Alytaus Šv. Kazimiero parapijos klebonas Rytis Baltrušaitis skaitė gautus laiškus. Vienas – iš Naujosios Akmenės, kitas – iš Kalvarijos. Laiškai plaukia iš visur, kai žmonės sužinojo apie kitokį pasikalbėjimo būdą nei tik išpažintis. Tokia idėja kilo per COVID-19 pandemiją. 

„Pradėjo ateiti nemažai signalų, kad žmonės išgyvena daug sunkumų, vienumos, baimės, įtampos santykiuose. Pamaniau, kad turiu laiko, tad kodėl nepakvietus žmonių pasidalinti savo sunkumais“, – pasakojo R. Baltrušaitis. 

Klebonas laiškų gauna kasdien. Juos ne tik skaito, bet ir per mėnesį atrašo. 

„Kai kurie žmonės nori tęstinių laiškų, nes jų problemos tokios didelės, kad laukia atsakymo iš manęs, tada vėl pasidalina mintimis, atsako į mano klausimus“, – teigė klebonas. 

Bet kokio laiško klebonui išsiųsti nepavyks. Laiškas turi būti tikras, rašytas paties žmogaus ranka. 

„Laiškas turi būti parašytas jo paties ranka, kad tai būtų natūralu. Turi būti raštas, rašymo braižas, minčių dėliojimas. Niekas neparinks žodžio taip, kaip, pavyzdžiui, programėlės telefone“, – kalbėjo R. Baltrušaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vienintelė išimtis laiškui, jeigu žmogus dėl sveikatos negali pats rašyti. Tada laišką gali padiktuoti tam, kuris parašys kompiuteriu, bet vis tiek atsiųs tikrą laišką. Paprašius žmonių siųsti laiškus, atsivėrė Pandoros skrynia. Klebonas sakė tik tada supratęs, kiek daug vienišų žmonių, neturinčių su kuo pasikalbėti, bet turinčių problemų. Žmonės rašo įvairiausiomis temomis. 

„Rašo apie vienatvės jausmą arba tai, kad jo nesupranta aplinka, šeima, draugai. Jam reikia atskiro asmens, kuriam galėtų širdį išlieti. Žmogaus poreikis yra didžiulis. Gaunu laiškų apie santykius su vyru ar žmona, netekties temomis, apie moraliai netvarkingus santykius, tarkim, ištekėjusi moteris turi vyrą, du vaikus ir dar meilužį. Klausia, kaip išsivaduoti. Ką daryti“, – atviravo klebonas. 

Gaunu laiškų apie santykius su vyru ar žmona, netekties temomis, apie moraliai netvarkingus santykius, tarkim, ištekėjusi moteris turi vyrą, du vaikus ir dar meilužį.

Dvasininkas sakė, ką darytų, jeigu gautų laišką, kalbantį apie nusikaltimą.  

„Kontaktuočiau su juo, žiūrėčiau, ar stabili psichika, nes paprastai tai nėra daroma šiaip sau“, – sakė R. Baltrušaitis.

Italijoje su kunigais galima susirašinėti kompiuteriu, Lietuvoje kitokiais laiškais, tačiau toks bendravimas neprilyginamas išpažinčiai. 

„Šito nėra ir nebus. Sakramentiškai tai neįmanoma. Bažnyčia į žmogų žiūri konkrečiai, tai realybė, be kūno neįmanoma jos turėti“, – teigė diakonas Darius Chmieliauskas. 

Vieniems žmonės susirašinėjimas su klebonu atrodo svarbus, kiti sako, kad geriau eitų pasikalbėti į bažnyčią. Pastaruoju metu bažnyčia skatina aktyvesnį bendravimą su tikinčiaisiais. Popiežius paprašė kunigų budėti, kad žmonės galėtų atlikti išpažintį bet kuriuo metu.  

