Už jį balsavo 121 Seimo narys, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Naujame įstatyme išplėstos ir naujai išdėstytos kultūros centrų funkcijos, ypatingą dėmesį skiriant istorinės atminties aktualizavimui, pilietiškumo ugdymui, vietos ir regiono kultūrinio savitumo skatinimui, kultūrinei edukacijai, bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kultūrinio verslumo skatinimui, pranešė Seimas.

Nuo kitų metų balandžio 1 dienos taip pat keisis kultūros centrų tinklo formavimo principai: atsisakoma kultūros centrų akreditavimo ir skirstymo į kategorijas.

Pagal įstatymą, kultūros centrų tinklą sudarys Lietuvos nacionalinis kultūros centras, savivaldybių kultūros centrai ir kiti kultūros centrai, pagal sritį kultūros centrai skirstomi į daugiasričius ir specializuotus.

Numatyta galimybė kelioms savivaldybėms steigti bendrą kultūros centrą, kurio juridinis statusas būtų viešoji įstaiga.

Kultūros ministras Simonas Kairys sakė, kad naujas reglamentavimas sustiprins kultūros centrų vaidmenį, padidins jų prieinamumą, mažins kultūrinę atskirtį.

Be to, įstatymu sudaryta galimybė savivaldybių kultūros centrų vadovams dirbti dvi kadencijas iš eilės be viešo konkurso.

„Visi suprantame, kad kultūra pirmiausia kyla iš žmogaus, jo gebėjimų, idėjų ir noro kurti. Tačiau to negana. Tam, kad būtų galima organizuoti kokybiškus renginius, pasirodymus, reikalingos patalpos, kuriose būtų ne tik patogu repetuoti, jauku bei malonu susirinkti, bet kur ir techninės galimybės leistų surengti aukščiausio lygio pasirodymus, išpildant režisierių, atlikėjų ir kitų menininkų viziją. Todėl savivaldybė investuoja į tai, kad kultūra turėtų modernius ir šiltus namus, kuriuose netrūktų nei renginių, nei lankytojų“, – sakė mero pavaduotoja Ligita Liutikienė

Veiviržėnams – modernus kultūros centras

Vienas tokių kultūros židinių, laukiantis rekonstrukcijos, – Veiviržėnų kultūros centras, kurį per artimiausius porą metų planuojama sutvarkyti iš pagrindų. Šiuo metu kultūros centras jau neatitinka keliamų energijos efektyvumo, statybos techninių ir kitų standartų. Scena netinka teatro, šokio ir didesniems muzikiniams koncertams, dalis rekvizitų yra laikomi kieme stovinčiame jūriniame konteineryje.

„Veiviržėnai yra išskirtinis miestelis, pasižymintis stipria kultūrine bendruomene, gyventojų įsitraukimu, meniniais sprendimais ir projektais. Ne veltui 2020-aisiais jie nešė Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vėliavą. Tad šiuolaikiškas kultūros centras, atitinkantis elementarius kokybės reikalavimus, jiems yra būtinas. Rekonstravus pastatą, pagrindinė scena taps didesnė net du kartus, padidės ir pati salė, sandėliavimo patalpų plotas, bus perplanuotos vidaus erdvės. Atsiras ir patalpos svečiams ir atlikėjams priimti bei daug techninių priemonių, kurios pagerins scenos apšvietimo, parodų, renginių organizavimo galimybes“, – vardijo mero pavaduotoja L. Liutikienė

Planuojama, kad po rekonstrukcijos net iki 30–40 procentų turėtų sumažėti centro eksploatavimo sąnaudos, atsiras klimato valdymo galimybė. Sutvarkytas Veiviržėnų kultūros centras duris turėtų atverti iki 2025 m. pabaigos. Šiuo metu ruošiamasi skelbti konkursą projektavimo darbams.

Šiltai, saugiai, jaukiose erdvėse turi dirbti administracija, repetuoti meno kolektyvai. Džiaugiamės, kad per kelerius metus rajone nebebus nė vieno nerenovuoto kultūros pastato.

Atgims Gargždų kultūros centras

Gargždų miesto gyventojai kasdien mato prie kultūros centro vykstančius darbus. Čia rugsėjį pradėta renovacija, kurios vertė – daugiau kaip 3,5 mln. eurų. Darbus planuojama baigti iki kitų metų pabaigos.

