„Mergaitė tikrai yra saugi ir, atrodo, realių sveikatos pažeidimų ar kitų dalykų nėra“, – LRT televizijai trečiadienio rytą sakė Ilma Skuodienė.

Mergaitė į Rusiją išgabenta rugpjūčio 27 dieną. Tądien į policiją kreipėsi jos motina, kuri pranešė, kad 37 metų Algirdas Švanys paėmė jų mažametę dukrą ir jos sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paiešką nustatyta, kad vyras su dukra valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Mergaitės grąžinimą komplikavo tai, jog A. Švanys, kaip teigė Rusijos pareigūnai, turi šios šalies pilietybę.

Susigrąžinti dukros į Rusiją antradienį buvo išvykusi jos mama.

Pasak socialinės apsaugos ministrės Monikos Navickienės, sėkmę susigrąžinant mergaitę „labai neapibrėžtomis“ aplinkybėmis lėmė intensyvi, koordinuota Lietuvos pusės komunikacija su Rusijos puse.

„Esminis dalykas buvo turbūt iš karto prasidėjęs darbas mūsų tiek diplomatinės tarnybos, tiek vaiko teisių gynėjų institucijų, ryšio mezgimas su institucijomis Rusijos pusėje, taip pat ir, žinoma, pačios mamos noras, ryžtas vykti į Kaliningradą savo dukters ir pagalba nevyriausybinių organizacijų, kad viskas vyko vienu metu, stipriai koordinuotai“, – LRT radijui sakė ministrė.

I. Skuodienė taip pat pabrėžė, kad labai svarbus veiksnys buvo pačios mamos aktyvumas, siekiant susigrąžinti dukrą.

„Tikrai mama labai buvo išsitraukusi, labai bendradarbiavo, aktyviai dėliojo visus veiksmus ir tikrai tame dalyvavo. Tai, man atrodo, šalia institucijų susitelkimo, buvo labai svarbus mamos bendradarbiavimas“, – žurnalistams trečiadienį sakė ji.

Pasak I. Skuodienės, ši patirtis yra neeilinis sukrėtimas tiek motinai, tiek ir tokio mažo amžiaus mergaitei, todėl joms toliau bus teikiama visa reikiama pagalba.

„Šiandieną sutarėme, kad kontaktuosime, pasižiūrėsime, kokios pagalbos reikia mergaitei, kokios pagalbos reikia mamai. Dabar svarbiausia, kad jos pailsėtų ir tikrai esame pasiruošę padėti tiek, kiek galėsime ir padėti išspręsti situaciją iki galo“, – kalbėjo ji.

I. Skuodienės teigimu, Rusijos vaiko teisių institucijos nuo pat pradžių bendradarbiavo su Lietuvos tarnybomis, teikė reikiamą informaciją ir „tikrai dalyvavo teikiant pagalbą, perduodant mergaitę mamai“.

Rusijos tarnybos nuo pat pirmos dienos, kai mes kreipėmės į jas, jos bendradarbiavo, teikė informaciją, tiek telefonu, tiek raštu.

„Rusijos tarnybos nuo pat pirmos dienos, kai mes kreipėmės į jas, jos bendradarbiavo, teikė informaciją, tiek telefonu, tiek raštu“, – vėliau kalbėjo ji.

Ji sakė neturinti žinių, kaip toliau elgsis mergaitę į Rusiją išsivežęs jos tėvas ir ar jis taip pat planuoja sugrįžti į Lietuvą. I. Skuodienė sakė taip pat nenorinti vertinti, kaip tėvas rūpinosi dukra, kol ši buvo su juo Rusijoje.

Vyras yra pripažintas įtariamuoju dėl vaiko pagrobimo bei neteisėto valstybės sienos perėjimo, teismas jam už akių yra skyręs suėmimą.

M. Navickienė sakė neturinti žinių, kad motinai ir mergaitei reikėtų pareigūnų apsaugos.

„Jeigu toks poreikis atsirastų, be abejo, mama ir vaikas būtų saugomi, tačiau tokių indikacijų kol kas bent jau aš iš institucijų pusės neturiu, kad būtų poreikis“, – kalbėjo ministrė.