„Popiežius prašė kunigų vykdyti 24 valandų akciją viešpačiui. Viskas vyksta šiomis dienomis bei penktadienį prieš Velykas. Popiežius prašo didesniame mieste priskirti bent vieną bažnyčią, kurioje žmonės galėtų visą parą rasti kunigą išpažinčiai“, – aiškino D. Chmieliauskas. 

Per kratas bažnyčios biure ir abiejų vyrų namuose konfiskuotas didelis kiekis „Viagros“ tablečių ir kitų stiprių lytinį pajėgumą didinančių preparatų. Vyksta tyrimas. Neatmetama, kad sulaikytųjų bus daugiau.

Sulaikytas dvasininkas, kuris yra vienas iš šešių kunigų Don Benite, turėjo platų ir nuolat augantį klientų ratą, rašo „El Mundo“ ir kitos Ispanijos žiniasklaidos priemonės, remdamosi tyrėjų šaltiniais. Yra klientų, kurie jau prisipažino pirkę iš abiejų vyrų „Viagros“ ir kitų medikamentų.

Katalikų kunigo sulaikymas sukėlė sumaištį beveik 38 tūkst. gyventojų turinčiame Don Benite, nes kunigas Alfonso buvo labai populiarus tarp parapijiečių ir jų gerbiamas.

Plasensijos vyskupija, kuriai priklauso Don Bonitas, paskelbė pareiškimą, kuriame apgailestauja dėl „skandalo, sukėlusio skausmą ir kančią“. Esą bus bendradarbiaujama su institucijomis, kad atvejis būtų ištirtas.

Jaunuolių kasdienybė kunigų seminarijoje: dieną pradeda ir pabaigia su malda. Tiesa, šiuo metu Lietuvoje norinčių tapti kunigais – itin mažai. 

Drastiškai mažėja

„Šiuo metu mes turime tik keturis seminaristus, buvo penki, bet vienas pasitraukė“, – teigė Kauno kunigų seminarijos rektorius Liutauras Vilėniškis.

Kadaise kunigo profesija laikyta elitine ir itin geidžiama. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas tikino, kad atgimimo metais Kauno kunigų seminarija turėjo 200 seminaristų. Iš triženklių skaičių liko vos kelios dešimtys. 

„Telšiuose, Vilniuje ir Kaune iš viso studijuoja 25 seminaristai. Vienas kitas – akademinėse atostogose“, – sakė Telšių vyskupas J. E. Algirdas Jurevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė tikslesnius skaičius. Iš viso seminaristų – apie 30. Dėl tokio kiekio Telšiuose likęs tik vienerių metų parengiamasis kursas. Visos studijos trunka septynerius metus.

„Studentų skaičius kunigų seminarijose palaipsniui mažėja, dėl to buvo priimtas vyskupų konferencijos sprendimas, kuriuo siekta optimizuoti studijas Vilniuje ir Kaune“, – švietimo viceministras Justas Nugaras.

Kas atsitiko, kad jaunuoliai seminariją aplenkia? Galbūt pasitikėjimą ir bažnyčios reputaciją menkina kunigų viešai taršomos nuodėmės, susijusios ir su sukčiavimu, ir su pornografija bei pedofilija? Kauno kunigų seminarijos rektorius L. Vilėniškis teigia nemanantis, kad tai – skatinantis dalykas.

„Aš nemanau, kad tai skatinantis dalykas, be abejo, skausmingas ir visiems bažnyčios nariams keliantis susirūpinimą“, – sakė L. Vilėniškis.

Kiek kainuoja studijos?

„Suma mėnesiui – apie 5 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina: visas išlaikymas, studijos, gyvenimas. Aišku, kuo mažiau studentų, tuo brangesnis išlaikymas. Iš viso – 9 mėnesių studijų kursas nuo rugsėjo iki birželio“, – atviravo L. Vilėniškis.

Apie 45 tūkst. eurų metams. Kaina per metus – neįtikėtina. Ar tokią sumą moka pats seminaristas? Rektorius atsako, kad pirmiausia našta tenka arkivyskupijai.

