„Susidomėjimas šia akcija – kasmet auga. Vilniečiams per keletą metų jau išdalinome apie 15 tūkst. krūmelių pasisodinti daugiabučių kiemuose, – pasakojo sodinukų dalinimo akcija koordinavusi „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė. – Džiugu, kad gyventojai jaučiasi savo aplinkos šeimininkais ir mielai prisideda prie jos puoselėjimo. O bendras rūpinimasis augalais skatina kaimyniškumą, sutelkia bendruomenes.“

Prie daugiabučių namų norintys pasisodinti krūmų gyventojai ar bendruomenės kviečiami iki balandžio 19 d. kreiptis į savo seniūniją ir elektroniniu paštu pateikti laisvos formos prašymą. Jame reikia nurodyti sodinukų kiekį ir rūšį iš pateikto sąrašo, pageidaujamos želdinti vietos nuotrauką ir taškeliais pažymėti sodinimo vietą ant ortofoto bei kaimynų sutikimą želdinti aplinką. Prašyme taip pat reikėtų keliais sakiniais argumentuoti, kodėl šioje vietoje gyventojai norėtų pasisodinti augalų.Su kaimynais reikėtų apsitarti, kas prižiūrės sodinukus, palaistys augalus bent pirmuosius metus, kol jie gerai prigis ir įsišaknys, kas rūpinsis apsauginiais kuoliukais, kad nedideli krūmai nebūtų nušienauti.

Džiugu, kad gyventojai jaučiasi savo aplinkos šeimininkais ir mielai prisideda prie jos puoselėjimo.

Vilniečiams bus dalijami 8 rūšių krūmai (juodvaisė aronija, juodugis šeivamedis, tarpinė forsitija, šviesioji hortenzija, paprastasis jazminas, pilkoji lanksva, paprastosios alyvos, paprastasis putinas). Daugiau apie šiuos augalus galite pasiskaityti čia.

Dauguma krūmų užaugs iki 2–3 m aukščio, todėl gyventojai turėtų pagalvoti, ar užaugę krūmai netrukdys kaimynams, inžinerinius tinklus prižiūrinčioms įmonėms ir miestą prižiūrinčiomis tarnyboms.

Gyventojų prašymą gavusios gavusios seniūnijos patikrins, ar siūlomoje vietoje galima sodinti, ar teritorijoje nėra tam tikrų inžinerinių tinklų, bus įvertintos sklypų ribos, leistini atstumai nuo pastatų ir atsakys klausėjams. Gavus seniūnijos patvirtinimą, nuo balandžio 26 dienomis reikės atvykti į seniūnijos nurodytą vietą pasiimti sodinukų.
Krūmai bus dalinami bendruomenėms, pasisodinti daugiabučių kiemuose, bendrai naudojamose teritorijose. Krūmeliai nedalinami sodinimui privačiose teritorijose, net jei tose vietose įsikūrę daugiabučiai gyvenamieji namai.

Pasodinus krūmus, apsaugant nuo nušienavimo derėtų želdinius aptverti pačių įsigytais mediniais kuoleliais ir pranešti seniūnijai apie tikslią krūmų pasodinimo vietą, kad augalus būtų galima inventorizuoti ir įtraukti į želdynų priežiūros  žemėlapį, pagal kurį planuojami įvairūs aplinkos tvarkymo darbai.

Savo kiemuose pasodintų žaliuojančių sodinukų nuotraukomis vilniečiai kviečiami dalintis el. paštu zalias@vilnius.lt.

Kaip sodinti sodinukus?

Svarbu iškasti dvigubai didesnę duobę nei sodinuko vazonėlis. Jei gruntas kietas ar nelaidus, duobę reikia padidinti. Kiti žingsniai: įmaišyti komposto, permaišyti su esamu gruntu, laikantis tręšimo instrukcijų įberti lėto poveikio trąšų. Iš vazonėlio išėmus augalą, reikia patikrinti šaknis: jei jos susivijusios, praardyti, kad galėtų plėstis į šonus. Augalą sodinti taip, kad jo kaklelis būtų sulig aplinkinės žemės lygiu. Mulčiuoti pomedį 50–100 cm spinduliu aplink augalą 3–5 cm storio mulčiaus sluoksniu – tada neaugs piktžolės ir geriau laikysis drėgmė.

Pasodinus augalą, jį reikia gausiai palaistyti ir rūpintis, kol prigis. Uždėti kamienų apsaugą, iš vidinės pusės įkalti kuoliukus, kad jie kyšotų bent 70 cm virš žemės. Tai apsaugos mažus augalus nuo neapdairaus nušienavimo trimeriu ar žoliapjove.

