Fortepijoninė muzika „Juodais Baltais“ – šį kartą tarp šiltų sienų
Lietuvos muzikos ir teatro akademija kvies į jau įprastą, bet kiek kitokį fortepijoninės muzikos vakarą. Festivaliui nusikėlus ir nebe tokį šiltą kaip pernai rudenį, nuo šalčio klavišus ir jų klausytojus gelbės LMTA Didžioji salė, kur nuo 21 val. geriausiais koncertiniais fortepijonais „Steinway & Sons“ bei „Fazioli“, puikioje akustikoje, jaukioje atmosferoje ir šilumoje skambins net aštuoniolika pianistų. O vasaromis įprastose Lukiškių aikštės prieigose – skverelyje tarp Akademijos Centrinių rūmų ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus – praeiviai galės pasiklausyti tiesioginės renginio transliacijos iš LMTA Didžiosios salės.
Koncerto pirmoje dalyje pasirodys perspektyviausi jaunos kartos muzikai – LMTA Fortepijono katedros studentai, prie kurių prisijungs ir Akademijos rektorius, pianistas prof. Zbignevas Ibelgauptas. Šioje koncerto dalyje skambės fortepijoninės muzikos aukso fondo garsiausios kompozicijos – F. Chopino, F. Liszto, C. Debussy, A. Skriabino, S. Rachmaninovo, N. Medtnerio, Á. Piazzollos, M. K. Čiurlionio, B. Dvariono, V. Bartulio ir kitų kompozitorių kūriniai. Vidurnaktį koncertą tradiciškai vainikuos maestro P. Geniušo pasirodymas. Pianistas atliks amerikiečių kompozitoriaus Samuelio Barberio 1942–1944 metais kurtą keturių pjesių ciklą „Ekskursijos“ bei drauge su pianiste Sonata Alšauskaite-Mikule skambins 1915 metais gimusį ispanų kompozitoriaus Manuelio de Falla opusą „Naktys Ispanijos soduose“ (versiją dviem fortepijonams).
Valdovų rūmuose – nuo Stevie Wonder, iki Viduramžių ir klasikos
Valdovų rūmuose muziką valdys patys įvairiausi žanrai – čia muzikos akordai nuolat judės tarp akademinės ir populiariosios muzikos. Valdovų rūmų kieme Kultūros naktį griausmingai pradės pučiamieji instrumentai ir Vilniaus universiteto orkestras „Oktava“, išpūsdamas George Gershwin’o, Stevie Wonder’io, Alfred James Ellis’o, legendinės roko muzikos grupės „Guns&Roses“, Elton John’o ir kitų kūrėjų muziką, aranžuotą pučiamųjų orkestrui. Su orkestru taip pat pasirodys vokalistės Martyna Kučytė ir Salvija Tumalavičiūtė.
Organizatorių nuotr.
Vėliau sceną užims ypatingas XXXI senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale” koncertas su svečiais iš Vokietijos: Sabine Lutzenberger ir Norbert Rodenkirchen yra Viduramžių muzikos atlikėjai, kuriuos sieja ilgametis darbas įvairiuose ansambliuose, koncertuojančiuose visame pasaulyje, kaip „Per-sonat“ ar „Sequentia“. Duetas panirs į mistinį Mergelei Marijai skirtos Viduramžių muzikos pasaulį. Kadangi nuo senų laikų buvo kuriama daugybė muzikinių maldų Šventajai Motinai, o dauguma pasaulietinių dainų virto pamaldžiomis giesmėmis – muziką Marijai sudaro įvairiausių stilių pavyzdžiai, aprėpiantys visą paletę nuo gedulingų raudų iki džiugių melodijų.
Koncerto klausytojai išgirs sakralią IX a. muziką iš Sankt Galeno rankraščių, mistinės regėtojos Hildegardos Bingenietės antifonų, XIII a. giesmių iš Huelgas kodekso ir Llibre Vermell iš Montserrat vienuolyno rankraščio Ispanijoje, Viduramžių poeto Frauenlobo vokiškų giesmių Marijai, taip pat XV a. kompozitoriaus Josquinʼo Desprez muzikos. Dainas ir giesmes papildys instrumentinės parafrazės ir improvizacijos, atliekamos viduramžine skersine fleita ir arfa.
Koncerto klausytojai išgirs sakralią IX a. muziką iš Sankt Galeno rankraščių.
Vėliau – M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ pristatys koncertą „Vakaro rapsodija. Sugrįžimas“: nuo Baroko iki šių dienų kompozitorių sukurtų opusų fleitai, klarnetui, arfai ir fortepijonui. Vieni šio vakaro atlikėjų – jauni, energingi, talentingi, tik studijas Lietuvoje pradėjęs klarnetininkas Rapolas Bartulis ir jau antrus metus pianisto meitriškumą Vokietijos mieste tobulinantis pianistas Simona Poška. Kitų atlikėjų gyvenimo ir studijų kelias jau buvo nuklydęs į Šveicariją, Rusiją, Olandiją, Vokietiją, Prancūziją, tačiau šiuo metu jie grįžę kurti ir gyventi į Lietuvą: tai arfininkė Joana Daunytė, fleitininkas Paulius Gefenas ir pianistė Simona Zajančauskaitė. Vakaro programoje – nuo romantizmo karaliaus F. Chopin ir klavišus vulkaniškai uždegančio F. Liszt kūrybos iki šių dienų kompozitorių vengro B. Kovács ir prancūzų kompozitoriaus H. Dutilleux opusų.