„Kad Gargždų kultūros centrui reikėjo renovacijos, ko gero, neprieštaraus niekas. Tai vienas laukiamiausių miesto gyventojų projektų. Džiugu, kad darbus čia atlieka tas pats rangovas, kuris laiku ir kokybiškai pastatė naują mokyklą Jakuose. Akivaizdžiai matome, kad renovacija vyksta intensyviai, rangovas nuo grafiko neatsilieka, tad raktus nuo visiškai pasikeitusio ir miesto centrą papuošiančio kultūros centro tikimės gauti laiku“, – sakė vicemerė L. Liutikienė.

Kultūros centro pastatas modernizacijos metu pasikeis neatpažįstamai. Atvykstančiuosius pasitiks spalviniais ir meniniais akcentais puoštas pastato fasadas. Renginių dalyvių lauks moderni 400 vietų koncertų salė, į kurią ves dar vienas pagrindinis įėjimas. Iš jos bus iškelta garso ir šviesos operatorių vieta. Taip pat bus įrengtas didesnis amfiteatras, pakeista scenos danga, grindys, įranga bei akustinė sistema.

„Be to, bus atnaujintas Kultūros centro vestibiulis, didės konferencijų salės erdvės, planuojama ir erdvė vaikų žaidimams. Taip pat į kitą vietą bus perkelta kasa, keisis rūbinės prieigos, Kultūros centro erdvės bus pritaikytos negalią turintiems žmonėms. Bus pakeisti ir visi Kultūros centro langai, durys, vamzdynai, elektros instaliacija, priešgaisrinė, vandens, nuotekų ir šildymo sistemos“, – suplanuotus darbus vardijo vicemerė.

Endriejavas švęs įkurtuves

Iki kitų metų rugsėjo mėnesio duris turėtų atverti ir naujas kultūros pastatas su biblioteka Endriejave. Šiuo metu čia jau įrengtos pastato konstrukcijos – sienos, grindys, stogas, dedami langai, išorinės durys, įvedama elektros instaliacija. Netrukus bus galima pradėti vidaus apdailos darbus.

„Endriejaviškiai, ilgai laukę naujo kultūros centro su biblioteka, kurio darbai ne kartą strigo, šiandien gali lengviau atsikvėpti. Statybos darbai vyksta sparčiai ir pastatas tiesiog kyla akyse. Ir išties džiugu ne tik endriejaviškiams, bet ir kiekvienam mylinčiam kultūrą. Juk patogu turi būti ne tik meną mylinčiam žiūrovui. Šiltai, saugiai, jaukiose erdvėse turi dirbti administracija, repetuoti meno kolektyvai. Džiaugiamės, kad per kelerius metus rajone nebebus nė vieno nerenovuoto kultūros pastato“, – pabrėžė vicemerė vicemerė L. Liutikienė.

Tokie pakeitimai numatyti Kultūros centrų įstatymo pakeitimuose, kuriems trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Toliau pataisos bus teikiamos Seimui.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad pakeitimais siekiama kompleksiškai peržiūrėti ir išsamiau reglamentuoti kultūros centrų sistemą, kultūros centrų teisinį statusą, tinklą, valdymą, veiklą, finansavimą, vadovų darbo santykius bei kitus su kultūros centrų veikla susijusius santykius.

„Naujos įstatymo nuostatos visų pirma stiprina kultūros centrų vaidmenį bei atveria platesnes galimybes kiekvienam bendruomenės nariui dalyvauti kultūroje, o kultūros centrams teikiant kokybiškas paslaugas, plėsti jų įvairovę, kartu mažinant visuomenės kultūrinę atskirtį“, – teigia kultūros ministras Simonas Kairys.

Kaip pranešė Kultūros ministerija, projektu išplėstos ir naujai išdėstytos kultūros centrų funkcijos, ypatingą dėmesį skiriant istorinės atminties aktualizavimui, pilietiškumo ugdymui, vietos ir regiono kultūrinio savitumo skatinimui, kultūrinei edukacijai, tarptautiškumui, tarpkultūriškumui, bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kultūrinio verslumo skatinimui.

Naujos įstatymo nuostatos visų pirma stiprina kultūros centrų vaidmenį bei atveria platesnes galimybes kiekvienam bendruomenės nariui dalyvauti kultūroje.

