KT vertins, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo nuostata, jog Europos Sąjungos (ES) paramą gavusioms reguliuojamoms nepriklausomoms įmonėms neterminuotai gali būti taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į KT kreipėsi pernai kovą sustabdęs administracinę bylą tarp bendrovės „Biovatas“ ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT).

„Biovatas“ dar 2021 metų spalį Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų) prašė panaikinti energetikos rinkos reguliuotojo nutarimą, kuriuo įmonė buvo pripažinta reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju.

„Biovatas“ teigė 2019 metų spalį iš firmos „Fono“ nuosavomis ir skolintomis lėšomis už rinkos kainą – 3,872 mln. eurų (su PVM) įsigijusi atskirus Alytaus rajoninės katilinės įrenginius ir nekilnojamąjį turtą praėjus daugiau nei penkeriems metas po to, kai buvusi jų savininkė jiems modernizuoti pasinaudojo ES parama. Pati „Biovatas“ teigė ES parama nesinaudojusi.

Nepaisant to, VERT manymu, išlyga dėl paramos išlieka, todėl naujai savininkei turėtų būti taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.

Pasak „Biovato“, pirkimo-pardavimo sutarties vertė buvo artima visai 4 mln. eurų katilinės modernizavimo projekto vertei. Įmonė tikino, kad po penkerių metų jos įsigyti įrenginiai nusidėvėjo, tuo metu kitų pastatų ir kito turto vertė buvo tik 129 tūkst. eurų.

LVAT nutartyje rašoma, kad Lietuvos verslo paramos agentūra 2010 metų spalį katilinės modernizavimui ir pritaikymui kūrenti biokurą „Fonui“ skyrė 1,929 mln. eurų (be PVM) paramos. Projektas baigtas 2013 metų pabaigoje ir nuo 2014 metų VERT „Fonui“ pradėjo taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 metų spalį „Biovato“ skundą atmetė, dėl to bendrovė kreipėsi į LVAT.

Sprendimą vertinti, ar Šilumos ūkio įstatymo nuostata, jog nepriklausomiems šilumos gamintojams, kai jie yra gavę ES paramos, privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma neterminuotai, atitinka pagrindinį šalies įstatymą, KT priėmė pernai balandį. 

„Konstitucinis Teismas (KT) atsakė į Seimo užduotus klausimus, ar yra pagrindo sakyti, kad konvencijos nuostatos prieštarauja Konstitucijai. KT pasakė, kad neprieštarauja, tai galėtų tapti argumentu, kuris galėtų įtikinti skeptikus, tame tarpe ir jo ekscelenciją prezidentą“, – šeštadienį žurnalistams Seime komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, šios kovencijos ratifikavimas yra vertybinė nuostata, o pačios politikės požiūris skiriasi nuo šalies vadovo pozicijos.

„Tai yra vertybinė prezidento pozicija, mano pozicija yra kitokia. Smurtas prieš moteris ir mergaites yra rimta problema, Lietuva lieka viena iš vos kelių valstybių, kuri nėra ratifikavusi šios konvencijos nors ją pasirašėme dar 2013 m.“, – kalbėjo ji.

Kaip skelbta anksčiau, penktadienį LRT televizijai G. Nausėda sakė, jog Seimas neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos.

„Aš manau kad šiuo metu Stambulo konvencijos tvirtinti nereikėtų, kadangi iš to kyla daug pasekmių, ir aš manau, kad tai iš esmės pradėtų keisti mūsų edukacijos, švietimo sistemą, ir moterų diskriminacija ten nebūtų pagrindinė tema“, – LRT televizijai penktadienį sakė šalies vadovas.

Smurtas prieš moteris ir mergaites yra rimta problema, Lietuva lieka viena iš vos kelių valstybių, kuri nėra ratifikavusi šios konvencijos nors ją pasirašėme dar 2013 m.

ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo neprieštarauja Konstitucijai“, – KT išvadą ketvirtadienį pristatė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais, rugsėjį, kreipėsi Seimas.

KT, vertindamas Stambulo konvencijos nuostatas, pabrėžė, kad dokumentą ratifikavusios šalys įsipareigoja apsaugoti asmenį nuo smurto, nepaisant asmens lyties, asmeniui priskiriamų stereotipinių tam tikrai lyčiai visuomenės dalies nuomone būdingų vaidmenų, elgsenos, veiklos, bruožų, lytinės tapatybės.