„Sutartais sekmadieniais būna skelbiamos rinkliavos. Tada visos parapijos turi tam tikrą mokestį seminarijos išlaikymui“, – teigė K. Kėvalas.

Tiesa, kaina skiriasi. Telšiuose ji perpus mažesnė, bet paaiškinama, kad kasmet kaina gali keistis. Tačiau nesikeičia tai, kiek pastaruosius kelerius metus  kunigų parengimui skiria valstybė. Tai antroji studijų finansavimo dedamoji.

„Lietuva yra sutarusi su Šventuoju sostu dėl šitų studijų finansavimo. Per metus visoms kunigų seminarijoms skiriama apie 270 tūkst. eurų“, – sakė J. Nugaras.

Dėl finansavimo Kauno seminarijos rektorius nesiskundžia. Tiesa, Vilniaus seminarija, išgirdusi klausimus apie finansus, užsitvėrė tyla.

„Jeigu neturėtume finansų, seminarijų išlaikymas gultų ant tikinčiųjų pečių. Seminaristams gyvenimas ir sąlygos čia – nuostabios“, – aiškino L. Vilėniškis.

Patiems seminaristams lieka trečioji dalis. Susimokėti tenka simboliškai.

„Vadinamas našlės skatikas – vienas euras į dieną“, – sakė L. Vilėniškis.

„30 eurų. Toks simbolinis mokestis per mėnesį“, – antrino K. Kėvalas.

30 eurų. Toks simbolinis mokestis per mėnesį

J. Nugaras teigė, kad kone trečdalis milijono skiriamų valstybės pinigų, palyginus su kitų studijų finansavimu, – neženkli suma.

„Tai yra neženkli suma, kadangi papildomai neskiriami studentų krepšeliai“, – sakė J. Nugaras.

Ne tik seminarijose

Be seminarijų, teologiją ar religiją galima studijuoti universitetuose, tačiau ir čia jaunimas nesiveržia.

„Tai yra tikėjimą atradę žmonės, kurie nori dalintis šia žinia. Teologijos studijos yra klasikinės, dažniausiai rengiami bažnyčios darbuotojai, katechetai. Tai tokios gilios Vakarų civilizacijos studijos“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.

Teologijos bakalauro studijos trunka penkerius metus. Vilniaus universitete (VU) galima studijuoti tik magistrantūroje.

„Tai nėra tradicinės, konfesiniu pagrindu paremtos studijos.  Tai – akademinės studijos. Paskutiniu metu susidomėjimas religijomis – šiek tiek kritęs. Galbūt dėl to, kad religijos vaidmuo pasaulyje ganėtinai neaiškus“, – atviravo VU Filosofijos instituto direktorius Mintautas Gutauskas.

VU Religijos studijų programos docentė Danutė Bacevičiūtė teigė, kad studentų yra nedaug – skaičius svyruoja tarp penkių septynių.

„Oficialiai negaliu patvirtinti (kad V. Kajokas susilaukė vaiko su nepilnamete – lrt.lt), nes dar vykdome tyrimą, bet tyrimas vykdomas būtent dėl šių dalykų. (...) Įtarimų tikrai yra ir tie įtarimai pagrįsti. Bet kol tyrimas nesibaigs, daugiau oficialiai nieko negaliu pasakyti“, – LRT radijui penktadienį teigė L. Baltrušaitis.

Pasak kanclerio, iškviestas į vyskupiją dalį įtarimų pripažino pats kunigas V. Kajokas.

„Jis pasimetęs šioje situacijoje, bet bent jau vyskupui pripažino, kad tie dalykai buvo, (...) pripažino daugelį dalykų“, – LRT radijui teigė L. Baltrušaitis.

Nurodoma, jog V. Kajokas nutarė trauktis iš klebono pareigų, tačiau pačios kunigystės neatsisakė. Anot vyskupijos kanclerio, ar V. Kajokas liks dvasininkų luome, paaiškės baigus tyrimą ir kreipusis į Vatikaną.

