rytų Ukrainos okupaciją, nelegaliai aneksuotą Krymo pusiasalį, įšaldytus konfliktus Sakartvele ir Kalnų Karabache, – ragindamas Rusiją įsitraukti į konstruktyvų jų sprendimą.

Ukrainos iniciatyva surengtoje diskusijoje besitęsiančios Krymo okupacijos tema ministras pabrėžė būtinybę šį klausimą išlaikyti tarptautinės bendruomenės akiratyje.

Gruodžio 3-4 dienomis vykstanti sesija yra kasmetinis renginys, kuriame tradiciškai apžvelgiama ir įvertinama ESBO veikla. Ministrų taryba yra svarbiausia ESBO politinių diskusijų ir sprendimų priėmimo institucija.

„Sutarėme, kad reikia ieškoti būdų, kaip atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta Baltarusijoje. Kiek tai pavyks, sunku pasakyti“, – BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jo teigimu, į krizę Baltarusijoje būtina atkreipti dėmesį tarptautiniu mastu.

„Mūsų tikslas yra tą reikalą kelti ir mes tą darysime – ar tai būtų JT Saugumo Taryba, ar kitos organizacijos“, – teigė L. Linkevičius.

JT Saugumo Taryba šią savaitę aptarė padėtį Baltarusijoje Estijos ir JAV iniciatyva, tačiau klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, jis aptartas per uždaro posėdžio dalį, skirtą „visiems kitiems reikalams“.

JT Saugumo Taryboje sudaro dešimt nenuolatinių narių ir veto teisę turintis „didysis penketas“: Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija ir JAV.

„Tvirtai remiame Baltarusijos žmonių teisę spręsti savo likimą ir ES greitu metu įves sankcijas dideliam skaičiui asmenų, atsakingų už smurtą, represijas ir rinkimų klastojimą“, – sakė Ch. Michelis po skubaus virtualaus ES viršūnių susitikimo.

Kaip pranešama, sankcijos apims draudimą keliauti ES ir turto įšaldymą.

„Šie rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, ir neatitiko tarptautinių standartų. Nepripažįstame rezultatų, kuriuos pateikė Baltarusijos valdžia“, – pabrėžė EVT pirmininkas.

„Baltarusijos žmonės nusipelno geresnio. Jie nusipelno turėti demokratinę teisę išrinkti savo lyderius ir formuoti ateitį“, – sakė Ch. Michelis ir pridūrė, kad padėtis Baltarusijoje kelia vis didesnį nerimą, o smurtas prieš taikius protestuotojus sukrečiantis ir nepriimtinas.

Bloko lyderiai trečiadienį surengto skubaus virtualaus susitikimo metu aptarė, kaip geriausiai reaguoti į krizę Baltarusijoje. ES lyderiai pareiškė visišką palaikymą Baltarusijos žmonėms, kurie nori taikaus perėjimo prie demokratijos.

„Mūsų žinutė aiški. Smurtas privalo liautis ir turi būti pradėtas taikus ir visapusiškas dialogas“, – teigė Ch. Michelis.

Charles’is Michelis. Scanpix nuotr.

A. Merkel: ES šalys nepripažįsta rinkimų Baltarusijoje rezultatų

ES valstybės narės nepripažįsta prezidento rinkimų Baltarusijoje rezultatų, paskelbė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Rinkimai nebuvo nei sąžiningi, nei laisvi, ir dėl šios priežasties šių rinkimų rezultatai negali būti pripažinti“, – sakė A. Merkel per spaudos konferenciją po skubaus virtualaus ES viršūnių posėdžio.

Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį buvo surengta neeilinė Europos Vadovų Tarybos (EVT) vaizdo konferencija, kurios metu ES šalių lyderiai aptarė krizę Baltarusijoje.

Kanclerė, kurios šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, taip pat pasmerkė brutalų smurtą prieš protestuotojus Baltarusijoje.

Baltarusijoje po ginčytinų rugpjūčio 9-osios dienos prezidento rinkimų nerimsta masiniai protestai prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. Rinkimų rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, o opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja gavo 10,12 proc.

S. Cichanouskaja, pabėgusi į Lietuvą, ragino ES lyderius „nepripažinti šių suklastotų rinkimų rezultatų.“

Per protestus buvo sulaikyta tūkstančiai demonstrantų, o dauguma jau paleistų protestuotojų teigia, kad sulaikymo įstaigose buvo skriaudžiami ir net kankinami. Keli demonstrantai žuvo.