Teismas byloje dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai nurodė, kad minimu dokumentu nėra siekiama keisti konstitucinės šeimos sampratos.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.

Ministrų kabinetas į KT kreipėsi praėjusią savaitę. Toks sprendimas priimtas reaguojant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vyriausybė pernai siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.

Kaip BNS anksčiau sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, jei būtų pripažinta, kad minėta nuostata prieštarauja Konstitucijai, ji būtų laikoma negaliojančia ir negalėtų būti taikoma.

Anot jos, daugiau aiškumo teisinėje sistemoje galėtų atsirasti net ir tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai – tokiu atveju būtų pateiktas išaiškinimas, kuriuo institucijos ir vadovautųsi priimdamos sprendimus.

Pernai priimtoje nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu – minėta įstatymo nuostata.

Ministrų kabinetas pritarė tokiam Teisingumo ministerijos siūlymui, kuriuo reaguojama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vyriausybė pernai siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.

„Jei būtų pripažinta, kad ši nuostata prieštarauja Konstitucijai, tai ji būtų laikoma negaliojančia ir negalėtų būti taikoma“, – prieš posėdį BNS sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Jos teigimu, daugiau aiškumo teisinėje sistemoje galėtų atsirasti net ir tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Anot jos, tokiu atveju būtų pateiktas išaiškinimas, kuriuo institucijos ir vadovautųsi priimdamos sprendimus.

Pernai priimtoje nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu – minėta įstatymo nuostata.

„Aš, išnaudojęs visas teisines priemones Lietuvoje, galėčiau kreiptis į Konstitucinį Teismą su peticija, siekdamas, kad teismas atsakytų, ar toks teisinis reglamentavimas (...) neprieštarauja teisinės valstybės principui ir Konstitucijai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė advokatas.

Šįmet sausio 26 dieną A. Remeika priėmė neskundžiamą nutartį. Ja E. Dereškevičius buvo nušalintas byloje, kurioje Rokas ir Matas Venslauskai kaltinami dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinės medžiagos kiekiu ir milijoninės vertės cigarečių kontrabandos.

Edgaras Dereškevičius (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Kaip nurodoma, toks teisėjo sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad advokatas nesilaikė posėdžio tvarkos, nepaisė posėdžio pirmininko Algirdo Remeikos prašymų jos laikytis, nereagavo į pareikštus įspėjimus, pertraukinėjo bylą nagrinėjantį teisėją, replikavo, kalbėjo be pirmininkaujančio teisėjo leidimo, neetiškai diskutavo su liudytoju bei su juo ginčijosi.

Advokatas šiuos kaltinimus atmeta.

„(...) mane bandoma parodyti kaip išvejamą iš teismo posėdžių advokatą ir tai pristatoma kaip precedentas, kaip galima būtų išvengti nepatogių pastebėjimų, kreipimųsi į teismą, prašymų vykdyti baudžiamąjį procesą“, – kalbėjo E. Dereškevičius.

Mane bandoma parodyti kaip išvejamą iš teismo posėdžių advokatą ir tai pristatoma kaip precedentas.

Advokatas taip pat svarsto kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su peticija dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo, taip pat bendrosios kompetencijos teismą.

Jis taip pat tvirtino ir anksčiau buvęs įspėtas posėdžių metu.

Anot advokato, net jei kreiptųsi į teismą, o šis priimtų jam palankų sprendimą, toliau nagrinėti šios bylos jis nebegalėtų.

Pasak E. Dereškevičiaus, jo nušalinimas apriboja kaltinamojo M. Venslausko teisę į pasirinkto advokato gynybą, apsunkino jo teisinę padėtį.

„Matas laišku kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką, laiške nurodydamas, kad gynėjo E. Dereškevičiaus gynyba jam yra pakankama, tinkama, prašė nesiimti gynėjo nušalinimo veiksmų, neapriboti jo teisės į gynybą“, – sakė advokatas.

Anot E. Dereškevičiaus, kaltinamasis dėl jo nušalinimo svarstė galimybę kalėjime paskelbti bado streiką.