„Jis yra kunigas, bet jis neturi jokių pareigų ir jam yra draudžiama viešai aukoti šv. Mišias, jis jas aukoja tik privačiai“, – cituojamas Vilkaviškio vyskupijos kancleris.

Penktadienį portalas delfi.lt pranešė, jog praėjusių metų gruodį, prieš Kalėdas, Vilkaviškio vyskupiją pasiekė žinios apie Alvito šv. Onos ir Lankeliškių švč. Trejybės parapijų kleboną, kunigą V. Kajoką, esą jis galimai turėjęs santykius su nepilnamete, taip pat galimai turi nesantuokinių vaikų. Dėl to vyskupija pradėjo vidinį tyrimą.

Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos teigimu, netrukus po to klebonas savo noru nutarė trauktis iš pareigų – apie tai pranešta sausio 8 d.

Pasak jo, dviem parapijoms vadovavęs Vytautas Kajokas pats pasitraukė iš pareigų esą dėl sveikatos. Jis portalui tvirtino nesantis sukūręs šeimos, tačiau tiesaus atsakymo, ar mesti įtarimai yra tiesa, vengė.

„Geriausia būtų jo paklausti, jis pasiprašė atleidžiamas, dabar vis tiek turime išsiaiškinti detales, vykdomas tyrimas, o kol vyksta tyrimas, nieko nekomentuojame“, – „Delfi“ sakė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Kaip nurodo portalas, apie galimus dvasininko nesantuokinius santykius pranešta ir teisėsaugai, tačiau ji, įvertinusi surinktą medžiagą, savo tyrimo nepradėjo – nebuvo nustatyta, kad galėjo būti padarytas nusikaltimas.

Tuo metu LRT radijui Vilkaviškio vyskupijos kancleris Linas Baltrušaitis patvirtino, jog dvasininkas vyskupui „pripažino, kad tie dalykai buvo“. Pasak kanclerio, šis įvykis, manoma, nutiko prieš 16 metų.

(...) Negalime sakyti vienaip ar kitaip, bet įtarimų tikrai yra ir tie įtarimai pagrįsti. Bet kol tyrimas nesibaigs, daugiau oficialiai nieko negaliu pasakyti“, – LRT radijui teigė L. Baltrušaitis.

Dviem Vilkaviškio rajono parapijoms vadovavęs V. Kajokas nutarė trauktis iš pareigų, tačiau pačios kunigystės neatsisakė. Anot vyskupijos kanclerio, ar V. Kajokas liks dvasininkų luome, paaiškės baigus tyrimą ir kreipusis į Vatikaną.

Pristatymas tarsi eksperimentas

Kauno Prisikėlimo bažnyčios vikaras B. Lyris pakvietė kauniečius į jaukų šeštadienio vakarą pokalbiams apie meilę. Ir, panašu, kad į kvietimą susitikti sureagavo gausybė žmonių, mat publika rinktis pradėjo dar likus valandai iki renginio, vėliau atėjusiems teko pristatymo klausyti stovint.

Knygos pristatymo metu skambėjo ne tik tekstų ištraukos, bet nuotaiką kūrė ir operos solistės Oksanos Auškalnytės-Mockuvienės atliekamos dainos bei pianisto Viktoro Urbio muzika.

Kaip kalbėjo pats knygos autorius, pristatymas prekybos centre jam pačiam – tarsi socialinis eksperimentas. Kunigas tiki, jog meilė, Dievas, šviesa, muzika ir tikri dalykai gimsta ten, kur nėra pasiruošimo ir išankstinio plano. Šio renginio dalimi tapo ne tik žmonės, atėję į renginį, bet ir tie, kurie pristatyme dalyvauti galbūt neplanavo ar prekybos centre sutikti poeto ir kunigo nesitikėjo.

