Dokumentus dalyvauti Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus rinkimuose kandidatai galėjo teikti iki lapkričio 10-osios.

Po KU tarybos posėdžio patvirtinta, kad rektoriaus rinkimams registruojami du kandidatai: dabartinis KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. E. Juzeliūnas.

E. Juzeliūnas, įteikęs universiteto tarybai atsistatydinimo pareiškimą, iš KU rektoriaus posto pasitraukė 2018-ųjų balandį, kai iki kadencijos pabaigos buvo likę metai.

Tuo esą jis suteikė galimybę naujajai universiteto tarybai atnaujinti universiteto vadovybę, „kuriai tektų misija įgyvendinti šios aukštosios mokyklos veiklos reformą“.

Dabar, praėjus daugiau nei penkeriems metams, jis vėl pretenduoja vadovauti KU.

E. Juzeliūno konkurentas – klaipėdietis, dabartinis universiteto rektorius A. Razbadauskas – chirurgas mokslininkas ir visuomenės veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras, Klaipėdos tarybos narys.

Pagal konkurso sąlygas asmuo, pretenduojantis į KU vadovo pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti mokslo (meno) daktaro laipsnį arba būti pripažintas menininkas, turėti pedagoginės ir vadybinės patirties, žinoti KU statutą, mokėti valstybinę kalbą.

Drauge su mokslinės ir vadybinės kvalifikacijas liudijančiais dokumentais pretendentai turėjo pateikti universiteto viziją bei ateinančių penkerių metų veiklos programą.

Rinkimams patvirtini kandidatai turės galimybę savąją universiteto viziją viešai pristatyti lapkričio 30 d. KU tarybos rengiamame atvirame posėdyje, į kurį kviečiama ir visa universiteto bendruomenė.

Tarybos posėdis, kuriame bus renkamas KU rektorius, bus uždaras.

Dabar KU rektoriaus pareigas einančio A. Razbadausko kadencija baigiasi 2024 m. kovo 4 d.

Šventėje dalyvavo 31-osios Klaipėdos universiteto (KU) laidos absolventai.

Didžiausios pagarbos nusipelnė tie, kuriems miesto meras Vytautas Grubliauskas įteikė diplomus.

Tai – 12 absolventų, puikiais įvertinimais baigę studijas, jiems įteikti diplomai su pagyrimais.

"Rotary" klubo "Karalienė Luizė" įsteigta piniginė dovana skirta magistrantei Ievai Kazakauskaitei už geriausiai atliktą tyrimą vaiko globos srityje.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos dovana įvertintas Laivų projektavimo ir statybos specializacijos absolventės Vestinos Gustienės baigiamasis darbas.

Šventė tapo įsimintina ir dviem doktorantams, kuriems įteikti ką tik įgytą mokslinį laipsnį liudijantys dokumentai.

Linkiu, kad ir ateinantys metai būtų auginantys bei telkiantys bendruomenę.

Daktaro laipsnis ir diplomas įteiktas Juliui Paulikui už apgintą vadybos mokslo krypties disertaciją "Technologinių pokyčių sąlygoto darbuotojų pasipriešinimo kaip multidimensio reiškinio valdymas".

Italijos pilietis Tobia Politi birželio pradžioje sėkmingai apgynė dvigubą ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro disertaciją tema "Sąveika tarp dugno bestuburių, makrofitų ir mikroorganizmų ir jos vaidmuo eutrofinėse lagūnose", rengtą pagal KU ir Parmos (Italija) universitetų reglamentus.

Tądien arenoje skambėjo sveikinimo kalbos, kol šimtai studentų rikiavosi eilėje ir laukė diplomų įteikimo, o DJ Jovani neleido likusiesiems liūdėti.