Našlaitės lyg pajautusios ankstyvą pavasarį, nors ir šiltnamiuose, sužydėjo itin gausiai.

„Apie 200 tūkst. vazonėlių. Įvairiausių spalvų, veislių apie 50“, – pasakojo A. Žemaičio gėlininkystės ūkio vadovas Eimantas žemaitis.

Gėlininkai sako, kad pavasarį našlaitės pačios populiariausios,  o paslaptis ta, kad po niūrios žiemos nuo žiedų spalvotumo ima raibti akys.

„Augs tikrai iki vasaros. Netgi ilgiau. Bet jūs paskui jų nebenorėsit, nes bus kitų gėlių. Tiesiog vasaros pradžioj jos būna labai gražios, vėliau norisi kitų gėlių“, – sakė E. Žemaitis.

Norintiems pasisodinti našlaičių kieme patariama dar neskubėti. Nors našlaitės mėgsta šaltesnį orą ir puikiai jaučiasi, kai lauke būna vos penki laipsniai šilumos, o gal net ir nulis, tačiau šalnos gali nukąsti žiedus.

„Dar yra šalnų, jos greit nušals. Žmonės jau nori pasipuošt, bet dar nelabai patartina. Jeigu būtų tikrai šilti orai, tada gerai. Balandį jau tikrai galima galvot apie sodinimą“, – kalbėjo gėlininkė Snieguolė Kairienė.

Nuo seno įprotis – našlaites sodinti kapuose, tačiau gėlininkai sako, kad vis dažniau jomis puošiami balkonai ar kiemų darželiai.

„Kapuose sodina, bet daug kas ir namų balkonuose pasikabina, Velykom pasipuošia“, – tęsė S. Kairienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Našlaitės, kaip ir kitos gėlės, šiemet brangesnės.

„Reikėjo ir daugiau šildyti, ir minimalus atlyginimas kilo. Ir šiaip viskas brango. Mažmeninė kaina – 70 centų, o didmeninė – apie 50“, – teigė E. Žemaitis.

Akį traukia ne tik našlaitės, tačiau ir į saulę besistiebiančios ryškios saulytės, įmantrių formų raktažolės, hiacintai ir kitos gėlės. Tačiau su šiomis gėlėmis dar irgi reikėtų palaukti.

„Sodinti galime tas, kurios nebijo didelių šalnų. Kovo mėnesį geriau palaukti ir sodinti balandžio pradžioje“, –  sakė E. Žemaitis.

Tačiau visai kitaip su žydinčiais krūmais. Kai kurie jau sulaukė pakankamai šilumos, kad galėtų būt sodinami ar persodinami, pavyzdžiui, rododendrai, magnolijos ir kiti.

„Rododendrai mėgsta rūgščią dirvą. Jeigu dabar sodintumėte į naujai ruošiamą vietą, tai reikėtų iškasti duobę, pripilt durpių ir tas durpes drėkinti kurį laiką. Savaitę ar dvi. Kad durpės prisigertų“, – patarė VDU botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas Saulius Galvanauskas.

Pavyzdžiui, persodinus visžalius rododendrus ir kitus visžalius augalus reikėtų pridengti nuo saulės. Botanikos sode nuo tiesioginių spindulių jie dengiami eglių šakomis.

Pasak specialistų, dabar ir visą balandį galima sodinti tuos augalus, kurie nepradėjo vegetuoti. Pavyzdžiui, lapuočius, augančius grunte, spygliuočius.

Gyventojai savivaldybei pranešė, kad medis auga tarp Sausio 15-osios gatvės 10-ojo ir 12-ojo namų.

„Pavojingai ištrešusi šaka. Prie gatvės statomi automobiliai, kitą kartą, pučiant dideliam vėjui, gali nulūžti ant stovinčios ar važiuojančios mašinos. Nesiūlykite kreiptis į namo administratorių. Medis auga prie gatvės“, – kreipėsi gyventojai.

I. Simonaitytės gatvės gyventojai taip pat registravo panašią problemą savivaldybės tinklalapyje.

„Šalia pėsčiųjų tako auga krūmai, jau užėmė pusę tako. Vaikai juo eina į mokyklą ir dar paspirtukininkai ištisai važiuoja juo, o praeiti jau sudėtinga. Reikia šalinti tą krūmą“, – skundėsi vietiniai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė patikino, kad tokių skundų savivaldybė sulaukia nuolat.

Tokio pobūdžio pranešimų gauname kone kiekvieną dieną, atsakymai būna tokie – jei medis ar krūmai kelia pavojų saugumui ir želdiniai yra viešojoje miesto erdvėje, duodamas nurodymas įmonei „Klaipėdos želdiniai“ tvarkyti želdinius“, – patikino I. Kubilienė.