„Dovanojame renginį, buvimą, o mums dovana tampa žmonės, kurie į jį ateina. Mano noras – ne laukti žmonių, patogiai atsisėdus teatre ar bibliotekoje, o eiti prie jų, būti šalia, būti ne tuo, kuris viską žino, bet kuris dalijasi savo gyvenimu ir kviečia renginio dalimi tapti kiekvieną, kuris tik ateis“, – kodėl pasirinko būtent „Akropolyje“ pristatyti knygą „365 įkvėpimai mylėti“, kalbėjo poetas.

B. Lyris tikino, kad susitikime matė savo parapijos žmonių, kurie ryte lankėsi Mišiose, o vakare atėjo vėl kartu pabūti, o tai jį labai džiugina.

„Ačiū kiekvienam, kuris tikslingai atėjo į knygos pristatymą tada, kai niekam neturime laiko. Dažnai pamirštame gyventi, tad šis vakaras – apie gyvenimą“, – kiekvienam atėjusiam dėkojo kunigas.

Benas Lyris. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Idealus gyvenimas – utopija

Kunigas pasakojo, kad ši knyga – ankstesnių septynių knygų sintezė. Knygos idėja gimė tuomet, kai iš ankstesnių knygų buvo surinkti pasakymai kiekvienai dienai. Tai neįpareigojanti knyga skaityti ją iš eilės ar labai ilgai.

„Ši knyga parašyta kiekvienai metų dienai, nesvarbu, kokie metai būtų. Galima skaityti pagal metų dienas, galima atrasti mintį savo gimtadienio dienai“, – tikino autorius.

Reikia išmokti išgyventi čia ir dabar.

Jis atsakė, kaip kiekvienoje dienoje, kiekviename skausme ar nelaimėje atrasti meilę. „Kaip pamilti, yra viso gyvenimo misija. Kiekvienam žaizdas tenka išsilaižyti pačiam, tačiau gyvenimas – nėra vien idilė. Tai – visos spalvos ir visi pavidalai. Įmanoma pamilti turint suvokimą, kad visi sunkumai yra viso gyvenimo režimas. Utopija manyti, kad visada vien seksis. Reikia išmokti išgyventi čia ir dabar. Pamilti dabartį – tai dabar pasakyti visus žodžius tam, kam norime“, – mintimis dalijosi B. Lyris.

Pasak jo, skubančiame laike kiekvienas turėtų pasirinkti pačius svarbiausius dalykus, nes viskam tiesiog nėra laiko. „Reikia išmokti išbūti kokybiškai tik tiek, kiek galime“, – teigė poetas.

B. Lyris įsitikinęs, kad žmonės nori atitikti kažkokius standartus, tačiau būnant savimi, priimant ir savo tamsiąsias puses, daugiau žmonių šalia mūsų jausis patogiai, nes kiekvienas gyvenime alsuos tikrumu, be jokių kaukių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kas įdomu skaitytojams?

Jau spėję perskaityti naujausią B. Lyrio knygą „365 įkvėpimai mylėti“ tikino, kad šis leidinys praturtina, nes kiekvieną dieną yra apie ką galvoti, o pats autorius džiaugėsi, kad jo knyga leidžia žmonėms atrasti ramybę ir meilę kiekviename žingsnyje.

„Džiaugiuosi, kad mano turima valiuta – žmonės. Kai sirgau, palatos durys neužsidarė. Man didžiausias įvertinimas ir yra tie žmonės, kurie mane lydi gyvenime. Aš ir pats, kai einu pas sergančius, stengiuosi ne patarti, o pabūti kartu, todėl ir knygoje kviečiu pažinti viską, ką duoda gyvenimas“, – pristatymo metu kalbėjo kunigas.