"KU šie akademiniai metai buvo sėkmingi. Atsigauname. Į mūsų miestelį grįžta priešpandeminė nuotaika: matome ir girdime vieni kitus, lieka vis mažiau nuotolinio kontakto, daugiau gyvo bendravimo, renginių ir susitikimų. Mūsų studentams vis labiau atsiveria Europos universiteto EU-CONEXUS partnerystės galimybės. Tikiu ir linkiu, kad ir ateinantys metai būtų auginantys bei telkiantys bendruomenę", – viltimis dalijosi KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Statistika:

KU diplomai įteikiami 2 kartus per metus.

Šiemet KU baigė 728 absolventai.

Birželio 23 d. diplomai įteikti 561 studentui, 314 jų – bakalaurai, 209 – magistrai, 38 studentai baigė pedagogikos profesines studijas, 29 absolventai – užsienio šalių piliečiai, 3 jų Baltijos istorijos ir archeologijos institute pastaruosius trejus metus studijavo Europos istoriją.

KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas R.Balsys neslėpė, kad skulptūros "Klaipėdos krašto mokytojui" idėją puoselėja jau trejus metus.

Krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį idėjai įgyvendinti pasirinko todėl, kad ši data būtų tinkamiausia, nors yra ir kitų sukakčių, prie kurių derėtų šis įamžinimas.

Kitais metais sukaks 120 metų, kai Klaipėdoje buvo įsteigta Karališkoji mokytojų seminarija.

"Pavyzdžiui, kitais metais sukaks 120 metų, kai Klaipėdoje buvo įsteigta Karališkoji mokytojų seminarija. Tai yra seniausias pastatas ir seniausia įstaiga Lietuvoje, kuri iš esmės nepakeitė savo paskirties nuo pat jo pastatymo ir veiklos pradžios, nuo pat 1902 m. Visą laiką čia buvo ruošiami mokytojai, išskyrus karo laikotarpį", – teigė R.Balsys.

Pradžioje Mokytojų seminarijoje (dab. S.Nėries g. 5) rengti pedagogai Vokietijai, paskui – jau Lietuvai.

Rimantas Balsys / Vytauto Liaudanskio nuotr.

1935–1939 m. čia veikė Lietuvos Respublikos pedagoginis institutas – vienintelis Baltijos šalyse, pokaryje – Klaipėdos mokytojų institutas, paskui – Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakultetas.

O nuo 1991 m. – Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetas.

Šiose aukštojo mokslo ir ugdymo įstaigose įvairiu metu mokėsi arba dirbo iškilios asmenybės – Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pranas Mašiotas, Martynas Krukis, Salys Šemerys, Vytautas Soblys ir kiti, lankėsi Jonas Basanavičius, Vydūnas, Vilius Gaigalaitis.

R.Balsys prasitarė, kad skulptūra mokytojui nebūtinai turėtų būti antropomorfiška.

Pasiteiravus, jei vis dėlto skulptūra vaizduotų žmogų, kas tai būtų – vyras ar moteris, R.Balsys pašmaikštavo: "Žinoma, ji būtų sukurta pagal mano portretą."

Dabar belieka laukti, ar šį sumanymą palaimins ir pinigų tam skirs Kultūros ministerija, prisidėti pasiryžęs ir pats KU.

"Manyčiau, kad tokiam reikalui atsirastų ir rėmėjų. Neatmetu galimybės kreiptis ir į visus Vakarų Lietuvos pedagogus, kad jie paaukotų po eurą skulptūrai, juk nemažai jų šiame pastate baigė mokslus, taigi skulptūra būtų atminimas ir jiems patiems už jų sunkų triūsą", – kalbėjo R.Balsys.

„Matydami rekordinį pavasarinio „Iškeisk pamoką į paskaitą“ projekto populiarumą ir iki šio tebeplūstančias užklausas registruotis paskaitoms, priėmėme sprendimą įsibėgėjus pavasariui abiturientams surengti specialų paskaitų ciklą jiems aktualiomis temomis. Taip norime padėti „pandeminei“ abitūros laidai sustiprinti žinias“, – sako KU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Petrauskienė. Informacija apie abiturientams skirtų paskaitų programą mokyklas pasieks el. paštu, taip pat bus viešinama KU tinklapyje.