Taip pat keičiasi kultūros centrų tinklo formavimo principai: atsisakoma kultūros centrų akreditavimo ir skirstymo į kategorijas. Nustatoma, kad kultūros centrų tinklą sudaro Lietuvos nacionalinis kultūros centras, savivaldybių kultūros centrai ir kiti kultūros centrai, pagal sritį kultūros centrai skirstomi į daugiasričius ir specializuotus.

Ministerijos pranešime teigiama, kad pataisos leis sustiprinti savivaldybių vaidmenį, užtikrinant kultūros centruose teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir sklaidą visoje savivaldybės teritorijoje, taip pat įgalins glaudesnį bendradarbiavimą tarp savivaldybių teikiant trūkstamas kultūros paslaugas. Nustatoma galimybė kelioms savivaldybėms steigti bendrą kultūros centrą, kurio juridinis statusas būtų viešoji įstaiga.

Anot pranešimo, pataisos taip pat leis kurti palankesnes darbo sąlygas regionuose, kurie susiduria su aukštos kompetencijos ir tinkamo išsilavinimo kultūros įstaigų vadovų trūkumu, nustatant savivaldybės kultūros centrų vadovų skyrimo į pareigas antrajai kadencijai tvarką: sudaroma galimybė savivaldybių kultūros centrų vadovams dirbti dvi kadencijas iš eilės be viešo konkurso.

„Nors kartais dar nuskamba klausimas, ką veikti Klaipėdos rajone, tačiau, manau, kad jį turėtume išgirsti vis rečiau. Čia veiklos gali rasti kiekvienas, nesvarbu, kiek jam metų ar kokie pomėgiai. Po pandemijos į repeticijas vėl aktyviai renkasi kolektyvai, organizuojami koncertai, statomi spektakliai, vyksta įvairios paskaitos ir edukacijos. Svarbu tik pasiryžti ir nepabijoti atrasti sau mėgstamą veiklą“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Butkus.

Kultūros centruose – kolektyvų gausa

Klaipėdos rajono kultūros centruose ir jų filialuose veikia daugiau nei 70 mėgėjų meno kolektyvų, kuriuos lanko daugiau nei 1 000 suaugusiųjų, jaunuolių ir vaikų.

„Bendraminčių visame rajone gali rasti šokio bei teatro meno gerbėjai, norintys išbandyti save scenoje, taip pat visuomet galima prisijungti prie vokalinių ar folkloro ansamblių, kaimo kapelų. O kur dar kiti užsiėmimai – moterų, jaunimo, vaikų klubai, humoro grupės, įvairūs būreliai, tokie kaip fotografijos ar dailės. Jei jaučiate, kad norite tapti kolektyvo dalimi, išbandyti savo jėgas, nuvykite į artimiausią kultūros centrą ar jo filialą, kur jums išsamiai papasakos, kaip galite prie jo prisijungti, kada vyksta repeticijos ir susitikimai“, – pakvietė administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Butkus.

Visame rajone – šešiuose kultūros centruose – šiuo metu veikia bent 11 šokio kolektyvų, 9 mėgėjų teatrai, 28 vokaliniai ir 8 folkloro ansambliai, 6 kaimo kapelos bei 12 kitokio pobūdžio būrelių. Juose laukiami įvairaus amžiaus rajono gyventojai.

Trečiojo amžiaus universitetas – aktyviems senjorams

Niekada nevėlu mokytis – ne tik skambus šūkis. Tą kasdien savo veikla įrodo Klaipėdos rajono Trečiojo amžiaus universiteto nariai, kurie ne tik įgyja naujų žinių, bet ir puikiai leidžia laiką bendraminčių kompanijoje.