I. Skuodienė teigė, kad dar anksti kalbėti, ar po šio įvykio iš A. Švanio gali būti atimtos tėvystės teisės ir šiuo klausimu darbą pirmiausia turės atlikti ikiteisminio tyrimo institucijos.

Jos duomenimis, savavališkų vaikų išsivežimo atvejų pasitaiko apie 25-28 per metus – tiek kai vaikai išsivežami į užsienį, tiek kai jie neteisėtai parvežami į Lietuvą iš kitos šalies.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, ketvirtadienį, 16 val., buvo gautas pranešimas, jog Sendvario seniūnijoje, Trušelių kaime, Lazdynų gatvėje, užsitrenkė automobilio durelės, viduje yra kūdikis.

Ugniagesiai parankinėmis priemonėmis išdaužė automobilio „BMW 118D“ galinį langą, atidarė dureles ir iškėlė kūdikį.

„Kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje, išskyrus raudonuosius kraujo kūnelius, yra tūkstančiai mitochondrijų. Jos įdomios tuo, kad jose yra labai maža DNR dalis. Taip yra todėl, kad prieš 1,5 milijardų metų jos buvo laisvai gyvenantis savas organizmas, kuris prieš labai daug metų įsiliejo į mūsų ląsteles. Todėl jos vis dar turi šį mažą DNR gabalėlį“,– aiškino Oksfordo universiteto reprodukcinės genetikos profesorius Daganas Wellsas.  

Taigi vieno Anglijos vaisingumo centro mokslininkai iš donorės kiaušialąstės pašalino visas chromosomas, palikdami tik mitochondrijų DNR. Tuomet į donoro į kiaušinėlį buvo įterptos motinos chromosomos. Galiausiai šiam kiaušinėliui apvaisinti buvo panaudota tėvo sperma. Pasak mokslininkų, tai gelbsti vaisių nuo paveldimų ligų. Mat maždaug keturiems tūkstančiams moterų vien Jungtinėje Karalystėje gresia pavojus perduoti mitochondrijų DNR sutrikimus savo vaikui. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ypač tokius dalykus, kaip regos ar klausos praradimas, raumenų silpnumas. Galima susirgti neurologinėmis ir kitomis ligomis, turinčiomis įtakos kepenims, inkstams bei širdžiai. Tai dažnai baigiasi ankstyva mirtimi. Kartais mirtis gali ištikti dar kūdikystėje“, – teigė D. Wellsas.

Vienintelė problema, kad nors kiaušinėlyje yra labai mažas galimai defektinių mitochondrijų skaičius, jis gali padidėti.

Tad ši nauja apvaisinimo technologija gali būti išeitis, kaip susilaukti sveiko vaiko.

„Jūs pašalinate donoro genetinę medžiagą iš to kiaušinėlio. Iš tikrųjų tai – tuščias kiaušinėlis. Jame yra mitochondrijų ir kitų dalykų, bet nėra donoro genetinės medžiagos. Tada į tą kiaušinėlį perkeliama pacientės genetinės medžiaga, jos chromosomos. Taigi dabar turime jos DNR sveikame kiaušinyje, kuriame nėra tų pažeistų mitochondrijų“, – šio metodo privalumus dėstė D. Wellsas.

Tiesa, kadangi ši technologija nauja, mažai žinoma apie jos ilgalaikes pasekmes.

„Šie tyrimai dažniausiai buvo mažai tęsiami arba visai netęsiami. Arba apie juos buvo pranešama neskaidriai. Labai gerai, kad mūsų darbas licencijuotas ir labai griežtai reglamentuotas. Žinome, kad kai bus viešai paskelbti visi rezultatai, jie bus labai išsamūs ir mes tikrai daug geriau suprasime, ar šis metodas veikia puikiai, ar yra kai kurių trūkumų“, – sakė Oksfordo universiteto reprodukcinės genetikos profesorius. 

Tačiau jau dabar baiminamasi, kad kai kuriais atvejais po apvaisinimo mitochondrijos kaip tik ima sparčiai daugintis.

„Vienintelė problema yra ta, kad pastebėta, jog kartais gali padidėti su genetine medžiaga perduotų mitochondrijų populiacija. Tai reiškia, kad nors kiaušinėlyje yra labai mažas galimai defektinių mitochondrijų skaičius, jis gali padidėti“, – komentavo D. Wellsas.