Norime padėti „pandeminei“ abitūros laidai sustiprinti žinias.

17-ąjį kartą vykstantis projektas šiemet sulaukė ypač didelio susidomėjimo. KU šešių dešimčių paskaitų programą šalies mokykloms pateikė dar vasarį. Paskaitas rengė ir skaitė žymūs KU profesoriai, docentai, kiti savo sričių profesionalai. Jų temos apėmė pačias įvairiausias sritis – nuo šokolado logistikos, medijų valdymo iki šiuolaikinių laivų ir plaukiojančių robotų. Į virtualioje erdvėje suplanuotas paskaitas registravosi vidutiniškai po dvi klases, o kai kurios temos sulaukė iki 200 klausytojų.

„Nuotolinio mokymo galimybės šiam projektui ypač palankios. Jeigu iki pandemijos mokytojams ir moksleiviams reikėdavo įdėti pastangų, organizuoti transportą, kad atvyktų į Klaipėdos universitetą ir čia, studentiškose auditorijose, išklausytų paskaitą dominančia tema, dabar tam tereikia tik aktyvuoti atsiųstas nuorodas ir sutelkti dėmesį į ekranus. Tokiu būdu išsiplėtė projekte dalyvaujančių mokyklų geografija – paskaitoms registravosi ne tik Vakarų Lietuvos regiono moksleiviai, bet ir vilniečiai, kauniečiai, panevėžiečiai ar šiauliečiai“, – projekto sėkme pasidžiaugė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Šiemečio projekto naujovė – paskaitas galėjo rinktis ne tik baigiamųjų klasių moksleiviai, bet ir pradinukai bei penktų-aštuntų klasių mokiniai. Ir jos buvo labai populiarios. Stebėtina jauniausios auditorijos gausa pasižymėjo matematikos tema – į KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorės Martos Karaliūtės paskaitas „Matematika mūsų gyvenime“ registravosi net 10 šeštų-devintų klasių.

Viena iš KU dėstytojų, dirbusių su jaunesniųjų klasių moksleiviais, ypač šiltai atsiliepė apie savo auditoriją iš Sendvario progimnazijos (Klaipėda) ir Kulių gimnazijos (Plungės raj.). „Mokiniai labai motyvuoti ir noriai įsitraukė į siūlomas veiklas. Su jais aptarėme taisyklingos laikysenos ypatumus, analizavome laikysenos priešų TOP 10. Taip pat mokėmės ergonominių padėčių, kaip tinkamai nešti kuprinę, atlikome keletą pratimų, skirtų nugaros ir pilvo raumenims stiprinti. Teko atsakyti į klausimus, susijusius su laikysena... Ne tik žmonių, bet ir, pavyzdžiui, katino. Ar ji taip pat gali būti netaisyklinga kaip ir mūsų, dvikojų?“ – įspūdžiais dalijosi KU lektorė Inga Šimkutė-Karalevičienė.

Mokyklų pedagogai šį KU projektą, vykstantį dukart metuose – rudenį ir pavasarį, vertina kaip papildomą žinių šaltinį ir moksleivių sudominimo mokslu priemonę. Baigiamųjų klasių moksleiviams tai puiki proga „pasimatuoti“ specialybę prieš apsisprendžiant, ką studijuoti ateityje.

Teko pakeisti formatą

Klaipėdos universiteto jubiliejui paminėti įstaigos bendruomenė organizuoja įvairius renginius – patirtis. Jų metu visi miesto gyventojai galės susipažinti su universiteto veikla iš arčiau ir lavintis įvairiose srityse.

„Parinktos patirčių temos atspindi visą Klaipėdos universiteto studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų spektrą bei socialines partnerystes, kuriose ryškus ir universiteto pėdsakas. Tad surinkome išties išskirtines, unikalias galimybes“, – džiaugėsi Klaipėdos universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Inga Petrauskienė.