„Klaipėdos rajone Trečiojo amžiaus universitetas, kurio sėkmingą veiklą užtikrina Švietimo centro kolektyvas, siūlo senjorams paskaitas trijuose fakultetuose, taip pat – gausybę įvairių edukacijų, ekskursijų ir kitų veiklų. Tai puiki proga ne tik įgyti naujų žinių, bet ir dalintis savo per gyvenimą sukaupta išmintimi su bendraminčiais. Išties tai, ką daro Trečiojo amžiaus universitetas, yra verta didžiulės pagarbos – jis neleidžia mūsų senjorams sustoti vietoje, nes kai galiausiai baigiasi darbai, o vaikai užauginti – ateina metas skirti laiko sau: atrasti naujų pomėgių, įgyti žinių toje srityje, apie kurią ilgai svajota, dalintis savo gyvenimo džiaugsmais ir atradimais, savo patirtimi ir žiniomis su kitais. Tai leidžia išlikti pozityviems, aktyviems ir jaunatviškiems. Beje, džiugu, kad šių studentų nereikia raginti lankyti paskaitas, priešingai – jas jie lanko su didžiuliu entuziazmu ir užsidegimu“, – tikino V.Butkus.

Vytautas Butkus: čia veiklos gali rasti kiekvienas, nesvarbu, kiek jam metų. / Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Trečiojo amžiaus universitetas Klaipėdos rajono senjorus kviečia mokytis trijuose fakultetuose. Asmenybės ūgties fakultete gilinamos žinios tokiose srityse kaip dvasinis tobulėjimas, psichologija, pilietiškumas, kultūra, meninė saviraiška, kraštotyra ir turizmas. Namų ūkio fakultete pateikiama informacija apie sodininkystę, daržininkystę, amatus, buitį, finansų apskaitą, teisinį raštingumą bei valdymą. Na, o Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos fakultetas kviečia į linijinių šokių, pusiausvyros išlaikymo ir tempimo pratimų, pasaulio tautų šokių bei šokių studijos „Skinija“ užsiėmimus. Žinoma, nariai dalyvauja ir neformalioje veikloje – kartu vyksta į ekskursijas, dalyvauja renginiuose, savanoriauja.

Senjorams įvairiomis temomis paskaitas bei užsiėmimus veda universitetų, kolegijų dėstytojai, mokytojai, psichologai, filosofai, mokslininkai, menininkai, teisininkai, muziejininkai, gydytojai, policijos pareigūnai. Būti Trečiojo amžiaus universiteto dalimi – tai nuolat ugdyti save kaip asmenybę, šviestis ir neatsilikti nuo šiuolaikinio gyvenimo ritmo.

„Visus, norinčius tapti Trečiojo amžiaus universiteto dalimi, bei tuos, kuriuos domina jų veikla, kviečiu rugsėjo 17 d. 14 val. atvykti į Klaipėdos rajono savivaldybės aikštę, kur vyks šio universiteto mokslo metų pradžios šventė. Jūsų lauks ne tik koncertas, bet ir galimybė susipažinti, pabendrauti su Trečiojo amžiaus universiteto nariais, dėstytojais, kuratoriais. Galbūt tai padės apsispręsti ir tapti šios puikios bendruomenės nariu“, – skatino V. Butkus.

Pasak jų, kultūros įstaigų veikla ne tik skatina visuomenės susidomėjimą kultūra, plėtoja profesionalų ir etninės kultūros meną, kuria, kaupia, saugo, populiarina kultūros vertybes, daro jas prieinamas visuomenei, bet yra  vienas svarbiausiųjų veiksnių, formuojančių visuomeninę ir tautinę tapatybę.

„Taigi šiuo atveju kultūros įstaigos yra viešojo intereso subjektas, jos atlieka ir švietimo funkcijas: rūpinasi meniniu ugdymu, siekia ugdyti žmonių kūrybinius gebėjimus ir įgūdžius, organizuoja kultūrinį švietimą ir kultūros renginius“, – sako pasiūlymo autoriai.

Jeigu Seimas pritartų, paramos gavėjais galėtų būti kultūros įstaigos – bibliotekos, muziejai, kultūros centrai, teatrai, meno, kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo centrai, kitos įstaigos.

Visos Knygų mugės metu Kultūros centrų alėjoje vyks kūrybiniai susitikimai, įtraukiantys pokalbiai, leidinių, renginių pristatymai, edukacinės veiklos – aktyvų kultūrinį regionų gyvenimą pristatys šalies kultūros centrai ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Antrąją Knygų mugės dieną, vasario 25-ąją, bus skelbiama Kultūros centrų diena. Tądien Kultūros centrų alėjos organizatorius Lietuvos nacionalinis kultūros centras Muzikos salėje rengs temines diskusijas: apskritojo stalo diskusija „Kultūros vyksmas regionų žiniasklaidoje“ sukvies regionų žiniasklaidos ir kultūros įstaigų atstovus, apie aktyvesnį bendradarbiavimą organizuojant renginius diskutuos Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė, režisierius Valentinas Masalskis, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Regionai mugės lankytojams paruošė ir išskirtinę koncertinę programą, atskleidžiančią mėgėjų bei profesionaliojo meno kūrybines jungtis.