Ši procedūra gali būti pritaikyta ir kaip nevaisingumo gydymo būdas. Tačiau Anglijos mokslininkai įsitikinę, kad ateityje šios technologijos esmė bus išvengti vaisiui motinos perduotų mitochondrijų sutrikimų.

Vyriškį policija sulaikė vasario 16 d., ketvirtadienį, praėjus 72 valandoms po nusikaltimo.

Jis buvo sulaikytas savo namuose La Vall, 17 val., netrukus po velionės šermenų. Civilinės Gvardijos ir vietinės policijos pajėgos akylai stebėjo vyrą, kol vyko žmonos laidotuvės.

Tos pačios dienos popietę buvo sulaikyti dar keturi įtariamieji: trys vyrai ir moteris. Dviem vyrams pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo susišaudyme, per kurį įvyko tragedija.

Trečiam vyrui ir moteriai pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos slėpimo. Spėjama, kad šie išvalė kraują po nelaimės, prieš Civilinei Gvardijai atvykstant į įvykio vietą.

Vienas iš vyriškių, kuriems pateikti įtarimai, yra mirusiosios sugyventinio pusbrolis.

Nuo ko pradėti? Kokie produktai yra saugūs, o kokie ne? Geriau duoti trintą maistą, o gal mažyliui į lėkštę dėti tai, ką valgo tėvai? Tai tik keletas klausimų, kylančių tėvams, pirmą kartą susidūrusiems su kūdikių primaitinimu. M. Andriulienė į knygą sudėjo savo pirmosios dukrelės Anos auginimo patirtį, aptarė naujausias mokslininkų rekomendacijas ir tyrimus, saugų ir sveiką maistą. Taip pat pasidalijo receptais ir idėjomis, ką kūdikiui paruošti, kad maistas ir valgymas jam neatrodytų nuobodus.

„Auginkime drąsius, smalsius valgytojus“, – ragina skaitytojus knygos „Nuo pirmo kąsnio“ autorė. Knygą išleido leidykla „Alma littera“, M. Andriulienę kalbino žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

– Medeina, jūsų knyga gimė tada, kai socialiniuose tinkluose pradėjote dalytis savo patirtimi. Kokių klausimų mamos dažniausiai užduodavo ir kur ieškodavote atsakymų?

– Kai pradėjau primaitinti savo dukrą Aną, socialiniuose tinkluose vis pasidalydavau patiekalų, kuriuos jai gamindavau, receptais. Sulaukdavau atgarsių, prašymų dalytis daugiau, galiausiai, visiškai natūraliai mamas ėmiau neformaliai konsultuoti, joms patarti. Daug skaitau, domiuosi naujausia moksline informacija ir tikiu, kad turiu neblogą gebėjimą sisteminti informaciją. Iš pradžių virtuali mano asistentė Valda Kairiūnienė pasiūlė parengti elektroninę knygą. Ją pradėjusi, supratau, kad tiesiog nesutelpu, – žinių turiu daugiau, nei reikia. Pasiūlėme knygos idėją leidykloms, paaiškėjo, kad tema – tikrai aktuali, taigi teko sėsti ir rašyti.

Jau geriau per drąsiai nei ta pati bulvė kasdien – tokia mano nuomonė.

Informacijos ieškau užsienio šaltiniuose, seku naujausią mokslinę informaciją, sveikatos organizacijų rekomendacijas. Kiek žinau, Lietuvoje specialistų, kurie domėtųsi tik kūdikių primaitinimu, nėra. Dažniausiai tai – tik viena iš dietistų ar dietologų temų. Būtent tai, kad neradau susistemintos informacijos lietuvių kalba, mane ir paskatino tokiai avantiūrai.

– Įkvepianti jūsų frazė knygoje: „Kūdikio maitinimas tikrai ne raketų mokslas – tereikia šiek tiek žinių, fantazijos ir kantrybės.“ Ir vis dėlto, daugeliui mamų, ypač kurios tik pradeda, tai – kosmosas. Su kokiais stereotipais susidūrėte?