Šių renginių tikslinė auditorija – plati, kviečiami dalyvauti įvairaus amžiaus asmenys – nuo darželinukų iki senjorų. Renginiuose dalyvauja mokslininkai, Klaipėdos universiteto bendruomenė ir socialiniai partneriai.

Universiteto įsteigimo jubiliejiniai renginiai prasidėjo jau praėjusiais metais. Tačiau dėl karantino suvaržymų teko pakeisti jų formatą.

Kasinėjimai: patirčių programa susidomėjimą parodžiusiems klaipėdiečiams leido pasijusti tikrais archeologais. (KU nuotr.)

„Be abejo, karantinas pakoregavo ir patirčių grafiką, ir jų turinį. Kadangi, jau planuodami veiklas praėjusiais metais, numanėme, kad pandemijos situacija gali būti sudėtinga, daug patirčių nukėlėme į vėlesnius pavasario ir vasaros mėnesius. Atsižvelgdami į esamą situaciją, nuo pat pradžių dalį patirčių planavome ne kaip masinius, o labiau individualizuotus renginius. Tam, kad didesnė visuomenės ir bendruomenės dalis galėtų „išgyventi patirtį“ su mumis, kuriame vaizdo siužetus, kurie atskleidžia patirtus įspūdžius ir emocijas. Nemažai žmonių taip įsitraukia į patirtis ir pažįsta mus“, – pasakojo I.Petrauskienė.

Džiaugiasi pasiekimais

Per tris dešimtmečius Klaipėdos universitetas įsitvirtino Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje, taip pat bendradarbiavo tarptautiniu lygmeniu.

Kasinėjimai: patirčių programa susidomėjimą parodžiusiems klaipėdiečiams leido pasijusti tikrais archeologais. (KU nuotr.)

„Vienas reikšmingiausių pokyčių – įsiliejimas į kuriamą Europos universitetą EU-CONEXUS 2019-aisiais. Drauge su dar penkių skirtingų valstybių (Prancūzijos, Ispanijos, Kroatijos, Rumunijos ir Graikijos) universitetais partneriais kuriama bendra studijų ir mokslo erdvė, orientuota į tvarią išmanių pakrančių plėtrą. Europos universitetų tinklas dar kitaip vadinamas Ateities universitetu. Didžiuojamės per tą laiką išaugintais dviem stipriais mokslo centrais – Jūros tyrimų bei Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutais. Prestižiniame pasaulio aukštųjų mokyklų akademiniame reitinge „Academic Ranking of World Universities“ Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vystoma okeanografijos mokslo kryptis patenka tarp dviejų šimtų aukštųjų mokyklų pasaulyje. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas 2021-aisiais tapo Kembridžo universiteto inicijuoto Baltijos geopolitikos tinklo vienu steigėjų. Neformalus tinklas vienija keliolika stipriausių pasaulyje institucijų, plėtojančių Baltijos regiono istorinių ir politinių procesų pažinimą“, – dėstė I.Petrauskienė.

Universiteto bendruomenė taip pat džiaugiasi ir didžiuojasi tapusi svarbia, stipria miesto dalimi.

„Įkūrimo 30-mečio minėjime Seime Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas Klaipėdos universitetą pavadino viena trijų uolų, kurios yra Klaipėdos miesto ir viso krašto pagrindas. Žinios, inovacijos, naujos tendencijos, jaunieji specialistai – visa tai labai aktualu sėkmingai ekonominei, socialinei ir kultūrinei regiono plėtrai“, – tikino I.Petrauskienė.

Ateityje – daug renginių

Universitetas ir toliau siekia augti kartu su savo studentų bendruomene.

„Klaipėdos universitetas sau formuluoja ambicingus tikslus, peržengiančius Lietuvos sienas. Siekiame tapti Baltijos regiono aukštojo mokslo lyderiu, kurio misija – ugdyti kūrybingas asmenybes ir kurti visuomenės gerovę“, – dalijosi I.Petrauskienė.