Ir viskas tuo nesibaigia – Valdovų rūmai kiek atsikvėpti nuo muzikos leis spektakliu „ANTIGONĖ“ (scenarijaus aut., režisierė ir atlikėja Birutė Mar), sukurtu Sofoklio tragedijos motyvais. Spektaklis aktualus ir šiandien – Sofoklio tragedija „Antigonė“ pasakoja apie valdžios ir žmogaus konfliktą: kaip valdžios kuriami įstatymai gali nesutapti su „dievų įsakymais“, kurių privalo laikytis žmogus. Toliau – naujas ir specialus grupės Subtilu-Z projektas „4 & more“, specialiai „Kultūros nakčiai“ praplėstas papildomais instrumentais, naujais garsais ir nauja energetika žada groti šiuolaikiškiau, ekspresyviau ir įvairiau. O vakarą užbaigs atlikėjos ir kopozitorės Bjelle koncertas, pristatysiantis kūrybą interaktyviais muzikos instrumentais – tai solo programa, leisianti su atlikėja susipažinti nebe įprastu akustiniu formatu.
Nacionalinėje dailės galerijoje – „Trimito“ eksperimentinė „Nakties muzika“
„Nakties muzika“ Nacionalinėje dailės galerijoje – tai ambicinga ir savo forma, ir turiniu šiuolaikinės muzikos programa, kurią pristatys pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas”. Siekiant praplėsi įprastą koncertinio atlikimo sampratą ir sujungiant erdvės, šviesos ir garso sinergiją, bus pristatytos amerikiečių avangardo klasikų – John Cage bei Morton Feldman – kompozicijos. Šiais kūriniais kūriniais bus mėginama artikuliuoti garso ir tamsos santykį. Atsispirdami nuo plačiai paplitusio muzikinio termino Nachtmusik, nusakančio muzikinę atmosferą, mėginsime aktualizuoti jame metaforiškai užkoduotą šviesos/tamsos opoziciją, atskleisti, kaip tamsoje kinta atlikimo-klausymosi santykis. Be įprastų vizualinių kodų – gestų, atlikėjų mimikos, etc. – pagalbos, tiek atlikėjai, tiek klausytojai pateks į išimtinai audityvinės percepcijos teritoriją. Parinktiems kūriniams būdinga lėta kaita, leidžianti sutelkti dėmesį į iš pirmo žvilgsnio antraeilius parametrus: subtilius tembrinius pokyčius, registrų kaitą. Klausytojai taip pat galės judėti nevaržomai, pasirinkdami judėjimo trajektoriją patys. Svarbu paminėti, jog dalis programoje skambėsiančių kūrinių Lietuvoje skambės pirmą sykį.
Organizatorių nuotr.
Vilniaus mažajame teatre – garso imersijos eksperimentas
Erdvinis garsas arba garso imersija – eksperimentinės elektroninės muzikos ir kūrybinių industrijų virtualios realybės kontekstuose vartojama sąvoka, apibūdinanti klausytojo panardinimą į garsą, padidinant psichoakustinio poveikio galimybes. Šiam renginiui LMTA Muzikos inovacijų studijų centro specialistai su kolegomis iš užsienio šalių Mažojo teatro fojė pavers į imersinio garso sferą, kurioje garsai sklis iš visų pusių – tiek horizontaliomis, tiek vertikaliomis kryptimis.
„Muzikiniai pasakojimai in5 D“ idėja kilo kaip pamąstymas įvairias istorijas padėti „pamatyti“ akliesiems, erdvėje besiorientuojantiems dažniausiai pagal garsus. Šis sumanymas autoriams pasirodė patrauklus, nes skambesiai įgyja savotiško teatrališkumo. Kaip atskleidė pernai atlikta žiūrovų apklausa, įgiję teatrališkumo, muzikos kūriniai tampa patrauklūs įvairiai publikai.
Koncerte skambės gana teatrališki Fausto Latėno, Vidmanto Bartulio, Algirdo Martinaičio, Lino Rimšos bei Londone reziduojančios kompozitorės Gedmintės Samsonaitės kūriniai, F. Latėnui dedikuotas G. Samsono kūrinys „FL update“.
Mantautas Krukauskas gyvai atliks savo elektroakustinę erdvinę kompoziciją „Polichromija“, kuri muzikinėmis ir spektrinių garso efektų priemonėmis atskleidžia individualiai suvokiamos laiko tėkmės ypatybes. Arkties peizažai, juos supantys garsai, mitologija ir ritualai yra tik keletas šaltinių, kurie įkvepia kompozitorės Tine Surel Lange (Norvegija) kūrinius. Ir tai – dar ne viskas.
Visi festivalio „Kultūros naktis“ renginiai yra nemokami – tai menininkų, kultūros organizacijų, Vilniaus miesto savivaldybės ir festivalio partnerių dovana Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams.
„Kultūros naktį“ Vilniuje – dažniau važiuojantys naktiniai autobusai