– Manau, kad stereotipų vis dar likę labai daug. Vieni gula kryžiumi, kad pradėti primaitinimą reikia keturių mėnesių, kiti – kad šešių. Vieni keturių duoda lašinio pačiulpti, kiti iki metų vengia net žuvies. Beveik visi kūdikiams vis dar siūlo prėską, neįdomų maistą: tą pačią trintą morką, bulvę. Kitas kraštutinumas – prisiekę BLW (angl. baby led weaning, kūdikio vadovaujamas primaitinimas) gerbėjai, kurie teigia, kad tik toks primaitinimo būdas yra tinkamas. Žodžiu, vis dar daug dezinformacijos, pasenusių nuostatų, neaiškumo, nors į daugelį klausimų mokslas jau seniai pateikęs atsakymus. Na, kad ir – kodėl reikėtų vaikučiui nuo primaitinimo pradžios reguliariai duoti riešutų sviesto. Apie tai rasite knygoje.

– Ką reiškia vaikui susipažinti su maistu. Nuo ko reikėtų pradėti pažintį?

– Pasaulio mitybos specialistai sutaria: iki metų vaikutis tik susipažįsta su kietuoju maistu. Tai reiškia, kad jis vis dar pasisotina mamos pienu ar mišinuku, o kietasis maistas turėtų atsirasti kaip jo tyrinėjimų, žaidimų ir džiaugsmo šaltinis. Todėl svarbiausia yra ne tai, nuo ko, o kaip pradėti. Neverčiant, skatinant gerą emociją, leidžiant tyrinėti.

Kitas svarbus aspektas – primaitinimą šeštą kūdikystės mėnesį pradedame todėl, kad tuo metu dažniausiai vaikučiui vien iš mamos pieno ar mišinio ima nebeužtekti geležies, kuri patenkintų augimo poreikį. Todėl pradedant primaitinimą protinga daug dėmesio skirti geležies turintiems produktams: raudonai mėsai, tamsiai žalioms daržovėms, ankštiniams, jūrų gėrybėms, kiaušiniams, kviečiams, avižoms, bolivinėms balandoms ir kitiems produktams.

– Kartais mamos džiaugiasi – kūdikis viską valgo, netgi alyvuoges. Kaip atskirti, kuris maistas kūdikiui tinkamas, o kurio dar reikėtų palaukti?

– Ir puiku, kad valgo alyvuoges! Aš pritariu didžiausiai įmanomai įvairovei, liberalumui, drąsai valgyti ir džiaugtis maistu. Jau geriau per drąsiai nei ta pati bulvė kasdien – tokia mano nuomonė. Tačiau, žinoma, yra ir kūdikiams netinkamų produktų: rūkyti, sūdyti gaminiai. Bent iki metų rekomenduojama vengti pridėtinės druskos (dėl tos pačios priežasties vengtini ir konservuoti, marinuoti gaminiai) ir cukraus. Taip pat iki metų rekomenduojama vengti medaus dėl galimos botulizmo rizikos.

– Kokios jūsų primaitinimo patirtys? Ar pati klaidų padarėte, augindama pirmąją dukrą? Ar turėjote baimių ir kaip jų atsikratėte, kai gimė antroji?

– Iki šiol turiu labai stiprią springimo baimę, todėl kartais paruošdavau maistą ir atstumdavau vyrui Aną su kėdute prižiūrėti. Bėgant laikui, ši baimė kiek sumažėjo, įsigijau specialių gelbėjimo užspringus aparatų (de-choker).

Manau, kad Anos mitybos įpročiuose padėjau gerus pagrindus. Dukra valgo drąsiai, noriai, jaučia, kada yra soti, nebijo bandyti naujo maisto.

– Kodėl taip nutinka, kad kai kurie vaikai yra visiškai nevalgūs, o kai kurie kemša viską iš eilės? Koks amžiaus tarpsnis yra geriausias formuoti valgymo įgūdžius?

– Aplinka vaikui daro didžiulę įtaką. Mokslas jau įrodė, kad primaitinimas pakloja pagrindus tam, kaip vaikas valgys likusį gyvenimą. Ar bijos liesti maistą? Išdrįs mėginti naujus produktus? Klausys savo sotumo? Neabejoju, kad šiuos įgūdžius galime ugdyti.

Labai svarbu neversti, kad vaikutis valgytų, – nevalgumą tai tik pablogins. Yra tikrai ne vienas būdas, kaip paskatinti vaiką valgyti, nemažai technikų aprašau savo knygoje.