Dėl teisėjo galimai padarytų pažeidimų advokatas taip pat kreipsis į Teisėjų tarybą.

Ji bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešė KT.

Į vieną bylą buvo sujungti keli Vilniaus apygardos teismo prašymai.

Šis teismas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo straipsnis, nurodantis asmenis, turinčius teisę gauti kompensacijas dėl medikų padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos teismo teigimu, minėtas įstatymas įtvirtina baigtinį tokių asmenų sąrašą, todėl ne visi, patyrę žalą, turi teisę į jos atlyginimą.

Teismo teigimu, pavyzdžiui, įstatyme nenumatyta, kad dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis paciento broliai ar seserys.

Pagal galiojančią tvarką, teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Tai yra nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties.

Be to, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai), pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.

Įstatyme nenurodyti asmenys žalos atlyginimo gali reikalauti pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra kreiptis į teismą atsakovu nurodydami sveikatos priežiūros įstaigą. Žala tokiu atveju atlyginama iš tos įstaigos lėšų, o ne iš specialios sąskaitos, į kurią lėšas perveda visos sveikatos įstaigos.

Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymas įtvirtina dualistinę žalos atlyginimo sistemą, kai jame nurodyti asmenys gali tiesiai kreiptis į įgaliotą instituciją ir gauti kompensaciją, o jame nenurodyti asmenys dėl žalos atlyginimo turi bylinėtis.

Anot skundo, tokiu būdu pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas. Be to, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti padarytą žalą.

„Iki šiol komisijos nebuvo klausiama apie diakritikus. Buvo klausiama tik apie rašmenis iš kitų kalbų abėcėlės, todėl atskirai diakritikų klausimas nebuvo nagrinėjamas. Aš suprantu, kad dabar komisija turėtų sulaukti oficialaus klausimo iš Seimo ir tada susirinkusi apsvarstyti“, – KT sprendimą Eltai komentavo V. Meiliūnaitė.

„Kadangi komisiją sudaro 17 žmonių, kurie atstovauja skirtingoms kalbotyros kryptims, skirtingoms institucijoms, tai šis klausimas būtų aptartas labai plačiai, visais įmanomais aspektais. Ir tada būtų įvertinta, kiek tokia inovacija paveiktų bendrinę kalbą, kokia kryptimi paveiktų. Na, ir būtų pateikta išvada Seimui. O jau Seimas turėtų tada atsižvelgti arba neatsižvelgti į komisijos išvadą“, – galimus tolimesnius veiksmus komentavo VLKK pirmininkė.

Visgi ji pati gana nepalankiai vertina tokią galimybę ir įžvelgia galimų sunkumų pritaikant specialiuosius rašmenis lietuvių kalboje.

„Kol kas šią mintį apie diakritkus vertinčiau labai santūriai. Tai būtų tiesiog papildomas kalbos sistemos išplėtimas ir reiktų labai atsakingai pagalvoti, ar jis nepradėtų klibinti sistemos pamatų“, – savo nuomonę pateikė V. Meiliūnaitė.

Anot VLKK pirmininkės, su diakritiniais ženklais užrašomi asmenvardžiai pirmiausia sukeltų nepatogumų turimai kalbinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, elektroninėse sistemose.

„Šie specialieji rašmenys, kurių lig šiol nebūta, pirmiausia trikdytų infrastruktūros veikimo sritis. Juk atsirandančias naujas raides pirmiausia turi mokėti užrašyti visos mūsų elektroninės sistemos, kiek jų dabar turime – Registrų centras, e. sveikata, bankų duomenų bazės“, – kalbėjo V. Meiliūnaitė.

„Tai yra nauji rašmenys, nebūdingi lietuvių kalbai, kurie atsiranda lietuviškuose tekstuose. Jie kelia tiek užrašymo, tiek perskaitymo, tiek ir suvokimo sunkumų. To reikia specialiai mokytis, kaip ir bet kokio naujo dalyko“, – akcentavo VLKK pirmininkė.

V. Meiliūnaitė pabrėžė, kad asmenvardžiai priklauso bendrai kalbos sistemai, kuri negali veikti skirtingai. Todėl, paaiškina ji, vardams ir pavardėms galioja tokios pačios taisyklės.