Rengėjų nuotr.

Muzikos salės Didžiojoje scenoje pasirodymą surengs šiemet 60-ies metų sukaktį minėsiančio Kauno sportinių šokių klubo „Sūkurys“ šokėjai, lydimi legendinių trenerių Jūratės ir Česlovo Norvaišų, tarptautinį vaikų chorų festivalį „Europa Cantat Junior“, šią vasarą į Vilnių sukviesiantį garsius chorinės muzikos dirigentus bei choristus iš įvairių pasaulio šalių, pristatys vaikų choras „Ugnelė“. Per teatro, folkloro bei baleto dermę tarptautinius festivalius „Mažoji Melpomenė“, „Saulelė raudona“ skleis Plungės kultūros centro kolektyvai, dainuojamosios poezijos ir chorinės muzikos sintezę „Nieks nematė“ įkūnys Neda Malūnavičiūtė, Olegas Ditkovskis bei Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro choras „Melomanai“, į didžiąsias pučiamųjų instrumentų orkestrų lenktynes „Vario audra“ kvies panevėžiečiai. Molėtų muzikos festivalį, rengiamą bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru, pristatys Molėtų kultūros centras – koncertuos ansamblis „A Cappella“ ir LNOBT solistė Regina Šiliskaitė, į Šilalėje rengiamus muzikinius spektaklius kvies Šilalės kultūros centro kolektyvai bei solistai: lankytojai išgirs miuziklų „Mano puikioji ledi“, „Romeo ir Džiuljeta“, operetės „Čardašo karalienė“ ištraukas.

Muzikiniais pasirodymais bus pristatyti vieni didžiausių šalies kultūros renginių – jau šiemet vasarą Vilniuje vyksiantis Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalis „Gaudeamus“ ir 2024 m. šimto metų sukaktį minėsianti Lietuvos dainų šventė.

Iš Vilniaus knygų mugės tiesiogiai bus transliuojama Lietuvos nacionalinio kultūros centro tinklalaidė „Pokalbiai prie Vilnelės“, apžvelgianti ryškiausius Lietuvos kultūros renginius bei projektus.

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rengiama 22-oji Vilniaus knygų mugė vyks vasario 24–27 d.

Toks sprendimas priimtas papildomai įvertinus situaciją regionuose ir siekiant užtikrinti kultūros paslaugų teikimo juose tęstinumą, pranešė Kultūros ministerija.

„Lankydamasis regionuose išgirdau nemažai savivaldos atstovų ir kultūros centrų bendruomenių argumentų ir prašymų dėl šio reikalavimo. Jam įsigaliojant nuo 2025 metų yra sudaromos sąlygos tiems kultūros centrų vadovams, kurie šiandien puikiai dirba, tačiau neturi reikiamo išsilavinimo, per šį laikotarpį jį įgyti ir dalyvauti tolesniuose vadovų konkursuose“, – ministerijos pranešime teigė kultūros ministras Simonas Kairys.

Jo sprendimu rengiant naujus konkursus aukščiausios ir pirmos kategorijos juridinį statusą turinčių savivaldybių kultūros centrų vadovams turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bus privalu nuo 2025 metų sausio 1 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 160 juridinį statusą turinčių savivaldybių kultūros centrų, iš jų 88 yra aukščiausios ir pirmos kategorijos.

Antros ir trečios kategorijos kultūros centrų vadovams nustatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Kultūros centro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Savivaldybių kultūros centrams kategorijos suteikiamos atsižvelgiant į jų vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, turimą materialinę bazę.

Aukščiausiosios kategorijos kultūros centrų grupėje premija skirta Zarasų rajono savivaldybės kultūros centrui, pirmosios kategorijos – Akademijos kultūros centrui (Kėdainių r.), antrosios kategorijos – Veliuonos kultūros centrui.