Įgimtas nevalgumas – labai retas, tai daugiau išimtis, o ne taisyklė.

Jei vaiko svoris ir raida normalūs, tuomet akcentuokite ne suvalgyto maisto kiekį, vaiką ne spauskite valgyti, o kurkite jo santykį su maistu. Stenkitės, kad valgymas būtų kuo džiaugsmingesnis, dėmesį sutelkite į pokalbį, nepaliaukite siūlyti įvairaus maisto. Dar vienas naudingas patarimas – įtraukite desertą į patiekalą. Ne patiekite jį atskirai, o toje pačioje lėkštėje, kaip ir visas patiekalas. Dažnai tėvai bijo, kad vaikas desertą ir tevalgys, tačiau kuo labiau ribojame ir draudžiame saldumynus, tuo labiau vaikas jų nori. Tą poreikį normalizavus, panaikinus deserto sąvoką, vaikas ima klausyti savo norų, atsiranda balansas.

– Daugelio vaikų siaubas yra daržovės. Kaip juos įpratinti jas valgyti? Ar įmanoma?

– Tik pratinimo būdu ir niekada nepasiduodant. Įtraukite į meniu kuo įvairesnių daržovių nuo primaitinimo pradžios ir nenustokite jų siūlyti, nesiaurinkite pasirinkimo pagal tai, ką žinote, kad vaikas valgo. Kuo daugiau kartų pasiūlysite tam tikrą maistą, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas jį pamėgs.

– Ar yra dalykų, kurių nevalgo jūsų vaikai? Ko nemėgstate jūs pati?

– Apie tai ir yra sveikas maitinimasis – laisvė klausyti savęs, valgyti intuityviai. Džiaugiuosi, kai mano vaikai valgo įvairiai ir sočiai. Ana, pavyzdžiui, nemėgsta pupelių, tačiau vis tiek jų dažnai pasiūlau, tikėdama, kad vieną dieną jas pamėgs.

– Įsivaizduoju, kad šiais laikais auginti vaikus nėra lengva, – mes neturėjome sauskelnių, tačiau tiek draudimų ir vertinimų – juoda ir balta – tikrai nebuvo. Neabejoju, reikia drąsos pasakyti, kad mamos pienas – tik maistas. Ar nesulaukėte prieštaravimų?

– Šalia kiekvienos prieštaraujančios radosi dešimt mamų, kurios rašė ir dėkojo. Pasakojo, kokį nežmonišką spaudimą patyrė, kai maitino vaikus taip, kaip norėjo: trumpiau nei iki metų, mišinuku, nutrauktu pienu, iš vienos krūties, su antspeniu. Kiekviena jų dalijosi, kokį sunkų kelią nuėjo ir kiek ašarų dėl to išliejo. Atleiskite, žinau, kad mano nuomonė nėra populiari, tačiau tikrai tikiu, kad tai – sąlyginai mažos reikšmės dalykas išnešiotiems vaikučiams. Puiku, jeigu maitinti sekasi sklandžiai, – tikrai nesu prieš maitinimą krūtimi, pati maitinau Aną iki metų. Labai daug darbo įdėjau, kad maitinčiau krūtimi ir Mariją, tačiau ją tenka maitinti nutrauktu pienu – kai jai pakirpo liežuvio pasaitėlį, ji pradėjo nebeimti krūties, o mišinukų netoleruoja, nes turi alergiją karvės pieno baltymui. Man atrodo, kad kartais mes perspaudžiame, pamirštame, jog mamos psichinė sveikata, jos gyvenimo kokybė taip pat yra svarbūs aspektai.

Galų gale, man baisu, kad vis dar sklando nežmoniškai daug mitų apie mišinukus. Net mūsų ligoninėse dar dalijamos skrajutės, kuriose rašoma, kad mišinuku maitinami vaikai galimai bus labiau nutukę ar žemesnio IQ, ar, man pats baisiausias – turės prastesnį ryšį su mama. Modernus pasaulis jau seniai paneigęs šias pasenusias, prastai atliktais moksliniais tyrimais grįstas nuostatas, o mes it kokia trečiojo pasaulio šalis tokią informaciją vis dar dalijame ligoninėse!