Balandį numatomi renginiai: ekskursija elektrinių autobusų gamykloje, istorinė ekskursija po Klaipėdos universiteto miestelį, sodinukų dalijimo akcija vaikams, mokslinė ornitologinė ekspedicija Kuršių mariose ir Nemuno deltoje bei žygis nuo Palangos iki Girulių.

Registracija ir platesnė programa susidomėjusiesiems – universiteto internetinėje svetainėje.

Remontuos krantines

Klaipėdos universitetas naudoja tris laivus – mokomąjį burlaivį „Brabander“, jachtą „Odisėja“ ir mokslinių tyrimų laivą „Mintis“. Šiuo metu ieškoma, kur toliau artimiausius trejus metus būtų galima laikyti laivus „Brabander“ ir „Odisėja“.

Iki šiol šie laivai buvo laikomi Klaipėdos laivų remonto, vėliau Kruizinių laivų terminalo bendrovės iš uosto nuomojamose terminalo vidinės dalies krantinėse.

Dėl laivų laikymo šiose krantinėse iškyla tam tikra problema, nes Uosto direkcija šiais metais rengiasi šias krantines kapitališkai remontuoti.

Jei būtų nuspręsta, kad Klaipėdos universiteto laivai toliau bus laikomi prie terminalo vidinės dalies, vykdant remontą tie laivai bent kuriam laikui turėtų būti perstatomi.

Pageidavimas dėl „Odisėjos“

Šiuo metu Klaipėdos universitetas yra paskelbęs konkursą dėl laivų švartavimo krantinių paieškos.

Numatyta, kad 36 metrų ilgio „Brabander“ 36 mėnesius stovėtų prie nuolatinės krantinės, kur būtų aprūpinimas elektra, vandeniu, iš laivo paimamos šiukšlės. Prie jos turi būti ir kiek gilesnė krantinė, nes „Brabander“ grimzlė – 3 metrai.

Dėl 14 metrų ilgio jachtos „Odisėja“ pageidavimai yra kitokie. Per trejus metus ji 18 mėnesių turi būti iškelta į krantą, 15 mėnesių – vasaromis turi stovėti prie pontoninės krantinės, kad bet kada galėtų plaukti.

Dar tris mėnesius ji gali stovėti prišvartuota antru bortu prie bet kurio kito laivo, galbūt ir prie „Brabander“.

Jachtai iškelti reikalinga ir kranų, laivo transportavimo į laikymo ant kranto vietą paslauga.

Jachta „Odisėja“ yra šiek tiek „kaprizinga“. Jos grimzlė – beveik du metrai, todėl nelabai pageidaujama ją kišti į Pilies uostą.

Niekas nesikeistų

Nors Klaipėdos uostas didelis, realiai jame nėra daug vietų, kur būtų galima priimti ir laikyti Klaipėdos universiteto mokomuosius specifinius laivus, kaip „Brabander“.

Juo labiau kad keliamas ir specifinis reikalavimas – uoste ar miesto dalyje, kur būtų švartuojami universiteto laivai, jų įguloms ir svečiams turi būti suteikta galimybė naudotis dušais ir tualetais.

Tai yra normali praktika šiuolaikinėse marinose ar pramoginių laivų uostuose.

Jachtai „Odisėja“ laikyti, kaip ir daugeliui kitų pramoginių laivų, Klaipėdoje realiai yra viena vieta – Kruizinių laivų terminalo bendrovės nuomojamos teritorijos dalyje.

Dalį teritorijos ši bendrovė nuomoja iš Uosto direkcijos, kitą dalį, kaip koncesininkas, – iš Klaipėdos miesto savivaldybės.

Ateityje Kruizinių laivų terminalo bendrovės nuomojamos teritorijos dalyje gali įvykti žymių pokyčių. Dalį teritorijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengiasi perduoti Klaipėdos miestui.