Dar tik į rankas knygą paėmę kauniečiai smalsavo, kaip gyventi be kritikos, jei kiekvienas daro klaidas. „Objektyvi kritika yra tada, kai pasakai žmogui jo gražiausius dalykus ir kartu įvardiji, kur jis dar gali augti. Kritika dažnai yra nepamatuota, nes nenorime padėti. Tokia kritika galima suluošinti. Tikra kritika yra ta, kai tu susidraugauji, pabandai suprasti elgesio motyvus ir nori padėti“, – į klausimą atsakė B. Lyris.

Jis susirinkusiesiems pajuokavo, kad savo pašaukimą būti kunigu jis suprato tada, kai eidamas per bažnyčias vis sutikdavo kunigus, kurie norėjo ko nors mokyti. Tuomet jis esą nusprendė, kad bus kunigas, kuris nemokys.

Dar viena moteris teiravosi, kaip atsikratyti blogų minčių kam nors pasakyti negera, kurios kartais staiga ateina į galvą. „Gyvename visuomenėje, kuri vertina žmogų, tačiau neskiria jam laiko. Tad pirmiau reikėtų apmąstyti, kodėl vienas žmogus kažką blogo padarė. Visi matome žmogaus pasirinkimą ir uždedame vertinimą, nepasigilinę į jo situaciją. Pyktis yra Dievo sukurta dorybė, kaip reakcija į nedorybę. Reikia pykti, reikia reaguoti, bet pamatuotai ir išmintingai, kad nebūtų sugriauti ir geri dalykai. Tai sugriovus, nelieka jokio dialogo. Prieš kiekvieną vertinimą reikia duoti laiko. Sudėkime viską į tarpusavio ryšį, o ne į tobulų žmonių paieškas“, – mintimis dalijosi knygos „365 įkvėpimai mylėti“ autorius.

B. Lyris užsiminė, kad ilgai nereikės laukti ir skaitytojus pasieks dar viena jo knyga, kurioje su dar viena bendraautore jis dalysis patirtimi, kaip išgyti, kaip sau atleisti, išmokti dėkoti ir priimti gyvenimą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Meilė gyvenimui

Į knygą „365 įkvėpimai mylėti“ B. Lyris sudėjo mintis apie ramybę, laiką, drąsą, meilę ir gyvenimą. Kaip paaiškino pats autorius, čia skaitytojai neras ilgų tekstų, tačiau tikrai ras vieną sakinį ar mintį, skirtą kiekvienai dienai.

„Vis daugiau žmonių gyvena lydimi streso ir nerimo. Kartais apima toks nusivylimas, jog norisi skaitytoją pamokyti, užpilti jį tekstų lavina, nors, galbūt, būtent viena neįpareigojanti mintis padėtų jam eiti toliau, padrąsintų, paskatintų patikėti savo paties gyvenimu. Šventajame Rašte 365 kartus paminėtas žodis „nebijok“. Gyvenime nesame apsaugoti nuo paties gyvenimo, tačiau, jei negalime pakeisti situacijų, žmonių, galime keisti mintis, požiūrį.

Sunkią kasdienybę galima matyti kaip prakeikimą arba misiją, kur su turima jėga, šalia esančiais žmonėmis galime padaryti kažką nuostabaus. Gyvenimas nėra tobulas, koks dažnai vaizduojamas socialiniuose tinkluose. Turime susitaikyti su realybe ir nugyventi ją žmogiškai. Šioje knygoje nedaug teksto, pridėtas kalendorius – tai, kas skubančiam, nuovargio visuomenės žmogui, suteiktų padrąsinimą dvejonėse ir sunkumuose“, – knygos esmę atskleidė B. Lyris.

„Tai yra senas įvykis, už kurį jis jau yra kaip ir nubaustas“, – Eltai teigė E. Styra.

„Negalima žmogaus iškart bausti griežčiausia bausme už pirmą nusižengimą. Buvo nuotraukos – buvo įspėjimas, ne šiaip pakalbėjimas – tai du skirtingi dalykai“, – pabrėžė generalvikaras.