„Suprantu, kad žmonės nori pavardę savo užsirašyti taip, kaip jiems patogiau. Vis dėlto, jei tai yra kalbos sistemos dalis, tos taisyklės galioja“, – teigė VLKK pirmininkė.

Diakritikų įtraukimą į lietuvių kalbą ji vertina kaip politinį, o ne kalbinį sprendimą. Tad, anot V. Meiliūnaitės, Seimo nariai turės nuspręsti, kas yra svarbiau – politinis patrauklumas ar kalbos išsaugojimas.

„Šiuo atveju tie diakritikai labiau yra politinis nei kalbinis sprendimas. Kai vyksta diskusijos, dažnai pasigirsta argumentas, kad asmenvardžiai nėra kalbos dalis, nepriklauso tai sistemai. Jau tai leidžia nutuokti, kad tai yra labiau politinis nei kalbinis sprendimas“, – teigė ji.

Jie kelia tiek užrašymo, tiek perskaitymo, tiek ir suvokimo sunkumų. To reikia specialiai mokytis, kaip ir bet kokio naujo dalyko.

„Ir vis tiek Seimui tada reikėtų apsispręsti, kur jis deda stipresnį akcentą – į politinį patrauklumą tam tikroms grupėms žmonių ar į kalbos kaip Konstitucinės vertybės išsaugojimą“, – sakė V. Meiliūnaitė.

E. Dobrowolska: tai be galo svarbu mišrioms šeimoms ir tautinėms mažumoms

Savo ruožtu teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska diakritinių ženklų vartojimą asmens dokumentuose vertina palankiai. Ji sako, kad šis KT sprendimas dėl pavardžių rašymo yra labai svarbus Lietuvoje gyvenančioms mišrioms šeimoms ir tautinių mažumų atstovams.

„KT dar kartą patvirtino, kad Seimo priimtas įstatymas dėl vardų ir pavardžių rašymo neprieštarauja Konstitucijai. (...) KT patvirtinimas, kad įstatymas neprieštarauja Konstitucijai yra be galo svarbus šiems asmenims“, – Eltai teigė E. Dobrowolska.

„Svarbus aspektas ir tai, kad KT paliko atviras duris įstatymo leidėjui spręsti dėl diakritinių ženklų“, – pridūrė ministrė.

Todėl ministerija jau sausį inicijuos įstatymo pakeitimus, susijusius su asmens dokumentų be diakritinių ženklų priėmimo.

„Dėl vienos iš Vyriausybės taisyklių nuostatos prieštaravimų bus pataisyta jau sausio mėnesį – Teisingumo ministerija inicijuos pokyčius. Tos nuostatos, kurios riboja priimti dokumentus, kurie buvo priimti Lietuvos teritorijoje iki 1990 metų kovo 11 d. – šis techninis prieštaravimas sausio mėnesį tikrai bus ištaisytas“, – pabrėžė ministrė.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, kad Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme nustatyta galimybė ne lietuvių tautybės piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai.

Anot KT, rašyti asmens vardą ir pavardę su diakritiniais ženklais būtų galima, jeigu tai leistų Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

KT bylą pradėjo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar nenustatyta galimybė vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti su diakritiniais ženklais neprieštarauja Konstitucijai.

Teismas vertino Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatas, kiek pagal jas neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti naudojant „lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse, suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė“.

Taip pat teismo prašyta pasisakyti ir dėl Vyriausybės patvirtintų asmenvardžių rašymo taisyklių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas į KT kreipėsi nagrinėdamas civilinę bylą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą taip, kad tam tikro ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio vardas ir pavardė būtų nurodyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiu diakritiniu ženklu.

Seimas tam tikrais atvejais yra įteisinęs Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymą lotyniškais rašmenimis be diakritinių ženklų dokumentuose. Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs, kad tokia tvarka neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau vardų ir pavardžių rašyba asmens dokumentuose su diakritiniais ženklais nėra įteisinta.

Kaip pranešė Žmogaus teisių centras, kreipimąsi į Seimo narius portale manoteises.lt pasirašė daugiau nei 2500 Lietuvos gyventojų.

