„Pirmasis ir svarbiausias dalykas yra rutina. Dalis tėvų susiduria su iššūkiais ją kurdami dažniausiai dėl to, kad patys gyvena greitus, rūpesčių ir atsakomybių kupinus gyvenimus, kuriuose ramybei lieka itin mažai laiko. Tačiau kaip suaugusiems, taip ir vaikams ramiai užmigti ir kokybiškai ilsėtis labiausiai padeda reguliarios, iš anksto suplanuotos ir pažįstamos procedūros“, – teigia pirmąjį lopšelį kūdikiams nuo aštuonių mėnesių įkūrusi ugdymo specialistė.

I. Jagminienė pataria visų pirma susikurti itin lengvai įsimenamą ir reguliariai atkartojamą ruošimosi miegui ritualą. Jis kasdien turi prasidėti tomis pačiomis valandomis, taip mažylis netruks įprasti prie miego ritmo ir prie jo prisitaikys.

Ruošimosi miegui ritualas padeda kūdikiui atsipalaiduoti ir pasiruošti poilsiui. Tai, ekspertės teigimu, gali būti lengvas nugaros masažas, vonelė, raminančiu balsu skaitoma pasaka ar tėvų niūniuojama atpažįstama melodija.

„Įpratę prie reguliaraus miego grafiko ir raminančių pasiruošimo miegui procedūrų, mažyliai užmiega be neigiamų emocijų“, – sako I. Jagminienė.

Antras labai svarbus aspektas, pasak specialistės, yra aplinka, kurioje kūdikis migdomas.

Įpratę prie reguliaraus miego grafiko ir raminančių pasiruošimo miegui procedūrų, mažyliai užmiega be neigiamų emocijų.

„Tikriausiai daugeliui savaime suprantama, kad migdant kūdikį aplink turi būti tylu, tačiau svarbu ne tik tai. Be to, tyla ramina ne visus kūdikius. Kaip ir daliai suaugusiųjų, taip ir mažyliams miegoti gali būti ramiau fone girdint tylų vadinamąjį „baltąjį triukšmą“: ramius gamtos, natūralios aplinkos garsus. Taip pat tie vaikai, kurie įpranta užmigti girdėdami mamą ar tėtį niūniuojant, gali miegoti ramiau fone labai tyliai skambant raminančiai muzikai. Šie aspektai priklauso nuo to, kokias asociacijas su miegu vaikui sukursite, todėl jas kurti reikėtų labai sąmoningai jau nuo pirmųjų naujagimio dienų“, – teigia ugdymo ekspertė.

Pasak jos, svarbūs ir kiti aplinkos aspektai, tokie kaip šviesa ar temperatūra. Labai svarbu, kad erdvė, kurioje migdomas vaikas, būtų kiek užtamsinta, pridengta nuo tiesioginės saulės šviesos, o temperatūra – optimali. Čia itin didelį vaidmenį atlieka kūdikio apranga: dažnai norisi apklostyti vaiką itin šiltai, bet, kaip ir mes, jausdamasis nepatogiai ir pernelyg sušilęs, jis miegos prasčiau ir pabus greičiau.

„Kai mažylis jaučiasi ramus ir saugus, gali nutikti taip, kad jis ims ir pasimigdys pats. Tai – itin rekomenduotina ir tėvus gelbstinti praktika. Jei mažylį nuraminsite jam įprastomis, su miegu aiškią asociaciją turinčiomis veiklomis ir į lovelę ar vežimą įkelsite dar prieš imdamiesi migdyti, kūdikis ims mokytis užsnūsti pats. Tam labai svarbu apsupti vaiką raminančiais ir pažįstamais kvapais, garsais ir daiktais: mėgstamu žaisliuku ar apklotėliu“, – sako ugdymo ekspertė.

Jos teigimu, išmokę užmigti patys, vaikai miega geriau, o tėvams padovanoja daugiau ramybės minučių.

„Labai svarbu stebėti įpročius, kuriuos sukuriame vaikui, nes jie akimirksniu tampa jiems būtinais saugaus ir ramaus miego atributais, o mums – būdais mažylį užmigdyti greičiau ir ramiau. Tačiau kūdikiui augant lygiai taip pat svarbu ir pamažu skatinti jį užmigti patį. Vis po truputį mažindami savo vaidmenį šioje procedūroje, ilgainiui įpratinsite vaiką užmigti ir kokybiškai ilsėtis savarankiškai“, – teigia I. Jagminienė.

Tai svarbūs klausimai, rūpintys besilaukiančioms ar jau auginančioms mažylius šeimoms. Kad žinoti saugaus miego rekomendacijas naudinga, patvirtina ir „Šeimų mokyklėlės“ paskaitų apie saugų kūdikio miegą gydytoja Audronė Mulevičienė.

– Ką pastebėjote, bendraudama ar stebėdama mamas, tėvelius, besiruošiančius vaiko atėjimui ir jo saugiam miegui?