Mano manymu, svarbiausia yra vaiko lavinimas, laikas su vaiku, užsiėmimai kartu, skaitymas su vaiku, vertybinis stuburas, o ne ką ir kaip jis valgė pirmuosius šešis mėnesius. Tai yra visiškai absoliučiai nereikšminga, jei norime matyti bendrą vaizdą. Svarbu, kad vaikas būtų sotus, geriausia – pamaitintas visaverčiu maistu, o mišinukas tikrai taip pat toks yra, ir tiek. Angliškai buvo paplitęs pasakymas „breast is best“. Labai džiaugiuosi, kad šiandien jau visur sakoma: „Fed is best.“ Tėvams ir taip užtenka streso, norėčiau, kad laktyvistės rūpintųsi savo, o ne kitų moterų krūtimis, tada įtampos, tikiu, būtų gerokai mažiau.

– Knygą rašėte besilaukdama antrosios dukrelės. Daugelis mamų sako, kad nėštumas priverčia kalnus nuversti. Ar taip ir jautėtės?

– Tikrai taip, nėštumas mane įkvėpė daugybei naujų projektų. Labai tuo džiaugiuosi.

–Medeinos Andriulienės patarimai, nuo ko pradėti primaitinimą

Tyrimai rodo, kad nėra labai didelio skirtumo, nuo kokių maisto produktų primaitinimą pradėsite, jie tik turi būti tinkami vaiko amžiui ir geriau, jei turės kuo daugiau geležies. Svarbiausia, mano įsitikinimu, žinoti, kad dedate pagrindus savo vaiko viso gyvenimo valgymo įpročiams.

Neverskite vaiko valgyti, negrūskite per prievartą, neprašykite suvalgyti dar kąsnelį už tėtį ar mamą.

Nežaiskite su maistu, neleiskite vaikui jo mėtyti, kalbu apie kiek vyresnius vaikučius, normalu, kad šešių mėnesių vaikutis tyrinėdamas dalį maisto išmėto.

Leiskite vaikui tyrinėti maistą, liesti jį, patiekite skirtingas tekstūras, temperatūras, spalvas.

Nerekomenduoju maisto dėti į lėkštutes su skyreliais, vėliau paaugęs vaikas gali nemėgti, kad maistas liečiasi.

Dėmesys turėtų būti sutelktas į maistą, kai vaikas valgo. Jokių ekranų, geriausia – kalbėkitės apie dieną, įspūdžius, planus ir panašiai.

Itin svarbu laikytis maisto ruošimo saugos, vadovautis saugaus jo patiekimo pagal amžių gairėmis.

Iki metų neduoti kūdikiams medaus dėl galimos botulizmo rizikos.

Bent iki metų vengti pridėtinio cukraus ir druskos.

Bent iki metų neduoti rūkytų, sūdytų, konservuotų ir kitokių stipriai perdirbtų gamininių bei pusfabrikačių.

Vengti karvės pieno kaip gėrimo – gaminant naudoti saugu, tačiau pagrindinis gėrimas vis dar turi būti mamos pienas arba mišinys.

Vengti saldžių gėrimų. Pagrindinis gėrimas turėtų būti vanduo.

Pupelės su moliūgu

Meksiką primenanti skonių dermė. O jei dar pridėsite konservuotų trintų kukurūzų ar kukurūzų tortiliją!..

200 g virtų baltųjų pupelių

Apie 100 g šviežio kvapiojo moliūgo arba 4 šaldyti jo kubeliai

1 pomidoras arba 4 šaldyti pomidorų tyrės kubeliai

½ a. š. džiovintų bazilikų

½ a. š. džiovintų raudonėlių

50 ml pasirinkto sultinio be druskos (nebūtina, tirštumui reguliuoti)

1 a. š. sėmenų aliejaus

Moliūgą pagariname, kol suminkštėja, arba atšildome kubelius. Pomidorą nuplikome, nulupame ir susmulkiname arba atšildome pomidorų tyrės kubelius. Paruoštas daržoves sutriname trintuvu ir pakaitiname keptuvėje su žolelėmis ir sultiniu (tik sušildome, skysčio neišgariname).

Sumaišome pupeles su daržovėmis ir aliejumi.

Pastabos

– Primaitinimo pradžioje pupeles būtina patraiškyti šakute.

– Patiekalą galima patiekti ir kaip tyrę ar trintą sriubą.

M. Andriulienės nuotr.