Portalui susisiekus su Greitosios medicinos pagalbos tarnybos centru, paaiškėjo, kad apie 12 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie Jonavos gatvėje – Neries pakrantėje priešais „Senukus“ kažko perdozavusį asmenį.

„Apie tai informavo kažkas iš praeivių, galimai matęs viską nuo pradžių“, – teigė centro darbuotojai.

Nuvykus nurodytu adresu, rastas apsvaigęs, tačiau sąmoningas apie 40 metų vyras, kuriam greitosios medikai skubiai suleido priešnarkotinę medžiagą. Vykti į gydymo įstaigą jis atsisakė, patvirtindamas tai savo parašu.

Anot greitosios medikų, tokie pilietiškų asmenų pranešimai – jų kasdienybė. Beveik nebūna budėjimo, kad nereikėtų teikti pagalbos narkomanams. Juos tenka gelbėti visur: ne tik namuose, kai juos leisgyvius randa namiškiai, ar nuošalesnėse gamtos vietose, kaip buvo šį kartą, bet ir tiesiog automobiliuose, kuriais dar atvažiuojama iki jų stovėjimo aikštelių, bet pagalbą tokiam „prigesusiam“ vairuotojui jau kviečia pilietiški asmenys. Įvairus ir tokių, kuriuos reikia skubiai gelbėti dėl galimo kvaišalų perdozavimo, amžius – nuo visai jaunų iki vidutinio.

Skaitytojo nuotr.

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Kauno policijos budėtojų telefonu atsiliepusi pareigūnė, jų apie šį įvykį Jonavos gatvėje Bendrasis pagalbos centras neinformavo. Panašu, kad nusiuntė įvykio vieton tik greitosios medikus, nes, pasak pašnekovės, galimai perdozavusiajam buvo reikalinga tik medikų pagalba. Šie taip pat nematė reikalo pasidalyti informacija apie nežinomąjį, kuriam teikė tradicinę tokiais atvejais pagalbą, su pareigūnais.

Liepos 13-ąją 13.54 val., Vilniuje, Šaltkalvių gatvėje, krūmuose, rastas mirusio nenustatytos tapatybės apie 30-40 metų amžiaus vyriškio kūnas irimo stadijoje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Sostinės seniūnijos daugiabučių kiemus apželdinti norintiems vilniečiams balandžio 11–30 dienomis išdalins 4,5 tūkst. krūmų ir 1,3 tūkst. medžių.

Prie savo namų krūmų ar medžių norintys pasisodinti gyventojai ar bendruomenės iki balandžio 10 dienos elektroniniu paštu seniūnijai turi pateikti laisvos formos prašymą.

Jame turi būti nurodytas sodinukų kiekis ir rūšis iš pateikto sąrašo, pageidaujamos želdinti vietos nuotraukos ir taškeliais pažymėtos sodinimo vietos bei 3–5 kaimynų sutikimas želdinti aplinką.

Savivaldybės pranešime nurodoma, kad prašyme taip pat reikėtų keliais sakiniais argumentuoti, kodėl šioje vietoje gyventojai norėtų pasisodinti augalų.

Gavusios užklausą seniūnijos patikrins, ar siūlomoje vietoje galima sodinti, ar teritorijoje nėra tam tikrų inžinerinių tinklų, bus įvertintos sklypų ribos, leistini atstumai nuo pastatų. Tai atlikus seniūnijos informuos gyventojus apie sodinukų atsiėmimo laiką bei vietą. Kartu su sodinukais gyventojai gaus ir kamienų apsaugas bei medinius kuoliukus.

Vilniečiams bus dalijami 11 rūšių krūmai: žvilgantysis kaulenis, pilkoji sedula, juodvaisė aronija, šeivamedis, juodugis, tarpinė forsitija, šviesioji hortenzija, paprastasis jazminas, paprastasis ligustras, pilkoji lanksva, paprastosios alyvos, paprastasis putinas. Taip pat – penkių rūšių medžiai: ąžuolas paprastasis, paprastoji pušis, mažalapė liepa, beržas karpotasis, paprastasis šermukšnis.

"Labai prašau išrauti krūmus su šaknimis, jie yra žaliojoje vejoje Šilutės plente, netoli "Orlen" degalinės. Krūmai auga ties posūkiu į Šilutės plento 119 numeriu pažymėtas įmones. Visų šių kompanijų darbuotojai ir klientai, kasdien važiuodami iš miesto pusės, turi pasukti į kairę iš Šilutės plento. Krūmai užima labai didelį plotą ir smarkiai riboja matomumą. Tam, kad pamatytum, ar nėra automobilių, būtina beveik įvažiuoti į priešpriešinio eismo važiuojamąją dalį", – skunde savivaldybei aiškino klaipėdiečiai.