„Nors 2020-ieji buvo kupini sudėtingų iššūkių, šie kultūros centrai iššūkiuose įžvelgė galimybes ir sutelkė visas jėgas, kad kultūrinis pulsas regionuose nenutrūktų net ir nelengvomis aplinkybėmis. Kultūros centrų veikla pandemijos sąlygomis tapo puikiu pavyzdžiu, kaip kūrybiškumas, lankstumas ir atvirumas naujovėms bei pokyčiams padeda įveikti net sunkiausią laikotarpį“, – sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Šių premijų tikslas – skatinti kūrybingą kultūros centrų veiklą, pagerbti jų darbuotojus. Premijos skiriamos kasmetinio konkurso  metu įvertinus savivaldybių kultūros centrų paskutinių penkerių metų aktyvią, kūrybišką, novatorišką veiklą.

Premijos paskirtos vadovaujantis Geriausio kultūros centro vertinimo komisijos išvadomis. Komisija vertina, kaip puoselėjama etninė kultūra, mėgėjų menas kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką, edukacinę, pramoginę veiklą, ugdant bendruomenės kultūrinius poreikius, organizuojant profesionalaus meno sklaidą.

Geriausiam aukščiausiosios kategorijos kultūros centrui skiriama 90 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija, geriausiam pirmosios kategorijos kultūros centrui – 70 BSI, geriausiam antrosios kategorijos kultūros centrui – 50 BSI dydžio premija.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti įstatymų pataisas, pagal kurias departamentas gautų tiesioginį finansavimą iš biudžeto keturioms pavaldžioms įstaigoms: Tautinių bendrijų namams, Kauno įvairių tautų kultūros centrui, Romų visuomenės centrui ir Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centrui. Visos jos būtų laikomos valstybės kultūros centrais.

Kultūros ministerijos parengtose Kultūros centrų įstatymo pataisose pažymima, kad įstaigos rūpinasi vaikų ir jaunimo užimtumu, meniniu ugdymu, organizuoja įvairių meno kolektyvų, būrelių veiklą, įvairių kalendorinių švenčių minėjimą, populiarina etninę kultūrą ir mėgėjų meną, tenkina kitus bendruomenės kultūrinius ir sociokultūrinius poreikius, rūpinasi tautinių mažumų kultūros puoselėjimu.

Tačiau, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, įstaigos šiuo metu finansuojamos per projektus, o ne tiesiogiai, tad ypač koronaviruso pandemijos metu joms tapo sunku užtikrinti savo veiklas ir atlyginimų mokėjimą.

„Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus, bus užtikrinta viešųjų įstaigų, veikiančių tautinių mažumų srityje, tvari veikla ir finansavimas, o šios įstaigos bus integruotos į įstatymų reglamentuotą kultūros centrų sistemą“, – Vyriausybės posėdyje teigė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Nurodoma, kad vidutiniškai kiekviena įstaiga turi 17 etatų, o pakeitimams kasmet reikės 125 tūkst. eurų.

Ministerijos teigimu, Plungės rajono savivaldybės kultūros centrui skirta geriausio 2019 metų aukščiausiosios kategorijos kultūros centro premija.

Geriausio praėjusių metų pirmosios kategorijos kultūros centro premija teko Kretingos rajono Salantų kultūros centrui, o geriausio antrosios kategorijos kultūros centro premija – Liudviko Rėzos kultūros centrui Juodkrantėje, Neringos savivaldybėje.

Aukščiausiosios kategorijos kultūros centrui skiriama 90 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija – šiais metais tai sudaro 3510 eurų, pirmosios kategorijos kultūros centrui – 70 BSI dydžio premija – 2730 eurų, antrosios kategorijos kultūros centrui –  50 BSI dydžio premija – 1950 eurų.

Kasmet Kultūros ministerija skiria tris skirtingų kategorijų premijas už pastarųjų penkerių metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką veiklą.

Kultūros centrai vertinami pagal atskiras kategorijas, atsižvelgiant į jų vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, turimą bazę.

Premijos skirtos vadovaujantis Geriausio kultūros centro vertinimo komisijos išvadomis.

Komisija vertina, kaip puoselėjama etninė kultūra, mėgėjų menas, kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką, pramoginę veiklą, ugdant bendruomenės kultūrinius poreikius, organizuojant profesionalaus meno sklaidą.