Po sekmadienio rinkimų, kurių rezultatai, anot A. Lukašenkos režimo oponentų, buvo suklastoti, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti per taikius masinius protestus, kuriuos brutaliai nuslopino milicija. 

„Esu tikras, kad ES ir Jungtinėms Valstijoms tokį pat susirūpinimą kelia tai, kas vyko ir vyksta Baltarusijoje, ir labai tikiuosi, kad galėsime bendromis pastangomis“ prisidėti prie krizės sprendimo, sakė M. Pompeo žurnalistams per vizitą Slovėnijoje.        

Trečiadienį valstybės sekretorius pareiškė, kad baltarusiams turėtų būti suteiktos „laisvės, kurių jie reikalauja“, ir paragino Baltarusijos valdžią užtikrinti, kad protestuotojai nenukentėtų.

Per bendrą spaudos konferenciją su M. Pompeo Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša paragino surengti naujus rinkimus Baltarusijoje.

„Vienintelis taikus dabartinės krizės Baltarusijoje sprendimas – pakartoti rinkimus gausiai dalyvaujant tarptautinių stebėtojų misijoms“, – sakė jis.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), nuo 2001 metų siuntusi stebėtojus į rinkimus Baltarusijoje, šiemet jų į šalį nesiuntė, nes Minskas laiku jų nepakvietė.

ES šalių užsienio reikalų ministrai ketina aptarti Baltarusijos krizę per penktadienį šaukiamą neeilinį posėdį, kai kurioms Bendrijos narėms raginant vėl imtis sankcijų prieš Minską. 

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad kalbėjosi su Baltarusijos kaimynės Latvijos diplomatijos vadovu Edgaru Rinkevičiumi.

„Esame suinteresuoti pamatyti ES sprendimus, pagrįstus dialogu, neužkertančius kelio ateityje kurti santykius tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos ir netrukdančius Rytų partnerystės programai“, – nurodė jis.

ES 2009 metais pradėjo įgyvendinti Rytų partnerystės iniciatyvą, siekdama plėtoti bendradarbiavimą su šešiomis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis: Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Ketvirtadienį Baltarusijos milicija pranešė sulaikiusi dar šimtus protestuotojų, šalyje tęsiantis demonstracijoms prieš ginčijamus sekmadienio rinkimų rezultatus ir teisėsaugininkų smurtą. 

Dešimtys žmonių buvo sužeisti ir du žuvo milicijai pasitelkus prieš protestuotojus lazdas, kurtinamąsias granatas, ašarines dujas ir vandens patrankas. Žinoma apie mažiausiai vieną atvejį, kai vaikant protestuotojus buvo panaudoti koviniai šaudmenys.  

Pagal G. Nausėdos planą, Baltarusijos prezidentas turėtų sutikti įkurti „nacionalinę tarybą“ iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų, nutraukti jėgos naudojimą ir paleisti sulaikytus protestuotojus.

„Manau, kad iniciatyva sveikintina ir gali būti naudinga Baltarusijos visuomenės grupėms, kurios šiuo metu protestuoja ir viešai reiškia nepasitenkinimą rinkimų rezultatais, bet tai priklausys nuo tų Baltarusijos aktyvistų, kurie ir galėtų imtims lyderystės šalies viduje“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius R. Vilpišauskas.

Politikos eksperto teigimu, iniciatyvos sėkmė labai priklauso nuo to, kiek aukščiausiu lygiu jį remia kaimyninės Lenkija ir Latvija ir kiek yra suderinta pozicija dėl galimų sankcijų įvedimo. Prezidentūros pranešime rašoma, kad G. Nausėdos „siūlomą planą ir tarptautinio mediavimo proceso inicijavimą palaiko Lenkijos ir Latvijos prezidentai“.

Vertindamas plano turinį, R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad jame nėra kalbama apie naujų sąžiningų rinkimų organizavimą.

„Lieka iki galo neaišku, kokiu tikslu ta nacionalinė taryba turėtų būti kuriama“, – teigė profesorius.

Jo teigimu, šių trijų punktų įgyvendinimas „šiuo metu atrodo menkai tikėtinas“, nes A. Lukašenka iki šiol nesileidžia į jokį dialogą su protestuotojais.

„Tai labiausiai priklausys nuo to, ar Baltarusijos prezidentas ir toliau turės šalies saugumo ir karinių struktūrų paramą. Nematau priežasčių, kodėl jis turėtų imtis šių procesų, nes tai keltų riziką jo tolesniam buvimui valdžioje. Būtent taip ir buvo šitaip organizuoti rinkimai ir dėl to nesileidžiama į jokį dialogą su protestuotojais“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.