– Ruošiantis vaikučio gimimui mamos daug diskutuoja: kokią lovytę rinktis, koks čiužinukas geresnis (kokosinis, grikinis ir pan.), kokios spalvos patalynė geriausia, kad būtų lavinamas vaikutis. Susitelkiama į gražesnių, brangesnių daiktų pirkimą. Nereta šeima džiaugiasi galimybe įrengti atskirą kambarį vaikui nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Taip, vaikui norisi atiduoti visą, kas geriausia. Deja, apie kūdikio saugumą susimąstome retai. Nors svarbiausi dalykai, kuriuos turėtume apsvarstyti ir yra: kur miegos kūdikis, kaip pasirinkti lovytę ir čiužinį, patalynę, kad jis būtų apsaugotas nuo galimų nelaimingų atsitikimų.

– Kas, tuomet, užtikrina saugų mažylio miegą? Kokias svarbiausias taisykles išskirtumėte?

– Su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru jau parengėme atmintinę tėvams, kaip saugiai migdyti kūdikius iki vienerių metų amžiaus.

Svarbiausia, vaikas turėtų miegoti:

- viename kambaryje su tėvais;

- ant tvirto čiužinio;

- ant nugaros;

- kojomis prie savo lovelės kojūgalio.

Paskaitų metu kalbame apie tai, kodėl rekomenduojama migdyti kūdikius tik taip ir ne kitaip, kaip keitėsi šios rekomendacijos metams bėgant. Manau, kad labai svarbu suprasti šias taisykles. Tuomet nekyla abejonių, kas užtikrina vaikučio saugumą. Pasaulio mastu šios priemonės padėjo ženkliai sumažinti kūdikių mirštamumą nuo staigios kūdikių mirties sindromo.

– Vis dėlto rekomenduojate guldyti mažylį ant nugaros. Kodėl?

– Nemažai diskusijų kyla dėl migdymo ant šono ir nugaros. Kampanija „Miegu ant nugaros“ pasaulyje pasidėjo 1987-aisiais metais. Ji padėjo ženkliai sumažinti kūdikių mirštamumą nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS). Tuo pačiu buvo tęsiami moksliniai tyrimai ir pastebėta, kad mažylio padėtis ant šono nėra stabili. Vaikučiui pasivertus ant pilvo SKMS rizika išauga dar labiau. Nuo 2005-ųjų metų Amerikos pediatrų draugija, o su ja kartu ir kitos organizacijos, migdymą ant nugaros rekomenduoja kaip vienintelę saugią pozą kūdikiui. Taip, mamytės bijo, kad vaikutis gulintis ant nugaros gali užspringti. Paskaitos metu kalbamės apie tai, kokius apsauginius refleksus mažylis turi. Atliekant didelės apimties mokslinius tyrimus įrodyta, kad gulint ant nugaros nelaimingų atsitikimų rizika nepadidėjo.

– O ar saugu mažyliui miegoti lovoje kartu su tėveliais, jeigu jiems taip patogiau: galima žindyti neiškeliant vaikučio iš lovos, nereikia vėl grąžinti atgal į lovytę?

– Kalbant apie vaikučio miegą tėvų lovoje, vieningos nuomonės nėra. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, griežtai nerekomenduojama kūdikio migdyti tėvų lovoje. Tuo tarpu kitos šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, ir organizacijos, pvz., UNICEF, laikosi nuomonės, kad tėvai pasirenka, kur migdys savo kūdikį, ir prisiima visą atsakomybę už jo saugumą. Sveikatos priežiūros specialistų pareiga – suteikti tėvams visą informaciją apie galimus pavojus, trūkumus ir privalumus ir leisti tėvams pasirinkti, patarti, kaip namų aplinką paversti saugia vaikučiui. Vis dėlto naktį tėvų niekas nekontroliuoja. Tai jų atsakomybė, turint visas žinias, priimti sprendimą ir atsakomybę už pasekmes. Paskaitos metu taip pat aptariame ir šiuos klausimus. Tai iš tiesų svarbi paskaitos dalis ir vienintelio teisingo atsakymo nėra, todėl kyla daug diskusijų.

– Ar kūdikio sveikata ir saugumas susijęs su tuo, kad jis miega šalia tėvų (tame pačiame kambaryje) ar atskirai, kitame kambaryje?

– Pasaulyje neabejojama vienu – kūdikiui tėvų artumas yra būtinas. Jeigu jis yra migdomas viename kambaryje su tėvais, staigios kūdikių mirties sindromo rizika sumažėja. Tėvų instinktų, sugebėjimo pajusti, kas vyksta vaiko lovytėje, nepakeičia jokios mobiliosios auklės ir kiti modernūs įrenginiai.

– Ar kalbėjimas apie staigios kūdikio mirties sindromą (SKMS) nesukelia tėveliams papildomo nerimo? Juk, ypač dėl pirmagimių, jie itin pergyvena ir nerimauja – pirmaisiais mėnesiais nuolat tikrina, ar kūdikis kvėpuoja, ar jam viskas gerai...

– Nemanau, kad reikia vengti kalbos apie SKMS. Taip, yra įgimtų rizikos veiksnių, kurių mes negalime pakeisti. Vis dėlto mes, tėvai, galime sukurti saugią aplinką vaikui miegoti ir tai iš tiesų yra labai daug. Ne mažiau svarbus toks paprastas dalykas - kūdikio maitinimas vien tik motinos pienu iki 6 mėn. amžiaus padeda sumažinti SKMS riziką net 80 procentų. Taigi, mums belieka padiskutuoti, pasikalbėti ir pasiruošti laimingai tėvystei.