Jei želdiniai trukdo matomumui, eismo saugumui, reikia tvarkyti.

Iš šalutinio kelio į pagrindinį norintis įsukti vairuotojas, turėtų praleisti atvažiuojančius Šilutės plentu iš Rimkų pusės arba išvažiuojančius iš degalinės automobilius.

"Todėl tikrai yra labai didelė rizika sukelti avariją. Šie krūmai buvo nupjauti ne kartą man prašant. Dabar jie vėl ataugo. Būkite geri, išraukite juos su šaknimis", – prašė miestietis.

Laikinai Miesto tvarkymo skyriui vadovaujanti Inga Kubilienė patikino, kad į tokio pobūdžio skundus reaguojama nedelsiant.

"Negali taip būti, kad krūmai ar medžiai ribotų matomumą gatvėje. Jokių problemų. Žmonės praneša apie kliūtis, turime rangovą, jam iš karto duodame pavedimą. Medžiai ar krūmai bus apgenėti per kelias dienas. Jei želdiniai trukdo matomumui, eismo saugumui, reikia tvarkyti", – patikino I.Kubilienė.

„Planuojant miesto gatvių želdinimą, formuojant žaliąjį miesto identitetą, visada vertinamas eismo intensyvumas skirtingu paros laiku, sezoniškumas, analizuojami pėsčiųjų srautai ir šalia gatvių esančių komercinės ir administracinės paskirties pastatų, daugiabučių išdėstymas“ – sakė „Vilniaus miesto parkų“ specialistė, kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė.

P. Lukšio gatvės žalinimo talkoje Vilniaus savivaldybės darbuotojai įprasmino iniciatyvos #MedžioLapasGeriau finalą. Jos  metu Savivaldybės darbuotojai skatinti kuo mažiau naudotis spausdintuvais, klientams priminti apie galimybę rinktis skaitmeninius sprendimus, t. y. užsisakyti ir gauti dokumentus elektroniniu paštu ar per specializuotas skaitmenines sistemas.

2021-ųjų spalį Vilniaus savivaldybė pradėjo tvariau – darbuotojai pakviesti naudoti mažiau popieriaus ir, esant galimybei, atsisakyti informacijos spausdinimo. Susumavus keturių mėnesių rezultatus, naudojant mažiau popieriaus, išsaugoti aštuoni medžiai.

„Totalinius draudimus keičiant aiškiomis taisyklėmis kas ir kaip apsaugos zonose galėtų būti želdinama, ar tvarkoma, plynes keisime jaukiomis žaliomis erdėmis, turėsime daugiau vietų tinkamų poilsiui ar aktyviam laisvalaikiui“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė.

Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija ir bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ inicijavo Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių pakeitimus, skirtus leisti savivaldybėms miestuose sodinti medžius ir krūmus arčiau po žeme esančių elektros kabelių linijų. Iki taisyklių pakeitimo nebuvo galimas joks želdinių sodinimas arčiau nei 2 metrai.

Pasikeitus ESO taisyklėms, želdiniai leidžiami arčiau dabar įrengtų elektros požeminių kabelių ar jų konstrukcijų. Nuo šiol sodinant medžius atstumas nuo įrengtų elektros požeminių kabelių ar jų konstrukcijų gali būti mažiau nei metras.  Kabelių apsaugai, ten kur yra būtina, bus naudojama geotekstilė arba plastikiniai vamzdžiai. Suderinus su skirstomųjų tinklų operatoriumi, krūmai gali būti sodinami nesilaikant atstumų. 

Žaliuojančios apsaugos zonos pavyzdys galėtų būti pasodinti medžiai ir krūmai elektros kabelių apsaugos zonoje Savanorių prospekte, Antakalnio ir kitose gatvėse.

Vilniaus įmonės – Vilniaus vandenys, Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus gatvių apšvietimas ir Vilniaus viešasis transportas parengtų želdinimo schemų pagrindu taip pat leidžia sodinti įvairius augalus greta arba virš tinklų taikant minėtas apsaugos technologijas.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai projektuotojams pataria  medžius ir krūmus tinklų apsaugos zonoje brėžiniuose rodyti: planuojamų medžių vietas su koordinatėmis, planuojamų krūmų masyvų plotus ir tinklus, pjūviuose pavaizduoti planuojamo želdinimo, šalia esamų tinklų, mazgą su matmenimis, pažymėti apsaugos priemonių klojimo būdą ir jas aiškiai specifikuoti, kad derinimo su tinklų savininkais procedūros būtų sklandžios.