Visgi, jei paaiškėtų, kad klebonas toliau elgiasi nederamai, S. Sudento lauktų griežtesnės sankcijos, sakė E. Styra.

„Pagal mūsų teisę už tokius dalykus baudžiama iki pašalinimo. Bet tai griežčiausia bausmė. O jis buvo vyskupo įspėtas ir naujų tokių dalykų nepastebėjome“, – komentuodamas ketvirtadienį viešojoje erdvėje pasirodžiusią istoriją apibendrino E. Styra.

Apie kunigo S. Sudento susirašinėjimus su pilnamečiu jaunuoliu ir klebono platinamas intymias nuotraukas ketvirtadienį paskelbė naujienų portalas delfi.lt.

Anksčiau į skandalą dėl įsigyto prabangaus „Tesla“ automobilio įsivėlęs S. Sudentas nebuvo linkęs komentuoti situacijos, tačiau pripažino turįs asmeninių intymių nuotraukų archyvą. Visgi, jis neigė siuntęs šias fotografijas jauniems vyrams. S. Sudento teigimu, į jo telefoną buvo įsilaužta, tad, veikiausiai, taip nuotraukos ir pasklido.

Publikacijoje nurodoma, kad į delfi.lt kreipėsi jaunuolis, kuriam dvasininkas siuntė nederamas nuotraukas. Jis nurodė, kad dėl S. Sudento elgesio kreipėsi ir į Panevėžio vyskupiją, tačiau, pasak vaikino, šioji nereagavo.

Anksčiau į skandalą dėl įsigyto prabangaus „Tesla“ automobilio įsivėlęs klebonas nebuvo linkęs komentuoti situacijos, tačiau pripažino turįs asmeninių intymių nuotraukų archyvą.

„Buvo kelios nuotraukos ir jos gražios“, – delfi.lt sakė dvasininkas.

Visgi, jis neigė siuntęs šias fotografijas kitiems jauniems vyrams. S. Sudento teigimu, į jo telefoną buvo įsilaužta, tad, veikiausiai, taip nuotraukos ir pasklido.

Buvo kelios nuotraukos ir jos gražios.

Apie klebono elgesį informuota Panevėžio vyskupija nurodė, kad su S. Sudentas buvo įspėtas asmeniškai.

„Jis buvo įspėtas, žinoma, buvo kalba“, – sakė Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.

„Aišku, kai gauni tokią žinią, kai yra nederamas elgesys, nei bandai pateisinti, bet yra kalbama ir kalbama, kad žmogus suprastų savo elgesį. Juk ir Bažnyčia ragina nusidėjėlį keltis ir taisytis“, – teigė jis, neturėdamas paaiškinimo, kodėl kunigas S. Sudentas fotografavosi nuogas.

L. Vodopjanovas mano, kad kunigas S. Sudentas jo žodžius išgirdo – po pokalbio „jau praėjo nemažai laiko“, jis daugiau negirdėjo apie netinkamą dvasininko iš Vyžuonų elgesį.

Kaip skelbta anksčiau, VRK pasiekė trys skundai dėl V. Sikorsko dar trečiadienį. Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu komisija aptarė susiklosčiusią situaciją. Pasak VRK narės Ingos Milašiūtės, situacija yra kebli, mat Rinkimų kodeksas nereglamentuoja ir negali reglamentuoti dvasininkų veiklos.

„Rinkimų kodeksas nereglamentuoja ir negali reglamentuoti to, kas vyksta Bažnyčioje“, – posėdžio metu kalbėjo I. Milašiūtė.

Paties kunigo pasisakymai VRK narei neatrodė sietini su Bažnyčios misijomis.

„Mano vertinimu, tai sunkiai galėtų būti laikoma bažnytiniu mokslu ar pareiga, atliekama bažnyčioje pamaldų metu“, – mintimis dalijosi ji.

Mano vertinimu, tai sunkiai galėtų būti laikoma bažnytiniu mokslu ar pareiga, atliekama bažnyčioje pamaldų metu.