Kruizinių laivų terminalo bendrovės vadovas Alvydas Butkus teigė, kad dėl krantinių perdavimo pernelyg niekas nesikeistų, nes tuomet jų bendrovė nuomotų krantines iš miesto.

Moksleivi!

Mėgsti kurti ir turi idėjų? Įdarbink savo vaizduotę geram tikslui! Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedra skelbia kūrybinį videoprojektų konkursą „Aš keičiu pasaulį“ 9-12 klasių Lietuvos moksleiviams.

Konkurso tikslas – socialinės reklamos filmų kūrimas.

Kas yra socialinė reklama? Socialine reklama siekiama pozityvių pokyčių visuomenėje keičiant požiūrį į žmogų, skatinant įsitraukti į prasmingas veiklas. Dalyvaudamas šioje iniciatyvoje TU gali padėti įgyvendinti Lietuvos pažangos strategiją „2030“, kurios esminės nuostatos: visuomenė turi pripažinti socialinę atskirtį turinčių asmenų teises išsaugoti orumą ir būti visaverčiais visuomenės nariais; aktyviai dalyvauti socialinės įtraukties politikoje ir veikloje, padėti kovoti su stereotipais ir stigmatizacija. Socialinė reklama – puikus būdas skatinti ir populiarinti savanorystę, įsitraukti į savanoriškas veiklas.

Dalyvaujantiems konkurse prireiks:

– Idėjos ir scenarijaus,

– Išmaniojo telefono kameros arba planšetės.

Ko tikimės:

– 1-2 min. trukmės socialinės reklamos vaizdo klipo apie rūpimą socialinę problemą.

Kviesk klasės draugus, burk komandą ir nukreipkite objektyvus į tai, kas svarbu JUMS!

Konkurso sąlygos:

– Komandą gali sudaryti iki 5 dalyvių,

– Dalyvių registracija vyks 2021 m. sausio 25 – vasario 15 d. Bus vertinami tik registruotų komandų darbai!

– Darbus konkursui pateikti iki 2021 m. balandžio 16 d.

– Laimėtojų paskelbimas ir apdovanojimų ceremonija – 2021 m. balandžio 30 d.

Prizai:

– Konkursui pateiktus darbus vertins profesionali komisija. Konkurso nugalėtojų laukia ypatingos dovanos, o kiekvieno laimėjusios komandos nario – pagrindinis, konkurso rėmėjo „Sigmaris group“ įsteigtas prizas – išmanusis laikrodis Garmin Vivoactive.

– Net trys konkurso komandos bus apdovanotos Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos padėkos raštais.

– Mokytojai, talkinę moksleiviams, taip pat bus pagerbti.

– Specialusis Klaipėdos Universiteto prizas – paplaukiojimas Klaipėdos universiteto simboliu, prestižinių Didžiausių burlaivių lenktynių Baltijos jūroje dalyviu – burlaiviu „Brabander“ iš Klaipėdos iki pat Olando kepurės; Šia smagia išvyka gegužės mėnesį galės pasinaudoti net kelios konkurse dalyvaujančios komandos.

– Lietuvos jūrų muziejus dovanoja:

– Vienai dalyvių grupei – 30 min. bendravimo su delfinais užsiėmimą „Delfinas mano draugas“;

– 5 dvigubus kvietimus į Lietuvos jūrų muziejų;

– Lietuvos jūrų muziejaus ambasadoriaus eko maišelius su marinistinėmis dovanomis;

– Pagrindinio informacinio rėmėjo – dienraščio „Klaipėda“ dovana – interviu su konkurso nugalėtojų komanda „Klaipėdos“ dienraščio moksleiviškame-jaunatviškame priede „Atžalynas“;

– Profesionalus šiuolaikinio šokio „Šeiko teatras“ dovanoja 10 pakvietimų į šokio spektaklius.

– Jungtinio Klaipėdos turizmo, kultūros ir informacijos centro bei Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro dovana – interaktyvus susitikimas-edukacija „Klaipėdos žvaigždėrakčiai“ su keturkoju gidu Kuršiu.