Kreipimąsi į Seimo narius inicijavo Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos moksleivių sąjunga, Šeimų asociacija, Mamos už LGBTQ+ vaikus ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Jame teigiama, kad lapkričio pradžioje dar pateikimo stadijoje atmetus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, pagal kurią informaciją apie tos pačios lyties šeimas nebūtų laikoma žalinga informacija nepilnamečiams, Konstitucinis Teismas liko vienintele galimybe užtikrinti teisės viršenybę.

„Prieš pataisą balsavę Seimo nariai ignoravo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios Kolegijos sprendimą. EŽTT konstatavo, kad Lietuva gėdingai varžė rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turėtų įvertinti, ar tokios normos egzistavimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai žodžio laisvei bei lygybės principui“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.

Kaip skelbiama, kreipimąsi į Seimo narius taip pat palaikė Tolerantiško jaunimo asociacija, Ribologija, Įvairovės edukacijos namai, Lietuvos Debatų Centras – VŠĮ „Neformaliojo Švietimo Debatų Centras“, Psichikos sveikatos perspektyvos, Lygių galimybių plėtros centras, Atviros Lietuvos fondas, Asociacija Lygiai, Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, Diversity Development Group, Viešoji įstaiga „Europos namai“, Vystomojo Bendradarbiavimo Platforma, Skaitmeninės etikos centras, Vilniaus Valdorfo mokykla.

Tokio ribojimo neturi jokia kita Vakarų Europos valstybė, negi savo požiūriu norime lygiuotis į tokią valstybę kaip Rusija?

Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis teigia, kad Nepilnamečių apsaugos įstatyme formuojamas neigiamas požiūris į valstybės piliečių grupę dėl jų seksualinės orientacijos ir pasirinkimo, ką mylėti.

„Tokio ribojimo neturi jokia kita Vakarų Europos valstybė, negi savo požiūriu norime lygiuotis į tokią valstybę kaip Rusija? Žmogaus teisės yra vienos ir tos pačios teisės visiems. Todėl Lietuvos moksleivių sąjunga palaiko kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Gana cenzūruoti mūsų pačių žmones“, – sako E. Mikulskis.

Seimo nariams adresuotame raginime primenama, kad pilietinė visuomenė devynerius metus bylinėjosi teismuose, dėl kurių sulaukta EŽTT sprendimo. Tačiau, anot kreipimosi autorių, pilietinė visuomenė nebeturi įrankių teisės viršenybei Lietuvoje užtikrinti.

„LGBTQ+ žmonės yra tokie pat svarbūs mūsų piliečiai, kaip ir kiekvienas kitas asmuo. Dabar galiojanti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo redakcija priverčia juos jaustis nelaukiamais ir atstumtais. Privalome pagarbiau žiūrėti vienas į kitą“, – sako Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi.

Sekmadienį bus minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Šią dieną 1948 metais priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.

Teismas ketvirtadienį pranešė priėmęs nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą pasisakyti dėl Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, nesuteikiančios bausmę iki gyvos galvos atliekantiems nuteistiesiems trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves.

Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties.

LVAT kelia klausimą, ar ši nuostata tiek, kiek pagal ją trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves nesuteikiamos nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neprieštarauja Konstitucijai.

LVAT į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą, kurioje prašoma priteisti neturtinę žalą dėl sprendimo atsisakyti patenkinti nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, prašymą leisti jam nuvykti į mirusio tėvo laidotuves.

Pasak LVAT, sprendžiant itin jautrų klausimą, galimybę dalyvauti artimojo laidotuvėse, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji vien tik dėl jiems paskirtos bausmės trukmės yra nepagrįstai skirtingai traktuojami, palyginti su terminuotas laisvės atėmimo bausmes atliekančiais nuteistaisiais.

Teismas laikosi pozicijos, kad laisvės atėmimo bausmės trukmė nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumas, dėl kurio būtų pateisinamas trumpalaikės išvykos į artimo asmens, ypač vieno iš tėvų, nesuteikimas.

LVAT teigia, kad negalima vadovautis absoliučia teisine pozicija, kad tik terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų nusikalstamo elgesio ir aplinkiniams galinčio kilti pavojaus rizika gali būti žema arba vidutinė, o laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių asmenų nusikalstamo elgesio rizika esą visais atvejais yra labai didelė.