I. Milašiūtė pastebėjo ir tai, kad Išlaužo parapija turi paskyrą „YouTube“, kur kelia įvairius vaizdo įrašus ir ištraukas iš klebono V. Sikorsko pamokslų. Toks kanalas, svarstė ji, gali būti laikomas visuomenės informavimo sklaidos priemone.

„Mano kukliu įsitikinimu, šitas „YouTube“ kanalas visai galėtų būti nagrinėjamas šioje šviesoje“, – samprotavo VRK narė.

Todėl ji kėlė klausimą – ką šioje situacijoje VRK galėtų padaryti, suvokdama, kad problema yra, tačiau sprendimo būdai yra riboti.

„Ką VRK galėtų daryti, atliepdama skundus, bet tuo pačiu suvokdama savo ribotumą?“ – klausimą kolegoms VRK kėlė I. Milašiūtė.

VRK narys Andrius Vaišnys akcentavo, kad komisija turi veikti savo prerogatyvų ribose.

„Bažnyčia turi savo kanonines teises ir mes čia turime būti ganėtinai tikslūs ir veikti savo ribose – tai, ką mums suteikia Rinkimų kodeksas ir kiti susiję teisės aktai“, – dėstė jis.

Kolegoms antrino ir Olga Kilkinova, priminusi, kad panašios situacijos kyla kiekvienų rinkimų metu. Todėl ji pasiūlė VRK teisininkams surinkti informaciją apie V. Sikorsko pasisakymus.

„Pati perklausiau ir tą pamokslą, tą dalį, kaip pasakė – pagal praktiką kiekvienais rinkimais turime tokią pat situaciją“, – sakė O. Kilkinova.

Tuo metu VRK atstovė Jolita Baušytė pasiūlė pasikreipti į Lietuvos vyskupų konferenciją, prašant paskatinti dvasininkus susilaikyti nuo dalyvavimo politinėje agitacijoje.

„Įvardinti konkrečius asmenis nėra tinkama. Todėl būtų tikslinga kreiptis į Lietuvos vyskupų konferenciją, atkreipiant dėmesį, kad vykstant politinei kampanijai labai svarbu įsivertinti bažnytinį sakralumą ir dalyvavimą politiniame gyvenime, politinės reklamos skleidime ir agitacijoje“, – aiškino J. Baušytė.

„Priminsime, kad dar kartą visus informuotų, nes kampanija tik prasideda. Tiek kalendorinių, tiek bažnytinių švenčių bus. Matyt, neturėtų kunigai dalyvauti politikoje“, – kolegei antrino VRK pirmininkė Lina Petronienė.

ELTA primena, kad pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose imta dalintis Išlaužo bažnyčios Piemenėlių mišių vaizdo įrašu, kuriame parapijos klebonas V. Sikorskas reiškia paramą vienam iš kandidatų prezidento rinkimuose I. Vėgėlei.

„Trokštame, kad mūsų vadovo rinkimai būtų paremti mūsų visų atsakomybe, meile. Asmeniškai reiškiu didžiulę simpatiją advokatui Vėgėlei – tai yra mano malda. Kiekvienas palydėkite savo favoritą“, – mišių metu kalbėjo V. Sikorskas.

Tokie klebono pasisakymai sutikti nevienareikšmiškai – vaizdo įrašas „Facebook“ sulaukė ir kritikos, ir pagyrų.

Pats V. Sikorskas sako neturėjęs jokių agitacinių intencijų, o maldos metu I. Vėgėlės pavardė jam tiesiog išsprūdo.

„Tai buvo spontaniška malda – meldėmės už Lietuvos ateitį, už tuos, kurie ją valdo ir valdys. Kiekvienas turi savo favoritą. Man iš to nuoširdumo ir atvirumo žmogiškai išsprūdo pasakyti savo favoritą“, – Eltai trečiadienį teigė V. Sikorskas.